V/SŲ ŠAULĮ KOLETAM!. VIENYKITĖS!
TUDtNTAt VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Nr. 5 (76) 1952 m. vasario 19 d., antradienis
Kaina 20 kap.
SVARBUS iR GARBINGAS UŽDAVINYS V TyT IZINIS lavinimas yra neatsici-*• riama komunistinio auklėjimo daiis. Bolševikų partija, tarybinė vyriau sybė ir asmeniškai draugas Stalinas skiria daug dėmesio fiziniam musų jaunimo auklėjimui. Istoriniai VKP(o) CK 1948 metų gruodžio mėn. 'Lt d. nutarimai, VLKJS XI suvažiavimo nuianuioi, Lietuvos K.R(b) CK ir Lie tuvos i-i*.jS Vi suvožia v imo nuori mai įpareigoja mus pagerinti fizinio lavinimo darbą, išplėsti sportą į ma ses, kelti sportinį meistriškumą. Bolševikų partija ir tarybinė vy riausybė suteikia visas sąlygas, kad tarybinis jaunimas nuolat galėtų už siiminėti sportu. Jaunimui pastatyta šimtai stadionų, erdvių sporto salių. Kūno kultūrai ir sportui musų vy riausybė kasmet skiria šimtus mili jonų rublių liaudies lėšų. Partijos ir vyriausybės rūpesčiu šiuo metu mūsų universiteto spor tuojantis jaunimas gavo naują ir erdvią sporto salę Čiurlionio 23. Tai įgalins musų studentus dar labiau kelti savo sportinį meistriškumą. Partinei ir komjaunimo organizaci joms vadovaujant, pakilo mūsų uni versiteto sporto lygis, studentai no riai ir su užsidegimu užsi.minėja sportu. Ne kartą puikiomis savo sportinėmis pergalėmis mus nudžiu gino krepšininkės, tinnlininkai ir tinklininkės, mūsų lengvaatlečiai. Mes susijaudinę sekame jų kovas, gėrimės jų atkakiumu, jų ryžtu. Mū sų universiteto moterų krepšinio ko manda yra pavyzdys kitų sakų spor tininkams, kaip atkakliai reikia dirb ti, nuolat kelti savo sportinį meist riškumą, kaip atkakliai reikia kovoti varžybų aikštėje. Tačiau negalima nematyti ir tų trūkumų, kurie vis dėlto dar pasi taiko mūsų sportiniame darbe. Dar toli gražu ne visi studentai bei dės tytojai užsiiminėja sportu. Universi teto sporto klubas dar iki šiol nesu geba sudominti ir patraukti į savo eiles visus studentus, kad jie regu liariai diena iš dienos užsiiminėtų sportu. Dar iki šios dienos nevykdo mas universiteto Pirmosios komjau nimo konferencijos nutarimas, kad studentų bendrabučiuose būtų orga nizuojama rytinė mankšta. Dalyvaudami sportinėse varžybose dar ne visada mūsų universiteto stu dentai parodo reikiamo atkaklumo, valios ir ryžto pergalei pasiekti. Kaip tai airodytų nepakenčiama, bet vis dėlto dar mūsų studentų tarpe pasi taiko svetimų tarybiniams sportinin kams nedrausmingumo pavyzdžių. Pasitaiko dar net ir tokių faktų, kad
mūsų universiteto sportininkai, vyk dami varžyboms į brol.škas respubli kas, dalyvauja, jose už kitas sporto draugijas, pav., „Spartaką“. Visi šie trūkumai rodo kai kurių universiteto sportininkų nepakanka mą idėjinį-politinį subrendimą. O tai atsiliko todėl, kad universiteto kom jaunimo bei profsąjungos organizaci jos per silpnai vadovauja L>SK, neamueja ir neįtraukia visų savo narių į aktyvų uzsnminėjimą sportu. USK nevykdo savo ataskaitinėsrinkiminės konferencijos nutarimų. Dauguma sporto sekcijų nepagerino savo darbo, yra negausios. 1-izmio auklėjimo ir sporto katedra per silp nai dar kovoja už šimtaprocentinį akademinių bei fakultatyvinių užsi ėmimų lankomumą. Universiteto sportiniame gyvenime šiuo metu prasidėjo naujas darbo etapas — V spartakiada, kurios tiks las — tolesnis polilinio-idėjinio ly gio ir sportinio meistriškumo kėlimas studentų, profesonų-dėslytojų tarpe. Rektoriaus įsakymu Nr. 503 iš 1951 metų gruodžio mėn. 4 d. spartakiada pravedama net 15 sporto šakų. Spar takiada tęsis nuo vasario 15 iki ge gužės 15 dienos, reiškia, kas savaitę mažiausia turės būti pravestos vienos tarpfakultelinės sportinės varžybos. Universiteto komjaunimo, profsą jungos organizacijos, USK bei atski rų fakultetų dekanatai privatu visu rimtumu apsvarstyti ir įvykdyti šį svarbų įsakymą. Reikia, kad studen tai kruopščiai ir gerai pasiruoštų kiekvienoms varžyboms. Rektoriaus įsakymo antrajame paragrafe išvar dinta spartakiados pravedimo komi sija turi nuo pirmos iki paskutinės varžybų dienos vadovauti spartakia dos eigai, šalinti pasitaikančius trū kumus ir nesklandumus. Universiteto visuomeninės organi zacijos, USK, Fizinio auklėjimo ir sporto katedra turi iš pagrindų pa gerinti sportinį darbą. Ir ypač tuo turi užsiimti universiteto komjauni mo organizacija. „Komjaunimas turi auklėti jauni mo tarpe drąsius, žvalius, pasitikin čius savo jėgomis, pasiruošusius įveikti visokius sunkumus kovotojus dėl mūsų Tėvynės laisvės ir garbės, dėl Lenino—Stalino partijos reikalo, dėl komunizmo“, — rašė LKP(b) CK savo sveikinime Lietuvos LKJS VI suvažiavimui. Komjaunimo bei kitų visuomeninių organizacijų uždavinys — tokius žmones išauklėti, tokius juos išleisti į gyvenimą, kad jie tikrai būtų verti komunizmo statytojų, stalininės kar tos vardo.
Artėjant N. V. Gogolio mirties 100-osioms metinėms S. m. kovo mėn. 4 d. sukanka 100 metų nuo didžiojo rusų ra šytojo Nikalojaus Gogolio mir ties. Visa daugiatautė mūsų ša lis plačiai mini šią įžymią su kaktį. Mūsų universitetas taip pat rengiasi atžymėti šimtąsias meti nes nuo didžiojo rašytojo Gogolio mirties. Studentai plačiau susipa žįsta su nemirštamais genialiais Gogolio kūriniais, su jo taiklia, visa demaskuojančia satyra. Universiteto centrinis dramos ratelis rengiasi pastatyti komedi jos „Vestuvių" II veiksmą. Ak tyviausi dramos ratelio nariai (Bi liūnai tė, Galdikas, Kazilionis ir kt.) stengiasi teisingai atkurti ir parodyti ano meto baudžiavinės
visuomenės supuvimą, išsigimimą, prieš kurį Gogolis nukreipė savo aštrią satyrą. Gogolio kūrinių skaitymui ren giasi stud. Šukelis, Basiulis, Kulinič. Kolonų salėje universiteto bib lioteka rengia parodą, skirtą žy miajam rusų literatūros kūrėjui Gogoliui paminėti. Studentai ga lės susipažinti su Gogolio gyve nimu ir veikla, su jo kūriniais, išleistais pokariniais metais Tary bų Lietuvoje. Visuomeninės organizacijos nu-! mato surengti paskaitą-koncertą apie Gogolį, kolektyviai aplanky ti Rusų dramos teatre spektaklį „Revizorius".
Marksizmo-leninizmo seminarų pravedimo metodika (Ziūr. „Taryb. Stud.“ Nr. 4) Konspektavimas — tai aktyvus kū rybinis procesas, mokus mąstymo ryškumo ir savikontrolės. Tuo pat metu konspektas yra ir kontrolinis dokumentas, liudijąs apie studento darbą. Neigti konspektavimo reikšmę — reiškia ugdyti žalingą gaivališku mą savarankiškame studentų darbe. Katedros patvirtintas seminarinių užsiėmimų planas dėstytojui yra orientacinis, pavyzdinis klausimų iš dėstymas. Tie dėstytojai, kurie žiūri į planą kaip j dokumentą, priver čiantį juos apsvarstyti visus jame iškeltus klausimus, kaip į taisyklę, nesugeba išvystyti gyvo kūrybinio pašnekesio, pasikeičiant nuomonėmis, ir jų užsiėmimai vis dar yra pana šūs į klausimų-atsakymų metodą. Iš tiesų, ir kaip pašnekesys gali būti gyvas, jei dėstytojas yra semi narinio užsiėmimo plano nelaisvėje, skuba kuo greičiau užduoti jame esančius klausimus. Mes manome, kad dėstytojas šalia bendro semina rinių užsiėmimų plano turi sudaryti atidžiai apgalvotą konkretaus semi narinio užsiėmimo darbo planą. Tuose planuose turi būti suformu luotos pagrindinės užsiėmimo proble mos ir klausimai. Tame plane turi būti atžymėta, į ką būtina atkreipti svarbiausią dėmesį, kokios turi būti padarytos pagrindinės išvados dėl nagrinėjamojo klausimo, kaip surišti studijuojamą medžiagą 6U dabartimi.
Paprastai mūsų seminariniai užsi ėmimai prasideda įžanginiu dėstyto jo žodžiu, kuriame jis primena apie užsiėmimo temą, jo turinį, stato gru pei du-tris pagrindinius klausimus, kurie turi būti paliesti seminariniame pašnekesyje ir studentų įsisavinti. Dėstytojas reguliuoja žodžio sutei kimą norintiems atsakyti į pastatytą klausimą ir iššaukia pasyviuosius studentus, vadinamuosius „tylenius" ir stengiasi juos įtraukti į visos gru pės pokalbį. Bet kurio klausimo apsvarstymo negalima įvykdyti suprastintu, nors ir teisingu, studento atsakymu. Būtina visą grupę priversti prasi skverbti į klausimo dialektiką, su prasti reiškinio priežastis, įsisavinti Klausimą su jo išsivystymu ir prie žastingumu. Į kai kuriuos klausimus, studentų nevisiškai suprastus, dėstytojui ne reikia tuojau pat pačiam atsakyti. Nesuprastas klausimas turi būti vi sos grupės apgalvojamas kitam užsi ėmimui. Tokiu būdu studentai turi papildomai padirbėti; jie vėl skaito marksizmo-leninizmo klasikų veika lus, naudojasi įvairia pagalbine me džiaga, klausimą svarsto tarpusavyje ir j sekanti seminarą ateina _6u nu pelnytu pasitenkinimo jausmu: sun kumas nugalėtas. Draugiška diskusija seminaro me tu išsivysto visų daugiausia tada, kada seminaro vadovas sugeba paro dyti vieno ar kito reiškinio atkak lumą. Studentas nuolat turi jausti moko mojo reišninio ryšį su dabartimi, su prasti, kaip tos ar kitos padėtys kei čiasi laiko bėgyje, sąryšyje su nau jais istorijos uždaviniais. Marksizmo-leninizmo pagrindų dės tytojas turi skleisti studentų masėse neblėstančių marksizmo - leninizmo idėjų esmę, išaiškinti partijos politi kos uždavinius šiuo momentu. Remdamiesi mūsų universiteto marksizmo-leninizmo katedros darbo patyrimu, mes priėjome išvados, kad seminarų kokybė priklauso visų pir ma nuo idėjinio-teoretinio paskaitų lygio, nuo studentams rekomenduo jamos literatūros išmokimo ir įsisa vinimo, o seminarų lygis, gyvybin gas klausimų apsvarstymas — nuo vadovaujančiojo seminarams. Seminaro vadovas privalo mokėti
Doc. A. BYCKOVAS
★
★
klausimą pateikti taip, kad jame pa čiame jau neglūdėtų atsakymas, kad jis neleistų studentui pasitenkinti tik trumpu formulavimu, o skatintų vi są grupę įsitraukti į ginčus. Reikia stengtis duoti tokius klausimus, ku rie priverstų studentus galvoti ir domėtis draugų pasisakymais. Kai kurie mūsų dėstytojai skun džiasi, kad kai kada studentai neati dūs seminaruose, nepastebi neteisin gų formulavimų. Mūsų manymu, tai rezultatas to, kad seminarai suvedami į studentų apklausinėjimą. Jau atsakęs studen tas tuomet galvoja, kad jam semina ras tuo ir pasibaigė. Seminaruose, kur pasisakymai pra vedami gyvų pokalbių metodu, stu dentų dėmesys išsilaiko per visą už siėmimą. Seminarų pravedimas gyvų pokal bių metodu nelengvas dalykas. Čia nepadeda jokios dirbtinės priemonės. Apsvarstydami katedroje seminari nių užsiėmimų pravedimo metodikos klausimus, mes reikalaujame iš mūsų dėstytojų formuluoti tokius pagrindi nius klausimus, kurie domintų stu dentus ir paskatintų juos aktyviam apsvarstymui, gyvam kūrybiškam pasikalbėjimui. Metodinį dėstytojo meistriškumą sudaro daugelis kartais vos pastebi mų niuansų, todėl reikia nuolat per galvoti ir įsisąmoninti rezultatus, nepasisekimų šaltinius, kad galima būtų įtvirtinti gera, sudaryti nustaty tą seminarinių užsiėmimų vedimo sistemą. Atrodytų, pvz., smulkmena, — ar anksčiau duoti klausimą, ar pasakyti pavardę studento, kuriam skiriamas klausimas? Praktika parodė, kad jeigu vado vas, suteikdamas žodį norintiems pa sisakyti užsiėmime, pirmiausia for muluoja klausimą, o tik po to pasa ko studento pavardę, jis visus semi naro dalyvius verčia apgalvoti klau simą, o ne tik tą, kuris atsakinėja. Mums atrodo, kad seminare pirma reikia suteikti žodį silpnesniems stu dentams, o tik po to stipresniems. Tatai sukels plačias draugiškas dis kusijas, nes stipresnieji studentai sugebės pamatyti draugų pasisaky muose trūkumus ir praleidimus, pa pildys juos. Jeigu pirma leisime pasisakyti stip resniems studentams, tai jie nuslo pins silpnesniųjų aktyvumą, — dėl to ir užsiėmimai bus ne tokie gyvi, o pasisakančiųjų skaičius — negau sus. Tatai, aišku, nėra būtinas trafare tas, kartais reikia pirma duoti žodį stipresniems studentams. Taigi, mes matome, kad seminaro pasisekimas daugiausia priklauso nuo studentų pasiruošimo, bet, prasidėjus pačiam seminarui, sprendžiamąjį vaidmenį įgyja vadovo meistrišku mas, jo metodinis apsiginklavimas. Studentų pasisakymų metu semina ro vadovas turi įdėmiai sekti, kaip pasisakantieji išdėsto klausimo es mę, jis turi pastebėti visa, kas jiems neaišku. Labai svarbu, kad seminaro vadovas sustotų ties klausimais, ku riuos aiškinant iškilo skirtingos pa žiūros, tinkamai tuos klausimus nu šviestų ir parodytų, kodėl neteisinga la arba kita pažiūra. Mes laikome metodine klaida tą faktą, kai seminaro vadovas skuba pataisyti studentą, neteisingai arba netiksliai nušvietusį tą arba kitą klausimą. Tai suriša kitų seminaro dalyvių iniciatyvą, numuša jiems no rą daryti pataisas, įpratina juos gal voti, kad tik seminaro vadovas gali pastebėti trūkumus ir netikslumus, padarytus pasisakymuose. Taigi, visa nulemia dėstytojo eru dicija, mokėjimas studentus sudo
minti, dėstyti kūrybiškai, o ne dog matiškai, atitrauktai nuo praktinių dabarties klausimų.
Šio semestro eigoje daugelyje se minarinių užsiėmimų mes praktika vome išklausyti studentų pranešimus. Pranešimų tematika apsvarstoma ka tedroje, tuo pačiu metu apsvarstant seminarinio užsiėmimo planą ir me todiką. Pranešimus studentai pasiskirsto prieš 1—2 savaites. Temą pranešimui išsirenka pats studentas. Kartais rei kia priversti dirbti silpnesnį studen tą, kad tuo būdu jis būtų įtrauktas į darbą. Gerai organizuotas darbas, esant tokiai sistemai, turi labai didelę reikšmę grupei, o ypač pranešėjui. Atminkite tai, kad studentas pasi sako prieš auditoriją, ir jau pats pa siruošimas pasisakyti pratina jį sa varankiškai ir kūrybiškai dirbti, vei kia jo idėjinį-politinį bei kultūrinį augimą. Būtinai reikia, kad pranešėjas prieš seminarą supažindintų dėstyto ją ir grupės draugus su savo pra nešimu. Seminaro metu pranešėjas, prieš pasisakydamas, perskaito pranešimo planą (tas padeda klausytojams su prasti pranešimo apimtį ir sekti, kaip pranešėjas įvykdė savo užduotį) ir panaudotos literatūros sąrašą. Pranešimo skaitymas nenaudingas, nes mažina įspūdį. Gyvas atpasako jimas (pasinaudojant užrašais) daug geriau. Todėl to reikia ir siekti. Pranešimas gali trukti 15—20 min. Laiko apribojimas priverčia prane šėją tiksliai išsireikšti ir gerai pasi ruošti. Pranešimas jokiu būdu negali pa keisti pasitarimų kuriuo nors semina ro klausimu, nes jo klausydama, grupė paprastai būna žymiai pasy vesnė. Dėstytojas, konsultacijų metu susi pažindamas su studento rašomu pra nešimu, turi reikalauti, kad pastara sis būtų paremtas teoretiniais teigi niais, aplamai auditorijai jau žino mais, bet pranešimo kryptis ir me džiaga turi būti nauji. Taip, pvz., pagal Lenino veikalą ,,Ką daryti?" numatomas pranešimas tema: „Kovos su buržuazine ideolo gija reikšmė“. Šis pranešimas pa grįstas teoretinėmis knygos „Ką da lyti?" išvadomis ir Stalino knyga „Trumpai apie partinius nesutari mus". Šiuo pagrindu ir turi būti pa rodyta, kokiais budais kovojama su buržuazine ideologija, kokia šios kovos reikšmė ir uždaviniai. Seminare, studijuojant Lenino vei kalą „Vaikiška „kairumo" liga ko munizme", klausimu ,,VKP(b) patir ties panaudojimas liaudies demokra tinėse šalyse" mes praktikavome pranešimus ir pasiekėme gana gerų rezultatų. Po pranešimo mes keldavome klausimų. Jei pranešėjas į juos ne pajėgdavo atsakyti, jam padėdavo dėstytojas arba kiti studentai. Po to pranešimas būdavo papildomas ir kritikuojamas. Gali pasitaikyti, kad po praneši mo studentų tarpe klausimų ir neat siranda. Tada pats dėstytojas klausia pranešėją, siūlo silpnesnes praneši mo vietas pakartoti arba paprašo kurį nors studentą pranešimą cha rakterizuoti. Mums atrodo, kad išplėstus pokal bius reikia derinti su studentų pra nešimais taip, kad apie keturias penktąsias viso laiko būtų skiriama pokalbiams. Reikia pripažinti, kad mes iki šiol dar nepajėgiame susitvarkyti taip, kad dėstytojas iš anksto galėtų pa siruošti baigiamajam seminaro žo džiui. (Nukelta į 2 psl.)
Dalyvaukite marksizmo-leninizmo pagrindų mokslinio būrelio darbe Kiekvienas tarybinis studentas, be savo specialybės dalykų, turi tvirtai įsisavinti Markso—Engelso—Lenino— Stalino mokslą, jei jis nori aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime, stumti tarybinį mokslą į priekį, są moningai dalyvauti komunistinės vi suomenės statyboje. Draugas Stalinas pabrėžia, kad marksizmą-leninizmą turi įsisavinti visų mokslo šakų spe cialistai. Tai būtina sąlyga sėkmin gam jų darbui. Ne visi studentai supranta kelia mus jiems uždavinius. Tai rodo ir, palyginti, nedidelis skaičius dalyvau jančių marksizmo-leninizmo pagrindų moksliniame būrelyje. Būrelio darbe dalyvauja tik Istorijos-filologijos, Teisės ir Ekonomikos mokslų fakul tetų studentai. Tuo tarpu būrelio te
matikoje be literatūrinių, istorinių ir ekonominių, yra temų ir kitais klau simais, kaip antai: naujausių teorijų gamtos moksle, Tarybų Lietuvos pra monės ir žemės ūkio kolektyvizaci jos laimėjimų ir t. t. Medicinos, Gamtos, Fizikos-matematikos ir Che mijos fakultetų SMD ir komjaunimo organizacijos turėtų atkreipti dėmesį į studentų dalyvavimą marksizmoleninizmo pagrindų būrelyje. Svarbiausiu savo uždaviniu būre lis laiko nušviesti ir aiškinti 1905—7 ir 1917—19 metų revoliucinius įvykius Lietuvoje, buržuazinės Lietuvos eko nomikos smukimą, demaskuoti Lie tuvos dąrbo žmonėms parazitinę Anglijos ir JAV imperialistams par sidavusią fašistinių vadeivų bei jų rėmėjų politiką, o taip pat marksistiš
kai įvertinti buržuazinį kultūrinį pa likimą. Čia ypač plati darbo dirva Istorijos-filologijos fakulteto studen tams. Tačiau darbus rašo nedaugelis iš jų. Būrelio susirinkimuose skaitomi darbai yra gyvai apsvarstomi ir iš samiai marksistiškai įvertinami. Tai kiekvienam dalyvaujančiam teikia didelę naudą, išmoko marksistinės metodologijos. Rudens semestre buvo išnagrinė tos tokios vertingos temos, kaip „1905—7 metų V. Kapsuko revoliu cinė veikla" (Kondratas — Ist.-fil. fak.) ir „Kolūkinė tematika tarybinė je lietuvių literatūroje" (Lipskae — Ist.-fil. fak.). A. Cepatas Būrelio valdybos pirmininkas
J
zmo seminarų Marksizmo pravedimą metodika Suprantama, kad baigiamasis žodis niai pasmerkta nuomonė, kad univer nai, vardai, datos, skaičiai, formulės, priklauso nuo seminarinių užsiėmimų siteto katedros esą neturinčios užsi — visa tai studentas turi ne tik eigos, tačiau atskirų klausimų api imti moksliniu-tiriamuoju darbu. Jų girdėti, bet ir matyti. bendrinimas turi būti apgalvotas uždavinys — ribotis tik mokymo-peLentos vaidmuo pedagoginiame dagogine veikla. prieš užsiėmimus. procese neapsiriboja aukščiau minė Praktika rodo, kad seminariniuose Daug reikšmės skirdami dėstytojo tais bruožais; ją galima vartoti teo užsiėmimuose gali būti trys baigia mokslinio-teoretinio lygio kėlimui, retinių padėčių konkretizavimui, sche mojo žodžio rūšys: mes visus katedros narius įtraukėme matizavimui, kuo palengvinamas jų a) atskiro seminarinių užsiėmimų j mokslinį darbą. Du draugai rengia įsisąmoninimas. si laikyti kandidato minimumo egza plano skyriaus baigiamasis žodis; Būtina taip pat atkreipti dėmesį disertacijų dar į vieną priemonę, padedančią b) baigiamasis žodis užsiėmimų minus, kiti dirba prie pabaigoje (jame kartu su kitais klau daktaro laipsniui gauti, du draugai besimokantiems marksizmo-leninizmo, simais turi būti duodami trumpi nu- laiko egzaminus į Aukštąją Par- kuri, deja, visai nevartojama uni lodymai apie pasiruošimą kitam už- I tinę mokyklą prie VKP(b) CK, penki versitete, būtent — kiną. O juk sa 1 draugai pasirodė su teoretiniais pra vaime aišku, kad tokių istorinių-resiėmimui) ir; nešimais konferencijoje, skirtoje Di- voliucinių filmų, kaip „Priesaika", sec) bendros, išvados pasibaigus I džiosios Spalio socialistinės revoliuci „Leninas Spalyje", „Leninas 1918 minarui iš to ar kito veikalo. jos 34 metinėms. Kai kurie katedros i metais" arba, studijuojant Didžiojo Kiekvienas baigiamasis žodis turi nariai rengia spaudai arba jau pa i Tarybų Sąjungos Tėvynės karo mebūti besimokantiems naudingas, todėl skelbė respublikos laikraščiuose sa-■. džiagą, — „Trečiojo smūgio", „Stalinseminaro vadovas savo baigiamajam vo straipsnius. Į grado mūšio", „Berlyno paėmimo" ir žodžiui turi skirti ypatingą dėmesį. Darbo praktika parodė, kad vien [i kt. filmų demonstravimas, trumpai Reikia siekti, kad baigiamasis žodis tik dėstytojo apsiskaitymo neužten i juos paaiškinant, turėtų didelę idėbūtų akstinas savarankiškam studen ka sėkmingam marksizmo-leninizmo jinę-auklėjamąją ir mokslinę-pažįstatų darbui. Jame reikia pranešti stu pagrindų dėstymui. Dėstytojas tik ta mąją reikšmę. dentams apie naują literatūrą, duoti da galės visiškai sudominti auditori trumpas veikalų anotacijas, surišti ją ir nukreipti seminaro darbą, kada nagrinėjamus kūrinius su visu kursu. jis bus aktyvus partinis darbuotojas, Organizuojant geresnį rekomen Baigiamasis žodis negali būti ab gyvai dalyvaująs visos šalies ir uni duojamos literatūros studijavimą ir straktus, negali būti sudaromas vie versiteto gyvenime, žinąs studentų pasirengimą seminariniams užsiėmi nodai įvairių fakultetų studentams. interesus ir poreikius. mams, katedrai rimtą paramą teikia universiteto komjaunimo organizaci Seminaro vadovas turi gerai pa Visi Marksizmo-leninizmo katedros ja. Be glaudaus ryšio su komjauni žinti tuos, į kuriuos jis kreipiasi, ir visada atsižvelgti. į busimąją studen dėstytojai veda svarbų partinį darbą mu, Marksizmo-leninizmo katedra ne tiek universiteto, tiek ir partijos galėtų susidoroti su uždaviniu — or tų profesiją. miesto komiteto bei LKP(.b) CK nu ganizuoti savarankišką studentų dar Be to, baigiamajame žodyje reikia rodymais. Ir šis didelis partinis dar studentams nurodyti, kokius mark bas turtina ir praplečia mūsų politi bą su marksizmo-leninizmo klasikų veikalais. Katedros narių iniciatyva sizmo-leninizmo klasikų veikalus jie nį akiratį. komjaunimo susirinkimuose keliami turi sukonspektuoti, studijuodami Didelę paramą studentų savaran klausimai dėl marksizmo-leninizmo vieną ar kitą klausimą. pagrindų įsisavinimo. Būtinai reikia atsiminti tuos nuro kiškame darbe teikia marksizmo-leni nizmo kabinetas. Studentai, dirbą Visų pirmojo ir antrojo kurso stu dymus ir patikrinti jų įvykdymą. kabinete, pilnai aprūpinami visa bū dentų atstovams dalyvaujant, kated Baigdami seminarą, mes neprak tinąja literatūra, rekomenduojama ra pravedė išplėstinį posėdį, kuriame tikuojame studentams rašyti pažymių marksizmo-leninizmo pagrindų semi buvo svarstomas klausimas apie pagal 4X taškų sistemą, laikydami, narinių užsiėmimų planuose. marksizmo-leninizmo pagrindų 6tUkad tai būtų neteisinga. dijavimo eigą, apie pasiruošimą žieKabinete buvo organizuota paroda, mos egzaminų sesijai. Išplėsto pokalbio metodą daugiau skirta supažindinti studentus su atitinka tokia seminaro rezultatų marksizmo-leninizmo klasikų veikalų Organizuodami savarankišką stusantrauka, kurioje dėstytojas duoda studijavimo metodais. dentų darbą, kovodami už aukštą išplėstą atskirų studentų ir viso se idėjinį paskaitų ir seminarinių užsi Organizuojamos specialios konsul ėmimų turinį, mes siekiame išauklė minaro aplamai charakteristiką. Tokia charakteristika turi didelę tacijos, kuriose dėstytojai moko stu ti studentų savarankiškumą, minties auklėjamąją reikšmę. Bet tai, savai dentus kaip dirbti su knyga, skirti aktyvumą, garantuojantį sąmoningą me aišku, nereiškia, kad dėstytojas antraeilius dalykus nuo pagrindinių, ir organišką įsisavinimą pačios neturi pats sau žymėtis, kaip tas vesti užrašus, formuluoti savo min marksizmo-leninizmo esmės, išugdy arba kitas studentas dirba. Vis dėlto tis, daryti veikalų ištraukas, naudo ti juose atkaklumą ir sistemingu mą moksle, tuo pačiu padedant įveik studentas turi suprasti, kad jis semi tis informacine literatūra. Pravartu naudoti paskaitose ir se ti tuos sunkumus, kurie neišvengiami nare pasisako ne pažymiui, o tam, kad išmoktų reikšti savo nuomonę, minariniuose užsiėmimuose žemėla studijuojant marksizmo - leninizmo pasidalintų klausimais, kurie jam ki pius, diagramas, schemas ir pan.; tai klasikų veikalus ir aplamai dirbant lo savarankiškai dirbant. Ir dėstyto pagyvina užsiėmimus ir padeda ge bet kurį rimtą mokslinį darbą. jas turi vertinti tokius pasisakymus riau įsisavinti dėstomąją medžiagą. Atmindami Markso nurodymą, kad Patirtis rodo, kad iliustracijos, ,,.. . moksle nėra plataus vieškelio, ne vien pažymiais, o nagrinėti juos iš esmės, paskatindamas studentus ypač skaičiai, vien klausos pagalba ir tik tas gali pasiekti jo spinduliuo kūrybiniam ir savarankiškam darbui. sunkiai įsimenami, todėl reikia steng jančią viršūnę, kuris, nebodamas Kad atskleistų marksizmo-leniniz tis tokias iliustracijas akivaizdžiai nuovargio, kopia jos akmeniniais mo idėjų- kūrybines idėjas, sėkmin studentams pademonstruoti. takais", — mes siekiame išauklėti gai vestų mokomąjį ir auklėjamąjį Tam nepakeičiama priemonė — studentus šių griežtų ir aukštų rei darbą universitete, visi universiteto lenta, kuri gali būti plačiai panau kalavimų dvasia, perteikdami jiems darbuotojai turi nuolat dirbti moksmarksizmą-leninizmą — pačią aukš dojama viso pedagoginio proceso čiausią ir šviesiausią žmogiškojo pa lini-tiriamąjį darbą. Deja, yra paplitusi klaidinga ir se-) metu. Nauji, rečiau sutinkami termi žinimo viršūnę.
***
TEATRAS
Pjesė apie tarybinius studentus Daugelis mūsų universiteto studen tų, be abejo, jau matė LTSR Vals tybiniame dramos teatre pastatytą A. Borozinos ir A. Davidsono pjesę „Trečiojo kurso studentas". Ši pjesė, vaizduojanti tarybinių studentų gy venimą, kelia didelį susidomėjimą akademinio jaunimo tarpe. „Trečiojo kurso studente" pavaiz duoti jaunieji tarybinės Šalies pilie čiai, jų kilnūs siekimai, valia ir ryž tingumas, — visa tai mums artima ir brangu. Šiltą simpatiją scenoje pasirodžiusiems Energetikos instituto studentams Viktorui Sobolevui, Ka trai Sokolovai, Kostiai Ziminui ir ki tiems žiūrovas pajaučiame iš pirmųjų žodžių. Pastatyti stambias elektrines, kurios skaisčia elektros šviesa nu švies didžiulius mūsų šalies plotus, — juk tai graži ir reali, kiekvieno tarybinio jaunuolio širdžiai supranta ma svajonė. Studentai jau tarsi gy vena tas puikias valandas, kurios jų laukia Sevanstrojo kalnuose. Andrie jus Rudakovas — buvęs frontinin kas. Didžiajame Tėvynės kare, 6avo krūtine apgynęs mūsų teisę moky tis, svajoti — mato šiuos gerus vai kinus ir merginas. Jo galvoje kyla kitos mintys, kurias jis ir siekia įgyvendinti rūpestingu kasdieniniu darbu, ruošdamas mažos kolūkinės elektrinės projektą. Jis žino, kad ša liai reikalingos didelės elektrinės, ta čiau ar ne svarbu yra tai, kad jau dabar, mokantis, galima atlikti nors ir nedidelį, bet naudingą brangiajai Tėvynei darbą. Maža 50 kilovatų stotelė, kurios projektą daro Andrie jus, gali būti perjungiama į gazogeUžs. Nr. 00262
!
neratorių, varomą šiaudais. Tai di delis palengvinimas kolūkiui. Kai šiam projektui pritaria profesorius Veresnevas, jį džiaugsmingai sutinka kaip tik šiuo reikalu į miestą atvy kęs Kalinino vardo kolūkio pirminin kas Grigorijus Petrovas, — pagarbą Andriejui pajaučia ne tik jo jaunieji draugai — Katia, Kostia, Svietą, o ir žiūrovų salėje esą tokie pat stu dentai. Profesoriaus Veresenevo žo džiai geriausiai apibūdina tuo mo mentu kilusias mintis: „Nėra mažų stočių ir nėra mažų darbų. Yra vie nas didelis, mūsų bendras reikalas, ir visa, kas jį vysto, svarbu, būtina". Su dideliu susidomėjimu sekame to lesnę veiksmo eigą: studentai nu vyksta į Kalinino vardo kolūkį at likti praktikos, čia jų nuoširdaus darbo dėka kolūkyje atsiranda svar bus pastatas — elektrinė, čia gimsta ir stiprėja kolūkiečių ir studentų draugystė. Iš spektaklio išeiname jausdami, kaip giliai įstrigo pjesėje pavaiz duoti mums žinomo gyvenimo žmo nės. Šviesų, įkvepiantį įspūdį palie ka Andriej: ■ Rudakovo (akt. V. Kancleris) [ ikslas. Nesvarbu, ko kiame fak u . > tu esi, kur vyksta ir kokie yra tavo praktikos darbai, — visur lemia pasiryžimas ir valia, meilė savo Tėvynei, komunizmo rei kalui, o tai ir yra svarbiausia And riejaus asmenyje. Jo paveikslas mus moko būti tikru kolektyvo nariu, mylėti draugus, padėti jiems. Žiūrint spektaklį neatrodo, kad Andriejus gali mylėti Katią (akt. N. Strazdūnaitė), šią gaivaus entuziazmo kupi
Pagalba rajono kolūkiams Po Naujųjų metų į Molėtų rajoną buvo surengtos dvi išvykos, Pirmosios išvykos metu (sausio 21—22 d. d) rajono centre ir atskiruose kolūkiuose universiteto dėstytojaikomunistai Chomskis, Barzdaitis, Žygas ir Matijošius padarė pranešimus tema: „28 metai be Lenino, Stalinui vadovaujant, Lenino keliu". Praneši mai kolūkiečių buvo išklausyti su susidomėjimu. Išvykos metu suteikta pagalba komjaunimo, profsąjungos organizacijoms, bibliotekų bei gydy mo įstaigoms. Kartu su rajono partinės, komjau nimo, vykdomojo komiteto ir kitų organizacijų atstovais buvo apsvars tytas universiteto numatomos pagal bos rajono kolūkiams planas, pagal kurį universitetas įsipareigojo teikti nuolatinę pagalbą rajonui ūkinėje, administracinėje, kultūros-švietimo ir gydymo-sanitarinėje srityje. Per pirmąjį ketvirtį universitetas padės rajonui organizuoti mokytojų, kolūkių jaunimo, moksleivių, moterų konferencijas, o t. p. konferenciją kolūkių statybos ir stiprinimo klau simais. Visose konferencijose su pranešimais dalyvaus universiteto dėstytojai ir profesoriai. Medicinos fakultetas suteiks didelę medicininę pagalbą, ruošdamas gru pines ir ’ndividualines gydytojų išvykas į rajono medicinos įstaigas ir kolūkius su pranešimais, konsultacijomos ir t. t. Gamtos mokslų fakultetas padės įsteigti 2 ha ploto vaisinių medžių medelyną, be to, pasinaudos kolūkių laukais darant bandymus pasėlių derlingumui pakelti. Universiteto biblioteka padės tvar kyti vietos bibliotekas, sudarys iš savo knygų kilnojamąją bibliotekėlę. Komjaunimo, sporto organizacijos padės vietos organizacijoms dirbti
su jaunimu. Numatytos rajone stu dentų gamybinės praktikos bazės, kuriose dirbdami studentai padės iš spręsti kai kurias rajono ūkines prob lemas. Beveik kiekvienos išvykos metu, universiteto meninės saviveiklos ko lektyvai surengs eilę koncertų bei padės organizuoti meno saviveiklos ratelius vietoje. Antrosios išvykos metu buvo or ganizuota rajono mokytojų konferen cija, kurioje dalyvavo daugiau kaip 150 rajono mokytojų. Didelio susido mėjimo susilaukė plenariniai praneši mai: „Marksizmas-leninizmas ir reli gija" (asp. Rickevičiūtė), „Kapitaliz mo liekanų likvidavimas žmonių są monėje ir tarybinio patriotizmo auk lėjimas pamokų metu" (v. d. Užkal nis), „Mičiūrininės biologijos reikš mė ir mokytojų uždaviniai" (v. d. Petryla), pranešimas apie komjauni mo ir pionierių organizacijų darbą mokyklose (stud. Butkutė). Antroji konferencijos diena buvo skirta sekcijiniam darbui, kurį pra vedė atskirų specialybių profesoriai ir dėstytojai: prof. Dagys, v. d. Kaikaris, v. d. Paulauskas, v. d. Jonai tis ir kt. Sekcijų darbo metu buvo suteikta daug metodinių praktiškų žinių, kurios žymiai padė6 rajono mokytojams dirbti savo darbą. Doc. Baronas padarė pranešimą moterų ligų klausimais ir suteikė pa galbą vietos medicinos įstaigoms. Sefavimo darbui per maža skiria dėmesio universiteto komjaunimo komitetas bei USK. Be to, iš darbo trūkumų reikia pažymėti tai, kad universiteto pagalba per mažai liečia kolūkius, esančius toliau nuo rajono centro. Į visa tai reikia atkreipti didesnį dėmesį.
VLKJS CK VII plenumas buvo naujas akstinas pionierių darbo pa gerinimui V-ojoje vidurinėje mokyk loje. Vykdant plenumo nutarimus, mo kykloje žymiai pagerėjo pionierių pažangumas moksle. Mokslo lygiui pakelti plačiai praktikuojamos daly kinės sueigos — kaip antai, H a klasėje tema „Krylovas — didysis pasakėčių kūrėjas", V c klasėje — „Aš rusiškai kalbėti išmoksiu todėl, kad taip kalbėjo Leninas", VI b kla sėje — „Didžioji Kinija". Po šių sueigų pionierių mokslo ly gis žymiai pakilo. Šiais metais pionierių organizacija rekomendavo į komjaunimo eiles 46 geriausius savo draugus. Jaunieji komjaunuoliai padeda savo draugams pionieriams mokytis ir rodo jiems komjaunuolišką pavyzdį.
Dabar visa pionierių draugovė įuošiasi didelei šventei — draugovės sueigai. Ji įvyks š. m. vasario 23 d. Sueigą pionieriai pavadino: „Daina mums padeda gyventi ir kurti". Mokyklos pionieriai domisi viskuo: ir didvyrio Pavilko Morozovo gyve nimu, ir kodėl žemė sukasi, ir kodėl neskęsta laivas, ir kaip gyvena In dijos vaikai. Čia jiems į pagalbą ir turi ateiti komjaunuoliai. VLKJS CK VII plenumas kaip tik ir nurodo komjaunimui, kad šiuo metu vienas iš svarbiausių uždavinių yra darbas su jaunaisiais pionieriais, va dovavimas jy darbui, jų auklėjimas^ Tokia yra mūsų — komjaunuolių garbinga pareiga. L. Lacmanaitė Vyr. pionierių vadovė
\J
V. Ščemeliovas
K r e p
Sėkmingai užbaigusios egzaminų sesija^ universiteto krepšininkės atos togas praleido sportinėje kovoje. Vadovaujamos Fizinio lavinimo ka tedros dėstytojų drg. drg. Kulakauskienės ir Motiejūnaitės, studentės atstovavo Vilniaus miesto krepšinio rinktinę LTSR 10-ties miestų krepši nio turnyre. Dėka kolektyvaus, dar naus ir ryžtingo žaidimo mūsų ko manda finaliniame susitikime nuga lėjo pajėgią Kauno miesto moterų krepšinio rinktinę. Ši pergalė — tai
ną, mėgstančią paišdykauti merginą. Tačiau ir čia Andriejus, matydamas, kad Katios linksmumas yra ne pa viršutiniškumas, pamilo joje svar biausią — energiją, entuziazmą, nors kartais naivų, bet stiprų veržimąsi į didelį darbą. Ir auditorijose mes matome stu dentus, panašius į Kostią Ziminą (akt. P. Treinys), Svietą Kolesovą (akt. S. Valančiūnaitė), profesorių Veresenevą (akt. K. Simaška) ir ki tus, kurie pjesėje kalba į žiūrovus KAI SAULELĖ VĖL ATKOPDAMA kaip tikri tarybinio gyvenimo žmo BUDINA SVIETĄ nės, kovojantieji už bendrąjį tikslą — šviesiąja, komunizmo rytdieną, ku rios daigai jau šiandien gyvi mūsų darbe, buityje, mūsų tarybinio žmo gaus širdyje. Trečiojo kurso studentai, pavaiz duoti pjesėje, baigs Energetikos insti tutą, jiems atsivers didelių darbų aki račiai. Jie subręs, savo pasiaukoja mu darbu įneš indėlį į darbo žmonių kovą dėl didžiojo tikslo. Štai kodėl ir būdami auditorijose, tarybiniai studentai supranta savo busimojo darbo atsakingumą, jau ir čia sten giasi žengti koja į koją su tarybine liaudimi. Pjesė „Trečiojo kurso stu dentas" ragina mus, studentus, ryž tingai kovoti už bendrus tarybinės liaudies interesus, ryžtingai ir atkak liai kovoti prieš tinginiavimą bei apsileidinĄ. Visomis jėgomis įsisa vinti teikiamas mokslo žinias, ugdyti savyje geriausius tarybinio žmogaus moralinius bruožus, ruoštis tapti pil naverčiais komunizmo statytojais, — štai ko moko pjesė „Trečiojo kurso studentas". Atsiliekančius muša iš vėluojančių Nepaisant trūkumų, kurių šioje juokiasi. pjesėje, vis dėl to yra, ji yra svarbi USK valdyba iki šiol dar vis „ren ir aktuali tarybinės dramaturgijos gia" čiuožyklą „Tauro 4". kūrinys, ypač mums, studentams. J. Kirkilą Karikatūra H. Kapačlausko
Redakcija: Vilnius, Universiteto g. 3, tel. 2-37-79; spaudė „Tiesos" spaustuvė, Vilnius, Tiesos g. 3.
gerai išlaikytas sportinės kovos eg zaminas. Po 10-ties miestų krepšinio turnyro mes išvykome į Charkovą. Čia mes aplankėme įžymiausias miesto vie tas, teatrus, matėme Taraso Ševčen kos paminklą ir kt. Charkove mes sužaidėme trejas draugiškas rungtynes. Dabar mes vėl stropiai lankome treniruotes, kad dar labiau pakeltu me savo sportinį meistriškumą ir ateityje pasiektume naujų pergaliųl B. Jakštait*
Susitikimas
SU
abiturientais
Vasario mėn. 17 d. universiteto didžiojoje salėje Čiurlionio 23 įvyko studentų susitikimo vakaras su Vil niaus m. vid. mokyklų abiturientais. Iš abiturientų pasisakė Vilniaus miesto Salomėjos Neries vidurinės mokyklos moksleivė-komjaunuolė St. Giedraitytė. — Po keletcs mėnesių 33 mūsų mokyklos . mokinės gaus brandos atestatus, o tuo pačiu atsidarys mums visų mūsų šalies aukštųjų mokyklų durys, — sako abiturientė. — Jau dabar mes visos esame nusprendusios, kur stosime mokytis. Baigusios aukštąją mokyklą, įsijung sime į miLžiniškus mūsų šalies dar bus, — komunizmo statybas. Dauge lis iš mūsų bus inžinieriais ir gydy tojais, pedagogais ir poetais. Tačiau tai nesvarbu, svarbu tai, kad mes dirbsime liaudžiai, kad 6avo jaun'atvišką ryžtą ir entuziazmą pašvęsime kovai už gražią liaudies ateitį. Mes statysime tokį gyvenimą, kad kartu su Majakovskiu būtų galima sušukti: „Ir gyvenimas geras, ir gyventi pui ku". Vakaro metu pasirodė universiteto liaudies šokių ir dainų ansamblis. REDAKTORIUS A. VASILIAUSKAS
LV 00466