Kovo 8-oji - Tarptautinė moters diena Praeitį prisiminus...
V/SC/ Š/W PROLETARĄ/, VIENYKITĖS!
Šiais metais mūsų šalis švenčia Tarptautinę moters diena su naujų laimėjimų rodikliais visose gyveni mo srityse. Per šiuos metus mūsų -alis žengė naują žingsnį kelyje į komunizmą. Grandiozinės komunizmo statybos, tolimesnis mokslo, meno ir literatūros vystymasis veda mūsų socialistinę Tėvynę į dar šviesesnį rytojų.
c>
fattiim VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO
Kiekviena kovo 8-oji diena mums primena tai, kad didysis Spalis iš laisvino moterį iš namų vergės padė ties ir atvėrė jai kelią j platų pa saulį. Tūkstančiai tarybinių moterų mokosi šiandien aukštosiose mokyk lose, dirba mokomąjį darbą, gilina savo studijas ir kartais nė nebeat simena, kad dar taip neseniai mote rys aukštojoje mokykloje buvo re tenybė, kad dar ir dabar kapitalisti niuose kraštuose studijuojanti mote ris nešioja paniekinantį „mėlynos kojinės" vardą. Pagalvojus ap;e tai, kyla gilus pasididžiavimo ir dėkingu mo jausmas didžiajai socialistinei Tėvynei, kuri duoda moterims visas galimybes vystyti, ugdyti ir kūry biškai panaudoti savo gabumus.
PARTINIO BJURO,
REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Nr.
T
(78)
1952
m.
kovo
4d.,
antradienis
Kaina 20 kap.
TARYBINĖ MOTERIS - AKTYVI KOMUNIZMO KŪRĖJA Šiais metais Tarptautinę moters di- ną tarybinė liaudis pasitinka dar didesniu politiniu ir gamybiniu pakilimu. Po Stalino Konstitucijos saule pirmoje pasaulyje socializ mo šalyje išaugo nauja, išsimoKslinusi, įs’savinusi aukštą darbo kultūrą moterų karta. Mūsų ša lyje moteris lygiomis teisėmis su vyrais vairuoja valstybinį apara tą, dalyvauja ūkiniame, politinia me ir kultūriniame darbe. Nėra tokios tarybinio gyvenimo srities, kurioje nedalyvautų moteris. Ta rybinė moteris žengia į šviesią ko munizmo ateitį, ji yra aktyvi ko munizmo statytoja. Apie pusę visų specialistų, tu rinčių aukštąjį mokslą, sudaro moterys. TSRS yra daugiau kaip 380 tūkstančių technikos-inžinielijos darbuotojų moterų, 191 tūks tantis moterų gydytojų, 945 tūks tančiai mokytojų, 60 tūkstančių mokslo darbuotojų. Bolševikų partija ir tarybinė vyriausybė ypač didelį dėmesį skiria moteriai-motinai, ją gaubia kasdieni niu rūpinimusi, sudaro palankias materialines ir kultūrines-buitines sąlygas. Daugiavaikėms mo tinoms tik per 1950 metus išmo kėta daugiau 3,5 milijardo rublių. Skaičiai ir faktai kalba už save. Mes kasdien susi duriame su šiais faktais universi teto auditorijose, laboratorijose, skaityklose, studijuodami, dėsty dami, dirbdami mokslinį-tiriamąjį darbą. Prieš mus aktyvi, kupina energijos ir darbo entuziazmo mergina, moteris. Per šiuos me tus su išaugusiu bendru studijuojanč'ųjų universitete skaičiumi žymiai išaugo ir merginų gre tos. Jos dalyvauja Visuomeninėje veikloje, iškeliamos į atsakingą partinį, komjaunimo, profsąjun gos, mokslinio darbo barą. Mūsų jaunuolėms prieinamos visos spe cialybės. Kiekviena gali pasirink ti tokią profesiją, kurią daugiau sia pamėgo, kuriai turi daugiau sia gabumų. Šiuo metu 57% visų studentų — merginos, apie 330 studenčių-diplomančlų, kai apgins d’plominius darbus ir išlaikys valstybinius egzaminus, papil dys respublikos tarybinių in teligentų gretas. Kas iš studentų tarpo než no tokių merginų ko lektyvų, kaip universiteto krep
šininkių komandą, varžybose iš kovojusią pirmąją vietą, Istorijosilologijos fak. oktetą, Medicinos ak. trio. Nesunku surasti mer ginų tarpe studenčių mokslo jirmūnių ir visuomenininkių. Štai X. Ratkutė vadovauja Teisės m. ak. komjaunimo organizacijai, D. ?otiejūnaitė — Gamtos m. fak. II k. komjaunimo biuro sekreto rius, V. Vitkauskaitė — universi teto profkomo narys, K. Sasnaus kaitė — Teisės m. fak. III k. gruporgas, N. Kullnič — SKK narys. Mūsų tarpe nemaža moterų, ku rios dirba mokslinį darbą, apgynė mokslinius laipsnius (E. Griškun — chemijos mokslų kandidatas, M. Natkevičaitė-Ivanauskienė — gamtos mokslų kandidatas, V. Nizovaja — istorijos mokslų kan didatas ir kt.) Eilė studenčių, bai gę Vilniaus Valstybinį univer sitetą, toliau tęsia mokslinį dar bą, išvyko aspirantūron į Mask vos Lomonosovo vardo universi tetą, Leningrado Ždanovo vardo universitetą ir kitur. Yra ir ne akivaizdinės aspirantūros narių. Štai ji J- tarybinio gyvenimo tik rovė! Demokratinių šalių moterys ta rybinių moterų pavyzdžiu akty viai kovoja už socializmo pasta tymą. Bulgarijoje 49% visų pra monės darbininkų — moterys, Ki nijoje daugiau kaip 20 tūkstančių moterų dirba vadovaujančiuose valstybiniuose postuose. Imperialistinių kraštų moterys stoja į žūtbūtinę kovą už savo teises, už taiką, už savo vaikų laimę ir tikrąjį gyvenimą. Tarp tautinio demokratinio moterų ju dėjimo už taiką avangarde — TSRS moterys. „Tarptautinė moterų diena yra darbininkų klasės išsivadavimo judėjimo nenugalimumo rodiklis r jo didžios ateities pranašauto jas", — sako draugas Stalinas. Tarybinė moteris kovo 8-ąją pademonstruos savo tvirtą pasi ryžimą plėsti kovotojų už taiką gretas visame pasaulyje, stiprinti nternacionalinius ryšius su visų autų moterimis, stiprinti savo uylimos Tėvynės galią ir pajė gumą. Bolševikų partijai, didžiaam Stalinui vadovaujant tarybi nė moteris aktyviai kovoja ir ko vos už komunizmo pergalę. /
Vakaras, skirtas N. V. Gogolio W0-osioms mirties metinėms paminėti Šeštadienį, kovo 1 d., universi teto didžiojoje salėje įvyko muzikinis-literatūrinis vakaras, skir tas genialaus rusų rašytojo N. V. Gogolio 100-osioms mirties meti nėms pažymėti. Salėje gausiai su sirinko universiteto studentai. Po prorektoriaus proi. Jankausko įžanginio žodžio rašytojas V. My kolaitis padarė pranešimą tema ,,Didysis rusų rašytojas N. V. Gogolis ir lietuvių literatūra", doc.
V. Kulešovas — „N. V. Gogolis — didysis rusų rašytojas". Programos metu LTSR Operos ir baleto teatro solistai atliko ari jas iš operų, parašytų pagal M. V. Gogolio kūrinius,- ištraukas iš didžiojo rašytojo kūrinių per skaitė universiteto deklamatoriai Kulinič, Sukelis ir kt. Universiteto j centrinis dramos ratelis atliko Į ištrauką iš N. V. Gogolio kome dijos „Piršlybos".
Nauju keliu ... Į pirkią veržiasi vakaro su temos, už lango gūdžiai ošia pu šys . . . Motina supa lopšį ir dainuo ja savo mažai Alesiai. Daina kalba apie dukters ateitį. Kokia ta ateitis? Lygiai tokia, kaip ir visų mergai čių. Augsi, tvirtėsi, užaugusi rymosi prie vartelių ir lauksi savo laimės ... O ar ji, ta laimė, pasirodys?. . Taip dainuoja sena motina Janko Kupalos eilėraštyje „Alesia". Praeina eilė metų. Alesia nelaukia laimės prie vartelių. Tarybinė san tvarka jai davė galimybę tą laimę pačiai susikurti. Ji su plieniniais sparnais pakilo tiesiai į melsvą dan gų. Alesia dabar — lakūnė. Kokia gili prasmė šiame eilėrašty je! Kokia gili mintis, koks realizmas glūdi poeto žodžiuose. Kaip puikiai išryškintas posūkis moters gyveni me po Didžiosios Spalio revoliucijos. Koks gi buvo moters gyvenimas kapitalistinėje santvarkoje? Tamsus, beprasmis dienų lėkimas. Vienintelis gyvenimo tikslas — ištekėti. Jei tu bekraitė, jei niekas tau neskyrė da-
lies tūkstančių, — tu veltui lauksi savo laimės. Juk tavęs niekam neįeikia, juk iš tavęs laukia tik pini gų, "tik darbininkės, nereikalaujančios užmokesčio. Šiandien mūsų kelias kitoks. Mes gyvename nuostabioje _šalyje, nuo stabioje epochoje. Šiandien mes lai mės nelaukiame, o pačios ją kuria me savo rankomis. Mes ją kuriame auditorijose, gamyklose, laboratorijo se, kolūkių laukuose. Mes ją kuria me ne vien sau, bet visiems: Mažytės laimės mums dabar nereikia, Mes siekiam laimės didelės, plačios! Laimės visam pasauliui. O žodis „laimė" šiomis dienomis yra neatski riamas nuo žodžio „taika". Šiandien moteris — naujo gyvenimo statyto jas, šiandien moteris — aktyvus ko votojas už taiką. Moteris žengia nauju keliu, tuo keliu, kurį nutiesė Didžioji Spalio revoliucija. L. Abraitytė I k. lituanistė
------------------ +----------------------
Išaugusi buržuazinėje santvarkoje, aš tik didelio savo pasiryžimo dėka baigiau aukštąjį mokslą ir gavau mokytojos vietą vidurinėje mokyklo je. Mačiau tenai labai daug gabių mergaičių, gyvenančių nepakeliamai sunkiose materialinėse sąlygose, sun kiai kovojančių dėl mokslo ir švie sos. Daugelis jų su dideliu vargu baigė vidurinę mokyklą, bet jau aukštojo mokslo siekimas buvo tik svajonė. Aš pati nemačiau jokios galimybės gilinti savo specialybę, dirbti mokslinį darbą, nes „tai jau ne moters galvai" — tokia buvo vie šoji buržuazinės visuomenės opinija. Bet štai įvyko didysis perversmas. Darbo liaudis, šlovingosios komunis tų partijos vadovaujama, paėmė val džią į savo rankas ir iškėlė didelius uždavinius: kurti socializmą, nešti šviesą liaudžiai.-O tam, .visų pirma, teikėjo pakelti savo žinių lygį, įsi savinti marksizmo-leninizmo idėjas. Su džiaugsmu įsijungė į šį darbą Tarybų Lietuvos moterys. Man atsi vėrė kelias į mokslo aukštumas. Aš buvau priimta dėstytoja į Vilniaus universitetą, kur turiu visas sąlygas gilinti savo žinias, susipažinti su naujaisiais mokslo laimėjimais, tobu linti savo darbo metodą. Už visa tai aš esu dėkinga šlovingajai partijai ir tarybinės liaudies vadui didžiajam Stalinui. Savo dėkingumą aš noriu įrodyti gerai atlikdama man patikė tą mokomąjį ir auklėjamąjį darbą, ruošdama busimuosius komunizmo statytojus ir tuo pačiu įne'dama ir savo dalį į šį didįjį visos liaudies reikalą.
E. Vengrienė Svetimų kalbų katedros vyr. dėstytoja
KOMJAUNIMO AKTYVISTO TRIBŪNA
V
Komjaunimo j pareigojimas - komunistinio auklėjimo forma Vladimiras Iljičįus Leninas moko Į mus, kad būti jaunimo sąjungos na- ’ riais, reiškia visas savo jėgas, visą savo darbą atiduoti bendram reika lui. Tai ir sudaro komunistinio auk lėjimo pagrindą. Komjaunimo įparei gojimas yra viena svarbiausių komu nistinio auklėjimo formų. Vykdyda mas organizacijos įpareigojimą, kom jaunuolis auga politiniai, formuoja savo charakterį, grūdina valią, iš moksta mažuose dalykuose surasti didžius, jis jaučiasi pilnateisiu savo organizacijos nariu, vieno didžiulio kolektyvo dalyviu, pajunta atsakin gumą už organizacijos darbą, rūpi nasi jos likimu. Komjaunimo darbuo tojas •— jaunimo auklėtojas, o vi suomeninis įpareigojimas jo rankose — svarbi priemonė formuojant jau nuolio sąmonėje komunistinius bruo žus bei savvbes. Todėl jaunimo va dovas, prieš skirdamas visuomenini jpareigojimą, turi pagalvoti, ką duos i komjaunuoliui pavedamos užduotys, ką jis naujo sužinos jas atlikdamas, I kokį įgys patyrimą, ar atitinka duol damas įpareigojimas jo pageidavi. mus, gabumus, išsilavinimą. Tačiau šių svarbių teisingo ir sėkmingo komjaunuolių auklėjimo sąlygų nevisada laikosi daugelis mŪ6ų kom jaunimo organizacijos vadovų. PaeiI taiko ir tokių faktų, kada siaura
komjaunimo aktyvistų grupė atlieka visą organizacijos darbą, kai tuo tarpu dauguma organizacijos narių neturi jokių įpareigojimų ir jaučia si tartum tos organizacijos svečiais, kuriuos retkarčiais pakviečia į susi rinkimą. Štai daugiau kaip pusė Is torijos-filologijos fak. IV kĄrusų kalbos ir literatūros specWybių komjaunuolių neturi visuomeninių įpareigojimų, II k. komjaunimo or ganizacijos biuras (sekretorius drg. Kiseliovas) paviršutiniškai žiūri j vi suomeninius įpareigojimus ir jų vyk dymo kontrolę. Komjaunuoliai drg. drg. Jadzevičius, Sliažaitė, Marcin kevičius ir kiti, neturėdami komjau nimo įpareigojimų, atitrūko nuo ko lektyvo. nustojo mokėti nario mokes tį, o drg. Žičkytė — retas svečias komjaunimo organizacijoje.
Labai svarbu, kad komjaunimo or ganizacijos duodami įpareigojimai sutaptų su komjaunuolių pageidavi mais, jų pamėgtąja darbo sritimi. I kurso komjaunimo organizacijos biu ras (sekretorius drg. Mikuckas), ne atsižvelgdamas į komjaunuoliu drg. drg. Ivanovos ir Abramovos pageida vimus, įpareigojo jas dirbti pionierių vadovais. Įpareigojimų biuras ne kontroliavo, ir to rezultatas — šių draugių savivališkas pasitraukimas
nuo tokio atsakingo ir garbingo dar bo. Ypač svarbų vaidmenį komjaunimo ir jaunimo auklėjime atlieka teisin gas įpareigojimų paskirstymas. At likdamas visuomeninį įpareigojimą, jaunas komjaunuolis praktiškai su sipažįsta su organizacijos darbu, ku ris kelia jo politinį-idėjinį lygį, ugdo jaunuolyje kolektyviškumo, atsako mybės ir bolševikinio principiškumo bruožus. Komjaunimo organizacijos vadovai turi dažniau kontroliuoti jaunų komjaunuolių įpareigojimų vykdymą, padėti jiems ištaisyti trū kumus. Bolševikų partija, tėviškai rūpin damasi teisingu komjaunimo kadrų auklėjimu, pažymi būtinumą suma žinti per didelį visuomeninių įparei gojimų krūvį komjaunuoliams-aktyvistams, būtinumą įtraukti plačias komjaunuolių ir jaunuolių mases į visuomeninį praktinį darbą. Vado vaudamiesi VKP(b) Centro Komiteto nurodymu, mes turime pasiekti, kad mūsų studentai — jauni komjaunuo liai, dirbdami greta prityrusių drau gų, mokytųsi iš jjj ir p-tys taptų ge rais visuomenininkais.
A. Balsys Istorijos-filologijos fak. komjaunimo orą, biuro sekretorius
100-ąsias N. V. Gogolio mirties metines minint
V Už aktyvų mokslinių būrelių darbų
Didysis rusų r ašyto jas — patriotas Šiandien sukanka lygiai 100 metų nuo didžiojo rusu rašytojo N. V. Go golio mirties. N. V. Gogolio nuopelnai savo liaudžiai ir Tėvynei labai dideli. Gi liai mylėdamas savo šalį ir matyda mas jos kančias carinėje priespau doje, didysis rašytojas-realistas visa savo talento jėga demaskavo išnau dotojišką santvarką, drąsiai iškėlė jos piktžaizdes. Gogolio kūrybos pobūdį apspren dė jo gyvenamoji epocha. Nuo pat vaikystės gerai pažinus neišsemiamus liaudies dvasios turtus, dar vaiku būdamas jis girdėjo pasakojimus apie didvyriškus 1812 m. Tėvynės karo kovotojų žygius. 1825 m. visą šalį su krėtė dekabristų sukilimas. Carui Nikalojui I, kumščio jėga užgniaužusiam tą sukilimą, nepavyko išrauti dekab ristų paskelbtų idėjų. Rusijoje augo nauja kovotojų karta, vis plačiau sklido kovos už liaudies išsivadavi mą, baudžiavos pasmerkimą ir tikė jimą šviesia liaudies ateitimi šūkiai. Gogolis su didžiule meninė jėga pie šia mums Taraso Bulbos paveikslą, jo patriotizmą, besąlyginį pasiauko jimą Tėvynei. Šitoje nuostabioje apysakoje Gogolis propaguoja rusų ir ukrainiečių tautų draugystę. Jo Tarasas Bulba turi visus geriausius kovotojo už liaudies teises ir laisvę bruožus. Jis pirmtakas tų tarybinių tautų didvyrių, kurie rūsčiomis Di džiojo Tėvynės karo dienomis triuš kino vokiškuosius fašistus. Vienas didžiausių Gogolio kūrybos laimėjimų, suteikęs jo kuriniams nemirštančią jėgą, buvo gilus jos liaudiškumas, beveik visur neatski riamai susietas su skaidriu optimiz mu. Tik prisiminkime šviesius „Va karai ties Dikanka" puslapius, nuo stabiai linksmą paprastų Ižmonių pa saulį. Tačiau jau šitoje pirmoje sa vo knygoje Gogolis demaskuoja bau džiavinės santvarkos išsigimimą. Eilėje „Mirgorodo" apysakų Go golio neapykanta šiai persisotinusiai, šlykščiai dvarininkiškai aplinkai vis stiprėja. Gogolis satyriškai pajuokia baisų dvarininkų-feodalų nemokšiš kumą, parazitiškumą, pasigailėtinai šlykštų jų provinciališką gyvenimą. Baisi carinės Rusijos tikrovė žlug dė visus šviesesnius žmogaus jaus mus. „Peterburgo apysakose" mes matome nepaprastai ryškiai parodytą „mažojo žmogaus" tragediją, jo dva sinį skurdą. Menką smulkių valdi
ninkų, palūkininkų pasaulį, „viršū nių" ir „apačių" santykius Gogolis genialiai apibendrino „Milinės" hero jaus Akakijaus Akakijevičiaus as menyje. Ano meto Rusija buvo šiltas prie glaudos ir pasipelnimo kampelis vi sokiems kyšininkams, karjeristams, žmonėms be doros ir sąžinės. Gogo-
------------- 4.
N. V. Gogolis
♦-------------
lis tai matė. Kurdamas „Revizorių", Gogolis savo paties žodžiais ryžosi ,,. . . surinKti j vieną krūvą visa, kas bloga Rusijoje, kokią, aš ją pažino jau ... ir vienu kartu pasijuokti iš visko". Gogolis suprato, kokia prie kaištų kruša pasipils į ji pasiro džius komedijai, todėl iš anksto sviedžia jiems aforizmu virtusį epi grafą: „Nekaltink veidrodžio, jei snukis kreivas". Aukščiausio genialumo Gogolis pa siekė savo neužmirštama „Revizo riaus" komedija ir „Mirusiųjų sielų" poema. Gogolio realizmo jėga jo de maskuojančioje prigimtyje. Gogolis ne tik parodė šito gyvenimo socia lines šaknis, didysis rašytojas atsklei dė valdančiųjų klasių supuvimą vi same jų įvairume, psichologiškai pa grįsdamas čičikovų, manilovų, sobakevičių, pliuškinų bei nozdriovų gy venimą. Visa, ka Gogolis mato savo meto
visuomenėje teigiamo, glūdi tik liaudyje; jis žinojo, kad liaudies jėgos yra nuostabiai stiprios, kad jos dar pasireikš. Skaidriomis mintimis užbaigė Gogolis savo poemą — į priekį veržiasi šaunusis trejetas. Ši tas nesulaikomas trejetas — tai ru sų tauta, „ir duoda jai kelią kitos tautos ir valstybės". Štai kaip šį ne mirštamą kūrinį vertino Biedinskis: „Kūrinys grynai rusiškas, tautiškas, pagautas iš tautos gyvenimo gelmių, kartu teisingas ir patriotinis, negai lestingai apnuoginęs tikrovę ir dvel kiąs aistringa, nervinga, gryna meile vaisingajam rusų gyvenimo grūdui; kūrinys neapsakomai meniškas savo koncepcija ir išpildymu, veikiančių asmenų charakteriu ir rusiškos bui ties smulkmenų atžvilgiu, — ir tuo pačiu laiku gilus 6avo mintimi, so cialiniai visuomeninis ir istorinis". Tačiau Gogolis nesuprato, kad liau dis gali nusikratyti „mirusių sielų". Nežiūrint jo rimtų klaidų gyvenimo pabaigoje, mes šiandien vertiname ir branginame didžiojo rašytojo kūrybą už tai, kad jis visa siela neapkentė tos eksploatatorinės santvarkos ir demaskavo ją. Gogolio vaizdų demaskuojanti jė ga išlaikė savo gyvenimą per visą XIX a. ir išlaikys jį tol, kol nemirs juos pagimdę savininkiški santykiai. Buržuaziniai kritikai teigė, kad sa tyriniai Gogolio vaizdai buvo aktua lūs savo poveikiu tik Rusijos visuo menei. Tikrumoje Gogolio vaizdai aštriai ir negailestingai demaskuoja dabartinį kapitalistinį pasaulį. Dar Eielinskis'pastebėjo, kad Anglijoje ir Prancūzijoje vaikšto tie patys čičikovai, tik su kitu švarkeliu. Jie „nesupirkinėja mirusių 6ielų, bet papirkinėja gyvąsias sielas laisvuose parlamentų rinkimuose". Uolstrito agentai, pasipelnimo dėliai, norėdami išprovokuoti naują pasaulinį karą, švaistosi po įvairius pasaulio užkam pius, ieško „bukagalvių korobočkų" — trumparegių buržuazinių vyriau sybių, derisi dėl „gyvųjų sielų" patrankų mėsai. Bet tautos sugniuždys jų planus. Gogolio reikšmė labai didelė. Vi sas pasaulis mini jo mirties jubilie jų. Didžiojo rusų tautos menininko veikalai šiandieną tapo brangūs vi so pasaulio pažangiesiems žmonėms. J. Pilype,Itis, V. Kažukauskas
.A/- V. Gogolio paroda Vilniaus Valstybinio universiteto [ siu Gogolio tekstus nuo cenzūros iš mokslinė biblioteka aktyviai daly kraipymų. Į parodos įvadinę dalį įeina mark vauja rusų literatūros klasiko, lietu vių liaudies mylimo rašytojo N. V. sizmo-leninizmo klasikų V. 1. Lenino Gogolio jubiliejines dienas prave ir J. V. Stalino pasisakymai apie I Gogolį ir darbai, kuriuose jie Gogo dant. Universiteto kolonų salėje atida lio grožinius vaizdus, suteikdami ryta didelė N. V. Gogolio paroda- pastariesiems politinį aštrumą, pa22 stenduose ir vitrinose eksponuota ’ naudojo kaip revoliucinės kovos apie 1000 įvairių Gogolio veikalų ginklą. Salia patalpinti rašytojų-krileidinių, kritinės literatūros apie jį, tikų, visuomenės veikėjų, artistu pa atsiminimų, laiškų, foto nuotraukų, sisakymai, kurie įgalina pilniau paYpač reikš portretų, iliustracijų, vaizduojančių | žinti Gogolio kūrybą. Bielinskio ir Cernyševskio „Revizoriaus" ir „Mirusiųjų sielų“ mingi personažus, autoriaus gyvenimą, ir straipsniai, kurie pagrindė istorinį kūrybos kelią. Parodoje yra ir uni- literatūrinį Gogolio kūrybos suprati kalinių leidinių („Revizorius", išl. mą, nustatė didžiulę rašytojo reikš 1841 ir 1846 m. m., „Apsiaustas" mę rusų visuomeninės minties vys 1844 m. ir kt.) rusų, lietuvių, lenkų, tymesi, literatūroje ir meno istori anglų, vokiečių, prancūzų ir kitomis joje. Istoriniai - biografinis planas iliust kalbomis, baigiant tarybiniu laiko tarpiu, įnešusiu į Gogolio raštų lei ruoja atskirus rašytojo gyvenimo ir Ryškiausiai paro dimo istoriją daug naujo, išlaisvinu- kūrybos etapus.
dytas Gogolio dramatinis palikimas: Gogolis jo laikų scenoje, tarybinia me teatre. Šis skyrius turtingai i'iustruojamas citatomis ir nuotrau komis, parodančiomis „Revizoriaus" ir kitų N. V. Gogolio pjesių, scenoje istoriją.
Didelį dėmesį patraukia tas paro dos skyrius, kuriame pavaizduojama Gogolio įtaka lietuvių literatūrai, ypač tokiems rašytojams-realistams, kaip J. Žemaitei ir P. Cvirkai.
Šio mėn. 19 d. įvyko Medicinos fakulteto SMD išplėstinis posėdis, dalyvaujant visų mokslinių būrelių seniūnams ir fakulteto SMD globėjui doc. Laucevičiui. Buvo peržvelgtas praėjusio semestro nuveiktas darbas, kritiškai įvertinti trūkumai, nubrėž tos gairės ateičiai. Medicinos fak. SMD savo gretose jungia apie 250 geriausių fakulteto studentų. Per praėjusį semestrą fa kultete buvo suorganizuotos dvi iš vykstamos mokslinės konferencijos į šefuojamas.respublikines akušerių ir medseserų mokyklas ir viena jungti nė Kauno Medicinos Instituto ir Vil niaus Valstybinio universiteto Medi cinos fakulteto akušerijos-ginekologi jos mokslinių būrelių konferencija Vilniuje, suruošta akušerijos moksli nio būrelio iniciatyva (būrelio se niūnas drg. Venclauskas). Eilė būrelių, kaip, pvz., anatomijos-histologijos, akušerijos-ginekolo gijos, vaikų ligų, hospitalinės tera pijos sėkmingai įvykdė savo semest rinius darbo planus, įdomiai prave dė susirinkimus. Pakilo būreliuose organizuotumas ir drausmė. Beveik visi šių būrelių seniūnai savo pasi sakymuose pabrėžė, kad svarbiausia organizuotos veiklos priežastis yra geras katedros vadovavimas, nuošir dus dėstytojų ir asistentų bendradar biavimas su studentais. Tačiau giliau pažvelgę į būrelių darbą, matome, kad iš 146 užplanuo tų temų buvo paruoštos ir perskai tytos tik 46. Nepamirštant tai, kad praėjęs semestras buvo ilgesnis, ten ka konstatuoti, jog pranešimų pada lyta per maža. Pasirodo, kad kai ku rie būreliai, pvz., terapijos, higienos, formokologijos, mikrobiologijos, fi ziologijos ir kiti, teparuošė ir per skaitė tik po vieną pranešimą. Ir, kaip taisyklė, šių būrelių seniūnai
nusiskundė blogu katedros vadovavi mu. Į būrelių susirinkimus atvykda vo vos vienas katedros darbuotojas; aišku, esant tokiai katedrų iniciaty vai, ir studentai ima abejingai žiū rėti į mokslinį darbą. O tarybiniai studentai, kaip niekas kitas, entu ziastingi, myli mokslą ir mėgsta kūrybinį-tiriamąji darbą. Reikia mokėti panaudoti studentų jaunatvišką užsi degimą, reikia pagaliau tinkamai vadovauti, ir mes pasieksime tikrai gražių rezultatų. Didelė kaltė tenka ir patiems stu dentams. Išskyrus gerai dirbančiuo sius moksliniuose būreliuose II ir VI kurso studentus, kiti draugai gerokai sustingę. Ypač tai galima pasakyti apie V kursų. Nemaža kaltė tenka tų kursų komjaunimo biu^ų akademi nių sektorių vadovams ir grupių aktyvui, kurie nededa reikiamų pa stangų įtraukti studentus į mokslinį darbą. Kai kurie būrelių seniūnai per mažai dar domisi būrelio reika lais ir netgi nevykdo SMD nurody mų. Posėdyje dar kartą buvo pabrėžtas būtinumas išskirti koreferentus prie pagrindinio pranešimo ir referuoti naujuosius tarybinio mokslo pasieki mus iš laikraščių ir žurnalų puslapių, kas žymiai pagerintų būrelių darbo kokybę. Buvo taip pat apsvarstyti praneši mai, kurie yra numatomi skaityti ateinančioje universiteto konferen cijoje. Fakulteto SMD tikisi, kad šie iškelti aktualūs klausimai ir kai kurie nesklandumai neliks be atgar sio, o atvirkščiai, šis susirinkimas suteiks galimybę teisingai įvertinti klaidas, iš jų pasimokys, nes, prie šingu atveju, negalima būtų toliau sėkmingai žengti į priekį. C. Kunevičius Medicinos fak. SMD tarybos narys
/
SPORTAS
Kurgi stalo teniso sekcija? „O dar universiteto komanda" — šituos žodžius, o tiksliau priekaištą, buvo galima dažnai išgirsti Vilniaus miesto stalo teniso pirmenybėse. Ir ištiesų, kolektyvas, atstovavęs uni versitetą, buvo labiausiai neornanizuotas ir netvarkingas. ... Į eilines rungtynes su liaudies ansamblio stalo tenisininkais mūsų komanda atvyko nepilnoje sudėtyje: trūko vienos žaidėjos. Tuo pačiu be kovos buvo atiduoti ketu-' taš kai Rungtynes pralaimėjome. Tai ne vienintelis atsitikimas. Pvz., finaliniame varžybų rate USK ko manda iš viso nė karto nėra žaidusi savo stipriausioje sudėtyje. Nežiū rint to, kad komandoje yra eilė pirmaatskyrininkų, jų tarpe ir penktoji TSRS raketė — Saunoris, pralaimėji mas sekė pralaimėjimą. Būta ir daugiau trūkumų. Univer siteto rinktinė šiais mokslo metais nesurengė nė vienos treniruotės, ne turi žaidimui kamuoliukų, pirmeny bių rungtynės nė karto nebuvo pra vedamos savo salėje. Komanda var žybose atrodė „margai", neturėjo net uniformos. Apie visa tai laiku buvo painfor muotas USK pirmininkas drg. Račjns-
kas, o paskui ir fizinio auklėjimo ir sporto katedros vedėjas drg. Babkinas. Bet į sportininkų signalus pažiū rėta pro pirštus. Tiesa, buvo susitar ta surengti komandos susirinkimą, bet į jį nei klubo, nei katedros ats tovai neatėjo, tad viskas liko kaip buvę. Ir štai komanda, turėjusi visas ga limybes kovoti dėl I—III vietų, už ėmė finale vieną iš paskutiniųjų (šeš tą) vietų, pralaimėdama eilei mažiau pajėgių, bet pasižyminčių organizuo tumu komandų. Gali kilti klausimas: o kurgi sta lo teniso sekcija? Jos iš viso nėra. Sekcijos pirmininkas drg. Grigelis ir pavaduotojas drg. Gofmanas pasi stengė ją likviduoti. Iš čia ir rezultatai — paskutinė vieta. Universiteto sporto klubas iš viso to turėtų padaryti atitinkamas išva das, tuo labiau kad netrukus įvyks Vilniaus miesto individualinės pir menybės, kurioms universitete visiš kai nesiruošiama.
Baigiamieji parodos skyriai vaiz S. Vaintraubas duoja tą platų užmojį, kurį įgavo Istorijos-filologijos fak. gogolinių dienų pravedimas Lietuvos žurnalistikos sp. III k. stud. TSR, švenčiančioje didžiojo satyriko-realisto atminimą drauge su visa Tarpfakultetinės tinklinio varžybos tarybine liaudimi, su visa priešaki ne žmonija po kovos vėliava už il Prasidėjo V studentų spartakiada. tikos, Teisės m. fakultetų, neturėjo galaikę taiką ir demokratiją visose Naujoje universiteto sporto salėje prieš varžybas nė vienos treniruotės. šalyse. vyksta fakultetinės tinklinio varžy Teisininkės parodė nedrausmingumą, R. Rozetaitė bos, kuriose dalyvauja po šešias vy neatvykdamos į varžybas su Istori ------------------------------------------- -f---------------------------- ----------------rų ir moterų komandas. jos-filologijos fakulteto komanda. Vyrų grupėje geriausiai pasirodė Blogą žaidimo pavyzdį parodė Tei Fizikos-matematikos ir Gamtos m. sės, Istorijos-filologijos ir Ekonomi fakultetų tinklininkai. Gamtininkai jos fakultetų vyrų tinklinio koman lengvai įveikė Ekonomikos, Istorijos- dos. Daugelis komandų žaidėjų tink Tarybinė vyriausybė, suteikdama sakyti, kad niekas mūsų neaplanko. sirodė tik trys sienlaikraščio nume filologijos ir Teisės fakultetų tinkli- linį žaidžia tik varžybų metu, nesidviejuose didžiąją n inkus. Fizikos-matematikos fakulte treniravę ištisus metus.Išėję į aikš jaunimui sąlygas studijuoti aukštosio Tame pačiame kampelyje du kartus riai. Pirmuose to vyrų tinklininkų komanda iškovo tę visiškai nesugeba valdyti kamuo klausėmės paskaitų, tiek pat kartų se mokyklose, nepamiršta ir jo bui buvo šokių vakarai. Tačiau tokios dalį užėmė straipsniai apie švarą, o jo dvi pergales prieš Ekonomikos ir lio. Nenuostabu, kad šios komandos tinių sąlygų. Didžioji studentų dalis skurdžios kultūrinės-masinės priemo likusieji, nors liečia aktualias temas, Medicinos fakultetų tinklininkų ko patyrė eilę pralaimėjimų. aprūpinama bendrabučiais. Totorių nės ’įįtisų nepatenkina. Bendrabučio bet parašyti nerūpestingai, sulipdyti mandas. Tuo būdu Fizikos-matemati Varžybos parodė žemą tinklininkų kos ir Gamtos m. fakultetų tinklinin g-vė Nr. 5 — vienas iš keturių mū tarybos pirmininkė drg. Ciemnolons- reikalui prispyrus. Trečias numeris kų susitikimas nulems varžybų nuga žaidimo lygį. Universitete jis beveik nepakilo. Paprastai, laimi tos koman bet liūdniausia lėtoją vyrų grupėje. sų universiteto bendrabučių. Ten gy kaitė, drauge ir visa taryba turėtų kiek turiningesnis, Moterų arupėje nepatyrė pralaimė dos, kuriose žaidžia daugiau univer vena 20 Istorijos-filologijos fak. stu suprasti, kad tarybinis studentas vi tai, kad visuose numeriuose mirgu siteto tinklinio rinktinės dalyvių. denčių. Kiekvienas, kuriam neteko sur ir visada turi plėsti savo akiratį. liuoja daugybė gramatinių ir sin jimo Gamtos ir Medicinos fakultetų Daugelis žaidėjų dalyvauja varžy tinklininkės. Gamtininkės įveikė eko buvoti Totorių g-vės Nr. 5 bendrabu Tiesa, kambariams yra išskirti polit taksės klaidų. O juk tai filologių. nomistes, Fizikos-matematikos ir Is bose netinkama apranga, neturi nu tyje, pagalvos, kad jis kaip ir visi informatoriai, bet jie nedirba. Visas ; sienlaikraštis. Reikia pasakyti, kad torijos-filologijos fakultetų tinklinin- merių. Varžybų eiga rodo, kad fa mūsų bendrabučiai —- erdvus, švie jų darbas apsiriboja tuo, kad per paskutiniame sienlaikraščio nume- kes, o Medicinos fakulteto moterų kultetu visuomeninės organizacijos ir rinktinė lengvai nugalėjo Istorijos- sporto klubas nekreipia reikiamo dė sus, jog kiekvieną savaitę studentės šešis mėnesius pravesti du susirinki filologijos ir Ekonomikos m. fakulte mesio į tinklinio sporto vystymą klausosi aktualios paskaitos, kamba mai. Prie progos žvilgterėkime į ryžtingai imtis darbo ir pašalinti tų tinklinio komandas. Tuo būdu ir mūsų universitete. Spartakiadoje stu riuose dirba politinformatoriai, žo bendrabučio sienlaikraštį. Visų pir esamus trūkumus. Laikas ir tarybai, moterų grupėje išryškėjo du preten dentai turėtų pademonstruoti savo džiu, bendrabučio taryba drauge su ma, gyventojas sutiks daug kliūčių, ir visoms bendrabučio gyventojoms dentai į pirmąją vietą — tai Gamtos sportinio darbo laimėjimus, o ne sa administratoriumi rimtai rūpinasi stu kol jį pasieks, nes sienlaikraštis — susirūpinti kultūrinio ir politinio gy m. ir Medicinos fakultetų tinklinio vo neorganizuotumą bei nepasirengi mą. Reikia pagerinti sportinį darbą denčių politiniu sąmonėjimu ir kul raudonajame kampelyje, o kampelis venimo lygio kėlimu, bendrabutyje komandos. Nežiūrint į tai, kad kiekvienas fa fakultetų sekcijose, kad tolesnėse tam juk yra visos sąlygos; reikalinI tūrinėmis pramogomis. užrakintas. Raktas padėtas tokioje kultetas išstatė tik po vieną vyrų V spartakiados varžybose sportinin Iš tikrųjų taip nėra. Tiesa, bend vietoje, kad ne bet kas 6uras. Argi ga tik iniciatyva ir organizuotumas I ir moterų komandą (praėjusių metų kai parodytų geresnius rezultatus. varžybose dalyvavo žymiai didesnis rabutyje yra raudonasis kampelis, sienlaikraščio redkolegija (redakto iš bendrabučio tarybos pusės. V. Žilinskaitė komandų skaičius), tačiau ir šis ne R. Urbonaitė kuriame sesijos metu merginos mo rius drg. Kutraitė) nesupranta, kokį didelis žaidėjų skaičius neparodė pa Totorių g-vės Nr. 5 bendrabučio kankamo žaidimo lygio. Kai kurios j kosi, o kitu metu jis, kadangi nekū vaidmenį sienlaikraštis vaidina tary REDAKTORIUS komandos, kaip, pvz., Fizikos-matema A. VASILIAUSKAS gyventoja renamas, nuolat tuščias. Negalima binių žmonių gyvenime? Iki šiol pa
Studentų bendrabutį aplankius
Užs. Nr. 00363
Redakcija: Vilnius, Universiteto g. 3, tel. 2-37-79; spaudė „Tiesos" spaustuvė, Vilnius, Tiesos g. 3.
LV 00490