Visu ŠAULĮ PROLETARAI. VIENYKITĖS!
O — c
mtNTM VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Nr. 8 (79) 1952 m. kovo 11 d., antradienis
Kaina 20 kap.
KOMJAUNIMO VADOVAS V sustiprėjo universite kokią naudą atneš, ko pasimokys ko 7 tošAUGO, komjaunimo organizacija. Į lektyvas? Juo labiau tu pažinsi kom
jos eiles šiandien jau susibūrė dau giau kaip pusė visų mūsų studentų. Išaugo, subrendo ir komjaunimo or ganizacijos aktyvas. Iš kitos pusės pasunkėjo ir vadovavimas organiza cijai, turinčiai apie pusantro tūks tančio narių. Visa tai iš komjauni mo vadovaujančių organų reikalauja daugiau sumanumo, kūrybiškumo ir organizuotumo. Jeigu tavimi draugai pasitikėjo, iš rinko J vieną kurį vadovaujantį or ganą, būk tikras komjaunimo vado vas ir auklėtojas. Būk ten, 'kur dir ba, mokosi, praleidžia laisvalaikį ta vimi pasitikėję draugai. Blogas tas komjaunimo vadovas, kurį komjaunuoliai pažįsta iš susi rinkimo tribūnos ar b.uro posė džiuose, jeigu jis savo komjaunuo.ius žino tik iš sąrašų, pagal jų pavardes. O jie— gyvi žmonės. Kiekvieną valandą jie ką nors veikia, kas nors jiems sekasi ar nesiseka, dėl ko nors jie džiaugiasi ar nerimauja. Kiekvie ną valandą jiems iškyla daug įvai riausių klausimų, jie pasigenda vy resnio draugo, su kuriuo galėtų pa sitarti. O tu privalai ne tik patarti. Tu turi duoti ir teisingą politinį visos grupės, kurso, ar fakulteto komjau nimo organizacijos darbo įvertinimą. Tu turi gerai pažinti draugus, vado vaujančius komjaunimo grupei, kur so ar fakulteto organizacijai. Ir pa žinti juos ne iš susirinkime tribūnos, kada jie išstoję kritikuoja kitus, bet pažinti kasdieniniame darbe, žinoti, kaip jie dirba ir kaip vadovauja. Jeigu tu kursinio biuro ar fakul teto biuro narys, tau turi būti zinonoma, ką naujo savo darbe yra pa siekusios atskiros komjaunimo gru pės. Apibendrink, įvertink šitą jų pa tyrimą ir perduok jį kitiems.
Tu turi vadovauti taip, kad gru pėje, kurse, fakultete komjaunimo organizacija gyventų įdomų ir turi ningą gyvenimą. Pagrindinis tavo darbo dėmesys turi būti atkreiptas j grupę. Ir grupėje tada bus įdomu dirbti, kada kiekvienas komjaunuo lis turės kokį nors įpareigojimą, kada kiekvienas komjaunuolis akty viai dalyvaus grupės gyvenime, ka da grupėje nebus persikrovusių įpa reigojimais, taip vadinamų „aktyvių jų" ir „pasyviųjų", kurie neturi nė vieno įpareigojimo. Kiekvienas kom jaunuolis kuo nors labiau domisi, ką nors gyvenime jis svajoja pasiekti. Nerasi dviejų komjaunuolių, kurie butų panašūs. Ypač tai svarbu žino ti, kada tu savo komjaunuoliams skirs tai įpareigojimus, ypač reikia j tai atsižvelgti ruošiant susirinkimus, pa renkant jų dienotvarkę ir vykdant kitas kultūrines priemones. Ką duos,
jaunuolius, tuo lengviau galėsi pats sau j šį klausimą atsakyti. Vadovas, kuris nesiskaito su komjaunuolių nuomone, kuris diktuoja jiems savo valią, neugdo jų iniciatyvos — dik tatorius, o ne auklėtojas ir ne vado vas. Venk savo darbe šablono. M. I. Kalininas yra pasakęs, kad žmonių auklėjime negali būti šablono, nors šablonas butų ir neblogas. Ypatingai svarbu laiku pastebėti ir .“^rodyti klaidas. Surask būdus ir priemones, kaip mobilizuoti komjau nuolius, kad greičiau šias pasitaikiu sias klaidas ištaisytų. Reikia pasakyti, kad mūsų univer siteto komjaunimo organizacijos eilė se išaugo ir subrendo daug sumanių komjaunimo vadovų, kurie vertai tu ri įsigiję draugų pasitikėjimą. Tai Ratkutė, Griškūnaitė, Simonavičius ir dešimtys kitų. Tačiau pasitaiko faktų, kad drau gai, išrinkti j vadovaujančius kom jaunimo organus, savo darbe prilei džia paviršutiniškumo, neatsakingu mo ir amatininkiškumo. Medicinos fakulteto komjaunimo biuras, apsVarstęs V kurso komjau nimo organizacijos darbą, iškėlė daug rimtų trukumų. Kodėl šitų trūkumų fakuitetinis biuras nematė anksčiau, kodėi visą pirmąjį semestrą su jais taikstėsi? Tuo labiau, kad šiame kur se mokosi pats fakultetinio biuro sekretorius drg. Nekrašas ir universi teto komjaunimo komiteto narys drg. Gaidys. Gamtos mokslų fakulteto komjaunimo biuras savo darbe ne įvertina komjaunimo susirinkimų auklėjamosios reikšmės. Pasitaiko komjaunimo vadovaujančių organų darbe ir grynai organizacinių ne sklandumų. Nevisada eiliniai kom jaunuoliai žino, kokias kultūrines priemones organizuoja universiteto komjaunimo komitetas. Minėjimai, paskaitos kartais būna paskelbiami tik priešpaskutinę dieną ir tik vienu antru skelbimu. Komjaunimo organi zacijos organizacinis darbas yra gi liai kūrybinis darbas. Jame nėra ne svarbių klausimų, nes tai taip pat auklėjamasis darbas, o komjaunimo vadovas — jaunimo auklėtojas. „NIEKADOS NEATSISAKYKITE DARBE NUO MAŽO, NES TIK IS MAŽO STATOMAS DIDIS DALY KAS, — TAI YRA VIENAS IS SVAR BIŲJŲ ILJICIAUS PRIESAKŲ", l— taip mus moko draugas Stalinas. Mes, jaunieji komunizmo statyto jai, visada privalome atsiminti šluos Vado žodžius, iš genialiųjų mūsų re voliucijos vadų mokytis savo darbe vadovauti principiškai, bolševikiškai.
SIENINĖS SPAUDOS SKILTYSE Medicinos fakulteto dekanatas, par tinė ir komjaunimo organizacijos ski ria didelį dėmesį sieninės spaudos klausimams. Praeito semestro pabaigoje parti nis biuras svarstė fakulteto ir kursų redkolegijų darbą. Konstatuota, kad visų fakulteto sienlaikraščių redkole gijos pagerino savo darbą: sienlaik raščiai išleidžiami reguliariau, jie dabar turiningesni, padidėjo kores pondentų skaičius. Svarbiausią vietą sienlaikraščiuose užima studentų pažangumo klausi mai, politmasinis darbas, studentų mokslinių būrelių darbas ir kt. Įtraukus į aktyvų sienlaikraščio dar bą fakulteto profesorius ir dėsty tojus, buvo galima geriau nu šviesti mokslinio ir pedagoginio dar bo klausimus, o ypač klausimus, su sijusius su didžiojo Pavlovo mokslu, iš dalies to mokslo įdiegimu klinikų darbe (doc. Marcinkevičius, vyr. dėst. Žygas ir kt.). Geriausi fakultete yra II ir III kursų sienlaikraščiai „Tikruoju ke li*" ir „Šviesusis kelias". Tiedu
sienlaikraščiai visuomet drąsiai kri tikuoja trūkumus, populiarina mokslo pirmūnų patyrimą, reguliariai supa žindina su komjaunimo organizacijos darbu. Vis dėlto sieninės spaudos darbe yra ir trūkumų. Vienas stambiausių trukumų yra tas, kad sienlaikraščiai mažai domisi antireligine propagan da. Pavyzdžiui, I kurse per visus metus sienlaikraštyje nebuvo tas klausimas keliamas. Pabrėžtina, kad kursų komjaunimo biurų sekretoriai nesirūpina, kad redkolegijų nariai lankytųsi į instruktažus. Blo gai pasinaudoja sienine spauda, kaip priemone savo darbe, ir fakulteto komjaunimo biuro nariai. Per ištisus metus nė vienas komjaunimo biuro narys, .išskyrus drg. drg. Nekrašą, Auželį ir Rastauską, nėra parašęs nė vienos inforfnacijos „Tarybiniam Me dikui". O rašyti yra apie ką.
V. Goldbergas „Tarybinio Mediko" ati. iedaktorius
KOMJAUNIMO AKTYVISTO TRIBŪNA
Susirinkimas-komjaunimo auklėjimo mokykla Komjaunimo susirinkimas yra jau nimo komunistinio auklėjimo mokyk la. Jis yra visos komjaunimo organi zacijos aukščiausias vadovaujantis organas. Bendruose komjaunimo susirinki muose komjaunuoliai sprendžia visus klausimus, liečiančius komjaunimo gyvenimą. Komjaunimo susirinkimai aukšto siose mokyklose turi mobilizuoti vi sus komjaunuolius ir jaunimą spręs ti konkrečius uždavinius. Jie turi pa dėti jaunimui kelti politinį-idė jinį lygį, mokyti aktyvą bolševikiškai dirbti, auklėti komjaunuolius ir jau nimą beribio atsidavimo Lenino— Stalino partijos reikalui dvasia. VLKJS XI suvažiavimo nutarimai reikalauja iš komjaunimo organizaci jų pagrindinai pagerinti organizacinį darbą, stiprinti tolimesnį ryšį su plačiosiomis jaunimo masėmis. Kom jaunimo organizacijų biurų uždavi nys yra komjaunimo susirinkimą da lykiškai paversti komunistinio jauni mo auklėjimo mokykla. Susirinkimo sėkmingumas priklauso nuo to, kaip jis yra paruoštas. Labai svarbu parinkti susirinkimo dienotvarkę. Komjaunimo biuras, su darydamas susirinkimo dienotvarkę, turi visuomet pasitarti su aktyvu, partine organizacija. Tai padeda komjaunimo biurams nepamiršti tų uždavinių, kuriuos prieš juos kelia rektoratas ir partinė organizacija. Reikia pasakyti, kad universitete ne visuose fakultetuose susirinkimai pravedami įdomiai ir gerai. Dažniau sia kursinių ir kai kurių fakultetinių komjaunimo organizacijų susirinki mai būna neparuošti, dienotvarkės neaktualios, atitrukusios .nuo kurso ar fakulteto gyvenimo, nuo tų užda vinių, kurie yra statomi komjaunimui. Taip, pvz., Gamtos fak. kursiniai komjaunimo organizacijų susirinki-
Kada biuras nevadovauja Šiomis dienomis Medicinos fakul teto komjaunimo organizacijos biu ras, savo posėdyje apsvarstęs V kurso komjaunimo organizacijos biu ro ataskaitą, konstatavo, kad V kur so kom'jaunimo organizacijos darbe, be eilės pasiektų laimėjimų keliant studentų poldtinį-idėjinį lygį ir ug dant jaunus tarybinių gydytojų kad rus, ištikimus darbo žmonių reikalui, Lenino—Stalino partijai, vis dėlto dar yra visa eilė trūkumų. V kurso komjaunimo organizacijos biuras, gruporgai, seniūnai silpnai kovoja dėl akademinės drausmės stiprinimo. Vi sa eilė studentų (Basijokaitė, Kulbytė, Masiliūnaitė ir kt). praleidžia daug paskaitų. Pasitaiko tokių, ku rios paskaitas paverčia į rankdarbių pamokas (Bušmaitė, Gaidytė ir kt.). Į visą tai pro pirštus žiūrėjo ir kur so akademinio sektoriaus vadovas drg. Matulis. Fakuitetinis biuras pažymėjo, kad kurso sieninė spauda nereagavo į vi sus šiuos faktus. Kurso sieninėje spaudoje nebuvo išvystyta kritika ir savikritika. Atsakingas kursiniame biure už spaudos sektorių drg. Pili pavičius ir sienlaikraščio redaktorius Malkevičiūtė nesugebėjo kursinį sienlaikraštį paversti aktyviu kovo toju su akademinės ir komjaunimo disciplinos laužytojais. Kursinis biuras nekovojo su kom jaunimo drausmės laužytojais (Geskes, Reipą, Šinkūnaitė, ir kt.), dėl kurių neįvyko net du kursiniai kom jaunimo susirinkimai. Dėl tos prie žasties jau antrą mėnesį drg. Basi jokaitė E. ir Mareiko turi laukti, ka da juos priims į komjaunimą. Ne tvarkingai mokamas nario mokes tis. Drg. Gavelis, užmiršęs kom jaunimo organizacijos įstatus, nemo ka nario mokesčio nuo gaunamo at lyginimo, tarsi jam, dirbančiam uni versitete laborantu, būtų „sunkiau" sumokėti nario mokestį, negu stu dentui, gaunančiam vien tik stipen diją. Visi šie trūkumai yra todėl, kad kursinis biuras pamiršo savo kom jaunuolišką pareigą, reikiamai neva dovavo kurso komjaunimo organiza cijos darbui, nebuvo reikiamos kont rolės ir iš fakultetinio biuro pusės. Po ilgų ir gyvų diskusijų buvo priimtas išsamus nutarimas. Visos kursinės organizacijos įpa reigotos šį nutarimą apsvarstyti savo kursiniuose biuruose ir akademinėse grupėse. J. Žukauskas (Mūsų koresp.)
J. TIMOFIEJEVAS Universiteto komjaunimo komiteto sekretoriaus pavaduotojas ☆ mai pereitame semestre buvo daromi tik tuomet, kai būdavo naujų narių priėmimas. Šiuo klausimu, t. y. nau jų narių priėmimu, susirinkimai ir apsiribodavo. Aišku, tokiame susi rinkime neišvystoma reikiama kriti ka ir savikritika, į susirinkimo pra vedimą neįtraukiamas didesnis kom jaunuolių skaičius. Sudarius dienotvarkę, būtinai rei kia numatyti pranešėją. Nuo to, kiek išsamiai ir principialfai prane šėjas gali sugebėti nušviesti svarsto mo klausimo pagrindinius momen tus, kaip reikiant išanalizuoti organi zacijos darbą, aiškiai nušviesti jos pagrindinius uždavinius ir nurodyti, kaip juos reikia spręsti, — nuo to pareina pats susirinkimo lygis. To dėl komjaunimo organizacijų biurų uždavinys pranešėjais parinkti tuos komjaunimo aktyvistus, kurie pagal savo darbą labiau susipažinę su tais ar kitais klausimais, svarstomais su sirinkime. Pvz., tokiam svarbiam klausimui, kaip drausmė kom jaunimo organizacijoje, Ekono mikos m. fak. komjaunimo organi zacijos biuras nesugebėjo parinkti pranešėjo, kuris galėtų nušviesti šį klausimą visapusiškai, jį išanalizuo tų ir prieš komjaunimo organizaciją iškeltų konkrečius uždavinius. Todėl susirinkimas praėjo neaktyviai, be jo kios kritikos ir 6avikritikos, susirin kime kalbėjo mažas dalyvių skai čius. Teisės m. fak. I k. pravestas atviras komjaunimo organizacijos su sirinkimas, skirtas apsvarstyti egza minų sesijos rezultatams, studentams nedavė jokios naudos. Į susirinkimą nebuvo pakviesti nei dėstytojai, nei katedrų vedėjai, kuriems studentai būtų galėję iškelti savus, reikalavi mus. Susirinkimas praėjo neįdomiai
ir be jokios kritikos bei saviknitikos. Vadinasi, jam buvo nepakanka mai pasiruošta. Pranešėjas nenušvietė pačių pagrindinių klausimų. Komjaunimo susirinkimo svarbus momentas yra nutarimo — progra mos praktinei veiklai priėmimas ar timiausiam periodui. Teisingai daro tie biurų sekretoriai, kurie ’š anks to su aktyvu parengia nutarimo pro jektą ir paskui organizuoja platų jo apsvarstymą susirinkimo metu. Pa rengiant nutarimą, turi aktyviai da lyvauti kiekvienas komjaunuolis. To negalima pasakyti apie Fizikos-ma tematikos fakulteto komjaunimo or ganizaciją. Pav., svarstant svarbų klausimą apie politinį-masinį darbą studentų tarpe nebuvo priimta jokio konkretaus nutarimo, nenumatyta jo kių perspektyvų šiame darbe. Žino ma, tokie susirinkimai negali būti komunistinio auklėjimo mokykla. Tik tuo atveju, kai nutarime atsispindės visas komjaunimo organizacijos dar bas, šis nutarimas mobilizuos visus komjaunuolius spręsti tuos ar kitus uždavinius. Tik tada galima bus ir nutarimų įvykdymo kontrolė. Kom jaunuolių mobilizavimas nutarimui vykdyti — pati svarbiausia priemonė paversti susirinkimą tikra auklėjimo mokykla, o komjaunuolius tikrais jaunimo vadovais ir organizatoriais. Negalima susirinkimo metu už miršti ir apie taip vadinamas „smulk menas". Nuo susirinkimo pirmininko sugebėjimo vadovauti susirinkimui priklauso ir susirinkimo eiga. Prak tika rodo, kad ten, • kur susirinkimui Vadovauja prityręs komjaunuolis, ten daugiau tvarkos, darbo nuotaikos ir organizuotumo. Tik tuomet susirinkimas taps poli tinio auklėjimo mokykla, kada kom jaunimo organizacijos biurai rimčiau jiems pasirengs ir juose svarstys klausimus, labiausiai dominančius jaunimą.
Garbingas įpareigojimas Noriu papasakoti apie darbo jau nimo mokymąsi, remdamasis ta. jpatirtimi, kurią įgijau vadovaudamas Pramkombinato įmonės politrateliui. Propagandininko darbas yra labai atsakingas. Politinių užsiėmimų ko kybė daug priklauso nuo propagan dininko sugebėjimų. Jo vadovaujami užsiėmimai turi būti idėjiškai ir po litiškai vertingi, o kartu ir įdomūs. Užsiėmimams aš panaudoju mark sizmo-leninizmo klasikų veikalus, grožinę literatūrą ir įvairias vaizdi nes priemones. Iliustracijai imu pa vyzdžių iš mūsų Tėvynės bei liau dies demokratijos šalių gyvenimo, parodau tikrąjį amerikinių imperia listų — naujo karo kurstytojų veidą. Ypač rūpinuosi savo kalba, stengiuo si, kad ji būtų gyva ir suprantama.
Su ryžtu dirbdamas savo Tėvynės ■gerovei, jaunimas pritaiko gautąsias per politužsiėmimus žinias savo dar bui. Pavyzdžiui, man pasakojant apie patriotinį judėjimą mūsų šaly je už žaliavų taupymą, ratelio da lyviai įsipareigojo pagerinti išlei džiamos produkcijos kokybę, kovoti už žaliavos ekonomiją. Beveik visi ratelio dalyviai yra gamybos pirmūnai. Jaunimas mokosi su noru, godžiai semiasi žinias. To dėl propagandininko uždavinys —• dar daugiau pačiam lavintis, dar la biau pagerinti organizuojamų užsi ėmimų kokybę, šalinant tuo pačiu metu dar pasitaikančius trūkumus. I. Savelskis Vyr. propagandininkas
Rimtos spragos drausmės atžvilgiu Nemažą darbą yra atlikusi Istorijosfilologijos fak. II k. lituanistų grupė. Palyginti su praeitų metų (pavasario sesijos) egzaminais, padidėjo mokslo pirmūnų eilės. Jų tarpe mokslo pirmūnai-komjaunuoliai Skeltytė, Jan kevičiūtė, Kačiulis ir kt. Šioje grupėje gerai dirba spaudos platintojas (Vaškelytė) ir sienlaik raščio redkolegija (redakt. Mališaus kas). Sienlaikraščio medžiaga būna aktuali, jo numeriai išeina regulia riai. Grupė kolektyviai yra aplan kiusi .^Putinų giraitę", „Trečiojo kurso studentą", Ukrainiečių dailės parodą. Nežiūrint visų šių pasiektų laimė jimų, grupės darbe yra rimtų spra gų, kurias reikia nedelsiant pašalinti. Tik tuomet bus įmanomas darnus grupės darbas. Viena iš pagrindinių tokių spragų — tai drausmės nebuvimas. Visa ei
lė studentų labai blogai lanko pa skaitas (drg. drg. Bartuška, kuris be veik užmiršo savo grupę, Zabulytė, Valunta ir kt.). Šie draugai turi at minti, kad uolus paskaitų lankymas užtikrina gerus egzaminų rezultatus. Kurso komjaunimo organizacija per maža dėmesio kreipia paskaitų lankomumui ir politinių užsiėmimų organizavimui. Ilgai taikstomasi su drausmės laužytojais. Draugai Valun ta, Vaišnora visai neateina į politi nius užsiėmimus. Draugai nesupranta arba nenori suprasti, kad politiniai užsiėmimai — tai priemonė idėjiškai auklėti stu dentus, plėsti jų akiratį, priemonė ugdyti aktyvius komunistinės visuo menės statytojus. Grupė turėtų griežčiau kovoti su įvairiais drausmės laužytojais ir pa šalinti savo darbe esamus trūkumus.
L. Renčlnauskaitė
V
Tarptautinės moters dienos minėjimas šeštadienį universiteto aktų salėje įvyko iškilmingas posėdis, skirtas Tarptautinei moters dienai paminėti. Atidarius posėdį studentė išapko pasiūlo išrinkti Garbės prezidiumą. Į Garbės prezidiumą išrenkamas VKP(b) CK Politinis Biuras su draugu Stalinu priešakyje. Pranešimą apie Tarptautinę moters dieną padarė vyr. dėst. Boreikaitė. Pranešėja plačiau apsistojo ties tais
laimėjimais, kuriuos įnešė į bendrą, komunizmo, taikos gynimo reikalą tarybinės moterys. Su didžiuliu pakilimu posėdžio da lyviai priėmė sveikinimo laišką ge riausiam tarybinės liaudies vadui Josifui Visarionovičiui Stalinui. Po iškilmingo posėdžio pasirodė universiteto meninės saviveiklos ko lektyvas ir LTSR Valst. operos ir baleto teatro solistai.
\J
v Mano diplominis darbas
Fabrikų laboratorijose labai svar bu turėti gana paprastą ir nekvalifi kuotam darbininkui prieinamą pra moninių tirpalų rūgštingumo (pH) nustatymo metodą. Praeitais metais, vyr. dėst. Žirnauskui vadovaujant, pradėtas ban dyti naujas, labai paprastas ir labai patogus pH nustatymo metodas, bū tent, vartojant galvanometrą, du sti• bio elektrodus ir filtruojamo popierio juosteles, drėkinamas atitinkamų pH buferiniais tirpalais. Sis metodas ga lės pakeisti fabrikų laboratorijose tam tikslui vartojamas sudėtingas ir brangias potenciometrų schemas, ne prieinamas eiliniam fabriko darbinin kui, tuo palengvindamas ir atpigin damas darbą. Mano diplominio darbo tikslas — patobulinti šį metodą. Didžioji klau simų dalis jau išspręsta. Diplominis darbas jau aprašytas. Belieka tik jj papildyti naujai gautais duomenimis. Dirbdamas diplominį darbą, didelę paramą gavau iš savo mokslinio va dovo vyr. dėst. Zinnausko. R. Jurevičius Chemijos fak. V k. stud. į
Ruošiamės būti pediatrais Subordinatūros darbas — tai sa varankiško gydytojo darbo pradžia. Atlikdami subordinatoriaus parei gas, mes turime progos taikyti savo teorines žinias klinikoje, išmokti laboratorijos technikos. Mūsų darbas klinikoje tęsiasi 4—5 vai. Čia apžiūrime mums pavestus ligonius, patys atliekame laboratori nius tyrimus, siūlome gydymo meto dus. Rytinių konferencijų metu de monstruojame ligonius, skaitome re feratus. Diskusijų metu referentas at sakinėja į jam pateiktus gydytojų ir •ubordinatorių klausimus. Popietinėmis valandomis dirbame vaikų konsultacijose. Čia duodame patarimus motinoms vaikų maitinimo bei priežiūros klausimais. Kartą sa vaitėje motinoms skaitome paskaitas. Tolimesnis mūsų dienos darbas — tai sergančių vaikų aplankymas na muose; taip susipažįstame ne tik su ligoniu, bet ir su jo aplinka. Mes esame labai patenkinti, kad galime padirbėti subordinatoriaus darbą. Tai padės mums įtvirtinti sa vo žinias ir greičiau pasirengti sava rankiškam darbui. R. Nalmantaltė Medicinos fak. VI k. stud.
Gerinkime mokslo-tiriamąjį darbą Mokslo-tiriamasis darbas yra būti nas parengiant specialistus pagal da bartinio mokslo reikalavimus. Tary binę aukštąją mokyklą reikia supras ti ne tik kaip mokymo įstaigą, bet ir kaip mokslo centrą, o mokslo perso nalo narius ne tik kaip dėstytojus siaurąja to žodžio prasme, bet ir kaip mokslo darbuotojus. Be to, mokymo ir mokslo darbas nėra atitrūkę vie nas nuo kito, o yra glaudžiai susiję. Aukštųjų mokyklų darbuotojų šių dviejų darbo pusių vieningumas, ti riamųjų elementų susijimas su peda goginiu procesu, tegali atitikti tary binės aukštosios mokyklos uždavi nius. Seminariniai užsiėmimai, labora toriniai, kursiniai ir diplominiai dar bai, o taip pat gamybinė praktika čia teikia dideles galimybes. Svarbus vaidmuo įjungiant plačias studentų mases į tiriamąjį darbą, tenka stu dentų moksliniams būreliams. Aukš toji mokykla turi duoti studentams ne tik mokslo žinių, bet ir mokėjimą panaudoti šias žinias tiriamajame ir praktiškame darbe. Sį mokėjimą dirbti gali išugdyti tik dėstytojas, kuris pats dirba mokslinį darbą, ne apsiribodamas jau anksčiau sukaup tomis žiniomis ir patyrimu. Reikia pažymėti, kad šia kryptimi mokslo tiriamasis darbas Vilniaus Valstybi niame universitete vis labiau plečia mas ir gerėja. Pakilo eilės mokslotiriamųjų darbų idėjinis-teorinis ly gis; daugelis mokslo personalo na rių stengiasi dirbti sutinkamai su už daviniais, išplaukiančiais iš VKP(b) CK nutarimų ideologiniais klausi mais, iš J. V. Stalino veikalo „Mark sizmas ir kalbos mokslo klausimai", o taip pat Mičiurino ir Pavlovo mokslo šviesoje. Vykdomi Lietuvos KP(b) VI suvažiavimo nutarimai apie būtinumą įvertinti lietuvių tautos kultūrinį palikimą ir nušviesti Lietu vos darbinhikų judėjimo Lietuvoje, Tarybų Lietuvos įkūrimo bei jos liau dies ūkio ir kultūros išvystymo isto riją įgyvendinimas. Mokslo-tiriama sis darbas įgauna vis daugiau kom pleksinį ir kolektyvinį charakterį. Į kai kurių problemų sprendimą yra įsijungę ištisi katedrų kolektyvai (Medicinos, Gamtos m., Chemijos, Teisės m. fakultetai), kai kurios katedros (liaudies ūkio ekonomikos, fizinės chemijos, fizinės geografijos, bendrosios fizikos, organinės chemi jos ir kt.), kurios glaudžiai susiejo savo veiklą su respublikos įstaigomis ir įmonėmis. Padidėjo skaičius stu
dentų, įtrauktų į mokslinį darbą (Fi zikos-matematikos, Chemijos, Gamtos m. fak.). Vis dėlto 1951 metų mokslo tiria mųjų darbų plano įvykdymą tiek apimties, tiek ir darbų kokybės at žvilgiu negalima laikyti patenkina mu. Kai kurios katedros neįvykdė savo mokslo-tiriamojo darbo plano (lietuvių kalbos, svetimų kalbų, au sų, nosies ir gerklės ligų, naujosios istorijos ir kt. katedros). Kai kurie dėstytojai visai nedirba mokslinio darbo (asist. Pakarklienė, Naividelienė, Ptašekas ir kt.). Visa eilė mokslo personalo narių neatli ko užsiplanuotų darbų (prof. Jony nas, vyr. dėst. Iškauskas, Orvydienė, doc. Galvydis, vyr. dėst. Jakubėnas ir kt.). Rektoratas, fakultetų dekanai, dau gelis katedrų vedėjų, mokslinės ta rybos vis dar neparodo reikiamo tvirtumo ir griežto tikslumo vado vaujant mokslo-tiriamajam darbui. Pasireiškia neryžtingumas organizuo jant mokslines diskusijas, o taip pat ir profesorių bei dėstytojų nereiklu mas. Mokslo-tiriamųjų darbų planas įvykdytas 70%, o kandidatinių diser tacijų parengimo planas tik 35%. Kai kurie fakultetai neparengė nė pusės savo užsiplanuotų darbų (Isto rijos-filologijos ir Teises fak.). Dirbant mokslo-tiriamuosius dar bus, reikia, kad rektoratas, dekanai ir ypač katedrų vedėjai sustiprintų kontrolę ir vadovavimą, užtikrindami pačias geriausias sąlygas moksliniam darbui, ypač jauniems dėstytojams, rengiantiems kandidatines disertaci jas. Čia, be abejo, daug priklauso nuo pačių darbo autorių, nuo jų ini ciatyvos. Esminis trūkumas mokslo-tiriamuosiuose darbuose yra tas, kad ne visi personalo nariai teisingai supranta savo vaidmenį ir aukštosios mokyk los uždavinius. Tarybinėje aukštojo je mokykloje visi darbuotojai turi aktyviai dalyvauti mdkslo-tiriamajame darbe. Tas darbas sudaro svarbią universiteto darbo dalį, ir be jo aukštoji mokykla netenka savo ko kybės ir savo veido. Didingos komunizmo statybos per spektyvos įpareigoja mus pakelti sa vo darbą, o viena svarbiausių sąlygų čia yra kelti savo kvalifikacijas bei idėjinį-teorinį lygį. S. Jankauskas prorektorius mokslo reikalams
Stokime j savišalpos kasą Jau kelinti metai kaip mūsų uni versitete veikia savišalpos kasa. Jos tikslas — teikti savo nariams drau gišką materialinę pagalbą. Savišal pos kasa išduoda trumpalaikes bei ilgalaikes paskolas, o tam tikrais at vejais ir negrąžintinas pašalpas. Ka sos nariu gali būti kiekvienas prof sąjungos narys, sumokėjęs stojamą jį mokestį 0,5 procento mėnesinio atlyginimo ir toliau mokąs mėnesinį nario mokestį — 1 rb. Nariui, išsto
jančiam iš savišalpos kasos, jo įmo kėti nario mokesčiai, grąžinami. Paskolos išduodamos šia tvarka: trumpalaikės — vienam mėnesiui, o ilgalaikės — tokiems savišalpos ka sos nariams, kurie kasos nariais yra išbuvę ne mažiau dviejų mėnesių. Negrąžintinės pašalpos išduodamos savišalpos kasos nariams, kurie yra nariais ne mažiau kaip vieneri me tai. Geresniam savišalpos kasos darbui
fakultetuose yra suorganizuotos sa višalpos kasos valdybos. Dabartiniu metu mūsų universiteto savišalpos kasa jungia apie 300 studentų. VVU centrinės savišalpos kasos valdyba kviečia visus draugus stoti į savi šalpos kasą.
A. Balčiūnas VVU centrinės savišalpos kasos pirmininkas
Lietuvių tarybinė literatūra kovoje už taikų Lietuvių tarybiniai rašytojai, savo kūrybi niu žodžiu demaskuodami naujo karo kursty tojus, aktyviai prisideda prie šventos visa liaudinės kovos už taiką, socializmą, demo kratiją, nes, kaip nurodė draugas Stalinas, „taika bus Išsaugota ir sustiprinta, jeigu tau tos paims taikos išsaugojimo reikalą į savo rankas ir gins jį iki galo". Lietuvių literatūra savo pažangiausių atsto vų kūryboje visada atspindėjo neapykantą karui, neapykantą karo kurstytojams — įvai raus plauko imperialistams. Pirmasis proletarinis lietuvių poetas Julius Janonis savo eilėraščiuose ,.Kelkis Rusija", „Kariuomenei traukiant", „Karo atnašos", „Pabėgėliai" ir kt. vaizduoja karą, nešantį darbo žmonėms ašaras ir nelaimes. Neužbaigtame eilėraštyje „Išvaikščiok Ru siją", parašytame 1915 m., Janonis išreiškė galingą taikos troškimą: t Išvaikščiok Rusiją skersai ir išilgai Nuo Čiukčių pussalio lig Nemuno vagos Ir grįžęs pasakyk, ar daug tu sutikai žmonių, nenorinčių, netrokštančių taikos. Poetas nurodo, kad taiką galima pasiekti tik nuvertus carizmą. Jis tvirtai tikėjo, kad dar bo žmonės, ta galingoji „darbo kariuomenė", atsuks ginklus prieš imperialistinius valdovus ir iškovos sau laimę ir taip trokštamą taiką. Šias kilnias antiimperialistines lietuvių lite ratūros tradicijas toliau tęsė pažangieji lietu vių rašytojai: Salomėja Nėris, Petras Cvirka, Antanas Venclova ir kt. Petras Cvirka savo kūriniuose su didele jė ga parodo imperialistų kėslus, demaskuoja amerikiečių civilizacijos išsigimimą ir aistrin gai smerkia karą. Savo kūrinyje „Žodžiai link revoliucijos", parašytame dar 1931 m„ darbi ninko Višinskio lūpomis jis 6ako: „Tegul jie Uža. Nr, 00404
(imperialistai —• V. B.) prasmenga su savo karais! Sako, mušk — jis vokietis, mušk — jis lenkas. O man vi6tiek ... Man vokietis, lenkas ar latvis darbininkas žmogus, kaip ir va — Masiulis arba Grybauskas. Tai jei ans kraštas daugiau žemės turi,tai tu čia vajavokis. Ugi jei turi — tai ta žemė vistiek ne darbininko žmogaus, o bestijos kokio. Jeigu bankininkai ir kiti sugalvos peštis, — tegul jie patys ir atlieka". Romane „Frank Kruk" satyriškai pavaizduo damas imperialistinę Ameriką ir buržuazijos valdomą Lietuvą, Petras Cvirka ypač stipriai pasisakė prieš militarizmą, vykusiai nuplėšda mas Prano Krukelio, kaip „naujų generolų gamintojo" arba, tiksliau sakant, „patrankų mėsos pristatinėtojo" ryškų paveikslą. Kru kelio žodžiais tariant: „Karas — vienas links mumas, jeigu dar su muzika. Dainuodami vie nas su kitu glėbesčiojasi; apkasai tokie įtai syti, kad šok ir linksminkis". „Frank Kruk" kaip aštri satyra išlieka ak tuali ir šiandien, stipriai pliekdama amerikinius-angliškuosius karo kurstytojus, kuriems karas neša pelnus. Salomėja Nėris rašo eilėraščius, nukreip tus prieš karą. Jos eilėraščiai — „Visur aš jį matau", ,.Griuvėsių miestas" — aiškiai išreiš kia poetės taikos idėjas. Žymiausieji mūsų tarybiniai rašytojai — Sa lomėja Nėris, Petras Cvirka, Liudas Gira, An tanas Venclova, Kostas Korsakas, Jonas Šim kus ir kt. —; savo kūriniuose, sukurtuose Di džiojo Tėvynės karo metu, šaukia tarybinę liaudį į laisvės kovą prieš fašistinius gro bikus. To meto literatūra, parodanti nelaimes ir vargus nešantį karą, yra nepaneigiamas do kumentas tvirto liaudies ryžto nepaisant aukų iškovoti tvirtą taiką: sunaikinti fašizmą ir
Svarbus klausimas Profkomitetas labai mažai padeda studentams materiališkai, ir buitiniai studentų reikalai jam rūpi kaskart vis mažiau. Pavyzdžiui, praėjusiais metais Chemijos fakultete butpinigių buvo išskirta daugiau, negu šie met. Ne kartą Respublikinio komiteto pirmininko pavaduotojas drg. Simukonis minėjo, kad butpinigiai bus skiriami visiems ne bendrabučiuose gyvenantiems studentams. Pedagogi niame institute ir kitose aukštosiose mokyklose taip ir daroma. Pašalpų fondas profkomitete taip pat sumažėjo. Kur dingsta iš studentų gaunamas mokestis? Profsąjunga didžiules su mas išleidžia įvairių vadovų apmo kėjimui. Tiesa, centriniai saviveiklos kolektyvai yra būtini, tačiau kam yra naudingi fakultetiniai chorai? Chorai pasirodo 1—5 kartus per me tus. Repeticijų lankomumas nepaten kinamas, chorų pasirengimas menkas. Gal geriau būtų labiau susidomėti kitais saviveiklos žanrais: drama, ok tetu, duetu ir kt., kuriuos lengviau galėtų parengti patys gabesnieji stu dentai. Atkreipus didesnį dėmesį į žanrų įvairumą, fakultetų saviveik los lygis pakiltų, ir liktų lėšų studen tų materialiniam aprūpinimui. Bendrabučių apgyvendinimo klau simas profkomitetą taip pat mažai domina. Profsąjungos organizacija, kuri geriausiai pažįsta studentus, ne turi net patariamojo balso svarstant studentų aprūpinimo bendrabučiu klausimus. Jei bendrabutyje atsiran-
da vieta, studentas kreipiasi į kom jaunimo komitetą ar tiesiog į butų skyrių, kuris net nepasiklausia profkomiteto, ar šiam studentui tikrai reikia bendrabučio, ar yra dar ir už jį reikalingesnių. Universitetui yra paskirta kontro liuoti eilė bufetų, užkandinių bei krautuvių. Kiekviename fakultete yra išrinkti visuomeniniai kontrolie riai. Profkomiteto buities komisija (pirm. Gilytė, Teisės fak.) nesupažin dina visuomeninių kontrolierių, kaip turi būti vykdomos kontrolės, kaip sudaromi aktai, į ką labiau žiūrėti, kaip pastebėti vieną ar kitą trūku mą. Buvo organizuoti du seminarai visuomeniniams kontrolieriams; vie name apsvarstyti nuostatai, o antra sis visiškai neįvyko, kadangi buities komisija, sutrukdžiusi studentams brangų laiką, pati neatvyko. Ką dirba buities komisija, į kurią įeina net trys žmonės? Nieko. Nesi rūpina ji nei kelialapiais, kurie bus pasiūlyti Respublikinio komiteito, ži noma, liepos mėn., kada studentai bus išvažinėję iš Vilniaus, nesirūpi na nei studentų savišalpos kasa, ne sirūpina ir tuo, kaip dirba fakultetinės buities komisijos. Į profkomiteto posėdžius buities komisija atvyksta taip pat gana retai. Profkomitetas turėtų susirūpinti iš keltais faktais ir artimiausiu lai ku padėtį ištaisyti. Juk tai svarbus klausimas. J. Birmantas Chemijos fak. profsąjungos biuro pirmininkas
SPOR7MS
V STUDENTŲ SPARTAKIADA Pasibaigė tarpfakultetinės tinklinio varžybos. Vyrų grupėje pirmąją vie tą užėmė Gamtos m. fakulteto ko manda, lemiamoje kovoje įveikusi Fizikos-matematikos fakulteto tinklininkus, kuriems teko II vieta. Tre čioje vietoje — Medicinos fakulteto komanda. Moterų grupėje varžybų nugalėto ją išaiškino Medicinos irt -Gamtos m. fakultetų komandų susitikimas. Per galę užtikrintai laimėjo medikės re zultatu 2:0. Tuo būdu Medicinos fak. tinklininkės vėl liko varžybų čem pionu. Antrąją vietą užėmė Gamtos m. fak. komanda. Trečioji vieta ati teko Fizikos-matematikos fak. tinkli ni nkėms. Sekmadienį, kovo 2 d. įvyko tarp fakultetinės fechtavimo pirmenybės, kuriose dalyvavo 30 universiteto fech tuotojų. Individualioje kovoje rapy ra I vietą užėmė Gervickas, II — Tuliševskis (abu Teisės fak.) ir III —Strazdas (Fizikos-matematikos fak.). Moterų grupėje čempiono vardą iš kovojo Sliavaitė (Istorijos-filologijos fak.), II vieta atiteko Karatiejūtei (Gamtos fak), III — Sevcovai (Medi cinos fak.). Taip pat įvyko vyrų kova espadronais, kurioje geriausiai pasirodė
Strazdas. Gervickiui atiteko II vieta Tuliševskiui — III vieta. Pagal komandas vietomis pasiskir6. tyta šitaip: Teisės m. fakultetui — I, Fizikosmatematikos fak. — II, Medicinos fak. — III vieta. Varžybos parodė, jog auga stipri fechtuotojų karta. Šiais metais pirmenybės buvo meistriškesnės ir masiškesnės, negu pernai. Reikia manyti, kad fechtavi mo sekcija sieks dar geresnių rezul tatų. Pirmą kartą mūsų universitete įvy ko tarpfakultetinės greitojo čiuožimo pirmenybės. Kovo 8 d. dalyviai var žėsi Valstybinio stadiono čiuožimo aikštelėje. Pirmenybės praėjo orga nizuotai, tinkamai vadovaujant sek cijai (pirmininkė Lutavičiūtė). Individualiai I vietą 500 m nuoto lyje užėmė Giraitis (Medicinos fak.), 1000 m — Rinkievič (Ist.-Fil. fak.). Geriausią dvikovos rezultatą parodė Giraitis. Komandiniai vietomis pasi skirstyta sekančiai: I vieta — Isto rijos-Filologijos fak., II — ChemijosFizikos-Matematikos fak., III — Me dicinos fak., IV — Ekonomikos fak., V — Gamtos m. fak.. VI — Teisės m. fak. St. Petrauskas, V. Sliavaitė
išvaduoti Europos tautas iš fašistinio jungo. Kolūkį tuo vardu pavadino garbei tų, Salomėja Nėris savo eilėraštyje „Mama, kur ... kurie krauju paplūdę tu?" rūsčiai keikia hitlerininkus: Taikos apginti su ginklu išėjo. ... Būkit žmogžudžiai prakeikti Rytmetėlį ankstui LKP(b) VI suvažiavimas ideologinio fronto darbuotojams iškėlė svarbų uždavinį — su Būkit prakeiksmu prakeikti, stiprinti kovą prieš klerikalizmą, kuris šian Peržengę mūs slenkstį! dien, vykdydamas Vatikano įsakymus, tarnau Būkit motinų prakeikti ja amerikiniams-angliškiesiems karo kurstyto Už nekaltą kraują! jams. Šioje kovoje mūsų rašytojai pasiekė kai kurių laimėjimų. Tegul maras jus, prakeikti, Nuo žemelės rauja! Didelis įnašas į dvasininkijos demaskavimo Šie žodžiai dar stipriau suskamba šiandien darbą yra T. Tilvyčio „Usnynės" sodriai nu prieš naujas fašizmo išperas — amerikinius- pieštas Taukelio paveikslas. Kokį vaidmenį angliškuosius karo kurstytojus, vedančius gro šiandien atlieka šie Vatikano šunys, parodo poeto T. Tilvyčio poemėlė „Šikšnosparniai" ir bikišką karą prieš laisvę mylinčią Korėją. Pasibaigus ilgam ir žiauriam karui, prasi kitų mūsų poetų antiklerikaliniai eilėraščiai. Reakcinės dvasininkijos demaskavimas yra dėjo pakilus krašto atstatymo laikotarpis. Lietuvių tarybinėje literatūroje įsivyrauja didelis lietuvių tarybinių rašytojų indėlis į bendrą kovą už taiką. statybos vaizdai, taikus kūrybinis darbas. Didžioji kova už taiką, tarybinių žmonių Užgydyti visas karo padarytas žaizdas, at statyti savo kraštą, padaryti jį dar gražesnį, pasiaukojantis darbas, didžiosios komunizmo dar šviesesnį, — tokiomis mintimis vadovau statybos įkvepia mūsų rašytojus sukurti kil jasi vakar buvę kariai, o šiandien naujo gy nių idėjų ir didelės meninės vertės literatū rinius kūrinius, atitinkančių stalininę epochą. venimo statytojai — taikos kariai. Lietuvių tarybiniai poetai apdainuoja tary Lietuvių tarybiniai rašytojai savo kūriniuose demaskuoja „amerikinę" demokratiją, jų pro binių žmonių darbą kaip svarbiausią įnašą į paguojamą amerikinį gyvenimo būdą ir tuo taikos gynimo reikalą, iškelia didžiuosius ko munistinės statybos laimėjimus, kurie dar pačiu parodo jų kruvinus kėslus. tvirčiau sustiprina kovą už taiką. Daug vietos lietuvių tarybinėje poezijoje Taikos gynimo tema yra glaudžiai susijusi skiriama pavaizduoti didvyriškajai Korėjai, su pirmojo taikos vėliavininko draugo Stalino kovojančiai prieš amerikinius interventus. Vardu. Draugo Stalino vardas lietuvių tary Štai eilėraštyje „Kolūkis „Kovojanti Korėja" binėje literatūroje skamba kaip užtikrinimas, jaunas poetas J. Macevičius, suglaustai iš reiškia daugmilijoninės tarybinės liaudies ir kad taika bus išsaugota, niekas netemdys korėjiečių tautos bendrus interesus. Tarybų mūsų šviesios ateities, ir kad mes pasieksima Lietuvos valstiečiai savo sustambintą kolūkį komunizmą. pavadina „Kovojanti Korėja", nes: V. Bufas Ist.-fil. fak. V k. 6tud. ... Kiekvienas grūdas, kurį čia pasėjom, Kaip plienas muša niekšus, žudikus, Kurie taikioj ir žydinčioj Korėjoj REDAKTORIUS A. VASILIAUSKAS Naikina žmones, miestus ir laukus.
Redakcija; Vilnius, Universiteto g. 3, tai. 2-37-79; spaudė „Tiesos" spaustuvė, Vilnius, Tiesos g. 3.
LV 04608