VISLI SALIU PROLETARAI. VIENYKITĖS!
o
☆
Taiffiittt VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO,
REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Nr. 9 (80) 1952 m. kovo 18 d., antradienis
MOKYKIMĖS NUOLAT IR ATKAKLIAI Į V tV
"k
Įsisaviname marksizmą - leninizmą
Ruošiasi mokslinei konferencijai
Marksizmo-leninizmo pagrindų stu I rodo drg. drg. Kazragytė, Karašausdijavimas kelia studentų politinį- II kas, Kaplanas it kiti. Jie savo pasi idėjinį lygį. Marksizmo-leninizmo ! sakymų metu marksizmo-leninizmo seminarai praeina gyvai ir įdomiai. teiginius iliustruoja šių dienų pa Savo pasisakymuose studentai mark vyzdžiais iš darbininkų, kolūkiečių, sizmo-leninizmo teiginius aiškina inteligentijos gyvenimo. Visa tai dis ne dogmatiškai, bet, atvirkščiai, vis kusijas daro gyvas ir įdomias. Tik ką sieja su einamuoju momentu, pa tokie seminarai leidžia studentui aiš įsisavinti vyzdžius teiginiams paremti ima iš kiau suprasti ir giliau 'dabartinio gyvenimo. marksizmo-leninizmo mokslą. Labai gerą marksizmo-leninizmo V. Kučinskas pagrindų įsisavinimą mūsų grupėje Teisės m. fak. II k. II gr. gruporgas
Vilniaus Valst. universiteto Gamtos m. fak. geologų mokslinis būre lis jungia savo eilėse apie 60 studentų. Didelė dalis III kurso studentų yra būrelio nariai, kurių pažangiausi, kaip antai: Grigelis, Karatajūtėt Baltakytė ir kiti, jau antri metai aktyviai dirba mokslinį-tiria mąjį darbą. Ateinančiai studentų mokslinei konferencijai bus pareng ta eilė eksperimentinio pobūdžio ko lektyvinių pranešimų, LTSR kreidos sistemos stratigrafijos ir litologijos klausimais, kurie papildys mūsų ži nias apie Lietuvos TSR kreidos statigrafiįa ir litologiją ir tuo būdu tu rės namažos praktinės reikšmės. V. Lelešius III k. geologas
Kaina 20 kap.
Mūsų eksperimentiniai darbai
Mokomąjį-auklėjamąjį darbą —į aukštesnį lygį v ESENIAI įvykusiame Lietuvos darbą, kovoti už savalaikį jo užbai■1 “ KP(b) KPtht Lenino I pninn rajono komiteto girną. Plenumas atkreipė visuomenlplenume buvo apsvarstytas Medici- nių mokslų katedrų dėmesį būtinai nos ir Teisės m,i. fakultetų darbas,/ dalyvauti kitų katedrų darbe sprenPlenumo nutarimai padės pagerinti " | džiant metodologinius klausimus. mokomąjį-auklėjamąjį darbą univer sitete. Visų pirma reikia rimtai, daly | Didelį dėmesį plenumas skyrė stu kiškai plėsti diskusijas, kritiką ir sa dentų pažangumo klausimui. Kovoda vikritiką. Dėstytojo klaidos, paėmusio mi prieš apolitiškumą ir objektyviz moksliniam darbui tokią temą, kaip mą, prieš buržuazinį nacionalizmą ir „Dvylikapirštės žarnos opa ir jos kosmopolitizmą, prieš prisiskaitėlišgydymas", rodo, kad ne visiems tapo kumą dėstytojų darbe, mes privalo aiškus Pavlovo mokslas, dar ne visi me, iš vienos pusės, kelti savo, kaip ji įsisavino, ir Medicinos fakulteto dėstytojų, meistriškumą, iš kitos pu vadovybės uždavinys — nepasiten sės — vesti studentų tarpe gilų polikinti tų klaidų aptarimu, o pravesti tinį-auklėjamąjį darbą. Ypatingai blo diskusiją pagrindiniu organizmo vien ga padėtis seminarinių užsiėmimų tisumo ir nervų sistemos vaidmens metodikos srityje. Seminaruose vis klausimu. Svarbu ne diskusijų kieky dar neišplečiamos diskusijos, vyrau bė, bet jų paruošimas, iškeltų ir ja klausimų ir atsakymų metodas. išspręstų klausimų reikšmė. Kai ku Plenumas pareikalavo griežtai vyk rios katedros iki šio laiko nevystė dyti VLKJS XI suvažiavimo nutari kaip reikiant kritikos bei savikriti- mus, paversti akademines grupes po kos. Pasitaiko, kad katedrose kriti kuojama stengiantis neužgauti ka litinio auklėjimo darbo centru. Pro tedros vadovybės. Kai kurių katedrų fesoriai ir dėstytojai bei katedros vadovai skiria katedrų posėdžius to turi padėti komjaunimo organfzacijai kiems „svarbiems" klausimams ap įvykdyti šį uždavinį. tarti, pavyzdžiui, mineralogijos ka Mes dar blogai žinome mūsų ko tedra — ar vienos katedros profeso rius lankytis pagal rektorato nuro lektyvą ir studentus. Atsitinka, kad dymą kitos katedros nario priima studentai > pasiekia V kursą, ir tik muose egzaminuose. Penki protokolo penktaisiais jo mokymosi universite puslapiai skirti tam klausimui Ir tai daroma tada, kai katedrų darbuo te metais mes sužinome, kad jis mus slėpė savo socialinį tojai ieško pagalbos sprendžiant apgaudinėjo, mokslinius Ir pedagoginius uždavi veidą (V k. stud. Savickaitė ir kt.). nius. Pažinti žmones, ir pirmiausia, pačia Partijos rajono komiteto plenumas iškėlė stambius trūkumus mokslinia- me kolektyve — tai mūsų pareiga. me-tiriamajame darbe fakultetuose. Ir tai daryti mes turime nuo I kurso. Yra nemaža dėstytojų, kurie ne Mes turime laikyti savo uždaviniu dirba mokslinio darbo. Tokia padė ne tik studento asmenybės pažinimą, tis aukštojoje mokykloje yra nepa kenčiama.. Pedagoginis darbas tik ta bet turime visokeriopai jam padėti da duoda gerų vaisių, kada jis eina vystant jo gabumus, remti jo susi kartu su moksliniu, kūrybiniu darbu. domėjimą ta ar kita mokslo šaka, su Negalima tenkintis sena medžiaga, kurti jame perspektyvines linijas, senais konspektais. Negalima, ypač nukreipti jį teisinga linkme. universitete, ribotis paskaitų svarsty Plenumas atkreipė dėmesį j perdimu. Iš mūsų reikalaujama kasdienio kūrybinio darbo, savo kvalifikacijos delį studentų apkrovimą paskaitomis. -Universiteto kolektyvo uždavinys kėlimo, mokslinių laipsnių įgijimo, bendradarbiavimo spaudoje. Ka skirti visas savo jėgas tolimesniam tedra turi visokeriopai padėti ir nuo mokomojo-auklėjamojo darbo pageri lat kontroliuoti dėstytojo mokslinį nimui.
6
į
ŠALIES
AUKŠTOSIOSE MOKYKLOSE
Iki šiol mūsų universiteto Chemi jos fakultete kokybinė analizė buvo vykdoma makro metodu. Dirbant šiuo metodu, sunaudojama labai daug brangių reagentų. Dabar, kada kai kurių mūsų 'šalies aukštųjų mokyklų chemijos fakultetai bando dirbti pumikro metodu, mūsų fakultetas irgi nori pereiti prie šio patogaus koky binės analizės metodo. Neorganinės chemijos mokslinio Kiškytė, būrelio nariai: Laukelytė, Ivanauskaitė, Jakubonytė, vadovau-
jant dėst. Jasinskienei, jau bando atskirais atvejais pritaikyti pusiaumikro analizės metodą. Tam reika lui visų pirma reikalinga pasigaminti kai kurių naujų reagentų, kurie iki šiol nebuvo naudojami identifikuo jant kurį nors ioną, reikalinga išmė ginti naujų reagantų veikimą ir t. t. Po šių parengiamų darbų mūsų fa Geriau ruoškimės seminarams kultetas pereis prie visiško šio pa Ekonomikos mokslų fakulteto III togaus analizės metodo įdiegimo. kurso studentai žiemos sesijos me Jakubonytė, Ivanauskaitė Chemijos fak. II k. studentės tu į dialektinio materializmo egza miną atėjo išsamiai ir kruopščiai pasiruošę. Studentai Grigaitis, Krutytė, Jurgelevičius ir daugelis kitų egzaminą išlaikė labai gerai. Tai ro do, kad studentai nuosekliai dirbo ir tarybinės vyriausybės pravedamo per visą semestrą. milžiniško propagandinio darbo įta Klaidinga būtų manyti, kad ekono koje kiekvieną dieną kyla kolūkie mistai taip pat elgiasi ir dabar. Šį čių politinis-idėjinis lygis, kiekvie semestrą III kurso studentai į isto ną dieną socialistinio kaimo valstie rinio materializmo, išskyrus keletą, čiai vis akivaizdžiau įsitikina socia- į seminarus ateina nepasirengę. Todėl listino žemės ūkio pranašumu prieš seminarai praeina blankiai, neįdo kapitalistinį žemės ūkį. miai. Studentai Likas, Terleckas ir Agitatorius vyr. dėstytoja drg. Ja- kai kurie kiti ne tik kad nepasi nuševičienė iškėlė ypač svarbų ta rengia, bet ir visai neateina į semi rybinės studentijos vaidmenį keliant narus. Tokie reiškiniai turi būti tuoj kolūkiečių sąmoningumą. Grupės pat pašalinti, kad gale mokslo metų studentės pasižadėjo atostogų metu nereikėtų gailėtis. Mes turime savo tėviškės kolūkiuose atlikti pla kruopščiai ir atidžiai rengtis semina tų aiškinamąjį darbą. rams, aktyviai juose dalyvauti, skai tyti būtiną ir pagalbinę literatūrą. L. Gutauskaitė Tik tuomet mes galėsime tinkamai Chemijos fak. II k. stud. sutikti egzaminus, tik tuomet mes juos gerai ir labai gerai išlaikysime. E. Molytė
1/
Įdomūs politiniai užsiėmimai Pas mus, Chemijos fak. II k. ir akademinėje grupėje, paskutinieji politužsiėmimai praėjo įdomiai. Nagrinėjant LKP(b) CK XI plenu mo .nutarimus, aktyviai dalyvavo vi sos grupės studentės. Svarbiausia, kad mes neapsiribojome vien tik laikraštyje paskelbta medžiaga, iškė lėme visą eilę problemų, ypač ak tualių šiuo momentu. Studentės But kutė, Sevicko, Lukošiūnaitė, Siaučiulytė, Vitkauskaitė ir kt. papasakojo apie savo kolūkius. Greta pasiektų didžiulių laimėjimų kolūkinėje staty boje yra dar kai kurių trūkumų. Stu dentės nurodė eilę Žemės ūkio arte lės įstatų pažeidimo 'faktų, jų objek tyvias priežastis. Bolševikų partijos
bos ir literatūros katedra o r gan izavo dialektologinę ir folklorfštinę ekspediciją. Didelį darbą atliko studentai zoolpgai rinkdami medžiagą moldavų tautai pažinti. Daugumos studentų gamybinės praktikos darbai įvertinti „labai gerai" ir „gerai". Studentų su.inkti eksponatai turi didelę mokslinę vertę, iš jų bus sudaryti universiteto katedrų muziejai. Jie patarnaus kaip vaizdinės priemonės skaitant atitinkamą teorinį kursą. „Stalinec"
> £ << U ?/ << >>
Baigė savo darbą universitete organizuotieji kursai komunizmo statybų laboratorijų darbuotojų kvalifikacijai pakelti. Kursai bu vo organizuoti prie analitinės che mijos katedros. Kursantai išklau sė ciklą paskaitų ir atliko įvai rius laboratorinius darbus, kurie padės jų tolimesnei praktikos veiklai. „Stalinec"
SARATOVO UNIVERSITETAS
VORONEŽO UNIVERSITETAS Į Siekiant pagerinti pedagoginį universiteto studentų parengimą, pedagogikos kabinetas kartu su mokymo dalimi bei komjaunimo komitetu organizavo universiteto studentams „Pedagoginius skaitymus". Pranešimus skaito geriau-. \\ šieji mokyklų mokytojai, metodis>> tai, pedagogikos specialistai, stu- universitetas Gorkio miesto << dentai-praktikantai. naučnyje kadry" 1952 metų statybos darbams skirAukštojo „Za Mokslo ministerija patvirtino nattjojo universiteto ta 3.600.000 rublių, Eksploatacijai korpuso, bendrabučio aštubniems bendrabutis bus atiduotas 1953 šimtams studentų ir 24, kambarių metais, naujasis universiteto kor gyvenamojo namo mokslo darbuo pusas — 1954 metais. „Za stalinskuju nauku“ tojams statybos planus. Vien tik
?< << x ?< V >( ?< y Z << Z )' z z y
V
V
Fakulteto terapijos mokslinio būre lio ataskaitiniame susirinkime pra ėjusių metų darbas buvo įvertintas nepatenkinamai — darbo planas bubūvo sužlugdytas. Šiais metais relio veiklą buvo numatyta pagerinti. Užsiplanuota parengti šešias temas — penkias eksperimenti nes ir vieną iš teorijos. Noro dirbti lyg ir netrūko. Tačiau praėjo semest ras, ir per tą laiką buvo parašyta tik viena tema. Eksperimentinių dar bų niekas nepadarė. Įsipareigojusie ji nariai žadėjo užbaigti juos šio se mestro pradžioje. Bet pasirodo, kad tie darbai labai pamažu težengia į priekį, ir jei taip bus dirbama toliau, tai darbai nebus baigti, ir darbo pla nas bus sužlugdytas kaip ir pernai. Sapožnikovaitė ir Tambakevičiūtė savo darbą žadėjo baigti vasario mėnesį, Šližaitė ir Žvinytė — kovo mėnesį. Darbo dar nepradėjo ir Aravičiūtė. Kas dėl to kaltas, sunku pasakyti. Nariai teisinasi, kad iš ka tedros negavę nurodymų, nėra dar bui reikalingų sąlygų. Pavyzdžiui, drg. Matelytė ir aš jau beveik prieš mėnesį norėjome pradėti kaip rei-
kiant dirbti, bet negalėjome vien dėl to, kad katedra nesudarė darbui reikalingų sąlygų. Būrelio vadovas drg. Tamošaitis leido mums dirbti la boratorijoje, kuri dirba tik iki 15 vai. Darbui reikalingi mikrosko pai, kurių katedra neturi., Nors ka tedrai jau seniai leista jie įsigyti, tačiau drg. Tamošaitis visiškai nesi rūpina jų gavimu. Tokiomis sąlygo mis dirbant, vargu ar galima galvoti apie darbo užbaigimą. Aišku, daug apsileidimo dirbti esa ma ir iš pačių studentų pusės. Kai kurie studentai nejaučia atsakomybės už darbą. Štai stud. Matulis dar ne užbaigė praėjusių metų darbo, jo mokslinis vadovas drg. Misūra nebe atsimena, kada jis buvo pas jį pasirodęs. Man atrodo, kad tuo turėtų susirūpinti ir SMD, ir komjaunimo organi zacija. Katedros pareiga sudaryti vi sas sąlygas produktyviam studentų moksliniam darbui. J. Pakštaitė Terapijos mokslinio būrelio seniūnas
Kišiniovo universitetas >> Pirmą kartą universiteto istori f? joje atidaryta nio kslinės-gamybiinės praktikos paroda. Joje dalyvavo daugiau kaip 600 studentų. Dešimtys tūkstančių parodos eks ponatų kalba apie tą didelį darbą, kurį atliko studentai įvairiose liaudies ūkio šakose. Studentai geologai dirbo geologinėse ekspe dicijose didžiųjų komunizmo sta& tybų vietose — Urale, Jakutijos >> ATSR; studentai fizikai atliko I" praktiką Leningrado įmonėse, che? mikai — Donbase ir Leningrade, £ istorikai — Leningrado muziejuo> se ir bibliotekose. Moldavų kal-
*
Vėlyva 1951 m. lapkričio mėn. popietė. Lauke lijo, kai Gražina Karaliūtė išėjo rajoninio iš komjaunimo stambūs komiteto. Ruduo, lietaus lašai priminė jai nelabai tolimą praeitį.
ta prisiminimais į praeitį, tačiau ne į tą liūdną, tam sią praeitį, kai tėvas netu rėjo darbo, motina sirgo, o ji, sušalusi ir alkana, grįž davo namo iš pamokų. Ji grįžta į šviesią, laimingą praeitį, į tas dienas, kada .. . Tai buvo paskutiniais Tarybų Lietuvoj vėl laisvai vokiečių okupacijos metais. suplevėsavo raudona vėliaJos tėvą, veterinarijos fel va, kai jos tėvui Tarybų čerį, pašalino iš darbo. Gra valdžia grąžino teisę j daržina tąsyk ėjo namo iš Kai bą. Gražina lankė tą pačią šiadorių gimnazijos. Buvo; mokyklą, kurioje ji jautėsi kaip ir šiandien, lapkričio nebe ta pati. Gražiną, kaip pradžia. Lijo .. , Jos plo gabią ir draugišką mergai-'. nus drabužėlius kiaurai per tę, mylėjo visa klasė. Ji merkė lietus. Ir dabar ji, gerai mokėsi ir dalyvavo rodos, mato liūdnas motinos mokyklos gyvenime. Ją gaakis, kurios, matydamos lie iima buvo sutikti literatų sas mergaičių rankutes, ta ragelio taryboje, mokyklos rytum sakė: „Vargšai vai ?hore, saviveiklininkų būkai". Didžiulis lietaus lašas fyje. nukrinta ant kaktos ir nu Nepastebimai bėgo laikas teka per veidą. Tai primena besimokant, dirbant visuo jai ne kartą per veidus ne meninį darbą. Pagaliau Gra dėjusią karčią ašarą, kada žinai teliko- vieneri metai ji, grįžusi namo, rasdavo mokytis vidurinėje mokyk lėkštėje tik keletą šaukštų loje. Gražina nori stoti į atvėsusios sriubos. O valgy komjaunimą. Kiek kartų ji ti ji taip norėdavo. sustodavo prie tos minties, Gražina papurto galvą, tiek kartų jai kildavo abe lyg norėdama nusikratyti jonė: „O ar aš verta tapti minčių apie praeitį Tačiau comjaunuole? Ar aš būsiu jos taip įkyriai lenda į gal gera komjaunuolė?" Drauvą. Ir štai Gražina vėl grįž- gai neatspėjo jos svyravi-
----------
GENETIKŲ-FIZIOLOGŲ BŪRELYJE
Mičiurininė biologija, kaip ir kiek vienas tarybinis mokslas, glaudžiai sieja teoriją su kolūkių ir tarybinių ūkių praktika. Studijuodami ją, mes irgi neliekame nuošalyje nuo prakti kos. Savo žinias stengiamės patikrin ti praktikoje, dalyvaudami genetikųfiziologų moksliniame būrelyje, įsi jungdama į mokslinį-tiriamąjį darbą. Būrelio susirinkimai vyksta regulia riai ir gana įdomiai. Susirinkimuose yra nagrinėjamos aktualios, turinčios praktinės reikšmės temos, kaip an tai: „Mikroelementų įtaka kopūstų derliui" (stud. Kruopytė), „Augimo stinuletorių įtaka vaisių nokimui ir javų dygimui" (stud. Semetaitė) ir kt. Studentės Sakalauskaitė, Juodkaitė pradėjo skiepyti soją su pupele ir lubinu, norėdamos palengvinti sojos aklimatizaciją. Mes gyvename šalyje, kur stato mas komunižmas, šalyje, kur moks las turi visas galimybes vystytis, klestėti. Todėl ir mūsų pareiga kelti savo mokslo lygį, aktyviai dalyvauti moksliniuose būreliuose. M. Rožytė
mų. Gražina į komjaunimą vidurinėje mokykloje neįstojo. Ir štai ji — Vilniaus Valstybinioi universiteto studentė, Prieš ją atsivėrė naujas gyvenimas. Aukštoji mokykla buvo jos tėvo sva jonė, per vargą vos pajėgu siam tapti veterinarijos fel čeriu. Aukštosios mokyklos durys jam neatsidarė. Grupės draugai galutinai išblaškė jos abejones. Gražiną, svarstant jos priėmimo į komjaunimo klausimą, komjaunimo biure pasakė: — Gyvenime mes turime lygiuotis į tuos, kurie žen gia priekyje. Tarybinio jau nimo priešaky žygiuoja komjaunimas. Aš noriu būti komjaunuolė, noriu žengti pirmose jaunimo gretose! Komjaunimo kurso biuras rekomendavo pirminei kom jaunimo organizacijai pri imti I kurso lituanistę Ka raliūtę Gražiną į VLKJS narius, Dėkingumu draugams degė jos akys, išgir dus sekretoriaus žodžius: „Pirminė kursinė komjauni mo organizacija vienbalsiai priima drg. Karaliūtę į komjaunimo eiles". Tačiau laimingiausios gy venimo dienos įspūdį Gra žinos gyvenime paliko toji
diena, kada ji smarkiai iš džiaugsmo plakančia širdim paėmė j rankas mažą pilką knygelę. Štai jis — kom jaunimo bilietas su Lenino atvaizdu viršelyje ir žo džiais, kalbančiais apie' tai, kad ji Visasąjunginės Lenino Komunistinės Jauni mo Sąjungos narys. Žiūri ji į mylimo vado atvaizdą, o širdis užsidega dar didesne meilę darbui, tarybinei liau. ižiai. Ji pasakė nedaug, bet tvirtai ir ryžtingai „Aš Si' komjaunuolė!" Šiuose žo džiuose jautėsi ir džiaugs mas, ir didžiavimasis, ir tvirtas pasiryžimas būti verta nešioti šį brangų do kumentą. Jos žodžiai: „Aš noriu būti pirmose jaunimo gretose" — neliko vien žo džiais. Drg. Karaliūtę, kaip aktyVią saviveiklininkę pa žįsta universiteto meno an samblis. Ji — viena iš ak tyviausių Istorijos-filologi jos fakulteto I kurso mergi nų dešimtuko dalyvių, lite-, ratūros kritikos būrelio na rys. Darbais įrodė savo pa čios parašytus žodžius pa reiškime — laiku ir sąži ningai vykdo jai • pavestas įpareigojimus. B. Švenčionytė
v PIRMOJI RESPUBLIKINĖ JAUNŲJŲ N MATEMATIKŲ OLIMPIADA
Už aukštą darbo drausmę (Iš Istorijos-filologijos fak. atdaro Kovo mėn. 14 d. įvyko atdaras Isto rijos-filologijos fak. partinės organi zacijos susirinkimas. Dienotvarkėje vienas klausimas: apie mokymo ir gamybinės drausmės pagerinimą. Pranešėjas dekanas drg. Meškaus kas pažymėjo, kad visada kiekvie nas studentas ir dėstytojas turi jaus ti atsakomybę už atliekamą darbą, socialistiškai dirbti ir mokytis. Nega lima ramiai žiūrėti į pasireiškiantį nedisciplinuotumą, į paskaitų ir se minarų praleidinėjimą be pateisinamų priežasčių. Šį semestrą II kurso žur nalistų grupė praleido 18% visų pa skaitų, III kurso slavistų grupė (liet.) — 10%. Po 80—100 ir daugiau aka deminių valandų praleido I k. stu dentė Griniciūtė (100 v.al.), V kurso studentas Fridmanas (107 vai.), II kurso studentas Manzurovas (90 vai.) ir kiti. Dekanatas, susumavęs visos dienos raportus, dar negali žinoti bendros padėties, nes ne visi seniū nai sąžiningai atlieka jiems patikėtą darbą. Taip, pavyzdžiui, IV k. pran cūzų kalbos ir literatūros seniūnė Kairiūkštytė raportuose pažymėdavo šimtaprocentinį paskaitų lankomumą, kai tuo tarpu praleidinėjimų būdavo nemaža. Suprantama, jeigu šiandien pasitaiko paskaitų praleidinėjimas, tai daugiausia studentas neverčia mas pasiteisinti kolektyvo draugams todėl, kad kolektyvo viešoji nuomo nė susitaiko su tokia padėtimi ir nesmerkia jos. Susirinkime pasisakęs dėstytojas Patapovas teisingai nurodė, kad visų pirma, reikalaudamas drausmės iš kitų, pats turi būti drausmingas. Jei tu, studente, ketini būti pedagogu — neturi to užmiršti, nes priešingu at veju nebus mokymo drausmės ir ta vo klasėje, mokykloje. Nedisciplinuo tumo faktų pasitaiko dar ir dėstyto jų tarpe: vėlavimasis ar neatvykimas į paskaitas, savivališkas paskaitų pravedimo laiko pakeitimas. „Tvirtai įsitikinęs, kad tvirtas žinias bus įgi ję pavyzdingi ir disciplinuoti stu dentai, neatsakau už tų studentų kaip busimųjų specialistų kokybę, kurie blogai lanko paskaitas, neat vyksta į konsultacijas, neskaito nu rodytos literatūros", sako drg. Patapovas. Profesorius Gabrieljanas kalbėdamas pažymėjo, kad didžioji studentų dauguma sąmoninga, drausminga, ta čiau yra ir tokiu studentų kurie be priežasčių praleidinėja paskaitas. Fa kulteto partinė ir komjaunimo orga nizacijos turi užtikrinti savo narių avangardinį vaidmenį mokymo proce. se. Fakulteto profsąjungos organiza cija taip pat per mažai jaučia atsa komybę už kiekvieno studento mo kymąsi ir akademinę drausmę. „Pro
partinės organizacijos susirinkimo) pirštus praleisdami nedrausmingumo pasireiškimo faktus, mes tuo pačiu esame abejingi tikrų tarybinių spe-. cialistų parengimui", pažymi drg. Gabrieljanas.
Fakulteto sienlaikraščio „Už pažangų mokslą" redaktorius drg. Ušakovas pažymėjo, kad sienlaikraščio skiltyse dar per silpnai nušviečiami mokymo drausmės klausimai. Ne gausios žinutės iš grupių gyvenimo neatlieka reikiamo vaidmens, neturi kovingo charakterio. Per mažai sien laikrašty šiais klausimais pasisako ir dėstytojai. Visi šie trūkumai turi bū ti pašalinti.
Akademinės drausmės stiprinimas yra kiekvieno kolektyvo nario šven ta pareiga. Fakulteto visuomeninės organizacijos atsako už kiekvieno studento elgesį, mokymąsi. Nedova notina tokių kursinių komjaunimo organizacijų biurams (pvz., II k., 6ekr. Ambrazas), kurie nesvarsto kaip reikiant susirinkimuose šių svarbių klausimų. Jokiu būdu stacio narinį mokymąsi universitete negali ma paversti neakivaizdiniu arba pu siau neakivaizdiniu mokymusi.
Negalime nereaguoti į žalingą stu dentų nuomonę, kad vienos paskaitos esančios „linksmos" ir įdomios, o ki tos — neįdomios; pastarųjų nesą ko lankyti. Drausmės laužytojus turi vi sų pirma bausti grupės ar kurso drau gų viešoji nuomonė. Komjaunimo ir profsąjungos organizacijų pareiga laiku, iš pat pradžių perspėti ne drausmingus studentus ir tuo būdu neleisti įsigalėti nuolatiniam paskaitų praleidinėjimui. Tik sumanus, gerai apgalvotac studentų auklėjimas gali duoti gerų rezultatų, tik draugiška parama nadės studentui iškopti iš atsiliekančiųjų tarpo. Į dekanatą kasdien suplaukia daugybė raportų iš grupių. Dekanatas, pastebėjęs nusi žengimą akademinei drausmei atski rose grupėse, apie tai praneša visuo meninėms organizacijoms. Todėl de kanatas turi veikti energingiau, turėti prieš akis kiekvienos dienos mokymo darbo eigą. Sėkmingam darbui reika lingas abipusiškas dekanato ir visuo meninių organizacijų bendradarbiavi mas. Savaitinis rezultatų apsvarsty mas grupėje taip pat- žymia dalimi stiprina drausmę. Atviro partinės organizacijos susi rinkimo diskusijose dalyvavo dėsty-, tojai drg, drg. Rimdžius, Meiksinaitė, Mitropolskaja, studentai Rozga, Dektor ir kt. Šis akademinės drausmės klausimų apsvarstymas Istorijos-filologijos fa. kultete be abejonės duos teigiamų rezultatų. G. Bračienė
RECENZIJA
Kovotoju laiškai kia nuoširdžia meile jie kalba apie gyvenimą, kurį netrukus turėjo nu traukti fašisto kulka. Jie skubėjo gyventi, veržėsi į gyvenimą ir mir dami pasakė, kad: „jeigu man tektų pradėti gyvenimą iš naujo, aš ženg čiau tuo pačiu keliu". Mirdami jie lauktoji šventai tikėjo, kad ateis diena. Jie mirė, kaip tikri revpliucijos kariai, giedodami savo protėvių himną — Marseljetę, išdidžiai tvirtai suspaudę pakelta galva, žiūrėdami budekumščius, tiesiai liams į akis. „Man dvidešimt vieneri metai. . . aš skirsiuosi su savo jaunu gyveni mu, bet aš mirštu už tai, kad Pran cūzijos sūnūs ir dukros būtų laisvi ir laimingi. Aš nepamiršau mūsų partijos siekių, aš išeinu su šypsena, su daina lūpose. Mirtis man nebai si", — sako partizanas Polis Kamfenas. Vienametis Rolanas Delma mir ties valandą didžiuojasi kovojęs už „didžiąją partiją, vienintelę partiją, kuriai priklauso ateitis". Darbininkas Pjeras S. prašo savo žmonos, kad ji dažnai papasakotų vaikučiams apie žuvusį tėvą, papasakotų apie gyve nimą, kad jie žinotų, kokie yra gy venimo džiaugsmai ir kokie jo spąs tai, kad užgrūdintų juos jų pačių li kimo slenkstyje; prašo, kad motina neslėptų, sakytų jiems visą tiesą, kas buvo ir už ką mirė jų tėvas. Pjeras tiki, kad sūnus iškels Pran cūzijoje komunistų vėliavą. Sušau dyto komunisto Martelio sūnus prieš mirtį rašė tėvui į kalėjimą, kad jis bus ištvermingas, kaip tėvas, kad jis tvirtai tiki ateitimi. „Mes pasirinko i) Sušaudytųjų Prancūzijos komunis me teisingą kelią — sako jisai. Jauni komjaunuoliai mokėsi iš ko tą laiškai. Išleido Valstybinė groži nės literatūros leidykla, Vilniuje munistų drąsos ir vyriškumo. Kanki nami jie neišdavė draugų. „Aš tylė]952 m.
..Didesnės laimės už kovotojo lai mę man nėra .. . Būti nepaskutiniuoju kariu kovojant dėl pačios didžio sios žmonijos laimės — štai garbin giausias uždavinys ir tikslas". Taip yra pasakęs Pavlo Korčagino auto rius Nikolajus Ostrovskis. Išėjusi iš spaudos lietuvių kalba knyga ..Sušaudytųjų Prancūzijos ko munistų laiškai"1) kaip tik ir kalba apie kovotojus, kurie, išsižadėję as meninių interesų, paaukojo gyvenimą savo liaudies ir savo tėvynės labui. Jie buvo parašyti tomis sunkiomis Valandomis, kada hitleriniai fašistai po savo padu jau buvo pamynę be veik visas Europos valstybes, jų tar pe ir Prancūziją. Tautos išdavikų pa dedami, jie šeimininkavo ir visaip tyčiojosi iš Prancūzijos liaudies. Šią sunkią Valandą į kovą stojo Prancūzijos komunistų partija. Komu nistai organizavo partizanų būrius, atkakliai ir didvyriškai kovėsi prieš neapkenčiamus okupantus. Tūkstan čiai jų krito didvyriu mirtimi, jų niekas ir vardų nežino, tūkstančiai pateko į hitlerinių okupantų nagus ir buvo žvėriškai nukankinti ir sušau dyti. Knygutėje surinkti dvidešimt trijų komunistų laiškai, parašyti pačiomis paskutinėmis jų gyvenimo valando mis, kada bėgdama laikrodžio rodyk lė nesulaikomai artino mirtį. „Šian dien apie vidurdienį manęs jau ne bebus“, — rašo komunistas Eženas Ka. Ir kaip išdidžiai triumfuodami ėjo mirti šios knygos autoriai, su ko-
Užs. Nr. 00452
Norėdamas paskatinti vidurinių mokyklų moksleivių domėjimąsi ma tematika ir pakelti šios disciplinos žinojimo lygį, Fizikos-matematikos fakultetas komjaunimo organizacijos iniciatyva praeitais metais organi zavo Vilniaus miesto matematikos olimpiadą. Olimpiadoje dalyvavo 92 moksleiviai. Olimpiada, nežiūrint kai kurių trūkumų jos organizavime, vi siškai save pateisino. Šiais metais tokią olimpiadą imtasi organizuoti didesniu mastu. Fakulteto iniciatyvą palaikė Lietuvos LKJS CK ir Švieti mo ministerija. Šiais metais organi zuojama pirmoji respublikinė mate matikos olimpiada. Fakulteto SMD vadovavo Vilniaus miesto miesto moksleivių pasirengi mui olimpiadai. Tam reikalui suorga nizavo eilę paskaitų ir konsultacijų Į jas per visą pasirengimo laikotar pį atsilankė apie 250 moksleivių. Darbui mokyklose SMD išskyrė eilę studentų, kurie padėjo dirbti moks leivių matematikos rateliams. Pirmasis olimpiados rątas Vilniaus mies’to moksleiviams buvo organi zuotas Fizikos-matematikos fakultete. Jame dalyvavo 133 moksleiviai iš 10 mokyklų. Pirmasis ratas parodė, kad moksleivių pasiruošimas, palygin ti su pareitais metais, pakilo. Už daviniai, skirti pirmajam ratui, bu vo sunkesni negu pernai. Nežiū rint to, beveik visi olimpiados da lyviai išsprendė po 5—6 ir daugiau uždavinų. • Daug darbo įdėjo drg. Riškutė, Soloveičik, Starkutė, Grigelionis, Zitkovskis. Fakulteto laukia dar didelis dar bas — padėti olimpiados organizaci niam komitetui įvykdyti antrąjį olimpiados ratą. Olimpiada nemaža padės viduri nėms mokykloms pagerinti mokslei vių pasirengimą iš šios mokslo šaVyr. dėsi. J. Kubilius
LAIKAS SUSIPRASTI Jau ne vieną kartą „Tarybiniame studente" buvo keliamas klausimas dėl netvarkingo spaudos pristatymo „Tauro" bendrabučio gyventojams. Tačiau „Tauro" bendrabučio spaudos sektoriaus vadovas drg. Zaikovskis iš to nedaro jokių išvadų. Spauda, kaip ir anksčiau, gyventojams prista toma tarp 5 ir 7 vai. Yakaro, o, pvz., kovo 13 d. dėl kažkokių priežasčių bendrabučio gyventojai laikraščius gavo tik 10 vai. vakaro. Ir tai pasi taiko jau ne pirmą kartą. Būtų laikas šiuo klausimu susirū pinti bendrabučio tarybai. G. Augustinavičiūtė Tauro 4 bendrabučio gyventoja
jau kaip ir visi, aštuoniasdešimt du jaunuoliai, suimti tą pačią dieną su manimi. Tai įsiutino mūsų budelius, ir jie per tris dienas tiesiog sumalė du mūsų draugus", — pasakoja jau nas partizanas Andre Diezas. Kova, apie kurią kalbėjo N. Ostrovskis, stiprino prancūzų komunistų jėgas. Jie žinojo, kad toje kovoje Pran cūzijos liaudis ne viena. Prie Stalin grado ir prie Maskvos prieš fašisti nius grobikus grūmėsi tarybinė liau dis su didžiąja rusų tauta priešaky je. Tarybinės liaudies laimėjimai nu teistųjų mirti akyse ir lūpose įžieb davo vilties šypsnį. „...Mes vis dėlto sužinojome: Charkovas paimtas!.. Tur būt ir to liau pasistūmėjo, tik nuo mūsų vis ką slepia", — rašo žmonai darbinin kas Morisas Lakazetas. Nuteistasis mirti didžiuojasi, kad jis toje žūtbū tinėje kovoje nebuvo žiūrovas, didžiuojasi savo kova ir savo, kaip atsidavusio partijos reikalui kario, sąžiningumu. Ramindamas žmoną, jai primena didžiojo rusų rašytojo Mak. simo Gorkio žodžius: — „Gyvenimas" — tai pirmas žo dis, kurį iš raidžių sudėjo motinc. Prisimeni? Už tą gyvenimą jis kovojo ir žu vo. Su mintimi apie TSRS mirė angliakasis Žiuljenas Apjoį, vienas iš Prancūzijos komjaunimo vadovų, partizanų būrio kapitonas. „Man atims džiaugsmą pamatyti galutinę pergalę, bet aš vis dėlto turėjau lai mės žinoti apie milžiniškus pasise kimus Raudonosios Armijos, kuri didvyriškai pakelia aukas, kad su triuškinus rudąjį hitlerinį marą. Vi si patriotai tvirtai tiki Raudonąja Armija ir’ jos genialiuoju vadu Stalinu. Aš noriu dar sykį pareikšti savo pasigėrėjimą Tarybų Sąjungos tautomis ir kariais".
Pagerinti liaudies ansamblio darbą Įvykęs ansamblio susirinkimas ap įsijautimo į liaudies dainų ir šokių tarė surengtus koncertus, ansamblio turinį. Neperduodami charakteringi dalyvių drausmės klausimą, apsvars lietuvių liaudies dainų ir šokių bruo tė darbo planus. žai: linksmumas, jumoras, optimiz Meno vadovas drg. Uoginčius api mas. Mūsų liaudis kūrė dainas bau būdino visą ansamblio darbą. Išmok džiavos jungo slegiama, išnaudojama ta eilė naujų dainų, kaip antai: uk kapitalistų, ir jose taip ryškiai iš rainiečių iiaudies daina „Dudarikas", reikštas tikėjimas savo jėgomis, čekų liaudies daina „Šoki, trypki", šviesia ateitimi, o mes savo daina Tulikovo „Tarybinio jaunimo maršas" vimu ir šokiais viso to nesugebame ir eilė liaudies dainų. Parengta nau perteikti. Reikia daugiau dėmesio jų liaudies šokių, jų tarpe „Jonke skirti liaudies menui, įsijausti į jį, lis", „Linelis", „Kadrilius" ir kt. Ta pamėgti jį. čiau ansamblio darbe dar yra daug Studentų profkomiteto pirmininkas trūkumų. drg. Karašauskas ir komjaunimo ko Ypač silpna darbo drausmė. Į re miteto kultūrmasinio sektoriaus va peticijas atvyksta tik pusė choristų. dovas drg. Raudeliūnas savo pasisa Be to, į vienas repeticijas ateina vie kymuose pabrėžė, kad ansamblio dar ni, į kitas — kiti. Mūsų ansamblis be visų pirma turi būti likviduotas nėra vieningas kolektyvas: kiekvie nedrausmingumas ir pradėtas siste nas jo narys elgiasi taip, kaip jam mingas darbas. Prieš ansamblį stovi patinka. Kai kurie studentai (Songai- daug atsakingų uždavinių: jis turi laitė, Arūnaitė, Radžiūnaitė ir kt.) rengtis miesto saviveiklos apžiūrai, visiškai nelanko repeticijų, o dalis kuri vyks nuo kovo mėn. 15 d. iki (Legaitė, Maurukas, Kardas) jas daž gegužės 15 d., o vėliau — respubliki nai praleidinėja. Į vasario 29 d. įvy nei apžiūrai. . kusį ansamblio koncertą, kuriame Teisingai buvo kritikuota ir an dalyvavo svečiai iš Kauno ir iš Vil samblio taryba: ji per mažai kont niaus profsąjunginių organizacijų, ne. roliavo, kaip studentai lanko repetiatvyko didelė dalis choristų, todėl cijas, per mažai kovojo su drauskoncertas buvo žemos meninės ver mės laužytojais. tės. Studentai nejaučia atsakomybės Nėra abejonės, kad kritika ir saprieš visą ansamblio kolektyvą, prieš vikritika padės pašalinti esančiu6 universitetą, nekovoja dėl savo ko trūkumus ansamblio darbe, padės lektyvo garbės. ■ansambliai sutvirtėti idėjiškai ir me Choro dirigentas drg. Krogertas pa niškai. brėžė, jog ansamblininkams trūksta E. Liegiutė -------------------- 4.
SPORT/S ------------- JJ------------- -
\ Slidininkų varžybos S. m. kovo 6—7 d. Vingio miške įvyko Vilniaus Valstybinio univer siteto komandinės slidinėjimo pirme nybės. Pirmąją varžybų dieną vyko esta fečių varžybos. Estafetėje 3x5 km jau nuo pat pirmųjų minučių į prie kį išeina gamtininkės ir iki pat fi nišo pepasiduoda aplenkiamos. Jos baigia 15 km distanciją per 1 vai. 28 min. 19 sek. Antroji distanciją baigė Medicinos fak. komanda. Vyrų estafetėje kova buvo žymiai daugiau įtempta. Iš pirmųjų 3 etapų sunku buvo spręsti apie estafetės nu galėtoją, tačiau ketvirtame etape į priekį išsiveržia Chemijos fak. slidi ninkas Balčiūnas ir pirmas pasiekia finišą. Dėl antros vietos vyko at-
kakli kova tarp medikų ir ekonomistų. Laimėjo ekonomistai. Antrą dieną vyko moterų varžy bos 5 km distancijoje, o vyrams — 10 km. Nepaprastai įtempta sportinė kova 5 km distancijoje vyko tarp Baranovos (Teisės fak.), Savickaitės (Chemijos fak.) ir Stružanovskos (Medicinos fak.). Pirmoji distanciją baigė medikė per 22 min. ir 36 sek. 10 km distancijoje nuo pat starto į priekį išeina Balčiūnas ir, žymiai pa likęs savo varžovus, pirmuoju baigia distanciją. Reikia pažymėti, kad varžybos praėjo sėkmingai, 8 slidininkai virši jo 1-ojo atskyrio normas. S. Petrauskas
Miesto tinklinio varžybos Praėjusią savaitę baigėsi Vilniaus miesto tinklinio pirmenybės, kuriose universitetą atstovavo 2 moterų ir 2 vyrų komandos. I USK moterų komanda užtikrintai laimėjo I vietą, o vyrų komanda — II vietą. Neblo gai pasirodė universiteto vyrų ir moterų antrosios komandos, pirmą kartą žaidusios miesto pirmenybėse. Moterys iškovojo II vietą savo gru pėje, vyrai — III vietą. f
Partizanas E. L. Sampjonas prieš mirtį galvoja apie savo žmoną ir sū nų. Žmona ispanė. Po karo ji grįš į Ispaniją. Šampjonas prašo žmonos išmokyti sūnų prancūzų kalbos. Jis nori, kad mažasis Džeki nepamirštų Prancūzijos, „kurios žemėn ryt atsi guls jo tėvas", nori, kad sūnus my lėtų Prancūziją, „juk ji kartu su Rusija ir Ispanija buvo jo tėvo Tėvyne". Su šūkiu „Tegyvuoja Tarybų Sąjunga!", su didžiojo Stalino vardu lūpose mirė knygos autoriai, Pran-1 cūzijos komunistai. žmonės niekad Pasaulio dorieji nepamirš tų, kurie kovėsi už laisvę ir už taiką, už sįivo tautos ateitį. Milijonai visų tautų geriausių sū nų paguldė savo galvas didžiojoje kovoje prieš fašizmą. Stalingrado ir Maskvos gynėjai nunešė kovos vė liavą iki Elbės krantų. Iškovotoji taika brangi visoms tau toms. Ji iškovota draugų krauju. Amerikoniškiesiems imperialistams nepasiseks įvelti Prancūzijos liaudies į naują imperialistinį karą. Pjero Somaro, Gabrielio Peri, Marselio Kašeno, Raimondos Djen, Anri Mar teno Prancūzija niekada nekariaus prieš Pavlo Korčagino, Zojos Kosmodemjanskajos ir Olego Koševojaus Tėvynę. Tuo mes šventai tiki-, me. Apie tai kalba sušaudytųjų Prancūzijos kovotojų komunistų laiš kai. , „Kiekvienas, kuris buvo ištikimas ateičiai ir mirė už tai, kad ji būtų graži, vertas paminklo", — yra pasa kęs hitlerinių fašistų nukankintas čekų tautos didvyris komunistas Ju lius Fučikas. Prancūzijos komunistų laiškai, jų didvyriškoji kova — ir yra geriausias paminklas, pastatytas ant jų nežinomų kapų, rūsčiai kalti nantis šių dienų Prancūzijos liaudies, išdavikus, rūsčiai įspėjantis naujo karo kurstytojus. A. Valiūnas
Redakcija; Vilnius, Universiteto g. 3, tel. 2-37-79; spaudė „Tiesos" spaustuvė, Vilnius, Tiesos ■.
Sekmadienį, kovo 16 d., musų 'iruversiteto moterų tinklinio_ _______ rinktinė patyrė pralaimėjimą prieš Pedagogi nio instituto komandą rezultatu 2:0. Kovo 21 d. Valstybinieme stadione prasidės respublikinės tinklinio pir menybės. V. Žilinskaitė
<
— e—
IŠVAŽIUOJAMOSIOS KONFERENCIJOS Neseniai Ekonomikos m. fakulte to finansų mokslinis būrelis surengė išvažiuojamąją konferenciją. Konferencija vyko .įmonių vadovaujančių darbuotojų kvalifikacijos pakėlimo prie LTSR Ministrų Tarybos kursuose. IV kurso studentai M. Bernatavičius skaitė pranešimąl ,,__ ______ Tolimesnis tarybinio lublio sustiprėjimas poka riniame laikotarpyje" ir P. Rožė — „Ūkiskaita, kaip planinis įmonių va dovavimo metodas". Po savaitės mūsų fakulteto finansų mokslo būrelis surengė antrą išva žiuojamąją konferenciją — šį kartą j Kauno Finansų technikumą. Per skaityti pranešimai apie tarybinio rublio sustiprinimą pokariniame pe riode ir apie finansų vaidmenį na cionalinių pajamų paskirstyme ir perskirstyme. Konferencija supažindino techni kumo mokinius su kai kuriais Eko nomikos m. fakultete sprendžiamais moksliniais klausimais. A. Augustinavičiūlė i
PASKAITA APIE M. I. GLINKOS KŪRYBĄ Universiteto studentai su didžiuliu susidomėjimu klausėsi paskaitos koncerto „M. I. Glinkos kūryba" Pranešimą apie rusų kompozito riaus M. I. Glinkos gyvenimą ir kū rybą padarė LTSR Valstybinės fil harmonijos direktorius ir meno va dovas drg. Federavičius. Geriausius didžiojo kompozitoriaus muzikinius kūrinius atliko LTSR Vclstybinės filharmonijos artistai Muraška, Haškerytė, Repšytė, Kulinskas ir kt. Jie padainavo arijas iš M. I. Glinkos operų „Ivanas Susaninas" ir „Rusla nas ir Liudmila", supažindino stu dentus su neišsemiamu M. I. Glinkos kūrybos liaudiškumu ir realizmu, su įžymiojo kompozitoriaus kūryba. „ T. Beinoraitė
REDAKTORIUS A. VASILIAUSKAS LV 04622