visli
Saliu proletarai, vienykitės/
VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO,KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS Nr.
1
(105)
1953
m.
sausio
SVARBUS
d.,
7
trečiadienis
IDEOLOGINIAME DARBE tautų istorijos katedra. Su dideliu moksliniu ir idėjiniu pakilimu pra ėjo 1953 m. sausio mėn. 2 ir 3 d. d. Lietuvos TSR Mokslų Akademijos ir Vilniaus Valstybinio universiteto suorganizuota teorinė konferencija, skirta J. V. Stalino veikalui „Eko nominės socializmo TSR Sąjungoje problemos". Giliai paruošti praneši mai, konferencijos dalyvių pasisaky mai iškeltais pranešimuose klausi mais, daugybė pateiktų pranešėjams klausimų parodo dideli profesoriųdėstytojų, Mokslų Akademijos dar buotojų ir studentijos susidomėjimą atskleistomis genialiame draugo Stalino veikale problemomis. Šių mokslo metų pavasario se mestre draugo Stalino veikalo „Eko nominės socializmo TSR Sąjungoje problemos" studijavimas bus dar la biau pagilintas ir organizuotas taip, kad jis apimtų visas universiteto studentų mokymosi grupes, visą profesorių-dėstytojų kolektyvą, visus partinių ir visuomeninių organizacijų narius. Vilniaus Valstybinio universiteto studentai, profesorių-dėstytojų kolek tyvas, partinės ir visuomeninės or ganizacijos dės visas pastangas, kad būtų giliai išstudijuotas genialus draugo Stalino veikalas „Ekonominės socializmo TSR Sąjungoje problemos" ii kad visas mokomas-auklėjamas ir mokslinis-tiriamas darbas būtų iš pagrindų pertvarkytas genialaus draugo Stalino veikalo ir partijos XIX suvažiavimo sprendimų švie soje.
Teorinė konferencija skirta draugo Stalino veikalui „Ekonominės socializmo TSR Sąjungoje problemos" 1953 m. sausio mėn. 2—3 d. d. Vilniaus Valstybinio universiteto Aktų salėje vyko Lietuvos TSR Mokslų Akademijos ir Vilniaus Vals tybinio universiteto suorganizuota teorinė konferencija, skirta J. V. Stalino veikalui „Ekonominės socia lizmo TSR Sąjungoje problemos". Pirmą konferencijos dieną buvo padaryti šie pranešimai: 1. J. V. Stalinas apie gamtos ir visuomenės dėsnių objektyvumą (VVU profesorius, filosof. mokslų dr. H. G. GabrielJanas); 2. J. V, Stalinas dėl ekonominių dėsnių pobūdžio esant socializmui (VVU docentas, ekonom. mokslų kand. M. I. Lola); 3. J. V. Stalinas apie pagrindines perėjimo iš socializmo į komunizmą sąlygas (Lietuvos TSR Mokslų Aka demijos narys-korespondentas, prof., ekonom. mokslų dr. J. T. Bučas). Antrą konferencijos dieną buvo padaryti dar trys pranešimai: 1. J. V. Stalinas apie panaikini mą priešingumų tarp miesto ir kai mo, tarp protinio ir fizinio darbo, o taip pat apie esminių skirtumų lik vidavimą tarp jų (Lietuvos TSR
Mokslų Akademijos Ekonomikos in stituto sektoriaus vadovas, ekon. mokslų kand. K. A. Meškauskas). 2. J. V. Stalinas dėl karų tarp ka pitalistinių šalių neišvengiamumo (VVU docentas, istorijos mokslų kand. V. T. Nizovaja); 3. J. V. Stalinas dėl prekinės ga mybos esant socializmui ir vertės dėsnio veikimo TSR Sąjungoje (VVU Vyr. dėstytojas K. J- Andžijevskis). Pasibaigus pranešimams pranešėjai atsakinėjo į pateiktus jiems konfe rencijos dalyvių klausimus. Ypatingai daug klausimų buvo pateikta drg. Andžijevskiui. Po to pasisakė iškel tais pranešimuose klausimais eilė konferencijos dalyvių (prof. Budrys, doc. E. Meškauskas, Mokslų Akade mijos moksl, bendradarbis Ragalevičius ir kiti). Konferencija praėjo su dideliu da lyvavusių joje pakilimu, perpildytoje VVU Aktų salėje. Be Lietuvos TSR Mokslų Akademijos darbuotojų, Vil niaus Valstybinio universiteto pro fesorių-dėstytojų bei studentų teorinėje konferencijoje dalyvavo Kauno aukštųjų mokyklų atstovai. R. Dačinskas
♦
TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo
(SAKAS Dėl drg. A. J. Sniečkaus apdovanojimo Lenino ordinu Ryšium su penkiasdešimtosiomis metinėmis nuo Lietuvos KP CK sekretoriaus drg. A. J- Sniečkaus gimimo dienos ir pažymint jo nuopelnus Par tijai ir Tarybų valstybei, apdovanoti draugą Sniečkų Antaną, Juozo s., Lenino ordinu.
TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Pirmininkas N. ŠVERNIKAS TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Sekretorius Maskva, Kremlius. . 1953 metų sausio 6 d.
apsiginklavęs mokslu, nenugalimas. Juo daugiau žmogus žino, juo jis stipresnis... O kai žmogus žino, koks didžiulis ir didingas jo pačiam sau iškeltas tikslas, jis darosi dar stipresnis. A. M. GORKIS
Kaina 20 kap.
UŽDAVINYS
Didysis tarybinės liaudies vadas ir mokytojas draugas Stalinas, vystyda mas toliau marksistinį-lenininį moks lą, praturtino jį naujomis išvadomis ir teiginiais, kurie atitinka naujas istorines sąlygas ir naujus komunis tinės visuomenės uždavinius. Genialus draugo Stalino veikalas „Ekonominės socializmo TSR Sąjun goje problemos" yra naujas stambus indėlis į marksizmo-leninizmo moks lą. Tarybų Sąjungos Komunistų parti jos XIX suvažiavimo sprendimai ir draugo Stalino veikalas „Ekonomi nės socializmo TSR Sąjungoje proble mos" pakelia j naują, aukštesnę pa kopą tarybinio mokslo idėjinį-teorinj lygi ir kelia ypatingai didelius rei kalavimus mokomajam-auklėjamajam ir moksliniam-tlriamajam darbui aukštoje mokykloje. Vilniaus Valstybinio universiteto rektoratas, fakultetai ir katedros, partinės ir visuomeninės organizaci jos visą ldeologinj darbą pertvarko draugo Stalino veikalo „Ekonominės socializmo TSR Sąjungoje problemos" ir Tarybų Sąjungos Komunistų parti jos XIX suvažiavimo sprendimų šviesoje. Draugo Stalino veikalas ir partijos XIX suvažiavimo sprendimai studi juojami specialiuose mokslo dar buotojų teoriniuose seminaruose, stu dentų mokslinės draugijos mokslo būreliuose, studentų ir mokslo dar buotojų mokslinėse konferencijose. Tokias konferencijas jau pravedė Istorijos-filologijos fakultetas, TSRS
^Nėra galingesnės jėgos už mokslą. Žmogus,
A. GORKINAS
EGZAMINŲ SESIJAI PRASIDĖJUS TARYBIŠKAI ATSAKO Į PARTIJOS RUSŲ KALBOS EGZAMINAI ISTO daryti galą blogam pasiruošimui se minarams. XIX SUVAŽIAVIMO SPRENDIMUS RIJOS-FILOLOGIJOS FAKULTETE Tačiau „gerais pažadais — kaip sa. Įvykęs šiomis dienomis Istorijos- Dauguma mūsų universiteto studen ko senas priežodis — ir pragaras iš" grįstas". Žodžiu, žodžiai liko žodžiais, filologijos fakulteto IV kurso litua tų gerai supranta, kaip yra svarbus jokių išvadų iš griežtos kritikos kur gilesniam bet kurių dalykų išstudi nistų grupėje egzaminas iš dialekti javimui geras rusų kalbos mokėji so adresu IV žurnalistų kursas nepa nio materializmo parodė, kad šios mas. Reikia pažymėti, kad mūsų uni darė: geriausias liudijimas — poli grupės studentų kolektyvas gerai su versitete kasmet kyla ir rusų kalbos tinės ekonomijos egzaminas. Jau prato Partijos XIX suvažiavimo pri dėstymo lygis ir gilesnis jos studi egzamino pradžia nežadėjo nieko Apie tai vaizdžiai kalba gero. 9 vai. ryto auditorijoje, kur imtų sprendimų reikšmę ir ne tik javimas. rusų kalbos egzaminų rezultatai kai turėjo Vykti egzaminas, sėdėjo du gerai suprato, bet ir ryžtingai pra kuriose Istorijos-filologijos fakulteto žmonės — egzaminatorius Vyr- dėst. dėjo juos vykdyti savo darbo, t. y. grupėse. Gerą rusų kalbos mokėjimą Boreikaitė ir studentė Erslovaitė. mokymosi srityje. Grupė pasiekė la parodė, pvz., II kurso lituanistų gru Pasibaigus egzaminams paaiškėjo, kuri išlaikė rusų kalbos egzami kad IV kurso žurnalistai blogai pa bai gerų rezultatų, išlaikydama dia pė, ną vidurkiu 4,7 (21 studentas „labai siruošė politinės ekonomijos egza lektinio materializmo egzaminą pas gerai' ir 8 — „gerai"). Taip pat ne minui, nes iš 16-kos grupės studentų doc. E. Meškauską tik labai gerai blogų rezultatų yra pasiekę II kur 3 išlaikė egzaminą tik „patenkinamai" (13) ir gerai (6). Galima palinkėti so istorikai, išlaikę rusų kalbos eg (Karmazinas, Litvaitis, ZienaVičius), 2 grupei su tokiu pat pasiryžimu ir zaminą Vidurkiu 4,6 (7 studentai studentai (Juodka ir Zasčižinskas) pasisekimu išlaikyti visus kitus šios „labai gerai" ir 4 — „gerai"). neišlaikė egzamino. Tik studentų sesijos egzaminus. Tačiau pasitaiko dar studentų, ku Erslovaitės ir Makausko atsakymai rie ligi šiol pro pirštus žiūri į rusų buvo {Vertinti „labai gerai". Bendras V. Kostelnickis kalbos studijavimą, dažnai praleidi- egzamino vidurkis — 3,7. nėja paskaitas, neatlieka naminių TEISES MOKSLŲ FAKULTETAS Kada gi pagaliau IV žurnalistų darbų. Per egzaminus, žinoma, toks EGZAMINŲ SESIJOJE nerimtas ir netinkamas tarybiniam kursas padarys atitinkamas išvadas? studentui atsinešimas į savo parei Teisės mokslų fakultete anksčiau gas iškyla aikštėn. Štai biblioteki GERAI ĮSISAVINOME SPECIALY siai prasidėjo egzaminai V ir IV ninkystės specialybės IV kurso stu BES DALYKĄ kursuose. V kursas žymiai geriau dentų tarpe atsirado tokių „irgi stu Šioje sesijoje mes turim penkis pasiruošė žiemos sesijai ir pasiekė dentų". Per rusų kalbos egzaminą žymiai geresnių už IV kursą rezulta studentės Aleknavičiūtė ir Stepona egzaminus. tų. Visi V kurso studentai išlaikė vičiūtė parodė labai blogą rusų kal Pirmasis mūsų egzaminas įvyko visus sesijos egzaminus labai gerai bos mokėjimą, ir jų atsakymai, žino sausio 3 d. Tai buvo vienas svar ir gerai (vidurkis 4,72). ma, buvo įvertinti pažymiu „nepa besnių egzaminų. Fondų organizacija Žymiai prasčiau laikė savo egza tenkinamai". Grupės kolektyvas, — tai specialybės dalykas, kurį mes minus IV kurso studentai (vidurkis komjaunimo organizacija turi pada turime gerai įsisavinti. 4,27), Geriausiai visus egzaminus iš ryti atitinkamas išvadas ir nedelsiant Eilė draugų, kaip Ciesiūnaitė, Salaikė studentai Antanėlis ir Fišas ištaisyti padėtį su rusų kalbos stu bataitytė, Gražytė, TaVoras, Radzevi. (abiejų vidurkis 4,86). Žymiai su- dijavimu IV kurso bibliotekininkys čius šį egzaminą išlaikė labai gerai. smukdė grupės draugų pasiekimus tės specialybės grupėje. Mokslo metų bėgyje šiuos draugus G, Erslovaitė per egzaminus studentas Dūda Vik dažnai galima buvo rasti vienoje ar toras, vieno dalyko (dialektinio ma kitoje skaitykloje bei bibliotekinin terializmo) visai neišlaikęs ir iš dvie IV KURSO ŽURNALISTAI LAIKO kystės kabinete. Iš viso 13 grupės jų dalykų gavęs tik „patenkinamai". draugų gavo penketus Ir 7 — ket POLITINES EKONOMIJOS Grupė turi atkreipti į tai dėmesį ir vertus- Tokie puikūs egzaminų re. padėti drg. Dūdai atitaisyti padėtį. EGZAMINĄ zultatai rodo, kad studentai gerai Aplamai visam IV kursui reikia pa dirbo semestro bėgyje. sitempti ir išgyvendinti kai kurių Daug kartų žadėjo IV kurso žur Prieš mus dar keturi egzaminai, draugų nerimtą pažiūrą j tarybinio nalistai ištaisyti susidariusią kurse kuriuos esame pasiryžę neblogiau studento pareigas. nesveiką padėtį ryšium su masiniu išlaikyti. _ J- Lilytė paskaitų praleidinėjimu, žadėjo pa D. Gugaitė
VILNIAUS AUKŠTOSIOSE MOKYKLOSE „TARYBINIAI ŽMONES — KOMUNIZMO STATYTOJAI"
Konservatorijoje
ATLIKĖJŲ KONKURSAS Orkestrinio fakulteto styginių in strumentų katedros mokslinis būrelis suruošė atlikėjų konkursą. Konkurso metu, išpildydami etiudus ir gamas, studentai parodė didelį meistriškumą. Pirmąsias vietas laimėjo: smuiko grupėje I k. stud. Bajoras, alto gru pėje III k. stud. Smukleris, violenčelės grupėje II k. stud. Strelnikova.
Dailės instituto -komjaunimo komi tetas, SMD Taryba ir profkomitetas paskelbė konkursą sukurti geriausiai studentų kompozicijai. Kompozicijos tema: „Tarybiniai žmonės — ko munizmo statytojai". Daugelis stu dentų pradėjo ruošti konkursui kom pozicijos etiudus, vaizduojančius tai kų, kūrybinį tarybinių žmonių darbą. Mūsų koresp. Pedagoginiame Institute
APTARIAMI STUDENTŲ KŪRINIAI
PEDAGOGINE PRAKTIKA
Beveik kiekvieną penktadienį įvyksta teorijos-kompozicijos moks linio būrelio posėdžiai, kurių metu klausomi studentų kūriniai. Paskutiniu metu būrelis išklausė ir apsvarstė III k. stud. Bašinsko sim foninį preliudą, vaizduojantį kolūki nį kaimą, IV k. stud. Paltanavičiaus sonatą smuikui su fortepionu. Mūsų koresp.
Užsienio kalbų fakulteto IV k. studentai atlieka pedagoginę prakti ką Vilniaus vidurinėse mokyklose. Eilė studentų kaip Nečiūnas, Letkauskaitė, Baleravičiūtė, Dilytė, Glušauskaitė ir kiti savo teorines ži nias vykusiai panaudoja mokinių auklėjimui. Studentai-praktikantai at lieka įvairų užklasinį darbą, organi zuoja ekskursijas, padeda atsiliekan tiems mokiniams, vadovauja būre liams.
Dailės institute
VAKARINIS PIEŠIMAS
VAIKŲ LITERATŪROS BŪRELIS
Instituto SMD Tarybos rūpesčiu sudarytos sąlygos studentams piešti vakarais. Du kartus per savaitę, ant radieniais ir penktadieniais, į vaka riniam piešimui skirtas patalpas at vyksta dėstytojai, kurie piešiantiems studentams duoda vertingų nurody mų"s
I Gerai dirba instituto vaikų litera tūros būrelis. Paskutiniu metu būre lio susirinkimuose buvo apsvarstyta Vyt. Blinkevičiaus kūryba vaikams, išnagrinėti apsakymai, atspausdinti „Lietuvos Pionieriuje" ir „Žvaigždu tėje". Mūsų koresp.
OI100M
Naujųjų Metų sutikimas Naujųjų metų išvakarėse į aktų salę, įspūdingai išpuošę eglėmis, gau siai susirinko universiteto studentaiVisų veiduose linksmos šypsenos, jaučiasi pakili šventiška nuotaika. Studentai gausiai grupuojasi prie „Tarybinio studento" naujųjų metų žaibo laidos, kur ryškiai atsispindi musų studentijos visuomenininkų ir mokslo pirmūnų pasiekti laimėjimai, kritikuojami ir pliekiami atsilikėliai, nepareigingi studentai. Artėja dvylikta valanda. Slenka paskutinės senųjų metų sekundės. Pasirodo šiltais plojimais sutiktas universiteto rektorius, prof. dr. J. Bučas. Rektorius savo sveikinimo 'žo dyje linki studentams ir visam uni versiteto kolektyvui darbo sėkmės ateinančiais metais. Ruporai ryškiai perduoda šventišką Raudonosios aikštės gaudesį ir iškil mingus Kremliaus kurantų dūžius. Visų mintis skrenda į mūsų Tėvynės širdį, kur gyvena ir dirba mylimasis musų vadas ir mokytojas draugas Stalinas, įkvėpdamas mus naujiems žygiams, saugodamas taiką pasauliui. Musų mintys, pilnos dėkingumo ir pasiryžimo, skrenda ten, kur skrenda ir viso pasaulio darbo žmonių min tys. Vilniaus Valstybinio Operos ir Baleto teatro solistai drg. drg. Tamule vičiūtė ir Lietuvninkas išpildo po keletą nuotaikingų dainų. Ilgai tęsėsi šokiai ir žaidimai, vy ko suorganizuoti stalo teniso, šachmatų-šaškių turnyrai, skambėjo dai nos, krykštė laiminga ir laisva jau nystė. Iš Naujųjų Metų sutikimui skirto pobūvio studentai išsiskirstė, pasiry žę įsijungti į naują darbą, gerai ir labai gerai išlaikyti egzaminų sesiją, pasiryžę nuolatos žengti pirmyn. R. Budrvs
SPORTAS ★
★
Tarpkursinės slidinėjimo pirmenybės Gruodžio 29 d Gamtos mokslų fakultete Įvyko tarpkursinės slidinė jimo pirmenybės, kuriose dalyvavo 30 studentų. Vyrai Varžėsi 10 km. distancijojeŠios distancijos nugalėtoju tapo IV k. studentas A. Kondratas, parody damas laiką 45:27 min. Moterų grupėje 5 kini, distancijoje pirmoji finišavo A. Palionytė (III k.), kuri jau antrus metus iš eilės tampa žios distancijos čempionu. Šioje gru pėje nugalėtoju išėjo III-čio kurso komanda, kuri yra stipriausia visame universitete. Bendrą pirmą Vietą fš' kovojo II kurso komanda, palikdama II-je vietoje III k. komandą, III-je
vietoje — IV ir I kursų komandos. Gerai pasirodė jaunieji slidininkai St. Šuminaitė, N. Ulozaitė ir kitiDaug iniciatyvos organizuojant tarpkursinės slidinėjimo pirmenybes parodė Gamtos mokslų fakulteto sli dinėjimo sekcijos pirmininkas E. Laškovas, kuriam tiesioginę paramą suteikė fizinio auklėjimo katedros vyr. dėstytojas drg. Essas. Tenka paste bėti, kad fakultetuose vykstančiomis tarpkursinėmis slidinėjimo pirmeny bėmis labai mažai rūpinosi centrinė slidinėjimo sekcija, šį darbą palikusi savieigai. B. Zanulėnas
Kada bus sutvarkyta slidžių bazė Po įtempto savaitės darbo kiekvie ną studentą vilioja puikus sekmadie nio poilsis — slidinėjimas po Vin gio mišką ar Karoliniškių kalnus. Ne visi turi slides, bet tam reikalui Čiurlionio 23 veikia universiteto sli džių bazė. Deja, visų patenkinti ji dar negali. Pavyzdžiui, praėjusį sekma dienį Gamtos mokslų fakultetas ren gė tarpkursinės varžybas, ir slidžių daugeliui pritrūko. 11 Vai. susirinkę treniruotei uni versiteto slidinėjimo rinktinės daly viai savo slidžių neberado. Rinktinės treniruotė sužlugo. Žiemos atostogų pabaigoje įvyks respublikinės aukštų jų mokyklų slidinėjimo pirmenybėsKyla klausimas, kaip bus pasiruošta šioms atsakingoms varžyboms? Stu dentams, kurie nesimoko Gamtos mokslų fakultete ir neįeina j rinkti nę tada buvo pasiūlyta paimti blo gas ir nesutvarkytas slides arba pa laukti (tris Valandas), kol grįž kroso dalyviai. Yra žinoma, jog bazė turi daug pui kių slidžių, bet jos visą laiką „sau gomos" sandėly. Kas kaltas dėl tos netvarkos? Pirmiausia bazės vedė
jas vyr. dėst. Mečėjus ir einąs sporto katedros vedėjo pareigas drg. NoskoVas. Sportinio inventoriaus ba zė turi pakankamai, bet jis nesutvar kytas. Iš bazėje esančių apie 100 po rų slidžių tinkamų slidinėjimui tėra apie 30. Ar tai žino USK Valdybą? Nežino, arba ir žinodama neįvertina dalyko svarbos. Ar galima ruošti Varžybas, kai nėra pakankamai inventoriaus? Bet nei valdybos pirmininkas drg. Matijošius, nei slidinėjimo sekcijos pirmininkas Kasperavičius tuo klau simu nepasirūpino. Antra Vertus, ir varžybų rengimas tokiomis sąlygo mis, kai žmonės dar nėra turėję pro gos užsidėti slidžių, negali duoti tei giamų- rezultatų: tokios Varžybos tik išvargina dalyvius ir net gali pakenk ti sveikatai. Taip elgdamiesi, slidinėjimo sporto masiškumo nepasieksime.
Ne kartą .Tarybinio studento" skiltyse buvo rašoma aple dūdų orkestrą, kaip apie vieną geriausių saviveiklos kolektyvų universitete. Orkestras nuolat auga savo reper. tuaru, atlikimo meistriškumu, nuolat keliamas dalyvių muzikinis išsilavini mas. Naujųjų Meti) sutikimo Vakarui orkestras paruošė porą klasikinės muzikos kūrinių. Tai Bramso „Vengrų
šokis Nr. 5", Glinkos operos Ivanas Susaninas" finalas. Orkestro vadovas drg. Obugovas yra geras savo srities specialistas. Kiekvienos repeticijos netu jis su meile papasakoja apie kurį nors kom pozitorių ar atskirą kūrinį. Gruodžio mėnesio viduryje tikrinu si orkestrus TSRS Profsąjungų Cent ro Tarybos speciali komisija drg. ObugoVo darbą įvertino labai gerai. R. Urbonaitė
V. Jurgelevičius, G- Petrauskas Chemijos fak. III k. stud. V. Jurgelevičius Ekonomikos mokslų fak. IV k. stud.
★ Šaunus kolektyvas
TSRS XX šachmatų čempionatas ■r X
DflLyvim
S
LV 00522
★ Z- Kondratas
★
metinių komplektų ir 427100 palai dų numerių. {Duomenys nėra pilni. Lentelės šal tinis: A. Jonas Zanavikutis (J. Angrabaitis), Suskaita arba statistika vi. sų lietuviškų knygų, atspaustų Prū suose nuo 18S4 m. iki pabaigai 1896 metų, Tilžė, 1897 m., 55 psl.) Tokiu būdu iš Rytprūsiuose -at spausdintų 3705250 knygų beveik du trečdalius sudarė religinio turinio li teratūra. Tokia produkcijos kryptis nebuvo atsitiktinė. Tada kai maldaknygė kai navo 4—5 rublius, o laikraštis, pasau lietiško (turinio knygelė nedaugiau kaip rublį, leidėjai ir spaustuvinin kai buvo suinteresuoti pelningiausiųjų knygų leidimu. Taip viena iš pa čių pelningiausiųjų knygų, malda knygė „Aukso Altorius" (abu jos va riantai) iki 1897 metų išleista 663000 egzempliorių tiražu. Tad iš tokių knygų leidimo Tilžės spaustuvininkai kaip Otto von Maudėrodė, Martyno Jankaus pripažini mu, turėjo apie 80 000 aukso rublių pelno pačiais geriausiais metais, o Schoenke — 38 000 aukso rublių. Galimumas pasipelnyti iš malda knygių leidimo pastūmėjo ir Marty ną Jankų užsiimti šiuo darbu. Pirmutinis maldaknyges leisti ir iš jų pelnytis pradėjo dar kunigas Za-. bermannas, kurio leidžiamos malda knygės (visų pirma „Aukso Alto rius") kainavo 4—5 rublius. Jankus, siekdamas nukonkuruoti Zabermanną, pradėjo leisti malda knyges, kainavusias tik vieną rublį, tačiau žymiai didesniu tiražu už „Aukso Altorių". Konkurencinė kova užvirė visu
ks
CK
k
O.
$ >
A oivim'ko s ę oi d e i-rocz a s T o 1 u i ei s
1 % 0 Vt &
I
į 7 Vi Vi
/z 4/z 7
t
/
įvykusios 1952 metų pabaigoje XX TSRS šechmatų pirmenybės dar kar tą pademonstravo nuolat augantį ta rybinių šachmatų mano meistrų lygį. Jau tarybinio didmeisterio vardas negali užtikrinti šio garbingo vardo nešiotojui aukštą vietą šachmatų pirmenybėse, nes kiekvieni metai iš kyla vis nauji, jauni, gabūs šachma tininkai, kurie ne tik neatsilieka nuo senų, kovose užgrūdintų šachmatų meno meistrų, bet dargi sugeba juos
pralenkti sunkioje, įtemptoje kovoje už garbingą Tarybų Sąjungos šach matų čempiono vardą. XX šachmatų pirmenybės iškėlė eilę naujų, daug žadančių, tarybinių šachmatininkų, kaip antai: Korčnojus, užėmęs šiose atsakingose pirmenybėse 6-tą vietą, Moisejevas, pasidalinęs su didmeisteriais Smyslovu ir Brenšteinu 7—9 vietas, Byvševas, nuginklavęs kovoje tokius prityrusius priešininkus, kaip didmeisteriai Keresas, Smyslovas ir
įtik® Ui eia ;
CK H
T-
v '4 1 i 1 1 4 fe 0 0 0 '/z Z 0 V 0 4 0 0 ,Q Vi 0 Vi Vi V1 0 Vi 4 3 1 1 Vi 1 4 Vz 0 1 1 7z 0 0 c ■I 0 V1 4 4 1 4 1/1 1 Vi / 0 1 T ai ma noocts i 4 '/z 5 Vi Vl i 0 n ’/i 0 Vi Vi Vi 0 1 Vi Vi 0 Vi Vz Yz /7>-o ninos (, S>>no ęi r>O 5 % 4 1 0 Vi Vį Vi Ui 0 Vi 0 Vi 0 0 0 1 Vi Vz 1 4 7 . A rort šie.ina$ 0 'h. 4 0 Vz Vi Vi Vi I Vi 0 Vi 0 ii i Vi Vi Vi 0 i Vz Vi 0 8 Vi 0 Mere s c<s lL Vi C Vz 0 0 Vi Vi Vi 0 0 Vz 0 0 0 Vz ii Vi 1 9 L ip n i C.ki s . 0 <9 Vi Vz ■l 4 Vi 0 4 4 Vi 4 0 Vf % Vz w S mysioiscts 4 0 4 Vz 0 0 4 Vi 4 i 4 Vi Vi 1 Kote noju<5 % t % 41 Vi Vi 4 i 1 k0&0 Role slavskis %1 0 1 0 IZ 0 0 %0 0 Vi 0 0 Yl Vz 4 Virti 'o 0 1b Kotparionas Vi 0 0 Vi C o 1 « Vz 0 Vz 0 74 K a nas 0 4 </£ Vz it Vi 0 0 Vi i Vi. fe 0 k 0 Vz d Ilivickis Vi Vi 0 1 0 15 / Vz 0 Vi 4 Vz 4 i MA 0 4 /6 G ei e ris Oj Vi 4 Y Vi 7 h 0 V1 4 4 4 */z 4 Vii Vi Lh 4 0 $ 0 </x P M oi seievas Vz 6. 1 D 0 n 4 0 0 0 0 1 1 4 0 1 1 0 V. 4 4 Vi 4 k %i Vi 0 0 o 1 C 1 1 19 Suetinas 1 /t K V1 0 1 Korulanti nopofokis 0 & 0 2] 0 0 k 0 i
4
4
•-a
4
Vi Vi lįf i 4 Vz ■1 Vi 1 Vi Vi 1 1 4 0 1 Vz 0 0 1 Vz 0
e Vz
5~ 11 irt.
’• I
i-f
i‘/z. 4W. W-ry , IVz, S -i' ;
i „
i
40%
41 1tiL
v>
(V - V
37z
£V1
jfvSi
Vz 1 iVz ft Vz 0 4 Q 0
.vy-jv
1
XVI
a
6 ^Vz 4Vz
-į* Į-į
Boleslavskis. Ypač pradžiugino visus šachmatų mėgėjus jaunojo didmeis terio M. Taimanovo pasiekimas, pasi dalinusio 1—2 vietomis su šachmatų pasaulio čempionu M. Botviniku. Turėsiančios tarp jų įvykti varžy bos TSRS 1952 metų šachmatų čem pionui išaiškinti dar kartą patrauks visų šachmatų mėgėjų dėmesį. Lauk sime šių įdomių varžybų. V. K.
Tradicines šachmatų ir šaškių varžybos tarp Vilniaus valstybinio universiteto ir Kauno Politechnikos instituto komandų 1952 m. gruodžio mėn- 28 d. Vil niuje įvyko tradicinės rungtynės tarp VVU ir KPI šechmatininkų ir šaški ninkų prie 10 lentų. Vyko vis aštrė janti kova, beveik visose lentose žai dėjai pateko į ceitnotą. Pirmoje lentoje susitiko JKirijatskis (USK) ir Lakiūnas (KPI). Kirijatskis, lošdamas baltais, ispaniškoje partijo je pradžioje įgavo pozicinį pranašu mą. 16-me ėjime vilnietis gražia žirgo auka laimėjo pėstininką, Vėliau, 21-me ėjime, antros figūros auka pa. 6tatė juoduosius į beviltišką padėtį, įsiveržė sunkiosiomis figūromis į priešininko poziciją ir pelnytai lai mėjo susitikimą. Tai gražiausia rung tynių partija. Antroje lentoje susitiko vilnietis Sabaliauskas su Birmanu. Birmanas
Kaip buržuazija pelnėsi iš lietuviškos draudžiamosios spaudos leidimo Buržuaziniai istorijos klastotojai mėgino pavaizduoti lietuviškųjų draudžiaumųjų knygų ir laikraščių leidimo darbą kaip nesiekiantį jokio pasipelnymo. Itin dideli pasiaukoja mo darbo nuopelnai buvo priskiriami Martynui Jankui, apie kurį buvo sa koma, kad jis, leisdamas lietuviškąją spaudą, patyręs didžiausius nuosto lius. Tai labai mėgo pabrėžti doc. Tumas, kuris rėmėsi žinomu Jankaus laišku, kuriame pastarasis sakosi pa aukojęs „Aušros" leidimui be kokios nors kompensacijos 1500 markių. Faktai tuo tarpu yra visiškai ki tokie. Uždratidus knygų spausdinimą lie tuviškomis raidėmis, tas spausdini mas buvo perkeltas į užsienį, pirmo, je eilėje į Rytprūsius, kur Tilžėje, o nuo 1871 metų ir Karaliaučiuje, buvo pradėtos leisti lietuviškos knygos. Pirmutiniu lietuviškų draudžiamųjų knyųų spausdinimo Rytprūsiuose pra dininku buvo kunigas Zabermannas, jau 1864 metais pradėjęs savo lėšo mis jų spausdinimą Kari Albreghs und Co. spaustuvėje Tilžėje. Šiai fir mai pradėjus smukti ir 1877 metais galutinai subankrutavus, Zaberman nas 1872—1885 metais spausdino knygas Reylender und Sohn spaustu vėje, o 1884—1888 metais ir pas Otto von Mauderodę. Ligi 1897 metų išleistos Rytprūsiuo se lietuviškos spaudos produkcija yra tokia: 1321500 egz. Maldaknygių Giesmynų ir kitos 915700 egz. religinės literatūros 403500 egz. Elementorių 617200 egz. Kalendorių Pasaulietiško turinio 371450 egz. knygelių 75900 egz. Laikraščių
•i
smarkumu. Zabermannas, jausdamas biznį išslystant iš savo rankų, drau ge su kitais kunigais pradėjo kam paniją prieš Jankų. Jo išleistos mal daknygės buvo pavadintos bedieviš komis, pats Zabermannas skelbė iš sakyklos, kad tie, kurie melsis iš šių maldaknygių, eis tiesiai į pragarą. Palaikomas Tilžės spaustuvininkų, nenorėjusių geruoju nustoti viso pel no iš lietuviškosios spaudos, Zaber mannas laimėjo. Jankus turėjo nu traukti savo maldaknygių spausdini mą ir jų pardavinėjimą. Tačiau ne vien tik maldaknygių leidimas ir jų pardavinėjimas buvo aukso kasyklomis buržuazijai. Bur žuaziniai vertelgos mokėjo viską iš spausti, kas tik buvo galima, ir iš laikraščių leidimo beį pardavinėjimo. Didžioji lietuviškų laikraščių dalis buvo pardavinėjama palaidais nume riais, metinių prenumeratorių buvo labai maža. Bet ir tie patys laikraš čiai, parduodami Rytprūsiuose spaus tuvių ekspedicijose (pirmoje eilėje pas Otto Von Mauderodę Tilžėje ir pas Martyną Jankų Bitėnuose), ne vienodai kainavo. Vienas ir tas pats to paties laikraščio numeris galėjo Įvairiai kainuoti, priklausomai nuo to, klek jo egzempliorių buvo par duodama. Pvz., „Ūkininkas", parda vinėjamas pas Martyną Jankų iki 200 egzempliorių vienam pirkėjui, 1891 metais kainavo po 26 pfenigus už vieną egzempliorių, o pardavinė jamas po 200 egzempliorių ir dau giau kainavo po 16 pfenigų egzemp liorius. Toks skirtumas tarp didmeninės ir mažmeninės kainos buvo išnaudoja mas iki paskutinių galimybių. Jan kus, siekdamas kiek galima didesnio pasipelnymo, stengėsi pardavinėti beveik visą tiražą mažais kiekiais.
įgavo pozicinį pranašumą, išlošė 2 pėstininkus, o vėliau ir partiją. Grigonis (VVU) su Šauliu sulošė Nimcovičiaus gynimąsi. Grigonis ge. riau įvertino susidariusią padėtį ir laimėjo susitikimą. Kolyta (VVU) prieš Rasimavičių įgijo pozicinį pranašumą, tačiau Vė liau neteisingai įvertino susidariusią padėtį, padarė neteisingą kombinaci ją, ceitnote pralaimėjo figūrą, o vė liau ir partiją. Matuliauskas (VVU) partijoje 6U Draugeliu turėjo pozicinį pranašumą, bet jo neišnaudojo, ir partija pasi baigė lygiomisKartanaitė (VVU) lošė su Spikiene. Vilnietė padarė neteisingą kom binaciją, neteko dviejų žirgų už bokštą ir pėstininką ir, nežiūrint
atkaklaus gynimosi, partiją pralošė Šaškininkų Jochelson (VVU) ir Vi lūno (KPI) susitikimas po permainin gos kovos pasibaigė Vilūno pergale. Antroje šaškių lentoje tarp Pitlevičiaus (VVU). ir Kulkausko (KPI) kova pasibaigė lygiomis. Susitikimą santykiu 6,5 : 3,5 laimė jo Kauno Politechnikos Instituto ko manda. Varžybose dalyvavo geriausi abie. jų aukštųjų mokyklų šachmatininkai ir caškininkai. Iš 20 Varžybų dalyvių 14 dalyvių turėjo I-mą visasąjunginį atskyrį, 4—- li trą atskyrį ir tik mo. terys turėjo IH-čią atskyrį. V. Matulis X Varžybų vyr. teisėjas ' S. Sulmanas .Varžybų teisėjas
Dargi J. Bieliniui jis neparduodavo daugiau kaip 20 egzempliorių „Ūki ninko" ir 10 egzempliorių „Varpo". Bet tai nebuvo vieninteliu Jan kaus pelno šaltiniu. Pas Jankų buvo sukrautos beveik visas „Aušros" ti ražas, kurį jis pardavinėjo po 1,5 markes už vieną atskirą numerį. Visi šie šaltiniai sudarydavo Jan kui kasmet, jo paties prisipažinimu, vidutiniškai 12 000 aukso rublių meti nio pelno. Kokia niekinga sumelė šalia viso to atrodo „idėjinė patrio tinė auka" „Aušros" išleidimui (1500 markių, arba 750 rublių)! Viso Rytprūsių spaustuvininkai ir leidėjai nepilnais duomenimis (juos surinko J. Angrabaitis iš pačių lei dėjų) iki 1897 metų pabaigos gavo už parduotas Rytprūsiuose lietuviškas knygas 1 384 109 aukso rublius. Tačiau lietuviškų knygų leidėjai ir spaustuvininkai pardavinėjo savo lei dinius ne vien tik Rytprūsiuose, bet ir Didžiojoje Lietuvoje. Paprastai leidiniai Didžioje Lietu voje buvo parduodami trigubai di desne kaina negu Rytprūsiuose, o tai traukė Rytprūsių leidėjus ir spaustu vininkus tuo būtinai pasinaudoti. Pvz., 1900 metų pradžioje „Ūkininko" kaina perkant tą patį numerį nedide liu kiekiu ūmai pašoko iki 2,5 mar kių. 1901 metais „Varpo" ir „Ūkinin ko" redakcija, besistengdama pati betarpiškai išparduoti visą tiražą, skelbėsi savo laiškuose galinti siun tinėti „Varpą" ir „Ūkininką" į bet kurią Rusijos vietą, mokant 6 mar kes (3 rublius) už vieno numerio atsiuntimą. Galimumai gerai uždirbti iš lietu viškų knygų traukė ir viliojo viso kius biznierius užsiimti lietuviškų spausdinių gabenimu. Pvz., Kušeliauskas pardavė savo žemę Lioliuo se ir gautus 2000 rublių investavo į lietuviškų knygų prekybą. Sėkmingesniam biznio organizavimui J. Bie linis 1887 metais sukūrė Garšvių knygnešių bendrovę su 1200 rublių kapitalu.
Tokiu būdu buržuazija stengėsi vispusiškai išnaudoti savo naudai lie tuviškos spaudos uždraudimą. Lietu viška spauda buvo reikalinga Lietu vos darbo žmonėms: jie dėl jos ko vojo. Spaudos uždraudimas buvo Vie na iš carizmo priemonių, nukreiptų prieš engiamąsias pakraščių tautasKova už spaudą įėjo kaip sudėtinė dalis į Lietuvos darbo žmonių kovą už nacionalinį ir socialinį išsivadavimą. Tačiau tuo metu Lietuvoje dar te buvo pradėjęs kilti darbininkų judė jimas, dar nebuvo susikūrusių darbi ninkų klasės organizacijų, kurios bū tų galėjusios organizuoti reikalingos lietuviškos literatūros leidimą. Lite ratūros leidimu užsiėmė buržuazija, turinti tam reikalingas lėšas. Buržuazija stengėsi panaudoti lie tuviškos spaudos pareikalavimą savo klasiniams tikslams pasiekti. Ji stengėsi kiek galint daugiau iš leisti pelninųų maldaknygių ir kito kios religinės literatūros , kiek galint mažiau išleisti elementorių ir pasau lietiško turinio knygelių. Maldakny gių leidimas, jų brukimas žmonėms turėjo tikslą ir padėti buržuazijai daugiau pasipelnyti, ir laikyti liau dies mases paklusnume. Buržuazija tokiu būdu stengėsi siekti reakcinių tikslų. Tačiau drauge su tuo šiuo laikotar piu buvo atliktas ir tam tikras pa žangus darbas. Buvo išleista J. Jablonskio (Rygiš kių Jono) gramatika, eilė lietuvių tautosakos rinkinių, literatūros klasi. kų vertimų bei svarbių savų rašytojų kūrinių. Visa tai turėjo progresyvią reikšmę.
Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto g-vė Nr. 3, telef. Nr. 2-10-38. Spaudė .Tiesos
spaustuvė Vilniuje.
REDAKTORIUS V. KOSTELNICKIS
Užs. Nr. 00043