/
VISLI SALIU PROLETARAI, VIENYKITĖS!
PIRMŪNŲ
TRIBŪNA
Kaip aš rašiau kursinį darbq
TlIDENTAS VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS Nr. 10 (114)
1953 m. kovo
24 d, antradienis
Kaina 20 kap.
UŽ TAIKOS STIPRINIMO REIKALĄ Kovo 21 d. prasidėjo Pasaulinė jaunimo savaitė. Šiomis liūdesio dienomis, kada netekome geriausio jaunimo bičiulio ir draugo Josifo Visarionovičiaus Stalino, visuose že mės rutulio kampeliuose jaunuoliai ir merginos dar tvirčiau demonstruo ja savo nepalaužiamą valią ir ryžtą kovoje už savo teises, už tvirtą tai ką ir demokratiją visame pasaulyje. Su didžiojo Stalino vardu yra susi jusi viso pasaulio jaunimo kova už savo teises, už geresnes gyvenimo sąlygas. Mylimojo Stalino vardas įkvepia milijonus pasaulio jaunuo lių ir merginų dar aktyvesnei ko vai už taiką, už laimingą gyvenimą. Pradėjo savo darbą Tarptautinė konferencija jaunimo teisėms ginti. Vienoje esanti Tarptautinė parengia moji komisija konferencijai sušaukti kasdieną gauna gausų pluoštą laiškų iš įvairiausių vietovių. Šiuose laiš kuose pažangusis pasaulio darbo jau nimas. studentai išreiškia tvirtą pa siryžimą atkakliai kovoti už teisųj i reikalą, — už ilgalaikę ir tvirtą tai ką. Jie išreiškia norą dalyvauti kon ferencijos darbe. Neseniai Vienoje įvykusi Laisvojo Austrijos jaunimo organizacijos kon ferencija pasiuntė Tarptautiniam pa rengiamajam komitetui sušaukti Tarptautinei konferencijai jaunimo teisėms ginti laišką, kuriame sako ma, kad Austrjos jaunuoliai ir mer ginos sveikina Tarptautinę konferen ciją jaunimo teisėms ginti, nes laiko, kad ji numatys kelius, kaip išspręs ti viso pasaulio jaunimui iškilusias problemas. Karštai pritarė Tarptautinės konfe rencijos jaunimo teisėms ginti su šaukimui Prancūzijos jaunuoliai ir merginos. Kovo 14—15 d. d. 1400 de legatų dalyvavo Nacionalinės konfe rencijos Prancūzijos jaunimo teisėms ginti darbe. Prancūzijos jaunimas priėmė deklaracijų, kurioje pabrėžia mas būtinumas stiprinti kovą už tai ką,Prancūzijos nacionalinę nepriklau somybę ir demokratines laisves. Šioje Tarptautinėje konferencijoje jaunimo teisėms ginti dalyvauja ir laisvos, į komunizmą žengiančios ša lies atstovai — tarybiniai jaunuoliai ir merginos. Komunistų partija, Tarybinė Vy riausybė ir geriausias jaunime drau gas didysis Stalinas sudarė puikiau sias sąlygas tarybiniam jaunimui siekti brangiausio turto — mokslo. Mūsų tarybinėje respublikoje sukles tėjo mokslas ir kultūra. Per pasta ruosius tarybinės santvarkos metus pasikeitė socialistinės respublikos studentijos veidas. Dabar Vilniaus Valstybinio universiteto auditorijose mokosi darbininkų, kolūkiečių, dar bo inteligentijos vaikai. Tarybinė santvarka mūsų studentams suteikė puikiausias sąlygas mokytis: mes tu rime turtingas bibliotekas, gausias skaityklas, gauname stipendijas, ap rūpinti bendrabučiais. Šiais metais bus baigtas statyti naujas 600 vietų universiteto bendrabutis. Studentai tu ri visas galimybes gilinti savo pa mėgtos specialybės žinias, atlikti ga mybinę praktiką plačiojoje Tėvynė je. Universiteto SMD palaiko glau džius ryšius su kitomis mūsų šalies aukštosiomis mokyklomis. Organizuo tose mokslinėse konferencijose bro liškųjų respublikų studentai pasidali
na savo darbo patyrimu. Fizikos-ma tematikos fakultetas palaiko glau džius ryšius su Maskvos ir Baltaru sijos universitetų studentais, Gam tos mokslų fakulteto studentai — su Tartu universitetu. Su įvairių ša lies universitetų komandomis prave damos draugiškos sporto rungtynės, pavyzdžiui, žiemos atostogų metu Leningrado Zdanovo vardo universi teto sportininkai — krepšininkai vie šėjo Vilniuje ir žaidė su mūsų spor tininkais. Komjaunimas visada buvo ištiki mas partijai, visada ryžtingai žengė partijos nurodytu keliu. Ir šiandien, kai mus paliko Josifas Visarionovičius Stalinas, komjaunųnas dar glau džiau susitelkia apie motiną — par tiją. „Komjaunuoliai ir komjaunuo lės, tarybinis jaunimas užtikrina brangiąją komunistų partiją, jos stalininį Centro Komitetą, kad jie vi suomet bus budrūs, pasirengę bet ku riomis sąlygomis, negailėdami savo gyvybės ginti mylimąją tarybinę Tė vynę". Šiais žodžiais savo kreipime si į visus VLKJS narius, visą tary binį jaunimą VLKJS CK išreiškė komjaunimo, viso tarybinio jaunimo mintis. Šie žodžiai skamba kaip prie saika Lenino—Stalino partijai nenu krypstamai žengti komunizmo staty tojų keliu. Atsiliepdamas į VLKJS CK kreipi mąsi universiteto komjaunimas, jau nimas dar glaudžiau susitelkė apie Komunistų partiją, dar ryžtingiau mobilizuoja savo jėgas kovai už ge rą mokslo žinių įsisavinimų. Apie didėjantį komjaunimo orga nizacijos autoritetą fakultetuose ro do jos eilių augimas. Šiomis dieno mis 84 studentai padavė pareiškimus stoti J komjaunimą. Su pasiryžimu įgyvendinti Josifo Visarionovičiaus Stalino priesakus jie atėjo į Lenino įkurtą, Stalino išpuoselėtą komunis tinę jaunimo organizaciją. Geriausie ji studentai, kaip L. Nakaitė (Istori jos-filologijos fak. II k. stud.), A. Ignatavičius (Gamtos mokslų fak. IV k. stud.), Maslauskaitė (Medicinos fak. IV k. stud.), paduodami pa reiškimus stoti į VLKJS eiles, išreiš kė savo pasiryžimą būti aktyviais didžiojo Stalino reikalo tęsėjais, bai gę universitetą aktyviai dalyvauti komunizmo statyboje mūsų šalyje. „Jaunimas — mūsų ateitis, mūsų viltis", — sakė J. V. Stalinas. Tuos mūsų mylimojo Vado žodžius su pranta studentai. Mūsų studentai ko voja už aukštą mokslinių žinių įsisa vinimą. Drg. Kondrato darbas „Leni ninė „Iskra" Lietuvoje" (Istorijos-fi lologijos fak.), drg. Merkio „Augalų vegetatyvinė hibridizacija" (Gamtos mokslų fak.) yra premijuoti TSRS Aukštojo Mokslo ministerijos. Kyla musų komjaunuolių ir studentų moralinis-politinis lygis, auga komjau nimo aktyvas. Tokie komjaunuoliai — aktyvistai, kaip Mikuckas, Šimkevičiutė, Statulevičius ir kiti, sugeba derinti visuomeninį darbą su moky musi. Ruošdamiesi tapti aktyviais naujo gyvenimo kūrėjais, mūsų universi teto studentai turi dar labiau plėsti savo žinių akiratį, aktyviai įsijung ti | visuomeninį gyvenimą, kad pa teisintų partijos ir tarybinės vyriąu-. sybės dedamas viltis ir taptų gerais savo srities specialistais.
------------------- ♦-------------------
Universiteto partinio biuro posėdis Išrinktas naujas partinio biuro sąstatas iš 11 asmenų. Įvykusiame biuro posėdyje biuro nariai pareigomis pasiskirstė sekančiai: Z. Gervickas — partinio biuro sekretorius. V. Sviatčenkovas — sekretoriaus pavaduotojas, atsakingas už partinįorganizacinį darbą. M. Lukaševič — sekretoriaus pavaduotojas, atsakinga už agitacinįpropagandinį darbą. Nariai: N. Stepanovas — atsakingas už mokymo darbą. M. Lola — atsakingas už mokslinį-tiriamąjį darbą. K.Mitropolskis — atsakingas už komjaūT'mo ir sportinį-masinį darbą. V. Paševič — atsakinga už profsąjungos daruų J. Bučas — atsakingas už šefavimo darbą. S. Domeikaitė-Martavičienė — atsakinga už agitacini propagandini darbą. A. Renčinauskaitė — atsakinga už darbą bendrabučiuose. J. Bernotavičius — atsakingas už DOSAAF darbą.
J. V. Stalino veikalai kalbos moks ką žiūrėjau, kad atskiros jo dalys lo klausimais iškėlė mums didelį už būtų tarpusavy susijusios. Savo įžan davinį — nuolat plėsti gimtosios kal goję aš stengiausi išaiškinti tik tuos bos pažinimą ir mokėjimą, studijuo stiliaus klausimus, kurie turi tiesio ti jos specifiką. Su šiuo uždaviniu ginį ryšį su pačia darbo tema, — va yra glaudžiai susijęs ir atskirų rašy dinasi, su „Anykščių šilelio" stiliu tojų kalbos ir stiliaus analizavimas. mi. Darban taip pat įvedžiau dekla Suprasdamas šių uždavinių aktua ratyvų aiškinimą, — stengiausi pa lumą ir reikšmę, savo seminarinio, o grįsti kiekvieną mintį, išaiškinti, ko taip pat ir kursinio darbo tema pa dėl ta ar kita poemos stiliaus ypa sirinkau A. Baranausko „Anykščių tybė yra ekspresyvi, vaizdinga ir 1.1. šilelio" stilių. Stiliaus analizė yra Pabaigęs darbą, visas neaiškias sti platus ir reikalaująs didelio teorinio liaus problemas išdėsčiau rašinio pasiruošimo darbas, todėl jau nuo pradžioje, iš anksto paliktuose tuš pirmos šio semestro dienos pradėjau čiuose puslapiuose. Rašydamas darbą, taip pat vengiau skaityti stiliaus dalykus aiškinan čius veikalus. Prieš tai keletą kartų aklai, nesąmoningai remtis stilistikos jais savo darbą atidžiai perskaičiau „Anykščių šilelį". mokslo teiginiais; Tai man padėjo suprasti, kurie sti grindžiau tik ten, kur jie visiškai liaus klausimai liečia šią A. Bara atitiko interpretuojamą stiliaus klau nausko poemą. Susipažinęs su teori simą: ten, kur jie atitiko menkiau, ne stiliaus medžiaga, pasidariau poemos menines ypatybes stengiau smulkų savo rašinio planą, kurį vė si išaiškinti pats. liau, išaiškėjus kai kuriems jo ne Darbą rašiau be ilgesnių pertrau tikslumams, šiek tiek pakeičiau. Pla kų kasdien po 4—5 valandas. Tad no smulkumas ir nuoseklumas leido pabaigiau jį per tris su puse savai man darbo eigoje nenukrypti nuo te tės. mos ir paliesti kiekvieną bent kiek Seminarinių ir kursinių darbų pa svarbesnį poemos stiliaus klausimą. rašymas per pirmuosius du semestro Pasiruošęs darbui, pradėjau rašyti1 mėnesius yra viena iš svarbiausių rašinio įžangą, kurioje trumpai išdės-' sąlygų, užtikrinančių sėkmingą pasi čiau bendruosius stiliaus dalykus. rengimą pavasario egzaminų sesijai. Toliau perėjau prie paties darbo tu- į A. Zabotka Istorijos-filologijos fak. rinio — A. Baranausko stiliaus na grinėjimo. Rašydamas darbą visą lai-' II k. stud.
LAIŠKAS IS TURKMĖNIJOS Draugai geologai ir geochemikai, Vilniaus Valstybinio universiteto studentai!
Mūsų šalį, viso pasaulio darbo žmones ištiko sunkus smūgis. Nete kome mūsų mylimojo vado ir mo kytojo, Tarybų Sąjungos Komunistų partijos Centro Komiteto sekreto riaus, TSRS Ministrų Tarybos Pirmi ninko Generalisimo Josifo Visario novičiaus Stalino. Į Tarybų Sąjungos Komunistų par tijos Centro Komiteto ir Tarybinės Vyriausybės Kreipimąsi tarybiniai žmonės atsiliepia dar didesniu susi telkimu apie Komunistų partiją ir jos Centro Komitetą, negailėdami jėgų dirba įgyvendinant TSKP XIX suvažiavimo nutarimus. Partijos XIX suvažiavimo nutarimų įgyvendinime žymią vietą užima ir tarybiniai geologai. Suvažiavimas iš kėlė uždavinį tarybiniams geologams — patenkinti visus smarkiai besi vystančios pramonės šakų poreikius, surištus su šalies naudingomis iška senomis, ryžtingai vykdyti gamtinių turtlį^,žvalgymo darbus, tobulinti šių darbų techniką, sparčiau atskleisti neišsemiamus mūsų Tėvynės gelmių turtus. Šiam uždaviniui įvykdyti reikia iš tisos armijos įvairių specialybių geo logų. Šiuo metu ypatingai didelis dė mesys yra kreipiamas į jaunus tary binius geologus. Jie visapusiškai auklėjami, jiems sudaromos sąlygos kartu su vyresniaisiais draugais ener gingai šturmuoti žemės gelmes. Ži noma, tai nelengvas uždavinys. Šia me darbe dažnai tenka susidurti su įvairiausiais sunkumais. Tačiau prisi minkime Josifo Visarionovičiaus Stalino žodžius, pasakytus dar 1935 metais išleidžiant Raudonosios Armi jos akademikų laidą: — Jūs baigėte aukštąją mokyklą ir gavote ten pirmąjį užsigrūdinimą. Bet mokykla — tai tik pasiruošiama-
sis laipsnis. Tikrasis kadrų užgrūdinimas įgijamas gyvame darbe, už mokyklos sienų, kovoje su sunku mais, įveikiant sunkumus. Atminkite draugai, kad tik tie kadrai geri, ku rie nebijo sunkumų, kurie nesislepia nuo sunkumų, o atvirkščiai — pasi tinka sunkumus, kad juos įveiktų ir likviduotų. Tik kovoje su sunkumais kalami tikrieji kadrai. Taip mus mokė Josifas Visarionovičius Stalinas, ir todėl nebijokime sunkumų. Draugai! Mes dar labiau turime stiprinti politinį budrumą, o ypatin gai — baigę universitetą. Reikia akylai sekti, kad mūsų tarpe neras tų vietos tokie žmonės, kaip liau dies priešai geologai profesoriai Kreiteris, Tetiajevas ir į juos pana šūs, kurie savo teorijomis ir darbais tarnavo mūsų šalies priešams. Tam, visų pirma, mes turime būti puikiai apsišarvavę marksistine-leninine teo rija, vadovautis ja kasdieniniame praktiniame darbe ir liaudies intere sus visada ir visur statyti aukščiau už viską. Kaip žinome, ‘praėjusi universiteto geologų laida parodė, kad dar ne vi siems rūpi liaudies interesai, parti jos ir vyriausybės keliami uždavi niai. Yra tokių, kuriems rūpi antra eiliai, asmeniniai interesai. Tai ypač išryškėjo diplomantus paskirstant į darbą. Geologų laidai noriu priminti, kad jei geologai nori tapti tikrais komu nizmo statytojais ir rimtais mokslininkais, tai geriausias kelias — ke lias į gamybines ekspedicijas. V. Vaitonis, Karagandos Geologinės Valdybos Atasu ekspedicijos geologas Kara-Džal, 1953 m. kovo 14 d.
Dar geriau mokytis, dar geriau dirbti (SIENINĖS SPAUDOS SKILTYSE)
Tarybinis jaunimas skaudžiai per gyvena didžiojo žmonijos genijaus, geriausio savo mokytojo, draugo Josifo Visarionovičiaus Stalino mirtį. Visa, kas žemėje yra kilniausio, tau riausio, gražiausio ir brangiausio su rišta su didžiuoju Stalinu. Stalinas nepaprastai mylėjo jauni mą, juo rūpinosi, juo tikėjo. Ir šian dien sunku patikėti kiekvienam tary biniam jaunuoliui, kad nustojo pla kusi širdis didžiojo žmogaus, atvėrusio mums puikių auditorijų, labo ratorijų, institutų duris. Mes liūdi me, skaudžiai pergyvename šį nete kimą, bet tuo pačiu mes daromės dar reiklesni sau, pasižadame moky tis dar geriau, dar giliau studijuoti Lenino ir Stalino išvystytą marksiz mo mokslą, eiti tuo keliu, kurį mums nurodė Stalinas, kad pasiektume aukščiausią tikslą — komunizmą. ....... Mes prisiekiame dar atkakliau ir nuoširdžiau mokytis, kaip mokei Tu, brangusis Staline, dar karščiau mylėti savo Tarybinę Tėvynę, ir mes šią’ duotą priesaiką tvirtai įvykdysi me", — rašo Istorijos-filologijos fa kulteto studentė A. Šimkevlčiūtė. Dar iš mūsų atminties neišblėso niū rios, tamsios ir alkanos vaikystės buržuazinio meto vaizdai. Dar tada mes pirmą kartą išgirdome apie žmogų, kuris galvoja apie mus. Tai — Stalinas. „Apie Staliną aš, būdama šešerių metų amžiaus, pirmą kartą išgirdau iš savo senelės pasakojimų. Nuo ta da aš nešioju Jo vardą savo širdy je, nuo tada aš pajutau, jog yra žmogus, kuris galvoja apie mus, pri slėgtos Lietuvos vaikus. Savo padė kai išreikšti aš nerandu žodžių. Bet aš daviau sau žodį, kad niekada ne pasitrauksiu iš to kelio, kurį mums nurodė draugas Stalinas", — giliai pergyvendama didžiojo Stalino mirtį, rašo paprasto darbininko dukra L. Giedraitytė, Istorijos-filologijos fa kulteto I kurso studentė. Šiomis sunkiomis skaudaus liūde sio dienomis tarybinis jaunimas, kaip ir visa tarybinė liaudis, dar glau džiau susitelkia apie stalininį parti jos Centro Komitetą, tarybinę vy riausybę. Daug studentų stalininėmis dienomis stojo į šlovingojo komjau nimo eiles. „Paveikta šios didžios nelaimės, aš stoju į komjaunimą, kad visomis jėgomis prisidėčiau prie mūsų didžio jo tikslo — komunizmo pastatymo mūsų šalyje". ,,. . . Aš stengsiuos mokytis tik ge rai ir labai gerai, dar aktyviau da lyvausiu visuomeninėje veikloje, ir tat bus mano indėlis į komunizmo sukūrimą", — rašo studentai L. Na kaitė ir J. Gelčys.
Šie ir kiti atviri, iš širdies plau kiantieji žodžiai universiteto sieninė je spaudoje, yra tvirtas pažadas mokytis dar geriau, dar giliau įsisavinti dėstomas disciplinas, akty viai dalyvauti visuomeniniame uni versiteto gyvenime, tapti visapusiš kai išsilavinusiais žmonėmis, žmo nėmis, kurie savo geru darbu sukurs tą visuomeninę santvarką, kuriai pa grindus padėjo didysis Stalinas.
Svarbus komjaunimo organizacijos uždavinys Auklėti jaunimą komunizmo dva sia — tai reiškia griežtai ir ne sutaikomai kovoti su buržuazinės ideologijos liekanomis žmonių sąmo nėje, nuolat demaskuoti visus ir vi sokius marksizmui-leninizmui sveti mus pasireiškimus. Drg. Malenkovas ataskaitiniame pranešime partijos XIX suvažiavime aiškiai nurodė, kad bet koks socialistinės ideologijos susilp nėjimas tuo pačiu reiškia buržuazinės ideologijos įtakos stiprėjimą. Todėl kaip tik tokiu atveju, kada silpnai vedamas politinis-auklėjamasis dar bas, kada jaunimo vadovai rodo ne budrumą ar žioplumą, priešų likučiai įvairiomis formomis stengiasi pra tempti buržuazinę ideologiją, ati traukti studentų dėmesį nuo tarybi nio gyvenimo tikrovės. V. I. Leninas mus moko, kad būti jaunimo sąjungos nariais — reiškia visas savo jėgas, visą savo darbą atiduoti kolektyvui, bendram reika lui. O tai ir sudaro jaunimo komu nistinio auklėjimo pagrindą. Studen tas, jaunasis komjaunuolis, vykdy damas visuomeninių organizacijų įpareigojimus, bręsta politiškai, for muoja savo charakterį, grūdina va lią, jis jaučiasi esąs pilnateisis savo organizacijos narys, pajunta atsa kingumą kasdieniniame darbe. Gamtos mokslų fakulteto komjau-
‘ ilJs \
X S/
nimo organizacija šioje srityje pasie-1 kė kai kurių rezultatų. Nuo ataskaitinio-rinkiminio susirinkimo į VLKJS eiles buvo priimti 43 studentai, iš jų 17 — sunkiomis mūsų šaliai gedulo dienomis, mirus mūsų brangiajam jaunimo mokytojui J. V. Stalinui, at siliepiant į drg. Malenkovo šaukimą dar glaudžiau susitelkti apie Partiją ir Vyriausybę. Įstojusiųjų tarpe — studentai mokslo pirmūnai Stankevi čiūtė, Ignatavičius, aktyvūs visuo menininkai Budrytė, Zabulėnas, Vodzinskas. Gamtos mokslų fakultete regulia riai šaukiami akademinių grupių su sirinkimai įdomia tematika iš komjaunimo organizacijos gyvenimo. Pavyzdžiui, geologijos IV kurse bu vo gerai organizuotas atviras grupės susirinkimas, tema „Kaip aš ruo šiuosi gyvenimui". Svarstymas praėjo gyvai. Panašūs susirinkimai buvo praktikuojami ir III kurse (kom jaunimo kursinio biuro sekretorius Chomskytė). Komjaunimo grupės organizuoja kolektyvinius muziejų, teatrų, kino filmų aplankymus, ypač tokių, ku riuose parodomi tarybinės tikrovės vaizdai, padedantieji skiepyti studen tuose marksistinę pasaulėžiūrą, tary binio mokslo laimėjimus. Tačiau trūkumų ir klaidų komjau
nimo organizacijos darbe vis dar tebesama. Svarbiausia iš pagrindų pagerinti politinį-auklėjamąjį darbą studentų tarpe, efektingiau dirbti su nesąjunginiu jaunimu. Apleidus šią svarbią darbo sritį II-jų kursų kom jaunimo organizacija (komjaunimo kursinio biuro sekretorius Jakubaus kas) sušlubavo. Gruporgams Cibui ir Slavinskaitei nusišalinus nuo grupės darbo, beveik nustojo augusius kom jaunimo eilės, o kursinis biuras apsi ribojo tik padėties konstatavimu, o praktinių patarimų nedavė. Visai ne patenkinamai dirba V-jų kursų kom jaunimo biuras (sekretorius Raudo nis), kur atskiri biuro nariai, kaip Žilinskaitė, neleistinai pasitraukė iš pareigų. Nuo ataskaitinio-rinkiminio susirinkimo kurse dar nepriimta nė vieno studento į komjaunimą. Dar per silpnai vadovauja I kurso kom jaunimo organizacijai sekretorius drg. Veršelytė. Lenino—Stalino partija patikėjo komjaunimui garbingą ir atsakingą uždavinį — auklėti jaunimą komu nizmo dvasia. Fakulteto komjaunimo organizacija dės visas pastangas .politiniam-auklėjamajam darbui pa gerinti. P. Vaitiekūnas Gamtos mokslų fakulteto kom jaunimo biuro sekretorius
PARTIJOS
GYVENIMAS
Partiniai įpareigojimai
IS EILERASCIŲ KONKURSUI
PAVASARIO SĖJA
Partiniai įpareigojimai yra vienakreipė dirbti agitatoriais į akademiPavasaris konkrečiausių’ų ir veiksmingiausiųjų nes grupes. Šie draugai ruašiasi stoAtėjo nesiprašęs, komunistų ir nepartinio aktyvo poli ti į partiją. tinio auklėjimo faktų. Partinis biuras ypač didelį dėmeSurišo širdis Istorijos-filologijos fakultete ši sį skiria kandidatų į TSKP narius Tampresniais ryšiais. auklėjimo forma pastaruoju metu auklėjimui. Dėl partinio biuro kaltės sėkmingai pritaikoma, ypač po to, ilgą laiką neturėjo nuolatinio įpareiIš kaimo kai universiteto partinis biuras iš gojimo partijos kandidatas su pra Mo.no brolis vakar rašė, klausė ataskaitą apie fakulteto par tęstu kandidatiniu stažu drg. Mela tinio biuro darbą ir nurodė kelius medas. Dabar jis yra fakulteto sie Kad greitai vėl jie trūkumams pašalinti. ninio laikraščio redkolegijos narys,| Į kolūkio laukus išeis. Šiuo metu visi komunistai turi dirbo agitatoriumi rinkiminėje apy- i nuolatinius įpareigojimus, išskirstyti linkėję. Tačiau, būtina pažymėti, kad atsakingose vietose: vadovauja kom partinė organizacija ir iš drg. Melą-1 Ir aš — jaunimo darbui, teoriniams semina medo laukia didesnio aktyvumo. Kasdien į paskaitas atėjęs, rams, dirba agitatoriais akademinė Patyrimas parodė, kiek yra svar se grupėse, dalyvauja sieninės spau bus individualus, gerai apgalvotas Rymodamas Iprie knygų dos išleidime, yra lektorių grupės priėjimas skirstant partinius įparei Vakarais, nariai ir kt. Didžioji dauguma ko gojimus. Taip, pvz., išaiškėjo, kad munistų atlieka atsakingus įpareigo drg. Potapovas labiau naudingas, Ruošiuos sutikt jimus universiteto partinėje organi dirbdamas agitatoriumi grupėje, ne Pavasarinę sėją zacijoje. kaip būdamas atsakingu už darbą Ir sesiją Istorijos-filologijos fakulteto parti studentų bendrabučiuose. O .pastarąjį nis biuras savo posėdžiuose išklauso darbą geriau sugeba atlikti drg. DauUžbaigt komunistų ataskaitas apie partinių nytė, kuri pati gyvena bendrabuty Labai gerai. įpareigojimų vykdymą. Buvo išklau je. sytos ir apsvarstytos komunistų Meš Tačiau šioje srityje dar ne viskas kausko, Kaskevič, Steciurinos, Fain- tvarkoje. Yra ir tokių komunistų, Ne mums, hauzo, Dubasovo ir kitų ataskaitos. kurie visuomeninio darbo atžvilgiu Uždarame partinės organizacijos su leidžiasi žemyn. Komunistas Terent- . Jauniems, sirinkime svarstyta apie komuriistų jevas, III kurso studentas, pradžioje I Svajonėse nurimti! darbo suaktyvinimą fakultete. buvo partinio biuro narys, vėliau — i Salia nuolatinių įpareigojimų, par agitatorius akademinėje grupėje, o Tavęs, brolau, tinis biuras reguliariai komunistams dabar ir nuo šio darbo išsisukinėja, Tenai laukai pilni, duoda ir laikinas užduotis ruošiant nerodo reikiamo disciplinuotumo ir Aš — tuos ar kitus klausimus biurui ar su pavyzdžio moksle. Komunistas Bal sirinkimams., Pavyzdžiui, praeito se sys (III kurso studentas) kurį laiką Popieriuj pasėjų mestro pradžioje, kai buvo praveda buvo partinio biuro narys ir fakul Savo mintį, ' ma ataskaitinė-rinkiminė kampanija teto komjaunimo biuro sekretorius, fakulteto komjaunimo organizacijose, bet po to, kai jį „perrinko", savava O knygos — 25 komunistai betarpiškai teikė jai liškai pasitraukė iš fakulteto parti Kaip aruodai paramą. Komunistai pabuvojo grupė nės organizacijos, neatliko universi se, padėjo surengti grupinius ir kur teto partinio biuro įpareigojimo. Kaupini. sinius susirinkimus, paruošti nutari Istorijos-filologijos fakulteto parti mų projektus ir pan. nio biuro darbe vykdant partinius Žiemos metu dalis komunistų bu įpareigojimus trūksta griežtos ir ope Paskui, vėliau — vo nukreipta į agitpunktus, rinkimi ratyvios kontrolės, čia reiškiasi silp Bus nužydėję sodai, nes apylinkes ryšium su artėjančia na darbo vieta. rinkimine kampanija į vietines Dar Banguos laukai, Ateityje, svarstant komunistų ata bo žmonių deputatų tarybas. skaitas, svarbu kruopščiau patikrinti Kaip platūs ežerai — Komunistai aktyviai dalyvauja tik vietoje jų darbo kokybę, o neapsiri- I Sakysi tu: rinant fakulteto agitatorių kolektyvo boti tik informacijomis, kaip buvo darbą. Komunistai Safronova Steciu- iki šiol. — Gerai rina, Fainhauzas, Melamedas partinio Būtinumą likviduoti dar pasitai- I Javai atrodo! biuro posėdžiui paruošė klausimą kantį formalizmą partiniame darbe bu apie sieninės spaudos padėtį fakulte vo nurodęs universiteto partinis biu-į — Ir aš, te. Tuo pačiu metu komunistai Cer- ras savo nutarime, svarstydamas Isto Brolau, niavskis, Krutulytė, Mikuckas, Pili- rijos-filologijos fakulteto partinės or-! Baigiau pavičiūtė ir kiti uždaram partiniam ganizacijos darbą. Fakulteto partinis susirinkimui ruošia klausimą apie biuras dės pastangas, kad dar labiau , Labai gerai! avangardinis komunistų I komjaunimo darbą vykdant ataskaiti- išryškėtų J. Divytis nio-rinkiminio susirinkimo nutarimus. vaidmuo visuose darbo baruose. Šiam ------- o------reikalui panaudosime visas galimas Fakulteto partinis biuras apibend rino rinkiminės kampanijos į vietines politinio auklėjimo formas ir meto Darbo žmonių deputatų tarybas re dus. NAUJOS KNYGOS V. Kulešovas zultatus ir buvusius geriausius jgiIstorijos-filologijos fakulteto tatorius iš nepartinio aktyvo tarpo LAPONOGOVAS, I. Laisvojoje partinio biuro sekretorius drg. drg. Krenevičienę, Niunką nuVengrijoje. 1953 m. 140 psl.
Diplomantų susirinkimas Ryšium su artėjančiu diplominių darbų gynimu ir paskirstymu į dar bą įvyko Gamtos mokslų fakulteto geologijos, biologijos ir geografijos skyrių studentų diplomantų susirin kimas. Pranešimą padarė Gamtos mokslų fakulteto dekanas doc. Chomskis. Kalbėtojas pabrėžė, kad diplominių darbų parašymas laiku ir jų apgyni mas yra ne asmeninis, bet valstybi-
nis reikalas. Taip pat pažymėjo, kad baigę jauni ir energingi specialistai stos į darbą, kur jie labiausiai bus reikalingi statant komunizmą mūsų šalyje. Pasisakiusieji studentai Skuodis, Jurevičiūtė, Nedveckaitė ir kt. pažy mėjo, kad jie pasiryžę energingai dirbti ten, kur juos pasiųs partija ir vyriausybė. I. Putrimaitė Gamtos mokslų fak. V k. stud.
Studentu diplominiai darbai
RAŠO
MUMS
Reikia sudrausti savivaliautojus vas mus, Tarybų šalyje, sudarytos visos sąlygos mokytis. Didžiulė dau guma fakulteto studentų teisę į mokslą įgijo tik Tarybų valdžios me tais. Už teisę į mokslą, už puikiau sių sąlygų sudarymą mes, studentai, esame be galo dėkingi Komunistų partijai, tarybinei vyriausybei, di džiajam Stalinui. Draugas Stalinas kartu su V. L Leninu įkūrė Tarybų valstybę. Draugas Stalinas beveik 30 metų genialiai vadovavo Tarybų valstybei. Padėką partijai, didžiajam Stalinui aš norėjau išreikšti savo pasisakyme grupės sienlaikraštyje. Pasisakymą pavadinau „Ačiū draugui Stalinui". Žymią dalį pasisakymo paskyriau tam, kaip aš stengiuosi pateisinti di dįjį partijos rūpinimąsi, kviečiau stu dentus pilnai išnaudoti mums suteiktas teises — mokytis gerai ir labai gerai. Tačiau „Bibliotekininko žo-
džio” redakcija (redaktorius stud Kirlytė) sumenkino ir iškraipė mano pasisakymą. Visų pirma, redakcija nubraukė straipsnelio pavadinimą, pakeisdama jį kitu, visai nevykusiu, neišreikšiančiu pasisakymo esmės. Redakcija išbraukė ir iškraipė mano kvietimą pateisinti didžiulį rūpinimą si studentais — mokytis gerai ir la bai gerai. Redakcija išbraukė mintis apie mums teikiamas pažangiausio pasaulyje mokslo žinias, padarė ei lę kitų nevykusių „pataisų". Sien laikraštyje patalpinto pasisakymo aš nebegalėjau atpažinti — jis buvo vi siškai sugadintas, visiškai kitoks. Mano nuomone, toks redakcijos el gesys yra kenksmingas ir neleisti nas. Niekas nesuteikė teisių sien laikraščių redkolegijoms savivaliauti. K. Simonavlčienė Istorijos-filologijos fakulteto I kurso studentė
REDAKCIJOS PRIERAŠAS Stud. Simonavičienė savo laiške iškėlė svarbų klausimą. Nors mi nėtas sienlaikraštis fakultete jau neleidžiamas, tačiau reikia many ti, jog šis laiškas padės kitų sien laikraščių redakcijoms. Redakcinė kolegija turi teisę rankraščius tai syti, tačiau, jei ji padaro bent kiek esminių pataisų, tokius iš taisytus dalykus turi parodyti jų autoriams.
Reikia pažymėti, kad keistą po ziciją šiuo atžvilgiu užėmė fakul teto komjaunimo organizacijos sekretorius. „Tarybinio studento" redakcijos paragintas patikrinti padėtį bei imtis atitinkamų prie monių, komjaunimo organizacijos sekretorius drg Mikuckas delsia.
Tokiems ir panašiems reiški niams neturi būti vietos tarybi niame universitete.
Slopinama kritika Kritika ir savikritika — rimta va romoji jėga, Tačiau pas mus pasitaiko dar to kių žmonių, kurie visokiais būdais stengiasi išvengti kritikos, o apie savikritiką — nėra ko ir kalbėti. Prie tokių priklauso Medicinos fa kulteto III kurso komjaunimo biuro sekretorius A. Nosovaitė. A. Nosovaitė jau kurį laiką užsi iminėja kritikos užgniaužimu. A. No sovaitė, laikydama kritiką nau dinga ir reikalinga savo draugų at žvilgiu, nepripažįsta jokios kritikos savo adresu. Tokia kritika, jos nuofaktas, mone, yra nepageidautinas galįs sutrukdyti jai patekti j fakulteto garbės lentą ir sugadinti kai kurių asmenų gerą nuomonę apie ją. Kritikos užgniaužimą A. Nosovai tė vykdo „cenzūruodama" kurso sien- I laikraščio „Tikruoju keliu" medžią-1
gą. Taip buvo iškraipytas drg. Praček straipsnis „Už kovingą komjaunimo organizacijos darbą", kuriame A. Nosovaitė buvo kritikuota už nepakankamą dėmesį komjaunimo organizacijos darbui. To paties likimo susilaukė drg. Gano straipsnis „Ko dėl nedirba DOSAAF?", drg. Šalašavičiūtės straipsnis, kuriame A. No sovaitė drauge su keletu kitų stu dentų buvo kritikuojama už savava lišką atostogų pratęsimą. A. Nosovaitė nemėgsta kritikos. Tai aišku. Tačiau neaišku, ar drg. Nosovaitė supranta, kad, slopindama kritiką, ji nutraukia ryšius, siejan čius ją su kolektyvu, žlugdo sa vo, — komjaunimo biuro sekreto riaus, darbą. D. Girdzijauskaitė V. Skridaila L. Ganas
---------------- ♦ „TARYBINIO STUDENTO" MEDŽIAGOS PĖDSAKAIS
Trukumai šalinami
„Tarybinio studento" Nr. 4 straips drg. Juknevičius, kaip nesugebąs at Vartotojų kooperacijos organizaci nyje „Redaktorius miega" iškeltieji likti. savo pareigų, atleistas. faktai yra teisingi. Didžiausia kaltė V. Baltaitis jų vieningas sąskaitų planas ir są dėl sienlaikraščio neišleidimo tenka Liepos 21-osios g. Nr. 4 bend skaitų apibūdinimas. 1953 m. 425 psl. ibendrabučio tarnybai, Dabartiniu rabučio studentų tarybos metu sienlaikraštis išeis reguliariai pirmininkas CHIKMETAS, Nazymas. Poezija. keikvieną mėnesį. 1953 m. 104 psl. Nr. 5 iš„Tarybinio studento" spausdintame feljetone „Bendrabutį AMOSOVAS, N. K. Krikščionybės aplankius" iškeltieji faktai yra teikilmė ir jos klasinė esmė. 1953 m. singi. komjaunimo Universiteto komitetas straipsnį apsvartsė ir 80 psl. bendrabučio tarybai nurodė prieSTALO TENISO PIRMENYBES DREIZERIS. Amerikoniškoji trage mones esamiems trūkumams paPasibaigė individualinės universi šalinti. Radijo mazgo pirmininkas dija. (Romanas). 1953 m. 772 psl. teto stalo teniso pirmenybės, kurio se dalyvavo apie 50 sportininkų. Vyrų vieneto varžybose pirmą vie tėvinius organizmus, galima sukurti tą laimėjo TSRS čempionas Algiman eilę produktyvių augalų veislių. tas Saunoris (Medicinos fak.). Antrą vietą užėmė Vaintraubas (Is Vegetacijos periodu atlikti fizio loginiai tyrimai parodė, kad vegeta torijos-filologijos fak.), patyręs vie tyviniuose hibriduose yra žymiai pa ną pralaimėjimą. Trečioje vietoje — kitėjusi medžiagų apykaita, tame tar Derameris (Teisės mokslų fak.). Lemiamoje kovoje dėl čempiono pe ir energijos apykaita. Ištyrus kvė vos klimatinėmis sąlygomis. Sitų au-1 pavimo fermentų (katalazos, perok- vardo moterų tarpe susitiko filologė galų prigimčiai pakeisti panaudojome sidazos ir polifenolokridazos) veik Kazlauskaitė ir teisininkė Motiejū vegetatyvinės hibridizacijos metodą. lumą, išryškėjo, kad fermentų veik naitė. Ryžtingai sukovojusi, laimėjo Tai metodas, kurį sukūrė Ivanas lumas daugumoje atvejų nulemiamas Kazlauskaitė. Vladimirovičius Mičiurina6. Poskie poskiepio — moliūgo. Trečią vietą su trim pralaimėjimais piu panaudotas moliūgas. Mat, mo Vegetatyvinių hibridų lapuose pa užėmė Baranauskaitė (Istorijos filolo liūgai seniai auginami Lietuvos res koncentracija. gijos fak.). publikoje, todėl jie yra prisitaikę šio didėjo ir chlorofilo Nugalėtojams įteikti diplomai ir Mes gi žinome, kad be chlorofilo krašto klimatinėms sąlygoms. Arbū asmeninės dovanos. Tarpfakultetinės yra negalimas organinės medžiagos zai ir melionai, priešingai, yra mūsų — komandinės stalo teniso varžybos krašto svečiai, todėl jie, supranta kūrimasis aukštesniuosiuose auga įvyks balandžio mėnesį. D. Šniukae luose. Iš mūsų davinių ryškėja, kad ma, jaučiasi žymiai blogiau negu mo liūgai, jiems vasara ir per šalta, ir melionų ir arbūzų vegetatyviniuose FECHTAVIMO PIRMENYBES per trumpa, ir drėgmės per daug. O hibriduose esama paralelizmo tarp chlorofilo koncentracijos lapuose ir Įvyko universiteto tarpfakultetinėi jų vaisiai mus vilioja, nes juose ran dame apie 10% cukraus, daug vita bendro derliaus. Didėjant chlorofilo fechtavimo pirmenybės. kiekiui pakyla ir derlius. Bendrą pirmąją vietą iškovojo Tei mino C, eilę mineralinių druskų. Pri Pasiremdamas bandymų keliu per sės mokslų fakulteto komanda, ant noksta rugpiūčio mėn. viduryje ir keturis metus pasiektais rezultatais, rąją — Gamtos mokslų fakulteto. antroje pusėje. Individualinėse varžybose čempio Vegetatyvinės hibridizacijos meto aš padariau šia tema — apie vegedu mums pavyko pakeisti arbūzų ir tatyvinės hibridizacijos metodą — nų vardus iškovojo: rapyra — Sevmelionų prigimtį. Dėl to mes juos pranešimą praeitais metais įvykusio cova (Medicinos fak.), ir Tuliševejau pradėjome sėti tiesiog į atvirą je studentų mokslinėje konferen kis (Teisės mokslų fak.), espadronu „Arbūzų ir — Strazdas (Gamtos mokslų fak.), dirvą. Pasėjus juos į atvirą dirvą, cijoje. Už šį darbą pasirodė, kad vegetatyvinių hibridų melionų prigimties pakeitimas vege špaga — Gervickas (Teisės moks derlius žymiai pakilo palyginti su tatyvinės ir lytinės hibridizacijos bei lų fak.), durtuvu — Kolyta (Gam kontroliniais augalais, taip pat su atrankos keliu" man buvo suteikta tos mokslų fak ). trumpėjo vegetacijos periodas ir pa TSRS Aukštojo mokslo ministerijos Pirmenybėse visai nedalyvavo Eko didėjo atsparumas ligoms. Daugelis II laipsnio premija. Seniai pasirink nomikos, Chemijos, Fizikos-matemati vegetatyvinių hibridų turėjo ryškius tą temą vystau toliau savo di; ’,omi kos fakultetų komandos. vieno iš savo tėvų — moliūgo požy Z. Tuliševskls niame darbe. mius. Šitie duomenys leidžia daryti . Alf, Merkys išvadą, kad vegetatyvinės hibridiza Redaktorius V. KOSTELNICKIS cijos metodu, parenkant atitinkamus Gamtos m. fak. V k. stud.
SPORTAS
AUGALŲ VEGETATYVINE HIBRIDIZACIJA Biologijos moksle vyko ir vyksta I išplaukia iš socialistinio žemės ūkio nesutaikoma kova tarp pažangiųjų — poreikių, ji nuosekliai remiasi dia materialistinių ir reakcingųjų — lektinio materializmo principais. Tolimesniam mičiurininės biologi idealistinių mokslo jėgų. Buržuazija ir jai tarnaują „mokslininkai" iškrai jos suklestėjimui labai didelę reikš po objektyviai gamtoje egzistuojan mę turėjo 1948 m. Lenino vardo Že pseudo- mės ūkio moklsų akademijos sesija. čius dėsnius, sukuria eilę galutinai sutriuškintas mokslinių teorijų, kurios remia- Joje buvo Siuo mendelizmas-morganizmas, kuris sem si mendelizmu-morganizmu. jėgų iš reakcingiausių jie paneigia ir iškraipo biolo davosi sau gijos mokslo laimėjimus, kurių žmo idealizmo šaltinių. Tarybinė biologi nija buvo pasiekusi per šimtmečius. ja, priešingai mendelizmui-morganizIš rašytinių dokumentų mes žino mui, parodo, kad organizmas ir ap me, kad jau vergovinėje visuome linka sudaro dialektinę vienybę, nės santvarkoje, dėka darbo pasida kad keičiant aplinkos sąlygas kei linimo žmonės išmoko auginti ir čiasi ir organizmo prigimtis, ir kad individualiame skiepyti vaisinius medžius. Skiepiji paveldėtos savybės mu kartais būdavo gaunami vaisme organizmo gyvenime yra paveldimai džių vegetatyviniai hibridai. Bet ta perduodamos jo palikuonims. (Šitie teiginiai apginkluoja da vegetatyvinė hibridizacija nebuvo pagrindiniai mokslas, o tik hienas, išplaukiąs iš mus aštriausiu ginklu vykdant TSKP vaismedžių auginimo ir dauginimo XIX suvažiavimo pateiktas direkty vas dėl penktojo penkmečio plano. skiepijimo keliu. Dabartiniu metu tarybiniam moks Tik Darvino, Timiriazevo, Mičiurino darbų dėka vegetatyvinė hibridi lui labai svarbu, remiantis mičiurini zacija virto mokslu. Mičiurino dar nės biologijos mokslo lobynu, sukur bai, ypač lytinės ir vegetatyvinės ti naujas, produktyvesnes kultūrinių hibridizacijos, augalų vystymosi ir augalų veisles. Tai didelis darbas, auklėjimo srityje, yra tolimesnis kū prie kurio šiek tiek prisidėjome ir rybinis darvinizmo išvystymas. Tai mes, dirbdami arbūzų ir melionų ve hibridizacijos srityje. yra šuolis biologijos moksle, kuris getatyvinės perkėlė biologiją į naują moksli Šiuo darbu užsibrėžėme uždavinį iš nę pakopą. Pagrindinis skirtumas vesti arbūzų ir melionų veisles, ku yra tas, kad mičiurininė biologija I rios tiktų auginti LTSR atviros dir
LV 07635
Redakcijos adresas: Vilnius. Universiteto g-vė Nr. 3, telef. Nr. 2-10-38. Spav
..Tiesos" spaustuvė Vilniuje.
Užs. Nr. 00620