visli šaulį proletarai, vienykitės i
TUDEHTAS VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS
Į NAUJUS LAIMĖJIMUS STUDENTŲ MOKSLINĖS DRAUGIJOS DARBE I
Balandžio 4 d. universitete pasibaigė VI stu dentų mokslinė konferencija. Įvykusiame plenariniame posėdyje daugeliui studentų už aktyvų dalyvavimą SMD darbe įteikti LLKJS CK Garbės raštai. Studentams, kurių darbai užėmė I, II ir III vietas sekcijose,
įteiktos studentų profkomiteto dovanos. Siame rinkinėlyje spausdiname kai kurią medžiagą iš sekcijų darbo. Apibendrinanti medžiaga apie VI studentų moksliną konierenciją bus išspausdinta sekančiame „Tarybinio studento" numeryje.
i
> i S
KOMITETŲ ORGANAS ■Nr. 12 (116)
1953 m. balandžio 7 d., antradienis
Kaina 20 kap.
DAR GERIAU MOKYSIMĖS, DAR GERIAU DIRBSIME Studentai, dėstytojai, profesoriai I H— visas universiteto kolektyvas su ! S didžiausiu džiaugsmu sutiko TSRS ■ Ministrų Tarybos ir Tarybų Sąjungos H Komunistų partijos Centro Komiteto j, nutarimą dėl naujo valstybinių maž■ meninių kainų sumažinimo maisto ir i’ pramonės prekėms. Šis svarbus nu|L tarimas yra brangus kiekvienam taįcį rybiniam žmogui, jis išreiškia KoB munistų partijos ir Tarybinės vyriau sybės nuolatinį rūpinimąsi darbo žmonių gerove, jų kultūrinio lygio. kėlimu. Didysis Stalinas savo veikale „Eko socializmo TSR Sąjungoje 1 nominės ■ problemos" genialiai suformulavo so■ cializmo pagrindinio ekonominio dės* nio esminius bruožus ir reikalavi! mus. „Užtikrinimas maksimalaus pa■ tenkinimo nuolat augančių materiaB liniiį ir kultūrinių visos visuomenės a reikmių, nenutrūkstamai didinant ir H tobulinant socialistinę gamybą aukš ti čiausios technikos pagrindu" — tai ir yra draugo Stalino atrastas socializmo pagrindinis ekonominis dėsnis, kurio veikimą visu aiškumu pa■įrodo naujas, šeštasis iš eilės mažmeninių kainų sumažinimas. j Komunistų partija ir Tarybinė vyĮriausybė neturi kitų tikslų, kaip rū pinimąsi tarybiniu darbo žmogumi, no gerovės kilimu. Draugas G. M. Malenkovas gedulo mitinge Raudo nojoje aikštėje šių metų kovo 9 d. nurodė, jog „Vidaus politikos srityje ■mūsų svarbiausias rūpestis yra ne nukrypstamai siekti tolesnio darbi ninkų, kolūkiečių, inteligentijos, visų (tarybinių žmonių materialinės geroįvės kilimo. Pareiga nuolat rūpintis liaudies gerove, maksimaliu jos ma terialinių ir kultūrinių reikmių paItenkinimu mūsų partijai ir vyriaufcybei yra įstatymas". i Ir šis partijos ir vyriausybės įsta[tymas veikia ir visada veiks, o taIrybinės liaudies gyvenimas diena iš įdienos sparčiai gerės, kils jos kul■tūrinis lygis. ' Bet iš kur ta jėga, taip sparčiai .kelianti tarybinės liaudies gerovę? Ta jėga — tai tarybinės socialisti[nės santvarkos jėga. Pas mus, soEcializmo šalyje, visiems laikams pa naikintas žmogaus išnaudojimas kito [žmogaus, pas mus, socializmo šaly je nėra ir negali būti jokių ekono minių krizių ir nedarbo. Tokios vi suomenę griaunančios jėgos, kaip [nedarbas, ekonominės krizės, pas tmus visiems laikams likviduotos kar atu su kapitalistine santvarka. TaryĮbinė liaudis, monolitinė kaip niekad, .kasdien pasiekia vis naujus laimėjiLnus išvystant pramonę, žemės ūkį. Šie mūsų liaudies laimėjimai eina pačios liaudies labui. Milžiniškos ir nenugalimos tarybi nės santvarkos ir jos išaugintos ta pybinės liaudies jėgos. Šalyje nuo lat sparčiai kyla visos liaudies ma-
terialinis ir kultūrinis lygis. Šalyje 1—su — *tuo — ’-XJ — !ir »šviesiomis —•—! —=kartu plačiomis akimis žiūrima į ateitį, į dar švie sesnę ateitį. O ta ateitis ne už kal nų. Ji — statomose didžiulėse hidro elektrinėse, ji — komunizmo statybų kontūruose, jų kūriniuose. Po metų, kitų tarybinei liaudžiai, jos tolesniam gerovės kilimui tarnaus didžiulių upių vandenys, liaudies gerovei tarnaus šiandien dar mirtimi kvepiančios dykumos. — Laimė gyventi ir dirbti Tarybų šalyje, — šalyje, kur visiems darbo žmonėms užtikrintas sotus ir kultū ringas gyvenimas, dar šviesesnė ir laimingesnė ateitis, kur atviri visi keliai į mokslą ir mokslinį darbą, — tokią mintį studentai, dėstytojai ir profesoriai išreiškė ryšium su kainų sumažinimu universitete įvykusiuose mitinguose. Mitinguose studentai su pasididžiavimu savo socialistine Tė vyne kalbėjo apie išaugusią rublio perkamąją galią, apie išaugusią gau namos stipendijos vertę. Studentai ir profesoriai mitinguose išreiškė di džiulę padėką Komunistų partijai ir Tarybinei vyriausybei, pasižadėjo į naują kainų sumažinimą atsakyti dar geresniu mokymusi, dar geresniu darbu. Savo pažadą jie šventai įvyk dys. Šį pažadą ištesėti jiems padės karšta meilė savo socialistinei Tėvy nei, brangiajai Partijai ir Tarybinei vyriausybei. Ryšium su kainų sumažinimu re dakcija gavo eilę laiškų, kuriuose studentai reiškia padėką Komunistų partijai ir Tarybinei vyriausybei. — Tarybų valdžia man atvėrė ke lią į mokslą. Ji sudarė puikiausias sąlygas mokytis ir tas sąlygas nuo lat gerina. Naujas kainų sumažini mas dar žymiai pagerino mano pra gyvenimo sąlygas. Padėką partijai ir vyriausybei išreikšiu tuo, kad gerai baigsiu universitetą ir, tapęs kvalifi kuotu specialistu, atiduosiu visas jė gas komunizmo pastatymo reikalui, — rašo Ekonomikos mokslų fakulte to V kurso studentas Vincas Ancevičius. Drg. Ancevičius jau aštunti metai gyvena universiteto bendrabučiuose. 1945—1948 metais Ancevičius mokėsi Parengiamuosiuose kursuose prie Vil niaus Valstybinio universiteto, todėl jis ypatingai gerai jaučia visų šešių iš eilės įvykdytų kainų sumažinimų reikšmę. Redakcijoje gautuose laiškuose dė koja Komunistų partijai ir Tarybinei vyriausybei už kainų sumažinimą, už nuolatinį rūpinimąsi darbo žmo nių gerovės kilimu Čiurlionio gt.’ Nr. 1 bendrabučio gyventojas stud. A. Kaminskas, Liepos 21-osios gt. Nr. 4 bendrabučio gyventojas stud. F. Bartninkas ir kiti. Ryšium su kainų sumažinimu uni versiteto studentai išreiškia tvirtą pasiryžimą dar geriau mokytis, dar geriau dirbti.
-♦-------------------
AČIŪ
PARTIJAI
į Visa tarybinė liaudis su neapsakomu džiaugsmu sutiko TSRS Ministrų ^Tarybos ir TSKP CK nutarimą dėl naujo mažmeninių kainų sumažinimo ■Tnaisto ir pramonės prekėms. Tai jau šeštasis iš eilės pokariniais metais įvykdytas kainų sumažinimas! Pa žvelgę atgal matome, kokiais milži niškais žingsniais mes žengiame ke Įiu į komunistinę visuomenę.
Į
Mes, studentai, džiaugiamės ir di džuojamės savo tarybine Tėvyne, sa vo šlovingąja Komunistų partija. B^aip dižugu mokytis ir dirbti, kai j°g gyvenimas nuolat gerėja, į£ . ,Ka_» toli kai zauai, žinai, jog ir toliau nuolat kils •ylr.usų ir mūsų„ tėvųu materialinio ir .^kultūrinio kultūrinio ųvVenimo gyvenimo lygis. Didžiulė laimė būti tarybiniu jaunuoliu, ku i kiam sudarytos visos sąlygos dirbti įr mokytis.
rub. per dieną. Dabar, kai pinigų vertė dar kartą žymiai pakilo, mais tui užtenka 8 rųb. per dieną. Už li kusius rublius aš galiu nusipirkti daugiau knygų, laikraščių, žurnalų. Per mėnesį naujosiomis kainomis su sitaupo 60 rub. Tai apie vienas penk tadalis stipendijos. Šiuos pinigus studentas gali panaudoti kultūriniam savo lygiui kelti.
Tai ne fantazija. Už šitokių skai čių slypi dar gražesnė, dar turtinges nė ateitis.
Šiandien mes negalime nesijaudinti, galvodami apie komunistinę ateitį, Koks tai šviesus rytojus! O jis priklauso nuo tarybinių žmonių, nuo jų nenuilstamo ir pasiaukojamo darbo. Tarybinis jaunimas, yra šio rytojaus statytojas, jis atiduos savo kūrybi nes jėgas ir jaunatvišką energiją K Šiomis džiaugsmo dienomis norisi pilnutiniam komunizmo pastatymui. ■įsiems paskaičiuoti, apsvarstyti, A. Vilkys ■kiek mes laimėjome iš kainų suma Istorijos-filologijos fak. žinimo. Štai, pavyzdžiui, iki balandžio 1 d. aš maistui išleisdavau 10 II k. »tud.
Geologijos - geografijos mokslo sekcijoje
Chemikų darbai-j pagalbą pramonei
Geologijos-geografijos skyriaus po sėdyje buvo perskaitytas IV k. stud. drg. Lelešiaus pranešimas „Baltarusi jos TSR tektonikos raida’". Tai gana įdomus ir rimtas pranešimas. Prane šėjas remdamasis trijų praktikų, at liktų Baltarusijos TSR ribose, duo menimis, savo stebėjimais bei litera tūrine medžiaga išsamiai išnagrinėjo Baltarusijos tektonikos klausimus ir pateikė visą eilę įdomių faktų. Pranešimas iššaukė susidomėjimą. Diskusijose dalyvavo vyr. dėstytojas Zeiba, studentai Vaitiekūnas, Grige lis, Stirpeika, Kondratas, Raudonis, Sakalauskas ir kt. A. Vienažinskis IV k. geologas
Kalbininkai buvo užmiršti Pasibaigusi studentų mokslinė kon ferencija parodė, jog nemažus lai mėjimus, palyginti su praeitais me tais, pasiekė ir kalbos mokslų sek cija. Įdomus ir aukštai įvertintas yra V kurso studentės V. Cicėnaitės dar bas „Dvi liepiamosios nuosakos Vil niaus krašto tarmėse". Konferencijos dalyviai su susidomėjimu išklausė studentų L. Liubimkovos ir T. Prokofjevos darbą apie Zarasų rajono tarmes ir kt. " „Kamienų mišrumas lietuvių kalbos daiktavardžiuose" — tai mano dar bo tema. Prie šio darbo teko nema ža padirbėti. Atliekant šį darbą di delę pagalbą suteikė mokslinis va dovas vyr. dėstytojas J. Kabelka ir todėl darbas pavyko — jam teko pirma vieta kalbos mokslų sekcijo je. Šis aukštas įvertinimas skatina mane dar geriau dirbti. Tačiau kartu su tuo noriu pažymė ti ir kai kuriuos trūkumus mūsų sekcijos darbe. Visų pirma darbų te matika turėjo būti glaudžiau susieta su J. V. Stalino veikalu „Marksiz mas ir kalbos mokslo klausimai”. Šalia šių trūkumų yra dar vienas, ir, pasakysiu, gana rimtas trūkumas. Kad ir kaip bebūtų keista, tačiau kalbos mokslų sekcija... neturėjo kur posėdžiauti! Mums paskirta Centrinių rūmų 20 auditorija buvo užimta. Kalbininkai susirinkę turėjo po pusę valandos ir daugiau vaikš čioti nuo durų prie durų, ieškoti au ditorijos. Tai atsiliepė ir masišku mui. SMD taryba ir katedra galėjo pašalinti bent tokius nesklandumus. J. Kazlauskas
IŠ APYBRAIŽŲ KONKURSUI
•
Chemijos fakulteto studentų dar-s kai. Jam paskirta pirmoji vieta tarp bai metai iš metų darosi vis aktua- f studentų darbų chemijos mokslų lesni. Pasibaigusioje mokslinėje kon- . sekcijoje. Antrą viefą užėmė III kurferencijoje buvo perskaityti aštuoniEso studentų Jakubonytės ir A. Kašaktualūs fakulteto studentų darbai. į kelio darbas „Chromo heksaureos Konferencija buvo pradėta praneši- rodionidinių kompleksų tyrimas", mu „Chemijos uždaviniai Tarybų* Aktualus ir verti dėmesio yra darSąjungos Komunistų partijos XIX į bai „Storalapės berginijos raugų tysuvažiavimo nutarimų šviesoje" (III į rimas (V kurso studentai B. Matuk. stud. D. Poškus). Šis pranešimas —, kaitė ir V. Vinciunas), „LTSR kelmitai lyg įžanga, kurios pagrindu vyko! ni° terpentino tyrimas ir valymas" ir kiti pranešimai. Partijos XIX su- (nI k- studentas Z. Alaunė) ir kt. važiavimas chemikams iškėlė atsa- j ^2rs minėti darbai turi kai kurių kingus uždavinius. Studentų-chemikų' trukumų, tačiau jų vertė yra neabemoksliniai darbai ir yra indėlis į jotina. sprendžiant suvažiavimo iškeltus už- j Reikia pažymėti, kad eilės studendavinius. Aktualus yra V kurso stu- tu darbai padaryti bendradarbiaujant dento S. Chatianovičiaus darbas su pramone, remiantis konkrečiais „Cianinių variavimo vonių pakeiti- faktais iš įmonių. Tokie darbai yra mo perspektyvos". Šis darbas yra studentų pagalba pramonei, atliktas gana kruopščiai ir kūrybiš-1 J. Petkevičius
Mokslinis vadovas ar kritikos slopintojas Literatūros ir žurnalistikos sekci joje dėl pranešimų vyko palyginti gyvos diskusijos. Tai išryškėjo jau pirmajame posėdyje, kai buvo per skaitytas pirmasis darbas: „Buržuazi nio nacionalizmo demaskavimas P. Cvirkos romane „Žemė maitintoja" (Pranešėjas V k. stud. T. Gavrilova). Konferencijoje buvo gerai įvertin ti studentų D. Saukos (Salomėjos Nėries poetikos realistinių priemonių raida 1934—1940 m. m.), R. Butkutės (Proletarinės lietuvių literatūros užuomazgų formavimasis), L. Saukos (J. Janonis ir demokratinės lietuvių literatūros tradicijos) ir kitų darbai. Gana gyvai yra parašytas B. Deksnio darbas affįev paidaro literatūrinį meistriškumą apsakyme „Ciukas ir Gekas". Prie savo darbo „Lietuvių literatū ra almanacho „Družba narodov" pus lapiuose" daug padirbėjo V. k. stu dentė I. Sak. Drg. Sak pasiėmė labai atsakingą ir plačią temą ir todėl jai buvo reikalinga nemaža moksli nio vadovo pagalba. Tačiau drg. Sak to nesulaukė ir todėl neišvengė
Pirma vieta-pirmo kurso studento darbui Istorijos mokslų sekcijoje I kurso studento R. Jaso darbui „Henrikas Mantas — prūsų ir vakarų lietuvių sukilimo XIII amžiuje vadovas" yra pripažinta pirmoji vieta tarp darbų istorijos mokslų sekcijoje (darbo mokslinis vadovas prof. I. Jonynas). Darbas yra grynai mokslinio pobū-
D. Budnys
S t u d i Intai VIENA STUDENTIŠKO GYVENIMO DIENA Laikrodžio valandų rodyklė pasie kia septynias. Energingai suskamba žadintuvas. Vytautas pašoksta iš lo vos ir tik pradėjęs rengtis lyg ir iš naujo užgirsta dar tebeskambantį ža dintuvą. Staigus rankos judesys, tar tum vienas iš rytinės mankštos kom plekso, žadintuvą nuramina. Lieka tik begalinis jo žingsniavimas — tiktak, tik-tak, tik-tak. Vytautas Statulevičius — Fizikosmatematikos fakulteto IV kurso stu dentas sėda prie knygomis apkrauto stalo. Šiandien jam seminaras parti jos XIX suvažiavimo medžiagai stu dijuoti. Statulevičius — fakulteto komjaunimo organizacijos sekreto rius. Jis vakar vėlai parėjo iš biuro posėdžio ir todėl pakartotinai neparžiūrėjo seminaro medžiagos. Vytau tas varto draugo Malenkovo prane šimą partijos suvažiavime, skaito jau anksčiau pasibrauktas eilutes. Čia pat lentynoje ir ant stalo yra klasikiniai V. I. Lenino ir J. V. Stalino veikalai, partijos ir vyriau sybės vadovų kalbos TSKP XIX su važiavime. Skaito jas, verčia lapą po lapo, pasižymi bloknotėlyje. Kai laikrodis rodė pusę devynių, Vytautas jau buvo nusileidęs Liepos 21-osios gt. studentų bendrabučio laiptais ir nelabai skubėdamas ėjo Naugarduko link. — Pavasaris! Puikus pavasaris, — sako Vytautas ir paspartina žingsnį, visai nesąmoningai paspartina žings-
kai kurių klaidų. Darbe buvo palies ti svarbūs lietuvių literatūros istori jos klausimai, bet jie ne visur buvo giliai ir teisingai nušviesti. Diskusi jose dalyvavusieji draugai nurodė referato trūkumus. Tačiau mokslinis vadovas vyr. dėstytojas P. Užkalnis, vietoje to, kad prisipažintų, jog ma ža padėjęs studentei, nenurodęs jos darbo trūkumų, pradėjo visomis ke turiomis ginti drg. Sak padarytas klaidas. — Nekaišiokite špilkų į ratus, — sakė Užkalnis draugams, kurie kėlė referato trūkumus. Studentai yra pasipiktinę tokiu vyr. dėstytojo Užkalnio elgesiu. Mokslinis vadovas, jei jis nori, kad studentai ir toliau siektų naujų lai mėjimų moksliniame darbe, turi ko voti už kritikos ir savikritikos iš vystymą, paremti bet kurią vertą dė mesio kritinę pastabą. Pasiekti nau jų laimėjimų studentų moksliniame darbe neįmanoma be kritikos lais vės. A. Kadžiulis J. Katkausdras
nį, nes jam nėra ko skubėti — dar tik pusė devynių! Vytautas pakelia galvą, pasižiūri į saulę, kopiančią aukštyn, virš dar rūke paskendusio senojo Vilniaus, permeta akimis nau jąsias statybas, o širdyje gera, ge ra. .. — Puikus pavasaris, — susimąsto Vytautas. Ir praskrenda jam vaiz duotėje tėviškės laukai, „Šviesiojo kelio" kolūkio laukai. Jis mato, kaip kolūkyje baigiamas pasiruošimas pa vasario sėjai, mato, kaip jo tėvas, to kiu pat šviesiu veidu kaip jis, beria auksinį grūdą gerai įdirbton ir dosnion dirvon. Staiga Vytautas paten ka į komunizmo statybas, tarp galin gų ekskavatorių, buldozerių ir skre periu pulkų. . . Tartum ant šviesos fotono sėdęs, apskrieja jis visą mū sų šalį, o džiaugsmas kaitina ryto saulės nušviestą veidą. Ir norisi Vy tautui kuo greičiau kalbėti semina re, viską pasakyti, viską, ką jaučia jauna krūtinė. Jam norisi seminare su pasididžiavimu kalbėti apie di džiąją savo socialistinę Tėvynę, apie komunistinę statybą, ,apie tei sę į mokslą. Ir Vytautas paspartina žingsnį. Seminare šiandien aktyviai daly vavo visi studentai. Seminarui skir tos dvi valandos bematant prabėgo. (Pertrauka. Štai ir jis, Vytautas, tarp grupės žvalių, įspūdžiais iš se minaro besidalinančių studentų. Pokalbį apie seminarą nutraukia atskubėjusi fakulteto komjaunimo biuro narys Petraitytė.
džio, pagrįstas archyvine medžiaga. Šis faktas rodo, kad ir I kurso stu dentas, jei mokslinis vadovas jam padės, gali gerai atlikti 6avo darbą. Būtina, kad ateityje SMD plačiau įtrauktų į mokslinių būrelių darbą pirmųjų kursų studentus. ■ P. Ciulada
— Reikėtų surengti III kurso kom jaunimo susirinkimą. Pagal planą jis turi įvykti antrojoje mėnesio pusėje. Bet daug yra norinčių stoti į kom jaunimą. Štai pareiškimai, — ir Pet raitytė, atskleidusi papkę, rodo stu dentų pareiškimus. — ... Motuliauskas, Bulotaitė, Z*kas, Zabulionytė... — žiūrinėja pa reiškimus Statulevičius. — O kaip tau atrodo Mikalauskaitė? Ji turi pa tenkinamų, ne labai aktyvi visuomeni niame darbe. Gal reikėtų palaukti?. . Dar nespėjus galutinai susitarti dėl susirinkimo datos, sučirškė skam butis. Ir taip vėl paskaita, vėl per trauka, jos metu pasikalbėjimai kom jaunimo organizacijos darbo klausi mais. .. Jau iš vakaro Vytautas buvo nu matęs šios dienos darbo planelį. Po paskaitos buvo I kurso gruporgų pa sitarimas dėl darbo planų vykdymo. Paskui Vytautas keletą valandų tu rėjo padirbėti katedroje, o po to — prie savo mokslinio darbo — Varin go problemos apibendrinimas. Šian dien jis dar kartą patikrino kai ku riuos abejotinus klausimus. Viskas tvarkoj — darbas galutinai baigtas ir1 atidžiai net po kelis kartus patikrin tas! Užskleidęs papkę Vytautas susi mąsto: tik šeši metai, kai jis Vilniu je, o kiek daug pasiekta... Per tą laiką jis baigė parengiamuosius kur sus, štai po metų jis baigs universi tetą! Ir visa tai tik tarybų valdžios dėka. Buvo sunkumų, bet jie visi nu galėti ir parengiamuosiuose, ir uni versitete. Teko daug padirbėti ir piie šio mokslinio darbo, bet juk kūrybi nis darbas — didžiausias malonu mas. Varingo problemos apibendrini mas — tai trečias Statulevičiaus (Nukalta į 2 psl.)
Kursiniai darbai
KOMJAUNIMO GYVENIMAS
Asmeninis aktyvisto pavyzdys
MUSŲ PAGALBA BIBLIOTEKŲ DARBUI
I. SIMONAITYTĖS „PIKČIURNIENĖ"
Šiais metais mūsų kursas pirmą kartą rašo kursinius darbus, Studentai, suskirstyti grupėmis po 3 žmones, rašo kompleksinius kursinius darbus. Mūsų darbo tema: „Naujo sisteminio katalogo organizacijos perspektyvos senojo katalogo bazėje Vilniaus masinėje bibliotekoje Nr. 11”. Tema labai įdomi, bet ir sunki. Mes turime išnagrinėti senąjį katalogą, iškelti esminius jo trūkumus ir nu rodyti būdus, kaip sudaryti naują katalogą. Katalogas turi atitikti skai tytojų komunistinio auklėjimo tiks lus. Tokio kursinio darbo rašymui rei kia turėti nemaža žinių. Darbo atsa kingumą padidina ir tai, kad mes tu rim biliotekai Nr. 11 padėti jos prak tiniame darbe. Studijuodami sisteminį katalogą, suisduriame su eile klausimų, kuriuos reikia savarankiškai išspręsti, nes li teratūros beveik visai nėra. Pvz., ko kias knygas rekomenduoti skaitytojų sisteminiame kataloge, ar teisinga palikti jame kai kurių buržuazinionacionalinio sąjūdžio veikėjų knygas ir kt. Tuos klausimus mes sprendžia me specseminaruose, kur kiekvieną savaitę kursinio darbo grupės išna grinėja tam tikrus sisteminio katalo go darbo klausimus. Kursinio darbo vadovas vyr. dėst. Kisinas apibend rina mūsų patyrimą, nurodo klaidas ir padeda jas ištaisyti. V. Gritėnaitė, D. Gugaitė, A. Kancleris Istorijos-filologijos fak. II kurso bibliotekininkai
Neseniai pasirodžiusioje stambios išnaudotojus apysakoje parodyta į apimties „Pikčiurnienės" apysakoje statiškai, bet dinamiškai, dialekj rašytoja į pirmą vietą iškelia griaž niame vystymesi. Nuo nežymių ir, tą ir antagonistinės visuomenės są vidualių ir gaivališkų protesto pa.| lygomis neišvengiamą klasių kovą reiškimų Benagių kaime iki org..-i dėsningai vedančią į tos visuomenė; zuotos, komunistų partijos iš pog: žlugimą, į naujos, socialistinės san džio vadovaujamos miesto proletar to kovos prieš vokiškuosius ir lieti tvarkos sukūrimą. „Pikčiurnienėje" vaizduojamu lai viškuosius išnaudotojus, prieš hit kotarpiu — XIX a. pabaigoje ir pir- rinius ir smetoninius fašistus — tol maišiais XX a. dešimtmečiais — kla bendras revoliucinės darbo žmoni sių kova įgauna itin aštrų pobūdį kovos vaizdas. Itin svarbu pažymį; I ryšium su kapitalizmo įžengimu į kad rašytoja teisingai pastebėjo paskutinę, aukščiausiąją jo stadiją išryškino tą didžiulės reikšmės fa,J — imperializmą. Ir rašytoja, teisingai tą, jog po Didžiosios Spalio socil įžvelgusi šį istorinio proceso dėsnin listinės revoliucijos ir jos idėjų bl gumą, vaizduodama gyvenimą jo re pavyzdžio poveikyje Klaipėdos kral voliuciniame vystymesi, parodo savo to darbo žmonių kova pakilo į na]I apysakoje klasių kovos aštrėjimą iš ją pakopą, į kovos dėl Tarybų vi pradžių Benagių kaimo ribose, vė džios pakopą. liau — mieste, o pagaliau, apysakos Ryškiausias kovojančios liaudį® I pabaigoje, kaip išvadą pateikia so atstovas ir vienas iš vadovų cialistinės santvarkos sukūrimo Klai Būblys. Šiltomis spalvomis piešdau j šio teigiamo herojaus charakterį, : I pėdos krašte faktą. Pagrindinis išnaudotojų klasės at šytoja parodė ir jo evoliucijos sv? 1 stovas „Pikčiurnienėje", o kartu ir besniuosius momentus. Itin svarbi centrinis apysakos personažas, yra jo, kaip kovotojo ir masių poli! | Buše Karnelikė — Pikčiurnienė. švietėjo, raidos momentas yra pirmi Smunkančio vidutinio valstiečio at sis pasaulinis karas, kurio metu Bū 1 žala Buše Karnelikė apysakos pra lys užmezga ryšius su revoliuc I džioje ir stambi dvarininkė Pikčiur Vokietijos socialdemokratijos spa,-, | dalyvauja 19:1 nienė apysakos pabaigoje — tai tie — „spartakistais”, rėmai, kuriuose atskleidžiamas ir iš- metų revoliuciniuose įvykiuose Bei plėtojamas šio personažo charakteris. lyne ir įsisąmonina darbo žmonių oi Pagrindinis Bušės Pikčiurnienės ganizavimosi būtinumą. Šia linkui charakterio bruožas, tipiškas pasi jis, atrodo, toliau ir veikia tiek kai turintiems buožinio kaimo sluoks me, tiek ir mieste, nors konkrečia niams, yra beribis siekimas lobTi, to rašytoja ir neparodo. Kitas sval turtėti nesiskaitant su jokiomis prie bus momentas Būblio charakterio ral doje buvo jo ryšiai, persikėlus 1 monėmis. miestą, su darbininkų masėmis ir kJ Didelę demaskuojančią prasmę tu munistų partija, kuriai vadovauja! ri taip pat ir Bušės Pikčiurnienės Bublys ir kiti revoliucinio proletl sūnaus Jokūbo bei jo žmonos ližės riato vadovai organizuoja revoliul paveikslai. Jie nupiešti ne taip pla- nius darbininkų klasės veiksmus. T® čiai ir spalvingai, kaip pati Pikčiurnienė, bet jie atskleidžia naujus kai čiau šis momentas rašytojos nėra .3 išryškintas, ir tuo būdu p® mo buržuazijos vystymosi bruožus. Rankamai ties Būblio charakterio raida iše'gj Jei ližės Pikčiurnienės paveikslu ra šytoja parodė moralinį kaimo buržua fragmentiška, nevientisa. Darbo žmonių revoliucinės ko v: zijos smukimą, supuvimą, tai Jokūbo Pikčiurnos asmenyje ji įkūnijo nau vaizdai, aplamai imant, yra kuo. 3 ją bruožą — politinės valdžios sie gaivaus patoso, gilaus įsitikii;kimą, kad tuo būdu galėtų įtvirtinti tos kovos pergale ir socialistini H ir išlaikyti savo ekonominį viešpa santvarkos sukūrimu. . I. Simonaitytės apysaka „Pikčii® tavimą. Antra kovojančioji stovykla — nienė" yra stambus rašytojos laimS darbo žmonės ir atskiri jų atstovai jimas jos kūrybiniame kelyje, o taM — „Pikčiurnienėje"' pavaizduoti kiek pat svarbus indėlis į tarybinę lietuv® siauriau, bet pakankamai įtikinamai literatūrą. ir ryškiai. Darbo žmonių kova prieš Vyr. dėst. P. Ivanovas®
Chemijos fakultete kiekvienas Komjaunimo darbe didžiulę reikš mę turi asmeninis aktyvisto pavyz komjaunuolis aktyvistas kelia sadys. Kiekvienas komjaunimo vado vcr teorinį-idėjinį lygi, nes jis su vas visų pirma pats turi būti draus pranta,kad tuo turi rūpintis visi mingas, principiškas, sąžiningas ir komjaunuoliai. Reikia pasakyti, kad teisingas. Jis negali taikstytis net su mūsų fakulteto komjaunuoliai-akmažiausiu komjaunuoliškos ir akade tyvistai Jurgelevičius, Beinoravičiūtė, Baikauskas, Poškus, Šuopaitytė, minės drausmės pažeidimu. Didžioji dauguma mūsų organiza Siaučiulytė sugeba suderinti visuo cijos aktyvistų tokie ir yra. Kursi meninį darbą su studijomis. Jie sis nių komjaunimo organizacijų sekre temingai studijuoja marksizmo-leni toriai Beinoravičiūtė, Dargytė, fakul nizmo klasikų veikalus, marksistinę teto komjaunimo biuro nariai Dienys, teoriją, visuomet aktyviai pasisako Siaučiulytė ir daugelis kitų lanko vi seminaruose, politužsiėmimų metu sas paskaitas, laiku atlieka labora teisingai išnagrinėja keliamus klau torinius darbus, niekada nevėluoja į simus. Būdami mokslo pirmūnai, jie užsiėmimus, gerai pasirengia semina yra geras pavyzdys visiems studen rams. III kurso komjaunimo organi tams. Kai kurie draugai neteisingai su zacijos biuro sekretorius Baikauskas, pats būdamas drausmingas, sugeba pranta vadovo autoritetą. Jie galvo principiškai apsvarstyti savo kurso ja, kad aktyvistų drausmės ardymo faktus reikia užtušuoti, nes kitaip drausmės laužytojus. Tačiau vienas kitas komjaunimo būsiąs „pakirstas" vadovo autorite vadovas tai užmiršta. Reikalaudamas tas jaunimo tarpe, ši neteisinga pa drausmės iš kitų ir teisingai juos žiūra gali tik pakenkti komjaunimo kritikuodamas, toks kartais pats ne aktyvistui, sudaryti palankias sąly silaiko bendrųjų tvarkos taisyklių. gas jam išpuikti, nesiskaityti su ko (Pavyzdžiui, I kurso komjaunimo biu lektyvo nuomone, nepripažinti draus privalomos visiems be išim ro narys Karpis dezorganizuoja visą mės, grupę, nepadeda gruporgui jo kasdie ties komjaunimo nariams. Kiekvienas niniame darbe. Už tai jis teisingai komjaunuolis turi iškelti pastebėtus buvo kritikuojamas neseniai įvyku vadovo trūkumus, ir tai yra jo tie Tai padės augti siame uždarame fakulteto komjauni sioginė pareiga. mo susirinkime. Po šios draugų kri draugams, išrinktiems į vadovauja mą darbą, neleis jiems apsvaigti nuo tikos drg. Karpis turės pasitaisyti. Kai kurie gruporgai, fakultetų ir laimėjimų ir laikyti save neklystan Teisingai elgiasi kursų biurų nariai pradeda galvoti, čiais žmonėmis. kad jiems „viskas galima", „viskas komjaunuoliai Gutauskaitė, Sližytė, niekis" ir nenori paklusti teisingai Abelskytė, Tambakevičiūtė, kurie vi draugų kritikai. I kurso gruporgas sada drąsiai ir ryžtingai kelia paste Radzvilovičius neorganizuodavo kom bėtas klaidas. Chemijos fakulteto komjaunimo or jaunimo grupės susirinkimų, nesiėmė jokio auklėjamojo darbo grupėje. Į ganizacija nuolat stiprins savo orga ŠALINTI TRUKUMUS GINANT grupės komjaunuolių kritiką jis ne nizuotumą ir drausmingumą. kreipė jokio dėmesio ir stengėsi iš DIPLOMINIUS DARBUS L. Simanavičius vengti atsakomybės. Už darbo su žlugdymą Radzvilovičius nubaustas ir Chemijos fakulteto komjauni Prasidėjo diplominių darbų gyni nuo gruporgo pareigų atleistas. I mo biuro sekretorius mas — svarbiausias ir reikšmingiau sias įvykis studentų gyvenime. Ta čiau ne visi studentai tam gerai pa siruošia. Tai rodo ir Civilinės teisės kated Universiteto 1 ir Totorių 5 bendra dirba. Pirmą semestrą buvo bandoma ros studento Migonio diplominio dar drauge bo gynimas. Pasirinkęs labai svarbią bučiuose gyvena Istorijos-filologijos organizuoti vieną paskaitą tačiau ir ta temą „Kolūkinės nuosavybės apsau fakulteto studentės. Atrodo, jos turė abiem bendrabučiams, tų sudaryti glaudų vienetą tiek mo- neįvyko. Tiesa, Totorių 5 bendrabu- ga tarybinėje civilinėje teisėje Lie kydamosios, tiek leisdamos laisva tyje šiais mokslo metais; įvyko viena tuvos TSR teismų praktikoje”, jis ne Drg. laikį. Tačiau taip nėra. Abiejuose paskaita, o Universiteto 1 vieną kar- išvengė eilės stambių klaidų. bendrabučiuose per ataskaitinius-rin- tą buvo suorganizuota ekskursija į Migonis lengvabūdiškai, paskubomis ir viskas, parašė diplominį darbą. Nagrinėda 1 kiminius susirinkimus buvo išrinktos žemės ūkio parodą, bet tai mas kolūkių susikūrimą Lietuvos tarybos, sienlaikraščių redkolegijos. Totorių 5 bendrabučio taryba teisi- TSR, diplomantas savo darbe ne Totorių 5 bendrabučio gyventojos naši tuo, kad nėra raudonojo kampe sinaudojo pagrindiniu ekonominiu lio. Tačiau 91-me kambaryje yra pa kultūrmasinį darbą patikėjo drg. Kurkankamai vietos, kad sutilpų visos socializmo dėsniu, atidengtu draugo lianskaitei, Universiteto 1 — drg. bendrabučio gyventojos. Musų stu Stalino veikale „Ekonominės socializ Skeltytei. Ataskaitinių-rinkiminių su dentės mėgsta teatrą, jį lanko nedi mo TSR Sąjungoje problemos”, ne sirinkimų metu buvo iškelta mintis, delėmis grupelėmis iš atskirų kamba tinkamai parinko citatas. Be abejo, kad nereikia tenkintis vien bendra rių. Ar bendrabučio taryba negalėtų šios klaidos nustelbė gerąsias šio bučiuose rengiamomis paskaitomis, suorganizuoti kolektyvinį spektaklio diplominio darbo puses. Darbas bu kad reikia organizuoti ir kultūrines ar filmo aplankymą ir jo aptarimą? vo įvertintas tik patenkinamai. priemones — knygų apsvarstymus, Kodėl bendrabutyje nebuvo apsvars Atsakomybė už menkai paruoštą susitikimus su rašytojais ir pan. tyta nė viena knyga? diplominį darbą tenka ir moksliniam Keista, kad kultūriniu darbu bend vadovui, vyr. dėst. Žėruoliui, kuris Bendrabučių tarybos tai pažadėjo. Gyventojai laukė. Tačiau taip nieko rabučiuose nesusidomėjo Istorijos-fi nenurodė diplomantui šių klaidų, ne ir nesulaukė. Bendrabučiuose kultūr-1 lologijos fakulteto komjaunimo ir padėjo jų ištaisyti. A. Bružaitė masinių sektorių vadovai nieko ne- profsąjungos biurai. R. Urbonaitė
Apleistas kultūrinis darbas, bendrabučiuose
Kritika ir bibliografija
-----------------------
Pasaka Jau praeitais mokslo metais centri nis dramos ratelis su didžiausiu en tuziazmu ir drąsiu užmoju pradėjo sa vo darbą. Rateliui vadovavo drg. Ki sielius. Jis parinko pora pjesių, pas kirstė roles, net kelios repeticijos įvyko, bet. . . tuo viskas ir baigėsi. Vadovai į būrelio susirinkimus pra dėjo nebesirodyti. Darbas nutrūko. Šiais mokslo metais vėl prasidėjo pasaka be galo. Būreliui vadovauti
be galo pakviestas drg. Sabalys. Pradžioje, ž| noma, jis karštai ėmėsi darbo, ilgi svarstė klausimą dėl pjesių parinki ratelio veik I mo. Tačiau, dramos pakėlęs.. . iki pernykščių metų l| gio, drg. Sabalys sustojo. Kyla klausimas, kodėl universitel kultūros klubas ir jo pirmininkas drl Raudeliūnas nesiima priemonių ui baigti tą pasaką be galo. A. Deksnylė
įlėje nuo e ■ — Taip, ilgos, — pridūrė kažkas iš l neteisus Vaitiekūnas, kai sako, kad filmo idėjomis. Čia, salėj, už kito stalo. -— Bet kas bus, kai jau visų priemonių ėmėsi. Ne, ne vi rano atšokusių šviesos ;spindulių e šviesti, lyg mėnesienoje, e, chemik chemik ■ sų. .. ateis gegužis, birželis.. . f — Pabandytumei tu, — atkirto medikų, teisininkų, filologų veid® lių" Vitalis, gal būt, anksčiau atsi (Atkelta iš 1 psl.) Tarp jų salės gale sėdi ir Statulev Vaitiekūnas. POSĖDYJE gaĮ — Pabandyčiau. .. Prie žmogaus čius. Iš čiaa gerai matyti, būtų gij Už ilgo, gelumbe užtiesto stalo pomokslinis darbas. Būdamas II kurse keltų. Bet tos paskaitos.. . Koks jo ......... tačiau priekv į komjaunimo reikia prieiti individualiai. Žmonės ma gerai ir girdėti, jis parašė ir skaitė studentų moksli se. .. lošimas — visą laiką persekio sėdžiauja universiteto identai, kurie nepaisyda: nepaisydai j komitetas. Svarstomas klausimas apie — ne kurpaliai, jie labai skirtingi. sėdi du studentai, nėje konferencijoje darbą teorinės ja dėstytojo žvilgsnis.. . — Ir iš viso, kam tos paskaitos. tai, kaip studentai įsisavina paskai Dažnai būna, kad abiturientai ateida kaimynų, nuolat beveik visu bai® mechanikos klausimais, III — skaičių mi į universitetą atsineša kartu ir ne kalba. teorijos klausimais. Šis, paskutinysis Ar ne geriau, kad studentai patys tose jiems teikiamas žinias. — Draugai, tyliau, — paprašė k'1 — Fakultete žymiai pagerėjo pa teisingą nuomonę, jog, girdi, univer Vytauto darbas yra ankstesniųjų jo skaitytų reikiamą literatūrą, — sam skaitų ir seminarų lankymas, — sa sitete pailsėsime, „pagyvensime", „pa mynas. darbų tęsinys, jis praeitą savaitę per protauja Mažunaitis. O šių samprotavimų rezultatai ko Gamtos mokslų fakulteto komjau studentausime“. Su tokia mintimi į — Atsirado kirvis! .. Gal motina n: skaitytas mokslinėje konferencijoje. Šis darbas bus skaitomas Tartu uni liūdni. Egzaminus ir įskaitas Mažu nimo organizacijos sekretorius Vai universitetą, be abejo, atėjo ir Ma kad į kiną nenuvedė, pirmą karta versiteto studentų mokslinėje konfe naitis laikė po du kartus, o kai ku tiekūnas. — Studentai vis geriau žunaitis. Komjaunimo organizacija ekraną žiūri, — pabando nepažįsta rencijoje, jis bus spausdinamas uni riuos pavyko išlaikyti vos iš trečio ruošiasi seminarams, su didžiuliu su turėjo iš pat mokslo metų pradžios mąjį sugėdinti Mažunaitis ir po C versiteto studentų darbuose. Tai karto. Bet ateis gegužis, birželis, — sidomėjimu studijuoja partijos XIX įveikti tokias nuotaikas. Jei ji to ne dar garsiau tęsia savo pokalbį. I® liksma naujiena. Apie tai sužino vėl egzaminai... Apie tai Mažunaitis suvažiavimo medžiagą. Tačiau yra ir padarė, privalo dabar kiek galima galiau šiltas pokalbis tampa ginė® Vienas jų įrodinėja, kad jau laik® jęs Vytautas pasiryžo dar daugiau bijo ir pagalvoti. Vienintelė paguo studentų, kurie pro pirštus žiūri į greičiau padaryti. da, kad egzaminai „dar toli". Ir iš studijas, Ilgai komitete buvo posėdžiauja kažkur eiti, kitas — visokiais 1® Labai gaila, tačiau tokių dirbti, dar geriau mokytis. Vakare Vytautas ruošėsi filosofijos tikrųjų, kiek dar dvejetukų jis pri studentų tarpe yra net komjaunuo- ma, svarstoma, kaip pasiekti, kad vi dais tam priešinasi. — Mažunaiti, einam, sakau. tPask® seminarui. Po to baigė skaityti „Pik sirinks seminaruose, kiek dar popie lių. Štai, Mažunaitis. Na, nors medi si studentai gerai mokytųsi. Į atsili „bešaudydamas lai nį kuolą jam ant galvos tašyk — kėlius buvo atkreiptas ypatingas dė sugrįšime, — porą žingsnių nuė.® čiurnienę", kurią fakulteto studentai riaus sugadins ruošiasi šiomis dienomis apsvarstyti. vus". .. O kiek ilgų rytų jam rei vis toks pat nedrausmingas, pralei- mesys. Jų universitete ne taip daug. kviečia jį to paties kurso student® dvelk® kės iš nuobodumo žiovaujant raivy džia paskaitas, seminarus. Šaudėme, Tačiau, vis dėlto, jie yra studentai, Vonsevičius. Iš jo burnos tis lovoje... Toli, toli egzaminai... bet jokių rezultatų. Tiesiog nežinau iš kurių Tėvynė laukia gerų specia degtinės ir alaus kvapas. Mažunai® ... Pusė dvylikos. Išgirdęs laikro- Mažunaičiui visiškai nesvarbu, kad ką su juo bedaryti, visų priemonių listų. Rasti priežastis, kurios atsili pakyla ir paklusniai eina. kėlius tempia atgali Gal būt jie ne — Mažunaitis.. . , — galvoja Stat ■ džio dūžį, Vitalis pakelia galvą. Pa komjaunimo organizacija jam pareiš ėmėmės. . . Toliau Vaitiekūnas, kalbėdamas turi gero buto, gal reikia pasiūlyti levičius, — kur ta pavardė gird H žiūrėjęs į ląikrodį, jis ima raivytis. kė papeikimą. Vos porą dienų praėjo — Nueisiu bent į antrą pusę ant po susirinkimo ir vyr. dėstytojas Su- apie sunkumus dirbant su pirmuoju bendrabutį, gal kalti jų draugai, o ta?... — Ir pamažu Statulevičius p® ros pa-skai-tooos... A-a-a-a..., nusi davičius už triukšmavimą paskaitos kursu, papasakojo apie studentus, gal jie atitrūko nuo grupės, nuo ko simena, jog Šią pavardę girdėjęs da H bodo tas šaltas pavasaris, kad tik metu buvo priverstas išprašyti Ma- kuriuos paveikė draugiška komjau lektyvo? Grupė — didelė jėga. Ir jei giau kaip prieš savaitę komjaunir H nuolių kritika. Kaip pavyzdį, jis nu ji tėviškai rūpintųsi kiekvienu stu komitete. — Reiškia, Vaitiekūnas greičiau atšiltų..., — sako Vitalis. žunaitį. .. už durų. Tai buvo ta pati diena. sa komjaunimo organizacija dar ti dentu, daug padarytų. rodė I kurso studentą Lekarevičių. Jis turėjo norus nueiti šiandien Į Na, o ką Mažunaitis veikė paskui, Komjaunimo komitetas išsiskirstė surado būdo jį paveikti... Ilgai buvo svarstomas klausimas pirmą paskaitą, tačiau pusė devynių apsivertė ant kito šono ir toliau pu išvytas iš paskaitos? O paskui jis... dėl visuomeninių disciplinų studija vėlai vakare. Vaitiekūnas ėjo_ pasi Rytas. Saulė kopia aukštyn v:i tartum butų iš tė į akį. Dabar tie norai dar dides nieko neveikė. Vakarais šimtai stu vimo. Rimti trūkumai šioje srityje sėmęs naujų jėgų, senojo Vilniaus. Vytautas Statulej ni, bet, deja, Vitalis Mažunaitis — dentų sėdi universiteto bibliotekose buvo iškelti Ekonomikos mokslų fa energijos šaltinio atsigėręs. — Ne aš būsiu, jei nepasieksime, čius eina Naugarduko link. Jo vėl Gamtos mokslų fakulteto I kurso ir skaityklose, žaidžia įvairiose spor kultete. nušviestas j — Komjaunimo organizacija turi kad atsilikėliai taptų gerais studen- das skaidrus, saulės studentas — išsirengė tik į. .. trečią to varžybose, treniruotėse. Daugybė širdyje gera, gera. Čia pat gretini: į paskaitą, ir tai teko ko ne bėgte dalyvauja choro ir liaudies dainų ir daugiau rūpintis studentų mokymu tais, — mąstė jis. gatvėje kietai uždaręs langą micl šokių ansamblio repeticijose. Gal jis si, o ypatingai pirmaisiais kursais, bėgti. POILSIO VAKARAS Vitalis Mažunaitis. Ir jis, atroli Paskaita. Štai ir jis, Mažunai ten buvo? Ne, jis ten nebuvo. Vaka-i — sako Statulevičius. — Mažunaitis Universiteto Aktų salėje Čiurlionio miegos, jei nepažadins jo fakulte® tis, sėdi viename iš paskutiniųjų suo re Vitalis buvo užėjęs pas pora drau-1 ir kiti į jį panašūs vėliau supras ir gų, „pašaudė laivus"... Paskui jis il i gailėsis veltui praleistų dienų. Tačiau gt. 23 — poilsio vakaras. Šiuo metu pirmūnai, jei nepažadins jo komo® lų. ___ ____ ___ — prabėgusių ________ _ dienų čia demonstruojamas kino filmas. Iš nimas. bus vėlu — Darginavičiau, pašaudykime, gai vaikščiojo gatvėmis, buvo užsu- ' tada O saulė kopia vis aukštyn ir auk® štai, laivus. — tyliu balsu kviečia kęs į bariuką. Sėdi jis, sako, ten už, nebesUgrąžinsi. Komjaunimas turi pa- aptemdytos salės studentų akys, it i ........................ ” ' kiek galima " —-J strėlės, susmeigtos į ekraną. Jos tie tyn. Ne už kalnų jau ir egzaminą , dėti Mažunaičiui greikaimyną. „Šaudyti laivus’’ — tai vie stalo ir skundžiasi: —- Ilgos pavasario dienos, oi ii- į! čiau tapti geru studentu. Atsilikėlius siog ryja puikius filmo vaizdus, ža7 nas iš mėgiamiausių Vitali©- lošimų. Redaktorius V. KOSTELNICKIS ■ 1 1 reikia padaryti gerais studentais. Ir visi taip labai artimomis tarybinio Jei ne paskaitos, tai dėl šių „laive- gos...
tu
e
tai
_____
LV 07637
Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto g-vė Nr. 3, telef. Nr. 2-10-38. Spaudė
Tiesos ' spaustuvė Vilniuje.
Užs. Nr. 007
I