Stiprėjo dviejų universitetų studentų draugystė
VISLI SALIU PROLETARAI, VIENYKITĖS!
i
9
TaftNlM VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO
REKTORATO,
PARTINIO BIURO,
KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Nr.. 14 (118)
1953 m. balandžio
21 d., antradienis
Kaina 20 kap.
BUITIS NEATSKIRIAMA NUO POLITIKOS Didžioji Spalio socialistinė revoliu cija pakėlė visų Rusijos tautų moralę į aukštesnę pakopą. Ji tapo aukščiau, šia žmonių visuomenine morale. Šio ji moralė, nauja, socialistinė dorovė ne iš karto atsiradusi. Dar Marksas yra nurodęs, kad žmonių sąmonė at silieka nuo ekonominės pažangos, kad negalima todėl vien tik revoliu ciniu perversmu iš karto sunaikinti visų kapitalizmo liekanų. Gyvenimas parodė, kad nepatvarūs žmonės moralės atžvilgiu buvo ir yra patikimas įrankis ir geras radinys priešo rankose. Liaudies priešai savo kenkėjiškame darbe daugiausia rėmė si spragomis žmonių buityje, paskelbę buitį „privačiu reikalu". “Aišku, tuo jie ir dabar remiasi. Į asmeniško mūsų tarybinio pilie čio gyvenimo sąvoką įsilieja labai daug kas: ir šeimyninis gyvenimas, ir santykis su draugais, su kolekty vu, ir dalyvavimas kolektyvo veikloję — visuomeniniame darbe, įvairūs polinkiai, įpročiai, elgesys. Partija mus moko, kad buitisi neatskiriama nuo politikos, nuo klasių kovos. Tik tie jaunuoliai ir merginos gali būti tvirtais kovotojais už mū sų reikalą, kurie yra auklėjami ko munistinės moralės dvasia. Nuo to, kaip mes elgsimės buityje, priklau sys ir tai, kokie mes būsime specia listai, pedagogai — jaunosios kartos auklėtojai, jų komunistinės pasaulė žiūros formuotojai. Tai neabejotinai atsilieps į visas mūsų veiklos puses. Paskutiniuoju metu akademinėse grupėse, fakultetų bei kursų atviruo se komjaunimo susirinkimuose vis dažniau j dienotvarkę .įtraukiami tokie klausimai, kaip „Mūsų asmeniškas gyvenimas — visuomeninės reikšmės reikalas", Ten, kur silpniau pravedamas politinis-auklėjamasis darbas su studen tais, ten dar yra gajūs mūsų tarybi niam gyvenimui svetimi įpročiai, re liginiai prietarai, miesčioniškas sko nis. - Dar nevisi fakultetų ir kursų biurų nariai domisi tuo, kaip studen tai gyvena bendrabučiuose, kaip or ganizuojamas jų poilsis, kokiame ly gyje pravedami įvairūs vakarai, susi tikimai su kitų organizacijų kolekty vais, nedaro gilesnių išvadų anali zuojant, kokios pravedamos masinėskultūrinės priemonės daro didesnį
poveikį į atskirų studentų charakte rio formavimą, kokias geriau pritai kius auklėjimo formas tam ar kitam grupės nariui. Štai vienas neigiamas pavyzdys. Teisės mokslų fakulteto IV kurso studentas .Paškevičius ilgą laiką ap gaudinėjo saVo grupės draugus, buvo nesąžiningas, nenuoširdus komjauni mo organizacijai, o, savo laiku ko~ lektyvo įspėtas, neturėjo drąsos atvi rai, be jokių išsisukinėjimų prisipa žinti klystančiu, vedančiu amoralų gyvenimą buityje (girtavimas, žmo nos mušimas ir pan.). Kartą įžengęs į neteisingą kelią ir nesuvokdamas jo šlykštumo, Paškevičius klimpo ir klimpo gilyn, o supanti jį aplinka — kolektyvas nepajėgė šį komjaunuoli perauklėti, Viso to išdavoje Paškevičius buvo pašalintas iš komjaunimo eilių. Tokie ir jiems panašus faktai nėra būdingi mūsų tarybinio studento gy venimui, tačiau jie dar randa vietos mūsų eilėse. Iš to mes galime pada ryti išvadą, jog kultūrinis-auklėjamasis darbas studentų tarpe dar nepa siekė reikiamo lygio. Šios ydingos klaidos žymia dalimi daromos ir todėl, kad iki šiol nebuvo užkirstas kelias tokioms neteisingoms ir net žalingoms pažiūroms, jog buitis yra privatus, asmeniškas dalykas. Studento auklėjimas tarybinio patriotizmo, komunistinės moralės dva sia — garbingas universiteto kom jaunimo organizacijos uždavinys. „Tarybų Sąjungos jaunimas turi labįi palankias sąlygas fiziniam ir dva siniam brendimui. Šeimos aplinka, santykiai tarp tėvų ir vaikų tiek pa sikeitė į geresnę pusę, jog jų negali ma su nieku palyginti, — jie žymiai pasistūmėjo į socializmą.- Kapitalisti niame pasaulyje šitie santykiai apdiržę ir egoistiški, storžieviški ir žiaurūs, o pas mus jie sužmoniškėjo geriausia šito žodžio prasme", — ra šė M. I. Kalininas, straipsnyje „Gar bingas komjaunimo kelias". Mūsų studentai auga tvirtais tary biniais patriotais, aktyviais ir sąmo ningais kovotojais už didįjį komuniz mo reikalą, už komunizmo triumfą. Tai sudaro mūsų gyvenimo prasmę ir tikslą. Visa mūsų visuomeninių orga nizacijų veikla turi būti nukreipta šiam tikslui įgyvendinti.
----------------------------------------- -----------------------------------------------
EGZAMINAMS ARTĖJANT i
f?
J?
Universiteto studentai vis intensyviau ruošiasi artėjantiems pavasario egzaminams. Dieną jie atidžiai klauso paskaitas, aktyviai dalyvauja seminaruose, vakarais — sėdi prie knygų gausiose uni versiteto bibliotekose, skaityklose, kabinetuose. Norint sėkmingai pasiruošti egzaminams svarbu yra laiku para šyti kursinius ir atlikti laboratorinius darbus. Dauguma studentų šiuos darbus jau atliko arba baigia atlikti. Nuotraukoje: Chemijos fakult’to studentės atlieka laboratorinius darbus. L. Butkevičiaus nuotr.
I Į i i i i i J
MINSKO VALSTYBINIO V. I. LENINO V'ARDO UNIVERSITETO STUDENTAI VILNIUJE tolimos šalelės", „Baladė apie MatroDidi mūsų šalies sovą", rusų liaudies daina „Tėvynė", tautų draugystė. Ji Glinkos „Neliūdėk", sena liaudies stiprėjai ir auga daina „Amūro bangos", lietuvių liau drauge su mūsų dies daina „Saulutė tekėjo", baltaru sių liaudies šokiai „Mikita", „Levonišalies <galybės ir cha" ir kt. Kitą dieną svečiai parodė augimu, jėgos tiek idėjiniu, tiek meniniu požiūriu su mūsų drauge vykusiai pastatytas Galano pjesę taikiu darbu ir ko „Auksinis erelis" ir Gorkio — „Dug va už didįjį reika ne", aplankė ir apžiūrėjo mūsų uni lą — komunizmo versitetą bei įžymiąsias respublikos pastatymą. sostinės vietas. «, .’•** Jau ketveri me Tris dienas viešėjo Vilniuje apie tai, kai užsimezgė 300 Minsko universiteto studentų. Vi V. I. Lenino vardo si jie — komjaunuoliai, pažangūs Baltarusijos Vals moksle studentai. Per tą laiką mes tybinio universitepasidalinom darbo patyrimu, dar la to ir Vilniaus Vals biau susibičiuliavom. Kokia stipri ir tybinio universite nepertraukiama dabar tapo mūsų Visų draugystė! to studentų draugystė. Šiomis dieno Uek jaunimo, kaip šiandien. mis mes susitikom ketvirtą kartą su veiduose švyti džiaugsmas ir laimė. — Brangūs draugai! Mes dėkingi, broliškosios baltarusių tautos studen Turtingas tarybinių žmonių gyveni kad jūs atvažiavote pas mus su tur mas, yra šiandien apie ką pakalbėti tais supažindinti vieni kitus su sa tinga meninės saviveiklos programa. vais pasiekimais, pasidalinti darbo su draugais. Mokymasis, darbas — Dėkingi jums už draugiškumą, kurį patyrimu, pasidžiaugti bendrais musų tai mūsų visų bendras reikalas. parodėt viešėdami pas mus. Rašykit, Draugystės vakaras atidaromas. Vėl kaip gyvenate ir mokotės, atvažiuo šalies laimėjimais. Mūsų draugystė skamba iš jaunų krūtinių „Studentu — tai didžiosios tarybinių tautų kite dažniau, — sakė stotyje vilnie draugystės dalis, tai dalis viso pa himnas". Pasisakę draugai išreiškė čiai. saulio darbo žmonių kovos už taiką. įsitikinimą, kad mūsų draugystė atei — Testiprėja mūsų draugystė! . . . Stoties aikštėje sklinda džiaugs tyje dar labiau sustiprės. Ji pasieks — Testiprėja socialistinių tautų auditorijas, laboratorijas, padės mums mingas juokas ir linksmi pašnekesiai. draugystė! Tai mūsų dėstytojai ir studentai atėjo bendrauti kūrybiniame, moksliniame — Nechai naša družba mocnejil — sutikti draugų iš Minsko. Pagaliau darbe. Scenoje V. I. Lenino vardo Baltaru sklido vilniečių ir minskiečių atsi pasirodo karštai lauktas traukinys. sijos Valstybinio universiteto choras. sveikinimo balsai. Mūsų svečiai atvažiavo! V. Petkevičius Draugiško universiteto studentai, jų Nuoširdžiai, ryžtingai skamba daina ekskursijos vadovai sutinkami su gė apie Tėvynę, Par lėmis, stipriais, draugiškais rankų pa tiją, didįjį Staliną spaudimais. Garsiai, darniai skamba kuris sujungė mus tautų tarybinių studentų daina. Dainuoja didžiosios visi: dėstytojai, studentai. Dainuoja draugystės ryšiais, rusiškai, lietuviškai, baltarusiškai — sukūrė mums švie šiltai, nuoširdžiai. Daina suprantama sią ir laimingą visiems, nes ji jungia mus vienam jaunystę. tikslui, vienam siekimui — kovai už Turiningą progra taiką ir darbo žmonių draugystę. Nie mą parodė vyrų kas nepajėgs sugriauti mūsų drau oktetas, šokių gru gystės, mūsų žengimo pirmyn į ko pė, trio, duetas deklamatoriai, so munizmą. — Giedro dangaus ir žėruojančios listai, liaudies in saulės niekam neleisim užtemdyt strumentų styginis orkestras. Su dide gaisrais! — skamba dainos žodžiai. Šeštadienio vakaras. Niekados Čiur liu pakilimu buvo lionio g. Nr. 23 Aktų salėje nebuvo atliktos dainos „Iš
G rupinis pasiruošimas egzaminams Gamtos mokslų fakultete nuo gegu žės mėn. pradžios prasideda egzami nai. Maža laiko beliko susumuoti ži nias, įgytas per mokslo metus. Daugelis iš mūsų šį semestrą rim tai lankė paskaitas, vedė užrašus ir gerai paruošdavo dialektinio materia lizmo seminarus. Tai, be abejo, padės studentams gerais ir labai gerais pa žymiais išlaikyti egzaminus. Tačiau nereiškia, jog mes dabar rankas sudėję turime laukti egzami-
nų. Jiems reikia ruoštis, atkakliai ruoštis. Kadangi ankstyvesnis patyri mas parodė, kad geriausias pasiruo šimas egzaminams yra grupinis ruo šimasis, todėl fakultete jau sudarytos mokymosi grupės, kurios ir dabar, laikant įskaitas, padeda geriau įsisa vinti medžiagą, konsultacijų keliu išsiaiškinti neaiškumus. N. Kęstutytė Gamtos mokslų fak. IV k. studentė
Konferencija literatūros istorijos klausimais S. m. balandžio 1.6—17 d. d. universi teto Aktų salėje įvyko LTSR Mokslų akademijos Kalbos ir literatūros in stituto suruošta konferencija Lietuvių literatūros feodalinio laikotarpio kon spektui apsvarstyti. Konferencijoje gausiai dalyvavo LTSR Mokslų aka demijos darbuotojai, Vilniaus Valsty binio universiteto dėstytojai ir stu dentai, vidurinių mokyklų mokytojai. Konferencijos dalyviai priėmė ati tinkamą nutarimą. J. Kalnėnas
PLĖSTI BENDRADARBIAVIMĄ SU PRAMONE Ekonomikos mokslų fakultetas, vykdydamas TSKP XIX suvažiavimo nutarimus ir draugo Stalino nurody mus dėl bendradarbiavimo su gamy ba, nuolat gerina šį darbą. Fakultetas bendradarbiavimo ryšį (pagai sutartį) palaiko su Valstybi niu „Lelijos" siuvimo ir Vilniaus elektros skaitiklių fabrikais. Pagal tuos susitarimus fakulteto kolekty vas pasižadėjo vienam ir kitam fab rikui padėti: įdiegti vidinę (cechinę) ūkiskaitą, išnagrinėti darbo našumo pakėlimo rezervus ir ritmingo pro dukcijos išleidimo klausimus. Tai klausimai, į kuriuos ypatingą dėme sį atkreipė TSKP XIX suvažiavimas. Šie klausimai minėtuose fabrikuose nėra kaip reikiant išspręsti, ir čia kaip tik ir reikalinga mokslo įstai gų parama. Vykdant bendradarbiavimo sutartį, sausio mėn. „Lelijos" fabrike įvyko mokslinė konferencija. Pranešimuose iškeltų Klausimų apsvarstyme akty viai dalyvavo fabriko darbuotojai. Ūkiskaitos įdiegimo klausimais fabrikams daug padeda vyr. dėst. Jakubėnas ir Daukša. Produkcijos ritmingo išleidimo klausimus nagri nėja studentai diplomantai Medelinskas — Elektros skaitiklių fabrike ir Demendžiūnaitė — „Lelijos" fabrike. Darbo našumo klausimus nagrinėja V kurso studentai Stankevičius ir Steponavičius. Kitokio pobūdžio bendradarbiavi mas — tai susitarimai dėl studentų gamybinės praktikos atlikimo. Ši toks bendradarbiavimas vykdomas su visais Vilniaus miesto rajonų pramo nės kombinatais, LTSR Lengvosios pramonės ministerijos kojinių ir tri kotažo pramonės trestu, tekstilės pra-
monės trestu ir Vilniaus kojinių ir trikotažo fabriku „Sparta", LTSR Maisto pramonės ministerija, Vilniaus Felikso Dzeržinskio vardo tabako fabriku ir kitomis įmonėmis. Studentai, atlikdami praktiką įmo nėse ir rašydami diplominius bei kur sinius darbus, paremtus šių įmonių praktika, ne tik stiprina ir praktiš kai panaudoja savo teorines žinias, bet kartu imasi ir uždavinio išnagrinėti tų įmonių ekonomikos ir organizacijos silpnas vietas, padėti įmonėms likviduoti trūkumus. Tačiau vystant bendradarbiavimą su pramone neišvengta ir stambių trūkumų. Pirmiausia reikia pažymė ti fakulteto dėstytojų kolektyvo pa syvumą, atitrūkimą nuo gamybos. Pavyzdžiui, šių mokslo metų rudens semestre aktyviai bendradarbiavime dalyvavo tik dėstytojai drg. drg. Jakubėnas ir Daukša. Tačiau ir jie, išnagrinėję Elektros skaitiklių fabri ke technologinį procesą, detalių ir dokumentų apytakos išvadų dėl ap skaitos sistemos cechuose nustatymo iki šiol dar nepadarė, o pradėta vyk dyti cechinė ūkiskaita, palikta savi eigai. Kiti dėstytojai su įmonėmis visiškai nebendradarbiauja. O tas bendradarbiavimas pirmiausia jiems patiems reikalingas. Statistikos, fi nansų ir net politinės ekonomijos dėstymas atitrūkus nuo gamybos, dėstymas vien tik iš knygų negali duoti reikalingos naudos, mokslo ži nios negali būti patiektos gyvai ir suprantamai. Reiktų pažymėti, kad studentai į bendradarbiavimą yra įtraukiami tik gamybinės praktikos metu ir prakti kos forma. Studentų visuomeninės organizacijos bendradarbiavime neda-
lyvauja, todėl tas bendradarbiavi mas darosi atsitiktinis. Studentai kar tais stengiasi tik formaliai atlikti gamybinės praktikos programą. Komjaunimo organizacija, studentų moksliniai būreliai turėtų būti pla čiau įtraukti į bendradarbiavimo dar bą. Mes įmonėje turime būti ne atsi tiktiniai svečiai, o nuolatiniai ir iš tikimi sąjungininkai kovoje už pla nų įvykdymą, ir viršijimą. Tačiau fakulteto komjaunimo organizacija to ryžtingai nesiekia. Bendradarbia vimo su gamyba klausimų komjauni mo organizacijos biuras beveik ne svarsto. Kartu reiktų pažymėti, kad ir įmo nių vadovybė ir jų visuomeninės or ganizacijos bendradarbiavimui išvys tyti didelės iniciatyvos nerodo. Tie sa, ir aš, būdamas fakulteto bendra darbiavimo komisijos pirmininkas, neparodžiau užtektino ryžtingumo paraginti įmonės bendradarbiavimo planus greičiau sudaryti. Šiandieną, kada visa galinga ir didinga mūsų Tėvynė, nuo Sachalino iki Kaliningrado, nuo Sevastopolio iki Archangelsko, įkvėpta partijos XIX suvažiavimo nutarimų ir ap ginkluota draugo Stalino genialiu veikalu „Ekonominės socializmo TSR Sąjungoje problemos", sėkmingai penkmečio kovoja už penktojo įvykdymą ir komunizmo mūsų kraš te pastatymą, Ekonomikos moks lų fakulteto kolektyvas turi aktyviai prisidėti prie svarbių gamybos klau simų išsprendimo, plačiau bendra darbiauti su pramone . M. Ragevičius Ekonomikos mokslų fakulteto bendradarbiavimo su pramone komisijos pirmininkat
IŠ PASKUTINIO PAŠTO Siais metais Maskvoje įvyks lietu vių literatūros ir meno dekada. Be profesionalių kolektyvų, atstovauti socialistinio turinio ir nacionalinės formos lietuviškajam menui pakviesti taip pat keli saviveiklos kolektyvai. Į šių kolektyvų tarpą per neseniai įvykusią peržiūrą buvo atrinktas ir mūsų universiteto liaudies dainų ir šokių ansamblis. Universiteto liaudies dainų ir šokių ansamblis susikūrė 1951 metais. Tada jis dar nesudarė vieningo kolektyvo, buvo sudarytas iš keleto atskirų, sa viveiklos grupių. Ir štai 1953 metais ansamblis iškilo į pirmaujančias ei les, ir jam tenka didelis uždavinys — atstovauti lietuviškąjį meną Mask voje, mūsų Tėvynės politinio bei kul tūrinio gyvenimo centre. Tai yra didelis dar jauno universi teto liaudies dainų ir šokių ansamb lio laimėjimas. Atmintina, jog šio ansamblio varžovu buvo pajėgus ir respublikos visuomenei gerai žinomas Kauno Politechnikos instituto liaudies dainų ir šokių ansamblis. Universiteto ansamblis tokių didelių rezultatų pa siekė tik intensyvaus ir energingo viso kolektyvo darbo dėka. Kolekty vas, vadovaujamas jaunų, bet gabių ir energingų vadovų, sugebėjo per palyginti trumpą laiką pasiekti aukš tą meninį lygį. Ansamblio repertuare
dabar yra keliasdešimt lietuvių liau dies dainų ir šokių, daug tarybinių kompozitorių ir kitų tautų liaudies dainų. Puikiai yra atliekami lietuvių liaudies šokiai: Kalvelis, Klumpako jis, Malūnėlis, Blezdingėlė, Gaidys, Kubilas, Lenciūgėlis: dainos: Tarybi nio jaunimo maršas — Tulikovo, Par tija mūsų vairininkas — Muradeli, Paleisk, tėveli, lankon žirgelį, Šėriau, šėriau, Ar aš na vyšnelė, Varpelis ir kt. Ansamblio branduolys — tai kom jaunuoliai. Tokie ansamblio dalyviai kaip Stonys, Petkevičius, Tamašaus kaitė ir kiti, yra ne tik mokslo pir mūnai, bet ir aktyvūs visuomeninin kai. Daug ansambliui padeda universi teto partinė, komjaunimo, profsąjun ginė organizacijos, nemažai juo do misi rektoratas. Tačiau reikia iškelti ir visą eilę an. samblio trūkumų, kurių pašalinimas yra neatidėliotinas visų visuomeninių organizacijų ir universiteto rektorato uždavinys, nes respublikos menui atstovauti yra reikalingas visais atžvilgiais puikiai sucementuotas ir išauklėtas kolektyvas. Ansamblyje dar kartais trūksta disciplinos. Atskiri ansamblininkai, kaip Vaitkutė ir kai kurie kiti, be pateisinamų priežasčių praleidžia re-
peticijas, tuo ardydami ansamblio ritmingą darbą. Tokie ir jiems panašūs faktai yra silpno politinio-auklėjamojo darbo ansamblyje rezultatas. Studentų kultū ros klubas bei ansamblio valdyba tu rėtų šiuo klausimu rimtai susirūpinti. Nors ansamblio meno vadovai pla nuoja kolektyvo darbą, tačiau pasi taiko faktų, kada atskiros repeticijos būna nevaisingos, nes kai kada pradė tas darbas nevaromas iki galo. Tas ypač būdinga vokalinei grupei, kur buvo pradėta repetuoti eilė dainų, kurios vėliau buvo visai pamirštos. Didelės dalies trūkumų būtų buvę išvengta, jeigu komjaunimo ir prof sąjungos komitetų vadovai būtų kas dien, operatyviai vadovavę studentų kultūros klubui bei ansamblio valdy bai. Reikia pažymėti, kad apie padėtį ansamblyje minėtieji komitetai gerai nežino, nes jų kultūrmasinių sektorių vadovai ansamblio repeticijose yra reti svečiai. Universiteto liaudies dainų ir šokių ansamblio kolektyvas yra darnūs, pajėgus ir, be abejo, jis dar la biau įtempęs jėgas, pasieks naujus laimėjimus savo darbe.
GRUBUS
NENUSIMANYMAS
Paskutiniame 13(117) Vilniaus Vals tybinio universiteto daugtiražinio laikraščio „Tarybinis studentas" nu meryje atspausdintas aktualus ir rei kalingas straipsnis „Vystykime savi kritiką ir ypač kritiką iš apačios". Deja, straipsnio vertę sumenkina ne teisingas kai kurių klausimų traktavi mas. Laikraštis rašo: „ ... kursų komjaunimo aktyvas užmiršo, kad be įtikinėjimo meto do pas mus naudojamas ir prie vartos metodas. Ir kas nepasiduo da pirmajam, tam reikia griežtai ir nedelsiant panaudoti antrąjį". Neaišku, kokį gi prievartos metodą turi galvoje šio straipsnio autorius. Jeigu, kaip teigiama straipsnyje, atsi randa studentų, kurie „susigyvena" su kritika ir pastaroji jų neveikia, reiškia kritika jų atžvilgiu arba nėra
--------------- >
pakankamai individualizuota ir prin cipinė, arba silpnai paremta faktais. Galų gale, jeigu kritikuojamasis kom jaunuolis nedaro iš dalykinės kriti kos išvadų, prieš jį yra organizacinės priemonės," kaip pastaba, papeikimas ir net kraštutinės priemonės, kaip pa šalinimas iš komjaunimo. Tačiau ir šios priemonės jokių būdu nereiškia prievartos. Komjaunimo organizacijos veikla kaip ir visas tarybinių žmonių auklėjimas remiasi ne prievarta, o plačiu aiškinamuoju įtikinėjimo me todu. „Tarybinio studento" redakcija, iš spausdinusi žalingus teiginius, iškrai pančius tikruosius komjaunimo darbo metodus, pasielgė neatsakingai, tuo parodydama savo nenusimanymą komjaunimo darbe. „Komjaunimo tiesa"
M U M S
RAŠO
Sustiprinti auklėjamqjj darbq
Kai balandžio 17 d. buvo mokamos žiūrėjimo, pareiškė: „Čia mūsų rei Istorijos-filologijos fakultetui stipen kalas". S. Kuklianskis dijos, prie kasos vyko ‘ didžiausias Tokie faktai rodo, jog minėti stu Studentų kultūros klubo grūdimasis ir stumdymasis. Iš kažkur dentai neturi jokio padorumo, inteli pirmininko pavaduotojas atskubėję I kurso studentai Zalec- gentiškumo, kad jie prarado pagarbos kaitė, Šerkšnaitė, Januškevičiūtė, Slu- kitiems ir, pagaliau, savigarbos jaus dikas, Vaitonis, Levinas, Maksimovas mą. įžiūliai, nepaisydami perspėjimų, pra Istorijos-filologijos fakulteto I ir II siveržė prie langelio, įrodinėdami, kursų komjaunimo organizacijos (sek kad.. . čia buvus jų eilė. Nedaug kuo retoriai Kravis ir Petkevičius) tokių Istorijos-filologijos fakulteto sien suprantama, vaidina didžiulį vaid atsiliko ir II kurso studentai Jatau- studentų tarpe turėtų sustiprinti auk laikraščio „Už tarybinį mokslą" 8 nr. menį mokymo procese, bet jie ne Antano Strazdo mirties 120-sioms tis, Fridmanas, Titlius, Kazlauskas ir lėjamąjį darbą. gali pakeisti savarankiško studento buvo įdėtas vyr. dėst. Zaborskaitės R. Urbonaitė, darbo. Ir tas darbas turi prasidėti, mėtinėms paminėti Vilniaus Valstybi straipsnis: „Kaip tvarkyti paskaitų visų pirma, nuo paskaitos. Nereikia nio universiteto Mokslinės bibliote Malaiška, kurie, įspėti dėl eilės neV. Riger konspektus". Straipsnyje autorius kaip magnetofonui užfiksuoti kiek kos rankraščių skyriuje yra surengta Laiku pristatyti laikraštį teigia: „Kai kurie studentai rašo la vieną lektoriaus žodį, atsiminti vis paroda. ką. Toks metodas gal būt ir tinka Parodoje gausu įvairių eksponatų, Medicinos fakulteto studentai mėgs tadienį išdalina kursų platintojams, bai greitai ir suspėja beveik pažo džiui užfiksuoti paskaitą. Tai, be vidurinėje mokykloje (nors ir tuo liečiančių A. Strazdo gyvenimą ir kū ta universiteto laikraštį „Tarybinis pastarieji — grupių. Skaitytojai laik reikia suabejoti), bet jis visiškai ne rybą. Čia yra poeto rankraščiai, įvai studentas" ir nekantriai laukia jo pa raštį gauna tik penktadienį. Taip, sa abejo, gerai". tinkamas universitete. Klausydamas rūs dokumentai, kaip, pvz., dokumen sirodant. Tačiau naujai išėjusį nume kysim, II kurso studentai kovo 31 die Mano nuomone, reikėtų suabejoti, skundas rį pavyksta pamatyti tik gale savai nos numerį gavo balandžio mėn. 3 paskaitą, studentas turi ne tik sekti tai iš bylų su šlėktomis, prieš cenzūros komitetą ir kt. ar toks mechaniškas paskaitos užratės, kada medžiaga būna pasenusi. dieną, balandžio mėn. 7 d. — 10 d., dėstytojo mintį, jis turi aktyviai Įdomus ir svarbus dokumentas apie Kodėl taip yra? „Tarybinis studen balandžio mėn 14 d. — tik 18 d. šinėjimas yra taip naudingas studen galvoti, daryti išvadas, įprasminti A. Strazdo biografiją, sudarytas liudi tas" išeina antradieniais, o Medicinos Laikraštis turi būti gaunamas lai tui. Užrašinėdamas pažodžiui, stu medžiagą, susieti ją su jau įsisa ninkų parodymais. Tai bene vienin fakulteto spaudos platintojas drg. ku, o tai privalo užtikrinti fakulteto dentas nespėja įsigilinti, apmąstyti vintomis žiniomis. Studentas, jei ga telis tikras dokumentas Strazdo bio Bielskis prisitaiso egzempliorius pa visuomeninės organizacijos. dėstomą medžiagą, kūrybiškai ją lima taip pasakyti, turi dalyvauti pa grafijai nušviesti. imti tik trečiadienio vakare, ketvirA. Berželis įvertinti. Paskaitos mechaniško už Toliau išdėstytos knygos su amži skaitos kūrimo procese. Užrašyti gi rašymo metu dirba ne jo protas, ne Daugiau pagalbos i kursų studentams reikia tik svarbiausias mintis, išva ninkų atsiliepimais apie poeto kūry atmintis, o ranka. Toks metodas bą (daugiausia Jucevičiaus) ir paties Seminarai yra viena iš geriausių Su mumis dažnai atsitinka taip, kad das, apibendrinimą, svarbiausius fak trukdo atidžiai sekti lektoriaus min tus bei iliustracijas. Galima užrašų Strazdo kūriniai, pradedant pirmuoju priemonių įsisavinti dėstomą medžia mes ruošiamės seminarams sąžinin tį. Yra žinoma, kad daugelis stu gą. Tačiau ši priemonė ne visada pil gai, daug skaitome, konspektuojame, laukuose arba skliaustuose pridėti ir 1814 metų leidiniu ir baigiant kny nai išnaudojama. Seminaro idėjinis- bet, neturėdami reikiamų įgūdžių dentų kaip tik todėl visiškai neve gomis, išleistomis tarybinės santvar politinis lygis ir studentų aktyvumas savo pastabas, saVas mintis. dirbti su marksizmo-leninizmo klasi da užrašų. dažniausiai priklauso nuo to, kai]? kų pirniiniais šaltiniais, sukoncent Toks aktyvus, kūrybinis paskaitų kos metais. Paskaitų klausymas, kaip ir visas Ryškiai pailiustruota pati epocha, jie yra seminarams pasiruošę, ypa ruojame visą savo dėmesį į tokią mokymasis universitete, yra kūrybi- klausymas atneš žymiai daugiau nau tingai tas liečia marksizmo-leninizmo medžiagą, kuri mums lengviau priei kurioje gyveno ir kūrė A. Strazdas. seminarus. nis darbas, Jis reikalauja, visų pir- dos ir padės suformuoti tikrus ta Siame darbe mažiausią nama ir kartais praleidžiame arba ma. gilaus kūrybinio apmąstymo, sa- rybinius mokslinius darbuotojus, su Vaškinė lažo knygelė, prievolių in patyrimą turi pirmo kurso studentai. neatkreipiame reikiamo dėmesio į tą varankiško galvojimo. ventorius, paveikslai — vaizduoja Norint gerai " įsisavinti marksizmą- medžiagą, kuri yra būtina gilesniam gebančius vystyti mokslą toliau. leninizmą, reikia turėti tvirtą bend klausimo supratimui ir išnagrinėji „Pasaulėžiūrą, — sakė žymusis ruLaikraščio redkolegija nekritiškai šiurpius baudžiavos siautėjimo laikus. rą pasiruošimą, aukštą politinį išsi mui. To neatsitiktų, jei mums kated sų kritikas Pisarevas, — negalima Parodą gausiai lanko universiteto lavinimą ir mokėti gerai naudotis ros dėstytojai seminaro pabaigoje išprašyti pas gerus pažįstamus. Ją žiūrėdama į dedamą medžiagą, pada dėstytojai bei studentai. marksizmo leninizmo klasikų veika nurodytų į ką daugiausiai dėmesio reikia sukurti savarankišku mąsty rė didelę klaidą. lais. To kaip tik mums dažniausiai reikia kreipti ruošiantis kitam semi D. Žilaitytė Vyr. dėst. I. Lempertas mu". Paskaitos, seminarai, savaime ir trūksta. narui, atskiriems jo klausimams. Ta Mes dirbame daug ir stengiamės da mes mažiau klaidžiotume, sutau gerai pasiruošti, bet rezultatai kartais pytume daug laiko ir, manau, geriau būna silpni. Čia turėtų mums ateiti pasiruoštume seminarams. kia kaltinti ne tik bibliotekos vado į pagalbą marksizmo-leninizmo pa Reikia tikėtis, kad į šį pasiūlymą vybę, kuri detaliai negali žinoti kiek grindų katedra. Mums reikia ne tik vienos katedros komplektavimo spe seminarų planų su literatūros nuro marksizmo-leninizmo pagrindų kated Balandžio mėn. 10 d. universiteto džiajam rusų rašytojui N. V. Gogoliui cifikos, bet ir fakultetų bei katedrų dymais, bet ir konkrečių įvadinių pa ra atkreips dėmesį. personalą, kuris dažnai nerūpestingai aiškinimų kiekvienu svarbesniu klau Mokslinė taryba svarstė Mokslinės atminti. K. Simonavičienė Istorijos-filologijos fak. bibliotekos darbą. Bet kartu su tuo Universiteto tary žiūri į komplektavimą, laiku užmirš simu, į ką daugiausia kreipti dėmesį I kurso studentė Kaip pažymėjo taryba, Mokslinė bos narių pasisakymuose buvo ne ta užsakyti reikalingiausią literatūrą ir kokia tam klausimui tinka literatūra. biblioteka atliko nemažą darbą su maža kritikos bibliotekos adresu. ir praneša bibliotekos komplektavimo ----------------------------------------tvarkant savo fondus ir katalogus, Ypatingai buvo nurodyta į bibliote skyriui dažnai tiktai tada, kai litera gerinant skaityklų darbą, bibliografi kos nepakankamus ryšius su moks tūra jau yra išpirkta. Pradedant vasaros sporto sezoną Gaunama katedrose literatūra nenį skaitytojų aptarnavimą. Bibliote liniais universiteto kadrais, su skai kos fondas šiuo metu viršija 1.230 tytojais, į nemokėjimą sutelkti ap visada pilnutinai išnaudojama, nes Šiandien prasidės universiteto VI jau reguliariai rengia treniruotes. Ta tūkst. tomų. Žymiai padidėjo tarybi link save skaitytojų aktyvą, kuris daugelis katedrų neturi apimančio spartakiados lengvosios atletikos ir čiau to negalima pasakyti apie Isto nės knygos lyginamasis svoris, tary galėtų suteikti dideię pagalbą biblio visą savo fondą katalogų ir pagelbi- futbolo varžybos. rijos-filologijos fakultetą, kur iki šiol binės knygos fondas šiuo metu sie tekos darbe. Didelę pagalbą bibliote nio informacinio-bibliografinio apara Lengvosios atletikos varžybos bus neįvyko jokios treniruotės. kia 200 tūkst. tomų, palyginus su 50 kos vadovybei galėtų suteikti biblio to, kuris padėtų skaitytojams rasti li vykdomos balandžio 21—23 dienomis Būtina, kad teisėjų kolegijos išvys tūkst. 1948 m. Didelę brolišką pagal tekos taryba, bet, iš vienos pusės, teratūrą dominančiais juos klausimais Valstybiniame stadione. tytų savo darbą ir užtikrintų varžy bą komplektuojant bibliotekos fondus bibliotekos vadovybė neįstengė akty (TSRS tautų istorijos, pedagogikos, Tenka pažymėti, kad eilė fakultetų bų pravedimą tiksliai pagal nustatytą prieškarinio laikotarpio tarybine li vinti jos darbą, iš kitos pusės ir pati žurnalistikos ir kt.). Tokia padėtis silpnai ruošėsi šioms atsakingoms tvarkaraštį. Varžybų metu svarbu už teratūra, kuri buvo sunaikinta hitle taryba parodė savo atitrūkimą nuo susidarė todėl, kdd daugumoje kated. varžyboms. Tai Istorijos-filologijos, tikrinti komandų atvykimą į varžy rinių okupantų, suteikė mūsų bib bibliotekos gyvenimo ir savo bejė rų dirba laborantai, kurie nežino ele Teisės ir Chemijos fakultetai, kurie bas pilnai pasiruošus ir nustatytu lai liotekai Maskvos Lomonosovo vardo giškumą sprendžiant praktinius bib mentariausių bibliotekinės technikos dar neturi pilnai sukomplektuotų ko ku. ir darbo su knyga metodų. Praeitais universitetas, Frunzės vardo Karo liotekos darbo klausimus. K. Kilčiauskas mandų. Fizikos-matematikos ir Teisės akademijos biblioteka ir kitos mūsų Kaip trūkumas bibliotekos darbe metais mokslinė biblioteka suruošė fakultetai visai neturi komandų. USK valdybos narys šalies bibliotekos. buvo nurodytas mažas bibliotekos seminarus laborantų bibliotekinėms Kiek geresnė padėtis su futbolu. Skaitytojo aptarnavimo pagerinimas dėmesys masiniam darbui. Biblioteka kvalifikacijoms pakelti, bet tuos se Gamtos mokslų fakulteto komanda Redaktorius V. KOSTELNICKIS minarus lankė tik keletas laborantų. ir jos knyginio fondo praturtinimas dar nė karto nesuruošė susitikimo Trūkumų fakultetų bei katedrų bib žymiai pakėlė bibliotekos lankomumą su skaitytojais arba skaitytojų kon ir išduodamų knygų skaičių. 1952 m. ferencijos, mažai informuoja studen liotekose pašalinimui reikalingas glau buvo išduota skaitytojams 290 tūkst. tus bei dėstytojus apie savo darbą, desnis katedrų bendradarbiavimas su 1953 m. balandžio 28 d. 19 1953 m. balandžio 27 d. egz. (1949 m. — 100 tūkst.), biblio mažai propaguoja jų tarpe savo fon biblioteka ir kabinetų bibliotekų ge resnis vadovavimas ir kontrolė iš pa Centrinių rūmų Aktų salėje tekos abonementu naudojasi 90 proc. dus. vai. Centrinių rūmų 32 aud. įvyks visų studentų (1948 m. — 50 proc.). Biblioteka šią kritiką laiko visiškai čių katedrų ir fundamentalinės bib įvyks universiteto daugiatiražiSkaitytojų pareikalavime pirmoje vie pagrįsta ir savo tolimesniame darbe liotekos pusės. nio laikraščio UNIVERSITETO toje stovi marksizmo-leninizmo klasi kreips reikiamą dėmesį i masinio'dar Mokslinės bibliotekos vadovybė dės SIENLAIKRAŠČIŲ APŽIŪRA. kai, tarybinė ir grožinė klasikinė li bo su skaitytoju išvystymą. visas pastangas esamiems trūkumams „TARYBINIS STUDENTAS" teratūra, tarybinė mokslinė literatūra. Tarybos posėdyje buvo taip pat iš kuo greičiau pašalinti. Nėra abejo Į apžiūrą turi būti pristatyti Svarbiausią vietą knygos propa kelta nepakankamai planingas fakul- nės, kad šių visų trūkumų pašalini SKAITYTOJŲ KONFERENCIJA. fakultetiniai ir kursiniai siengandoje užima operatyviai ir gausiai tetinių bibliotekų fondų komplekta mas pakels visą bibliotekos darbą į laikraščiai. Dėstytojai ir studentai kvie bibliotekos organizuojamos parodos. vimas, o taip pat trūkumai fakulteti- aukštesnę pakopą ir padidins jos Sienlaikraščių pristatymo lai1952 m. biblioteka suorganizavo virš nių skaityklų darbo organizacijoj. vaidmenį universiteto mokymo-auklėčiami gausiai ir aktyviai daly kas — iki balandžio mėn. 27 d. 30 parodų ir ekspozicijų. Kai kurios Reiika pažymėti, kad dėl trūkumų jimo ir moksliniame-tiriamajame dar vauti. 12 vai. jų tapo respublikinio masto paro fakultetų ir katedrų komplektavime be. L. Vladimirovas domis, kaip, pvz., paroda, skirta di einamąja literatūra ir periodika reiMokslinės bibliotekos direktorius
Kam reikalingas toks ,,patarimas“
Paroda, skirta Antanai Strazdai
Didinti mokslinės bibliotekos vaidmenį
•K
LV 08137
Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto g-vė Nr. 3, telef. Nr. 2-10-38. Spaudė -.Tiesos" spaustuvė Vilniuje. Tiražas 1000 ogz.
Užs. Nr. 00827