VISU ŠALIŲ PROLETARAI. VIENYKITĖS!
I
00
o.
0 —
TCIttilTM VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS Nr. 16 (120)
1953 m
gegužės
5 d., antradienis
tarybiniais žmonėmis, iškilmingai ir džiaugs
mingai šventė Gegužės Pirmąją — tarptautinio darbo žmonių solidarumo dieną, visų šalių darbininkų brolybės dieną.
Kaina 20 kap.
Egzaminai — valstybinės svarbos reikalas Mokslo metai eina į pabaigą. Ar tėja atsakingiausias etapas — pava sario egzaminų sesija. Fakultetuose vyksta pasiruošimas egzaminams, o Gamtos mokslų ir Chemijos fakulteto IV kurso studentai egzaminus jau pradėjo. Egzaminai aukštojoje mokykloje — svarbus valstybinės reikšmės daly kas. Tai dėstytojų ir studentų darbo ataskaita, kurios metu patikrinama, kaip studentai mokslo metų ir se mestro eigoje įsisavino dėstomas disciplinas, kaip jie ruošiasi tapti aukštai kvalifikuotais specialistais. Partijos XIX suvažiavimas aukšto sioms mokyklos iškėlė didelius ir atsakingus uždavinius ruošiant aukš tai kvannkuotus kadrus visoms pra mones, žemės ūkio ir kultūros sri tims. Tai įpareigoja kiekvieną dės tytoją su dar didesniu dėmesiu auk lėti studentus, įdiegti jiems prieš akinį tarybinį mokslą. Gi studentus tuo pačiu įpareigoja dar kruopščiau dirbti įsisavinant pasirinktą specia lybę. Todėl pasiruošimas egzami nams, studentų gautų žinių įtvirtini mas ir naujų žinių įsigijimas šiuo metu yra svarbiausias uždavinys uni versiteto studentų gyvenime. Praėjusios egzaminų sesijos, paro džiusios, kad mokomasis-auklėjamasis darbas nuolat gerėja, kartu at skleidė ir eilę rimtų šio darbo tru kumų. Vis dar nepakankamą dėmesį visapusiškam pasiruošimui egzami nams skiria dekanatai, partinės, komjaunimo ir profsąjunginės orga nizacijos, neišnaudojamos visos prie monės keliant studentų pažangumą moksle. Pasiruošimas egzaminams eilėje akademinių grupių vyksta kompanijiškai, nepakankamai ryžtingai ko vojama prieš atidėliojimo ir delsimo nuotaikas studentų ir dėstytojų tar pe. Iš anksto užkirsti kelią šiems trūkumams — tokia yra svarbi mu sų sėkmingo darbo sąlyga. Eilės priemonių gerai pasiruošti egzaminams buvo imtasi Chemijos fakulteto ketvirtame kurse. Balan džio mėnesio pradžioje įvyko šio kurso studentų gamybinis pasitari mas, kuriame buvo apsvarstytos prie monės užtikrinti tinkamą pasiruoši mą egzaminams. Po to šiuo klausi mu įvyko kurso komjaunimo organi zacijos atviras susirinkimas. Buvo sudarytos galimybės gauti reikiamą literatūrą bibliotekose ir kabinetuo se, gerai veikė laboratorijos, kuriose buvo atliekami praktikos darbai. Pa siruošimas egzaminams buvo nuolat kontroliuojamas ir todėl egzaminams pasiruošta neblogai. Štai, iš 34, ko loidų chemijos egzaminą laikiusių
Universiteto kolektyvas, kartu su visais
studentų, 26 žinios buvo įvertintos labai gerai. Eilė šio kurso studentų parodė gerą istorinio materializmo pagrindų žinojimą.
VISAS JĖGAS PASIRUOŠIMUI EGZAMINAMS! ★
★
Tvirtai įsisavinti TSKP XIX suvažiavimo medžiagą
Tačiau toli gražu dar ne visose grupėse tinkamai ruošiamasi egzami nams. Kai kur kartojamos praeitos egzaminų sesijos klaidos. Yra ir to kių studentų, kurie dar nė negalvo ja apie artėjančią egzaminų sesiją. Eilėje Istorijos-filologijos fakulteto akademinių grupių vis dar blogas paskaitų ir seminarų lankomumas. Lėtai įsitraukia į šį svarbų darbą ir eilė katedrų. Visų pirma dekanatai ir katedros turi žinoti padėtį atskiruose kursuo se ir grupėse, nes be to neįmanoma taikyti vienokias ar kitokias prie mones suaktyvinančias pasiruošimą egzaminams. Reikia žinoti atskirų grupių ir studentų pajėgumą, trūku mus bei nuotaikas. Katedros priva lo toms grupėms padėti. Tačiau kai kurios Medicinos fakulteto katedros nuo šio darbo nusišalino. Tinkamos sąlygos ruošiantis egza^ minams turi būti sudarytos ir ben drabučiuose. Čiurlionio gt. Nr. 1 bendrabutyje vis dar nėra tinkamai sutvarkytos skaityklos. Dviejuose di džiausiuose bendrabučiuose yra ra dijo mazgai. Būtina jų programą da bar nukreipti į pasiruošimą egzami nams: pliekti atsilikėlius ir tinginius, organizuoti mokslo pirmūnų pasisa kymus.
★
Egzaminai ir katedrų bibliotekos
Genialusis J. V. Stalino veikalas rai ir svarstė suvažiavimo medžia Be pirminių šaltinių studijavimo „Ekonominės socializmo TSR Sąjun gos studijavimo klausimus, tai posė neįmanomas gilus žinių įsisavinimas. goje problemos" ir pagal jį priimti džiuose buvo pasitenkinama tik lan Šiomis dieno Čia studentams į paramą turi ateiti partijos XIX suvažiavimo nutarimai komumo klausimais. yra komunizmo pastatymo mūsų ša mis IV kurse įvyko partijos suva katedrų bibliotekos. lyje programa. Kiekvieno tarybinio žiavimo medžiagos studijavimo kur Atsakingi uždaviniai katedrų bib piliečio, o ypatingai busimojo aukš so įskaita, kuri parodė, kad kai ku liotekoms tenka šiuo metu, kada tai kvalifikuoto specialisto pareiga rie studentai atėjo menkai pasiruošę. giliai išstudijuoti šią medžiagą. Tam Grupės, kurios dar nelaikė įskaitos, studentai įtemptai ruošiasi egzami nams. Svarbu yra užtikrinti, kad tikslui universitete įvestas partijos privalo rimtai susirūpinti. 'Studijuojant draugo Stalino veika studentams būtų pilnutinai prieina XIX suvažiavimo medžiagos studi lą ir partijos XIX suvažiavimo me javimo 30 valandų kursas. ma literatūra, kad kabinetuose būtų Didžiulė dauguma studentų, kaip džiagą jokiu būdu negalima pasi pvz., Kancerevičius, Moizesas, Pet tenkinti vien 30 valandų kursu. Šis geros darbo sąlygos. raitytė, Bliznikas ir kiti nuodugniai kursas yra tik pradžia į gilų sava Tačiau reikia pasakyti, kad Istori Dekanato ir jos-filologijos studijuoja J. V. Stalino veikalą ir rankišką studijavimą. fakulteto Žurnalisti organizacijų uždavi kos katedros biblioteka toli gražu partijos XIX suvažiavimo medžiagą, i visuomeninių Visų pirma studentai gerai lanko Į nys yra padėti studentams ir nu Į neatlieka šių didelių savo uždavinių, kuriuo keliu tęsti tolesnį ! nes tam ji neturi jokių sąlygų. Kašios disciplinos paskaitas, atidžiai rodyti, ruošiasi seminarams ir aktyviai juo partijos suvažiavimo medžiagos stu Į tedra neturi ne tik specialios literase dalyvauja. Ir tai, be abejo, pade dijavimą. j turos, bet ir .kai kurių ypatingai Viena iš tokių priemonių, ką gali ’ svarbių marksizmo-leninizmo klasikų da tokiems studentams ne tik gerai suprasti partijos ir vyriausybės po padaryti komjaunimo organizacija, veikalų ir todėl negali patenkinti litiką, orientuotis tarptautiniuose tai akivaizdi medžiaga (įvairūs ro studentų reikalavimų. Šiuo klausimu diagramos, nuotraukos ir katedra ne kartą kreipėsi pas uniįvykiuose, bet tai padeda ir studi dikliai, t. t.), kuri turi būti iškabinta kori I versiteto mokslinės bibliotekos dijuoti kitas disciplinas. Tačiau fakultete yra stulentų, ku doriuose ir auditorijose. Fakultete i rektorių drg. Vladimirovą, tačiau iki rie nekreipia reikiamo dėmesio šios numatoma organizuoti paskaitas, ku ' šiol, nepaisant pakartotinų prašymų, itin svarbios disciplinos studijavi rios supažindintų studentus su pro i mokslinė biblioteka nerado reikalo mui. Studentai Kalinka, Jankūnas, jektais apie tolesnį Vilniaus miesto i išskirti Žurnalistikos katedrai net Kirijackis ir kai kurie kiti blogai sutvarkymą, elektros energija Lietu tokių būtinai reikalingų knygų (lie lanko paskaitas, beveik nesiruošia vos TSR ir su eile kitų konkrečių, tuvių kalba), kaip J. V. Stalino veiseminarams Juose dalyvaudami tyli, įdomių praktiškų klausimų. i kalas „Ekonominės socializmo TSR nes neturi ką pasakyti, o dekanatas Fakultete siekiama panaudoti par ! Sąjungoje problemos", drg. Malenkoir visuomeninės organizacijos nepa Universiteto katedrų ir viso dėsty siekia, kad minėti studentai atsisa tijos XIX suvažiavimo medžiagą ir I vo pranešimas partijos XIX suvažiatojų kolektyvo ir studentų uždavi kytų nuo tokios žalingos praktikos. draugo Stalino veikalą agitaciniame I vime ir kt. Nuo mokslo metų pradarbe, įvairiuose agitatorių pasikal I džios biblioteka „neįstengia'' išskir nys rimtai susirūpinti artėjančiais eg Studijuojant partijos suvažiavimo zaminais. Būtina reguliariai rengti medžiagą yra trūkumų paskaitų ko bėjimuose, politiniuose užsiėmimuo ti katedrai V. I. Lenino raštų 7—15 atsispindėti tomus lietuvių kalba, nors šiuo rei konsultacijas. Kursų komjaunimo kybėje. Dažnai būna, kad paskaitos se. Tai ypatingai turi kovojant prieš akademinės ir kom kalu ne kartą buvo kreiptasi žodžiu aktyvas ir visi komjaunuoliai nepailiustruojamos konkrečiais pa ir raštu. turi kovoti už gausų ir aktyvų stu vyzdžiais iš tarptautinio ir mūsų jaunimo drausmės laužytojus. Fakuldentų dalyvavimą jose. Reikia kartą šalies gyvenimo, silpnai surišamos tetoto komjaunimo organizacija sie Labai svarbu, kad studentai ati ir ant visados įsitikinti, kad tik ak su praktika ir konkrečiais uždavi kia, kad kiekvienas studentas tvirtai džiai studijuotų ir savo specialybės įsisavintų partijos suvažiavimo me tyvus studentų dalyvavimas konsul niais. Už tokius trūkumus yra kal literatūros pirminius šaltinius. Ka tacijose (taip pat kaip ir seminaruo tos visuomeninių-politinių mokslų džiagą, suprastų, jog artėjančios eg tedrų bibliotekose, šalia marksizmose) duos gerus rezultatus. Keliant katedros, kurios netikrina paskaitų zaminų sesijos rezultatai, tai rezul leninizmo klasikų veikalų, turi būti tatai to, kaip studentai ir dėstytojai specialioji literatūra žurnalistikos studentų aktyvumą neturi laukti pa kokybės. vykdo TSKP XIX suvažiavimo nuta klausimais. Tačiau to nėra. Ypač la raginimo ir profsąjunginės organiza Reikia pasakyti, kad šiuo klausi rimus. cijos. bai reikalingos ir trūkstamos knygos mu per mažai rūpinasi fakulteto par V. Statulevičius „Sbornik materialov k izučeniju istoSusirinkimuose, sieninėje spaudoje, tinė organizacija. Prie šio darbo ga Fizikos-matematikos fak. kom rii russkoj žurnalistiki" (2 laida) kovos lapeliuose ir konsultacijose lėtų daugiau prisidėti ir komjauni jaunimo organizacijos katedra gavo tik vieną egzempliorių. reikia kuo plačiau skleisti pirmūnų mas. Jei komjaunimo kursiniai biu sekretorius Tokį pat skaičių katedros biblioteka darbo patyrimą, o taip pat vystyti I turi ir labai reikalingos B. A. Viatrūkumų kritiką. Negalima taikstytis zemskio knygos „Oformlenije i prosu tokiais faktais, kad uždelsiamas izvodstvo gazety". Iš atsitiktinai, kursinių ir seminarinių darbų rašy įvairiais pašaliniais keliais gaunamų mas. Rimtas dekanatų darbo trūku Įvyko Istorijos-filologijos fakulte-l Daugiausia griežtos kritikos susi brošiūrų, katedra turėjo komplek mas, kad eilėje fakultetų iki šiol dar nėra egzaminų tvarkaraščių. Bū to IV kurso atviras komjaunimo or laukė žurnalistikos specialybės gru tuoti ir aukštosios partinės mokyk tina šį trūkumą nedelsiant likvi ganizacijos susirinkimas, kuriame bu pė, kur akademinė drausmė iki šiol los paskaitas apie rusų žurnalistikos ir komunistinės spaudos istoriją. duoti. Didelį dėmesį taip pat reikia vo apsvarstytas klausimas apie pa yra pašlijusi. atkreipti į pasiruošimą įskaitoms, siruošimą egzaminams. Katedra visuomet užpildo bibliote Nepateisinamas tas faktas, kad fa Pranešimą padarė fakulteto prode- kultete dar neiškabintas pakelti jų svarbą. , egzaminų kos prisiunčiamus knygų užsakymo kanas drg. Valkūnas. Susirinkime pa tvarkaraštis, nors kiekvienas studen blankus, tačiau pagal juos iki šiol Egzaminai yra valstybinės svarbos sisakė drg. drg. Straukaitė, Vaitiekū tas, o tuo pačiu katedros ir dekana knygų negauna. Praeitų metų pabai reikalas ir gerai jiems pasirengti — naitė, Sinkevičius ir kt. tas puikiai žino, kad egzaminu tvar goje Vilniaus knygynai gavo minėtą kiekvieno dėstytojo, kiekvieno stu knygos laidą, tačiau Susirinkime buvo nurodyta, kad karaštis turi būti paskelbtas ne vė Viazemskio dento pareiga. ruošiantis egzaminams, šalia pasiek liau,- kaip mėnesį prieš sesijos pra biblioteka nepasirūpino jos gavimu, nors turėjo katedros signalą. -------------------------- +-------------------------tų laimėjimų dar yra ir nemaža džią. stambių trūkumų. Pasitaiko faktų, Susirinkimas priėmė nutarimą, ku Egzaminų sesija čia pat. Studentai .kad studentai nepakankamai rimtai reikalauja politinės ir specialiosios žiūri į organizuojamas konsultacijas riame numatytos konkrečios priemo literatūros, tačiau mes jos neturime, ir negausiai jose dalyvauja. Kai ku nės, siekiant pagerinti pasiruošimą Iškilmingame Tarptautinės darbo Smelstorius, Petkevičius, Jankevičiū rie draugai iki šiol dar nelikvidavo egzaminų sesijai, siekiant, kad kur o mokslinės bibliotekos vadovybė į tai nekreipia jokio dėmesio. tė, Ambrasas, Teisės mokslų fakul žmonių šventės minėjime buvo per akademinių įsiskolinimų iš praeitos skaitytas Vilniaus Valstybinio uni teto — Apanavičius, Petuchauskas, egzaminų sesijos, neparašė seminari so studentai išlaikytų sesijos egza J. Krenevičienė » versiteto rektoriaus įsakymas apie Žydelytė, Ekonomikos mokslų — Če nių darbų. Yra uždelsimų rašant kur minus tik gerai ir labai gerai. Žurnalistikos katedros geriausių universiteto dėstytojų, stu paitis, Balčiūnaitė, Vasiljevaitė, Me sinius darbus. R. Pagėla vyr. laborantė dentų ir administracijos darbuotoju dicinos — Adomavičiūtė, Rastauskas, atžymėjimą už gerą darbą, gerą mo Cicėnaitė, Gamtos mokslų — Eitminavičiūtė, Bankauskas, Merkys, Che kymąsi ir visuomeninę veiklą. Atžymėtųjų tarpe Medicinos fakul mijos — Jurgelevičius, Simanavičius, teto prof. Slapoberskis, Gamtos Minciūnas, Fizikos - matematikos — mokių fakulteto prof. Minkevičius, Bliznikas, Karpavičiūtė, Sosnauskas Fizikos-matematikos fakulteto prof. ir dešimtys kitų. Žemaitis, prof. Brazdžiūnas, vyr. Studentai ne vien tik mokosi. Jie dėst. Jonaitis, Teisės mokių fakulte aktyviai dalyvauja visuomeniniame to doc. Blėka, Istorijos-filologijos fa darbe, sporte, saviveikloje. Atžymė kulteto vyr. dėstytojai Mitropolska- tųjų tarpe daug gerų saviveiklinin ja, Žukauskaitė, Zaborskaitė, Žukas kų, sportininkų. ir kt. Artėjant pavasario egzaminų sesi Atžymėtųjų administracijos tar nautojų tarpe yra ir vyriausias bu jai universiteto dėstytojai ir studen halteris Ambrazas, kasininkė Golok- tai pasiryžta dar atkakliau dirbti, vosčienė, mašininkės Povilionytė ir įsisavinti mokslo žinias ir baigti eg Tarulytė. Įsakyme taip pat atžymėtos ge zaminus tik gerai ir labai gerai. Ge riausios universiteto valytojos Gin- ras darbas, atkaklus mokymasis ir čiauskienė, Zabinskaja, Ivaškevičiū aktyvi visuomeninė veikla bus jų tė ir kt. Atžymėtųjų studentų tarpe Istoriy indėlis į bendrą komunizmo pasta Universiteto kolonos Gegužės Pirmosios demonstracijoje. L. Butkevičiaus nuotr. jos-filologijos fakulteto studentai tymo reikalą.
Geriausi universiteto žmonės
Apsvarstyti pasiruošimo egzaminams klausimai
UNIVERSITETO SIENLAIKRAŠČIŲ APŽIŪRA -fc-
Gegužės Pirmosios ir Komunistinės spaudos die nos proga Įvyko universiteto sielaikraščių apžiū ra. Apžiūros komisija, susidedanti iš rektorato, partinės, komjaunimo ir profsąjunginės organiza cijų atstovų, susipažinusi su sienlaikraščiais, I vietą paskyrė Istorijos-filologijos fak. sienlaikraščiui „Už tarybinį mokslą", II vietą — Ekonomikos m. fak. — „Tarybinis ekonomistas", III vietą — Tei sės m. fak. — „Tarybinis teisininkas" IV vietą
— Gamtos m. fak. — „Tarybinis gamtininkas" V vietą — Chemijos fak. — „Tarybinis chemi kas". Tarp kursinių sienlaikraščių I vieta paskirta Is torijos-filologijos fak. III k. sienlaikraščiui „Jau nystė", II vieta — Istorijos-filologijos fak. I k. sienlaikraščiui „Į komunistinę ateitį". IlI-ji vieta, dėl nepakankamo kitų kursinių sienlaikraščių lygio, nepaskirta.
Istorinio materializmo egzaminas Chemijos fakulteto IV kurso stu dentai balandžio 29—30 dienomis laikė istorinio materializmo egzami ną. Iš 34 egzaminą laikiusių studen tų, 19 gavo penketus, 12 — ketver tus ir 3 — trejetus. Šie geri rezultatai yra ne atsitik tini. Jie išplaukia iš viso semestro darbo. Studentai gerai lankė paskai tas, skaitė marksizmo-leninizmo kla sikų veikalus. Grupėse įdomiai ir gy vai praeidavo seminarai. Vyr. dėsty tojas Zaksas sugebėdavo sudominti
studentus iškeliamais klausimais, įtraukti juos j diskusijas. Studentai Beinoravičiūtė, Sadūnas, Tambakevi. čiūtė, Simanavičius, Pupkevičiūtė ir daugelis kitų visuomet gerai pasi ruošdavo seminarams. Todėl ir per egzaminus jų žinios buvo tvirtos, atsakymai tikslūs. Stropus studentų darbas užtikrins ir tolesnių egzaminų sėkmę. J. Papilskis Chemijos fak. IV k. stud.
tuos kritikuojami LDAALR fakulteto orga Sieninė spauda — rimtas ir veiks tiksliai ir trumipai nušviečia mingas ginklas kovoje už aukštą klausimus, kurie iškyla fakulteto stu- nizacijos vadovai. Teigiama tai, kad PASIRUOŠIMAS DEKADAI studentų pažangumą moksle, auklė dentams, komjaunimo organizacijai. sienlaikraščio darbe dalyvauja dės jant studentus komunistine dvasia, Nušviečiamas katedrų darbas, kursą tytojai. Rimti sienlaikraščio truku Sveikintinas mai yra tie, kad nenušviečiamas šalinant pasitaikančius trūkumus, ir grupių gyvenimas. vystant kritiką ir savikritiką. Įvyku straipsnis, pavadintas „Dirbsime ten, profsąjungos darbas, mažai konkre si universiteto fakultetinių ir kursi kur pasiųs Tėvynė", kuriame diplo čios medžiagos iš kursų, nekeliami nių sienlaikraščių apžiūra parodė, mantė drg. Butkutė užtikrina, kad buitiniai klausimai. Ruošiantis dekadai mūsų ansamblis I Paskutiniu metu žymiai pagerėjo ......penkto kursto studentai kad universiteto sieninė spauda pa Fizikos-matematikos fak. (red. Ru- atliko kai kurį darbą. Tačiau dar la drausmė. Ansambliečiai supranta, ko sėkmingai išlaikys valstybinius bikaitė, komjaunimo organizacijos bai daug lieka dirbti, kad galėtu kia didelė jiems tenka atsakomybė siekė kai kuriuos laimėjimus. Sien egzaminus ir, pilnai jausdami at biuro sekretorius laikraščiuose spausdinama medžiaga Statulevičius) ir me gerai parodyti mūsų liaudies ir deda pastangas. Tačiau ansamblio sakomybę prieš liaudį, partiją, Medicinos fak (red. dėst. Žigas, kom socialistįnį meną, daugumoje yra aktuali, veiksminga, atspindėti mūsų darbas nesibaigs kartu su dekada. vyks dirbti ten, kur to reikalauja jaunimo organizacijos biuro sekreto- respublikos meno saviveiklos pasie Tai turėtų atsiminti ir patys ansamb iškelianti mūsų studentų laimėjimus Tėvynė". ir pasiekimus, pliekianti atsilikėlius, , rius Šeškaitis) sienlaikraščiai i ap- kimus. Likęs darbas yra dar sunkes liečiai. Dalyvavimas dekadoje, aiš Gerai pasielgė sienlaikraštis, siek i žiūrą visiškai nebuvo pristatyti. Tai nis tuo, kad kolektyvas turi ne nau ku, .padeda stiprinti kolektyvą, bet apsileidėlius, drausmės laužytojus. Fizikos-matematikos ir jas dainas mokytis, bet tobulinti iš to mažoka. Negera, kad visas kolek Pirmą vietą užėmęs Istorijos-filolo damas nušviesti studentų laisvalaikio [ rodo, kad gijos fak. sienlaikraštis „Už tarybinį praleidimą. Vienas svarbiausių trū j Medicinos fakultetuose asmenys, at . moktųjų dainų atlikimą, kas yra žy tyvas savo darbą, pasišventimą su mokslą" (ats. red. dėst. Safronova, kumų yra tai, kad sienlaikraštyje sakingi už sieninę spaudą, neatsakin- miai sunkiau. Sis darbas reikalauja jungia su vienu laikinu tikslu. O tai pav. Kažukauskas) leidžiamas tikrai mažoka kritinės medžiagos, neprakti I gai žiūri į jiems pavestas pareigas. didelio kruopštumo ir pasišventimo. ryškiai matyti. Yra tokių draugų, ku kruopščiai ir rūpestingai. Jau nekal kuojama tokia aštri ir taikli kritikos Universiteto komjaunimo komitetas Mūsų kolektyvas yra darnus, sten rie tik paskutiniu laiku pasidarė bant apie gerą, nuotaikingą sienlaik forma, kaip karikatūra. Yra neleisti- turi nedelsiant tai apsvarstyti ir im giasi nugalėti visus sunkumus. drausmingais, ir tai jie daro ne be iš tis atitinkamų konkrečių priemonių, jj Pastaruoju laiku ansamblis suin- j skaičiavimo. Toki draugai žino, jog raščio apiforminimą, pirmiausia į Iš kursinių sienlaikraščių gerai pa tensyvino darbą, kas reikalauja dau- j į Maskvą nedrausmingų niekas ne akis krenta straipsnių gausumas ir jų sirodė Istorijos-filologijos fak. III k. I giau laiko. Kad studentai-ansamblė-I veš ir todėl nusprendė aktyviau pa įvairumas. Minėtas sienlaikraštis nu sienlaikraštis „Jaunystė" ir I k. sien čiai nebūtų perkrauti, universiteto dirbėti. Tai, be abejo, labai gerai. šviečia beveik visas fakulteto gyve laikraštis „Į komunistinę ateitį". Mi kamjaunimo komitetas ir profsąjun Reikia sveikinti draugus už drausmės nimo sritis, kursų ir grupių gyveni nėti sienlaikraščiai išleisti stropiai gos komitetas nutarė ansambliečius, sustiprinimą, tačiau tuo pačiu nerei mą. Greta giliai ir plačiai nušviesto ir su meile, jų medžiaga tikrai at atleisti nuo kitų visuomeninių įpa kia pamiršti, fakulteto partinės organizacijos gy jog ansamblis turės spindi kurso gyvenimą, parodo kon- . reigojimų. Tačiau tas nutarimas taip dirbti ir .po dekados. Todėl norint, venimo, taip pat išryškėja komjau I krečius, gyvus žmones. Straipsniai, \ ir liko nutarimu. nimo, profsąjungos veikla. Daug vie Pastaruoju metu kad dabar pasiekta drausmė ir glau kaip „Pavasario sesijai artėjant" ir vyko fakultetų meninės saviveiklos dus kolektyvo susitelkimas liktų vi tos skiriama pasiruošimui egzaminų kt. mobilizuoja studentus egzaminus apžiūros. Ir čia sesijai, diplominių darbų gynimui, buvo mėginama siems laikams, būtina ansmabliečių išlaikyti tik gerai ir labai gerai. pedagoginei praktikai. Sienlaikrašty įtraukti ansambliečius, nežiūrint klu tarpe sustiprinti masinį-politinj dar Tačiau to jokiu būdu negalima pa bo nurodymų, į viendienius kolek bą. Čia daugiau pagalbos laukiame je aktyviai pasireiškia ir literatūri sakyti apie kitus kursinius sienlaik tyvus (pvz., Istorijos-filologijos fa iš universiteto visuomeninių organi nės fakulteto jėgos. Galima padary raščius. Štai, pavyzdžiui, Teisės m. kulteto II ir III k.). Liko nesutvar zacijų. Techniškus klausimus atski ti priekaištą, kad sienlaikraštyje perfak. IV k. „Tarybinis teisininkas", i kytas ir salės klausimas: ansamblio rais atvejais jos padėjo išspręsti, mažai liečiami buitiniai ir sporto II k. stud. V. Ignatavičius paskai praėjusioje apžiūroje užėmęs antrą šokėjai dar ir dabar neturi repetiklausimai. Reikia pastebėti, kad už bet ideologinio darbo klausimas iki išleistas nuobodžiai, i gijoms geros salės. blogą sportinio darbo nušvietimą mi tų metu užsiiminėja pašaliniais „dar. vietą, dabar šiol yra paliktas. A. Piročkinas sausai, arba Teisės m. fak. II k. „Ta nėtas sienlaikraštis jau buvo kriti bais", užrašų neveda. -------------------... Rašyti aš išmokau vidurinėje rybinis teisininkas", kurio apžiuron kuotas, tačiau, kaip matyti, redkole pristatytas numeris yra juoduose rė gija iš kritikos atitinkamų išvadą mokykloje... Karikatura pagal meliuose (daugiau negu keistai). Sien. „TARYBINIO STUDENTO" MEDŽIAGOS PĖDSAKAIS nepadarė. „Tarybinj ekonomistą" : laikraštyje talpinamos karikatūros, ta-_______________ _ _______________ __________ Puikų įspūdį daro Ekonomikos m. ------ ★ ★------ ji čiau jų prasmė neaiški. Teisės m. fak. sienlaikraštis „Tarybinis ekono mistas" (red. Mitrikas). „Tarybinia ną kalbinių klaidų ir nesklandumų. ’ fak. I k. „Tarybinis teisininkas" saDarbas su diplomantais Gražiai ir skoningai išleistas, įvai- iį vo medžiaga ir išleidimu prilygsta me ekonomiste" spausdinami straips „Tarybiniame studente" Nr. Nr. 6, ir partinės organizacijos sekretorius maždaug viduriniųjų mokyklų jauniai glaudžiai susieti su partijos XIX rus savo medžiaga Gamtos m. fak. suvažiavimo medžiaga ir suvažiavi sienlaikraštis „Tarybinis gamtiniu-i' nesniųjų klasių sienlaikraščiams. Ky. 11 ir 12 buvo kritikuotas Teisės moks praneša, kad kritika yra teisinga. Fa mo nutarimais. Vedamasis straipsnis, kas“ (red. Cervinskas). Jame gerai,. la klausimas, kodėl fakulteto visuo- lų fakulteto katedrų darbas su diplo kulteto dekanatas, katedros ir visuomtninės organizacijos ėmėsi reikiamų skirtas Gegužės Pirmosios šventėms, nušviečiamas kursų ir grupių gyve-1I meninės organizacijos iš viso leido i mantais. Teisės mokslų fakulteto dekanas priemonių padėčiai pagerinti. visuomeninių organizacijų ; minėtam sienlaikraščiui dalyvauti apsusietas su fakulteto gyvenimu, su nimas, Svarbią žikroje? Panašias pastabas reikia pa gyvais fakulteto žmonėmis ir kon veikla, meninė saviveikla. krečiais uždaviniais. Po šūkiu „Ge vietą užima tokie straipsniai, kaip daryti ir Medicinos fak. III k. „Tik . . .NE TAM MANE TĖ rai pasiruoškime egzaminų sesijai!" „Komjaunimo organizacija kovoje už ruoju keliu", II k. „Studentų drau nerūpestingai, VAS MOKĖ, KAD VAŽIUO egzaminams". gystei". Jie išleisti spausdinama mokslo pirmūnų pasisa tinkamą pasiruošimą ČIAU MOKYTOJAUTI . . kymai. Sienlaikraštyje yra tokią di Veiksminga ir griežta kritika pasi labai mažos apimties, blogai išdėsty Istorijos-filologi. delę reikšmę turintieji straipsniai, žymi straipsniai, kaip .šeimynišku ta medžiaga. Bendrai reikia pažymėtų kad kur jos fakulteto V kaip „Pastabos rašantiems moksli mo padariniai" ir kt. Tačiau sien nius darbus" ir kt. Gerai nušvie laikraštyje trūksta medžiagos iš par siniai sienlaikraščiai apžiūroje daly kurso studentė vavo labai negausiai. Visai nesima čiamas komjaunimo, profsąjungos, tijos gyvenimo. tė kursinių sienlaikraščių iš Ekono Kairiūkštytė diplo Chemijos fak. sienlaikraštis „Tary SMD, šefavimo darbas. Sienlaikraš ti labai pagyvina diagramos, foto binis chemikas" (red. Ramanauskas) mikos m., Gamtos m., Fizikos-mate mantų paskirstyme nuotraukos, karikatūros. Gerai nu šioje apžiūroje pasirodė žymiai ge-, matikos, Chemijos fakultetų. vykti j šviečiamas sportas ir studentų poil riau, negu praėjusioje tiek savo api- į Svarbiausias sielaikraščių redkole atsisakė forminimu, tiek spausdinama medžia gijų uždavinys pašalinti visus sien paskyrimo sis. vietą Teisės m. fak. sienlaikraštis „Ta ga. Vedamasis susietas su partijos laikraščių darbe pasitaikiusius tru kad sieninė išdidžiai pareikšrybinis teisininkas" (red. Petuchaus- XIX suvažiavimo medžiaga, su fa kumus, pasiekti to, kas) savo spausdinama medžiaga ne kulteto ir kursų gyvenimu. Sienlaik-' spauda taptų tikrai veiksminga auk dama. . . blogai nušviečia fakulteto studentų raštyje spausdinami tokie komunisti- J lėjimo priemonei ir mobilizuotų stu darbą ir poilsį. Sienlaikraštyje spaus nę moralę ugdantieji straipsniai, kaip dentus garbingai atlikti tiesioginę ir dinama medžiaga — aiški ir konkre „Būti teisingais ir sąžiningais" ir kt. svarbiausią jų pareigą, — labai ge ti. Tokie straipsniai, kaip „Gruporgo Iškeliami visuomeninių organizacijų rai pasiruošti besiartinančios sesijos A. Stuinos pieš. R. Budrys vaidmuo", „Artimiausi uždaviniai", darbo trūkumai, griežtai ir teisingai I egzaminams.
Stiprinti masinį-politinį darbą
PETRAS CVIRKA-PUBLICISTAS (6-osioms mirties metinėms) Prieš šešerius metus tarybinė lie Cvirkos romanas „Frank Kruk", ra tuvių literatūra patyrė skaudų, pir šytas 1934 metais, aiškiai rodo stip malaikį praradimą — įžymiojo ra- riai kritinį, satyrinį rašytojo požiūrį šytojo-komunisto Petro Cvirkos mir į imperialistinę Ameriką — lietuviš tį. Tačiau mirtis pasirodė bejėgė: kosios btiržuazijos dievaitį ir pavyz rašytuose 1934, lietuvių tautos širdyje, kartų karto dį. Straipsniuose, se amžiams paliks nemirtingas, švie 1935 metais matome aiškius rašyto nukreiptus prieš sus Petro Cvirkos vardas. Lietuvių jo pasisakymus, tauta šventai saugo šviesųjį savo buržuazinę-fašistinę ideologiją, lite ištikimo sūnaus atminimą. Šiandien ratūros ir meno srityje. Straipsniuose „Atsakymas į „Kul Petras Cvirka, kaip gyvas tarp gy vųjų, žengia su mumis pirmose ko tūros" žurnalo anketą" ir eilėje kitų P. Cvirka demaskuoja melagingą bur munizmo kūrėjų _gretose. Atėjęs į literatūrą buržuazijos val žuazinę teorijėlę apie grynąjį meną, dymo metais, P. Cvirka iš karto vi „menas menui". Išskirtini iš to meto, t. y. buržua sa savo kūryba atsistojo išnaudoja mosios liaudies pusėje, prieš buržua zijos valdymo meto ,yra P. Cvirkos zinę santvarką, už naują, socialistinį straipsniai apie tarybinę literatūrą. gyvenimą ir šiame kovos poste išti Jie ypač pažymėtini tuo, kad jau kimai ir nepalaužiamai stovėjo iki 1937 metais P. Cvirka plačiai popu liarino tarybinės literatūros pasieki savo gyvenimo pabaigos. Didžiame P. Cvirkos kūrybiniame mus. P. Cvirkos straipsniai „Tarybinė li palikime reikšminga vieta tenka įo teratūra prieš 20 metų" ir V. V. publicistikai. P. Cvirkos publicistika nuo pat Majakovskio 10 metų mirties sukak pirmųjų stambesnių dalykų daugiau tuvių proga, ryškiai parodo tai, jog sia yra skirta kovai prieš buržuazi- Cvirka buvo jau tuo metu plačiai ir nę-nacionalistinę ideologiją literatū giliai susipažinęs su tarybine_ litera ros ir meno srityje, prieš dekadenti tūra, jos geriausių atstovų kūryba. P. Cvirka yra parašęs eilę pui nę buržuazinę literatūrą, už sveiką, liaudišką lietuvių kultūrą, tarnau kiausių apybraižų ir straipsnių apie didžiąją nesugriaunamą tarybinių jančią liaudies interesams. Kova prieš buržuazinę santvarką tautų draugystę, rusų ir lietuvių tauP. Cvirkos kūryboje augo, stiprėjo, £ą draugystę, kaip tikras tarybinis darėsi komunistiškai principiška, patriotas matęs šioje stalininėje tau- ■ bręstant ir augant pačiam rašytojui tų draugystėje tikrąjį suklestėjimo idėjiniu atžvilgiu. Jau pirmasis P laidą. Plačiai yra žinomos P- Cvir-1 L V 08186
kos apybraižos iš jo kelionių po jo rusų ir lietuvių kultūrų bendra praeities vaizdavimą, į tarybinės tik Tarybų Sąjungą 1937 m., po Užkau vimas. Demokratinės rusų literatū rovės ignoravimą. Triuškinančiai P. Cvirka pasisako kazės respublikas 1947 m., jo įžymu ros, pažangios rusų filosofijos įtako nacion Jistus ir je subrendo ir užaugo ne viena prieš buržuazinius sis apsakymas „Brolybės sėkla". Paskutiniame savo straipsnyje sveika lietuvių raštijos kūrėjų eilė". jų pakalikus savo kalboje Rašytojų susirinkime 1946 me ,’,Tautų draugystės žiedai" P. Cvirka P. Cvirka pavyzdžiais iliustruoja, visuotiniame su pakilimu rašė apie tarybinių tau jog iš tikrųjų didysis bendravimas tais, kai doroji inteligentija, dar tų draugystės jėgą ir galybę. Su gi tarp rusų ir lietuvių kultūrų prasi bo žmonės su entuziazmu jau statė hitlerininkų sugriautą liaudies ūkį, liu pasididžiavimo jausmu P. Cvirka dėjo tarybinės santvarkos metais. rašo apie tai, kad tik tarybinės san P. Cvirkos publicistiniais kūriniais vykdė aštrios klasių kovos sąlygo tvarkos metais, mūsų lietuviška li įneštas indėlis į rusų ir lietuvių mis socializmo statybą kaime, mies teratūra peržengė siauras ribas ir tautų draugystės propagavimą, šian te .darbo žmonių sąmonėje. Visoje P. Cvirkos grožinėje kūry pasidarė prieinama daugiamilijoni dien mums yra dėkinga ir reikšmin niam tarybiniam skaitytojui. Baigda ga medžiaga, kuri iš vienos pusės boje, visoje jo publicistikoje atsi mas straipsnį P. Cvirka pažymi: I parodo P. Cvirką, kaip patriotą, ge spindi ryškus tikėjimas lietuvių tau „Ačiū stalininės tautų draugystės rai supratusį istorinį lietuvių tautos tos istorinio posūkio teisingumu, ryš patrioto-komunisto politikai, šiandien mes esame ne tik posūkį, posūkį amžiams suartinusį ki jo tarybinio nesutaikinama kova savo tautinės kultūros visuotinio su lietuvių ir rusų tautas, iš kitos pu principiškai klestėjimo liudininkai, bet ir didžio sės, jo straipsniai apie rusų tautą prieš visus tuos, kurie trukdė lie sios socialistinės, tarybinės kultūros yra triuškinantis atkirtis buržuazi tuvių tautos gyvybiniams interesams, jos pasirinkto kelio statybai, komu kūrėjai. Begalinė mūsų meilė ir pa niams nacionalistams. nizmo statybai. garba didžiajai rusų tautai, jos pa Eilėje to meto straipsnių P. Cvir Su 'dideliu susidomėjimu P. Cvir vyzdžio neturinčioms pastangoms ko voje už tarybinių tautų laisvę ir ka kėlė opiuosius lietuvių tarybinės kos kūrybą studijuoja mūsų univer nepriklausomybę. Ir nūnai mus pare literatūros klausimus. Negailestingai, siteto studentai ir dėstytojai — filo mia, mums padeda ir mus cementuo satyriškai ir skaudžiai P. Cvirka plakė logai. Kiekvienais metais gausėja ja didžiojoje mūsų tautų šeimoje abejojančius kultūros darbuotojus, moksliniai darbai apie P. Cvirką. nurodydamas į istorinį dorosios lie .Nagrinėti ir studijuoti didžiulį P. šlovinga rusų tauta". Rusų tautos paramos reikšmę kul tuvių tautos daugumos pasirinktojo Cvirkos literatūrinį palikimą — filo kelio teisingumą. logų garbės reikalas. tūriniam meniniam Tarybų Lietuvos 1946 m. rašytame straipsnyje „LieŠiandien šviesus P. Cvirkos — gyvenimui P. Cvirka iškelia ir ki tuose straipsniuose. Ypač reikšmin , tuvių tarybinės literatūros uždavi aistringo publicisto kovotojo žodis gas tuo atžvilgiu yra P. Cvirkos niai" P. Cvirka iš naujo tarybinio yra tiesiu taikymu nukreiptas prieš straipsnis „Kristijono Donelaičio gyvenimo aukštumos rašytojams iš seno, atmirusio, atgyvenusio lieka „Metų" pirmasis rusiškas vertimas". kėlė rimtus ir atsakingus uždavinius nas mūsų gyvenime, už naujo, švie P. Cvirkos straipsnis saus ir pažangaus gimimą. P. Cvir Siame straipsnyje Cvirka paliečia bei pareigas. istorinę rusų ir lietuvių tautų drau „Ilgiau tylėti negalime" ir jo kal kos kūriniai, jo kovinga publicistika ginklas mūsų gystę, atskleisdamas rusų tautos pa ba Lietuvos tarybinių rašytojų vi yra svarbus idėjinis žangiosios kultūros įtaką lietuviš suotiniame susirinkime aiškiai ati kovoje už komunizmą. Br. Raguotis kajai kultūrai visoje jos vystymosi dengia to meto literatūriniame gyve raidoje. „Jau seniau, — rašo Cvirka, nime buržuazinių nacionalistų ieško REDAKTORIUS K. KAUKAS palinkimą į gilios — tamsiais carizmo laikais prasidė mas užuovėjas:
Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto fl-vė Nr. 3, telef. Nr. 2-10-38. Spaudė -Tiese;
spaustuvė Vilniuje. Tiražas 1000 egz.
Užs. Nr. 00957