Egzaminų sesijos eiga apskaitos teorijos kursas reikalauja Negalima taikstytis ir su dialekti gerai įsisavinti teorinius klausimus nio materializmo egzamino rusistų ir sugebėti juos susieti su praktika. grupėje rezultatais, nes šioje grupėje Dauguma studentų rudens semestre 3 studentai nesugebėjo išlaikyti šio Ekonomikos fakulteto III kurso stu rimtai dirbo ir į egzaminą atėjo gerai dalyko egzamino. dentai išlaikė dialektinio materializ mo egzaminą. Dauguma kurso stu pasiruošę. Iš 49 studentų egzaminą Nesijaučiama kovos už padėties dentų egzaminui pasiruošė gerai. Da- išlaikė: 18 labai gerai ir 26 — gerai. ištaisymą ir iš dėstytojų pusės. De Studentai Borysas V., Nakrašius S., midavičiaus, Blažio, Čepaičio, Bikaus, kanatas ir visuomeninės organizaci Vėngerio, Bružinsko ir kitų studentu, Usonytė V., Virbalis A. egzaminą lai jos turi rimtai susirūpinti marksisti žinios buvo įvertintos labai gerai. kė pavyzdingai, į klausimus atsakė nės-lenininės teorijos dėstymu ir stu VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, Šie draugai dirbo viso semestro ei sąmoningai, išsamiai. Tai įrodo, kad dijavimu Istorijos-filologijos fakulte goje ir į egzaminą atėjo gerai pasi minėti studentai išeitą kursą įsisavi te. REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS ruošę. Tenka pažymėti drg. Saulins- no kaip reikiant ir sudarė tvirtą pa V. K. KOMITETŲ ORGANAS ką, kuris anksčiau buvo kritikuotas grindą tolimesnėms studijoms. už paskaitų nelankymą. Jis iš kriti Tačiau yra keletas ir tokių studen POLITINĖS EKONOMIJOS kos padarė atitinkamas išvadas ir į tų, kurie nesuprato tarybinio studen Nr. 2 (106) 1953 m. sausio 13 d., antradienis Kaina 20 kap. egzaminą atėjo pasiruošęs. Jo žinios to pareigų: jie semestro eigoje nelan. EGZAMINAS IV GEOGRAFŲ buvo įvertintos labai gerai. kė paskaitų, nesiruošė seminarams. KURSE Bet kai kurie kurso studentai, kaip Šie studentai nepajėgė pasiruošti eg Kukenys, Menčiūnas, Raginskas. zaminams ir gavo nepatenkinamus pa Visuomeninių mokslų studijavimas, Gumbaragytė, Skipskis atėjo į egza žymius (Augėnas P., Caikauskaitė A., geras žinių įsisavinimas yra kiekvie miną nepilnai pasiruošę, ir jų žinios Kapeckaitė V,. Lyvas V. ir Rakaus buvo įvertintos patenkinamai, o stu kas E.). Laikas tiems draugams stu no tarybinio studento pareiga. Drg. dento Jakuntavičiaus — nepatenki dentams rimtai pradėti dirbti ir kuo Stalinas yra nurodęs, kad leninietis negali būti vien savo pamėgtos namai Šie studentai semestro eigoje skubiau ištaisyti praeities klaidas. mokslo šakos specialistais, kad jis nesiruošė dialektinio materializmo Dideli ir garbingi yra tarybinės reikalaujamas savarankiškas klasiki drauge turi būti politikas-visuomeniA. D. todėl sesijos metu ne aukštosios mokyklos uždaviniai. nių Markso, Engelso, Lenino, Stalino seminarams, ninkas, kuris gyvai domisi savo ša galėjo pasiekti gerų rezultatų. Jie Aukštoji mokykla turi apginkluoti veikalų studijavimas, konspektų su lies likimu, kuris žino visuomenės reikiamo dėmesio visuome PIRMASIS EGZAMINAS mūsų Jaunimą viską nugalinčiu darymas pagal marksizmo-leninizmo nekreipė vystymosi dėsnius, kuris moka pa ninių disciplinų studijavimui ir neat Markso — Engelso — Lenino—Stalino klasikų originalus. Š. m. sausio mėn. 8—9 d. d. įvyko naudoti tuos dėsnius ir stengiasi bū sitiktinai studentai Jakunta/ičius, mokslu. Didžiausią šio mokslo reikš Fizikos-matematikos fakulteto fizikos ti aktyvus šalies politinio vadova Menčiūnas, Kukenys dar nėra gavę Tačiau visuomeninių mokslų kated mę auklėjant tarybinius kadrus iškė ekonomijos įskaitų. Nega specialybės I kurso lietuvių gru vimo dalyvis. Tai gerai suprato ket lė draugas Stalinas savo pranešime, rų darbe dar yra nemaža trūkumų. politinės lėjo parodyti gero dialektinio mate pės studentų aukštosios matematikos virto kurso geografai. Seminaro bė Dar ne visų paskaitų, ne visų semi padarytame Partijos XVIII suvažiavi rializmo žinojimo studentas Skipskis, egzaminas, kuris I kurso studen gyje buvo sudarytos grupės. Grupi narinių užsiėmimų idėjinis-teorinis me. kuris dar tiki religiniais prietarais, tams buvo pirmasis egzaminas aukš nis mokymasis padėjo gerai įsisavin lygis yra pakankamai aukštas. Yra ti žinias, pasiruošti seminarams. „JAUNŲJŲ KADRŲ UGDYMAS studentų, kurie nepakankamai įverti kuris nesistengia dialektinį materia toje mokykloje. IR FORMAVIMAS, — moko draugas na marksistinės-lenininės teorijos lizmą paversti savo pasaulėžiūra ir Minėtos grupės 24 studentai egza Studentai, kurie aktyviai studijavo per seminarus, kaip drg. drg. J. BeStalinas, — PAS MUS VYKSTA PA reikšmę gilesniam jų parinktos spe vadovautis juo savo praktinėje veik minus išlaikė tokiais rezultatais: la conis, Leknickaitė, Šlepetytė ir kt. bai gerai 17, gerai 5 ir patenkinamai cialybės įsisavinimui. Vykstanti šiuo loje. PRASTAI ATSKIROMIS MOKSLO IR išlaikė egzaminą labai gerai. Minėti metu egzaminų sesija parodo, kad Minėtiems draugams iš savo klai 2. Gerą žinių įsisavinimą parodė parodė gerą dalyko žinoji technikos Sakomis, specialy čia nurodytieji trūkumai dar nėra dų reikia padaryti išvadas ir daugiau komjaunuoliai aktyvūs visuomeni studentai mą, gerai orientavosi ir tiksliai at bėmis. TAI BŪTINA IR TIKSLIN išgyvendinti. dėmesio skirti visuomeninių discipli ninkai Baltrušaitis R., Kalinauskas J., sakinėjo^ į jiems pateiktus klausimls. GA. NĖRA REIKALO, KAD SPECIA Taip, pvz., nepavydėtini yra mark nų studijavimui, aktyviau įsijungti į Burokaitė E. ir kiti. Grupė išlaikė šios svarbios discipli LISTAS — MEDIKAS KARTU BŪTŲ sizmo-leninizmo pagrindų įsisavinimo fakulteto visuomeninį darbą patei Semestro pradžioje studentai buvo nos egzaminą tik labai gerai ir ge supažindinti su aukštosios matemati rai. FIZIKOS ARBA BOTANIKOS SPE rezultatai I ir II Įvairių fakultetų sinti į juos dedamas viltis. kos reikšme fizikai ir kitiems moks S. Ravinskas CIALISTAS IR ATVIRKŠČIAI. BET kursuose. V. Malinauskaitė lams. Teorinės paskaitos buvo glau Kai kuriose I kurso grupėse (žur Ekonomikos mokslų fak. YRA VIENA MOKSLO SAKA, KU IV kurso meteorologė džiai siejamos su praktikos darbais, nalistų, teisininkų, Ekonomikos moks III k. stud. RIĄ BŪTINAI TURI PAŽINTI VISŲ lų fakulteto pramonės specialybės nurodoma atitinkama literatūra. Į stu MOKSLO SAKŲ BOLŠEVIKAI, — grupėse) įskaitos praėjo gana žemam dentų ruošimąsi egzaminams dėmesys STROPIAI STUDIJUOJA PADĖKIME ATSILIEKANTIEMS atkreiptas nuo pat semestro pradžios. TAI MARKSISTINIS-LENININIS VI lygyje. Daugelyje grupių buvo nema RUSŲ KALBĄ Geram studentų pasiruošimui didelę DRAUGAMS SUOMENES, VISUOMENES VYSTY ža studentų, kurie gavo įskaitas tik reikšmę turėjo per semestrą ir prieš po pakartotinio atsakinėjimo. Pvz., Istorijos-filologijos fakulteto II MOSI DĖSNIŲ, PROLETARINES RE žurnalistų grupėje (vyr. dėst. Šarmai Neseniai Teisės mokslų fakulteto III egzaminus ruoštos konsultacijos, ku kurso lituanistų (doc. Cukermanas, VOLIUCIJOS VYSTYMOSI DĖSNIŲ, tis) ir Ekonomikos mokslų fakulteto kursas laikė vieną sunkiausių egza riose studentai aktyviai dalyvaudavo. dėst. Malašenkova) ir istorikų vyr. SOCIALISTINES STATYBOS VYSTY pramonės specialybės grupėje (vyr. minų — kapitalistinių šalių politinę Reikia tikėtis, kad šios grupės stu MOSI DĖSNIŲ, KOMUNIZMO PER dėst. Liampertas) apie 20% visų šių ekonomiją. dentai kitus šios sesijos egzaminus dėst. Stecurina, dėst. Malašenkova) grupių studentų turėjo atsakinėti po išlaikys vien tik gerai ir labai gerai. grupės rimtai studijuoja rusų kalbą. GALES MOKSLAS-. du kartus; apie 40% teisininkų gru Nežiūrint į tai, kad politinės eko Sesijos egzaminų rezultatai parodys Tai įrodo jų išlaikytas šioje sesijo Genialus draugo Stalino veikalas pės studentų (vyr. dėst. Sudavičius) „Ekonominės socializmo TSR Sąjun blogai arba tik patenkinamai pasi nomijos kursas buvo skaitomas rusų studentų darbo su knyga ir dėstytojų je rusų kalbos egzaminas. Puikių re kalba, daugelis draugų šią discipliną mokomojo-auklėjamojo darbo per Vi zultatų pasiekė lituanistai, goje problemos" ir juo pagrįsti Ta ruošė įskaitoms. išlaikę rybų Sąjungos Komunistų partijos labai gerai įsisavino, kartu parody są semestrą rezultatus. egzaminą vidurkiu 4,75. Neblogai Maždaug tokio pat lygio buvo ir P. Golokvoščius XIX suvažiavimo sprendimai iškelia dami ir puikų rusų kalbos mokėjimą. yra ir istorikų rezultatai: jie išlaikė aukštosioms mokykloms naujus, dar II kurso studentų atsakymai, prave Vyr. dėstytojas dant marksizmo-leninizmo pagrindų Iš jų pažymėtini drg. drg. Ševelskis didesnius uždavinius, ruošiant ir rusų kalbos egzaminą vidurkiu 4,5. auklėjant visų šakų aukštos kvalifi įskaitas. Pvz., Ekonomikos mokslų fa Šulmanas, Bareika, Kučinskas ir kt. Reikia pbrėžti, kad visose šiose gru RIMTI SIGNALAI kulteto finansų ir pramonės specia Tačiau yra ir nepatenkinamų pažy kacijos specialistus. pėse visi atsakymai buvo įvertinti lybių grupėse iš pirmo karto negavo Pirmaeilės reikšmės uždavinys, įskaitų apie 15% šių grupių studen mių. Juos gavo draugai Kliumka ir Įvykę šiomis dienomis Istorijos-fi tik „gerai" ir „labai gerai". auklėjant ir mokant studentus, yra tų. Janulaitytė. Dėl kokios priežasties? lologijos fakulteto IV kurse politinės (Mūsų koresp.) teisingas visuomeninių disciplinų dėstymas. Marksistinė-lenininė teori Negali džiuginti ir egzaminų iš po Kliumka seminarams niekada nesi- ekonomijos (vyr. dėst. Boreikaitė) ir ja Jaunuosius specialistus apginkluo litinės ekonomijos rezultatai Istori ruošdavo, paskaitų metu užsiiminėda dialektinio materializmo (doc. Stepa UŽSIENIO LITERATŪROS ja visuomenės vystymosi dėsnių ži jos-filologijos fakulteto IV kurse vo pašaliniais darbais. Janulaitytė novas) egzaminai parodė, kad mark (vyr dėst. Boreikaitė): istorijos, rusų nojimu, juos mobilizuoja aktyviam EGZAMINAS II KURSE sistinės-lenininės teorijos dėstymas, darbui visos liaudies kovoje už ko kalbos ir literatūros, žurnalistikos taip pat mažai ruošdavosi politinės specailybių grupėse nemaža studentų ekonomijos seminarams, teisindama iš vienos pusės, ir studentų pasiruo Visose Istorijos-filologijos fakulte munizmo pastatymą. atsakinėjo tik patenkinamai ir net Marksistinė-lenininė teorija turi blogai; žurnalistų grupėje šio egza si tuo, kad nesuprantanti literatūros šimas šiems atsakingiems egzami to II kurso grupėse lietuvįų kalbos, būti dėstoma glaudžiame sąryšyje su mino vidurkis 3,7, o rusistų grupėje rusų kalba. Keista, kad drg. Janulai nams, — iš kitos, dar toli gražu nė žurnalistikos, rusų kalbos ir literatū dabartiniu tarptautiniu gyvenimu ir dar žemesnis — 3.5. tytė pasiekė trečią kursą nemokėda ra pasiekę reikiamo lygio. Labai že ros specialybių) pasibaigė užsienio socialistinės statybos praktika. Svar mame lygyje politinės ekonomijos literatūros egzaminas. Tai buvo sun. Dešimts procentų rusų kalbos ir ma rusų kalbos. biausias visuomeninių mokslų dėsty literatūros specialybės IV kurso stu mo uždavinys yra parodyti marksiz dentų neišlaikė dialektinio ir istorinio Grupės turėtų susirūpinti šiais at egzaminą laikė rusų kalbos ir lite kus, daug laiko ir įtempto darbo pa. mą-leninizmą veikime. materializmo egzamino (doc. Stepa siliekančiais draugais. Kiekvieno mū. ratūros specialybės grupė (11 žmo reikalavęs egzaminas. Svarbiausią reikšmę visuomeninių novas). Politinės ekonomijos egzamino sų pareiga — padėti atsiliekantiems nių). Dauguma studentų gerai pasiruošė mokslų dėstymo sistemoje turi pa vidurkis šioje grupėje tik 3,5. Blogo Jau išryškėję visuomeninių mokslų studentams. skaitos, jų idėjinė-politinė kryptis, kai laikė tą patį egzaminą ir istori šiam egzaminui ir išlaikė jį gerai ir Tamošiūnaitė gili istorinių jvykių analizė, pertei egzaminų rezultatai parodo, kad vi kų grupė '(vienas visai neišlaikė eg labaį gerai. Vis dėlto skaičius atsa kiant faktinę medžiagą. Taip pat di suomeninių mokslų katedrų darbas Teisės mokslų fak. zamino, o trijų studentų atsakymai kymų, įvertintų patenkinamai ir blo delės reikšmės turi visuomeninių dar nėra pasiekęs reikiamo lygio, III k. stud. buvo įvertinti „patenkinamai")., Kaip mokslų seminarinių užsiėmimų orga kad, norint pakelti visuomeninių jau buvo rašyta anksčiau, šio kurso gai, yra gana didelis: patenkinamai nizavimas. Kūrybinis marksistinės- mokslų dėstymo lygį, reikia nenuils KOKS DARBAS, TOKS žurnalistų grupė taip pat žemame ly — 10, blogai — 7 (Montvilaitė, Urbo lenininės teorijos klausimų aptari tamai kovoti už tai, kad šių kated gyje laikė politinės ekonomijos eg naitė, Markuckįs ir kiti). rų dėstytojų kolektyvai nuolat keltų IR ATPILDAS mas seminaruose yra būtina studen zaminą. savo idėjinį-teorlnį lygį, tobulintų sa Tai parodo, kad dar nemaža yra tams dėstomos medžiagos gilaus įsi Šio egzamino rezultatai, ir ne vie studentų, nerimtai žiūrinčių į savo vo darbo metodus. Katedros turi pa Ekonomikos mokslų fakulteto II savinimo sąlyga. Vilniaus Valstybinio universiteto siekti, kad studentai nesitenkintų pa kurso pramonės ir prekybos ekono noje. o keliose grupėse, yra pirmiau pareigas. Laikas padaryti atitinkamas Marksizmo-leninizmo pagrindų, Politi skaitų užrašais bei populiariu mark mikos specialybių studentai sausio sia nuolatinio paskaitų praleidinėji nės ekonomijos, Filosofijos katedros sistinės-lenininės teorijos išdėstymu, 6 ir 7 d. d. laikė buhalterinės apskai mo (pvz., žurnalistų grupėje) ir blo išvadas. siekia sustiprinti marksistinės-lenini bet giliai studijuotų pačius marksiz tos teorijos egzaminą. Tai pirmas go pasiruošimo seminarams pasek (Mūsų koresp.) veikalus, išmoktų šios sesijos egzaminas. Buhalterinės mės. nės teorijos dėstymo vaidmenį, ko mo-leninizmo munistiškai auklėjant studentiją, ko moksliškai juos konspektuoti. voja dėl dėstymo idėjinio-teorinio ly Apginkluodami jaunuosius specia Politechnikos gio pakėlimo ir metodikos pagerini listus marksizmo-leninizmo idėjomis, mo. Tuo tikslu sistemingai tikrinama auklėdami juos tarybinio patriotizmo, PAS HIDROTECHNIKOS 1951-1952 m. m. jis atliko mokslinį, STUDENTAS K. REKEVlClUS dėstymo kokybė ir patikrinimo re beribės meilės ir atsidavimo Lenino— tiriamąjį darbą „katodinį kompen FAKULTETO DIPLOMANTUS zultatai svarstomi katedros posė Stalino partijai dvasia, visuomeninių — IŠRADĖJAS džiuose, telkiama draugiška pagalba mokslų katedrų darbuotojai įvykdys sacinį Voltmetrą", kuris Kauno aukš Jauniesiems dėstytojams; Iš studentų savo pareigą tarybinei Tėvynei. Hidrotechnikos fakulteto diploman TSRS Ryšių Priemonių Pramonės tųjų mokyklų studentų mokslinių -------------------------------------Ministerija pranešė, kad Elektrotech darbų apžiūroje buvo įvertintas pir tų projektai yra susieti su Nemuno nikos fak. V. k. studentui K. Reke- mąja Vieta. Dabar TSRS Ryšių Prie upės kompleksinio išnaudojimo pro AGITPUNKTE Nr. 54 vičiui už jo sukonstruotą „Katodinį monių Pramonės Ministerija autoriui blemomis. Visi šie darbai turi aktua Agitpunktas Nr. 54 (Pionierių rū Daunytė, Klebanskienė, Vengrienė, kompensacinį voltmetrą“ suteikiama pripažino išradėjo teises. lios reikšmės projektuojant hidro K. Augustauskas autorinė teisė. mai), kurį aptarnauja Istorijos-filolo- Kuzavinis ir daugelis kitų. elektrinių statybas ir atliekant kitus Sausio 8 — 9 dienomis vyko rinkė Rašte pažymėta, kad „... šis voltgijos fakulteto agitatorių kolektyvas jų registracija rinkiminiams sąrašams hidrotechnikos darbus Nemuno basei MOKOSI SKLANDYTI fe; (vedėjas drg. Cernevskis), jau yra sudaryti. Beveik visi agitatoriai su metras turi naujų elementų ir skiria i išvystęs agitacinį darbą jam paves- gebėjo atlikti šį darbą nustatytu lai si nuo žinomų kompensacinių volt- Didelį susidomėjimą kelia instituto ne. ku. . toje rinkiminėje apylinkėje. metrų. Voltmetre panaudotas kom Aktualus, nagrinėjąs Nemuno su Agitpunkto vadovybė turi pasirū pensacinis principas, kuris leidžia sklandymo sekcija, kurioje dalyvau Dniepru sujungimo klausimą, yra Sausio 7 d. agitatoriai, išklausę H instruktyvinį pranešimą (drg. Mitro- pinti griežta agitatorių vedamo dar praktiškai gauti tiesialinijinę skalę, ja žymus studentų skaičius. Sekcijai bo kontrole, turi pareikalauti, kad didelę įėjimo varžą ir kuriam galima vadovauja sklandytojas drg. Balčiū stud. Jodelio diplominis projektas , polskaja) tema „Penktasis stalininis kiekvienas agitatorius sistemingai panaudoti mažai jautrų galvanome- nas. Praktiškus užsiėmimus studentai „Oginskio kanalo rekonstrukcija" planas TSR Sąjungos liaudies ūkiui vestų savo darbo dienyną ir nuolat trą..." vykdė Kulautuvoje sklandytuvu ■išvystyti“, pradėjo rinkėjų tarpe aiš teiktų informaciją apie jam pavesto Stud. K. Rekevičius yra Vienas „A-l". Daugelis sklandytojų turi pa Diplomantas Zilnys sėkmingai spren kinamąjį darbą nurodytąja tema. Ge darbo eigą. aktyviausių Radiotechnikos moksli, darę po 25—30 startų ir sugeba nu džia temą „Hidroelektrinė ant Namu rai agitacinį darbą atlieka drg. drg. R. Dačintkat nio būrelio narių. skristi nuo pusės šlaito. no", PASEKIME KOMJAUNUOLIŲ PAVYZDŽIU
KELTI VISUOMENINIŲ MOKSLŲ DĖSTYMO LYGĮ
Kau/io
DIDYSIS POETAS-PILIETIS N. A. NEKRASOVAS 1953 m. sausio 8 d. Visa tarybinė visuomenė atžymėjo 75-ąsias didžio jo rusų tautos poeto-demokrato N. A. Nekrasovo mirties metines. Garbingą ir sunkų rašytojo-piliečio kelią nuėjo Nekrasovas, daugiau kaip trisdešimt metų juodos reakci jos laikais tarnaudamas didžiajam liaudies išvadavimo reikalui. Nekrasovas yra didis tuo, kad žu vus Puškinui įr Lermontovui, kai „vis kas mūsų literatūroje nutilo ir ap mirė", drąsiai iškėlė rusų poezijos pilietinės tradicijos vėliavą, pašven tė savo didį poetinį talentą tam rei kalui, kurio Vardu Bielinskis, o jam mirus Cernyševskis ir Dobroliubovas vienijo Visas priešakines rusų visuomenės pajėgas. Dideli taip pat yra Nekrasovo nuopelnai kaip lei dėjo ir redaktoriaus tų žurnalų, ap link kuriuos trisdešimties metų lai kotarpyje būrėsi visos priešakinės, progresyvios rusų literatūros ir Vi suomeninės minties pajėgos. Štai ko dėl Nekrasovo paveikslas įamžintas mūsų atmintyje kaip rusų tautos di džiojo poeto ir didžiojo piliečio pa veikslas, kurio vardas amžiams yra įrašytas į Rusijos revoliucinio — išvaduojamojo judėjimo istoriją. Kupinas gilios meilės tėvynei ir gimtajai liaudžiai, Nekrasovas sukūrė milžinišką savo amžininkų ryškių paveikslų galeriją. Jo garsioji po ema „Kam Rusijoje gyventi gera", poemos „Šaltis raudonnosis", „Karabelninkai", „Valstiečių Vaikai", dau gybė eilėraščių, vaizduojančių rusų valstiečių gyvenimą, jų darbus ir vargus — tai vis kūriniai, kurie tiek rusų liaudies tipingų bruožų atsklei dimu, tiek ano meto rusų kaime Vy kusių procesų prodymu neturi sau lygių rusų poezijoje. Savo poemose įr eilėraščiuose Nekrasovas pirmas ne tik rusų poezijoje, bet ir Visoje rusų literatūroje sukūrė pasibaisėti nų sąlygų fone didingus rusų Vals tiečių, vyrų ir moterų, paveikslus — paveikslus žmonių, kurie žavi mus savo vidiniu ir išoriniu grožiu, žmo
nių, kurie slepia savyje milžiniškas, ar tai būtų „visa ištveriančios rusų neišeikvotas jėgas, įvairiausius ta padermės daug vargo patyrusi moti lentus. na". Jai būtent, rusų kaimo moteriai, Talentinga prigimtis ta, pašventė Nekrasovas šias jaudinamai Toj šaly gausu jėgų, nuoširdžias eilutes: Kur dar liaudyje pražysta Šitiek tviskančių Vardų,— Yra dar mūs kaimuos rusaičių Tiek puikių, taurių, teisingų, Ramiais, iškilmingais Veidais, Mylinčių drąsią čirdim. . . Tyrom akimis karalaičių, Tvirtais ir grakščiais judesiais. Ypatingai reikia atžymėti didelį Aklam gal tik jų nematyti, Nekrasovo nuopelną sukuriant rusų Akylas jas giria seniai: poezijoje ryškų, neužmirštamą rusų „Praeina — lyg saulė sušvyti! moters paveikslą. Eidamas paskui Pažiūri — lyg rublį gavai!!" Puškiną, sukūrusį nemirtingą Tatja Jos kelias — purvynė ir gruodas, nos Larinos paveikslą, Nekrasovas Tai kelias mūs liaudies visos, daugelio savo veikalų didvyriais pa Bet purvas gyvenimo juodas, renka rusų moterį, ar tai būtų išti Sakytum, nelimpa prie jos. kima ištremto dekabristo gyvenimo draugė (poemoje „Rusų moteris"), Nešiodamas savo širdy, piliečio
Ištrauka iš—poemos -----------------J.----------- •
„Valstiečių vaikai" — Gana jau, Vaniuša, žaidimų ir trenksmo, Jau metas į darbą ir tau! —
kovotojo širdy, tvirtą įsitikinimą, kad . . .ta širdis nebeišmoks mylėti, Kurioj išseko jėgos neapkęst, — Nekrasovas, kaip joks kitas iš rusų poetų, mokėjo panaudoti savo kū ryboje smogiantį satyros ginklą. Jo rūstus satyriko įnirtimas yra toks pats neišsemiamas, neišnaikinamas, kaip yra neišsenkama poeto kūrybo je jo meilė tėvynei ir liaudžiai. Eidamas petys į petį su garsiuoju rusų satyriku Saltykovu-Ščedrinu, Nekrasovas sukūrė daugybę aštrių satyrinių savo amžininkų, reakcinio režimo „stulpų", paveikslų, vaizduo jančių kietaširdžius ir bukapročius biurokratus („Apmąstymai prie para dinių durų"), prasilošusių, paleidusių vėjais savo turtus Rusijos dvarinin kus („Meškų medžioklė"), apsukrius, nepažįstančius, kas tai yra sąžinė, visokių rangų vertelgas, diplomuotus carinio režimo liokajus-liberalus („Amžininkai"). Nekrasovas taip pat pirmas rusų poezijoje pavaizdavo negailestingai eksploatuojamą, pasibaisėtinose są lygose gyvenantį ir dirbantį rusų darbininką ("Geležinkelis", „Vaikų rauda" ir kiti). Nekrasovas įvedė į rusų poeziją naują didvyrį, atrastą pačiose liau dies gyvenimo gelmėse. Jis demokra tizavo rusų poeziją ir pasireiškė kaip stambus novatorius, praturtin damas rusų poezijos kalbą galingu sriautu vaizdų ir žodžių, paimtų iš neišsemiamo liaudies kalbos lobyno. Poeto eilės, nukreiptos į Rusiją, jo nuostabi lyrika, vaizduojanti rusų gamtą, jo eilės, pilnos karštos meilės rusų liaudžiai, pilnos tikėjimo tuo, kad rusų liaudis
Viską iškęs — ir savo krūtine Praskins sau platų ir šviesų kelią. — Šios nuostabios eilės stiprina mumy se tarybinio patriotizmo jausmą, ku ris daro mus nenugalimus kovose, kuris užtikrina mums Visus mūsų pasiekimus kūrybiniame darbe. ir
,
Kaip laukas sudygsta, banguodamas želia,
Kuri nenumiršta — ją smauk ar nesmauk, —
Sustipęs lig kaulų iš miško skubu.
Kurioj taip daug pykčio ir skausmo slėgimo Ir meilės kurioj — šitiek daug! Tai žaiskit, vaikučiai! Ir aukite valioj! Juk tam ir vaikystė duota jum graži, Kad jūs pamylėtut šią skurdžią žemelę, Kad būtų per amžius ji jum maloni! Branginkite amžių senų palikimą, Mylėkite duoną, pelnytą darbe, — Vaikystės poezijos mielas dvelkimas Tegu jus sulies su gimta žemele! II
Matau: pamažėli krypuoja į kalną
— Jau toks tu rūstus su didžiu vežimu!
Prinokusį javą pakirs pjautuvai,
Iš kur gi tos malkos? — „Žinia, iš šilelio,
į pėdus suraišios, pargirgždins j kluoną, Ir jaujoj džiovins, ir baksnos kultuvai, Sumals malūne ir suminkys į duoną...
Vaikutis duonelės šviežios atsilaužia Ir liuoksi it kiškis pas tėvą lauku.
Prikraus kur šienelio: „Na, riskis, padauža!“ —
Vaniuša kaiman įvažiuoja caru. Tačiau ir bajoriško vaiko širdelėj
Pavydą sukelt negaliu. Todėl tat apversti žavingą medalį
l antrąją pusę turiu.
Valstiečio vaikutis ir auga, ir žaidžia, Netrukdomas mokslo, laisvai... Išauga tačiau, jei dievulis to geidžia,
Ten tėvas kapoja, o aš gabenu“.
Siaubus stebėdamas kovos,
(Miškelyje kirvis pokšėjo kirtiko).
Kai aukos sugula į eilę,
— O ką gi, tėvelio šeima negausi?
Gailiuos ne draugo, ne žmonos, —
— „Šeima tai gausi, bet mužiku beliko
Ne karžygių pačių
Tik tėvas ir aš. .. Nedarbingi kiti“.
— Tai šit kas! O kaip tavo vardas bus?—„Vlasas'.
Pamirš geriausias draugas draugą;
— Ir metų tau kiek? — „Šeštus jau baigiau.
Tačiau yra siela viena,
Na, timple!“ — sugirgždo stačiokiškas basas, —
Kąr atmintį lig grabo saugo!
Patampęs pavadį nuėjo greičiau. ..
Tarp mūsų polėkių tuščių,
j šitą paveikslą taip saulė švytėjo,
Pro visą prozą ir apmaudą,
Taip vyras žavėjo graudžiu mažumu, —
Aš ašaras tikras regiu —
Lyg pasakoj visa tai kaž kur regėjau,
Palaimintą ir šventą raudą:
Ar gal patekau į teatrą vaikų?
Tai motinų rauda skurdžių!
Bet gyvas jis buvo ir tikras vaikelis,
Jos savo nepamirš vaikų,
Ir rogės, ir žabai, ir keršas arklys,
Išbridusių kraujuotą sėją, Kaip gluosnis nepakels verkėjas
Ir saulės žieminės aitrus spindulys, — i-
*
_•
man gaila...
Deja! Apsiramins žmona,
Ir sniegas, palangę apgulęs kaimely,
O ne — tai ir žus bematai...
(Mūsų koresp.)
Vidužiemį kartą, per didelę šalną,
— O, sveikas, vyruti! — „Keliauk sau pro šalį!“
Kaip varpos išplaukia, sunkėja grūdai..(
Sausio 8 d. Vilniaus Valstybinio universiteto Aktų salėje įvyko di džiojo rusų poeto N. A. Nekrasovo minėjimas. Labai įdomų ir išsamų pranešimą apie N. A. Nekrasovo vie tą rusų literatūroje padarė VVU ru sų literatūros katedros vedėjas, filo logijos mokslų kandidatas, V. I. Kulešovas.
Garbingajai minčiai, kur valios nežino,
Su dideliais batais, storais kailiniais, Su didelėm pirštinėm. .. pats kaip nykštukas!
Kaip sėja pasėlį su meile jisai,
N. A. NEKRASOVO MINĖJIMAS VILNIAUS VALSTYBINIAME UNIVERSITETE
Užtat iš mažens ir vargelį jis braido...
Mužikas apynasrį tempia ir suka. ..
Jis regi, kaip tėvas purena žemelę,
N. A. Nekrasovas praskynė sau kelią į lietuvių literatūrą dar XIX amžiuje. 1893 metais žurnale „Var pas", 9 numeryje, buvo patalpintas eilėraščio „Nesžataja polosa" verti mas pavadinimu „Nekirstas rėžis". Kaip paaiškėjo, viena iš Prano Vai čaičio elegijų „Jau pajėgos mažinąs; vystu, kaip lapas..." yra ne origina lus jo kūrinys, bet sekimas 1861 me tais Nekrasovo parašyto eilėraščio „Cto ni god — umenšajutsia sily.. Seniau plačiai pasklydusi po Lie tuvą daina: „Pasakyk, Lietuva mylimoji, Ar ilgai tave, slėgs dar vargai? Ar ta laisvė toli laukiamoji? Ar ilgai mus dar skriaus, ar ilgai?. .." yra „Apmąstymų prie paradinių du rų" baigiamosios dalies <(,,Ukaži mnie takuju obitielj. ..") laisvas se kimas. Tarybinės santvarkos metais Ne krasovo kūryba tapo prieinama pla čiosioms Lietuvos darbo žmonių ma sems. 1951 metais 6000 egzempliorių tiražu buvo išleista Nekrasovo „Rink tinė", kurioje patalpinti geriausieji didžiojo poeto kūriniai. Tokiu pat ti ražu Nekrasovo poezijos dalykai mokykloms išleisti „Mokinio biblio tekos" serijoje. Nemaža didžiojo rusų poeto kūri nių išversta mirusio Vilniaus Valsty binio universiteto profesoriaus, žino mo Tarybų Lietuvos rašytojo, Balio Sruogos. Porą jo Nekrasovo kūrinių vertimų dedame šiame „Tarybinio studento" numeryje. Verčiamas į lietuvių kalbą vienas iš įžymiausių Nekrasovo veikalų — poema „Kam Rusijoje gyventi gera". (Mūsų koresp.)
Kur rusiškai minčiai įžiebia liepsnos, —
O prieky žingsniuodamas žingsniais rimtais
Lyg stengias atrodyt gražiau!
A. NEKRASOVO KŪRINIAI LIETUVIŲ KALBA
Užtat jį ir ėda uodai-mašalai,
Arklelis su žabų žalių vežimu.
Bet net gi ir darbas jam šypsosi linksmas
Žymėta žymėm mirtinosios žiemos,
Ir joti jis moka, vandens nesibaido, —
Kur rusišką dvasią kankina — vilioja,
;
Savų nusvyrusių šakų. ..
Tai rusiška buvo tikrovė tikroji,
Sakysim, jam žinomi miško takai,
LV 00434
—
1953
Redakcijos adresai: Vilniui, Universiteto g-vė Nr. 3, telef. Nr. 2-10-38. Spaudė „Tiesos" spaustuvė Vilniuje.
Vertė Balys Sruoga
REDAKTORIUS V. KOSTELNICKIS Užs. Nr. 00054