VISLI ŠAULĮ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
Gerbkite ir saugokite priešakinio pasau
9.
faftNTAI r VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Nr. 23 (127)
1953 m. rugsėjo 9 d., trečiadienis
lyje tarybinio mokslo tradicijas. Jūsų mokslo
sėkmė priklauso nuo jūsų, brangūs draugai
studentai.
Kaina 20 kap.
ATKAKLIAI DIRBTI NUO PIRMOSIOS DIENOS
Įsisavinti visa, ką teikia aukštoji mokykla
Svajonės išsipildė
Su kokiu džiaugsmu aš laukiau k' tos dienos, kada baigusi vidurinę mo I i I kyklą galėsiu laisvai pasirinkti mė giamą specialybę. Mūsų senajame universitete prasi-1 Brangiausios tarybinio žmogaus saDRAUGAI STUDENTAI! Nenutrūkstamai kylantis mūsų ekonominis ir Dar būdama jaunesnėse vidurinės ' dėjo nauji mokslo metai. Partijos ir vybės — aukštas idėjiškumas, bega- kultūrinis gyvenimas reikalauja ne tik vis daugiau įvairių sričių specia i domėtis vyriausybės rūpesčio dėka mūsų uni-įlinis atsidavimas Tėvynei, sugebėji- listų, bet taip pat vis geriau ir geriau paruoštų savo dalyko žinovų, už mokyklos klasėse pradėjauį mokykversitetas lapo stambia mokslo įstai-1 mas nugalėti kliūtis geriausiai išsi-' grūdintų marksistų-leniniečių, kurie būtų pasiruošę nugalėti darbe pasi fizika, aktyviai įsijungiau į ga, turinčia visas galimybes nuolat,ugdo mokslo procese, yra kaip tik taikančius trukumus ir tuo prisidėtų prie mūsų žengimo į komunizmą pa Į los fizikos būrelio veiklą, Cia dar augti ir klestėti. Iš viso universitete į to proceso rezultatas. Štai kodėl me-l spartinimo. Tačiau kad tai būtų galima pasiekti, reikia nuo pat pirmosios i labiau įsigilinau į fizikos mokslą, I| Susipažinau su mūsų šalies mokslimokosi daugiau 3000 studentų, iš ku- i todologiniams paskaitų pagrindams mokslo dienos mokytis atsidėjus ir užsispyrus, nepraleidžiant veltui i rių 700 naujai įstojusių. Jaunus spe pas mus turi būti skiriamas itin di nė vienos dienos, išnaudoti studijų laiką planingai ir racionaliai taip, kad 1 ninku pasiekimais fizikos srityje. Taip cialistus auklėdami dirba 32 mokslo delis dėmesys. Pagrindinis mūsų už kiekviena paskaita, kiekvienas seminaras, kiekvienas praktikos darbas pat būnant būrelyje teko susidurti su praktine fizikos puse gaminant padaktarai-profesoriai, 92 docentai — davinys — gerinti idėjinį - teorinį duotų daugiausia naujų mokslo žinių bei mokslinio darbo įgūdžių. vaizdumo priemones. Eilės susirinki įvairių specialybių mokslo kandida paskaitų ir seminarinių užsiėmimų' Mokymosi darbo pagrindan reikia padėti savarankišką, darbą su kny tai. Išaugo ir sustiprėjo komjaunimo 'lygį. Moralinė dėstytojo įtaka turi ga, su pirminiais mokslo šaltiniais, su mokslo aparatūra. Dėti visas pa mų metu mes lietėme ne tik grynai būti paremta ne tik žiniomis, atitin-' fizikos sritį, bet plačiau susipažinom organizacija. karnų faktinės medžiagos išdėstymu, stangas susipažinti ir pasisemti mokslo žinių iš pirminės mokslo versmės, Auga ir materialinė universiteto bet ir jų pačių — dėstytojų autori įsigyti mokslo žinių bei mokslo darbo įgūdžių tiesioginiai ir savarankiš ir su astronomija. Taip būnant fizikos būrelyje kiekvieną dieną augo susi bazė. Baigiamas įrengti naujas pui- tetu. • ka^ studijuojant mokslinę literatūrą, dirbant laboratorijose su mokslo apa kus 400 vietų bendrabutis ir stato-1 Šiais ~ metais mes turime žymiai pa- ratūra. Tik šitokiu būdu dirbant gali būti užtikrintas rimtas pasiruošimas domėjimas šiuo mokslu, su didžiule mas dar vienas 200 vietų bendrabu- geri^ ^ud“entų^seminaHnių,“‘prakti- i būti geru savo srities specialistu, aktyviu komunizmo statytoju. Vadinasi, ateitimi mokslu, kuris įgalina žmoni 1tl.S?,.P.a^erlntl kabinetų Įrengimai, njų bei laboratorinių darbų organi-Į mokymosi pagrindan turi būti padėtas ne „kalimas", bet gilus, savaran ją pažinti atomo paslaptį, panaudoti bibliotekos papildytos nauja moksline zaciją. Reikia pasiekti to, kad kiek-' kiškas ir kūrybinis dėstomųjų dalykų įsisavinimas, platus apsiskaitymas, saulės spindulių energiją, užkariauti begalines erdves ir žemės gelmę. Šir savarankiškas mokslo darbo įgūdžių įsisavinimas. ir grožine literatūra. - vienas studentas seminarinių užslŠlovingoji mūsų Komunistų partija, mylimoji mūsų tarybinė Vyriausy dis šokteli pagalvojus, kad tokia drąKiekvienais metais mūsų šalies ėmimų metu išsiaiškintų visus pa bė nesigaili lėšų mokslui. Mokslo reikalams kasmet skiriamos milžiniškos ( ' si fantazija, kaip tarpplanetinės erdruošiau- . grindinius klausimus ir galėtų aukštosioms mokykloms, ________ _ _ . toliau čioms naujus specialistų kadrus, sta-, savarankiškai gilinti žinias. Tvirtas, pinigų sumos, kasmet vis daugiau ir daugiau teikiama knygų, įvairių ! vės užkariavimas, pamažu pradeda tomi vis didesni reikalavimai. Įgy- kasdieninis visuomeninių mokslų ka- mokslo priemonių, gerinamos studentų buitinės gyvenimo sąlygos. Todėl Ii tapti realybe. Ir štai atėjo diena, kada atestatas vendinant Tarybų Sąjungos Komu- tedrų, partinės Ir komjaunimo orga- šiuos mokslo metus mūsų universitetas sutinka dar geriau pasiruošęs, negu nistų Partijos XIX suvažiavimo nu- į nizacijų ryšys — yra savarankiško , praėjusiais metais. Šiais mokslo metais universiteto studentai gauna nau Į buvo rankose, ir reikėjo tvirtai nutarimus dėl būtinojo viduriniojo, po- studentų darbo visuomeninių mokslų ją, gerai įrengtą 400 vietų bendrabutį. Tai didelė mūsų Partijos ir Vy I spręsti, ką studijuoti, kokią specialy litechninio apmokymo Įvedimo, reika- srityje pagyvinimo laidas, | riausybės dovana musų studentams, už ką jie turi atsidėkoti darbu, geru bę pasirinkti. Be didelių abejonių nu sprendžiau įstoti į Fizikos-matemati lingi tokie specialistai, kurie neatsiOrganizuotai turi būti vedamas ’ mokymusi. Tuo būdu mūsų jaunimas turi visa, kas.reikalinga sėkmingai eiti moks kos fakultetą. liktų nuo didingai augančio mūsų ša- kasdieninis komunistinis studentų ' Aš dabar pirmo kurso studentė. Su lies darbo žmonių kultūrinio lygio, auklėjimas. Mes turime nuolat rū- • lus, pasiruošti būti gerais specialistais, aktyviais komunizmo statytojais. nuo tos, gigantiškais šuoliais žengian- pestingai dirbti _ keldami politinį ir I Mokslo sėkmė priklauso nuo jūsų, brangūs draugai studentai. Tocįjl kvie ■ kokiu susidomėjimu mes sekam doc. siu visus studentus į aktyvų ir intensyvų studijų darbą. Sveikinu su Horodničiaus ir kitų dėstytojų pačios į priekį technikos, kurios pagal .kultūrinį viso mūsų universiteto ko mokslo metų pradžia ir linkiu sėkmingo darbo mūsų mylimos di ! skaitąs. Prieš akis iškyla tas didelis ba bus patenkinami nuolat augą ta lektyvo lygį. Mums keliamas didžiu naujų , fizikos mokslo žinių lobynas, visi tie ne lis uždavinys — ugdyti tarybinį pat džiosios tarybinės Tėvynės labui! rybinio žmogaus poreikiai. Prof. dr. J. Bučas i laimėjimai, kuriuos pasiekė tarybi riotizmą ir gilią, veiksmingą meilę Baigti aukštąjį mokslą nereiškia mūsų didžiajai Tėvynei. Visuomeni Vilniaus Valstybinio universiteto niai fizikai, ir kurie tarnauja musų įsisavinti tam tikrą žinių kiekį. Ta nės organizacijos, dėstytojai turi ge-) rektorius darbo liaudžiai. rybinis specialistas šalia gilių ir tvir rai išaiškinti studentams Komunistų Universitete mus sutiko jaukios au tų žinių turi išsiugdyti savyje orga Partijos reikšmę kuriant komunizmą, ditorijos, puikiai įrengtos laboratorinizatoriaus - vadovo savybes, turi kovojant už taiką, pabrėžti mūsų so-‘ > jos, dėstytojų ir vyresniųjų kursų mokėti pažadinti masių aktyvumą, cialistinio ūkio, mūsų tarybinio vals-, | studentų draugiškas dėmesys. Jauku kūrybinę, iniciatorišką veiklą, be tybingumo pranašumus, iškelti __________ tary, ' Prieš kelis mėnesius Gamtos m. tfaTačiau, šalia viso to tenka pažy ir gera tarybiniame universitete. kurios neįmanomas komunistinės vi-, binio mokslo reikšmę, reikšme. propaguoti r-------- •< ■' kultetas išleido eilinę laidą jaunų mėti ir tokius faktus, kai atvykę į Ir dabar ima nesuvaldomas troškisuomenės sukūrimas. Imūsų mūsų didžiuosius 1laimėjimus laips- i specialistų, kurie pasiskirstė pagal aukštąją mokyklą kai kurie abiturien. j mas kuo geriau, kuo giliau išmokti, Siekiant to, visų pirma reikia ge-'niško perėjimo į komunizmą kelyje, j paskyrimą — kas mokytojauti, kas tai bando apgaudinėti komjaunimo sužinoti visa, kas reikalinga norint "............................. -------............................. ........ gamyboje, . . .kas toliau tęsti organizaciją. Pavyzdžiui, Seliukas, ge- į tapti geru tarybiniu specialistu, torai suprasti ir kūrybiškai įsisavinti f1 Mūsų uždavinys — išaiškinti stu- dirbti visa nugalintį Markso—Engelso— (dentams, kad mūsų socialistinės vals- mokslą aspirantūroje. ; ologas, jau iš pirmųjų dienų gėdin- s kiu specialistu, kuris apsišarvavęs <—“---------Jų vieton į pirmus kursus atvyko • gai, prisidengdamas komjaunuolio priešakinio mokslo laimėjimais galės Lenino—Stalino mokslą. Šis mokslas tybės jėgos ir tvirtumo, jos laimėjimų j x i «_« pa- -komunizmo ' j darbe šaltinis iš įvairių respublikos kampelių nau- ', ženkliuku (pats leidžia darbo žmonėms geriausiai statybos būdamas faktiškai tapti tikru komunizmo statytoju mūžinti objektyvius visuomenės vysty yra tarybinės liaudies vienybė ir ja pamaina, tvirtai ir ryžtingai pasi- nekomjaunuoliu) nori susidaryti apie sų šalyje, padedančiu " i įgyvendinti mosi dėsnius, komunizmo statybos tautų draugystė. ryžusi paimti mokslo tvirtovę. Jų •save tokią viešąją nuomonę, kuri didžiąją liaudies — ---*— svajonę. dėsnius ir duoda mums pačią ryš tarpe mes skaitome pavardes aukso jam padėtų gerai įsitaisyti. Teisingai Pateisinkime mūsų liaudies, Parti Universitete mes turime išauklėti kiausią kūrybinės veiklos liaudies draugišką, morališkai ir politiškai su ir sidabro medalininkų — komjau padarė gruporgas drg. Stonkus ir ki jos ir Vyriausybės viltis! Draugai, gerovei perspektyvą. Įsisavinant visa tarybine liaudimi susijusią stu nuolių Šimkaus, Nedveckaitės, Are- lti grupės aktyvistai laiku demaskavę visų fakultetų ir visų specialybių pirmarksistinę-lenininę teoriją daug kas dentų šeimą. Mes turime teisingai lytės ir kt. Gamtos m. fakulteto kom šį studentą. ■ mųjų kursų studentai, aš kviečia jus priklauso ir nuo pačių studentų, dėl nušviesti istorijos bėgyje išaugusią jaunimo organizaciją papildė nauji O dabar tenka palinkėti pirmie- pradėti kruopštų ir nuoseklų darbą to studijuojant marksizmo-leninizmo 'didžiausią rusų ir lietuvių tautų komjaunuoliai-aktyvistai, kaip Mun- siems kursams dirbti nenuleidžiant nuo pat pirmosios studijų dienos, klasikų veikalus reikia daugiau dė draugystę, kuri diena iš dienos stip čelis, Macaitytė, Ribokaitė, Stankus, rankų. Jiems padės ir jų iniciaty- kviečiu jus mokytis taip, kaip to reimesio skirti savarankiškam studentų rėja šventoje Tarybų Sąjungos ir Laurinaitytė ir kt. Taip pat esama ir ; vą visur ir visuomet palaikys vy-. kalauja aukštas tarybinio studento darbui, labiau įsigilinti į šių dienų : liaudies demokratijos šalių kovoje sportininkų-atskyrininkų, kaip Eitmi- resniųjų kursų draugai, vardas. S. Budrytė tikrovę kurioje ryškiausiai atsispindi I ‘ u^ą, prieš karo navičius, Galinis, Berešaitė, Fijal-. Fizikos-matematikos fak. kūrybinis marksizmo-leninizmo pn- kurstytojus V. Petrėnas I k. stud. usiyiujus. kauskaitė ir eilė kitų. ' taikymas. Draugas Malenkovas V-oje Į Kelkime ] Y J budrumą savo eilėse. Pra* ! -k. Tarybos sesi-1 TSRS Aukščiausiosios ~ ėjusių metų patyrimas mums parodė, joje pasakė: kad priešas įsibrauna kaip tik ten, „Komunistų partija ir Tarybinė kur blogai vedamas politinis-auklėjaVyriausybė žino, kur ir kaip vesti liaudį, nes jos vadovaujasi moksline masis darbas, kada užmirštamas kapivisuomenės vystymosi teorija talistinis apsupimas. Stiprindami Dar gerOkai prieš aštuonias, šešta- treti dalyvavo turistiniuose žygiuose,, Ekonomikos fakulteto komjaunimo marksizmu-leninizmu, kurios vėliavą kiekvieną grupę, kolektyvą, vystyda-' dienį į Čiurlionio Nr. 23 rūmus ėmė o dar kiti, atostogaudami kolūkiuose, biuro sekretorius drg. Damidavičius. .— aukštai —'-štai iškėlę Iškėlę musų tėvas ir mo-' mo- . ■ • yra ‘ ”, ' ' ' ' rinktis šventiškai pasipuošę studen- skaitė paskaitas, organizavo sportines i Tribūnoje nedidelė apsikritaveidė Rytojas genialusis Leninas ir jo rei- mI kritiką ir savikritiką, rupindalvuio tai’ Šiandien mokslo metų atidarymo varžybas. Daug nuveikta. Visko ne-' mergina. Jos kasose įrištas platus kalo tęsėjas didysis Stalinas". į miesi politinio ir kultūrinio vakaras. Į gausiai apšviestą salę be suminėsi... z baltas kaspinas neabejotinai rodo, Profesorių ir dėstytojų kolektyvas, kėlimu,i, kovodami už sąžiningą mo- paii0Vos eina jaunuoliai ir merginos, ... 20 vai. 10 min. prasideda iškil kad ji dar neseniai paliko linksmą partinė ir Komjaunimo panine komjaunimo uiijoumiiijui organizacijos -.nyinąsi Ikymąsi bei uui eiyesį, elgesį, Saugodami saugodami S3V0 savo Linksmi, saule Suun nudegę veidai, žvalūs mingas vakaras. Rektorius prof. Bu vidurinės mokyklos klasę. Tai Fizi trykšte trykštančią čas skelbia vakarą atidarytu ir linki kos-matematikos fak. I k. studentė turi padėti Įsisavinti studentams dia-1 brangiojo universiteto garbę, mes su- judesiai rodo> lektinj materializmą, nes tik šio moks- tbursime apie mūsų didžiąją Ko-į energiją. Septyni šimtai vakar buvu sėkmės studentams naujais mokslo ; Irina Švarte. Pirmieji jos žodžiai pasių abiturientų atvyko į stambiausią metais. lo dėka jaunieji specialistai suge-į « ... • ! skęsta plojimuose. Irina jaudinasi. Ji bės įgyvendinti Partijos ir Vyriausy-’ ^unistų Partiją ir šlovingąjį Lemno- ,respublikos aukštąją mokyklą semtis' Šiltai f" sutinkamas tribūnoje pasiro-, sako: mokslo žinių ir praktiško darbo įgū-1 dęs prorektorius mokslo reikalams bės iškeltus uždavinius. uStalino komjaunimą. — Mes gyvename šalyje, kurios džių. Šiandien jų rankose studijų drg. Mitropolskis. Prorektorius konk. konstitucijoje auksinėmis raidėmis -------------- >------------■knygelės — jie studentai, judrus Irečiais faktais pasakoja apie nenu- užrašyta visų darbo žmonių teisė į energingi pirmakursiai. -trūkstamą mūsų šalies pramonės, darbą, mokslą ir poilsį. Mums pa „Tarybinio studento" konkursas apsakymui, Kai kurie jų eina nedrąsiai žval-1 transporto, žemės ūkio augimą, nuo- statyta daugybė mokyklų, techniku gydamiesi po vestibiulį. Kiti, jau latinj Komunistų partijos rūpinimąsi mų, įrengti tūkstančiai kabinetų, la . apybraižai ir eilėraščiui įspėję susirasti draugų iš vyresniųjų;buitiniais ir kultūriniais darbo žmo- boratorijų, mokslinių bibliotekų. Mes šnekučiuodami kopia I nių poreikiais. Nuolatiniu rūpinimu- turim viską, kad galėtume mokytis. „Tarybinio studento" redakcija skel pavardė, vardas, fakultetas, kursas, kursų, gyvai laiptais aukštyn. Salė jau beveik pilna.! si apgaubtas ir mūsų universitetas, universdtot’:. Todėl mūsų uždavinys __ bia konkursą apsakymui, apybraižai, specialybė. — atkakliai Apsakymų, apybraižų, feljetonų ir Čia atėjo ir panevėžietė Saikutė, ir) kuris per praėjusius mokslo metus ^mokytis, kad, baigę aukštąją mokykfeljetonui ir eilėraščiui. eilėraščių tematika turi liesti tarybi utenietis Sirvydis, ir sėkmingai bai- pasiekė to, kad pagerėjo - . , -° marksisti-s atneštume mylimai Tėvynei kiek Apsakymo ir apybraižos apimtis — nės studentijos mokymąsi ir buitį, gęs Pagėgių vidurinę mokyklą Vai- nės-lenininėš sstudijavimas,’galint daugiau naudos. nes-leninines teorijos iki 8, feljetono 2—3 mašinraščio pus komjaunimo Vaidmenį ir veiklą uni demaras Karpas ir daug daug kitų, išaugo studentų ir dėstytojų politinisBendras“ mokslo’™-1 ^kilmingoji dalis baigta. Prasideda lapių, eilėraščio — 20—30 eilučių. versitete, studentų idėjinį-politinį Iš Vilniaus, Kauno, iš Joniškio, Aly- idėjinis lygis. s koncertas, kuriame įdomią ir tunninPristatymo terminas — iki’ gruo brendimą, meilę ir atsidavimą tary taus, iš Telšių ir Ukmergės, iš visų,durkis pakilo iki 4,3. j gą programą atlieka Valstybinės fildžio 15 dienos. Tarybų Lietuvos kampelių susirinko Universiteto komjaunimo organizabinei Tėvynei, Komunistų partijai, | harmonijos solistai Rubackis, MurašKiekvienas konkurso dalyvis pri universiteto studentų sportinę ir kul čia jaunimas. Kartu ateina (lyg ir iš- cija tapo milžiniška jėga. Organizastuden- 'cija jungia 70 procentų visų studen- į?' °Peros baleto teatro solistai 1 stato „Tarybinio studento" redakcijai tūrinę veiklą, kovą su pasitaikan didžiai) aukštesniųjų kursų slapyvarde pasirašytą kūrinį šia čiais trūkumais darbe, su buržuazi tai. Jie gerai pasilsėję, kupini ato-įtų. Daug dėmesio skiriama buitiniam Čiudakova, Sabalauskaitė, Banys, RuSU dramos teatro aktorius Smelcovas. tvarka: a) tekstą, pasirašytą slapy nės ideologijos likučiais, musų gy stogų įspūdžių. Vieni dalyvavo eks- studentų gyvenimui pagerinti. varde, b) uždarą voką, ant kurio tu venimo neigiamų faktų iškėlimą ir kursijose į mūsų Tėvynės sostinę’ Apie'savo pasiryžimą gerai moky-■ Vakaras baigtas... Šimtai studentų Maskvą, ,į miestą-didvyrį Leningradą, tis, kovoti už grupės draugiškumąį paliko salę pasiryžę rimtai studijuoti, antireliginę tematiką., ri būti užrašytas kūrinio pavadini jų kritiką, ______________________ mas ir autoriaus slapyvarde, o voko , Geriausi kūriniai3 bus premijuojami j Kijevą, kiti atliko praktiką saulėta- kalba Istorijos-filologijos fak. IV geru mokymusi prisidėti prie mūsų me Kryme ar Kaukazo kalnuose,'kurso studentė drg. Jankevičiūtė ir: Tėvynės stiprinimo. A. Anskaitis viduje — autoriaus slapyvarde ir piniginėmis premijomis.
Energinga pamaina
I
Mokslo metų atidarymo vakaras
L. N. TOLSTOJUS Tarybinė liaudis, visas pažangusis pasaulis mini vieno iš didžiausių ra šytojų Levo Nikolajevičiaus Tolsto jaus 125 metų gimimo sukaktį. Jau ankstyvoje jaunystėje jam kilo nepasitenkinimas palaidu ' dvarininkiškos visuomenės gyvenimu ir karš, tas noras padėti baudžiavos prispaus tiems valstiečiams. Būdamas kariuomenėje L. Tolsto jus piadėjo literatūrinį darbą. Pir muoju šavo kūriniu — autobiografi nės trilogijos pirmąja dalimi „Vai kyste", išspausdintu 1852 m., L. Tolstojus atsistoja pirmose didžiųjų to meto rusų rašytojų gretose. 1863 m. gale L. Tolstojus pradėjo rašyti romaną „Karas ir taika". Po milžiniško šešerių metų darbo gimė didžiulė keturių tomų epopėja, vaiz duojanti 1812 m. Tėvynės karo epo chą, veikalas, kuriam turinio gilumu ir gyvenimo apimties platumu nepri lygsta joks kūrinys pasaulio litera tūroje. Epopėjoje ryškios ir silpnosios L. Tolstojaus pasaulėžiūros pusės. L. Tolstojus netiki 'žmogaus protu ir atiduoda pirmenybę betarpiškam in stinktui. Tokia klaidinga pasaulėžiūra vado vaudamasis, L. Tolstojus piešė ir Platono Karatajevo portretą. Savo romane „Anna Karenina" (1873—<1879 m. m.) L. Tolstojus davė aštrią dvarininkiškos visuomenės kri tiką. Romane labai ryškiai atsispin dėjo poreforminių laikų epochos Ru sijoje vaizdas. Baigus „Anną Kareniną", jau pilnai susikristalizavo L. Tolstojaus pasaulė žiūra, kurios jis laikėsi iki gyvenimo pabaigos. Reikšmingiausias šio laikotarpio L. Tolstojaus kūrinys yra romanas „Prisikėlimas". Kapitalistinės visuo menės kritikos jėga romane pasiekė aukščiausią laipsnį. Po romano išlei dimo L. Tolstojus buvo atskirtas nuo cerkvės ir prakeiktas. L. Tolstojus palankiai sutiko 1905 m. revoliuciją. Kiekvienas L. Tolstojaus kūrinys stebina nepaprastai giliu idėjiškumu,
Įdomi 'k
Leninas apie Tolstojų Genialieji V. I. Lenino straipsniai ‘ kūrybą jų tarpusavio ryšyje ir diaapie Tolstojų yra ryškiausi marksiz ’lektinėje vienybėje. V. I. Leninas mo kūrybinio pritaikymo pavyzdžiai. neskiria Tolstojaus „moralisto" ir Vertindamas Tolstojų V. I. Leninas „pranašo" nuo Tolstojaus meninin pasielgė kaip revoliucinio proleta ko. V. I. Leninas parodo, kaip miręs riato vadas. Lenininio vertinimo ge , ir gyvas vanduo maišosi Tolstojaus nialumas glūdi tame, kad jis pirmas „pranašystėje" ir meninėje kūryboje, atvirai susiejo didžiojo realisto kū Tolstojaus, kuris atspindi dvejopą rybą su 1905 m. revoliucija. Šis V. I. pačios valstietijos prigimtį. Lenino nustatytas ryšys įgalina su V. I. Leninas pavadino Tolstojų prasti Tolstojaus, kaip menininko pasauliniu menininku ne vien tiktai prieštaringumus. už jo asmeninius gabumus, bet ir už Pagal V. I. Leniną „.. .Tolstojus jo epochos reikšmingumą ir svarbudidelis kaip išreiškėjas tų idėjų ir tų • mą, ir už jos pagrindinių klausimų nuotaikų, kurios susiformavo tarp gilų nušvietimą Tolstojaus kūryboje milijonų Rusijos valstiečių buržua Vis didesnis Tolstojaus populiaru zinės revoliucijos Rusijoje kilimo mo ir liaudiškumo augimas paaiški metu". Pagal V. I. Leniną, teisingo namas revoliucijos augimu ir gilėjiTolstojaus kūrybos esmės supratimo mu Rusijoje, neišvengiama jos per pagrindu yra požiūris į meną, kaip į gale. specifinę objektyvių istorinių proce Gilus Tolstojaus tikėjimas žmogusų atspindėjimo formą. Tokio klau • mi, jo moraliniu, doroviniu tyrumu, simo pastatymo dėka pasirodo gali giliai atatinka mūsų socialistinės mas Tolstojaus, revoliucijos ir viso | epochos humanizmui. kios prievartos, priešo sugretinimas Tarybinė literatūra privalo mokytis su rusų demokratine revoliucija, nes iš didžiojo meistro meno parodyti Tolstojus, kaip patriarchalinės rusų didžios naujo žmogaus sielos dialek valstietijos ideologas, priešingai savo tiką, visas jos nepalyginamas mora subjektyviniams norams, tampa revo lines ypatybes. Genialiąją Tolsto liucijos „dalyviu", jos „veidrodžiu". jaus kūrybą mes nešame j mūsų ko Be to, norint teisingai suprasti munistinį rytojų, nes ji praturtina Tolstojaus, kaip ir bet kokio kito ' musų tarybinę, nacionalinę pagal for autoriaus kūrybą, pagal V. I. Leniną mą ir socialistinę pagal turinį, kul reikia žiūrėti į jo pasaulėžiūrą ir tūrą. Doc. V. Kulešovas
li K R A N A S
LV 13525
700 tautosakos pavyzdžių
Aušta saulėtas liepos mė Dešimt dienų mes ilsėjo nesio rytas. Pro vagono lan mės slavų mieste, gėrėjomės jame sukauptais kultūros ir gus veržiasi gaivinanti vė meno lobiais, brangiais is suma. Iš garsintuvo sklinda toriniais paminklais. Mes puikiosios Lebedevo . Ku- aplankėme Vladimiro Iljičiaus Lenino, Taraso Šev mačiaus dainos žodžiai: čenkos, rusų ir ukrainiečių — Atviri keliai visur jau meno muziejus, teatrus, niesiems. . . vaikščiojome tomis vieto — Piliečiai-keleiviai, trau mis, kur gyveno ir kūrė dikinys ateina į Ukrainos TSR dysis ukrainiečių meninio sostinės — Kijevo stotį, — žodžio meistras — Tarasas Ševčenko. Kateriu plaukio. praneša vagono palydovas. darni po Dnieprą, aplanky Mes susijaudinę žvelgia dami tas vietas, kurios su me pro vagono langus. Pir rištos su Tėvynės karo die mykštį vaizdą — su pla nomis, žmonijos istorijoje čiosiomis Ukrainos lygumo pavyzdžio neturėjusiu did mis, turtingais kolūkiniais vyrišku Dniepro forsavimu, sodais ir našaus derliaus mes širdyje didžiavomės po priešo laukais, su jaukiais baltais komjaunuoliais, Nuotraukoje: tautosakos rinkimo ekspedicijos ukrainiečių namukais — pa ugnimi pirmaisiais įveiku dalyviai užrašinėja liaudies kūrybos pavyzdžius Ne keičia kitas. Po mumis ža siais upės plotį, didžiavo menčinės rajone. ____________ vingasis Dniepras, greta mū mės mūsų daugianacionaline Tėvyne, tarybiniu žmogumi, Lietuvių literatūros ka- nės, Pabradės ir Maišiogasų daug matę jo kloniai, o priešakyje — didinga Ki vardan gyvenimo ir Tėvy tedra kasmet organizuoja los rajonuose, kur užtikta nės meilės įveikusiu tokius tautosakos rinkimo ekspe- gana senų liaudies dainų, jevo panorama. .. sutriuškinusiu dicijas. Pernai tokia ekspe- žaidimų, retai vartojamų sunkumus, karo nešėjus, dicija dirbo Trakų ir kituo- archaiškų žodžių formų. Be hitlerinius „kulturtrėge- se rajonuose. Šiais metais to, užrašytos tautosakos ver Fašistiniai riai" per 25 mėnesius, ku 12 žmonių grupė aplankė tę didina dar ir tas faktas, riuos jie šeimininkavo Ki Nemenčinės, Pabradės ir Ig kad minėtuose rajonuose jeve, smarkiai sužalojo nalinos rajonus. Ekspedicijai anksčiau beveik niekas tau miestą. Šiandien tos žaiz vadovavo prof. Pakarklis ir tosakos nerinko. dos užgydytos. Kijevo uni Lietuvių literatūros kated Labai gaila, kad ekspedi versitetas, kuris buvo su ros laborantė Litvinaitė. Per cijoj nebuvo nė vieno daly griautas iki pamatų, vėl 10 ekspedicijos dienų užra vio, sugebančio užrašyti stovi visame savo gražume šyta daugiau kaip 700 įvai liaudies dainų melodijas. — toks, koks buvo! Nuola rių tautosakos dalykų: dai Sekančiais metais, organi tinio partijos ir vyriausy nų, liaudies žaidimų, pasa zuojant tautosakos rinkimo bės rūpinimosi dėka restau kų, smulkiosios tautosakos. ekspediciją, ši spraga turėtų ruojami nuo karo nukentėję Surinktoji medžiaga gana būti pašalinta. istoriniai architektūros, me įvairi. Didesnio susidomėji Alg. Antanavičius no paminklai, rekonstruo mo verta tautosakinė meTautosakos rinkimo jamos miesto gatvės ir aikš- džiaga, užrašyta Nemenčiekspedicijos dalyvis tės, statomi nauji patogūs Turistinis žygis po šiaurės rytų Lietuvą daugiaaukščiai pastatai dar bo žmonėms. Mūsų broliai Liepos 5 d. rytą 19-kos menys esą surinkti iš kol ukrainiečiai, drauge su vi-■ studentų grupė išsirikiavo ūkių laukų, kad visus sta .. . Kijevas — broliškosios somis tarybinėmis tautomis, prie centrinių universiteto tybos darbus atliko kolūkie Ukrainos, Taraso Ševčen smerkia naujo karo kursty rūmų. Iš čia, vadovaujami čiai ir kad jie patys, išėję kos, Ivano Franko, Lesios tojus, tvirtai stoja už taiką, vyr. dėst. Mečėjaus, pradė kursus, aptarnausią hidro Ukrainkos tėvynės centras, jome turistinį žygį. Keliavo elektrinę. vienas iš didžiausių musų puošia mūsų Tėvynę nau me šiuo maršrutu: Vilnius— plačiosios Tėvynės miestų- jais komunistinės rytdienos Kurkliai — Anykščiai — Za Paskutinį kelionės vaka rą praleidome Ignalinoje su gražuolių, ekonomikos ir laimėjimais. rasai — Drukšė — Dūkštas moksleivių estafetės „Pa kultūros centrų. Į jį pavie — Ignalina — Švenčionėliai sauliui — taika" dalyviais. K. Ambrasas šėti pas brolius ukrainiečius — Vilnius. Ligi Kurklių va Ekskursijos į Kijevą žiavome mašina, o nuo ten, Kartu kūrėme laužą, dalino atvykome mes, grupė Vil mės kelionės įspūdžiais, dalyvis niaus universiteto studentų. užsidėję kuprines, pradėjo Liepos 13 d. pasiekėme me žygį pėsčiomis. Švenčionėlius, o iš ten Pirmąją turistinę naktį traukiniu grįžome į Vilnių. sutikome Anykščiuose. Čia Taip baigėsi mūsų pirma pirmą kartą kūrėme laužą, sis turistinis žygis. Kaip statėme palapines ir pirmą sunku buvo išsiskirti susi kartą valgėme pačių virtą, gyvenusiam kolektyvui, kurį dūmais pakvipusią vakarie įišo 243 km pėsčiomis nu nę. Rytą aplankėme mūsų eitas kelias, bendri rūpes mylimą rašytoją, A. Vienuo- čiai ir džiaugsmai. lį-Žukauską. Pakeliui į Ute Vakarais prie linksmo laužo ną užsukome atiduoti pa rinkdavosi kolūkiečiai, klau garbą J. Biliūno palaikams. sydavosi mūsų dainų, pasa Liepos 8 d. vakare, pasiekę kodavo apie kolūkių gyve Zarasus, aplankėme Marytės nimą. Melnikaitės kapą. Artinomės prie įdomiau Taip, laikas neprabėgo sios žygio vietos — „Tautų veltui. Mes ne tik daug ma Draugystės" hidroelektrinės. tėme, bet ir užsigrūdinome Kur prieš porą, metų stovė fiziškai, išmokome gyventi jo senas vandeninis malū kolektyve, padėti vieni ki nas, mes pamatėme puikų tiems. Visa tai mums padės hidroelektrinės pastatą. Su dar atkakliau mokytis ir Nuotraukose: (viišuje) grupė Vilniaus Valsty kokiu susidomėjimu klausė dirbti, kad būtume naudin binio universiteto studentų — ekskursantų prie Bogda mės statybos partorgo pasa gi tarybinei liaudžiai. D. Jankevičiūtė, no Chmelnickio paminklo Kijeve, (apačioje): _ Kijevo kojimo apie tai, kad visi užtvankos sutvirtinimo ak St. Riškutė Valstybinio T. Ševčenkos vardo universiteto rūmai.
jis susirinkime savo tėvą, kolūkio pirmininką Gabrį. Ryškiai atskleisti liaudies priešai, įvairiais budais mėginantieji stoti skersai kelio mūsų liaudžiai. Kuni gas ir banditai, remiami užsienio im — ir galingas traktorius, versdamas perialistų ir Vatikano, suranda bend vagas, išverčia Pikelio ežios stulpą, rą kalbą ruošdami savo niekšiškus sunkios darbo valstiečio praeities kenkimo planus. Artistė A. Juodkaitė šiuose kadruose ypač jautriai su liudininką. Įdomiai išryškinamas ginčas, kuris kūrė kančias jaunos merginos Biru kilo tarp senio Gabrio ir jauno ag tės, kuriai kunigas grasina nelai ronomo Tauro. Kolūkiui trūksta pa mėmis, įkalbinėdamas nedraugauti su šarų toliau vystyti gyvulininkystę. Tauru, kuris „pakilo prieš dievą". Tauras pasiūlo nusausinti kolūkio Filmo kadrai ragina kovoti ne tik balas — „atkariauti mirusius plotus, prieš kapitalizmo liekanas žmonių įkvėpti jiems gyvybę". Tačiau senis sąmonėje, bet ir nuolatos kelti bud Gabrys tam pasipriešina. Iš kur pi rumą kovojant su įvairiais kenkėjais. nigų imsi? Iš valstybės jis neskolin Filmas aktualus ir kovingas. Ta siąs. Senis Gabrys atsiliko. Jis per visą savo gyvenimą jautęs varžyty čiau jame galima įžvelgti eilę ryš nių pavojų, prie kurių privesdavo kių trūkumų. Ypač pasigendama pla valstiečius valstybės paskolos, nesu tesnio kolūkinio gyvenimo. Kolūkie pranta, kad Tarybų valdžia neatsi čiai parodomi tik susirinkime ir vaikšsakys nuo bet kokios paramos kol tynėse. Pats senis Gabrys atrodo kažūkiams. vardan jų suklestėjimo. Jau- koks vienišas vadovas. nasis artistas A. Voščikas, sukūręs Nepakankamai išryškintas partinis Tauro vaidmenį, gerai atskleidė tary- vadovavimas. Vadovaujantį Komunisbinio agronomo-patrioto bruožus. Tau- tų partijos vaidmenį išreiškia partiras kovoja už ateitį, žiūri į priekį, ir jos rajkomo darbuotojas Klevas. Tatiems, kurie atsilieka, kurie nusira- čiau pats personažas neišraiškingas, mina pasiekimais, meta aštrų kriti- bespalvis. kos žodį, nežiūrėdamas į tai, kas jie [ Nežiūrint geros aktorės Leonavibebūtų. Ir labai teisingai kritikuoja čiūtės vaidybos, dėl scenaristų kal-
NAUJAS MENO LAIMĖJIMAS Atmintyje dar gyvi vaizdai iš pui-;Jis žino, kad tuos šviesius kelius kaus lietuviško spalvoto meninio fil-Jjam atvėrė šlovingoji Komunistų par mo „Aušra prie Nemuno". i tija. Per miškus, per lygumas vingiuoja' Į dieną iš dienos augantį kolūkį Nemunas. / ............................. Aplinkui išbarstyti vien-;grįžta Gabrio sūnus Tauras. Tarybų kiemiai, kaimeliai, Lietuvių liaudis į valdžia jį išauklėjo ir siunčia į gimnuo muzaų amžių omišld surišta tampriais ryšiais'tąjį kolūkį, kurio laukuose sunkų ir »iuv su savo mylimuoju Nemunu, kuriam primityvų darbą pakeičia galinga skirdavo gražiausias dainas, pasako- į technika, kuriam reikalingi geri spė davo savo vargus ir rūpesčius. Ilgus : cialistai. amžius didžiulį liaudies vargą maty-1 Jauno agronomo Tauro laukia diI delis darbas — stiprinti kolūkį, ko davo senas Nemunas. voti su praeities liekanomis. Bet vi Šiandien Nemuno pakrantėse nu li sa tai, kas liko nuo senų laikų, iš skamba džiaugsmo dainos, naujas gy 1 buržuazinės priespaudos metų, dar venimas atėjo į lietuvio valstiečio Į turi savo šaknis kaime, drumsčia ne namus. Pasikeitė darbo valstiečių vieno valstiečio sąmonę. Ir todėl gyvenimas Tarybų valdžios metais valstiečiai Pikelis ir .Prankus ilgai Lietuvoje. nenutraukia ryšių su senuoju gyve Apie tą naują Tarybų Lietuvos nimu, svyruoja, o reakcingo klebono kaimo gyvenimą, apie kolūkinės san-j įtaka juos laiko prie savo sklypelio tvarkos jėgą; ir pasakoja naujasis' ir arklo.. . Ypač ryški ir prasminga filmas „Aušra prie Nemuno". ta filmo vieta, kur parodoma PranDar senoje troboje gyvena Gabriai, kaus (akt. Miltinis) atgaila už suma buvę vargingi valstiečiai, bet kiek nymą stoti į kolūkį ir Pikelio (akt. daug čia naujo gyvenimo šviesos. Derkintis) arimas. Amžiais vargęs sa Kolūkietis drąsiai žiūri į ateitį, ta vo sklypelyje, prakaitavęs prie seno pęs savo plačiųjų laukų šeimininku. arklo, Pikelis pagaliau ištaria: „ark!"
★
k
k
Dešimt dienų senajame slavų mieste
keliamų problemų reikšmingumu, sa vo realistinio metodo gilumu. L. Tols tojaus realizmą V. I. Leninas vadina blaiviu realizmu ir nurodo pagrindinę jo savybę — negailestingai teisingą Rusijos tikrovės vaizdavimą. L. Tolstojus — vienas iš didžiau sių menininkų-psichologų pasaulinėje literatūroje. L. Tolstojaus kūryba plačiai sklido ir Lietuvoje. Bibliografijos duomeni mis, pirmasis L. Tolstojaus kūrinys „Ugnis negesinama išsiplečia" lietu vių kalba pasirodė 1888 m. Buržuazijos viešpatavimo metais buvo verčiami daugiausia didaktiniai apsakymėliai ir pamokymai, sklei džiant reakcines L. Tolstojaus pasau lėžiūros puses. Šiuo metu į lietuvių kalbą išversti ir didžiuliais tiražais išleisti reikšmingiausieji L. Tolstojaus kūriniai. Tik tarybiniais laikais teisingai įver tinta milžiniškos idėjinės ir meninės vertės genialaus rašytojo kūryba.
vasara
Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto g-vė Nr. 3, telef. Nr. 2-10-38. Spaudė -Tiesos
tės komjaunuolė Aušra nepadaro reikiamai gilaus įspūdžio. Norėtųsi filme giliau įžvelgti jaunimą kasdie niniame darbe ir buityje. Pasigenda ma daugiau kasdieninio kolūkio gy venimo scenų, labiau išryškintų at skirų eilinių kolūkiečių. Daug trūku, mų turi masinės scenos (pvz., kol ūkiečių susirinkimas). Kupina liaudiškumo muzika, taip giliai išreiškianti filmo veikėjų min tis, nuotaiką, subtiliai besiderinanti su atskirais filmo kadrais — didžiu lis kompozitoriaus B. Dvariono lai mėjimas. Filmą puošia tautiniai šokiai, dai nos. Nėra abejonės, kad daina „Prie Nemuno kitas išaušo jau rytas.. plačiai nuskambės per kolūkinius Lietuvos laukus. Tarybų Lietuvos dirbančiuosius tuo pačiu ir mus, tarybinę studentiją, filmas įkvepia dirbti, ragina kelti politinį budrumą, mobilizuoja kovai dėl visiško religinių prietarų likvidavimo žmonių sąmonėje. R. Maliukevičius Istorijos-filologijos fak. IV k. stud. A. Starovolskis Teisės fak. V k. stud.
Redaktoriaus pav. G. BRAClEN®
spaustuvė Vilnių|e. Tiražas 1000 egz.
Užs. Nr. 01264