MOKSLO VAIDMUO IŠVYSTANT ŽEMĖS ŪKĮ Tarybų Sąjungos Komunistų parti jos Centro Komiteto Plenumo nuta rimas „Dėl priemonių žemės ūkiui toliau išvystyti" yra mūsų Komunistų partijos kovos programa toliau ple čiant liaudies vartojimo reikmenų gamybą, siekiant per artimiausius 2— 3 metus pilnutinai patenkinti augan čias mūsų šalies gyventojų reikmes maisto produktams ir aprūpinti žalia va lengvąją ir maisto pramonę. Mūsų partija ir tarybinė vyriausy bė nuolat rūpinasi darbininkų, kol ūkiečių, darbo inteligentijos — visos tarybinės liaudies tolimesniu mate rialinės gerovės kėlimu. Dabar sun kiosios pramonės išsivystymo bazėje sudarytos visos būtinos sąlygos stam biam vartojimo reikmenų gamybos pakėlimui. Šio uždavinio išsprendi mas neįmanomas pakankamai neišvysčius žemės ūkio, kuris privalo aprūpinti gyventojus maisto produk tais, o lengvąją ir maisto pramonę — žaliava. Galinga, techniškai tobula sunkioji industrija ir kolūkinės san tvarkos pranašumas leidžia mūsų ša liai iš pagrindų sustiprinti tolimesnį visų žemės ūkio šakų vystymąsi ir su kurti žemės ūkio produktų perteklių. Organizuojant stambų visų žemės ūkio šakų gamybos pakėlimą, milži niškas vaidmuo priklauso mokslui, kurio reikšmė mūsų visuomenės gy venime nenukrypstamai auga. Komu nistų partija ir tarybinė valstybė su darė mūsų šalyje puikias sąlygas vystytis mokslui, užtikrino platų mokslinių kadrų paruošimą ir mokslinio-tiriamojo darbo išvystymą. Tarybinis mokslas atliko nemažą darbą vystant liaudies ūkį, ir tary binė liaudis aukštai vertina mūsų mokslininkų nuopelnus šioje srityje. Tačiau mūsų mokslininkų veikla dar atsilieka nuo tų reikalavimų, kuriuos iškelia komunizmo statybos praktika. Socialistinė žemės ūkio sistema su teikia plačias galimybes masiškai ir visur pritaikyti mokslo pasiekimus ir priešakinį darbo patyrimą. Svarbiausi klausimai vartojimo reikmenų gamybai, o taip pat ir že mės ūkio produktų gamybai išvysty ti, turi užimti daug vietos ir aukš tosios mokyklos veikloje, prisilaikant mokomojo proceso ir mokslinio-tiriamojo darbo principų. Universiteto uždavinys aktyviai ir konkrečiai prisidėti prie partijos ir vyriausybės nutarimų įgyvendinimo vyriausybės nutarimų įgyvendinimo. Artimiausiu laiku turi užsimegsti tvir ta kūrybinė mūsų profesorių bei dės tytojų kolektyvo ir dirbančių moks linį darbą studentų draugystė su kolūkių ir tarybinių ūkių inžinieriniutechnikiniu ir agronominiu persona lu, su žemės ūkio gamybos pirmū nais. Universiteto profesoriai ir dės tytojai turėtų jausti didesnę atsako mybę ir būti labiau operatyvūs pri taikant praktiškai mokslo, technikos ir priešakinį darbo patyrimą, drąsiau ir plačiau įdiegti žemės ūkio gamy boje užbaigtus mokslo-tiriamuosius
darbus ir apibendrintą priešakinį že mės ūkio pirmūnų patyrimą. Šiuo metu ypatingai svarbu, kad visi studentai puikiausiai įsisavintų ir giliai išstudijuotų Plenumo nutari mus. Universiteto uždavinys yra ruoš ti liaudies ūkiui aukštai kvalifikuo tus kadrus ir toliau vystyti mokslą, tarnaujantį komunizmo statybos rei kalui. Dauguma mūsų fakultetų, kaip Eko nomikos, Gamtos, Fizikos-matemati kos, Chemijos privalo moksliškai iš nagrinėti ne tik pramonines, bet taip pat ir socialistinio žemės ūkio pro blemas. Šių fakultetų moksliniai darbuoto jai ir aukštesnių kursų studentai da bartiniu metu sprendžia visą eilę že mės ūkio problemų, kaip antai: kol ūkinės pašarų bazės, darbo organi zavimo ir užmokesčio kolūkiuose, kolūkių .finansinio ūkio ir kitus klau simus. Bet tas toli gražu nepatenki na mūsų respublikos kolūkių ir ta rybinių ūkių reikalavimų. TSKP CK Plenumas pažymi, kad žemės ūkio propaganda ir mokslo laimėjimų bei priešakinio darbo pa tyrimo pritaikymas gamyboje dar ne tapo neatskiriama vadovavimo žemės ūkiui dalimi. Nauji priešakinių kol ūkių, MTS, tarybinių ūkių ir žemės ūkio novatorių darbo metodai lėtai ir neryžtingai pritaikomi gamyboje ir blogai panaudojami žemės ūkio kul tūrų derlingumui, gyvulininkystės produktyvumui ir mašinų-traktorių parko darbo našumui pakelti. Tas lie čia ir mūsų universitetą: Kai kurie fakultetai suaktyvino savo veiklą, apibendrindami priešakinį darbo pa tyrimą žemės ūkyje. Ekonomikos ir Gamtos fakultetai ėmėsi sustatyti stambiam mūsų šefuojamo Molė tų rajono kolūkiui „Spalis" orga nizacinį planą. Į šį darbą įsitraukė abiejų fakultetų mokslinių darbuoto jų kolektyvas. Organizaciniame plane bus apibendrinti TSKP CK rugsėjo Plenumo nutarimų šviesoje šio kol ūkio laimėjimai ir numatytos vys tymosi perspektyvos penkeriems me tams. Sis darbas suteiks paramą ne tik .Spalio" kolūkiui, bet ir visam ra jonui, nes jis galės tarnauti pavyzdi nių organizacinio-ūkinio kolūkių su tvarkymo planu. Numatomi taip pat ir kiti darbai žemės ūkio vystymo klausimais. Tačiau viso to kas pada ryta ir net kas numatyta daryti yra toli gražu permaža. Reikia visas jė gas nukreipti į svarbiausio šiuo me tu uždavinio įgyvendinimą. Universiteto kolektyvas karštai pritaria didžiulės reikšmės dokumen tui — TSKP CK Plenumo nutarimui. Nėra abejonės, kad mokslo darbuo tojų ir studentų kolektyvas aktyviai įsijungs į šio nutarimo įgyvendinimą, atiduos visas savo jėgas, dėl greito žemės ūkio pakėlimo ir liaudies var tojimo prekių gausumo sukūrimo mūsų šalyje. Doc. M. Lola Politinės ekonomijos katedros vedėjas
Gerai dirbti nuo pat pirmosios dienos! Į šį šūkį atsiliepė visi pirmų jų kursų studentai. Universiteto auditorijose ir laboratorijose verda at kaklus darbas, kur dažnai galima matyti susikaupusius pirmųjų kursų studentus. Nuotraukoje: Chemijos fak. I kurso studentai R. Bracas ir A. Jan kauskas laboratorijoje atlieka neorganinės chemijos sintezės laboratorinius darbus. B. Leono nuotr.
VISU ŠAULĮ PROLETARAI. VIENYKITĖS!
ISTORIKŲ EKSKURSIJA
Šiomis dienomis Istorijos-filologijos fakulteto istorikų mokslinis būrelis surengė ekskursiją į žymias Lietuvos TSR istorines vietas. Ekskursantai aplankė Medininkus, Ašmeną, Alšėnus ir Krėvą. Ekskursijai vadovavo aspirantas Z. Kondratas. Jis supažindino studen tus su įdomia Medininkų pilies pra eitimi. Tai buvusi viena didžiausių pilių. Savo plotu ji užima 1,5 ha. rĮdomi yra Krėvos pilis. Ji pastatyta pelkėje. Ekskursantai apžiurėjo Ai VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, ženų bažnyčios pastatą, statytą XIV REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS amžiaus viduryje. Šis pastatas yra žymus istorinis-architektūrinis pa KOMITETŲ ORGANAS minklas. Istorijos mokslinis būrelis numato Nr. 25 (129) 1953 m. rugsėjo 23 d., trečiadienis Kaina 20 kap. artimiausiu laiku surengti daugiau tokių ekskursijų į kitas istorines vie tas. A. Žemaitis Ekskursijos dalyvis
fuRENTAt
Mums sudarytos visos sąlygos mokytis
Vidurinis ir aukštasis mokslas dar-. suomenės, valstybės, įvairių pasaulė bo jaunuoliams anksčiau buvo tik žiūrų ir pažiūrų vystymąsi. svajonė. Buržuazinės valdžios metais Nepaprastai įdomios marksizmo-le Lietuvoje visas galimybes mokytis ninizmo, valstybės ir teisės teorijos naskaitos, kurios atskleidžia iki šiol turėjo tik fabrikantų ir dvarininkų mūsų menkai arba net klaidingai su vaikai, o paprastas jaunuolis vos ga prastus terminus, sąvokas, supažin lėdavo baigti keletą pradžios mo dina su marksistiniu-lenininiu moks kyklos skyrių. lu apie lemiamą klasių kovos reikš Visas sąlygas darbo jaunimui mo mę istorijoje. Kiekviena paskai kytis sudarė tik Tarybų valdžia. Aukštasis mokslas pasidarė prieina ta, kiekviena minutė vis papildo ir mas kiekvienam, kas tik nori jo išplečia mūsų žinias. siekti, gilintis į jį, kopti į jo viršū Paskaitas stengiuosi lankyti regu nes. Studentai turi ne tik puikias liariai, nepraleisti nė vienos valan mokymosi, bet ir visas buitines sąly gas. Bendrabučiai, valgyklos, stipen dos. Dar pas mus nėra seminarų, bet dijos — visa tai liudija apie begali aš jau skaitau reikalingą literatūrą, ni tarybinės vyriausybės ir komunis pradėjau konspektuoti marksizmo-le tų partijos rūpinimąsi liaudies švie ninizmo klasikų veikalus. timu. Mūsų laukia kūrybinis darbas, ku Didelė laimė teko ir man. Baigęs riam reikia gerai pasiruošti. Pui vidurinę mokyklą, aš pajutau, jog mano ateitis užtikrinta. Įstoti į aukš kiausias sąlygas mokytis, kurias tąją mokyklą man nebuvo jokio mums sudarė tarybų valdžia, aš pa sunkumo — kelias į mokslą platus sistengsiu pilnutinai išnaudoti. mūsų šalyje visiems. St. Daunys Jau iš pat pirmųjų dienų mes iš girdome daug naujų dalykų apie vi Teisės fak. I k. stud.
Geologai baigė gamybinę praktiką Įdomios ir įvairios yra geologų, mokomosios ir gamybinės praktikos, Antro kurso geologijos skyriaus studentai praktiką kasmet atlieka Kry- j mo kalnuose. Į IV kurso geologai praktiką šiemet atliko kartu su geologinėmis ekspe- \ dicijomis Uralo kalnuose ir kitose i TSRS vietose. Praeitą savaitę praktiką sėkmingai užbaigė visi geologijos specialybės studentai. Į Fakulteto studentai gamybinei . praktikai skiria ypatingą dėmesį. I Praktikoje jie pagilina žinias, čia jų įgytos teorinės žinios tampa konkre- j čios ir apčiuopiamos. I
Geologijos skyriaus V kurso studeniai šią vasarą atliko paskutinę gamybinę praktiką. Išvykdami į praktiką jau žinojo savo diplominių darbų temas ir todėl praktikoje jie prisirinko daug šiam darbui reikalingos medžiagos. Diplomantai A. Grigelis, A. Ignatavičius, V. Vienožinskis, Z. Apanavičius ir kiti praktiką atliko Lietuvos TSR teritorijoje. Šiuo metu jie susistemina surinktą medžiagą, atrenka ją diplominiams darbams. Kai kurie geologijos specialybės V kurso studentai diplominius darbus jau pradėjo rašyti, V. Lelešius
LAUKIAMI SVEČIAI
Universiteto visuomeninės organi zacijos ir saviveiklininkai ruošiasi sutikti svečius iš Rygos — Latvijos Valstybinio universiteto vyrų chorą. Svečiai laukiami spalio mėn. 4 d.
Tą pačią dieną universiteto aktų salėje Čiurlionio g-vė Nr. 23 bus su rengtas draugiškas susitikimo vaka ras. A. Petrėnas
ESTŲ RAŠYTOJAI UNIVERSITETE Pirmadienį universiteto centrinių rūmų aktų salėje įvyko estų rašytojų susitikimas su miesto aukštųjų mo kyklų studentais. Svečius iš Tarybų Estijos sveikino rašytojai J. Šimkus, A. Venclova, universiteto studentų vardu — stud. J. Kazlauskas. Studen tai įteikė svečiams gėles. Rašytojas F. Kotta savo kalboje nušvietė estų literatūros vystymąsi ir jos pasiekimus tarybų valdžios metais. Estų poetai J. Šmuulas, D. Vaarandi, R. Parve, V. Beekmanas ir kiti paskaitė savo eilėraščius bei ištrau kas iš poemų. Rašytojai T. Tilvytis, V. Valsiūnienė, V. Mozūriūnas, E. Matuzevičius, T. Rostovaitė ir kiti paskaitė estų rašytojų kūrybos ver timus į lietuvių kalbą. Liaudies dainų ir šokių ansamblis atliko meninę dalį. R. Dačinskas
Įdomi paskaita Rugsėjo 19 d. universiteto aktų salėje (Čiurlionio g. 23) įvyko vaka ras, tema: „Meilė, santuoka ir šeima socialistinėje visuomenėje". Gausiai Į šį vakarą susirinkę stu dentai su įdomumu išklausė LKP CK lektorius drg. Komoskich paskaitą. Pranešėjas pateikė daug įdomios ir vertingos medžiagos apie pirmykštės bendruomenės šeimą. Eile pavyzdžių pranešėjas parodė santuokos ir šei mos susidarymo principus buržuazi nėje visuomenėje, kur santuokos pa grindas yra ne meilė, o pinigas, tur tinė padėtis. — Tik socialistinėje visuotinėje, kur žmonėms yra užtikrintas sotus ir pasiturintis gyvenimas, santuoka yra pagrįsta stipria meile ir nesuardoma draugyste, šeima yra patvari, — pa reiškė pranešėjas, kalbėdamas apie meilę, santuoką ir šeimą socialistinė je visuomenėje. R. Liucevičius
’T
PATARIMAI STUDENTAMS
C •4
Kaip studijuoti marksizmą-leninizmą Universitete yra sudarytos visos dentui dažnai palieka labai daug ne sąlygos sėkmingam marksistinės-le- išsiaiškintų vietų. Neapmąstytas tei ninės teorijos įsisavinimui. I ir II kur ginių bei išvadų „iškalimas" neiš suose skaitomos marksizmo-leninizmo vengiamai veda prie talmudizmo, prie pagrindų paskaitos, vyksta seminari marksizmo-leninizmo teorijos iškrai niai užsiėmimai. Prie marksizmo-le pymo. ninizmo pagrindų katedros yra kabi Kad išvengtų marksizmo-leninizmo netas .ir skaitykla, kur besimokan veikalų netinkamo studijavimo klai tieji gali naudotis genialiais Markso, dų, pradedantieji mokytis turi iš Engelso, Lenino ir Stalino veikalais karto stoti į teisingą mokymosi kelią. bei kita gausia literatūra lietuvių ir Reikia atsiminti, kad teorinės kny rusų kalbomis. Esant šioms sąlygoms gos skaitymas — tai kruopštus kūry yra reikalingas tik reguliarus ir dės binis procesas. Nuo to, kaip skaito ningas paskaitų klausymas, kruopš ma, priklauso ir skaityto turinio įsi tus ir sistemingas paties studento sa savinimas. O marksizmo-leninizmo varankiškas ruošimasis seminarams, teorija tinkamai įsisavinti — reiš jo noras, ryžtingumas bei valios tvir kia visa tai, kas perskaitoma, gi tumas. liai apmąstyti ir suprasti. Viena iš svarbiausių sąlygų sėk Labai svarbu bestudijuojant veika mingam marksizmo-leninizmo teori lą, nepalikti neišaiškintų jame vietų jos įsisavinimui yra mokėjimas sava Todėl sunkesnias ir nesuprastas kny rankiškai studijuoti marksizmo-leni goje vietas yra būtina sužymėti, kad nizmo klasikų veikalus. Šiuo atžvil tuo būdu būtų galima vėl ir vėl grįž giu ypač pradedantieji susiduria su ti iki pilno tų vietų išsiaiškinimo ir tam tikrais sunkumais. Pagrindinis iš supratimo. Tuo atveju, jei besimo jų — nemokėjimas skaityti veikalo, kančiam nepavyksta pasiekti aiškumo išskirti ir užkonspektuoti tai, kas savarankiškai, jis gali ir privalo svarbiausia ir esmingiausia. Būna ir kreiptis pas savo dėstytoją dėl kon tokių atsitikimų, kada studijuojantieji sultacijos gavimo. daug ir sąžiningai skaito, tačiau skai Visame marksizmo-leninizmo pa tydami mažai arba visai nemąsto, pa grindų studijavimo procese žymiau syviai seka veikalo autoriaus mintis, sią vietą turi užimti marksizmo-leni neįsigilina į perskaityto esmę, geriau nizmo klasikų veikalų konspektavisiu atveju stengiasi atminti faktus, mas. Šių veikalų konspektavimo įvykius, atskirus teiginius bei išvadas. reikšmė yra ta, jog jis priverčia be Tokio skaitymo procese, aišku, vei simokantįjį įsigilinti į konspektuojakia ne mąstymas, o tik atmintis. I m o veikalo turinį bei esamų jame Toks skaitymas, suprantama, nega teoretinių teiginių esmę ir tuo pačiu li duoti teigiamų rezultatų. Tokio padeda studijuojančiam geriau įsi skaitymo ir mokymosi išdavoje stu savinti marksizmo-leninizmo mokslą.
Greta šito konspektų turėjimas pa lengvina besimokančiam išeito kurso pakartojimą, negrįžtant prie naujo veikalų skaitymo, tuo labiau, jei studijuojamoji medžiaga yra gerai užkonspektuota. Konspektai turi būti aiškūs, su glausti, tačiau turiningi. Tam pasiek ti studijuojantis turi visų pirma ge rai išsiaiškinti sau ką jis nori užra šyti į konspektą. Šiuo atžvilgiu besi mokančiam į pagalbą ateina moko mojo dalyko programa ir nagrinėja mų seminaruose klausimų planai. Konspektuojant veikalą, būtinai rei kia siekti, kad būtų užrašoma iš vei kalo tik tai, kas svarbiausia. Todėl prieš pradedant veikalo konspektavimą, visų pirma reikalinga ištisai jį perskaityti, gerai įsigilinti į jo turinį ir atrinkti svarbiausias mintis, svar biausius apibrėžimus, teiginius bei faktus, nes tik po to bus galima ma tyti, kas reikia imti iš veikalo ir ko nereikia. Greta to užrašai turi būti daromi savo žodžiais, panaudojant su trumpinimus. Tuo būdu marksizmo-leninizmo stu dijavimo sėkmė priklauso nuo ryž tingumo, aktyvaus mąstomojo darbo, mokėjimo savarankiškai dirbti prie knygos. Sunkumai, kuriuos sutinka pirmųjų kursų studentai, be abejo yra. Tačiau jie nėra nenugalimi. „Aistringai norint, — sakė J. V. Stalinas, — galima viską pasiekti, ga lima viską įveikti". K. Navickas Marksizmo-leninizmo pagrindų katedros vedėjas
KOMJAUNIMO GYVENIMAS
Apie ką nebuvo kalbėta susirinkime Į ataskaitiniį-rinkiminį Istorijos-fi lologijos fak. III kurso komjaunimo organizacijos susirinkimą neatvyko. .. 35 komjaunuoliai, tačiau susirinkimas, kaip tai esti įprasta, prasidėjo. III kurso komjaunimo organizaci jos sekretorius drg. Petkevičius pa darė pranešimą. Per praėjusius metus jis daug ir nuoširdžiai dirbo. Biuras organizuodavo įvairias kulturinesmasines priemones, kovojo už gerą paskaitų lankomumą, už puikų mo kymąsi. Žodžiu, darbo buvo nemaža._ Aiš ku, kad ne visada kaltas būdavo drg. Petkevičius, jeigu kai kurios masinės užplanuotos priemonės ne būdavo įvykdomos. Juk šalia jo sto vėjo dar ir gruporgai, seniūnai, komjaunuoliai-aktyvistai... Ataskaitiniame pranešime mirgėjo pavardės, skaičiai. Iš pranešimo buvo matyti, kad komjaunimo organizacija nesnaudė: buvo surengti 5 kursiniai grupėje susirinkimai, kiekvienoje įvyko taip pat po keletą susirinkimų, kursinis biuras surengė 16 posėdžių, ten svarstė įvairius aktualius klausimus. Ataskaitoje buvo kalbama ir apie komjaunimo organizacijos darbo trū kumus: lituanistų grupėje kai kurie blogai mokėsi, neišlaikė egzaminų, žurnalistų grupėje politužsiėmimai būdavo neorganizuoti, neįdomūs, dau gelis į juos neatsilankydavo, jie taip pat ir paskaitas blogai lankė, pas rasistus nebuvo vykdomi įsipareigo jimai, trūko drausmės, graporgas ne rodė pavyzdžio, komjaunuoliai neda lyvavo sportiniame darbe ir t. t. Daug klaidų ir trūkumų buvo at skleista ilgame ataskaitiniame prane šime. Po to prasidėjo diskusijos. Komjaunuoliai-aktyvistai papasakojo apie savo darbą, praplėtė tai, kas jau bu vo paminėta apie juos ataskaitoje. Nebuvo apsieita ir be disputų. Komjaunuolis ’• Radzevičius kaltino biurą už tai, kad jis maža dėmesio tekreipia į bibliotekininkų grupę, biuro nariai labai retai atsilankyda vo susirinkimuose. Po to kalbėjo drg. Juknevičius. Jis kalbėjo apie visus ir viską, bet tiktai ne apie save, ne apie savo klaidas ir blogą drausmę. Ir kam gi ieškoti visokiausių trūkumų, priežas čių, kam jas analizuoti, jei galima savo ir kitų malonumui efektingu būdu „sutriuškinti" tą ar kitą, parodyti... iškalbos meną. Vėliau užsimezga ginčai tarp komjaunuolio Pekeliūno ir Juknevičiaus dėl sporto. Sprendžiamas klausimas: į slidžių krosą eiti pasitreniravus, ar ne. Diskusijose daug buvo išnagrinėta įvairių klausimų, trūkumų, klaidų. Viskas vyko gana įdomiai. Bet ga lėjo būti įdomiau: reikėjo duoti at kirtį nereikalingų ginčų organizato riams. Vėliau buvo išrinktas naujas kur sinis komjaunimo biuras, priimtas atitinkamas nutarimas... Susirinki mas baigėsi. Ir daug kam tik po to atėjo į galvą mintis, kad ataskaiti niame pranešime ir diskusijose daug ko nebuvo pasakyta. Ko nepasakė pranešėjas?
Svarbiausi uždaviniai, kuriuos turė jo išspręsti ataskaitinis pranešimas — studentų mokymasis, konkretūs trū kumai, jų priežastys, priemonės jiems ištaisyti, — liko beveik visai nepaliesti. Vietoje apibendrinimų ir išvadų — sausi skaičiai ir faktai. Kodėl susirinkime nė vienu žo džiu nebuvo paminėtas dėstytojų ko lektyvas, jų darbas, jų kova už gi lias studentų mokslo žinias? Atrodo, kad komjaunimo organizacija nieka da ir negalvojo apie mokslą, apie ry ši su dėstytojais, nes apie tai su sirinkime nebuvo kalbėta. Kaip kom jaunuoliai įsisavino marksistinę-lenininę teoriją, kokiais metodais jie dirba ir kokias klaidas jie daro, kaip padeda savo draugams, — viso to ataskaitinis pranešimas, o taip pat ir kalbėjusieji komjaunuoliai nelietė. Mokslinių būrelių darbe dalyvavo vos keletas žmonių iš viso kurso komjaunuolių. Tačiau ataskaitiniame pranešime nebuvo nurodytas net mokslinių būrelių darbe dalyvaujan čių studentų skaičius. Ataskaitinis pranešimas nepadarė gilios trūkumų analizės. Buvo pasi tenkinta formaliomis tariamai kritikinėmis frazėmis, kurios skambėjo maždaug šitaip: tokia ir tokia grupė „nesurengė užplanuoto susirinkimo", arba „nedalyvavo mokslinių būrelių darbe". Frazės gale (ir dar skliaus teliuose!) stovėjo gruporgo pavardė, kaip gilios ir pagristos kritikos po žymis. Silpnai ataskaitinis pranešimas išnagrinėjo ir komjaunuolių drausmės klausimą, komjaunimo organizacijos studentų tarpe. kovą už drausmę Drausmė — amžinas kurso trūkumas. Kiek kartų buvo priimami grupėse nutarimai dėl pikčiausių paskaitų praleidinėtojų apsvarstymo, kiek kartų biuras žadėjo sutvarkyti drg. Fridmaną, tačiau visa tai liko vien pažadais. Drg. Petkevičius ataskaitoje net neužsiminė apie pereitais metais litunanistų grupėje buvusią studen tę drg. Grinciūtę. Ji beveik visiškai nelankė paskaitų, įsigijo daugybę įsiskolinimų. Dabartiniu metu ji jau praleido 20 akademinių valandų, ne laikė įskaitų, ardo grupėje drausmę ir tvarką. Tas rodo, kad drg. Petkevičius ata skaitinį pranešimą ruošė paskubomis, nebuvo kaip reikiant susipažinęs su padėtimi, nežinojo ir praleido dauge lį faktų. Diskusijose dalyvavusieji, kaip matėme, nuėjo tuo pačiu keliu. Viso to priežastis yra blogai pa ruoštas susirinkimas. Komjaunimo organizacija turi šį trūkumą artimiausiu metu pašalinti. Visa tai, kas nebuvo iškelta ataskai tiniame susirinkime, reikia atidžiai išnagrinėti. Klaidos, į kurias nebuvo atkreiptas rimtas dėmesys, visada pa silieka klaidomis. Komjaunimo susirinkimas kurso sekretoriumi išrinko drg. Petkevičių. Kurso komjaunuoliai yra įsitikinę, kad drg. Petkevičius yra sąžiningas komjaunuolis ir pasistengs jų pasiti kėjimą pateisinti. A. Vilkys
Zht sienlaikraščiai SAVO UŽDAVINIŲ LYGYJE Kiekvienas, kam tenka eiti į Che mijos fakultetą, dar lipdamas laip tais pamato iškabintą fakulteto sien laikraščio „Tarybinis chemikas" pir-
mąjį numerį. Kurgi nepamatysi — akį traukia: sienlaikraštis didelis, gražiai sutvarkytas, iliustruotas foto nuotraukomis. Sunku praeiti nepa skaičius. Todėl kiekvieną pertrauką prie sienlaikraščio pamatysi studen tų, atidžiai skaitančių jo medžiagą. Ir kaip neskaityti, jeigu straipsniai čia kovingi, konkretūs. Straipsnyje „Mūsų uždaviniai" fa kulteto komjaunimo organizacijos
biuro sekretorius drg. Simanavičius 'teisingai rašo: — Be nuoseklaus mokymosi per visą semestrą negali būti tvirtų ži nių, negalima laukti gerų sesijos re zultatų. Kiekviena komjaunimo grupė, kiekvienas komjau nuolis turi kovoti už nuoseklų, gilų visų studentų mo kymąsi, už kūry bišką mokslo dis ciplinų įsisąmoni nimą, Šiam tikslui turi tarnauti visos priemonės, visa komjaunimo grupių veikla. Kitame straips nyje V. Kairaitis pasakoja apie savo gamybinę praktiką Klaipėdos Celiulio zės - popieriaus kombinate. Straips nyje „Fakultetą baigus" drg. Pajėda dėkoja dėstytojams už gerą paruoši mą savarankiškam darbui. Konkre tus, kritiškas drg. Baikausko straips nis „Pagerinti darbą grupėse". Norisi „Tarybinio chemiko" redko legijai (redaktorius drg. Ramanaus kas) palinkėti naujų laimėjimų lei džiant sienlaikraštį.
POILSYJE
I R
Medikai laboratorijose ¥ Baigiamas rašyti diplominis darbas * Trakų ežere pirmakursiai, jas dar tik pradeda, bet visus juos jungia stipri ir nuoširdi drau gystė, visi jie gyvena pa kilia darbo nuotaika. Siekiant užtikrinti tarybi nio žmogaus gerovės tolesnį kilimą, sėkmingą perėjimą iš socializmo į komunizmą,
naši į tarybinio medicinos mokslo atidengtas paslaptis, Stai (pirmoje nuotraukoje) matome II-ojo kurso Medi cinos fakulteto studentus drg. drg. S. Misevičių ir Br. Tilindį, .. .......... fiziologijos laboratorijoje atliekančius leukoeitų skaičiavimo' pratybas.
ką, gaunantį pas bibliotekos darbuotoją, drg. Mickūnienę literatūrą, reikalingą diplo miniam darbui, kurio dides nė pusė jau yra parašyta. Po darbo reikalingas poil sis. Savo atliekamą laiką universiteto studentai kul tūringai praleidžia sportuo dami, domėdamiesi menu, grožine literatūra. Buriavimo sportas labai populiarus studentų tarpe. Daugelis su malonumu savo Sistemingai ir atkakliai jaunatviškos energijos per mokytis, gerai įsisavinti sateklių poilsio valandomis vo specialybės žinias, tapti atiduoda vėjui ir burėms. vertais komunizmo statyto Trakų ežeruose įvykusioje jais, — tokį uždavinį Par regatoje gausiai dalyvavo tija ir Tarybinė vyriausybė ir universiteto studentai iškėlė mūsų studentijai. redėstytojai. Daugelio jų Mūsų universiteto stu zultatai buvo gana geri. dentai deda visas pastangas, Ketvirtoje nuotraukoje makad tiksliai ir sąžiningai šį tome burlaivius regatoje. uždavinį įvykdytų, garbin Prie jų vairo — mūsų uni gai atliktų šventą savo pa versiteto sportininkai. Po reigą. įdomiai ir turiningai praleis Nuo pat pirmosios moks lo metų dienos visose uni būtina mūsų šalies darbo Su nemažesniu susidomėji- tos poilsio dienos, pasisėmę naujų jėgų ir energijos, jie versiteto auditorijose, labo žmonėms užtikrinti gerą mu ir atsidėjimu III k. būratorijose, skaityklose už sveikatos apsaugą, reikalin- simieji medikai (antra nuo grįžo prie kasdieninio savo virė gyvas darbas. Visų fa gi aukštai kvalifikuoti me- trauka), vadovaujami v. d. darbo kultetų, visų specialybių dikų kadrai. Tam darbui Gutausko, užsiiminėja patastudentai su naujomis jėgo ruošiasi daug jaunuolių ir loginės fiziologijos pratybų mis įniko semtis mokslo ži merginų, kurie Medicinos metu. Jie puikiai žino, kad nias. Vieni iš jų jau diplo nuo jų mokymosi priklauso mantai, baigia savo studijas fakulteto auditorijose ir la- jų busimo darbo kokybė, ir aukštojoje mokykloje, kiti boratorijose mokosi, gili- deda visas pastangas įsisa vinti visą, ką duoda aukštoji mokykla. Kruopščiai ir atsidėjęs savo tiesioginį darbą dirba Istorijos-filologijos fak. • lie tuvių kalbos specialybės diplomantas komjaunuolis J. Kazlauskas. Jis aktyvus vi suomenininkas, veiklus SMD narys, puikiai mokąs sude rinti studijas su visuomeni Sistemingas darbas ir svei niu darbu. Visą laiką dirb kas poilsis įgalina mūsų damas visuomeninį darbą, studentus produktyviai dirb jis neturi mažesnio egzami ti, nuolatos augti, tapti tiknų įvertinimo, kaip „labai krai gerais savo srities spe gerai". Jis dažnas svečias cialistais. universiteto skaityklose. R. Budrio tekstas, Nuotraukoje matome (trečia nuotrauka) drg. J. KazlausL. Butkevičiaus nuotr. @>-----------------------------------------
įsteigti dramos rateliai Šiomis dienomis universitete įkurti du dramos rateliai: lietuvių ir rusų kalbomis. Į dramos ratelius konkurse atrinkta 45 studentai. Priėmimas vyksta toliau. Dramos rateliui lietuvių kalba vadovauja Istorijos-filologijos fakul teto IV kurso studentas Vrubliauskas, rusų kalba — Vilniaus Rusų dramos .teatro aktorius Baikovskis. Dramos rateliuose prasidėjo pirmo sios repeticijos. Šiais mokslo metais dramos rate liai numato pastatyti kelis veikalus. J. Griveckas
VORATINKIAMS APRAIZGIUS...
Korespondentui aplankius
LV. 15043
DARBE
Šimtai studentų gyvena Liepos 21-osios bendrabutyje. Laiptais dide lis judėjimas. Netoli bendrabučio budėtojo, pakampėje pastatytas bend rabučio sienlaikraštis „Tarybinis stu dentas". Į jį daug kas praeidami pa žvelgia, tačiau niekas nesustoja, nes sienlaikraštis tuščias. Į sienlaikraštį taip pat žvilgteli re daktorius drg. Kanopa bei kiti red kolegijos nariai, bet tuoj nusisuka ir stengiasi greičiau nueiti, — lyg ir gėda. Redkolegijos apsileidimu, atrodo, nutarė pasinaudoti... voras: ant sien laikraščio lentos jis pradėjo austi savo tinklą. .. Bendrabutyje verda gyvenimas. Laikas redkolegijai šį gyvenimą nu šviesti sienlaikraščio skiltyse. To lau kia bendrabučio gyventojai. To jie reikalauja.
A. Bardzilevičiaus tekstas J. Grinvailos nuotr.
PASAULINĖJE studentę spaudoje
Amerikoje atleidžiami profesoriai Septinti metai Pragoję leidžiamas Kolumbijos universiteto dėstytoja, Tarptautinės Studentų Sąjungos orga-■ žymi antropologė dr. Džin Veltfiš. x t— „Pasaulinės ti h_a_ > ... pQ atleidimo buvo įsakyta mokslinin nas žurnalas studentų naujienos". Žurnalas išeina kartą kei atvykti į senato pakomisiją (vie per mėnesį anglų, arabų, italų, ispa-! na iš kelių šiais metais sudarytų ko nų, norvegų, prancūzų, rusų ir vokie-| misijų viso švietimo patikrinimui ir čių kalbomis. Jo puslapiuose gausu mokyklų išvalymui — red.), kad at įvairios medžiagos apie viso pasaulio sakytų j klausimus, liečiančius bro studentų gyvenimą ir veiklą. šiūrą „Žmonių rasės", kurią ji pa Žurnale „Pasaulinės studentų nau rašė kartu su žinomu antropologu jienos" 7—8 nr. pateikiama daug fak Rutu Benediktu. Ši brošiūra antrojo tūkstančiais tų apie amerikonišką „demokratiją" pasaulinio karo metu ir amerikines „laisves". Žurnale iš egzempliorių buvo platinama Ame spausdintoje korespondencijoje iš rikos karinėse pajėgose ir atliko Niujorko, pavadintoje „Masiški atlei svarbų vaidmenį prieš fašistinę ir dimai", pateikiami faktai, kad JAV rasinę propagandą". „Dešimts Ogajaus štato universite universitetuose masiškai atleidžiami iš darbo šimtai profesorių ir dėstyto- to profesorių, — rašoma toliau, — pareiškė protestą prieš universiteto jų„Kalifornijos štato valdžios atsto- profesoriaus Bairono T. Darlingo at vas neseniai pranešė, — rašoma ko leidimą. Baironas T. Darlingas buvo respondencijoje, — kad jau atleista atleistas iš darbo už atsisakymą atsikongreso komisijai, Grupė iš darbo daugiau kaip 200 štato aukš skaityti profesorių pareiškė: „Šio žymaus tųjų mokyklų dėstytojų". mokslininko atleidimas yra sunkus Atleidimui iš darbo didelių prie- smūgis mūsų universitetui". Prie prožasjčių nereikia. Toliau koresponden fesorių protesto prisijungė universicijoje rašoma: „Neseniai buvo atleista iš darbo teto studentai”.
------------------- +
MUMS
RAŠO
Kada galėsime įsigyti vairuotojo teises? Pereitų metų rudenį universiteto DOSAAF organizacija suorganizavo moto kursus. Nudžiugome sužinoję, kad galėsime įsigyti moto vairuotojo teises. Paskirtą dieną susirinkome į nurodytą auditoriją ir, drg. Šeštoko vadovaujami, pradėjome klausyti moto kursą. Bėgo dienos, slinko savaitės, mė nesiai. Moto mėgėjai kantriai lankė kursus ir laukė pavasario, kada tu rėjo prasidėti praktinis važinėjimas ir išeito kurso egzaminai. Pavasaris atėjo greitai, tačiau, deja, praktinis važinėjimas prasidėjo tiktai egzami nų sesijos metu (gegužės mėn. pabai goje). Tačiau moto mėgėjai nenusimi nė, kantriai ėjo j Vingio parką, kur turėdavo vykti važinėjimo pratybos. Dažnai tekdavo grįžti nevažinėjus, nes drg. Šeštokas arba negaudavo benzino, arba baigdavosi jo paties nustatytos užsiėmimo valandos.
Bet vilties baigti kursus ir įsigyti vairuotojo teises dar nenustojome. Pasibaigė ir pavasario egzaminų se sija, atėjo vasaros atostogos. Teisių taip ir neįsigijome, o važiuoti irgi nespėjome išmokti. Praėjo beveik mėnuo ir šių moks lo metų, o universiteto DOSAAF val dyba ir mūsų vadovas drg. Šeštokas tyli. Matyt, užmiršo pradėtą darbą. Mes, DOSAAF nariai, vis dar no rime įsigyti moto vairuotojo-mėgėjo teises ir prašome, kad universiteto visuomeninės organizacijos mums pa dėtų. Moto kursų dalyviai: J. Jadzevičius Istorijos-filologijos fak. stud. F. Žiedas Ekonomikos fak. stud.
REDAKTORIUS K. KAUKAS
Redakcijos adresas: Vilnius, Universitete g-vė Nr. 3, telef. Nr. 2-10-38. Spaudė -Tiesos" spaustuvė Vilniuje. Tiraias 1000 egz.
Užs. Nr. 01779