visu Saliu c>
proletarai, vienykit'ėsi į
&<>
o c
TUfrENTAt
Didinti universiteto paramą žemės ukiui (IŠ ATVIRO PARTINIO SUSIRINKIMO)
KAUNO POLITECHNIKOS INSTITUTE *
TSKP CK Plenumo nutarimas ,,Dėl savo pasisakyme pažymėjo, jog šio ,,Kitaip gyventi negalima" priemonių TSRS žemės ūkiui toliau fakulteto katedros teiks šefuojamoje Mechanikos fak. IV k. 23/4 grupės išvystyti" iškėlė didelius ir atsakin rajono kolūkiečiams konsultacijas gus uždavinius aukštųjų mokyklų ir kolūkinės teisės klausimais, aiškins studentai politvalandoje aptarė Safromokslo įstaigų darbuotojams. Plenu jiems apie šio Plenumo nutarimo novo pjesę „Kitaip gyventi negalima". Pranešimą padarė stud. L. Puchas. mas pareikalavo nukreipti mokslinin įvykdymo reikšmę žemės ūkiui. VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, kų jėgas tolesniam žemės ūkio moks Gamtos fakulteto dekanas drg. Pet- Kruopščiai paruoštame pranešime bu vo suglaustai atpasakotas pjesės tu lo išvystymui, tam, kad jis apgink ryla susirinkime pasakė: REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS luotų žemės ūkio darbuotojų kad — Mūsų fakultetas gyvulininkys rinys, išnagrinėti pagrindinių veikėjų KOMITETŲ ORGANAS rus naujomis žiniomis ir darbo na tės, augalininkystės ir dirvožemio charakteriai, jų vaidmuo. Pranešėjas šumo kėlimo bei žemės ūkio produk srityje savo mokslo tyrimo darbais pažymėjo, kad pjesėje demaskuojama turi suteikti ir, be abejonės, suteiks amerikoniškųjų diversantų, siunčiamų Nr. 28 (132) 1953 m. spalio 14 d., trečiadienis Kaina 20 kap. cijos gamybos didinimo metodais. Šiomis dienomis įvykusiame atvi didžiulę paramą respublikos žemės į demokratinę Vokietiją, kenkėjiška ■y-rji rame universiteto partinės organiza ūkiui. veikla, jų pastangos nuodyti vokiečių cijos susirinkime buvo apsvarstytas Tačiau drg. Petryla savikritiškai liaudies sąmonę šovinistinėmis idėjo TSKP CK Plenumo nutarimas ir prie nepakalbėjo apie tai, kaip fakultetas mis. monės jam įgyvendinti. Pranešimą prisideda prie šefavimo darbo. O Pjesėje taip pat iškeltas svarbus padarė Ekonomikos fak. dekanas doc. šiame darbe yra rimtų trūkumų. momentas — Tarybų Sąjungos nesa Lola. Bendrosios chemijos katedros ve Pranešėjas, kalbėdamas apie šį dėjas drg. Kaikaris kritikavo uni vanaudiška, draugiška pagalba demo svarbų partijos istorinį dokumentą ir versiteto tiekimo skyrių, pažymėda kratinei Vokietijai, dviejų tautų — — Paskaitų lankomumas — tai pa to, o vien tik komjaunimo ir profsą jo įgyvendinimo reikšmę. Pažymėjo, mas, jog šis skyrius iki šiol neaprū didžiosios rusų tūtos ir vokiečių tau grindinis požymis, pagal kurį galima jungos organizacijų dėka. Visai už j jog ryšium su tuo iškyla visa eilė pindavo laboratoriją reikalingomis tos — draugystė. geresnį paskaitų lankomumą nekovo naujų uždavinių ir mūsų aukštajai medžiagomis ir tuo darė didelę žalą spręsti apie studento, grupės, kurso Pranešime buvo kalbėta ir apie ak ja Prekių mokslo, Politinės ekono mokyklai tiek moksliniame-tiriamaja- rašantiems mokslinius darbus, todėl irausmingumą, sąmoningumą. mijos ir kitos universiteto katedros. me ir paskaitiniame-agitaciniame dar- nukentėdavo darbų kokybė, kas atei torių vaidybą. Pagrindinius vaidme Tokius žodžius dažnai girdime iš Dekanatams ir katedroms būtina at ; be, šefuojat Molėtų rajoną. Tokie fa tyje neturi pasikartoti. nis puikiai atliko aktoriai drg. drg. visuomeninių organizacijų susirinki- kreipti Į tai rimtą dėmesį ir esamus kultetai, kaip Ekonomikos, Gamtos, Medicinos fakulteto vyr. dėst. Ži Voščikas »ų tribūnos. Šimtaprocentinis pa savo darbo trūkumus šioje srityje Medicinos, o taip pat jų katedros tuoj gas susirinkusius užtikrino, jog Me Laucius (Karlas Miltze), skaitų lankymas yra tai, ko nori pa nedelsiant pašalinti. po šio reikšmingo nutarimo paskel dicinos fakulteto kolektyvas dar ryž (Rudis) ir kt. siekti priešakiniai studentai, visuo Daugelyje fakultetų ir kursų nuo bimo spaudoje aktyviai įsijungė į tingiau veiks, teikdamas medicininę Drg. drg. K. Karkalas, V. Baltušis meninės organizacijos, ko reikalauja šalyje nuo šio klausimo stovi visuo darbą. Iš naujo peržiūrima ir papildo pagalbą darbo žmonėms ir nuolat savo pasisakymuose papildė drg. Puiš studentų universiteto vadovybė. meninės organizacijos. Pvz., Teisės ma kursinių, diplominių ir mokslinių stovės jų sveikatingumo sargyboje. Tačiau dar pasitaiko faktų, kada prie fak. paskaitų lankomumu rūpinasi tik darbų tematika, ji glaudžiau susieja Susirinkime buvo priimtas išsamus cho pranešimą. Pjesės aptarimas su universiteto rūmų galima išgirsti ir dekanatas, o komjaunimo fakulteto ir ma su mūsų partijos ir vyriausybės nutarimas. Nutarime nurodoma į bū teikė didelę naudą visai grupei. kitokį pokalbį: kursų biurai į šį klausimą mažai iškeltais uždaviniais. tinumą artimiausiu metu išspręsti Stud. B. Ruželė — Kažin, ar eisim į šią paskaitą? kišasi; nuošalyje liko ir profsąjun Gamtos fakulteto Augalų fiziologi ekonomistų kadrų žemės ūkiui paruo — tingiai nusiteikęs studentas klau gos organizacija, tartum jos šis klau jos katedroje rašomi aktualūs darbai, šimo klausimą; teikti nuolatinę pa sia savo draugą. Ir štai vienas ar ke simas visai nedomintų. Panašūs reiš kaip antai: žemės ūkio išvystymo še galbą respublikos kolūkiams, tarybi kiniai pastebimi ir eilėje kitų fakul fuojamajame Molėtų rajone, lizdinio niams ūkiams ir MTS planavimo, ap letas draugų pasuka už kampo. Kova už gerą paskaitų lankymą — tetų ir kursų. Didelis vaidmuo kovo bulvių sodinimo, kukurūzų silosavi- skaitos ir finansiniuose dalykuose; Vai svarbi auklėjamojo ir mokomojo je už paskaitų lankomumą priklau mo, sojos ir čiumyzos aklimatizavimo siųsti į kaimą kvalifikuotus lekto Spalio 5 d. Kultūros klube įvyko organizaci klausimais ir kt. rius, gydytojus, agronomus, ekono pirmasis institute turistinis vakaras. darbo dalis. Tarybinis studentas turi so grupių komjaunimo joms, tačiau galima rasti nemaža mistus, daugiau rūpintis šefuojamo Artimiausiu metu bus išspręstas suprasti pats ir padėti įsisąmoninti Dėstytojai ir studentai, šią vasarą savo draugus, kad paskaitų metu stu grupių, kur šis klausimas retai arba klausimas dėl universiteto kolektyvo Molėtų rajono gyventojų kultūrinių dalyvavę turistiniuose žygiuose, pasi beveik visai nesvarstomas. Šio klau dalyvavimo darbų, apibendrinančių ir reikmių patenkinimu. dentai atlieka savo tiesioginį darbą dalino su susirinkusiais savo kelionių taip pat, kaip pramonės darbininkas simo atžvilgiu gana pasyviai laikosi paskleid'žiančių geriausių respublikos Liniversiteto dėstytojai ir studentai įspūdžiais. Apie ekskursiją į Zarasų III k. geografų komjaunimo grupė kolūkių patyrimą, parengime; tokie ! yra pasiryžę dėti pastangas, kad kuo įį atlieka prie savo staklių, kolūkie (gruporgas drg. Slavinskaitė). Toli darbai bus skelbiami spaudoje ir per greičiau būtų įgyvendintas TSKP CK kraštą papasakojo vyr. dėstytojas tis — savo brigadoje. drg. Remišauskas. Apie turistines ke gražu nepakankamai šiuo klausimu radiją. i Plenumo nutarimas. liones į Užlkarpatę ir Kaukazą papa Kovojant už paskaitų lankomumą rūpinasi eilė komjaunimo grupių. Teisės fak. vyr. dėst. Pakarklis G. Bračienė sakojo dėstytoja drg. Zaleskaja ir mūsų universitete pasiekti žymūs lai Visuomeninės organizacijos — mil Cheminės Technologijos fak. studen mėjimai. Tokią išvadą galima pada žiniška ir aktyvi jėga. Negalima tė drg. Dilytė. Mechanikos fak. stu ryti paskaičius daugelio grupių se leisti, kad ši jėga snūduriuotų. Ji dentas drg. Sakalauskas kalbėjo apie niūnų dekanatams pateikiamus ra turi būti pajungta kovai su visomis savo turistinį žygį per Pabaltijį. Su portus. Labai gerai paskaitas lanko musų gyvenimo negerovėmis, tuo pa Chemijos fak. V k. organinės chemi čiu ir kovai su paskaitų praleidinė Istorijos-filologijos fakulteto Žurna- praktiką atliko V kurso studentai dideliu susidomėjimu buvo išklausy jos spec. studentai diplomantai. Šios jimais. Vadovaujantieji universiteto listikos skyriaus V ir IV kursų stu- Paluševičius, Karmazinas, Zienavičius, tas Mechanikos fak. studento drg. .Majausko pasakojimas apie kelionę specialybės studentai Kairaitis, Sa visuomeninių organizacijų organai dentai baigė gamybinę praktiką. IV kurso — Buidovas, Jokštys, Ka per vidurinę Aziją. vickaitė nėra praleidę nei vienos pa turi kuo greičiau imtis priemonių skaitos. Panašus įspūdis susidaro padėčiai pagerinti. V kurso studentai Raguotis, Kaz minskas ir kt. Turizmas — puiki poilsio priemo peržvelgus III kurso geologų lanko Laikraščiuose buvo išspausdinta nė, tarybinio patriotizmo mokykla. Nepakankamai į kovą už paskaitų lauskaitė, Levinas, IV kurso — Kazamumo dienyną, kur pamatysime vi sai nežymų praleidimų skaičių. Už lankomumą įsijungia universiteto šie- kevičius, Šarpis, Kezys, Žičkytė ir prakti.kantų organizuota ir autorinė Turistinis vakaras — tai vaizdi ir paskaitų lankomumą aktyviai kovoja ninė spauda. Čia pavyzdžiu gali būti kiti praktiką atliko „Tiesos" redakci medžiaga. veiksminga šios patrauklios sporto pirmieji kursai, kurie nuo pat pir Medicinos fakulteto sieninis laikraš joje. šakos populiarizacija. E. Perednytė, tis „Tarybinis medikas" (red. drg. Ži mųjų dienų įsijungė į rimtą darbą 1. Janulevičiūtė gas) ir to paties fakulteto III k. sien „Komjaunimo tiesos" redakcijoje „Už tarybinį mokslą" (pavyzdžiui, pirmo kurso geografai). Pirmo kurso fizikų-matematikų pra laikraštis „Studentų draugystė". Per-I leistų paskaitų vidurkis vos 3 vai. skaičius minėtus sienlaikraščius, su GERAI ĮSISAVINTI PASIRINKTĄ SPECIALYBĘ vienam žmogui. Nemaža pasitaiko sidaro įspūdis, kad fakultete šimta I tokių studentų, kaip Teisės fak. But procentinis paskaitų lankomumas, nes PRIE TEODOLITO ASTRONOMIJOS OBSERVATORIJOJE + FIZINES CHEMIJOS LABORATORIJOJE ♦ rimas, Pikutytė, kurie neturi nei vie apie paskaitų lankomumą juose... vi SĖKMINGAI RAŠOMAS DIPLOMINIS DARBAS sai nekalbama. O tuo tarpu šiuo nos praleistos akademinės valandos, įsisavinti savo pasirinktąją specia darbai reikalauja didelio kruopš Gamtos fak. stud. Jarmalavičiūtė, klausimu fakultete yra apie ką rašy lybę. Fizikos-matematikos fak. pir tumo ir atsidėjimo, bet mūsų uni kuri labai gerai lankė paskaitas pra ti. Minėtas trūkumas pastebimas ir mojo kurso studentai pradėjo pir versiteto Chemijos fak. studentai ėjusiais mokslo metais, taip pat ir kitų sienlaikraščių darbe, ir jį reikia skubiai pašalinti. Sienlaikraštis turi muosius mokymosi universitete pasiryžę juos visus nugalėti. šiemet. griežtai ir principiškai kritikuoti pa žingsnius. Antroje nuotraukoje matome Bet šalia minėtų faktų pasitaiko skaitų praleidinėtojus, nuolatos ieš Norint gerai įsisavinti pasirink Chemijos fak. IV k. studentę J. Jareiškinių, kurie džiaugsmo anaiptol koti vis naujesnių ir aštresnių tos tąją specialybę, reikia puikiai su- kubonytę kuri, vadovaujama asis nesukelia. Dar pas mus vis pasitaiko kritikos formų, turi iškelti drausmin sipalžinti su darbo įrankiais, iš tento A. Kundros, fizinės chemigrupių, kuriose lankomumas smarkiai gus ir gerai dirbančius studentus. mokti juos vartoti. Fizikos-mate jos laboratorijoje nustato anglies šlubuoja. Yra studentų, kurie chro Šiame „Tarybinio studento" nume matikos fak. I k. studentai su di dvideginio tirpingumą vandenyje, niškai praleidinėja paskaitas, štai, Penktojo kurso studentams-dipdeliu susidomėjimu susipažįsta su pavyzdžiui, IV kurso teisininkų pir ryje spausdinamame feljetone aiškiai tiksliais prietaisais, kurie butini lomantams prieš akis atsakingas moji grupė rugsėjo mėn. praleido parodyta, kad kai kuriose grupėse jų specialybės darbe. Štai (trečioje ir didelio atsidėjimo reikalaujannet 134 valandas. Ypač blogai lanko darbo nuotraukoje) pirmo kurso studentai lis darbas — diplominio mos kriminalistikos ir žemės teisės dar egzistuoja vadinamos „mirusios astronomijos observatorijoje ap parašymas. Diplominis darbas — paskaitos. Tokie kurso studentai kaip sielos". Tai rodo, kad mūsų universi žiūrinėja teodolitą (prietaisą azi tai visų penkerių mokymosi metų Munius, šiais mokslo metais praleidęs tete dar nepakankamai kovojama su apibendrinimas, savo žinių ir sa mutui nustatyti). 56 vai., Kaplanaitė, praleidusi 26 vai., Paškevičius 31 vai., daro gėdą paskaitų praleidinėtojais, jiems nuo Didelė ateitis priklauso tarybi varankiško darbo įgūdžių patikri savo kursui ir didžiulę žalą sau. Sku laidžiaujama, jie vis dar suranda sa niam chemijos mokslui. Chemija nimas. Fizikos-matematikos fak. baus sudrausminimo reikalingi tokie vo globėjų. vis plačiau pritaikoma gamyboje, V k. stud. Šileika (pirma nuo studentai, kaip III k. geografijos spe įeina į žmonių buitį. Chemijai sta trauka) dirba prie savo diplomi Paskaitos — viena iš pagrindinių cialybės Krištopavičius, kurio pavar tomi vis didesni ir didesni reika nio darbo, kurio temą — „Stibio dę dekanatui jau nusibodo skai- , studentų užsiėmimo formų, Neatidėlavimai, be jos negalima išspręsti sulfido foto efektas ir absorbacija tyti kasdieniniuose paskaitų lanko liotinas fakultetų vadovų, visuomedaugelio su gamyba susijusių žemose temperatūrose" pradėjo na mumo raportuose. Tuo blogiau, kad ninių organizacijų ir visų Šiais mokslo metais į mūsų problemų. Studentų chemikų už grinėti savo darbe, skaitytame studentų Krištopavičius taip pat elgėsi ir pra universitetą atėjo gausus būrys davinys — gerai išstudijuoti teo moksliniame būrelyje. Jo diplomi ėjusiais mokslo metais. Panašiai rei uždavinys — kovoti už tai, kad mūjaunų vaikinų ir merginų, bai rinius dalykus, puikiai išmokti sa nis darbas — seniai pradėto darbo R. Budrio tekstas, kia vertinti ir Istorijos-filologijos su universitete nebūtų akademinės gusių įvairias respublikos viduri varankiškai dirbti praktišką darbą tąsa. III k. studentą Kairį, kuris dažnai drausmės laužymo. Prieš visus aka laboratorijose. Nors laboratoriniai V. Karpo ir L. Butkevičiaus nuotr. nes mokyklas ir pasiryžusių gerai pramiega pirmąją paskaitą. deminės drausmės laužytojus turi būti Nepakankamai su paskaitų praleidi nedelsiant imamasi veiksmingų su nėjimu kovoja atskirų fakultetų de drausminimo priemonių. Akademinė kanatai, katedros, per mažai dėmesio drausmė — pagrindinis gero moky į tai kreipia visuomeninės organiza cijos. Mažai šiuo klausimu domisi mosi laidas ir todėl vienas iš svar Ekonomikos fak. dekanatas. Paskuti biausių dekanatų ir visuomeninių or nių metu šio fakulteto paskaitų pra ganizacijų uždavinių — nenuilstamai leidinėtoj ai Totilas ir Statkevičius kovoti už šimtaprocentinį paskaitų
NENUILSTAMAI KOVOTI UŽ GERĄ PASKAITŲ LANKYMĄ
Turistų vakaras
Baigė gamybinę praktiką
buvę sudrausminti, tačiau ne dekana- lankymą. -------
P o V i l n. i u Sekmadienį grupė Chemijos ir Me dicinos fakultetų studentų dalyvavo ekskursijoje po Vilnių. Ekskursijos vadovas TSRS istorijos katedros asis tentas Z. Kondratas supažindino daly vius su istorinėmis Vilniaus vietovė-
mis: Gedimino pilim, Dailės muziejum, pastatais, susijusiais su revoliuciniu Lietuvos darbininkų judėjimu, seno vės didikų rūmais ir kt. S. Tuska
IŠ CIKLO „PRIE BALTIJOS JUROS"
Komjaunimo komiteto taurės varžybos
Draugystė
☆
Mėlynėj debesys baltgulbiai plauko, Slaptingai kužda marių gilmena... Pakrantėje gruzinas tamsiaplaukis Su lietuvaite kalbasi jauna.
☆
rekordin
Kaip niekada, šiandieną jie laimingi, Kad jų Tėvynėj laisva ir erdvu, Kad visos ribos tarp tautų pradingo, Kad šiandien būti gali jie kartu...
Mėlynėj debesys baltgulbiai slenka, Slaptingai kužda marių vandenai. Staiga jisai sugrieba švelnią ranką. Kalbėti ima tyliai, bet karštai. — /Iš noriu dirbti, džiaugtis ir
gyventi, Tačiau jei priešas sėlins įžūlus — Kovosiu aš už Baltijos pakrantę, Kaip už gimtuosius Gruzijos laukus.
Komjaunimo komiteto taurės tarpatletikos fakultetinėse lengvosios varžybose buvo pasiekti 3 nauji uni Mergaitės akys mėlynos nušvinta versiteto rekordai. Šypsniu, o skruostai — rytmečių Nuotraukose: universiteto rekordi žarom... ninkai (iš kairės dešinėn): Istorijosfilologijos fak. I k. stud. Steponas Jis dar tvirčiau suspaudžia švelnią
ranką, Nutilę žvelgia marių tolumon...
Eina į pabaigą universiteto kom jaunimo komiteto taurės tinklinio varžybos. Po eilės susitikimų moterų grupėje pirmauja Istorijos-filologijos fakulteto tinklininkės, atkaklioje ko voje įveikusios pereitų metų čempio ną Gamtos fakulteto komandą, o taip pat Medicinos ir Chemijos fakul tetų rinktines. Vyrų grupėje dar nė LENINAS, V. I. Laiškas Amerikos vieno pralaimėjimo neturi gamtinin darbininkams. Valstybinė politinės ir kai, užtikrintai įveikę ekonomistus, Į mokslinės literatūros leidykla, 1953. 20 p.
Naujos knygos
LENINAS, V. I. Laiškai iš toli. Valstybinė politinės ir mokslinės li teratūros leidykla, 1953. 56 p.
LAUKO TENISO ČEMPIONAS
STALINAS, J. V. Ekonominės so cializmo TSR Sąjungoje problemos. Valstybinė politinės ir mokslinės li teratūros leidykla, 1953. 88 p.
ALEKSANDROVAS, G. F. J. V. Stalinas apie marksizmą kaip mokslą veikaluose kalbos mokslo klausimais. Viešųjų paskaitų stenograma. Vals tybinė politinės ir mokslinės litera tūros leidykla, 1953. 75 p. ILJINAS, N. I. Tarybinės prekybos buhalterinė apskaita. (Vadovėlis aukš tosioms ekonominėms mokykloms). Valstybinė politinės ir mokslinės li teratūros leidykla, 1953. 627 p.
PETRUŠEVSKIS, S. A. I. P. Pavlo vo mokslas — aštrus ginklas kovoje prieš idealizmą ir religiją. Viešosios paskaitos stenograma. Valstybinė po litinės ir mokslinės literatūros lei dykla, 1953. 36 p.
Vilniaus miesto lauko teniso pirmenybėse. Gamtos fak. IV kurso stud. Korkutis, trejus metus iš eilės būdamas universiteto čempionu, užėmė pirmą vietą antroje grupėje. Nuotraukoje: I-ojo atskyrio tenisi ninkas Korkutis rungtynių metu.
MOPASANAS, G. Novelės. Valsty binė grožinės literatūros leidykla, 1953. 392 p. NIKITINAS, N. Šiaurės Aurora. (Romanas, atžymėtas Stalinine premi ja). Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1953. 571 p.
M. Einoriaus nuotr.
A. Anskaičio nuotr.
VARŽYBOS
TINKLINIO
JONAS JAKŠTAS Istorijos filologijos fak. II k. stud.
Antanavičius, iššokęs į aukštį 1,71 m.; Ekonomikos fak. IV k. stud. Vytau tas Buzas, numetęs diską 39,38 m.; Istorijos-filologijos fak. IV k. stud. Algis Vaišnoras, nušokęs į tolį 6,35 m.
' PATARIMAI STUDENTAMS
Kaip svarstyti knygas grupėse Knygų svarstymas grupėse yra I duojamus charakterius, apibūdinti viena iš geriausių priemonių tarybi-' pagrindines meninio meistriškumo nei literatūrai propaguoti studentijos I ypatybes, o visų pirmą — kalbos tarpe. Svarstymui reikėtų visų pirma meniškumą; apie visa tai gali ir turi pasirinkti naujai pasirodžiusius vei spręsti ne vien tik filologas specia* kalus. Naujų knygų skaitymas ir ap listas. svarstymas išmokys gyvai reaguoti į Iš anksto paskirti koreferentai arba aktualiausius mūsų literatūrinio gy papildo pagrindinį pranešimą, arba venimo faktus ir juos vertinti. kritiškai pasisako dėl jo teiginių, — Prieš svarstymą būtina atlikti pa tada pagrindas diskusijoms jau yra ruošiamąjį darbą: paskirti pranešėją, visiškai pakankamas. Kiekvienu at bent du koreferentus, pasirūpinti, veju grupės narių pasisakymai tu kad visa grupė būtų perskaičiusi nu rėtų užimti didžiąją svarstymo dalį. matytąjį aptarti veikalą. Taigi, kūrinį turi vertinti, remdama Atsakingiausias uždavinys tenka, sis savo žiniomis bei patirtimi, visas žinoma, referentui: nuo jo pranešimo kolektyvas. Knygos medžiaga gali daug priklauso svarstymo kokybė, tapti išeities tašku platesnėms poli dalyvių diskusijos. Pranešimas jo tikos, moralės, etikos problemoms kiu būdu neturi būti protokoliškas svarstyti, ypač siejant jas su grupės „referavimas" apie veikalą, jo siu- gyvenimu. žeto atpasakojimas ir pan. Svarbu, Pirmininkaujantis susirinkimui api kad būtų pagrindo diskusijoms, dėl bendrina svarstymo rezultatus, pada to pranešimas turi būti kryptingas, ro išvadas iš pranešėjų ir diskusijų duoti aiškų nagrinėjamo kūrinio ver dalyvių pasisakymų. tinimą: iškelti veikalo problematiką, Vyr. dėst. V. Zaborskaitė autorinius konfliktus, nušviesti vaiz---------------------------- -ą»-
Fizikos-matematikos fak. sportininkus ir kt. Varžybose nedrausmingai pasirodė Teisės fakulteto vyrų ir moterų tink linio komandos. Atvykusios tik į pir mąsias rungtynes, šios komandos var Daugiau dėmesio laikraščio platinimui žybose daugiau nepasirodė, tuo arNaujai išeinančio universiteto laik nizacijos biurui, kuris laikraščio pladydamos rungtynių eigą. Už tokį ne drausmingumą abi komandos iš var raščio numerio studentai laukia su tinimo nekontroliuoja ir tuo daro nekantrumu. žybų dalyvių skaičiaus išbrauktos. didelį nusižengimą. Tačiau, nors paskutinieji laikraščio V. Žilinskaitė Mes, Teisės fakulteto I kurso stunumeriai išėjo š. m. rugsėjo 30 d. ii spalio 7 d., fakulteto I k. studen- dentai, reikalaujame, kad kiekvienas tai iki šiol jų negauna. | NAUJUS LAIMĖJIMUS j laikraščio numeris pasiektų musų
MUMS
Sportu užsiiminėju nuo 1949 m. Atsakingas u!ž laikraščio pristaty Per praėjusius keturis metus teko da mą drg. Kuzmickas nė kiek dėl to lyvauti rajono, srities, respublikos nesijaudina. Ne mažesnis priekaištas moksleivių spartakiadose. Savo komandos garbę gindavau tenka ir fakulteto komjaunlflio orgašokdamas į aukštį, mesdamas grana tą, ietį. Kad geriau bučiau visapusiš Pažadus reikia ištesėti kai fiziškai pasiruošęs, mėtydavau diską, stumdavau rutulį, šokdavau į Plati, įvairiapusė yra tarybinio tolį, darydavau trišuolį. Šios lengvo sios atletikos rungtys man sekėsi ne žurnalisto veikla. Todėl, norint atlikti blogiau už granatą, ietį, šuolį į aukš gerai šias garbingas pareigas, reikia tį. Tačiau pastarieji — geriausiai. dabar, universiteto suole, įsigyti Čia man padėdavo fizinis užsigrūdi nimas, įgytas žaidžiant krepšinį, tink daug teorinių ir praktinių žinių, vi linį. Mano rezultatai metai iš metų sapusiškai pasiruošti. augo. Šiemet buvau užsibrėžęs įveik Tačiau Istorijos-filologijos fak. ti 172 cm. aukštį. Atkakliai dirbda Žurnalistikos katedra nesirūpina vi mas, neseniai įvykusiose universiteto lengvaatlečių varžybose pasiekiau sapusišku jaunų žurnalistų auklėjimu. naują universiteto rekordą, įveikda- Į’ Dar praėjusiais mokslo metais buvo mas 171 cm. aukštį. žadama prie katedros atidaryti foto Praėjusių metų sportinės pergalės sekciją, įrengti foto laboratoriją. Bet charakteringos tuo, kad jos pasiek tos man treniruojantis be trenerio tai buvo tik pažadai, kurie ir dabar priežiūros. neįgyvendinti. Neorganizuojami ir i Universitete prityrę treneriai pa mašinraščio užsiėmimai, nors apie dės kelti sportinį meistriškumą, įsi juos daug kalbėta. savinti geriausią šuolio techniką. > Todėl aš galutinai sportine specialy Mes norime, kad katedra savo pa be pasirinkau šuolį į aukštį. Arti žadus ištesėtų. miausias mano tikslas — įvykdyti antrąjį sportinį atskyrį, o po to — i II kurso žurnalistikos spec. stud. J. Keršys, S. Blėda, šturmuoti respublikos rekordą. St. Antanavičius J. Bazys, J. Radzevičius
Mirusios bei pusiau mirusios sielos ir jų globėjai
St. Daunys, R. Greičius, V. Gaivenis
Vanduo nepasirodo, ir gana Kaip gera ryte atsikėlus ir atlikus mankštą palįsti po šalto vandens čiurkšlėmis! Iš karto atsiranda ir energijos, ir džiaugsmo, ir pasiryži mo dirbti. Tačiau gai-Ia, kad šiuo malonumu negali pasinaudoti Liepos 21 gt. bendrabutyje gyvenantieji vy rai. Bendrabutyje dušai yra, tačiau kad ir kaip besuktum kraną, vanduo nepasirodo, ir gana. Nieko nepešus,
— Ot, kad taip sužinojus, kaip studentai lanko paskaitas.. . Įdomu būtų, ką?
— Įdomu. . . — Fridmanas — tarnautojas cent-1 — Labai jau negabi mūsų Nijolė mokslui, — nusprendė lituanistai ir riniame telegrafe... Dekanas minutėlę galvoja, Paskui MIRUSIOS SIELOS matematikos nusigręžė nuo jos. O pati Grinciutė vėl sako: — Mūsų Fridmanas Šį sykį mes neieškosime jų nei j mokytojas... pradėjo rūpintis ne paskaitomis, bet pas šykštuolį Pliuškiną, nei pagyrū | Sis savotiškas — Tuojau man paruoškite žinias apikaklėmis ir avantiūristas ilgą kiaunių kailiukų no Nozdriovo dvare. Užsuksime į Is ! laiką vedžiojo fakulteto dekanatą už skrybėlaitėmis, į paskaitas ir egzami apie studentų paskaitų lankomumą. torijos-filologijos fakultetą. Mirusių i nosies ir, reikia pasakyti, gana sėk nus numojusi ranka. ■ Faktai reikalingi pranešimui. sielų čia galėsime gauti pusvelčiui. mingai. Tai liudija, kad ir toks fak Neteko sužinoti, kur tas pranešiFakultete yra ir daugiau tokių pu Pirmiausia susipažinkime su viena tas, jog Fridmanas, prasikasęs net siau mirusių sielų. Bibliotekininkė mas buvo daromas, tačiau viena aišnelaiminga siela, buvusiuoju II kur ku: šiame dekanate paskaitų lankoso žurnalistu Fridmanu, kuris ilgai pro II kursą ir jo nebaigęs, gavo Eleonora Peteraitytė per praėjusias mumo ir klausimai yra kvaršino dekanato galvas. Visai ne stipendiją už kelis mėnesius jau III 40 dienų paskaitose buvo tik'9 die užmiršti, drausmės Užtenka tik paminėti tą nas. Šimtas praleistų akademinių seniai dekanato sąrašuose prie šios kurso sąskaiton. Kantriai laukė dekanatas atvyks- valandų — toks yra Peteraitytės re- faktą, jog dekanatas iki spalio prapavardės nutūpė raudonas paukščiu išbraukti iš studentų tančio Fridmano naujaisiais mokslo kordas, pasiektas paskaitų nelankymo džios delsė kas. skaičiaus perėjūną Fridmaną ir netgi — s.. — . — j os d raU gė Galina Kiršaitė metais. Ir tik vieną gražų rytą, spa, srityje, — Mirusi siela — neverta jo nei mokėjo jam stipendiją. Dekanatas prisiminti, — kalbėjo dekanato dar lio mėnesio pradžioje, dekanatas, ne-' taip pat gali „pasigirti", Paskaitose buotojai, išbraukdami Fridmaną iš sulaukdamas iš Fridmano naujų pa- ji nebuvo jau „33 kartus", Kiršaitė nesiima jokių priemonių prieš stu j žymėjimų, su skaudančia širdimi iš teisinasi tuo, kad jai laiką užimanti dentus, kurie be leidimo dirba įvai studentų sąrašų. įstaigose, visiškai apleidę O vis dėlto jį dar verta prisiminti, braukė šį nuotykių ieškotoją, arba saviveikla. Ji dalyvaujanti chore, an riose mokslą universitete. samblyje ir oktete. Kyla klausimas: mirusią sielą iš gyvųjų studentų su Prisiminti tam, kad ateityje tokios ar Kiršaitė būna universitete, kad Neteikia dekanatui paramos ir fa mirusios sielos neįsibrautų į gyvųjų rašų. j saviveikloje dalyvautų, ar kad mo kulteto komjaunimo organizacija, studentų tarpą. II dalis kytųsi? Nuo jos nė kiek neatsilieka kuri nepajėgia išaiškinti laiku įvai Šiuo metu sunku nustatyti, ką veiPUSIAU MIRUSIOS SIELOS ir Vida Gritėnaitė, kurios „aktyve"’ — rius tinginius ir veltėdžius, silpnai kė A. Fridmanas prieš įstodamas į III kurso I lituanistų grupėje yra 48 praleistos paskaitų valandos. Lyg atlieka aiškinamąjį darbą grupėse. universitetą, ar jis lankė pamokas, paskaitose IV Drg. Mikuckas nemato pusiau miru Lituanistai visada meteoritai pasirodo Žinome tiktai, jog įstojęs į univer- Nijolė Grinciutė. sitetą jis teikėsi ateiti į vieną pa skundžiasi savo Nijole. Ir kaip ne- kurso lituanistas Antanas Dulinskas, siųjųsikųsi, jei Grinciutė rugsėjo mėn. tik rusų kalbos ir literatūros spec. IV skaitą ir nutarė: kelis sykius ,,debiutavo" paskaitose. . kurso studentas Petras Stunžėnas ir — Paskaitas telanko žiopliai... I daugelis kitų. — Nebaigė ji dar net pavasario se Netrukus Fridmanas žurnalistų gru Štai kokie reikalai. Ir jei pirksite III dalis pėje tapo pusiau legendarine figūra. sijos egzaminų, nelanko ji dabar ir anksčiau išvardintas pusiau mirusias paskaitų, o prisikabinti prie jos — Įvairūs gandai sklido vienas paskui MIRUSIŲ IR PUSIAU MIRUSIŲ sielas, tai kartu pirkite ir jų globė kitą. nemėgink... SIELŲ GLOBĖJAI — Fridmanas — pionierių vadovas! I lituanistų grupės komjaunuoliai jus. Globoti jie moka labai gerai. — Mūsų Fridmanas — pozuotojas nepadeda savo draugei Nijolei GrinPradžiai — nedidelis vaizdelis. D. Jovaras i Dailės institute! ciutei. I Popietė. Dekanate tylu. Vieniša
LV 24522
kursą.
sėdi sekretorė. Pasirodo dekanas drg. Renčinauskaitė. Ji sako sekretorei:
FELJETONAS
I dalis
RAŠO
[
Ne vanduo, bet asaros... —★ tenka kiūtinti į kambarį. Liepos 21 gt. bendrabučio gyven tojai reikalauja, kad dušai būtų su tvarkyti. Tai bendrabučio administra toriaus ir universiteto ūkio skyriaus uždavinys. Vyt. Jankevičiaus tekstas, V. Karpo pieš.
MŪSŲ MEDŽIAGOS PĖDSAKAIS „KADA GALĖSIME ĮSIGYTI VAIRUOTOJO TEISES?" „Tarybinio studento" Nr. 25 (129) išspausdintoje korespondencijoje bu vo nurodoma, kad DOSAAF komite tas nesirūpina moto kursais. DOSAAF komiteto pirmininkas drg. A. Naumovas pranešė, kad kritika komiteto adresu teisinga. Duoti nu rodymai moto važinėjimo praktiką organizuoti taip, kad egzaminus įsi gyti vairuotojo teisėms būtų galima išlaikyti lapkričio bei gruodžio mė nesiais. Taip pat numatomi organi zuoti nauji moto ir radijo kursai.
REDAKTORIUS K. KAUKAS
Redakcijos adresas: Vilnius, Stuokos-Gucevičiaus g-vė Nr. 3, telef. Nr. 2-10.38. Spaudė „Tiesos" spaustuvė Vilniuje. Tiražas 1000 egz.
Užs. Nr. 01918