VISU ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
fabtNTAt VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS
KOMITETŲ ORGANAS Nr. 3 (107)
1953 m. sausio 20 d., antradienis
Kaina 20 kap.
MOKSLĄ PENKTOJO PENKMEČIO TARNYBAI Grandiozinė komunizmo statybos programa, nužymėta Tarybų Sąjun gos Komunistų Partijos XIX suvažia vimo sprendimuose, genialiame J. V. Stalino kūrinyje „Ekonominės socia lizmo TSR Sąjungoje problemos", iš kelia mūsų mokslui ir technikai di delius ir atsakingus uždavinius. Draugas Stalinas moko: ...... UŽTIKRINIMAS MAKSIMA LAUS PATENKINIMO NUOLAT AU GANČIŲ MATERIALINIŲ IR KUL TŪRINIŲ VISOS VISUOMENES REIKMIŲ, — TAI YRA SOCIALISTI NES GAMYBOS TIKSLAS: NE NUTRŪKSTAMAS SOCIALISTINES GAMYBOS DIDINIMAS IR TOBULI NIMAS AUKSCIAUSIOS TECHNI KOS PAGRINDU, — TAI YRA PRIEMONE TIKSLUI PASIEKTI. TOKS YRA PAGRINDINIS SO CIALIZMO EKONOMINIS DĖSNIS". Penktasis penkmetinis planas nu mato nenutrūkstamai didinti ir tobu linti gamybą aukščiausios technikos pagrindu visose pramonės ir statybos, transporto ir žemės ūkio šakose. Penktajame penkmetyje iš esmės už baigiama sunkių ir darbaimlių darbų mechanizacija. Tarybinis mokslas pašauktas viso keriopai padėti Įgyvendinti didžiąją komunizmo statybos mūsų šalyje programą. Partijos XIX suvažiavime buvo atžymėtas didelis mokslo vaid muo kovoje dėl technikos progreso. Savo atradimais jis padeda tarybinei liaudžiai pilniau atidengti ir geriau Išnaudoti gamtos turtus ir jėgas. Po kariniu laikotarpiu mūsų mokslinin kai sėkmingai išsprendė daugelį mokslinių problemų, turinčių didelės reikšmės liaudies ūkiui. Tai įtikina mai parodo sėkmingas neturinčių sau lygių didumu ir sudėtingumu hidro techninių įrengimų projektavimas ir įvykdymas, aukštųjų namų staty ba, sudėtingiausių mašinų ir įrengi mų gaminimas ir išleidimas. Suvažiavimo penktojo penkmetinio plano direktyvose iškeltas uždavinys: „Pagerinti mokslinio tyrimo institutų darbą ir aukštųjų mokyklų mokslinį darbą, pilniau išnaudoti mokslines jėgas svarbiausiems liaudies ūkio vystymo klausimams spręsti, prieš akiniam patyrimui apibendrinti, už tikrinant mokslinių atradimų platų praktinį panaudojimą. Visokeriopai padėti mokslininkams nagrinėjant jiems teorines problemas visose mokslo srityse ir stiprinti mokslo ry šį su gamyba". Mūsų mokslininkai, Įkvėpti genia liųjų draugo Stalino klasikinio vei kalo „Ekonominės socializmo TSR Sąjungoje problemos" idėjų, Komunis tų partijos XIX suvažiavimo spren dimų, kartu su visa tarybine liaudi mi kovoja dėl TSRS išvystymo penk tojo penkmetinio plano Įykdymo. 1952 m. mokslininkai atliko šimtus mokslinių darbų, vykdydami hidro elektrinių, kanalų ir apželdinimo sistemų statybos užduotis. Mokslo įstaigos gauna visiškai konkrečius užsakymus ir prašymus iš įvairių liaudies ūkio šakų. Pavyz džiui, Stalingrado hidroelektrinės statytojai iškėlė Mokslų akademijai eilę mokslinių problemų, kurių iš sprendimas statybos praktikai turi pirmaeilę reikšmę. Mokslo akademi jos Įstaigų garbės reikalas — atsa kyti j statytojų prašymus, plačiau išplėsti praktikos iškeltus moksli nius tyrimus, geriau panaudoti staty tojų priešakinį patyrimą, turtinant savo mokslinį darbą. Tuo tarpu toli gražu ne visose mokslinio tyrimo ir aukštojo mokslo įstaigose praktikos reikalavimai lai komi mokslinio darbo objektu. Nere tai atsitinka, kad mokslo įstaigos įvairiais pretekstais uždelsia arba tiesiog ignoruoja temas darbų, iškeltu gamybos praktikų- Pavyzdžiu, ga lima nurodyti Ukrainos TSR Žemės ūkio ministerijos melioracijos ir hidrotechnikos institutą, kuris, kaip taisyklė, žymiai uždelsia jam paves tų svarbių užduočių pateikimą pro jektuojančioms organizacijoms. Partijos XIX suvažiavimas pabrėžė būtinumą nukreipti mokslininkų pa
Leninas ir komjaunimas dusiais marksistais-leniniečiais. Universiteto studentai puikiai su pranta, kad praktika yra neatskiria ma nuo teorijos. „Darbas apgraibo mis, darbas patamsyje — toks yra darbuotojų-praktikų likimas, jeigu jie nestudijuoja leninizmo, jeigu jie ne siekia įsisavinti leninizmo, jeigu jie nenori savo praktikos darbo suderinti su reikiamu teoretiniu pasiruošimu. Todėl leninizmo studijavimas, moky masis Lenino mokslo, yra būtiniausia sąlyga dabartiniam komjaunimo ak tyvui virsti tikruoju lenininiu aktyvu, galinčiu daugmilijoninį jaunimą iš auklėti proletariato diktatūros ir ko munizmo dvasia, — moko mus drau gas Stalinas. Studijuoti leninizmą — reiškia vi sada ir visur eiti su komunistų parti ja, gyventi ir dirbti taip, kaip dirbo didysis Leninas, kaip dirba draugas Stalinas.
Kovos už komunizmą eigoje for muojasi jauno tarybinio žmogaus veidas. Sąmoningas tarnavimas visa liaudiniam reikalui, kovai dėl komu nizmo pergalės yra sprendžiamasis komunistinės moralės reikalavimas. V. I. Leninas mokė jaunimą būti sa vo Tėvynės patriotais, matyti savo kasdieniniame darbe, savo patrioti niuose žygiuose Tėvynės labui artė jančio komunizmo triumfo sprendžia mąjį veiksnį. Vladimiro Iljičiaus kalba III kom jaunimo suvažiavime pilnai nušvietė visus komjaunimo uždavinius, auklė jant jaunimą aktyviais komunizmo statytojais. Iki pat savo mirties V. I. Leninas tėviškai rūpinosi komjaunimu, do mėjosi jo veikla. Po didžiojo tarybi nio jaunimo vado ir mokytojo V. I. Lenino mirties Rusijos KJS VI su važiavimas nutarė Rusijos Komunis tinę Jaunimo Sąjungą pavadinti Rusi jos Lenino Komunistine Jaunimo Są junga. Leninas mirė, bet jo idėjos gyvos, ir jos gyvens amžiais. Šiandien V. I. Lenino pradėtą darbą tęsia J. V. Stalinas. Ir todėl šiandien ypatingai brangūs komjaunimui ir visam tary biniam jaunimui išmintingo tarybinio jaunimo auklėtojo draugo Stalino žodžiai, kuriais jis moko jaunimą gyventi ir dirbti taip, kaip Leninas, moko būti tokiais pat bebaimiais kovoje ir negailestingais liaudies priešams, kokiu buvo Leninas, mylė ti savo liaudį, kaip mylėjo ją Leninas. Artimas ir brangus kiekvienam jaunuoliui yra ugningas draugo Stalino kvietimas: „Atminkite, mylė kite, studijuokite Iljičių, mūsų mo kytoją, mūsų vadą. Kovokite ir nu galėkite priešus, vidinius ir išori nius, — kaip Iljičius. Statykite naują gyvenimą, naują buitį, naują kultū rą — kaip Iljičius. Niekad neatsisa kinėkite darbe nuo mažo, nes iš ma žo statomas didis dalykas, — tai yra vienas iš svarbiausių Iljičiaus priesakų". Komjaunimas yra pirmutinis parti jos pagalbininkas, jo rezervas. Už visus laimėjimus jis yra dėkingas komunistų partijai, jos vadams V. L Leninui ir J. V. Stalinui, nes be par tijos vadovavimo komjaunimas nega li įvykdyti savo pagrindinio uždavi nio — auklėti jaunimą proletariato diktatūros, komunizmo dvasia. P. Mikuckas Istorijos-filologijos fak. komjaunimo biuro sekretorius
stangas j greitesnį mokslinių proble mų sprendimą, išnaudojant milžiniš kus mūsų šalies gamtos resursus. Mokslo darbuotojai šioje srityje pa siekė nemažus laimėjimus. Stalininių penkmečių metais musų mokslininkai ištyrė daug turtingiausių anglies, naftos, dujų, įvairių rūdų ir kilų naudingų iškasenų vietų, ko dėka audringai vystosi nauji pramonės ra jonai. Daugelio mokslinio tyrimo įstaigų, ypač respublikų akademijų ir TSRS Mokslo akademijos filialų planuose skirta reikšminga vieta gamtos re sursų tyrimui. Sprendžiant svarbiausiąjį uždavinį žemės ūkio srityje, didžiulę reikšmę liaudies ūkiui turi mokslinis augali ninkystės ir gyvulininkystės proble mų sprendimas. V. I. LENINAS Dar ne visos mokslinės žemės -----------. — * ūkio įstaigos visiškai išnaudoja to ★----------------lesnio mokslo vystymo galimybes, Mokytis komunizmo — reiškia pra Komjaunimas yra neatskiriamai ne visada laiku atsiliepia į socialis tinės žemdirbystės praktikų reikala susijęs su Komunistų partija su turtinti savo atmintį žinojimu visų tų gėrybių, kurias yra sukurusi žmoni vimus. Pašarų bazės gyvulininkystei V. I. Leninu, su J. V. Stalinu. tyrimas yra pirmaeilis Vidurinės Azi Didysis jaunimo mokytojas V. I. ja, kritiškai perdirbti šitą žinojimą jos respublikų mokslo įstaigų užda Leninas vadovavo komunistiniam ju ir panaudoti komunizmo statybai. vinys. Bet nepaisant to, kai kurios dėjimui, kiekvienam šio judėjimo „Prieš Jus — statybos uždavinys, ir jūs galite jį išspręsti tik įsisavinę Vidurinės Azijos mokslinio tyrimo žingsniui. V. I. Lenino nurodymu VI partijos visas šių laikų žinias: — nurodė įstaigos, pavyzdžiui, TSRS Mokslų akademijos Kirgizijos filialas silpnai suvažiavimas priėmė rezoliuciją „Dėl V. I. Leninas. Mūsų šalies jaunuoliai ir merginos nagrinėja šią svarbią liaudies ūkio jaunimo sąjungų", jo rūpesčiu 1918 problemą. Reikiamo dėmesio aktua m. spalio 29 d. buvo sušauktas I Vi gyvai atsiliepė i šį Vladimiro Iljiliausioms gyvulininkystės išvystymo sos Rusijos darbininkų ir valstiečių čiaus kvietimą. Jie visi trokšta būti moksliniu pagrindu problemoms ne jaunimo sąjungų suvažiavimas, kuris aktyviais komunistinės visuomenės skiria ir Kirgizijos TSR Mokslų aka politiniu ir organizaciniu atžvilgiais kūrėjais. Štai kodėl veržimasis į moks apiformino komunistinį jaunimo ju lą tapo jų kasdieniniu poreikiu, jau demija. Priešakinio mokslo jėga — jo glau dėjimą, sukurdamas Rusijos Komunis nimo gyvenimo įstatymu. Šiandien vien tik mūsų universitete studijuoja dus ryšys su gyvenimu, su praktika. tinę Jaunimo Sąjungą. 1920 m. spalio 2 diena, pirmoji Ru daugiau kaip 2.600 studentų, kurių Partija reikalauja visokeriopai stip rinti kūrybinį mokslo ir gamybos sijos KJS III suvažiavimo diena, bu tarpe apie 1.700 komjaunuolių. Tai būsimieji mokslo ir technikos, bendradarbiavimą, kad šis bendra vo pažymėta istoriniu įvykiu — iš darbiavimas praturtintų mokslą prak suvažiavimo tribūnos kalbėjo bolše literatūros ir meno veikėjai, beveik tikos patyrimu, o praktiniams dar vikų partijos ir Tarybų valstybės visų liaudies ūkio šakų darbuotojai. Giliu žinių įsisavinimu, aktyviu da buotojams padėtų greičiau spręsti sa įkūrėjas V. L Leninas. Savo genialioje kalboje „Jaunimo lyvavimu visuomeniniame-politiniame vo uždavinius. Partijos XIX suvažiavimo penktojo sąjungų uždaviniai" V. I. Leninas darbe jie ruošiasi dideliems ateities penkmetinio plano direktyvose iškel nužymėjo kovinę priaugančios kar darbams mūsų socialistinės Tėvynės tas uždavinys visokeriopai remti ma tos komunistinio auklėjimo progra garbei ir šlovei. Didieji Markso—Engelso—Lenino sinį inžinierių, technikų, darbininkų mą. V. I. Leninas nurodė, kad svar ir kolūkiečių išradėjų ir racionaliza biausias jaunimo uždavinys yra su —Stalino veikalai yra aukščiausias torių judėjimą už tolesnį gamybos kurti komunistinę visuomenę, ir kad pasaulinio mokslo ir kultūros pasie plėtimą ir jos technikinį tobulinimą, šito uždavinio negalima išspręsti, ne- kimas, galingiausias ginklas kovoje už komunizmo pergalę. už visapusišką mechanizaciją, darbo užvaldžius priešakinio mokslo. Nenugalimos marksizmo-leninizmo sąlygų palengvinimą. Mokslininkų už Vladimiras Iljičius Leninas kvietė davinys — visokeriopai padėti šiam komjaunimą mokytis komunizmo, idėjos nurodo tarybinei liaudžiai ke galingam judėjimui, remti jį, iške jungti žinių užvaldymą su dalyvavi lią į komunizmą. Marksizmas-leninizliant ir sprendžiant teorinius mokslo mu bendrame darbininkų ir valstiečių mas yra jaunimo kūrybinių jėgų darbe, būti smogiamąja grupe, kuri įkvėpimo šaltinis. Jaunimas, studi klausimus. Mokslinio tyrimo aukštųjų moks bet kokiame darbe rodo pavyzdį, juodamas marksistinę-lenininę teoriją, užsigrūdina idėjiškai, tampa subren lo įstaigų partinės organizacijos turi rodo iniciatyvą. visokeriopai gerinti idėjinį-politinį mokslinių kadrų auklėjimą, pakelti tarybinį mokslą Į aukštesnį lygį, Vilniaus Valstybinio universiteto kolektyvo rinkiminis susirinkimas vieningai iškėlė vystyti kritiką ir nuomonių ko kandidatais į Vilniaus srities Darbo žmonių deputatų tarybos deputatus vą moksliniame darbe, atsiminti, kad tik tokiu budu tarybinis mokslas gali atlikti savo misiją — užimti pirmąją vietą pasauliniame moksle. Mokslininko vardas — aukštas ir kilnus vardas. Jis įpareigoja Ištikimai tarnauti liaudžiai, Tėvynei, atiduoti visas savo jėgas ir žinias didžiajam iŠ. m. sausio 17 d. universiteto bo žmonių deputatų tarybos deputa kandidatūrą į Vilniaus srities Darbo komunizmo statybos reikalui. Tarybi Aktų salėje įvyko Vilniaus Valstybi tus. žmonių deputatų tarybos deputatus. nis mokslininkas — priešakinis šių nio universiteto profesorių, dėstyto Plojimų audra sutinka susirinkimas Žodį gauna aspirantas Vaitelevilaikų žmogus, aktyvus kovotojas už jų, studentų ir administracijos dar šį pasiūlymą. Visi atsistoja ir karš čius. visa, kas nauja, progresyvu. Jis buotojų susirinkimas, skirtas kandi tai sveikina brangųjį ir mylimąjį dar — Su džiaugsmu ir pasididžiavimu privalo nesitaikstyti su bet kokiais datams į Vilniaus srities Darbo žmo bo žmonių vadą. savo mylimąja Tėvyne, — kalba drg. priešiškos, buržuazinės ideologijos nių deputatų tarybos deputatus iškel Tribūnoje — VVU rektorius prof. Vaitulevičius, — mes iškeliame iš pasireiškimais, būti budriu, demas ti. Susirinkimui vesti išrenkamas dar J- Bučas. liaudies geriausius žmones kandida kuoti tarybinės liadies priešus. Mūsų bo prezidiumas, į kurį įeina VVU — Aį karštai palaikau draugo Ju tais į vietinių Tarybų deputatus. Aš partinės orųanizacijos turi Visokerio rektorius prof. dr. J. Bučas, prorek cio pasiūlymą iškelti draugą Jisiifą karštai sveikinu ir remiu draugo pai stiprinti idėjinį-politinį darbą in torius doc. K. Mitropolskis, drg. drg. Visarionovičių Staliną pirmuoju mū" Stalino kandidatūrą ir siūlau iškelti teligentijos tarpe, nukreipti visas idė- Bolotinas, Burkauskas, Paševič ir sų kandidatų į Vilniaus srities Dar taip pat kandidatu į Vilniaus srities jinio-politinio auklėjimo priemones į Snarskis. bo žmonių deputatų tarybos depu Darbo žmonių deputatų tarybos de ideologinio kadrų ruošimo pagerini Susirinkimo pirmininkas prorekto tatus, — kalba drg. Bučas. ■— Di putatus nusipelniusį Lietuvos TSR mą, Į jų politinio budrumo ir sąmo rius doc. Mitropolskis pirmą žodį su džiojo tarybinės liaudies Vado drau gydytoją, VVU docentą Marcinkevi ningumo pakėlimą. teikia fizikos-matematikos mokslų go Stalino nuolatinio rūpinimosi čių Joną, Jono s. Mūsų Tėvynė yra pačiame savo daktarui drg. Juciui. dėka visa didžioji mūsų šalis ir mū Toliau kalbėję drg. Domaševičius, jėgų žydėjime ir eina į naujus lai — Su didžiuliu entuziazmu ir nau Lietuvos TSR pasiekė milžiniškų Teisės mokslų fakulteto dekanas ir mėjimus. Užsiėmę taikiu kūrybiniu jais laimėjimais, — kalba drg. Jucys, sų laimėjimų vystant liaudies ūkį ir kul drg. Iljinas parėmė draugo Stalino ir darbu, tarybiniai žmonės atkakliai — sutinka Tarybų Lietuvos darbo tūrą. Sėkmingai vystosi nacionaline draugo Marcinkevičiaus kandidatū kovoja už Komunistų partijos XIX žmonės rinkimus į vietines tarybas. savo forma ir socialistine savo turi ras. suvažiavimo iškeltų istorinių užda Kūrybiniam tarybinės liaudies darbui niu lietuvių liaudies kultūra. Už vi Po pasisakymų susirinkimo daly vinių įgyvendinimą. Tarybinių moks išmintingai vadovauja didysis žmoni sus savo laimėjimus mes esame dė viai vieningai nutarė iškelti draugą lininkų patriotinė pareiga — būti jos genijus, mokslo korifėjus, draugas kingi didžiajam vadui ir mokytojui Josifą Visarionovičių Staliną ir drau priešakinėse šios kovos dalyvių eilė Stalinas. Mtųų pergalės visose ko draugui Stalinui. gą Marcinkevičių Joną, Jono s. kan se, dauginti priešakinio tarybinio munistinės statybos srityse, priešaki Rektorių prof. Bučą tribūnoje pa didatais į Vilniaus srities Darbo mokslo laimėjimus tolesnio mūsų Tė nio tarybinio mokslo vystymesi yra keičia studentas Bernotavičius, kuris žmonių deputatų tarybos deputatus. vynės galios stiprinimo vardan, ko susijusios su draugo Stalino vardu. kviečia visus VVU studentus palai Po to susirinkimas išrinko 110 munizmo triumfo vardan. Todėl aš siūlau iškelti draugą Josifą kyti geriausio tarybinio jaunimo atstovų į Vilniaus srities 16 apygar („Pravdos" 1953 m. sausio 16 d. Visarionovičių Staliną pirmuoju mū draugo ir mokytojo, viso pasaulio dos rinkiminį pasitarimą. Vedamasis) sų kandidatu į Vilniaus srities Dar darbo žmonių vado, didžiojo Stalino J. Baužytė
Josifų Visarionovičių STALINĄ Marcinkevičių Jonq, Jono s.
IŠ STUDENTU MOKSLINIU DARBU
Lietuviškosios buržuazijos kultūrinės veiklos XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje vertinimo klausimu
!
Profesorius Kazys Sleževičius džių Odesoj, paskui Kaune, o nuo 1923 m. iki 1940 metų — Kauno uni versiteto Matematikos-gamtos fakul tete. Nuo 1940 m. kartu su vįsu Ma tematikos-gamtos fakultetu persikė lė dirbti į VilniausValstybinį univer sitetą. Čia ėjo profesoriaus, Meteoro logijos ir Klimatologijos katedros vedėjo pareigas iki pat mirties. Ilgą laiką dirbęs vidurinės mokyk los mokytoju ir 30 metų universitete prof. K. Sleževičius buvo prityręs pedagogas. Mokslo tyrimo darbe prof. K. Sleževičius daugiausia žinomas savo gravimetriniais darbais. Jam vado vaujant buvo atlikta Lietuvos TSR magnetinė nuotrauka; darbo rezulta tai paskelbti atskiru leidiniu 1941 m. Be to, prof. K. Sleževičius daug nu dirbo Lietuvos klimato tyrimo srity je, prisidėdamas prie meteorologijos stočių organizavimo respublikoje ir jų tinklo išplėtimo. Jam vadovaujant pradėtas ruošti stambus veikalas „Lietuvos TSR klimatas", kurį prof. K. Sleževičiui mirus, turės užbaigti jo mokiniai. Daug laiko profesorius skirdavo studentų mokslinių būrelių vadova vimui, padėdamas jiems įsitraukti į savarankišką tiriamąjį darbą. Prof. K. Sleževičiaus, sąžiningo ir pareigingo tarybinio mokslininko ir pedagogo šviesus atminimas ilgai iš liks jo bendradarbių ir mokinių šir dyse. Prof. J. Dagys
kovos idėjas kiti laikraščiai brukda O Lietuvių nacionalinio išsivadavimo vo visai atvira forma. judėjimas, kuris prasidėjo dar XIX Z. KONDRATAS a. pirmoje pusėje ir ypač suaktyvė Iki 1898 metų lietuvių buržuazija jo po baudžiavos panaikinimo to O veikia užsidariusi, nesantykiaudama paties amžiaus atrojoje pusėje, buvo dar naudingas. Tai puikiai suprato ir su kitų tautų buržuazija, o vėliau, susijęs su feodalinio gamybos būdo patys „Aušros" leidėjai bei redakto bendro revoliucinio judėjimo visoje irimu ir kapitalizmo įsigalėjimu riai, siekę atvirai apiforminti sandėrį Rusijoje pakilimo įbauginta, ji pra Lietuvoje. su carizmu. deda susidėti su kitų tautų buržuazi Pavyzdžiui, dar rengiant „Aušros" ja bendrai kovai prieš darbo žmo Krašte augo pramonė, vystėsi pre pavyzdžiui, J. Vileišis kyba ir susisiekimo keliai, didėjo išleidimą, Jonas Šliūpas, priimtas nes. Taip, valstieėių diferenciacija. Pradėjo kil Kaune pas gubernatorių Mielnickį, 1900 metais pasisako už draugystę ti kaimo ir miesto buržuazija, didėjo įrodinėjo, kiek daug carinė Rusija su žydų buržuazija. Tai buvo bandy laimėtų, jei sugrąžintų lietuviams mas sukurti buržuazijos bendrą fron valstiečių masių nuskurdimas. spaudą, atvirai siūlydamas lietuviš tą prieš revoliucinį darbo žmonių Bekylanti buržuazija susidūrė rin kosios buržuazijos paslaugas cariz judėjimą. koje su kitatautės buržuazijos kon mui remti.i) 2). Tokią pat monarchistinę Lietuviškoji buržuazija veikė ran kurencija. Daugiausia iš buožijos poziciją užėmė ir Jonas Basanavičius, ka rankon su reakcine katalikų dva tarpo kilusi lietuvių inteligentija kurio iniciatyva po pirmojo „Auš siškija. Jos organai ir kunigų lei susidurdavo su kitatautės inteligen ros" numerio išėjimo buvo kreiptasi džiami laikraščiai „Šviesa”, „Žemai tijos konkurencija valdžios įstaigose, laišku pas vidaus reikalų ministrą, čių ir Lietuvos Apžvalga", „Tėvynės laisvųjų profesijų (gydytojų, advo grafą Tolstojų, kad galima būtų per Sargas" siekė tų pačių tikslų. Skir i katų ir kt.) praktikoje. Carinė val kelti „Aušros" leidimą į Kauną. Jo tumai, prieštaravimai tarp jų lietė Š. m. sausio mėn. 15 d. Vilniaus džia, vykdydama nacionalinės prie ną Basanavičių skatino ir ragino tai tik metodus, išnaudojamųjų masių iš spaudos politiką, kliudė lietuviškajai padaryti visa eilė buržuazinių veikė laikymo priespaudoje būdus. Valstybinis universitetas neteko rim inteligentijai įsikurti savajame kraš jų, kaip Davainis-Silvestravičius ir to mokslininko ir pedagogo — mirė Tokiu būdu lietuviškoji buržuazija te. Caro valdžia dar 1865 metais bu kiti?) siekė reakcinių, kontrrevoliucinių Gamtos mokslų fakulteto profesorius vo uždraudusi lietuvišką spaudą lo Visa tai rodo lietuviškosios buržua tikslų. Ji siekė susitarti su carizmu, Kazys Sleževičius, Meteorologijos ir tyniškomis raidėmis. zijos pataikavimą carizmui. išgauti iš jo malonių, padėjo cariz Iš visų pusių suvaržyta lietuvių Lietuviškoji buržuazija drauge su mui slopinti darbo žmonių revoliuci Klimatologijos katedros vedėjas. buržuazija ima judėti, ji ,,...apeliuoja reakcine katalikų dvasiškija ir to nį judėjimą. K. Sleževičius gimė 1890 m. vals į ,,savąsias apačias" ir ima šaukti liau bruko savo spaudos organuose Bet tuo pat metu Lietuvoje augo ir tiečių šeimoje. 1916 m. jis baigė apie „tėvynę", savo pačios reikalą pažiūras, ginančias carizmą, darbo stiprėjo darbo žmonių revoliucinis Odesos universiteto Gamtos-matema atvaizduodama kaip visos tautos rei žmonių paklusnumą išnaudotojams. judėjimas. Tai buvo visos Rusijos tikos fakultetą. Po to keletą metų kalą. Ji telkia sau armiją iš „tėvy Taip 1894 metų „Ūkininke" 12 nu kylančios darbo žmonių išsivadavimo dirbo vidurinėse mokyklose, iš pra nainių"... „tėvynės" interesais. Ir merio 91 psl. darbo žmonės buvo kovos sudėtinė dalis. Lietuvos darbo „apačios" ne visuomet išlieka abe mokomi: „...Taigi ir mes, geisdami žmonės kovojo ir už tautinį, ir už jingos šaukimams, telkdamosi ap sulaukti palengvinimo savo gyveni socialinį savo išsivadavimą. Lietu link jos vėliavą: represijos iš vir me, turime apie tai prašyti, reika vos darbo žmonių revoliucinė kova šaus paliečia ir jas, sukeldamos jose lauti. Dabar pagabi valanda tokiems buvo nukreipta prieš carizmą, prieš nepasitenkinimą".!) prašymams paduoti. Ne šiandien, ry baudžiavos liekanas, prieš žiaurų ka Egzaminai •— mūsų darbo rezul Taip išsivystė lietuvių nacionalinis toj Nikalojus II išleis manifestą, tai pitalistinį išnaudojimą. Lietuvos darbo žmonėms buvo rei tatų patikrinimas. Egzaminų metu judėjimas, kurio savotiškumą sudarė, yra tokį raštą, kuriame apreikš apie Įvykęs matematinės analizės egza iš Vienos pusės, tai, kad jis vyko ta apsivainikavimą savo tėvo vainiku; kalinga lietuviška spauda, mokyklos, mes parodome pasiektus savo darbo da, kai kapitalizmas pasauliniu mas tame manifeste jis paprastai apdo teatrai ir kt., ką carizmas varžė ir vaisius semestro bėgyje, savo pasi minas parodė, kad ne visi mūsų gru tu pradėjo peraugti į imperializmą vanos savo valdymuosius šiokiomis slopino. Carinės valdžios persekioji ruošimą pateisinti partijos ir Vyriau pės studentai pakankamai jam pasi ir kai buržuazija, įbauginta darbi ar tokiomis malonėmis. Jei mes pri mo sąlygomis sunku buvo darbinin sybės rūpinimąsi besimokančiu jau ruošė: trijų studentų — BuckoVo, ninkų judėjimo, ėmė atvirai atsisa mintumėme jam apie save, tai gal ką kų organizacijoms tai organizuoti, nimu. trūko tam lėšų. Be to, Lietuvos so Si egzaminų sesija Ekonomikos Dubros ir Talaičio žinios buvo įver kyti nuo demokratizmo skraistės ir, iš ir laimėtumėm.. antros pusės, kai tasai judėjimas ca Dar reakcingiau pasisakė klerikalų cialdemokratų partijoje ir kitose dar mokslų fakulteto IV kurso studen tintos nepatenkinamai. Tokie blogi rinės Rusijos sąlygomis iškilo kartu leidžiama „Žemaičių ir Lietuvos Ap bininkų organizacijose veikė nacio tams yra labai svarbi ir atsakinga. egzamino rezultatai nėra atsitiktiniai. su neišspręstu agrariniu klausimu, žvalga", kuri su pasididžiavimu rašė, nalistinės buržuazijos agentai, kurie Tokios disciplinos, kaip rusų kalbos, Studentai per semestrą mažai ruošėsi •u valstiečių reikalavimais likviduoti jog, duodant prašymą carui, reikia trukdė lietuviškos proletarinės kultū TSRS liaudies ūkio planavimas ir ir visą mokymąsi paliko eųzaminų kai kurie dalykai iš specialybių su dvarininkų žemvaldystę. jame būtinai atžymėti: „Jeigu švie ros ugdymą. sesijai. Kultūrinę veiklą 80—90-taisiais de šia sesija yra užbaigiami. siausia ciesorius iš priežasties karūJau 1863 metų sukilimas buvo iš navojimosi susimylėjo ant kelių vyniolikto amžiaus metais gana ak Tokie studentai, kurie mokslo me. Be to, stipresnieji draugai per ma esmės valstiečių revoliucija, vado tūkstančių prasikaltėlių, tai mes — tyviai organizavo buržuaziniai veikė tų bėgyje rimtai dirbo, lankė paskai žai padėdavo silpnesniesiems. vaujama rusų revoliucinių demokra 3 000 000 lietuvių, niekuo neprasi- jai. Tačiau buržuaziniai veikėjai va tas, ruošėsi seminarams, ir į egzami Grupės studentai iš šių savo pra tų pasekėjų — K. Kalinausko, Z. kaltusių, labiau turime nus atėjo gerai pasiruošę. Finansų ir vilties aptu dovavosi savo klasiniais interesais. Sierakauskio, A. Mackevičiaus. Nors rėti dovaną nuo šviesiausio užgniaužti revo prekybos specialybės studentai ęgza- eities klaidų turi kuo rimčiausiai pa caro".4) Buržuazija siekė sukilimas buvo numalšintas, tačiau Kad lietuviai „niekuo neprasikaltę", liucinį judėjimą, siekė paversti kul minus laiko vien tik gerais ir labai simokyti. valstiečių maištai nesiliovė. Drauge „Apžvalga" skuba įrodyti carinei val tūrinį darbą savo klasinio viešpata gerais pažymiais. Tokie yra mokslo S. Ginotls su tuo Vystėsi ir stiprėjo darbinin džiai rašydama: „Neraginame čia, vimo įtvirtinimo įrankiu. pirmūnai Uosis, Šapyro, Krutytė ir Fizikos-matematikos fak. kų klasės kova. II k. stud. brolyčiai, idant kybtumėtės už šau Tai, žinoma, nereiškia, kad visa, kiti. Daugumas pramonės specialybės Nuo devyniasdešimtųjų metų vidu dyklių, peilių arba kardo, arba, ant kas 80—90-taisiais pereitojo amžiaus studentų, kaip Grigaitis, Urbaitytė, rio Lietuvoje prasidėjo masinė revo raip sakant, idant kariautumėte prieš metais buvo kultūros srityje daroma, Daubauskas ir kt. egzaminus laiko liucinė kova, prasidėjo išsivadavimo jį (t. y. carizmą — Z. K.) su pagal buvo reakcinga. Revoliucinio judėji tik gerai ir labai gerai. Gamtos mokslų fakulteto geologi ba maištų arba revoliucijų. To ne mo kilimo metu atskiri demokratiniai, judėjimo proletarinis laikotarpis. Bet yra ir tokių, kaip Laukys, Vaš jos IV kurse įvyko paleontologijos duok dieve!.. Visi turime keliais le- arčiau su liaudimi susiję elementai Revoliuciniam judėjimui stiprė gališkais priešintis .. ."«) kurie pasiruošimą egzami egzaminas, kuris turėjo daug reikš atliko ir tam tikrą pažangų darbą. kevičius, jant, Lietuvoje pradėjo plisti mark nams atideda iki prasidedant sesijai. mės pasiruošiant vienam rimčiausių Buvo kuriamos lietuviškos mokyklos, Tokiu būdu reakcinė lietuviškoji sizmo klasikų veikalai. Jau 1872— Suprantama, kad per tris-keturias specialybės egzaminų — TSRS geo vaidinimai, išleista dienas negalima viso kurso išmokti, logijai. 1875 metų laikotarpiu Vilniuje nele buržuazija, prisidengdama tautos vie-1 organizuojami tam tikra dalis knygų, naudingų ir žinios esti paskubomis įsi Nežiūrint į tai, kad mūsų kurse galiuose revoliucinio judėjimo daly nybės vėliava, siekė sukliudyti dar-' reikalingų darbo žmonėms. Visa tai savintos ir netvirtos, bininkų klasinės sąmonės kilimui, egzaminų metu negali nėra nė vieno studento, neturinčio vių rateliuose buvo studijuojamas K. ir sudaro pažangius elementus tuo duoti gerų rezultatų. Markso „Kapitalo" I tomas. Nuo siekė paimti vadovavimą darbo žmo metu atliktame kultūriniame darbe. visuomeninių įpareigijimų, o eilė jų, 1883 metų pabaigos buvo užmegzti nių revoliuciniam judėjimui į savo kaip Bernotavičius, Vaitiekūnas, Br. Balčiūnaitė Besivystydama, nueidama ilgą ko ryšiai su pirmąja rusų marksistų rankas, kad galėtų jį visiškai už Kondratas, Grigelis, Karatajūtė ir kt., gniaužti, panaudoti savo klasiniams vos kelią, darbininkų klasė kūrė organizacija — „Darbo išvadavimo" eina atsakingas komjaunimo organi naują, socialistinę kultūrą. Į ją įėjo grupe. 1894 metais Vilniuje buvo interesams. zacijos ir SMD vadovų pereigas, kur Lietuviškoji buržuazija noriai mo ir tai, kas buvo padaryta pažangaus studijuojamas V. I. Lenino veikalas Pirmo kurso fizikos specialybės sas egzaminų sesiją sutiko gerai pa „Kas yra „liaudies draugai" ir kaip kėsi iš „legaliųjų marksistų" mark ir ne darbininkų klasės, bet kas tu II-ji grupė išlaikė bendrosios chemi siruošęs. Tiek pirmasis, tiek ir antra sis egzaminas davė gerus rezultatus: jie kariauja su socialdemokratais". sizmo iškraipymo. Jos leidžiami laik- j rėjo progresyvią, teigiamą reikšmę. Lietuvoje pradeda kurtis pirmieji raščiai patarnavo tribūna „legalie Į socialistinę kultūrą įėjo kaip lietu jos egzaminą. Grupė į šį egzaminą iš 13—-kos studentų 11-kos mokėji vių tautos kultūrinis palikimas ir tie atėjo gerai pasiruošusi. Visų žinios mas įvertintas labai gerai. marksistiniai rateliai. siems marksistams". pažangūs kultūrinio darbo elementai, buvo įvertintos gerai ir labai gerai, Geochemikų grupė taip pat gerai Revoliucinis darbininkų ir Valstie Taip 1898 metų „Ūkininko" vie kuriuos sukūrė neproletariniai demo išskyrus Ramanauską, kuris gavo pasiruošė, ir iš 5-kių studentų 4 čių judėjimas, jo išaugimas ir sustip kratiniai veikėjai. trejetą. egzaminą išlaikė labai gerai. Pui rėjimas stūmė besivystančią lietuviš nuoliktas numeris dabinasi straipsniu, Tokiu būdu, vertindami lietuviško Egzamino metu studentai parodė kiai atsakinėjo drg. drg. Grigelis, kąją buržuaziją dėtis į sąjungą su perspausdintu iš „Rabotniko"; čia sios buržuazijos kultūrinę veiklą, Baltakytė, Ignatavičius, Ragatko ir kt. carizmu prieš Lietuvos darbo žmo pridėti ir buržuaziniai falsifikuoja mes skiriame, iš vienos pusės, bur tvirtą išeito kurso žinojimą. mieji komentarai. Taip pat pasielgia nes. Buržuazija stengėsi nukreipti vėliau „Ūkininko" 1903 metų 12 nu žuazijos reakcinę, antiliaudinę veik D. Užpallj Levlnas darbininkų judėjimą nuo proletari meris su medžiaga iš lenininės „Isk- lą ir, iš kitos pusės, tą teigiamą Gamtos mokslų fak. Fizikos-matematikos fak. nės klasinės kovos kelio. Savo ideo ros". Tą pat su lenininės „Iskros“ darbą, kurį atliko demokratiniai ele IV k. stud. I k. stud. loginiam veikimui į darbo žmonių medžiaga daro ir „Varpo" 1904 me mentai, keldami liaudies švietimą. revoliucinį judėjimą ji plačiai pasi tų 7 numeris. Revoliucinis visos Rusijos darbo naudojo spauda. žmonių judėjimas iškovojo lietu Taip elgėsi lietuviškoji buržuazija, viams, kaip Maskvos u i i v e r s i t e t e ir kitoms carizmo pa Ko siekė buržuazijos leidžiami to siekdama užkirsti kelią darbininkiš meto laikraščiai, aiškiai matome pa vergtoms tautoms, spaudos grąžini rusų rašytojų-klasikų kalbą ir stilių, ŠIANDIEN LENINO KALNUOSE žvelgę į jų turinį. kos spaudos plitimui, mokslinio so- mą. Atgautą spaudą buržuazija pa monografiją, nagrinėjančią sintaksės naudojo skleisti nacionalizmui, ideo Įtemptai dirba universiteto statyto Jau pats pirmasis iš jų, „Aušra", cializmo idėjų plitimui. loginiam darbo žmonių pavergimui, jai, stengdamiesi kiek galint greičiau problemas. stengėsi paneigti mokslinio socializ Lietuviškoji buržuazija, propaguo susitaikymui su carizmu. Tuo pačiu paruošti studentams mokslo ir gyve mo įtaką Lietuvos darbininkų kla dama „legalųjį marksizmą" savo or metu stiprėjo ir augo demokratiniai, namąsias patalpas. Visiškai baigta DIDVYRIŠKOS LIAUDIES SENUS Šiais mokslo metais į Filologijos sei, stengėsi užtemdyti darbininkų gane „ūkininke", stengėsi paveikti revoliuciniai elementai, kurie panau rengti universiteto aktų salė, kurioje klasinę sąmonę, skiepyti masėms tuos darbininkus ir valstiečius, kurie dojo spaudos atgavimą darbo žmo tilps 1200 žmonių. Paskutiniu metu fakulteto anglų kalbos skyrių įstojo -didžiųjų mokslininkų, savo korėjietis Kang Seng Man. Jis did monarchistines pažiūras, siekė skleis jau buvo susipažinę su socializmo nių susipratimui kelti, jų revoliuci pastatyti darbais išgarsinusių mūsų Tėvynę, vyriškai gynė savo tėvynę nuo ame ti ištikimybę pikčiausiam lietuvių idėjomis, atitraukti juos nuo revoliu nei kovai išvystyti, demokratinės, monumentai. Iš jų išsiskiria didžiulė rikinių agresorių. Partija ir Korėjos tautos priešui-carizmui. Taip 1885 cinės kovos. O atsilikusiems darbo socialistinės kultūros daigams sustip bronzinė D. I. Mendeliejevo skulptū liaudis pasiuntė jį į Tarybų Sąjungą metais 4—5 „Aušros" numeryje 136 žmonėms, tas pačias paklusnumo ca rinti. Šių pastarųjų elementų įneštą ra. Paruošta apie 7000 kambarių, ku įsisavinti priešakinį mokslą. Pradžio riuose gyvens studentai ir aspirantai. je jam buvo sunku mokytis, nes silp p«l. buvo rašoma: „Iš tikro lietuvis rizmui, atsisakymo nuo revoliucinės kultūrinį indėlį mes dabar esame Artimiausiu metu į naujuosius rūmus nai mokėjo rusų kalbą. Tačiau, at nėra socializmui prielankus; jis ge paveldėję. Naujomis tarybinės san bus pradėtas laboratorinių įrengimų kakliai dirbdamas, Kang Seng Man pasiekė to, kad tapo vienu geriau ras patriotas, valdžios Viršūnystę tvarkos aplinkybėmis, kada sudary ir bibliotekų pervežimas. sių grupės studentų. 2 ) „Varpas", 1903 metų 3 nr. 82 psl. pripažįstąs". tos visos sąlygos socialistinei lietuviū MOKSLININKO PLANAI ’) „Varpas" 1903 metų 3 nr. 71—72 tautos kultūrai vystyti, nematytais Iš laikraščio „Moskovskij Tokios pakraipos laikraštis cariz Rusų kalbos katedros vedėjas aka universitet“ mui buvo ne tik nepavojingas, bet psl. tempais kyla literatūra, menas, teat 4) „Žemaičių ir Lietuvos Apžvalga", demikas Vinogradovas šiais metais .......... ■■ ..rąamiL, ras, mokyklos ir kt., auga kultūra, pradės rašyti vadovėlio „Kalbotyros 1896 metų 3 nr. 17 psl. REDAKTORIUS nacionalinė savo forma, socialistinė įvadas" trečiąją dalį. Taip pat moks i) J. Stalinas, Raštai, 2 t. 293 psl. 5) „Žemaičių ir Lietuvos Apžvalga", V. KOSTELNICKIS lininkas numatęs parašyti knygą apie 1891 metų 24 nr. 186 psl.f savo turiniu. Vilnius, 1948.
Egzaminų sesijos eiga
LV 00876
Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto g-vė Nr. 3, telef. Nr. 2-10-38. Spaudė „Tiesos" spaustuvė Vilniuje.
Uis. Nr. 00097