VISU ŠALIŲ PROLETARAI. VIENYKITĖS!
O —
O
Tegyvuoja Tarybų Sąjungos Konstitucija — demokratiškiausia Konstitucija pasaulyje, suteikusi teisę į mokslą, darbą ir poilsį!
<2
tud>emta$ VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO,
KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS Nr. 36 (140)
KOMITETŲ ORGANAS
1953 m. gruodžio 4 d., penktadienis
GRUPĖS SENIŪNAS Universitete yra daug pavyzdingų grupių seniūnų. Savo geru darbu, asmeniniu pavyzdžiu moksle ir visuomeniniame universiteto gyvenime jie užsitarnavo pelnytą draugų pasiti kėjimą ir pagarbą. Gamtos fak. III kurso biologijos specia lybės seniūnė Apolonija Steiblytė, Chemijos fak. V kurso fi zinės chemijos specialybės seniūnė Vilhelma Tambakevičiūtė, Medicinos fak. II kurso I grupės seniūnas Vaclovas Laurina vičius, to paties kurso II grupės seniūnas Imantas Misevičius ne tik stropiai atlieka savo pareigas, bet ir patys gerai mo kosi, pavyzdingai lanko paskaitas. Tačiau dar ne visi grupių seniūnai dirba patenkinamai. Medicinos fak. V kurso III grupės seniūnė Salaševlčiūtė ne tik neatžymi žurnale neatvykusių į paskaitas studentų ir ži nias Į dekanatą pristato labai pavėluotai, bet ir pati blogai lanko paskaitas bei seminarus. Blogų seniūno darbo pavyzdžių galima rasti ir Istorijos-filologijos fakulteto akademinėse gru pėse. Praktika rodo, kad tose grupėse, kur seniūnas dirba blogai, pats nelanko užsiėmimų, sesijos metu silpnai laiko egzaminus, neorganizuota ir pati grupė. Studentai tokiose grupėse nejaučia kontrolės, laužo akademinę drausmę, neat vyksta į paskaitas, seminarus, blogai jiems pasiruošia. Teisės fakultete IV kurse II grupėje seniūnu buvo paskirtas studen tas Vytautas Rudelevičius. Pavasario egzaminų sesiją jis iš laikė vos patenkinamai. Kadangi pats praleidinėjo paskaitas, nevedė kontrolės ir grupės studentų tarpe. Grupė mokėsi silp. nai, paskaitų lankomumas buvo labai žemas ir todėl ji eg zaminų sesiją užbaigė blogai. Labai teisingai pasielgė Teisės fakulteto dekanatas, paša lindamas Rudelevičių iš pareigų. Tuo jis bent dalinai atitaisė savo padarytą klaidą. Dekanatai turi nuolat kontroliuoti grupių seniūnų darbą. Seniūnai — tai ta grandis, kuri jungia fakulteto dekanatus ir akademines grupes kovoje už gilų mokslo žinių Įsisavinimą, už aukštą darbo drausmę. Kaip lankomos paskaitos, semina riniai užsiėmimai, kaip jiems pasiruošė šiandien grupė, kaip ji ruošiasi artėjantiems sesijos egzaminams. — štai klausimai, už kuriuos atsakingi savo grupėse seniūnai. Dekanatai turi padėti seniūnams teisingai organizuoti darbą — laiku paša linti pasitaikančius trūkumus. Fakultetuose reikia organizuo ti pasikeitimą darbo patyrimu seniūnų tarpe, iškelti gerai dirbančius seniūnus. Seniūnų darbu mažai rūpinasi ir komjaunimo bei profsą junginės organizacijos. O juk gruporgas, proforgas ir seniū nas yra tas branduolys, apie kurį koncentruojasi visas gru pės kolektyvas, jo darbas. Seniūnas — neatskiriama šio branduolio dalis. Todėl labai svarbu pakelti seniūno autorite tą grupėje, drauge su komjaunimo It profsąjungos organiza cijomis padaryti j| grupės vadovu. Reikia, kad j geriausius seniūnus būtų atkreiptas dėmesys viso universiteto mastu. Gaila, kad nei komjaunimo, nei profsąjungos biurai neapsvarstė tų seniūnų, kurių grupėse darbas vyksta blogai, kad laiku nebuvo suteikta pagalba silpnai dirbantiems draugams. Neteisinga manyti, kad seniūnų darbas apsiriboja vien tik paskaitų lankymo registravimu bei raportų pristatymu deka natui. Kova už gerą mokymąsi, akademinę drausmę, rūpini, masls kultūringu grupės studentų poilsiu — štai uždaviniai, kuriuos kelia kiekvienam seniūnui jam patikėtos pareigos. Seniūne! Siek, kad tavo grupė būtų geriausia universitete. ----------------- -0.---------------------
Kaina 20 kap.
VISAS JĖGAS PASIRUOŠIMUI EGZAMINAMS!
ŠEŠTADIENIO VAKARAIS KONFERENCIJA GAMTOS FAKULTETE
★
Czamtos fakultete įvyko 1 ir II kni su studentų konferencija, skirta Ta rybų Sąjungos Komunistų partijos penkiasdešimtmečiui pažymėti. Ją suorganizavo Marksizmo - leninizmo pagrindų katedra. Konferencijoje buvo perskaityti pranešimai: „Marksizmas-leninizmas teorinis Komunistų partijos pagrin das” (Šinkūnas, II k.) ir „TSKP — vairuojanti ir vadovaujanti tarybinės visuomenės jėga" (Šimkus, I k.). Konferencijoje dalyvavo apie 80- I ir II kursų studentų. Po pranešimo išsivystė įdomios diskusijos. Buvo pateikta eilė klausimų, liečiančių Tarybų Sąjungos Komunistų partijos vidaus ir užsienio politiką, jos isto rinį kelią. Pasisakymai buvo įdomūs, paremti konkrečia medžiaga. Konferencijoje dalyvavo MarksizmoI leninizmo pagrindų katedros vedėjas drg. Navickas, o taip pat katedros dėstytojai. Jie konferencijos dalyviams atsakė I klausimus, nurodė, kokios klaidos ir trūkumai buvo pranešimuose A.
Vilkys
VERTINGA PASKAITA Liepos 21-osios bendrabutyje vaka re gausiai susirinko studentai į cent rinės bibliotekos direktoriaus drg. Vladimirovo paskaitą apie Vilniaus universiteto praeitį. Drg. Vladimirovas plačiai papasa kojo apie universiteto įsikūrimą, apie jo veiklą įvairiais istoriniais periodais. Paskaita buvo gausiai pa iliustruota įdomia faktine medžiaga apie senųjų laikų studentų bei dės tytojų veiklą, apie jų gyvenimą ir mokymąsi. Tokia archyvinė medžiaga studentams labai patiko. Reikia tikėtis, jog paskaitas šia tema surengs ir kiti bendrabučiai, o taip pat fakultetai. Visi studentai no ri gerai žinoti savo universiteto is toriją. Z. Garmutė
SPORTININKŲ ŠVENTĖ Šeštadieni didžiojoje aktų salėje ivyko sporto vakaras. skirtas IV-oslos universiteto spartakiados ir komjaunimo taurės varžybų rezulta tų suvedimui. Varžybų rezultatus susumavo USK pirmininkas drg. Korkutis ir kom jaunimo komiteto sekretorius drg Bernatavičius. įteikus nugalėtojams pereinamąsias taures ir individualias dovanas, įvy ko sportinis pasirodymas scenoje. Studentai plojimais palydėjo gerai atliekamus gimnastikos pratimus, parodomąsias fechtuotojų ir boksi ninkų kovas. S. Domis
★
★ Dialektinio materializmo seminaras
Daugiau kaip 700 moksleivių, baigusių vidurines mokyk las, šiais metais Įstojo Į mūsų universitetą. Visi jie — darbo žmonių vaikai. Buržuazijos viešpatavimo metais daugelis iš jų nebūtų galėję mokytis ne tik aukštojoje, bet ir vidurinėje mokykloje. Tik Tarybų Sąjungos Konstitucija jiems plačiai atvėrė kelius Į mokslą, Į laimingą gyvenimą. Nuotraukoje: Medicinos fak. I k. stud. (iš kairės i dešinę) tarnautojų valkai LORETA LATONAITĖ, VYTAUTAS SIRVYDIS, kolūkiečio duktė MALVINA REPCYTĖ, tarnautojo sūnus DONATAS DROBELIS ir darbininko duktė ONA VAIŠ VILAITĖ. Dar vidurinėse mokyklose jie gerai mokėsi. Loreta ir Malvina vidurinę mokyklą baigė aukso medaliu, Donatas — sidabro. Dabartiniu metu visi jie sistemingai ruošiasi pir miesiems egzaminams aukštojoje mokykloje. A. Anskaičio nuotr.
DAUGIAU AKTYVUMO Šio semestro seminarai jau eina Į pabaigą. Savaitė kita, ir reikės gauti (įskaitas. Deja, ne galima pasakyti, kad seminarai pas mus būtų aukšto lygio. Yra keli studentai, kurie pasi sako beveik kiekviename se minare. Tai drg. drg. Bederytė, Mauza, Kalinauskas, Slavėnas ir kiti. Tačiau yra ir tokių, kurie pernai pasirodė kaip vie ni iš aktyviausių, o šiemet ap tingo ir nustojo rimtai ruoštis seminarams. Tokie draugai, kaip Baltrušaitis, Borutaitė, bū. davo pavyzdys visiems. Tačiau šiemet jie atsilieka. Dar pasy viau laikosi tokie draugai, kaip Latėnas, Raudonytė ir kt. Pasitaiko ir taip, jog paklaus tasis tiesiog atsako, kad šiuo klausimu nepasiruošęs. C. Jonaitis
Egzaminai Teisės fakultete Teisės fakulteto V kurso studentai jau laiko žiemos se sijos egzaminus. Studentai eg zaminų sesijai rimtai pasiruo šė: jų žinios iki šiol įvertina mos tik gerais ir labai gerais pažymiais. Šiomis dienomis valstybinės teisės ciklo studen tai laikė „Liaudies ūkio pa grindinių organizavimo proble mų" egzaminą. Drg. drg. Šarkūnėlis, Timofejevas, Beržnickis ir kiti šį egzaminą išlaikė labai gerai. Civilinės teisės ciklo grupė laikė „Nuosavybės teisės institutų istorijos" egza miną. Studentai Bartašūnaitė, Krimeris, Lukoševičiūtė šį ir kitus egzaminus laiko tik labai gerais pažymiais. D. Bartuškaitė
Įdomūs būna dialektinio ma terializmo seminarai ketvirto kurso istorikų grupėje. Semina ruose aktyviai dalyvauja drg. drg. Kreivėnaitė, Tamašiūnas, Martinkėnas. Jų pasisakymai vi sada konkretūs ir gilūs. Vyr. dėst. Zaksas po to gerai išaiš kina visus klausimus, apibend rina pasisakymus, pateikia vaizdžių pavyzdžių. Grupė nori, kad ir kiti drau gai aktyviau dalyvautų semi naruose, ypač drg. Tumas, ku ris niekada nepasisako, o dės tytojo iškviestas išsisukinėja. Geri, turiningi seminarai ir pas to paties kurso žurnalistus. Vyr. dėst, Barzdaitis siekia, kad seminarai praeitų aukštu lygiu, kad studentai gerai žinotų se minarų medžiagą. Čia išsivysto gyvos ir įdomios diskusijos. Gerai pasirodo draugai Kiseliovas, Kazakevičius, Žičkytė. Jų atsakymai teisingi, tikslūs. Bet kai kurie kiti draugai, kaip antai Balsys, Šarpis, Bžeščinskaitė dar vis tvirtai tebelaiko seniau užimtą „tylė jimo postą". Minėti draugai dialektinio materializmo seminarais turi daugiau ruoštis. Seminarai yra labai gera forma žinioms įsi savinti, ir dėstytojai turėtų pa siekti, kad visi studentai pui kiai jiems pasiruoštų. L. Dagytė PIRMŪNAI
Ekonomikos fak. I k. preky bos specialybės studentai ak tyviai dalyvauja politinės eko nomijos seminaruose. Paskuti niame seminare ypač gerai pa sisakė drg. drg. Baliuskaitė, Jastromskytė, Cereška, Riauba, Sunkiausią klausimą — „Pradi nio kapitalo susikaupimas" — puikiai išaiškino stud. Stanke vičius ir Kazbaras. Dabar visi grupės studentai ruošiasi ki tam seminarui, skirtam temai „Prekė ir pinigai". V. Šinkūnas
Bendrojoje skaitykloje Skaisčiai apšviestoje univer kultetą. Nuo pat pirmųjų moks siteto bendrosios skaityklos sa lo universitete dienų ji kruopš APSAKYMAS lėje visiška tyla. Tik girdėti, čiai ruošiasi kiekvienam semi kaip čeža vartomų knygų lapai narui, konspektuoja marksizmoir už lango blaškosi vėjas. Ke leninizmo klasikų veikalus. liasdešimt merginų ir jaunuolių Laimutės ranka greitai juda sėdi prie knygomis apkrautų popieriaus paviršiumi. Šiandien stalų. Kiekvieną dieną atlieka ji sprendžia uždavinius, ku Buvo rugsėjo pirmoji. Dan mu nuo paskaitų metu, čia su riuos paskyrė dėstytojas namų gumi plaukė lengvi debesėliai sirenka studentai. Jie ruošiasi darbams. Aukštoji matematika Saulė, dosniai berdama žemėn artėjantiems egzaminams. — nelengvas dalykas. Laimutė savo auksinius spindulius, lė Prie bibliotekininko stalo pri pakelia galvą nuo sąsiuvinio tai kopė aukštyn. Prie universiteto rūmų bū. siartina šviesiaplaukė mergina. ir ilgai galvoja, kol suranda riavosi studentai. Daugelis iš — Prašau man Markso „Ka būdą uždaviniui išspręsti. pitalą", — paprašė ji. Tai Atsiveria durys. Kartu su-vė. jų dar neseniai atvažiavo iš Gamtos fak. III kurso stud. saus oro srove į skaityklą įvairių vidurinių mokyklų. Dumskytė. Šiandien ji ruošis įžengia II kurso biologė Ainė — Tai ką, vyrai, studijuosi politinės ekonomijos seminarui, Vaičiūnaitė. Ji puiki sportinin me, — sodriu balsu prabilo padarys skyriaus „Darbo jėgos kė, universiteto tinklinio ko neaukšto ūgio, šviesiaplaukis pirkimas ir pardavimas“ kons mandos dalyvė. Įkaitusiais vei vaikinas. pektą. Seminaras dar toli, bet dais ji atbėgo tiesiai iš treni — Studijuosime! — tvirtu Zita žino, kad juo anksčiau ruotės ruoštis marksizmo-leni balsu atsakė draugai. Netrukus skambutis pakvie pradės, tuo geriau pasiruoš se nizmo seminarui. minarui, o tuo pačiu politinės Po to į skaityklą ateina II tė juos į didelę auditoriją. Į naują, dar dažais tebekvepintį ekonomijos įskaitai. kurso žurnalistas mokslo pir suolą, atsisėdo Salys su Igno Štai prie artimiausio stalo mūnas Keršys ir daugelis kitų. tu. Jie buvo geri draugai, Chemijos fak. III kurso stud. — Pas mus per dieną atsi komjaunuoliai, abu baigę tą Navalkauskas skaito Priašniko. lanko apie 200 studentų, — pačią vidurinę mokyklą ir da vo knygą „Organinės chemi pasakoja skaityklos biblioteki bar pasirinko tą pačią specia jos laboratoriniai darbai". Jis ninkė. — Kiekvieną dieną iš lybę. ruošiasi organinės sintezės la savo įprastų vietų išjudinama Ir taip prasidėjo jų gyveni boratoriniams darbams. keli šimtai knygų marksizmo- mas universitete. Salys įstojo į Salia jo atidžiai skaito kny leninzimo, politekonomijos, me krepšinio sekciją, dainavo cho chemijos ir re, o Ignotas vakarais mankš gą Istorijos-filologijos fak. IV dicinos, gamtos, kurso stud. Deksnys. Jis me kitų mokslų klausimais. tindavosi ant lygiagrečių, var tai iš metų ne tik gerai mo Tatai tik vieno vakaro dar tėsi ant skersinio. kosi, bet ir puikiai atlieka sa bas skaitykloje. Joje kiekvieną — Aš žiūriu, kad universite vo visuomenines pareigas. dieną mokosi tokie pat darbš te lengva studijuoti. Tai ne Laimutė Kuzmickytė dar tik tus, puikūs mūsų studentai. vidurinėje, kur kasdien klau šiemet įstojo į mūsų universi Jiems artėjantieji egzaminai sinėdavo. Seminarai dar tik teto Fizikos-matematikos fa nebus staigmena. J. Baužytė prasideda, egzaminai toli. Tie
Pirmakursiai sa, paskaitų tai nemaža. Mums, pirmakursiams, prikrovė, — kalbėjo vieną vakarą Salys. — Na, taip. .. Bet jei nedirb sime per semestrą, tai per sesi ją reikės gerokai pasispausti, — žiovaudamas burbtelėjo Ig notas. — Manai? Na, pasispausime, jei reikės, — atsakė Salys. Ir taip jie palengva pradėjo praleidinėti paskaitas. Tuo me tu, kada draugai skubėjo į universitetą, Salys apsiversda vo ant kito šono, ir nors mie go jau nebesinorėjo, bet šiaip sau gulėdavo — svarstė, eiti ar neiti į seminarą. — Na, šiandien teks semina rą praleisti. Vakarą gerokai pasitreniravome, o šiandien man lyg tai kaulai skauda, — apsnūdęs vebleno Salys. — O tu, Ignai, skubinkis, juk jau be dešimts devynios. Tiesa, buvau pamiršęs, jei dėstytojas paklaus, kodėl manęs nėra, sakyk, kad sergu... Trupučiuką pagulėjęs, Salys atsikėlė. Ilgai niūniuodamas vaikščiojo po kambarį, kelius kartus žvilgterėjo pro langą ir, pagaliau, nusprendė eiti į pa skaitas. — Kodėl, Saly, tokį svarbų
seminarą praleidai? — paklau sė atėjusį Salį seniūnas. — Tai kad nelabai buvau pasiruošęs, o be to, iš ryto savijauta buvo nekokia, mat dabar krepšinio varžyboms įtemptai treniruojamės. O svar biausia, kad nebuvo laiko kaip reikiant pasiruošti. — Negalima seminarų pra leidinėti. Pats gyveni bendra butyje, tau sudarytos visos są lygos sportuoti, mokytis. Vis tik galėtum ateiti į seminarą. — O kodėl tavo draugai pa siruošė seminarui? Ir kad tu matytum, kaip jie puikiai at sakinėja, — įsiterpė į jų pasi kalbėjimą gruporgė Verutė, juodaakė mergina, kuri drauge su Saliu dainuodavo chore. — Būtum atėjęs, bent pasiklau sęs kaip draugai atsakinėja. Vis tik pats labai negerai pa sielgei, — užbaigė Vera. — Daugiau seminarų nebepraleidinėsiu, — pasižadėjo Sa lys. Ir taip prabėgo keli mėne siai. Salys pradėjo neblogai lankyti paskaitas, ruoštis se minarams. Jam padėdavo kom jaunuoliai Damešius ir Petrai tis, kurie kartais Saliui net primindavo: — Ruoškis egzaminų sesijai, Saly. Žinios pas tave nekokios. Ko nesupranti — klausk. Mes tau padėsim. Atsimink, kad musų grupė pasižadėjo egzaminūs išlaikyti tik gerais ir la bai gerais pažymiais.
— Dabar tai jau dirbame, stengiamės, — kartą vos iš ėjus Damešiui ir Petraičiui, prabilo Ignotas. Blogiausia, kad ryt prasideda fizinio lavi nimo įskaita. Man reikia iš bėgti šimtą metrų, o jaučiu, kad laiku nefinišuosiu, mat, bėgimuose aš silpnas esu. Kar tą buvau treniruotėj. Bėgu šią distanciją. Ir, rodos, gerai „ne šiausi", ir dėstytojas pasakė, kad aš neblogai bėgu, bet visa nelaimė. . . Laikas per didelis. Tai kad tu taip už mane. — Nežinau... — Geraširdiš kai atsakė Salys. — Ryt pa žiūrėsim. Ir sekančią dieną Salys bėgo už Ignotą. Gerai paėmęs startą, jis, pasak draugų, pasileido kaip kiškis ir išbėgo laiku. Sekančią dieną kursas išlei do naują sienlaikraštį. Salys matė, kaip draugai grūdosi prie labai juokingų karikatū rų ir smagiai juokėsi. — Vaje, nagi žiūrėk, Saly, ir apie tave rašo, — rimtai pra bilo Demešius; — aš ir neži nojau, kad tu toks esi. Salys sienlaikraštyje pamatė juokingą bėgančio sportininko karikatūrą, pavadintą „Salys finišuoja", o žemiau apie jį buvo parašytas nemažas Veros feljetonas. — Ar žinai, draugas Saly, kad tu savo elgesiu žemini ta rybinio studento vardą. O kiek (Nukelta į 2 psl.)
LDAALR konferencija
GERINTI BUITINES STUDENTU GYVENIMO SĄLYGAS
Mano diplominis darbas
J. V. Stalino veikalai kalbos bus aprašyta tarmės fonetika Įvyko I-ji LDAALR ataskai siteto LDAALR organizacija, mokslo klausimais atvėrė pla ir morfologija, daugiausia vie tinė - rinkiminė konferencija. jos komitetas keletą kartų krei čias perspektyvas vietinių dia tos skiriu tiems kalbiniams Ataskaitinį pranešimą padarė pėsi į rektoratą, partinę orga lektų tyrimui. Todėl nenuosta faktams, kurie yra būdingi tik universiteto LDAALR komiteto nizaciją prašydamas išskirti lė. pirmininkas drg. A. Naumovas. šų. Lėšos buvo pažadėtos, ta IŠ BENDRABUČIO TARYBOS tik su leidimais". Nenusimin bu, kad ir universiteto lietuvių aprašomajai tarmei. Tarmėje — Svarbiausi uždaviniai, čiau LDAALR jų iki šiol neVEIKLOS kit, draugai. Jokių leidimų kalbos katedroje kiekvienais galima rasti daug senesnių kal stovėję prieš LDAALR komite gavo, todėl reikia pasitenkinti niekas iš jūsų nepareikalaus metais vis daugiau ir daugiau bos reiškinių, nepasitaikančių tą nuo pat draugijos įsikūrimo jiems sulūžusiu, didelio remon Kiekvienais metais gerėja Pirma, jų niekas neturi, o ant studentų savo diplominiams lietuvių literatūrinėje kalboje pradžios, — pažymėjo pranešė to reikalaujančiu motociklu. ra — nėra budinčio. Už visus darbams temas pasirenka iš Tai padeda geriau pažinti mū jas, _— buvo materialinės bazės Organizacijoje apleistas nario studentų buitis. Tai akivaiz dirba tik telefono skambutis- tarmių. į sų kalbos istoriją, duoda me sukūrimas ir naujų narių įtrau mokesčio rinkimas, Buvo iš- džiai mato Liepos 21-sios bend jis čirščia ištisą parą, o kad Aš savo diplominiame darbe džiagos istorinei gramatikai. kimas į organizaciją. rinkta revizijos komisija, ta- rabučio gyventojai. Tačiau bū kas susidomėtų atsiliepti, to- aprašau gimtąją Gelvonių tar Taip pat esu pastebėjęs, kad mę (puntininkų), kuri apima esančiuose dabartiniuose lietu Kai kuriuose fakultetuose čiau ji jokio darbo neatliko. tų neteisinga galvoti, kad jau kių maža pasitaiko. didesnę Smėlių rajono dalį. vių dialektologiniuose žemėla Delegatas Jankūnas (Istori- viskas padaryta studentų bui LDAALR dirbo neblogai. Tas Medžiagą šiam darbui pradėjau piuose, ne visiškai teisingai ypač pažymėtina apie Medici jos-filologijos fak.) kritikavo čiai pagerinti. STUDENTAI REIKALAUJA rinkti žymiai anksčiau, užrašy yra nustatyta aukštaičių rytienos, Istorijos-filologijos fak. ir organizacijos sekcijų darbą, kt. Studentai gyvai domėjosi Silpnai dirbo šaudymo sekcija, Bendrabutyje ypač apleistas .. . Ketvirto aukšto korido damas iš tarmės atstovų įvai čių-viduriečių riba ir žalinindraugijos darbu, jos uždavi Iki šiol nėra nei vieno trečio kultūrinis-masinis darbas. At riuje kas rytą galima pamatyti rius tautosakos dalykus ir ki kų riba (izofona). niais, stengėsi dalyvauti atski atskyrio šaulio. studentus, bėgančius su rank tus kalbinius faktus. Praeitą Pasirinkęs diplominiam dar Drg. Rulis (Medicinos fak.) sakingas už kultūrinį sektorių šluosčiais. .. j tualeto kambarį. vasarą, aplankęs įvairias apra bui savo gimtosios tarmės ap rose sekcijose. tarmės vietoves, su rašymą, noriu bent kiek pasi Tačiau draugijos darbe yra kalbėjo apie LDAALR postų drg. Markuckis pasakoja, jog — Ką, draugai, nepatinka šomosios rinktą medžiagą dar kartą pa- tarnauti lietuvių kalbos moksdarbą fakultete, Jis pabrėžė, jis deda visas pastangas tam, kambaryje praustis? — paklau rimtų trūkumų. Fakultetuose tikslinau ir papildžiau. Be to, lui, kuriam šiuo metu, be abe apleistas agitacinis-propagandi- jog draugijos nariai nepaten- kad gyventojai galėtų kultū sime. šiuo klausimu IV kurse para jo, išsamus tarmių išstudijavi nis darbas, atsakinguose orga kinti bloga baze ir apsnūdusiu ringai pasišokti, išklausyti vie — Kur čia nepatinka! Nėra šiau seminarinį ir kursinį dar. mas yra labai reikalingas. kriauklių, — atšauna nutolstąs nizacijos postuose dirbo tokie jos darbu. ną kitą įdomią paskaitą, iš balsas. bus. Todėl šiais metais visą K. Morkūnas žmonės, kurie be jokio atsa LDAALR Gamtos fakulteto medžiagą belieka tik galutinai Istorijos-filologijos fak. komybės jausmo nusimetė nuo pirmininkas drg. Laškovas api- girsti puikią radijo valandėlę, Pasirodo, kad bendrabutyje, sutvarkyti bei susisteminti. lietuvių kalbos ir literatū savęs šį svarbų visuomeninį budino fakulteto komiteto dar- pamatyti naudingą mokslinį- nors ir buvo atliktas remon Diplominiame darbe, kuriame ros spec. V k. stud. bą. Jis kalbėjo apie tai, kad tas, bet trūkumų dar daug darbą, paskaitydami tai menk populiarinj filmą ir t. t., bet kambarių nėra niekiu, antraeiliu dalyku ,pvz., negauna jokios paramos iš padaryti visa tai, kas numatyta daugelyje kriauklių, studentai skundžiasi, (Ekonomikos fak. LDAALR ko universiteto komiteto organi fakulteto darbą. ir patvirtinta bendrabučio ta kad neįstiklinti kai kurie lan-, miteto pirmininkas Ravinskas). zuojant Dar didesni sunkumai gula LDAALR darbu maža tesirūpi rybos darbo plane, esą sunku: gai. GRICEVlClUTE I. Antiliaudi nės literatūros leidykla, 1953. — Mums trūksta knygoms ant organizacijos ryšium su na ir komjaunimo bei partinė filmų demonstruoti negalima kadangi neleidžia priešgaisrinė spintelių, radijo reproduktorių, nė krikščionių demokratų par. 47 p. organizacija. tinkamos bazės trūkumais. tijos politika Lietuvoje (1920— Konferencijoje kalbėjo inspekcija, o organizuoti radi Šaudymo treniruotės prave LDAALR Lenino rajono komi jo valandėles beprasmiška, nes nesutvarkyti dušai, — tokius 1926 m. m.). Valstybinė politi KLEMENTJEVAS, S. D. Nuo damos rūsyje, šauliai gali užsi teto pirmininkas drg. Dubians- sugedusi radijo aparatūra. Lap- ‘reikalavimus iškėlė besilankan nės ir mokslinės literatūros stabios mašinos. Mechanizaci komisijoms studentai, leidykla, 1953. 62 p. jos, telemechanikos taikymas iminėti tik tada, kai laborantas kis, LDAALR Vilniaus miesto kričio 7 d. buvo paruošta įdo- čioms j bet rezultatų vis dar nematyti. DVORKINAS, I. M. Lenininė- didžiosiose V penkmečio sta turi atliekamo laiko nuo kitų komiteto pirmininkas drg. mi radijo valandėlė, bet stu darbų. stalinlnė imperializmo teorija. tybose. Valstybinė politinės ir Haustas, universiteto doc. Kar dentai, kad ir kaip jos laukė, ŠVIESOS, ŠVIESOS! Perdirbta iš papildyta viešųjų mokslinės literatūros leidykla, Blogai dirbo auto, moto, pa- velis ir kiti. ji neįvyko, nes aparatūros tai paskaitų stenograma. Valstybi 1953. Iliustruota. rašiutininkų sekcijos, Per visą Išrinktas naujas laisvanoriš symu konkrečiai niekas nesi Šį vakarą Jadzevičius buvo nė politinės ir mokslinės lite ŽEMAITE. Apie Ameriką. ataskaitinį laikotarpį kursus kos draugijos komitetas, revizi rūpina. nutaręs kiek prisėsti prie ratūros leidykla, 1953. 47 p. baigė 214 žmonių. Nebuvo jos komisija ir delegatai į Bendrabučio tarybos organi knygų, (Apsakymai, apybraižos, publi Žmogus susiieškojo VIAZEMSKIS, I. Socializmo cistiniai straipsniai, ištraukos galimybių paruošti didesnį LDAALR Lenino rajono konfe zuojamos paskaitos ne visuo reikiamą medžiagą, atsivertė skaičių žmonių, kadangi trūko renciją. A. Vilkys, met esti įdomios, nes jas skai pirmuosius puslapius — kai pagrindinis ekonominis dėsnis. iš laiškų). Valstybinė grožinės motociklų, automašinų. Univerto pagal „ekstra" pareikalavi staiga užgęso šviesa. Jadzevi- Valstybinė politinės ir moksli- literatūros leidykla, 1953. 160 p. R. Zacharka mą. Nenuostabu, kad dėl šitos čiui beliko tik prisidėti prie priežasties vienas bendrabučio paskubomis ant laiptų organi tarybos narių per radijo maz zuojamo choro ir šaukti. „Švie FELJETONAS Kaip tapti geru specialistu gą grasina gyventojams Istorijos-filologijos fak. III k. listu. Jis taip pat papasakojo „Draugai studentai! Nosusirin- sos, šviesos!" istorikų grupėje įvyko atviras apie savo mokslinę veiklą. kus į paskaitą, šokiai neįvyks". Dažnas šviesos užgesimas va komjaunimo grupės susirinki Apie Istorijos-filologijos fak. Labai reikalinga studentams karais bendrabuty tapo mada. mas, skirtas mokslinio darbo mokslinius būrelius susirinku esanti bendrabutyje skaitykla, Bendrabučio monteris nesisten klausimams. siems papasakojo fakulteto bet jos darbui Istorijos-filolo Buvo tylus šeštadienio vakaras. Po> minską, profkomiteio narį drg. MaPlatų ir įdomų pranešimą te SMD tarybos pirmininkas drg. gijos fak. II k. studentas drg. gia sutaisyti kamščių, kad jie! įtempto darbo savaitės universiteto> ceikaitę ir Ekonomikos fak. profbiuma „Kaip tapti geru savo sri Kondratas. Grupės studentai Kizys reikiamai nevadovauja. neperdeginėtų beveik kas va studentai ruošėsi maloniai ir kultū ro narį drg. Mockevičių, kurie yra ringai papoilsiauti. Dauguma jų su atsakingi už bendrabučius ir visai ties specialistu" padarė istori Smigelskytė, Kanopa ir kt. nu Skaitykloje neorganizuojami karą. kiti užmiršo, kad toks bendrabutis pa Į sirinko j didžiąją aktų salę, jas mokslų kandidatas docen rodė, kad tik lankant paskai šaškių, šachmatų turnyrai, ma susidomėję žiūrėjo į teatrų scenas šaulyje egzistuoja. . . tas Neupokojevąs. Drg. Neupo- tas, ruošiantis seminarams ga ža literatūros. ir kino ekranus. Turiningas poilsis, Šokių metu Vėlai vakare atsargiais žingsniais praplečiantis kultūrinį akiratį, seniai į bendrabutį įžengė petingas vyru kojevas ' plačiai supažindino lima gerai įsisavinti pasirink suolai iš skaityklos išnešami į įėjo į tarybinės studentijos buitį. Ki kas, sportininko treningu, pasipuošęs Reikia manyti, kad ūkio sky studentus su tuo, kaip pradėti tąją specialybę. salę, o skaityklos lankytojai taip ir būti negali, nes tarybinė jurininko diržu su didžiuliu inkaru pirmuosius mokslinio darbo priversti skaityti atsirėmę į rius ir visuomeninės organiza studentija — tai išsilavinusio, aiš sagtyje. Nusileidęs laiptais, jis už ir teisingai galvojančio jaunimo tikrintai pasuko į „linksmąjį” kam žingsnius, kaip pasiruošti dip P. Bernatavičius sienas. Praėjusiais metais prie cijos atkreips rimtą dėmesį į kiai būrys. barį. Ką jis ten veikė ir kas ten lominio darbo rašymui, kaip Istorijos-filologijos fak. skaityklos buvusi biblioteka Kitaip poilsį supranta Lenino aikš dėjosi jam esant, atrodo, -visiems .j-™... tapti geru savo srities speciaIII k. stud. šiemet kažkodėl neįsteigiama. iškeltus trūkumus ir imsis prie tės Nr. 20 būt. 46 bendrabučio vieno aišku, nes tik nakčiai gerokai įpu kambario gyventojos. Pamėgo jos sėjus jis šiaip ne taip Išsvyravo j monių juos ištaisyti. Studentai Centrinė universiteto bibliote subatvakarius praleisti prie gausiai gatvę ir, zigzagais matuodamas ša ka, išskyrusi bibliotekėlę nau to laukia. bonkomis ir užkandžiais apkrauto ligatvj,. bandė keliauti jam pačiam nebe pirmą šeštadienį jų sunkiai suvokiama kryptimi. jajam bendrabučiui, užmiršo, „Tarybinio studento" reido stalo, J. Fučiko knygos aptarimas kambaryje skamba stikliukai ir virpina Tačiau negali žinoti žmogus, kur kad Liepos 21-sios g-vės bend- .brigada: bendrabučio sienas įvairiausiais bai girtą kokia laimė ar nelaimė gali Pirmojo kurso geologai ap- reikšmė. Pranešimus padarė L. rabufio gyventojams taip pat sais traukiama daina apie „vėjo iš ištikti. Ištiko „nelaimė” ir I k. eko D. Šniukas, bučiuotas mergeles”. . . nomistą, „narsų” pirmo atskyrio tarė Juliaus Fučiko knygą Savickas, Alg, Vyšniauskas ir būtų gera pasinaudoti knygo Vieną kartą, pačiame linksmybių boksininką R. Skopą, kuris, didžiuo P. Kretavičius, „Žodis prieš mirtį". Praneši kt. Pasisakymuose aktyviai mis. įkarštyje, į kambarį, duslaus girto damasis savo Jūrininko diržu su di S. Pupelytė, muose ir pasisakymuose buvo dalyvavo Sakys, S. Stauskaitė, ūžesio sudomintas, įžengė namo ko džiule sagtimi, žavėdamasis savimi mendantas. Stojo tylos ir susikau ir gerai praleista naktele, šalygatvyDRAUGAI, NEIŠSIGĄSKITE! nušviestas J. Fučikas, kaip ra K. Monstvila ir kiti. D. Juknevičius, pimo minutė. je sutiko vėlai iš darbo skubantį pi I šytojas — komunistas, aptarti — Ką jūs čia darote? — Paklau lietį. Sunku pasakyti, kodėl tas pi A. Pekeliūnas, Prie bendrabučio durų kabo duotieji knygoje komunistų A. Avelytė sė netikėtas svečias, nors iš tiesų lietis nepatiko R. Skopui, — gal jo R. Dačinskas. tas klausimas ir nebuvo reikalingas. apsirengimas, gal eisena (jis ir pats paveikslai, iškelta knygos Geologijos spec. I kurso stud. nemažas užrašas — „Įėjimas I
Didžiausiame bendrabutyje
NAUJOS KNYGOS
Linksmasis" kambarys ir liūdni padariniai
Jatn atsakė tylus veidai ir nuleistos akys. Atseit, kaltos esame. . . La biausiai, aišku, išsigando A. Freimanaitė. kuri gyvena tame kambaryje, nors yra paskirta į Čiurlionio gt. 1 bendrabutį. Gyvena tame kambaryje kaip ji sako, „dėl kompanijos”. Iš tiesų, kaip gi palikti tokią „links mą" kompaniją! Komendantas šiam faktui abejingas neliko, gerokai iš barė merginas, bet ką gi jos, „varg šės”, darys, kad Jokios kultūringos pramogos šio bendrabučio gyvento joms neorganizuojamos. Vėl atėjo šeštadienis. Ramu ir ty lu bendrabutyje. . . — Oi, šiandien juk šeštadienisl — Džiaugsmingai prisiminė „nelegali” kambario gyventoja, II k. ekonomis tė A. Freimanaitė. — Ar nesuorganizuotumėm ko nors linksmo?! Jai vieningai pritarė kambario draugės, taip pat ekonomistės. J. Gražytė ir D. Mažukaitė. Pasakyta — padaryta. Atsirado didžiulės, Skaidrios ir spalvotos bonkos, už kandžiai, susirinko linksma kompa nija. prasidėjo „pasilinksminimas”. Dainavo kaip ir visada, trypė kojo mis. Kalbama, kad buvo mėginti sukurti ir padainuoti kupletus apie komjaunimo komiteto narį drg. Ka-
to niekaip negali pasakyti), tačiau faktas lieka faktu, kad mūsų „nar suolis”, griausmingu balsu užtrimi tavęs: — Iš kelio, pilieti! Laivynas atei na! ... — ir prisiminęs savo ringo praktiką, smogė nieko blogo nenu jaučiančiom praeiviui savo boksinin ko smūgį, po kurio šalygatvyje liko nemaža kraujo dėmė.. . Po ilgos ir „nesėkmingos" kovos su pareigūnais, savo žygį R. Skopas baigė milicijos skyriuje, kur, steng damasis išlaikyti savo „išdidumą” pareiškė: — Aš boksininkas ir. . . taip sa kant. . . išgėriau truputį linksmybės dėlei. — O paskui griaudžiai ir jau blaiviau užbaigė: — Aš, mat. nėgė ręs tarp merginų nedrąsus. . . Tik nepraneškit rektoriui ir komjaunimo komitetui, nes nuo to gali sugęsti mano gyvenimas. . . Skopas mano, kad rektoratas ir komjaunimo organizacija „gadina” jo gyvenimą. Reikia pagaliau jam parodyti kas iš tikrųjų gadina jo gyvenimą. O „linksmojo” kambario gyvento joms laikas išaiškinti, kaip turi linksmintis tarybinis studentas.
antrą ir trečią klausimą jis jam aiškino, sudėtingus egzanieko negalėjo atsakyti, nes, minų klausimus, o Salys tik nebuvo paskaitoje, o perskai paskubomis linkčiojo galva. Po keletos dienų Salys vėl tyti nespėjo. Atsisėdo jis į suolą, ilgai sėdėjo prie egzaminų stalo ir (Atkelta iš 1 psl.) Visos skaityklos buvo pilnos> ruošėsi. Klausimai buvo lengvi, šį kartą „nelaimingąjį" egza studentų, kurie palinkę prie! bet atsakymo jis nežinojo. miną išlaikė „gerai". Linksmai „Jeigu nežinai, tai neatspėsi" nusiteikęs jis išėjo į kiemą ir tu gėdą padarei mūsų grupei! knygų godžiai jas skaitė. — sunkiai atsiduso Vera gru Sujudo ir Salys su Ignotu.. — prisiminė Salys draugų žo sutiko seną savo pažįstamą pės susirinkime. — Pats bėgai Sėdėjo abu apsikrovę knygo džius. Atsakinėti jam nesisekė, Adomaitį, mediką, nemažą „fi už Ignotą, norėjai jam padėti, mis, užrašais, įtemptai ruošėsii Pradėjo kalbėti su didele įžan losofą". apibendrinimais, — Kaip laikais? — pirmas bet kam reikalinga tokia pa pirmajam egzaminui, kurį ry ga, „giliais" bet kai tik priėjo prie klausi prakalbino Adomaitis. galba? Argi tai draugystė? Aš toj reikės laikyti. siūlau už tokį elgesį Salį įspė Tą naktį Salys prastai mie mo esmės — iš karto nutilo. — Dabar tai jau gerai. Per ti. Kas už tai? — paklausė gojo, vartėsi nuo vieno sono ----- Dėstytojas davė porą papildo laikiau egzaminą. Gerai, kad Vera. ant kito, ilgai mąstė ir tik pa- mų klausimų, bet Salys vis tiek sesijoje buvo tik du egzami tylėjo ir egzaminų lape atsira nai, tai Ir pavyko išlaikyti, — Salys matė, kaip draugų ran ryčiui užmigo. kos pakilo prieš jį. Išaušo gražus žiemos rytas, do pirmas „nepatenkinamai". savo mintis Salys ir už didelė — Na kaip pasisekė? — dėstė — Bet įspėjimas, tai dar ne Horizonte nusišypsojo baigė: — bet vis tiek kai iš viskas, — tęsė toliau Vera. — raudona saulė, kurios spindu- klausinėjo draugai įkaitusį Sa karto daug perskaitai, tai sun Mes norime tau padėti, kad tu liai stengėsi sušildyti įšąlusį lį. paskui atsiminti. Man šian R. Budrys — Blogai... — tyliai numy ku suprastum savo klaidą. Jūs gi speiguotą orą. dien nuo to egzamino net gal su Ignotu atskilote nuo viso Salys pabudo, vikriai pašoko kė Salys ir nusiminęs išėjo į va skauda. mūsų kolektyvo. iš lovos, nusiprausė ir išbėgo kiemą. „Iki sekančio egzamino Mūsų medžiagos pėdsakais — Mano manymu, reikėtų j universitetą laikyti egzami- liko visa savaitė, aš pasisteng — O gi cukraus reikėjo daugiau valgyti, tada smege gal net perkelti Salį į kitą ną. Ten draugai juokavo, kal siu ir gerai jį išlaikysiu, įro ,,KAI NĖRA ATSAKOMYBĖS JAUSMO" kambarį, atskirti jį nuo Igno bėjosi apie būsimą egzaminą. dysiu, kad esu nekvailesnis už nys, žymiai geriau veikia. Aš, to, nes jie jau per daug „su — Kaip tau, Petrai, pasise kitus", — niršo, suspaudęs tai, brolau, nemažai cukraus ..Tarybinio studento” Nr. 29 iš- Korespondencija buvo apsvarstyta at sibičiuliavo". Reikia, kad tie kė? — uždusęs paklausė Sa kumščius, Salys. — „Toks per sesiją esu suvalgęs, — spansdintoję korespondencijoje buvo virame partiniame susirinkime. Pri kritikuotas Teisės fak. SMD darbas imtas konkretus nutarimas SMD dar lengvas egzaminas, o neišlai gyrėsi Adomaitis. draugai jaustų nuolatinę kom lys. ir SMD ataskaitinis susirinkimas, pagerinti. SMD ataskaitinis-rinki jaunuolišką paramą. Tik tada — O gi neblogai, gavau ,,vi kiau. .." — Na, o kaip pats egzami kuriame dalyvavo mažuma narių ir bui minis susirinkimas pravestas iš nau išrinko valdybą. jie taps pavyzdingais studen sus". Bilietą tai nesunkų iš Visą savaitę Salys įtemptai nus išlaikei? jo. Teisės fak. partinės organizacijos tais, — pasakė grupės seniū traukiau, tai greit ir išpyliau. dirbo ir sekantį egzaminą vis — Vienas trupučiuką nenu sekretorius drg. Blėka pranešė, kad nas. Tiesa, tik Ignotas silpniau at tik išlaikė gerai. korespondencijoje visiškai teisingai Ilgai dar draugai svarstė jo sakinėjo, bet paskui dėstytojas — Daugumas grupės draugų sisekė. Rodos, greit ir gerai buvo iškelti SMD darbo trūkumai. Redaktorius K. KAUKAS gavo tik labai gerus pažymius, elgesį. Salys sėdėjo paraudęs. davė porą papildomų klausi pasakojau, o gavau tik „pa Jam buvo nesmagu, kad štai mų, jis atsakė ir, rodos, gavo o pats vis tik sugadinai visą tenkinamai". reikalą, — priekaištavo jam Laisvanoriška draugija armijai, aviacijai, laivynui jis pakenkė visos grupės gar „gerai". — Be reikalo cukrų gadinai. bei. „Blogai. Šitaip daugiau , „Ištrauksiu ir aš neblogą bi- Vera. remti (LDAALR) yra masinė organizacija ir turi nesielgsiu", — galvojo Salys. lietą", galvojo Salys. „Mano — Už trijų dienų aš perlai Aš dabar tvirtai įsitikinau, tikslą stiprinti Tarybų Sąjungos Ginkluotųjų Pa — Tai kaip, Saly, pripažįsti rankutė tai jau manęs neiš- kysiu egzaminą. Grupei gėdos kad norint žinoti, reikia visą savo klaidą? — baigiantis su- duos. Vidurinėj, būdavo, aš nepadarysiu, — atsakė Salys. semestrą mokytis, — užbaigė jėgų galią. Vakare pas jį atsilankė Dasirinkimui, paklausė Vera. visuomet ištraukdavau lengSalys. mešius su Petraičiu. — Pripažįstu, draugai... Aš viausius bilietus". Draugai studentai ir dėstytojai! (Bus daugiau) pasitaisysiu... — tęsiamai atPagaliau atėjo Salio eilė. Iš — Atėjom tau padėti. Tu Stokite 1 LDAALR! sakė Salys. traukė jis kraštinį bilietą, pa komjaunuolis, vadinasi, egza M. Adomavičius O po dviejų savaičių prasi žiūrėjo į klausimus ir jį išpy miną privalai išlaikyti gerai. Ekonomikos fak. Universiteto LDAALR komitetas dėjo žiemos egzaminų sesija. lė šaltas, slidus prakaitas: į Net iki vidurnakčio draugai III k. stud.
Pirmakursiai
LV 25628
Redakcijos adresas: Vilnius, Stuokos-Gucevičiaus g-vė Nr. 3, telef. Nr. 2-10-38. Spaudė „Tiesos" spaustuvė Vilniuje. Tiražas 1000 egz.
Užs. Nr. 02214