VISU ŠAULĮ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
Studentai rinkiminėje kampanijoje
REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS
KOMITETŲ ORGANAS Nr. 4 (108)
1953 m. vasario 17 d., antradienis
Kaina 20 kap.
NUOLAT KELTI IDEOLOGINIO DARBO LYGĮ Tarybinė liaudis, išmintingos Lenino —Stalino partijos vadovaujama, pa siaukojamai kovoja už įvykdymą di dingų uždavinių, iškeltų genialiame draugo Stalino veikale „Ekonominės socializmo TSR Sąjungoje proble mos" ir istoriniuose partijos XIX su važiavimo sprendimuose. Didelis ir atsakingas uždavinys iš keltas aukštosioms mokykloms, jų tarpe ir mūsų universitetui, — page rinti visų universiteto grandžių dar bą, pakelti Į aukštesnę pakopą Ideo logini, mokomąjį-auklėjamąjį, moksllnį-tiriamąjį darbą. Universiteto profesorių - dėstytojų kolektyvas, studentai su dideliu pa kilimu dirbo praėjusį semestrą. Vyk dydama VLKJS CK IX plenumo nu tarimus, kurie įpareigojo aukštųjų mokyklų komjaunimo organizacijas auklėti studentų tarpe sąmoningą pažiūrą į mokslą, mūsų komjaunimo organizacija tapo tikru rektorato pa dėjėju, gerinant mokomąjį-auklėjamąjį darbą. Kaip parodė šių mokslo metų žiemos egzaminų sesija, nuolat kyla studentų pažangumas moksle: 8b % studentų mokosi gerai ir labai gerai. Studentų atsakymuose egzami nų sesijos metu buvo daugiau sąmo ningumo ir savarankiškumo. Siste mingas darbas seminaruose padėjo studentams geriau įsisavinti mark sizmo-leninizmo klasikų veikalus, su prasti kūrybinį marksistinės-lenininės teorijos pobūdį. Studentų dauguma (ypač filologai, fizikai, chemikai) pa rodė gerą visuomeninių reiškinių ir aktualių einamojo momento klausimų supratimą. Gilesni, sąmoningesni bu vo studentų atsakymai iš specialybių dalykų. Profesorių-dėstytojų kolek tyvas šioje egzaminų sesijoje rim čiau ir griežčiau pažiūrėjo į studentų žinių patikrinimą, geriau organizavo egzaminus metodiniu atžvilgiu. Ta čiau reikia pažymėti, kad katedrų darbe vis dar neskiriama tinkamo dė mesio egzaminų pravedimo metodi kai. Visi šie teigiamieji momentai, api būdinantieji neabejotiną kadrų paren gimo pagerėjimą mūsų universitete, vis dėlto toli gražu negali patenkinti tų Išaugusių reikalavimų, kurie yra keliami universiteto adresu aukštai kvalifikuotų, komunistiškai išauklėtų kadrų parengimo klausimu. Visų pirma, ir tai yra svarbiausia, dar nepakankamai kreipiama dėme sio ideologiniam darbui universitete, nepakankamai kovojama už aukštą idėjinį-teorinį paskaitų ir moksliniotiriamojo darbo lygį. Tai liečia ir studentus ir profesorių-dėstytojų ko lektyvą. Maža būna signalų apie ne geroves, liečiančias idėjinį paskaitų, seminarinių darbų lygį bei turinį. O kad tų negerovių esama, apie tai kalba visa eilė faktų. Kaip teisingai nurodė laikraštis „Sovetskaja Litva“, Vilniaus univer siteto Medicinos fakulteto paruošta me spaudai mokslinių darbų rinkiny je yra visa eilė ideologinių klaidų, išplaukiančių Iš I. P. Pavlovo darbų neįvertinimo, rusų mokslo, tarybinio mokslo neįvertinimo. Jeigu Medici nos fakulteto dekanatas, partinė or ganizacija, universiteto vadovybė būtų skyrę daugiau dėmesio ideologi nio darbo klausimams, būtų organi zavę fakulteto katedrose kūrybinių diskusijų principiniais mokslo klau simais; jeigu patys mokslo darbuo tojai būtų giliau studijavę marksistinę-lenininę teoriją Ir padėję ją sa vo moksllnių-tiriamųjų darbų pagrin
dam tai nebūtų atsiradę tie ideologi niai iškrypimai, kuriais pasižymi kai kurie minėto rinkinio darbai. Griežtos kritikos, net apkaltinimo nacionalistinėmis tendencijomis, su Nuotraukoje: Gamtos mokslų fakulteto III kurso studentė — agitatorė M. Baltrušnikaitė praveda pa plaukė iš laikraščio „Molodiož Litslkalbėjimą studentų bendrabutyje Čiurlionio 1. Foto L. Tautrimo vy" skaitytojų pusės docento Mirono ----------------* *---------------straipsnis, patalpintas žurnalo „Tary binė Mokykla" 1952 m. 6 numeryje. Šiame straipsnyje klaidingai nušvies ti kai kurie klausimai, liečiantieji rusų ir lietuvių kalbų savitarpio san Prasidėjus rinkiminei kampanijai tas, aš pasirinkau savo agitaciniam Kito buto gyventojui aš padėjau tykius. Tai liudija, kad kalbinės uni man pavedė atsakingą agitatoriaus darbui individualių pasikalbėjimų me išaiškinti padėtį dėl jo skundo, kurį versiteto katedros nepakankamai ko darbą. Kai aš pirmą kartą ėjau pas todą. jis yra padavęs miesto vykdomajam voja su ideologiniais iškrypimais rinkėjus, man 'buvo, turiu prisipa Vienas iš mano apsilankymų pas komitetui, ir galėjau jį nuraminti tuo, kalbinių disciplinų dėstyme, nekont žinti, baisoka, nes agitacinio darbo rinkėjus buvo paskirtas supažindini kad jo skundas jau yra apsvarstytas. roliuoja paskaitų ir praktikos darbų. patyrimo beveik neturėjau, nežino mui rinkėjų su vienu iš kandidatų į Jau artėja rinkimų diena. Aš esu Prie neigiamų reiškinių reikia pri jau, kaip mane sutiks rinkėjai. Ta miesto darbo žmonių deputatų tary įsitikinęs, kad rinkiminės apylinkės skirti ir tą faktą, kad Istorijos-filolo čiau baimė greit išnyko. Visur ma bos deputatus. Jau pirmame bute, Nr. 54 glaudus agitacinio punkto ko gijos fakulteto studentai, laikydami ne sutiko labai šiltai, kažkaip savai pradėjus man pasakoti deputato bio lektyvas pasieks tai, kad vasario tarybinės literatūros egzaminą (pas me užsimezgė pokalbis. Dabar aš grafiją, mano pasakojimą tuojau pa 22 d. visi rinkėjai ateis prie urnų ir vyr. dėst. Kondiuriną), parodė nemo ateinu pas savo rinkėjus kaip pas tikslino ir papildė patys rinkėjai, ku vieningai atiduos savo balsus už riems tas kandidatas yra gerai pažįs stalininio komunistų ir nepartinių kėjimą analizuoti meninės kūrinio savuosius, artimus žmones. pusės, nušviesti istorinio vaizduoja Kadangi to namo gyventojai, ku tamas. Agitacijos „priemonė" virto bloko kandidatus. riame man tenka dirbti, visi dirba gyvu, įdomiu pasikalbėjimu, iš kurio mųjų (vykių fono. K. Niunka Ideologinio darbo neįvertinimas įvairiu laiku ir, be to, daugelio jų aš pats galėjau kaip agitatorius pasi Istorijos-filologijos fak. I k. stud. ypatingai atsiliepė lietuvių literatū idėjinis-politinis lygis yra gana aukš mokyti. ros katedros mokomajam-auklėjamajam darbui. Pirmas lietuvių literatū įdomios atostogos ros programos variantas, susilaukęs aštrios kritikos atdarame Istorijosfilologijos fakulteto partinės organi v • J • zacijos susirinkime, liudija apie tai, Tėvynės širdyje kad programos autoriai dar neišsi vadavo iš buržuazinio literatūros — Pagaliau štai ji, mūsų tėvynės me, kokį puikų triumfo žygį praėjo mokslo įtakos aiškinant atskirus li širdis. — Nejučiomis išsiveržė nuste Tarybų liaudis nuo Spalio revoliuci teratūros istorijos reiškinius, dar bimo šūksniai, kada mes, grupė uni jos iki mūsų dienų. S. m. sausio mėn. 28 d. — vasa neįveikė vieningos srovės teorijos versiteto studentų, atsidūrėme didžiu Štai mes Dovanų Josifui Visariono- rio 1 d. grupė VVU-to studentųvertinant buržuazinį palikimą lietu lio miesto sūkuryje. vičiui Stalinui Muziejuje. Čia eks sportininkų atliko turistinį-agitacinį vių literatūros srityje. Gatvėmis nepertraukiamu sriautu ponuojamos nuostabiausios viso pa žygį į šefuojamąjį Molėtų rajoną. Mokomojo-auklėjamojo darbo pa juda troleibusai, tramvajai, automa saulio dirbančiųjų dovanos didžiajam Su slidėmis grupė sportininkų pen gerinimas visų pirma priklauso nuo šinos. Tai alsuoja Maskva, miestas - vadui. Su didžiausia meile pagamin kių dienų laikotarpyje atliko 180 km kritikos ir savlkritikos išvystymo milžinas, darbininkų ir valstiečių tos dramblio kaulo vazos, atsiųstos žygį maršrutu Vilnius—Nemenčinė— kaip profesorių-dėstytojų, taip ir valstybės sostinė, viso pasaulio dar kinų liaudies. Pabradė — Joniškis — Molėtai — studentų tarpe. bininkų viltis ir dėmesio centras. Ištisi kambariai skirti demokratinių Giedraičiai — Paberžė — Vilnius. Laikraštis „Tiesa" teisingai yra nu Plačiais ir judančiais laiptais nusi- respublikų, Prancūzijos, Italijos liau Atlikdami šį maršrutą studentai įvyk rodęs J universiteto daugiatiražinlo, leidžiame į požemį. Čia prieš mus dies dovanoms ir sveikinimams. dė normatyvus TSRS turisto ženkle laikraščio „Tarybinis studentas" trū atsivėrė antroji Maskva — geriausias Muziejuje matėme ir kuklias lietu liui gauti. kumus. „Tarybinis studentas" dar ne pasaulyje požeminis susisiekimas — vių tautos dovanas, papuoštas gelto Grupės vadovas dėstytojas S. Metapo kovingu rektorato, partinės ir metro. Nepaprastu greičiu traukinys nuoju Baltijos auksu. čėjus, o taip pat studentai eilėje su komjaunimo organizacijų organu, pralekia Baltarusijos, NovoslobodskaKitą dieną mašina mus nuvežė i stojimo vietų, kaip Joniškyje, Molė silpnai vysto kritiką ir savikritiką jos, Kursko požemines stotis. Koks Lenino kalnus. Čia pamatėme di tuose, pravedė pasikalbėjimus su vie ideologinio darbo srityje. Universite puikus tarybinės technikos laimėji džiausią ir puikiausią visame pasau tos kolūkiečiais apie demokratiškiau to partinės organizacijos vadovauja mas. Požeminėse salėse sukurti pui lyje kultūros židinį — Lomonosovo sią pasaulyje Stalino Konstituciją, mas, komjaunimo organizacijos pade kiausi architektūriniai šedevrai. Mo vardo universitetą. tarybinės rinkimų sistemos pranašu damas, „Tarybinis studentas" turi Iš zaika, freska, vitražas, skulptūros — Neužmiršime ir puikiųjų „Sadko" prieš buržuazinę, apie istorinius pagrindų pakeisti savo darbo stilių viskas čia akį veria, kaip vienalytis, scenų Didžiajame Akademiniame mą partijos XIX suvažiavimo sprendi ir tapti tikrai kovingu universiteto harmoningas ansamblis. Teatre. mus, direktyvas dėl naujojo penkme organu. Bet tai tik pirmieji įspūdžiai Mask Didžiulė Maskva. Neįmanoma jos čio plano. pažinti per trumpą laiką. Bet ir tai, Mūsų universiteto rektorato, parti voje. Su LSD „Kolūkiečio" sportininkais nės organizacijos, komjaunimo ir ki Vėliau kasdieną išvykdavome ap ką matėme, įtikino mus tarybinių drg. Mečėjus pasikalbėjo apie sli lankyti puikiuosius šalies sostinės tautų reikalo nemirštamumu. Mūsų tų visuomeninių organizacijų, jų tėvynės sostinė — viso pasaulio dir džių, lengvosios atletikos ir kt. spor spaudos organo „Tarybinis studen meno paminklus, muziejus, teatrus. to šakas, davė jiems naudingų tre Nepaprastą įspūdį mums paliko bančiųjų sostinė. tas" svarbiausias uždavinys yra nuo nerio patarimų. Papasakojo, kokią di lat stiprinti ideologinį darbą visose Lenino mauzoliejus. D. Šiliukas delę reikšmę turi sportas jaunimo Aplankėme istorinį V. I. Lenino, mokomojo-auklėjamojo ir mokslinioauklėjimui komunistine dvasia, kokį Istorijos-filologijos fak. tiriamojo darbo srityse. Visos idėji- Tarybinės Armijos, Politechnikos didelį dėmesį skiria partija ir tary muziejus. Visi akivaizdžiai pamatėII k. stud. nio-politinio poveikio priemonės turi binė vyriausybė sporto išvystymui būti nukreiptos Į besimokančio jau masėse. nimo auklėjimą tarybinio patriotizmo Kolūkiniame kaime Kalbant apie tai, tenka pastebėti, ir tautų draugystės dvasia, į profe Parvažiavęs atostogoms po keleto rinko apie 60 kolūkiečių, daugiausia kad dar daugelis universiteto stu sorių-dėstytojų ir studentų sąmonin dentų nesupranta ir su dideliu var gumo ir politinio budrumo pakėlimą, dienų nuėjau į kolūkio klubą-skai- jaunimo. Iš jų veidų ir žvilgsnių aš gu dalyvauja ruošiamose masinėsetyklą. Skaityklos vedėja mane sutiko supratau, kad iš manęs jie nori iš j negailestingą kovą su bet kokiu draugiškai. Atsitiktinai jau pirmą va girsti tai, kas svarbu jų gyvenime, sportinėse priemonėse, kaip krosai ir svetimos tarybiniam žmogui buržuazi karą teko talkininkauti pravedant ko jie dar pakankamai neįsisavino. kt. Ruošiant šį turistinį žygį irgi rinkėjų susitikimą su kandidatais j Su didžiausiu įdomumu ir dėmesiu trūko aktyvumo, ir to pasėkoje žy nės ideologijos pasireiškimu. srities apylinkės darbo žmonių de kolūkiečiai klausėsi paskaitos. Salėje gyje dalyvavo tik 8 sportininkai. Giliau studijuokime genialų draugo putatų irtarybų O keliauti po gimtąjį kraštą, pa deputatus. įsiviešpatavo visiška tyla. Skaityda Stalino veikalą „Ekonominės socializ Su klubo skaityklos vedėja susita mas stengiausi duoti kuo daugiau žiūrėti jį iš arčiau yra įdomu, o mo TSR Sąjungoje problemos" ir rėm dėl tolimesnio darbo. Turėjau medžiagos iš didžiųjų komunizmo mums, tarybiniams studentams, ir bū partijos XIX suvažiavimo sprendimus, pravesti pasikalbėjimą tema: „V. I. statybų, paaiškinti, kokią reikšmę tina, nes dalis mūsų dirbs pedagogiLenino vardo Volgos—Dono laivybos jos turi musų šaliai, musų respubli nį-auklėjamąjį darbą įvairiose mū kad mūsų mokymasis, mūsų moksli- kanalas". kai. Baigdamas paaiškinau jiems par sų respublikos rajonuose. nis-tirlamasis darbas, visa mūsų Sutartą dieną atėjau į klubą. Siek tijos XIX suvažiavimo nubrėžtus už Todėl kviečiu draugus studentus veikla atitiktų tuos didžiuosius užda tiek jaudinausi, bet man 'buvo sma davinius, penktojo penkmečio direk aktyviau domėtis sportu ir gausiai dalyvauti organizuojamose iškylose vinius, kuriuos mūsų partija, didysis gu. Džiaugiausi, kad aš tarybinis tyvas. galiu gimtojo kaimo kol Po paskaitos buvo pademonstruo turistiniuose žygiuose ir kitose masiStalinas iškėlė tarybinei liaudžiai jos studentas, ūkiečiams perteikti dalelę tų žinių, tas tarybinis filmas „Į gyvenimą", nėse-sportinėse priemonėse. pergalingam kelyje nuo socializmo j kurias įsigijau tarybinėje mokykloje. kuris kolūkiečiams paliko didelį įspū V. Korkutis komunizmą. į Vakaro į kolūkio skaityklą susi dį. VI. leipus Turistinio žygio dalyvis
KAIP AŠ DIRBU SU RINKĖJAIS
T ar Istinis—agitacinis slidininku žygis
Vž kovingą universiteto laikraštį Vilniaus Valstybiniame universitete jau daugiau kaip metai yra leidžia mas daugiatiražinis laikraštis Tary binis studentas". Universiteto partinė organizacija ir rektoratas turi aštrų ir stiprų ginklą, kuris duoda dideles galimybes organizuoti ir mobilizuoti universiteto kolektyvą partijos ke liamiems uždaviniams įvykdyti. Tačiau kaip tas ginklas panaudo jamas? Kaip parodė ši žiemos egzaminų sesija, yra nemažų spragų ir trūku mų universiteto mokomajame darbe. Kaip laikraštis kovoja už tų trūku mų pašalinimą? Štai vienas būdingas laikraščio numeris, išėjęs egzaminų sesijos metu. Jame išspausdintas rinkinėlis ,.Egzaminų sesijai prasidė jus“. Rinkinėlyje teišspausdinta vos viena kritinė žinutė, kitos žinutės skleidžia įtik nusiraminimo nuotai kas. Tokia yra paties laikraščio re daktoriaus Kostelnickio žinutė, ku rioje bendromis, tuščiomis frazėmis rašoma apie tokio svarbaus egza mino, kaip dialektinio materializmo, laikymą ketvirto kurso lituanistų grupėje. Juk egzaminai parodo tiek studen tų, tiek dėstytojų, tiek visuomeninių organizacijų darbą, jo išdavas už ilgesnį laiką. Juk čia dėkinga dirva laikraščiui iškelti trūkumus, vystyti trūkumų kritiką. Bet veltui viso to ieškotume jo skiltyse. Tuo tarpu čia spausdinama TSRS 20-ųjų šachmatų pirmenybių lentelė, siauros paskir ties studento Kondrato straipsnis ir kt. Rinkinėlyje „Vilniaus aukštosio se mokyklose" net neužsimenama apie prasidėjusius egzaminus. Ne geresnį įspūdį daro ir sekan tis egzaminų sesijos metu išėjęs nu meris. Jame taip pat spausdinama informacija apie egzaminų eigą. Tai — rinkinys būdingų laikraščiui ži nučių, kurios primena sausas bu halterines ataskaitas.
Tačiau kokios trūkumų priežastys, kokių priemonių reikia nedelsiant imtis, iš laikraščio nesužinosime. Vyr. dėstytojas Golokvoščius infor muoja apie egzaminą fizikos-mate matikos fakultete. Bet dėstytojas ne randa reikalo pakalbėti apie atsaki nėjimų turinį, būdingas klaidas, vi sai pamiršo kritiką. Išspausdintame vedamajame mėginama apibendrinti visuomeninių disciplinų įskaitų ir egzaminų rezultatus, bet ir jame ne rašoma apie trūkumų priežastis, kritika katedrų darbo adresu yra labai nedrąsi, paviršutiniška. Kokią gi konkrečią pagalbą ir nau dą gali duoti studentams ir dėstyto jams tokia paviršutiniška, tik fak tus registruojanti medžiaga? Laikraštis taip pat silpnai vysto kritiką ir savikritiką, keldamas, tie sa retai, komunistinio studentų auk lėjimo klausimus. Jame vis dar nėra aštrios, principinės kritikos prieš bet kokius buržuazinės ideologijos pa sireiškimus universiteto kolektyvo darbe. Kai kurie Lietuvių kalbos ir literatūros katedros dėstytojai ne teisingai aiškino studentams buržuazinio-nacionalinio judėjimo klausi mus. Laikraštyje išspausdintame ap rašyme Istorijos-filologijos fakulteto atviro partinės organizacijos susirin kimo, svarsčiusio lietuvių literatūros katedros darbą, šie trūkumai iš viso nutylėti ir apeiti, nors susirinkime apie atskirų dėstytojų bei katedros darbo trūkumus buvo kalbėta. Dargi tais atvejais, kai laikraštis bando paliesti dėstymo kokybe, kritika būna paviršutiniška, nepadedanti ištaisyti trūkumų. Štai, savo laiku už trūkumus buvo mėginti kritikuoti profesoriai Pakarklis, Kaveckas ir kiti dėstytojai, tačiau kritika buvo labai blanki. Kad ir kaip bebūtų keista, laikraš tyje nevystoma kritika fakultetų partinių organizacijų atžvilgiu.
„Tarybinis studentas" beveik iš leido iš savo akiračio tarybinio patriotizmo ugdymo, komunistinės studentų moralės, antireliginės pro pagandos klausimus. Laikraštis neturi aktyvo. Masės studentų nedalyvauja jo darbe. Dau guma medžiagos yra redakcijos ko lektyvo prirašoma. Reti kritiniai -laikraščio pasisaky mai dažniausia yra neveiksmingi. Didžiausia kaltė už tai, kad „Tary binis studentas" dar neatlieka savo svarbiausių uždavinių, tenka parti niam biurui, rektoratui ir komjaunimo komitetui. Atrodo, kad partinis biu ras neįvertina laikraščio svarbos universiteto gyvenime ir jo nepanau doja tinkamai savo darbe. Vadovauti laikraščiui — reiškia orientuoti jį į gilų kolektyvo gyvenimo nušvietimą, padėti laikraščiui vystyti savikritiką ir kritiką iš apačios, užtikrinti spausdinamos medžiagos veiksmin gumą. Tačiau universiteto partinis biuras šį reikalą, galima sakyti, pa liko savieigai, nekontroliuoja reikia mai redakcijos darbo, nedaro veiks mingų išvadų iš trūkumų laikraščio darbe. Dažnai keičiami redakcijos darbuotojai, parenkami jie nepakan kamai atidžiai. Nepatenkinamai padeda savo spau dos organui ir universiteto komjau nimo komitetas. Visiškai užmiršo laikraštį partijos Lenino rajono bei Vilniaus miesto komitetai. Tokia padėtis nepakenčiama. „Tarybinis studentas" privalo ko vingai vystyti kritiką ir savikritiką, tapti rimtu universiteto rektorato, partinio biuro ir komjaunimo orga nizacijos pagalbininku auklėjant stu dentus didžiųjų Lenino—Stalino idė jų dvasia, ištvermingus, išsimoksli nusius komunistinės visuomenės kū rėjus. „Tiesa" 1953 m. vasario 5.d.
MUMS RAŠO Jau senai man tekdavo išgirsti, kad studentai, ruošdamiesi politinės ekonomijos egzaminams, naudojasi mašinėle spausdintais užrašais, kurių „autoritetui" sustiprinti sakoma, kad tai esą „prof. Budrio paskaitų užra šai" ir kad tai tokie užrašai, kurie esą gauti iš paties dėstytojo. Išgirdęs tokius gandus, aš ne vieną, bet dau gelį kartų savo paskaitose perspėdavau studentus (ypač pradėdamas pa skaitas ir nurodydamas reikalingą li teratūrą), kad studentai jokiais vadi namais ' dėstytojų paskaitų Užrašais nesinaudotų, nes minėti „paskaitų už rašai" išleidžiami ,tik norint pasipel nyti iš tų studentų, kurie vengia pa grindinių šaltinių studijavimo ir tik įvairiais užrašais ir konspektais be sinaudodami mėgina laikyti egzami nus. Šiomis dienomis į mano rankas pa teko mašinėle spausdinti ploname po pieriuje 176 psl. užrašai, kurie apima politinės ekonomijos kursą baigiant tema „Visuomeninio kapitalo atgami nimas ir ekonominės krizės". Tie už rašai, kiek man teko išgirsti, yra sie jami irgi su mano vardu.
Jau patsai paviršutiniškas susipaži nimas su tais „užrašais" kiekvieną mano klausytoją gali įtikinti, kad aš su jais nieko bendro neturiu, nes dargi paskaitų temų pavadinimai ir vartojami terminai skiriasi nuo tų, kuriuos aš savo paskaitose vartoju (pav., „uždarbio moka", „atgamini mas" ir t.t.). Aš perverčiau tuos „už rašus” ir iš karto įsitikinau, kad tų užrašų autoriai daro grubiausias klai das, iškraipo marksizmo-leninizmo mokslo teiginius ir kad tie „užrašai” jokiu būdu negali būti naudojami studijuojant politinę ekonomiją. Vis dėlto man parūpo išaiškinti klausimą, kasgi iš tikrųjų yra tų „už rašų" autoriai. Aš prisiminiau, kad maždaug prieš trejetą metų buvo steklografu multiplikuoti politinės ekonomijos užrašai tuometiniame Kauno universitete, kurio politinės ekonomijos katedros vedėju buvo tū las prisiplakėlis, vėliau demaskuotas marksizmo-leninizmo priešas Galickis. Savo laiku partijos Centro Komiteto sušauktame respublikiniame politinės ekonomijos dėstytojų pasitarime ta
sai „konspektas" buvo griežtai iškri tikuotas. Trumpas palyginimas į ma no rankas patekusių Vilniaus univer sitete platinamų mano vardu „paskai tų užrašų" su minėtu Galickio išleistu „kūriniu" iš kart klausimą išsprendė: tai mašinėle perrašytas Kaune išleis tasis konspektas. Draugai studentai! Kiekvieną kartą, pradėdamas savo paskaitas ir apžvelg damas reikalingą literatūrą, visada įsakmiai nurodau, kad pagrindinis stu dentų uždavinys studijuojant politinę ekonomiją yra nuodugnus marksizmoleninizmo klasikų Markso—Engelso— Lenino— Stalino veikalų pažinimas, jų studijavimas. Meskite šalin kitų sudarytus „užrašus” ir „konspektus", o studijuokite originalus ir patys da rykite skaitytų veikalų konspektus. Tik jūsų pačių sudaryti konspektai gali būti naudinga priemonė trumpai pakartojant išeitą medžiagą prieš eg zaminą. Prof. dr. Budrys
TVIRTAI ĮSISAVINKITE ŽINIAS! r e i p i m a s i s
Mano Tėvynės jaunuoli! Tu gimei, užaugai ir gyveni laimin gais laikais, didžiųjų troškimų ir svajonių išsipildymo, Lenino—Stalino laikais, kada prieš mus matomai iš kyla komunizmo kontūrai. Tu gyveni laisvame pasaulyje, ir prieš tave pla čiai atsivėrę šviesūs tavo didžiojo li kimo keliai. Bet didingi laikai uždeda ir didžią atsakomybę. Būk vertas savo didin gųjų laikų! Aš nuėjau ilgą gyvenimo kelią... Žvelgdamas atgal, aš su vidiniu pa sitenkinimu galiu pasakyti, kad mano gyvenimas pragyventas naudingai. Ja me buvo tai, kas žmogaus gyvenimui suteikia prasmę ir turinį: aš gyvenau, dirbau ir kūriau Tėvynei, savo liau džiai. Nors ir nedidelis, bet yra ir mano indėlis tame neįkainuojamame materialinių vertybių ir žinių lobyne, kurį valdo liaudis ir kurį ji perduoda busimosioms kartoms. Ilgų dešimtmečių bėgyje įtemptai tyrinėdamas gamtos dėsnius, užsispy rusiai dirbdamas, iš knygų, iš susiti kimų ir pasikalbėjimų su kitais žmo nėmis, aš po kruopelytę sukaupiau savo gyvenimo patyrimą.
LV 01194
į
j a u n i m ą
O
Akademikas N. Zeiinskis -O
Ir dabar man norisi perduoti tau, — žmogui, kuriam priklauso ateitis, — pagrindus to, kas man rodosi, už tikrins pergales gyvenime ir moksle. Aš žinau, kad mano patarimai ne gali atstoti asmeninio patyrimo, bet, gal būt, jie padės tau mažiau eikvo jant jėgas pasiekti pasisekimą, apsau gos nuo neteisingų poelgių ir klaidų. Pirma — nenuilstamai ir plačiai įsisavink visas žinias, kurias turi žmonija. Mūsų partijos XIX suvažia vimo nutarime apie apmokymo politechnizaciją aš su pasididžiavimu ran du tos minties genialią išraišką par tijos įstatyme. Mūsų šalyje mokslas ir technika vystosi nepaprastai sparčiai, kaip niekada visoje žmonijos istorijoje. Kiekviena diena didina mūsų jėgą kovoje su gamta, kiekvieną dieną vis naujos ir naujos stichijos tampa pa klusniais žmogaus tarnais. Valdyti tas jėgas, būti pilnaverčiais būsimos komunistinės visuomenės nariais ga lės tiktai plačiai apsišvietę žmonės.
Neužsidarykite Siauruose vienos pasirinktos specialybės rėmeliuose. Šiandieniniam gydytojui ir agrono mui dažnai ne tik naudinga, bet ir būtina, greta gilaus savo specialybės žinojimo, turėti minimumą žinių ir iš elektrotechnikos, ir iš astronomi jos. Matematikui ir fizikui darbe la bai gali padėti žinios iš botanikos ir geologijos. Aš jau nekalbu apie vi suomeninių mokslų žinojimą, kuris reikalingas visiems be išimties, be kurio negalima įsivaizduoti mūsų laikų žmogaus. Mano jaunystės metais vienintelė mašina, kuria naudojosi plačiosios masės, buvo laikrodis. Dargi darbas įmonėse pagrinde buvo atliekamas rankomis. Šiandien į tavo kasdieninę buitį įėjo tūkstančiai mašinų — tramvajai, automobiliai, elektra, du jos, telefonas, redijas, televizija. Ma šinų skaičius, su kuriomis susiduria kiekvienas žmogus, vis auga, o pa čios mašinos tampa vis sudėtinges nėmis. Greitai į buitį įeis atominė energija. Didžiulė mašinų — ištikimų tarnų armija klausys tik plačiai apsišvietusių, daug žinančių žmonių.
Redaktorius miega... (TIKRŲ FAKTŲ SKEVELDROS)
Kanopa apsiverčia ant kito šono. Jis sujuda, suniurna kažin ką nesu prantama, bet neatsibunda. Jo sąmo nę užplūsta naujų vaizdų vilksti nė... ...Tylus gruodžio 31-osios vaka ras .. . ... Štai jis, Kanopa, sėdi jaukiame kambaryje pas Onutę. Prieš juodu kampe įvairiais atspalviais žėri nau jametinė eglutė. Gera taip sėdėti dviese prie eglutės ir laukti Naujųjų metų. Laikrodžio rodyklė artinasi prie dvyliktos. Staiga prasiveria durys.* Į kambarį su garo kamuoliais įsiveržia Kanopos bendradarbiai, Liepos 21-sios studentų bendrabučio sienlaikraščio redkolegijos nariai — Jovaiša, Sinke vičiūtė ir Blėda. Jie atsineša bend rabučio sienlaikraščio naują numerį ir prašo redaktoriaus Kanopos leidi mo jį iškabinti. Iš radijo aparato sklinda iškilmingas diktoriaus balsas: — Su Naujais metais, su nauja laimei Skamba taurelės. Redaktoriaus Ka nopos bendradarbiai sveikina jį ir malonią šeimininkę su Naujais me tais. — Ek, kad taip visą laiką būtų Naujieji metai, — pro miegus mur ma Kanopa ir nubunda. Bendrabučio koridoriuose skamba linksmos studentų kalbos, juokas . .. Laiptais leidžiasi būrelis merginų su pačiūžomis, permestomis per petį.
Jas aplenkia sesutės Babiliūtės, ku rios skuba į krepšinio treniruotę 438 kambario gyventojas filologas Mikuckas su draugais dalinasi įspū džiais iš Maskvos. Kolūkiniame kai me atostogavę jaunuoliai ir mergi nos pasakoja vienas antram apie milžiniškus pasiekimus gimtajame kaime. Kiekvieną sekmadienį bendra bučio mažojoje salėje vyksta rinkėją susirinkimai, koncertai. . . Gyvenimas visu smarkumu žengia pirmyn. Tačiau bendrabučio sienlaik raščio redkolegija su Kanopa prieš akyje nejaučia tų pakitimą. Jiems vis dar sapnuojasi Naujieji metai. Todėl ir jų redaguojamas sienlaikraš tis, apdengtas storu dulkių sluoksniu, vis dar tebesveikina praeinančius studentus: — Su Naujais metais draugai! Jo redaktorius Kanopa ne skuba išleisti naujo numerio. Matyti šis naujametis sienlaikraščio numeris primena jam malonų sapną. A. Jonikis Redakcijos pastaba Redakcija gauna daugelį laiškų iš Istorijos-filologijos, Gamtos, Medici nos ir kitų fakultetų studentų, ku riuose pasakojama, jog ir ją fakulte tų bei kursų sienlaikraščiai dar te besveikina studentus „su naujais me tais" ir linki sėkmingai išlaikyti žie mos egzaminų sesiją. Gal būt ir jų redaktorius ištiko panašus likimas kaip Kanopą.
Vasario 6—8 dienomis Vilniuje, lininkas Macutkevičius. VVU atsto Sapiegos kalnuose, vyko pirmosios vui Laškovui tėnka 5-oji vieta. Tarybų Lietuvos Aukštųjų Mokyk Antrąją varžybų dieną 18 km distan lų slidinėjimo pirmenybės. Jose da cijoje vyrams laimėjo pedagoginio lyvavo ir mūsų universiteto vyrų instituto slidininkas Kazlauskas. VVU bei moterų rinktinės. Pirmąją varžy komandos atstovė Babėnaitė užtikrin bų dieną vyko estafetės vyrams tai laimėjo pirmąsias vietas 5 ir 10 4X10 kilometrų, moterims 3X5 km. kilometrų distancijose. Universitetą atstovavę vyrai iško Vyrų tarpe estafetę pirmieji baigė Pedagoginio instituto sportininkai, vojo pirmą vietą tik slalome. Čia palikę mūsų slidininkus IV-oje vie geriausiai pasirodė Grigelis (Gam toje. Moterų estafetę užtikrintai lai tos m. fak. IV k.). Bendra III-čioji vieta, kuria teko mėjo mūsų universiteto sportininkės: Babėnaitė, Pelionytė ir Stružanovs- pasitenkinti mūsų universiteto slidi kaja. Į dvikovės programą įeinančių ninkams, rodo kad slidinėjimui USK šuolių nuo tramplyno varžybas lai neskiria reikiamo dėmesio. D. Dobilas mėjo Kauno medicinos instituto šuo- /
Dėkingi už pagalbą Kauno Politechnikos Instituto ar chitektūros specialybės studentų gru pė — architektūros teorijos moksli nio būrelio nariai, š. m. vasario mė nesio 1—6 dienomis buvo atvykę į Vilniaus valstybinį universitetą rink ti medžiagą savo moksliniams dar bams apie Senąją Vilniaus architektū ros mokyklą. Per visą buvimo laikotarpį atvykę studentai ir dėstytojai patyrė nuošir džią paramą iš universiteto vadovy bės ir studentų pusės, o taip pat milžinišką pagalbą iš universiteto bib liotekos personalo pusės. Už suteiktą pagalbą mūsų darbe
reiškiame gilią padėką universiteto vadovybei ir bibliotekos darbuoto jams, o taip pat universiteto visuo meninėms organizacijoms. St. Abramauskas Architektūros pagrindų katedros vyr. dėstytojas A. Pllypaitis Statybos fak. komjaunimo biuro sekretorius R. Kaminskas Statybos fak. profkomiteto pirmininkas V. Jurkštas Statybos fak. SMD pirmininkas
Tuo labiau reikia turėti daug žinių, norint kurti naujas mašinas, darant atradimus moksle. O tie nauji atra dimai dabar labai dažnai padaromi ri boje tarp mokslų, kurie, iš pirmo žvilgsnio, atrodo labai tolimi vieni kitiems. Plačiai įsisavink visos žmonijos ži nias, neužsidarydamas vienoje siau roje specialybėje, — tai pirma, ką aš noriu tau patarti. Niekada negalvok, kad viską žinai, kad tau nėra daugiau ko mokytis. Aš mokiausi visą gyvenimą, mokausi da bar ir mokysiuos, kol tik turėsiu tam jėgų. Atsimenu, su kokia aistra aš, jau žilumo nubaltintas senis, studijavau 1938 metais tik ką išėjusį „VKP(b) istorijos trumpąjį kursą" ir kaip man padėjo iš tos knygos pasemtos žinios mano tolimesniam darbe. Mokykis atkakliai, mokykis visada — tai antra, ką aš noriu tau patarti. Mokėk dirbti kolektyve. Šiandie niniame moksle tikrai vaisingai gali dirbti tiktai kolektyvas. Nesvarbu kokius išskirtinus gabumus tu turė tum' vienas tu nepadarysi moksle didelių atradimų. Atvirkščiai, kolek tyvas visada bus tartum tavo idėjų rezonatorius ir stiprintojas, taip pat kaip tu — to kolektyvo dalis — būsi kitų kolektyvo i ariu idėjų stiprin toju ir rezonatorium.
Mokėti dirbti kolektyve — tai visų pirma mokėti teisingai suprasti kriti ką ir nesivaržant kritikuoti kito klai das, neatsižvelgiant į tai, kokią aukš tą vietą moksle beužimtų tavo kriti kuojamas žmogus. Trūkumai visada labiau matomi iš šalies. Kritika ap saugo nuo nusiraminimo, nuo perdidelio pasitikėjimo savimi, nuo nekuk lumo, — ji padeda išvengti klaidų. Mokėti dirbti kolektyve — reiškia būti principingam, visada mokėti di delius kolektyvo interesus statyti aukščiau asmeninių, nežiūrint kaip svarbūs tau atrodytų tavo asmeniniai interesai. Be mokėjimo dirbti didelia me kolektyve negali būti mokslinin ko. Mūsų gyvenimo visuomeninė san tvarka tau suteikia visas galimybes vystyti tavo gabumus. Išnaudok tas galimybes. Moksle, dirbdamas, moky damasis, besąlygiškai tarnaudamas liaudžiai, tu surasi savo laimę.
Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto g-vė Nr. 3, telef. Nr. 2-10 33. Spaudė
Tiesos" spaustu
Vilniuje.
(Žurnalas „Technika — molodioži" 1953 m. Nr. 1) V. KOSTELNICKIS REDAKTORIUS
Užs. Nr. Q01p0