visu Saliu molėtam, vienykitės!
Draugai studentai! Planingai ir naudingai organizuokime savo darbą sesijos metu! Gerai išlaikyti egzaminai — mūsų padėka Partijai ir Vyriausybei už rūpinimąsi tarybine studentija!
VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO,
KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Nr. 1 (145)
1954 m. sausio 7 d., ketvirtadienis
SESIJA PRASIDĖJO Prasidėjo svarbiausias ir atsakingiausias aukštosios mo kyklas gyveninio periodas — nemos egzaminų sesija. Vil niaus Vaisiybu.io universiteto ’noleatį'Vas auoda ataskaitų Tėvynei uz uavo nuveiktą uarbą. Prasidėjusi egzaminų sesija vyksta gan svarbiu šalies jau nimo gyvenimo momentu. Tarybų Lietuvos komjaunuoliai ir jaunimus, Kartu su visu tarybiniu jaunimu, su uiuenu peliti niu ir tiarbiniu pakilimu ruošiasi įsutiati XII Visasąjunginės Lenino Komunis.ines Jaunimo Sąjungos suvažiavimą. Musų universiteto tituuentija sj įvykį atžymi naujomis pergalėmis, įsisavinant priešakini tarybinį moKsią. Egzaminų sesija — viso istudentų ir dėstytojų darbo pa tikrinimas. Ji suveda visus praėjusio semestro tiarbo rezulta tus, parodo mokomojo darbo laimėjimus ir trukumus. Jau pirmosios sesijos dienos rodo, kad dauguma universi teto studentų giliai įsisavina mokslo žinias, atkakliai ir su tvirtu pasiryšimu sluuijuoja marksistinę-lenininę teoriją. Iki sausio a dienos universitete buvo išlaikyta £.35 egzaminai. Studentai gavo 254 labai gerus (4/,47o), 258 gerus (4»,2%j pažymius. Tik penki atsakymai buvo {vertimi nepatenkinamai. Ne vieno nepatenkinamo pažymio negavo pirmomis sesijos dienomis Medicinos, Tizikos-matemaliaos fakultetų studentai. Kaip ir visur, taip ir laikant egzaminus, priešakyje — komu nistai, komjaunuoliai. Tai drg. drg. Martavieienė, Ambrasas (Ist.-iil. fak.); Nekrasius, Mnrikas .(Ekonomikos fak.) ir dau gelis kitų. Ramūs, su |pasitikėjimu savimi ateina studentai prie eg zaminų stalo. Jų veiduose atsispindi ir didžiulė atsakomybė, nes jie gerai žino, kad po metų, kitų savo žinias jiems teks pritaikyti praktikoje, toliau vysiant tarybini mokslą. Studen tai didelį dėmesį skiria tiems dalykams, kurie pagilina jų bu simą specialybę. Apie tai kalba egzaminų rezultatai. Štai III kurso rusų k. ir literatūros specialybės lietuvių grupės studentai rusų lite ratūrinės kalbos istotijos egzaminą pas prof. Abramovičių iš laikė vien labai gerais pažymiais. Šie rezultatai neturi mūsų nuraminti. Universiteto kolek tyvas turi visas galimybes, kad kiekvienas studentas butų pažangus. Tačiau jau ir pirmosios egzaminų dienos iškėlė aikštėn ir didelius trukumus atskirų fakultetų mokomajam-auklėjamajaui darbe. Universitete didelis skaičius studentų dėl akademinių įsi skolinimų ar kitų priežasčių neprileistas prie egzaminų. Štai vien tik Istorijos-filoolgijos fakultete egzaminai neleisti lai kyti daugiau kaip 60 studentų. O tas rodo, jog fakulteto de kanatas ir visuomeninės organizacijos nevedė ryžtingos ko vos, kad studentai laiku išlaikytų egzaminus, likviduotų įsi skolinimus. Įsisavindami mokslo žinias, studentai negali pasitenkinti vien tik vadovėliais ar mokslo priemonėmis. Reikalinga sa vo žinias gilinti kasdien dirbant su moksline literatūra. Tarp kito ko egzaminai taip pat parodė, kad nevisi studentai susi pažino su 'rekomenduota literatūra, jos nekonspektavo. Tik tas ir sukliudė Teisės fak. IV k. studentams Rudolevičiui ir Račkauskui per dialektinio materializmo egzaminą duoti pil naverčius ir gilius atsakymus. Visam sesijos laikotarpiui yra ypatingai svarbus geras de kanatų darbas. Jiems į pagalbą, organizuotai pravedant egza minus, turi ateiti fakulteto partinės, komjaunimo ir profsąjun gos organizacijos. Nuo to labai daug nriulauso sesijos sėkmė. Visas fakultetų darbas turi būti vedamas griežtai prisilaikant rektoriaus įsakymo dėl organizuoto sesijos pravedimo. Komjaunimo, profsąjungos organizacijos turi griežtai ko voti prieš dar labai dažnai pasitaikantį reiškinį, kada į egza minus studentai neateina nustatytu laiku, o kada kas užsi mano. Komjaunimo grupės turi imtis visų reikiamų priemonių užkirsti kelią pernai dar pasitaikiusiems studentų nesąžinin gumo faktams. Didelį vaidmenį kovojant už geresnius egzaminų rezulta tus, prieš esančius trūkumus turi suvaidinti kursų kovos la peliai, egzaminų biuleteniai, kurių dar iki šiol nė viename fakultete nesimato. Viso universiteto kolektyvo uždavinys — organizuotai ir aukštais rezultatais užbaigti prasidėjusią sesiją.
Gera
pradžia
J
sirodė drg. drg. Golpemaitė, Simkevičiutė, Stankevičiūtė, Slėvaitė, Kilčiauskas, Paulionis ir kiti. Dabartiniu metu grupė su dar didesniu pakilimu ruošiasi rusų dialektologijos ir XIX a. rusų literatūros istorijos egza minams. Grupė nusprendė iš laikyti visus egzaminus tik ge rais ir labai gerais pažymiais. — Tai bus musų mažutė da lis tų laimėjimų, — sako gruporgas drg. Kilčiauskas, — su kuriais respublikos darbo žmo nės sutinka LKP VIII suvažia vimą. R. Zacharka Istorijos-filologijos fak. III k. stud. Labai garai moką dalyką pa
Istorijos-filologijos fakulteto III kurso rusų kalbos ir litera tūros specialybės studentai sau sio 3 d. laikė pirmą žiemos sesijos egzaminą — rusų lite ratūrinės kalbos discipliną. Grupė egzaminui kruopščiai ruošėsi visą semestrą: skaitė būtiną ir papildomą literatūrą, perskaitytą medžiagą konspek tavo, darė išrašus. Visa tai turi didelės praktinės reikšmės įsisavinant savo pasirinktą specialybę. Didelis darbas da vė ir puikius rezultatus. Profe sorius Abramovičius visos gru pes studentų mokėjimą įverti no tik gerais ir labai gerais pažymiais.
Kaina 20 kap.
ĮSISAVINOME DIALEKTINĮ V
MATERIALIZMĄ Ekonomikos m. fak. III kur so pre«cyDOS ir politekonomijos spec. studentai laikt rūdens se sijoje pirmąj egzaminą — dia lektini materializmą. Eilė stu dentų parode gilų žinių įsisa vinimą. Iš 22 laikiusių, 10 stu dentų žinios buvo įvertintos labai gerais pažymiais, iš jų pažymėtini: Nekrasius, Mitri nąs, Dilys, Vasiljevadė (politi nės ekonomijos spec.), Vanagas .prekybos spec). Keturių stu dentų žinios buvo įvertintos patenkinamai. Tai drg. drg. Ra dauskas, Grašelis, Gavenaviėius ir Gražytė .(prekybos spec.), kurie nepakankamai dirbo semestro bcgyje. Dialekt.nio materializmo egzaminas parodė gerą žinių įsisavinimą ir aukštą studentų politinį są moningumo lygį.
KALBA MOKSLO PIRMŪNAI
Kaip aš ruošiuosi egzaminams Didelės reikšmės gerai išlai kyti egzaminus turi tinkamas ruošimasis jiems ir sesijos me tu. Jei per metus dirbai, sesi jos metu negali būti nė min ties „Aš neišlaikysiu". Visada daugiau reikia pasitikėti savo jėgomis ir be jokių abejojimų jei svyravimų dar labiau įsi traukti į darbą. Darbu viskas pasiekiama. T’"”i dirbti sesi
P. Vadeiša
Ekonomikos m. fak. III k. stud.
Ba'giamas's egzaminas Sausio 4 d. Istorijos-filologi jos fak. IV k. lituanistai laikė baigiamąjį rusų k. egzaminą. Abi grupės išlaikė tik gerais .r labai gerais pažymiais. Ypa.ingai sklandžiai atsakinėjo studentai, kurie kruopščiai ruošėsi visą semestrą, gerai lankė paskaitas, rūpestingai at likdavo namų darbus. Tai ūrg. drg. Ambrasas, Skeltytė, — I gr.; Riškutė, Mikalauskaitė A., Venclovaitė — II gr. B. Asakavičiūtė
J
jos metu reiKiu ir mokėti. Ruoštis egzaminams mums yra suteiktos geriausios sąly gos: šviesios, erdvios skaityk los su gausia literatūra, sche momis, plakatais, žemėlapiais ir kitomis mokymo priemonė mis. Egzaminams visada ruošiuosi skaitykloje. Čia niekas netruk do: šilta, jauku, niekas neper traukia minčių. Neaiškius klausimus gali išsiaiškinti su
draugais, taip pat su dėstyto jais — be to, daug darbingesie nuotaika. Reikalui esant, greitai gali gauti reikalingų privalomąją ir pagalbinę litera-drą, laikraščių, žurnalų nume rius. Ruošiantis egzaminams suda rau planą, kad suspėčiau viską pakartoti ir nepraleisti laiko veltui, kuris ypač brangus se sijos metu. Ruošiuosi visada su programa po ranka ir čia pat išsiaiškinu, jei pasitaiko neaiškių klausimų. Ruošdama si, kas 1—1,50 valandos darau pertraukas. Vakare, kad pail sėčiau, einu į kiną, į teatrą arba pasivaikščioti. Blogiau tada, kad semestro bėgyje buvo mažiau kreiptas dėmesys į vieną ar kitą dis cipliną. Sesijos metu tada rei kia susiimti, labiau suintensy vinti mokymąsi, tačiau neper žengiant ribų — nesimokant nuo ankstyvo ryto iki vėlyvos nakties. Toks darbas jokių re zultatų neduos. Ypatingai ilgai nereikia sė dėti prie knygų paskutinę die ną prieš egzaminą. Gerai rei kia išsimiegoti, pailsėti — ne sijaudinant pasitikint savo jė gomis, drąsiai eiti laikyti egza miną." Tokia mano mokymosi sistema padeda gerai įsisavinti žinias ir išlaikyti egzaminus tik gerais ir labai gerais pa žymiais. Genė Navickaitė,
Teisės fakulteto III k. stud. mokslo pirmūnė
Išlaikėme marksizmoĮtempto d a ' b o vaisiai leninizmo įskaito '' Sesija jau prasidėjo. Darbas rankiškai studijavo papildomą Medicinos fak. II kurso stu dentai marksizmo - leninizmo virte verda. Studentai mokosi mokslinę literatūrą ir gyvai pagrindų įskaitą laikė egzami ir namie, ir fakulteto labora i domėjosi mūsų naujausia moks muziejuose, lanko line spauda. nų svarbos dalyku, todėl iš torijose, anksto pradėjo jai ruoštis. La skaityklą, biblioteką, konsul. Negali būti nė mažiausių svy bai gerai_ įskaitą išlaikė tuojasi su dėstytojais. Šių metų sausio mėn. 3 d. ravimų, kad tikrai nuoširdūs ir Gasiukevičiutė, Kubiliūnaitė, širdies gelmių išplauktą žo įvyko rusų kalbos egzaminas. iš Maraušytė ir kt. Tačiau pa. džiai buvo stud. komj. Birutės sitaikė ir tokių, kurie nesą Jį laikė Medicinos fak. II kur Gadeikytės ir Ninos Nikolaježiningai pažiūrėjo į įskaitą. so II gr. studentai. Šį egzami vaitės, jog jos studijuojan Stud. Kavoliunas, pavyzdžiui, ną daugumas grupės studentų čios rusų kalbą su gilia meile per semestrą veikalų nekons išlaikė labai gerai ir tik ma ir su visa jaunatvės energija pektavo, o prieš įskaitą nusi žesnė dalis — gerai. Apie šį dėl to, kad šia kalba rašė ir rašė konspektus ir dėstytojai egzaminą labai gerai atsiliepė kūrė žymus pasaulio moks parode ne savo darbą, bet ir egzaminatorius vyr. dcst. lininkai: Lomonosovas ir Men draugų konspektų kopiją. To Dubasovas bei asistentas vyr. delejevas, Timiriazevas ir Siekius reiškinius, kaip nusiraši dėst. D. P. Kuvyčko. Tai rodo, nėjimą, dar vis pasitaikantį kad studentai atėjo į egzaminą čenovas, Mičiurinas ir Pavlo tarybinių studentų tarpe, rei gerai pasiruošę, giliai įsisavi vas, ta kalba rašė ir kūrė di nedelsiant išgy nę ir įsisąmoninę jiems teikia dysis proletariato vadas — kia būtinai mas žinias. Tai pagaliau rodo, vendinti. kad studentai nesitenkino vien V. I. Leninas. R. Ramanauskaitė paskaitų medžiaga, bet savaM. Suminąs
iŠ
Įgilus
dalyko žinojimas
Egzaminų sesiją pradėjome sausio 2 dieną marksizmo-leni nizmo pagrindų iškaltos laiky mu. Daugumos studentų, kurie rūpestingai lankė paskaitas ir ruostsi seminarams, laikydami įskaitas parodė gilų marxsizmo-leninizmo pagrindų žinoji mą. Tokie pavyzdingi studen tai: Rasimaviėius, Butkytė, PraKopaitė. Tačiau eilės draugų pasisakymuose buvo jaučiamas silpnas marksizmo - leninizmo pagrindų įsisavinimas. Prieš akis eilė egzaminų. Pa. sistengsime juos išlaikyti tik gerai ir labai gerai artėjančių VIII LKP ir XII VLKJS suva žiavimų garbei. Misiūnaitė
Teisės fak. II k. stud.
Pirmasis egzaminas universitete S. m. sausio mėn. 4 d. laikė me pirmąjį aukštosios algebros egzaminą. Daugelyje veidų bu vo matomas susijaudinimas ir kartu didelis pasiryžimas paro dyti tai, ką jie pasiekė se mestro bėgyje. Drąsiai prisiar tina studentai prie egzaminų stalelio ir ištraukia pirmuosius bilietus. Pažvelgus į juos, dingsta visas susijaudinimas — išsilygina studento kakta, pa sirodo lūpose šypsena — juk jis puikiai prisimena visus bi liete nurodytus klausimus. Ir štai greitai pasirodo pirmojo egzamino rezultatai. Su dideliu pakilimu išeina išlaikę egza miną studentai Riauba, Vilkauskaš, Survila ir kt., o jų studijų knygutėse šviečia doc. Žilinsko parašas ir įvertinimas „labai gerai". Ši pirmoji egzaminų diena išryškino pirmo kurso mate matikų darbą semestro eigoje. Ji parodė, kad studentai tikrai supranta partijos ir vyriausybės iškeltus jiems uždavinius ir ge ru mokymusi prisideda prie komunizmo pastatymo mūsų salyje. Egzamino metu pasiro dė ir silpniau pasiruošusių, tai Fridrikas, Stuina, tačiau jie su. pranta savo padarytą klaidą ir pasiryžta sekančius egzaminus išlaikyti taip kaip ir jų drau gai. V. Karpas Fizikos-matematikos fak. I k. stud.
Darbą vainikuoja pabaiga Sausio 3 d. IV kurso ma tematikai žiemos egzaminų se siją pradėjo variacinio skai čiavimo egzaminu. Darbas ir ... Ramus, šaltokas žiemos ti!k labai kruopštus jau iš vakaras. Stambios snaigės krin anksto apsprendė egzaminų ta ant skubančių gatvėmis vil sėkmę. Žinomi universiteto niečių. Iš įmonių grįžta darbi SMD veikloje ir visuomeninia ninkai, iš mokyklų — moksleime gyvenime studentai Užda | viai. Ilga virtinė nutyso Ciurvinys, Bliznikas ir dar šeši jų 1 lionio gatve. Tai Valstybinio draugai, prof. Žemaičio nuomo universiteto studentai skuba į ne, atsakinėjo labai gerai. Li aktų salę praleisti paskutines kusiųjų šešių studentų žinios 1953 metų valandas. įvertintos „gerai". Patenkina 20 valanda. Vakaras, skirtas mų pažymių matematikai ne Naujųjų metų sutikimui, prasi gavo. Nenuostabu — grupė ge. deda. Studentai su įdomumu rokai padirbėjo. Be to, juk pir skaito „Tarybinio studento" masis egzaminas sesijoje vi naujametinį numerį, juokiasi iš suomet beveik lemiamai sufor Medicinos fakulteto redkolegi muoja nuotaiką. Besiruošdamas jos narių, užmigusių ant... sekančiam egzaminui studentas leidžiamo biuletenio. Triukš niekuomet nepamirš, kad iš mingiausia — salėje. Salės vi pirmojo egzamino parsinešė dury — didžiulė naujametinė „labai gerai" ir toliau dirbs su eglutė. Ant jos — Naujameti niai linkėjimai Studentų Kul dar didesne energija. Nors pradžia ir gera, bet tūros klubui, USK valdybai. „darbą vainikuoja pabaiga" — Neatsargi šokėjų pora užkliu sako liaudies patarlė, — apie do eglutę, ir nuo jos sriautu tai tegul prisimena draugai pabyra konfeti, ant kaklo užsi matematikai, sėkmingai pradė kabina siaura juostelė... Studentų veiduose džiaugs ję sesiją. R. Dačinskas mas. Nesvarbu, kad prieš akis
Studentai sutiko Naujuosius metus sesija, sunkūs egzaminai. Jie juos išlaikysi O senuosius me tus, į kuriuos tiek darbo įdė ta — palydėti reikia. Nutyla darnūs dūdų garsai Scenoj — universiteto merginų oktetas. Jis atlieka valsą iš Dunajevskio operetės „Laisva sis vėjas", dainą „Maskviečiai", ištrauką iš operetės „Kornevilio varpai". Skelbiami šachmatų-šaškių turnyrai, literatūrinis konkursas. Staiga visą triukšmą nustel bia Kremliaus kurantai. Sceno je užsidega laikrodis. Jis rodo lygiai dvyliktą. Pasirodo šūkis „Su Naujaisiais Metais!" 1954 metai atėjol Universiteto parti. nės organizacijos sekretorius drg. Gervickas rektorato, dės tytojų, profesorių ir visuome ninių organizacijų vardu svei kina studentus, sulaukusius Naujųjų metų, linki jiems sėk mės. Sugriaudėjo galingas, stu dentiškas „Valio"! Nuoširdūs, entuziaztiški rankų paspaudi mai.
oiOI7OO4
Prasideda naujametinis kon certas. Valstybinio rusų dra mos teatro aktoriai padekla muoja keletą eilėraščių. Gau siais plojimais palydimi Valst. operos ir baleto teatro solistai Cesas, Jasiūnaitė ir Marijošius. O po to — pirmasis šiais metais valsas, pirmieji įspū džiai. Prasideda atrakcionai. Ant virvutės — tai mažyčiai, tai dideli paketai. Aišku, kiek vienas- nori nusikirpti didesnį, bet būna apvilti. Dažniausia jie būna tušti. Štai ir pirmi nepasisekimai šiais metais... Ilgai dar skambėjo juokas, dainos, valso ar polkutės gar sai. Vilniaus Valstybinio uni versiteto studentai, kaip ir vi sos Tarybų šalies studentai, džiaugsmingai sutiko Naujuo sius 1954 metus. Jie bus dar šviesesni, dar produktyvesni. Juk gyvenimas mūsų šalyje nuolat gerėja. D. šiliukas
v
Tinkamai sutikime Xli VLKJS
• •1 ’•
LITERATŪRINIS SKYRELIS
Domo Tertelio kūryba
suvažiavimą Įvyksiantis ■ š. m. vasario nės liaudies vieningumas stip mėn. XII VLKJS suvažiavimas rus kaip niekada. Fakultetų ir bus žymus įvykis komjaunimo kursų komjaunimo organizaciir viso tarybinio jaunimo gy I jos privalo ir toliau nuolat gevenime. Visas tarybinis jauni I rinti poliitinį-auklėjamąjį darbą mas šį įvykį sutiks su naujais ■ studentų tarpe, auklėti studen laimėj-mais visuose komunisti tus tautų draugystės, tarybinio ir neapykantos nės visuomenės statybos ba ! patriotizmo Amerikos—Anglijos imperialisruose. Komjaunimas -* tai priešaki I tams dvasia. nis tarybinio jaunimo . būrys, Suvažiavimas susumuos vipasiryžęs atiduoti visas savo j sus tuos laimė jimus, kurie bujėgas ir sugebėjimus mūsų so | vo atsiekti vispse musų liaucialistinės Tėvynės gerovei į dies ūkio šakose, aktyviai da Mes laimingi, kad mums vado-, lyvaujant ir komjaunuoliams. vauja kovose užsigrūdinusi Laimėjimai dideli ir neabejoti Komunistų partija, kad mes ni. Nemažų laimėjimų atsieki gyvename .socializmo šalyje, ir universiteto komjaunimo or kur jaunimui sudarytos visos ganizacija, kuri dabartiniu me galimyoės mokytis, kurti ir lu jungia virš 2000 komjau diroti. Tas mus įpar -goja dar nuolių. Žymiai išaugo studen didesniems daroams. aoartiniu tų ir komjaunuolių aktyvumas, metu universitete praeina eg ką pademonstravo praėję ata zaminų sesija, biuo-se egzami skaitiniai-rinkiminiai susirinki nuose mes turime parodyti gi mai. Komjaunimo grupės tapo lų dalykų žinojimą ir išlaiky zymai veiklesnis kovoje už są ti juos vien gerai ir labai ge moningą mokymąsi, drausmę, rai. Tai bus geriausias musų už geras ir tvirtas žinias. organizacijos atsakymai Partijai ir Vyriausy Komjaunimo bei uz nuolatini rūpinimąsi mu uždavinys — ir toliau ryztinmis. Tai bus tinkamiaus.ąs ro gal šalinti visus trūkumus ir diklis, kaip mes ruošiamės su Kla-idąs, žengti į naujus laimėtikti savo suvažiavimą. Sutin jimus, padedant partinei orgakant trfek VIII LLKJS suvažia nizacijai ir rektoratui, ruošti vimą, tiek ir XII VLKJS suva I aukštos kvalifikacijos speciažiavimą. ,yisas tarybinis jauni j listų-s, atsidavusius partijos mas dar glaudžiau buriasi apie . reikalui. J. Bernatavičius, komjaunimą, apie partiją ir vvu komjaunimo komiteto Tarybinę vyriausybę. Ir šian sekretorius dien politinis-moraiinis tarybi-
Bendrabučio radijo mazgas^
Iš visos respublikos atvykom, Iš Žemaičių, Dzūkijos, iš Kauno, Gimtą miestą ir namus palikom, Slenka Vilniuj mokslo dienos jaunos. Mums bendrabutis — namai antrieji, — Gera su šauniais draugais gyventi. Sostinė rugsėjy pagyvėja, Kai atvyksta vis nauji studentai
Būdavo, iš treniruotės grįžtam, Jau vėlu — reik išsivirt arbatos. Primusas virtuvėje ima šnypšti Nors prie tokio darbo mes nepratę. žaliuojančia musų žeme Toks ne vienas vakaras man praeini, menas, Sutinka tave žiburėliai dyvyni. Kada naktį skaitome ilgai Gegužės naktis miestą gaubia Baigiu ginčą apie Mopasaną vėsi, — Nes antra. Parūkom ir. . . miegoti Žvaigždžių nematyti šviesų spindesy. Prie knygų vakare slapčia gal le vien miestai šviečia nakty pagalvoji, — švyturiais, — Reikėjo šiandien aplankyti ją. Žiūri pro langą, snaigės gatvę Sušvinta kolūkiuos nauji kloja, žiburiai Ledinės tulpės žėri šviesoje.
Lietuvos valstiečių vadas kovoje prieš carizmą ir dvarininkiją SUKILIMO
LIETUVOJE 90-ĄSIAS METINES)
1863—64 metais Lietuvoje seniau puoselėtą pasiryžimą 1862 m. paskirtas viso sukili įvyko stambus valstiečių suki stoti j kovą prieš liaudies en mo Lietuvoje ir Baltarusijoje limas, kuris savo kovinių įvy gėjus — dvarininkus ir cariz vadu. Sierakauskas sujungė vi kių apimtimi ir savo' tęsimosi mą, Ano meto sąlygomis jam sus iki tol veikusius būrius į laiku prašoko visus buvusius atrodė, kad arčiausia prie liau bendrą sukilėlių kariuomenę; valstiečių sukilimus Lietuvoje. dies prieiti galįs tik kunigas. su didžiausiu būriu įsijungė Bet 1863 metų Lietuvos vals Padaręs tokias išvadas, A. Mac Mackevičius. Balandžio 9 d. tiečių sukilimas nuo anksčiau kevičius paliko Kijevo univer jungtinės sukilėlių jėgos (apie buvusių panašių sukilimų sky- sitetą ir įstojo į Varnių kuni 2000 žmonių su 3 mažomis pa rėsi tuo, kad jis kėlė konkre- gų seminariją, kurią ir baigė. trankomis) sumušė pulkininko čius rėvoliūciriius - demokrati- Visą, laiką A. Mackevičius Kavero vedamą kariuomenę. nius reikalavimus, . išaugusius stengėsi būti kuo arčiau prie Ypač pasižymėjo mūšyje Mac rusų revoliucinių demokratų valstiečių, kėlė jų susipratimą, kevičiaus vedami valstiečiai — idėjų įtakoje, kad jis buvo or visada nurodinėdamas ir de dalgininkai, žymia dalimi nulė. ganiškai surištas tiek su revo maskuodamas jų vargo ir skur. mę mūšio rezultatus, Dabar liuciniu demokratiniu judėjimu do priežastis — carinės val jungtinės 2.500 sukilusių valsRusijoje, tiek ir su sukilimu džios administraciją ir dvari tiečių jėgos apie apsistojo Lenkijoje ir Baltarusijoje. ninkus ir rengdamas jų nuo Anykščius. Sužinojusi apie tai, Lietuvos sukilusių, valstiečių taikas sukilimui. caro valdžia pasiuntė iš Vil kovoms 1363 m. vadovavo ei „Į mano šaukimą, — vėliau niaus generolo Goneckio vado le įžymių asmenų, glaudžiai pareiškė Mackevičius tardymo vaujamą 3000 karių gerai gink susijusių su valstiečių masė komisijai, — jaunimas paliko luotą kariuomenę. Sužinojus mis, kėlusių revoliucinius-de- savo ■ tėvus ir susirinko su apie pavojų, Sierakauskas sa mokratiniūs reikalavimus ir su ginklu rankose ir su tvirtu pa vo jėgas paskirstė į tris dalis, vaidinusių žymų vaidmenį vi siryžimu sieloje ginti tėvynę". A. Mackevičių paskyrė vienv soje sukilimo eigoje. Viena iš 1863 m. vasario pradžioje, su iš tų trijų kariuomenės dalių tokių istorinių asmenybių ir 250 valstiečių būriu A. Mac vadu. Nors sukilėliai narbuvo Antanas Mackevičius. kevičius išvyko į Krekenavos šiai gynėsi, bet prieš gerai A. Mackevičius gimė 1826 m. mišką su aiškiu uždaviniu — ginkluotą reguliarią kariuome valstiečių šeimoje, Žemaitijoje, kovoti prieš caro valdžią, prieš nę negalėjo atsilaikyti ir buvo apie Tytuvėnus. Būdamas dvy dvarininkus. sumušti. Sierakauskas pateko likos melų, pėsčias išvyko į i Net ir oficialus cariniai šal nelaisvėn ir birželio 27 d. buvo Vilnių, kur, savarankiškai tiniai skelbia, kad jo būriai žvėriškai pakartas Vilniuje versdamasis ir be galo skur buvę dešimtį kartų kariuome Lukiškių aikštėje. Tačiau suki džiai gyvendamas, mokėsi gim nės sumušti ir kad jis dešimtį limas Lietuvoje dar vis augo nazijoje. Paskui išvyko į Kije kartų iš naujo formavo savo ir plėtėsi. Dabar Kauno guber vą ir dvejus metus mokėsi Ki būrius, telkė naujas jėgas., nijos sukilėlių vadu tapo A. jevo universitete. Kijeve, rusų 1863 m. balandžio mėn. į Mackevičius. priešakinės ■ visuomeninės-poli Kauną atvyko žymus rusų re-1 A. Mackevičiui esant viso tinės minties Įtakoje, Mackevi- voliucinių demokratų pasekė Kauno gubernijos valstiečių čiils galutinai- išsiugdė jau ir jas — Z. Sierakauskas, dar sukilimo priešakyje, nuo 1863
LV 00323
iedrai nuobodu...
BENDRABUTYJE
Visur prasiskverbs jų galinga Prie kultūringo Liepos 21 gt. radijo mazgas dirba visiškai šviesa, 4 bencįrabučio studentų laisva be priekaištų. Gal vienas iš di laikio praleidimo prisideda ir džiausių trūkumų radijo komi šio bendrabučio radijo mazgas. teto darbe yra tas, kad jo or Plačiosios Tėvynės žėrės Radijo mazgo komitetas sten ganizuojamose valandėlėse kalkraštuose. giasi organizuojamose vąlapdė- oama ne apie visų specialybių lėse nušviesti įdomius studen studentus, gyvenančius bendra, tų gyvenimo, jaunimo auklėji būtyje. Be to, bendrabučio ra Ir kelią j ateitį šviesią lydės, mo klausimus. Tačiau svar dijo komitetas per daug už Negęstančios akys Iljičiaus biausias radijo mazgo uždavi sidaręs siaurame savo rate, per ugnies nys — supažindinti bendrabu mažai domisi studentų reikala čio gyventojus su gausiais ir vimais, nuomonėmis. įdomiais mūsų universiteto Svarbų vaidmenį bendrabu čio radijo mazgas turi suvai studentų gyveniino faktais. - Palyginti neblogai buvo pa dinti egzaminų sesijos metu. Senų dienų man neminėk, ruoštos valandėlės „Tarptauti Valandėlėse numatoma supa mieloji, nė studentų savaitė", „Tarybų žindinti studentus su egzaminų šalies konstitucija", „Ruošia rezultatais, skaityti dėstytojų mės įskaitoms ir egzaminams" atsiliepimus apie grupių ir ats Kada mes esame geri draugai, ir kt. Šių valandėlių medžiaga kirų studentų pasiruošimą, ko Gal būt, ilgai aš klydau ir buvo labiau įdomi, daugiau ar voti už racionalų darbą sesijos ieškojau mažiau surišta su mūsų uni eigoje. Radijo mazgas turės kovoti ir su studentų nesąži versiteto, bendrabučio gyveni mu. Nemažiau įdomi buvo ir ningumo Laktais laikant egza Tokios kaip tu, o tu arti buvai. radijo valandėlė, tema „Kaip minus. Kaip visa tai pavyks Sakai — tu dirbai, mokeis ir išsiugdyti tvirtą charakterį", įgyvendinti, parodys artimiau svajojai kur buvo duota „Komsomols- sios radijo mazgo laidos. kaja pravda" laiškų apžvalga. A. Lozuraitis Tačiau šiandien dar negali Bendrabučio radijo komite Apie laimingas ateities dienas. ma pasakyti, kad bendrabučio to pirmininkas Visi keliai, tu patikėk, mieloji,
(MININT 1863 M.’ VALSTIEČIŲ
^E-LJE TONAS
Bet kaip suderint paskaitas ir meilę?... Tu mokykis gerai, svajok ne taip dažnai. Ir bus tau vieno vakaro negaila, Nes dar labiau tave pamils jinai.
Mane vingiuotai vedė prie tavęs.
Tai, kas praėjo, tu manęs neklauski, Žinai — daugiau nei draugė man esi.
Visas mintis ir siekimus geriausius • >
šiandieną jungi lyg svaja šviesi.
m. birželio 18 iki lapkričio 27 d. įvairiose Kauno guberni jos vietose įvyko oficialiai už registruoti 79 ginkluoti susirė mimai su caro kariuomene; de vyniuose susirėmimuose atžy mėtas betarpiškas A. Macke vičiaus vadovavimas sukilėlių būriams. Artimi A. Mackevičiaus ryšiai su valstiečių masėmis, jo būrių valstietiška sudėtis, jų ludrumas bei kovingumas, revoliucinės-demokratinės progra mos skeloimas bei vykdymas, padarė jį ilgą laiką nepagaunamu. Tačiau į 1863 metų pabaigą Lietuvos, kaip ir Baltarusijos, sukilėlių padėtjs darėsi vis sunkesnė, Vilniaus generalgubernatorius Muravjovas — ko rikas ėmėsi visų savo dispozi cijoje turimų priemonių kovai prieš sukilėlius. Be to, dvari ninkai bei katalikų bažnyčia aktyviai padėjo caro valdžiai slopinti sukilimą. Plačią pagal bą caro valdžiai suteikė Že maičių vyskupas Motiejus Va lančius. su kuriuo Muravjovas betarpiškai tarėsi dėl priemo nių sukilimui numalšinti. Kauno gubernijos sukilėlių vadovybė, norėdama sutvirtin ti savo pozicijas, nutarė su stiprinti ryšius su centrine su kilimo vadovybe Varšuvoje. Tuo tikslu A. Mackevičius ir išsirengė į kelionę. Bet beieš kant persikėlimo per Nemuną tarp Vilkijos ir Seredžiaus, bu vo suimtas. Po tardymo, kaip maištininkų Kauno gubernijoje vadas, buvo 1863 m. gruodžio 28 d. Kaune pakartas. Sukili mas dar tęsėsi, bet 1864 metų vasarą tiek Lietuvoje, tiek Bal-
Laikrjdžio rodyklės rodo sakyti! Gruodžio 11 dieną dėsapie pusiaudienį. Iš Liepos' tyiojas v J pasiūlė pasisakyti, 21-osios bendrabučio iše.na. Ji neatsisakė šį kartą... rankos Giedra pradeda. Prieš ją gu blondinė. Ant kairės Kabo tašė. Joje matosi kažko- Ii sąsiuvinys — tur būt, konskie popieriai, kyšo nebaigta ^e'Kiai, — pagalvojo ne vienas megzti pirštinė, aptrinto roma .r laukė išsamaus, gilaus pasi no kampais. .. Veidas rūgščia, sakymo. Bet... — Nuostabi atmintis! —- jau mieguistas. Ji pasileidžia žemyn Kali- po pirmų irazių nusistebėjo nauskio gatve. Eina nesižval- draugai. — Taip pila citatas... gydama, įsmeigusi nematantį .. .Bet, deja, -tų citatų neil žvilgsnį prieš save į šaligatvį, gam užteko — ji tekalbėjo vos Sunsios mintys vargina jos porą minučių. Galvoje taip tuščia... Bet čia švelnią galvutę. — Brrr... Kaip -nemalonu; žvilgsnis užkliūva sąsiuvinyje kasdien keltis, eiti į paskai uz rlechanovo pavardės. „Jis, tas. .. Kaip gera būtų visai rodos, Lenino kritikuotas, — užsimiršti, prisimena, — Tik už ką? Ką Čia Giedra prisimena tą ci sake Leninas?.." O čia ir Bogtatą, kurią užsirašė ant blok danovas pasimaišė prieš akis. noto viršelio. Tai citata apie — Plechanovas darė klaidų... .aisvę. Ap.e „tikrą laisvę", kaip Jis Engelsą puolė... Stengėsi ją įsivaizduoja Giedra. Būtent apeiti jį... Bogdanovas kaip nieko neveikti, arba daryti ką cik ir kritikavo Plechanovą už tai... nori, ir kada nori... Daugelis net išsižiojo, išgirdę Bet čia ji priėjo universitešiuos Giedros žodžius. Kažkas tą. Eina į auditoriją. Pertrauka prunkštelėjo nesusivaldęs: šikaip tik baigėsi. Visi jau sėda taip -tu man supainiok! į suolus. Giedra šešėliu pra Nutrūko Giedra... slenka pro visas eiles, įsitaiso Dialektinio materializmo pa skaitų, kaip ir kitų, ji ne tik viename iš paskutiniųjų. Sunkios mintyš vėl grįžta. nekonspektuoja, bet ir nesi Pamačiusi draugus prisimena, klauso, žinoma, jeigu iš viso kai visai neseniai ją svarstė Kleiną. Paskaitų laiką, jos nuo grupėje, reikalavo „pasitempti". mone, ji sunaudoja kur kas Tiesa, ji pasitempė... kol iš naudingiau: romaną paskaito, galvos išgaravo susirinkime Kokj sąrašėlį perrašo ar pana įspūdis (o ten ir ašarų neiš šiai. Dėstytojo žodžiai praeina vengta). Bet savaitė praėjo. Ii pro šalį, o savarankiškai dirbti m knyga ji dar neišmoko, viskas praeina... — Bene visiems įtiksi, — faip ir sliuogia paviršium — raminosi Giedra. Ji ramiai iš kur kokia citata užklius, kur siima popieriaus lapelį ir rašo .eiginys koks įstrigs. Ir juos, .eikalui esant, pakartoja. draugei laišką.. Valanda prabėgti netruko. Susidėjusi savo „mantą", Gied Grupės komjaunimo susirin. ra vėl žingsniuoja, dabar jau Klimas. priešinga kryptimi... Taip mūsų Giedra ir lepino — Kas nori pasisakyti? Pakyla Maliukevičius. Po jo si visą semestrą. Ji praleido 14 lietuvių tarybinės literatūros — Ziėkytė. Dar — Žilinskai paskaitų iš 21. Bet užtat tris tė. .. tik niekada neatsietos kartus per semestrą ji nuėjo į Augustinavičiūtė. Ji abejingai Juru kažkur į vieną tašką. Kai pirmą paskaitą! O tarp kita ko, kam jai tos Kada šypteli, išgirdusi kokį są mojų. Bet dažniausia knygą paskaitos?.. . .. Pirmas dialektinio mate .įasiueda prieš save... Taip ji rializmo seminaras. Dėstytojas daro ir tada, kada ją pačią svarsto. registruoja. — Augustinavičiūtė?. . — Nuobodu.... Plepalai. . Nieko naujo... — ?! .. — O kaip jūs pati žiūrit į Po valandos, ji pasirodo. Tą valandą ji prasėdėjo ra pareikštą kritiką jūsų adresu? miai, labai ramiai. Nepasisakė — Paklausė pirmininkaujantis. — gal nepasiruošė, gal nuo — Viskas teisinga... — Abe. jingai gūžteli, žiūrėdama kažtaikos nebuvo... Kur į kampą, lyg norėdama — Kitą kartą... Šio seminaro jai ilgam paka pasakyti: — greičiau atstokit ko -— sekančias tris savaites ir taip jau nusibodo.. . visai nepasirodė. Taip prasistūmė iki gruodžio Tokia studente yra IV kurse. vidurio. Bet štai, semestras Ketveris metus ji išbuvo uni baigiasi, vis dėlto reikia pasi- versitete. Ritosi iš kurso į kur są, vienur lengviau praslįsdama, kitur užkliūdavo. Buvo ir dvejetų. Tačiau pakartotinai tarusijoje ir Lenkijoje buvo galima laikyti egzaminus, įskai žiauriai carizmo numalšintas. A. Mackevičiaus veikimo po tas, o kantrybės ji turi — bent pažymiui sumedžioti tai tikrai būdis, jo revoliucinės.demokra. jos pakanka. Tad persiristi į tinės pažiūros ryškiai atsispin sekantį semestrą, aukštesnį di jo parodymuose, duotuose kursą pavyksta. tardymo komisijai. Tardymo versitetą baigs. Gal ji ir uni metu Mackevičius įteikė raš tą, kur jis išdėstė savo pažiū Tarybinis specialistas yra ras į pagrindinius jam v rūpi savo dalyko žinovas, kūrėjas, o ne raštelių pasimus klausimus. Tuose pasisa statytojas, ašinėtojas, ne kanceliarin.nicas. kymuose, o taip pat ir kituo Toks žmogus, kuris tegali karse parodymuose A. Mackevičius .oti svetimas mintis, panašus į griežtai ir drąsiai pareiškia sa papūgą. Gražios papūgos, ži vo nusistatymą prieš carizmą noma, puošia kai kurių žmonių prieš dvarininkus, už dvarinin Kambarius. Bet universitetas kų žemės atidavimą valstie ruošia ne papuošalusi.. Be to, čiams, už liaudies sukilimą išmokyti nereikia tiek kaip tikriausią priemonę išva papūgą .ėšų, kiek valstybe sunaudoja duoti valstiečius iš dvarininkų tokiam studentui. .. ir carizmo priespaudos. Komjaunimo organizacija su Šių 'radikalių pertvarkymų ja dirbo. Ir nemažai. Bet ko įvykdymą jis laikė galimu tik dėl vis dėlto drg. Augustinatai tvirtoje sąjungoje su rusų vičiūtės nepaveike? tautos revoliuciniu judėjimu. V. Gardiškis • Antanas Mąckevičius buvo karštas rusų revoliucinių de mokratų Gerceno ir Cerny- Mūsų medžiagos pėdsakais ševskio idėjinis pasekėjas, jų revoliucine-demokratine dvasia jis sprendė pagrindinį epochos KAI DAUG POSĖDŽIAUJAMA klausimą — agrarinį klausimą. „Tarybinio studento" 38 nr. Mackevičius krito kovoje už išspausdintoje korespondenci liaudies reikalą. Tačiau di- joje buvo nurodoma, kad Me studentai, ypač džiųjų kovotojų už liaudies dicinos fak. laimę atminimas nemiršta. aktyvūs visuomenininkai, per Šiandien, minint 1863 m. vals krauti įvairiais susirinkimais ir tiečių sukilimo Lietuvoje posėdžiais. 90-ąsias metines, Lietuvos liau Medicinos fak. komjaunimo dis, pergalingai žengianti į organizacijos sekretorius drg. komunizmą, gerbia ir vertina Seškaitis pranešė, kad susirin liaudies kovotojus, kurie tam kimų ir posėdžių skaičius su sioje dvarininkų ir carizmo mažintas iki minimumo. Dabar viešpatavimo naktyje kovojo visos jėgos skiriamos egzami už Lietuvos liaudies laisvę ir nams. laimę. L. e. redaktoriaus pareigas i. Keleivlšius P. MIKUCKAS istorijos spec. IV k. stud.
Redakcijos adresas: Vilnius, Stuokos-Gucevičiaus g-vė Nr. 3, tel«;f. Nr. 2-10-38. Spaudė „Tiesos" spaustuvė Vilniuje. Tirai ai 1000 egz.
Užs. Nr. 00031