VISU ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS /
O
CL,
TUtlNlM VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS
Nr. 10 (154)
KOMITETŲ ORGANAS
1954 m. kovo 25 d., ketvirtadienis
V7sq dėmesį diplominiams darbams 1/ Savalaikis diplominio darbo parašymas ir sėkmingas jo apgynimas — svarbiausias uždavinys, kuris šiuo metu iškilo visų specialybių diplomantams. Diplominio darbo parašymas — tai tas baigiamasis etapas, kurį turi nugalėti studentas, prieš sėsdamas prie valstybinių egzaminų komisijos stalo. Savo diplominiame darbe, studen tas-diplomantas turi įrodyti šavo subrendimą, savo pasiruo šimą savarankiškam specialisto darbui. Diplominis' darbas — tai per visus studijų metus įgytų žinių, savistovaus mokslinio darbo įgūdžių, mokėjimo savarankiškai rinkti ir apdoroti me džiagą patikrinimas. Studentas-diplomantas, sukaupęs visą sa vo žinių bagažą, įgytą universitete per penkis kruopštaus dar bo metus, turi išgvildenti savo pasirinktąją diplominio darbo temą, susipažinti su visa tą klausimą liečiančia prieinama literatūra, ją išstudijuoti, įvertinti ir duoti tikslų, gilų ir iš samų atsakymą į savo darbo temą. Daugelio specialybių studentai-diplomantai, rašydami savo diplominius darbus, turi remtis ta medžiaga, kurią jie surinko atlikdami paskutinę ga mybinę praktiką. Mūsų universiteto studentai-diplomantai šiuo metu daug ir įsigilinę dirba prie savo diplominių darbų. Jų parašymo sėk mė priklauso nuo to, kiek kruopščiai studentas rinko me džiagą, kiek atsidėjęs į ją įsigilino. Didžiulei diplomantų daugumai šis darbas vyksta sėkmingai. Reikia pažymėti Istorijos-filologijos fak. lietuvių kalbos ir literatūros specialybės studentes-diplomantes Šileikaitę ir Žakavičiūtę, kurios savo darbus jau apgypė, ir jie įvertinti labai gerai. Artimiausiomis dienomis ruošiasi ginti savo diplominius darbus visa eilė Istorijos-filologijos, Teisės ir kitų fakultetų studentų-diplomantų. Neblogai dirba Ekonomikos fakulteto diplomantai. Štai, pavyzdžiui, pramonės ekonomikos specialybės studentas-diplo mantas Grigaitis savo diplominiam darbui pasirinko aktualią temą, susietą su socialistinio žemės ūkio pertvarkymu ir rug sėjo Plenumo nutarimais. Dru. Grigaitis savo diplominį darbą „Pramonės vaidmuo socialistiškai pertvarkant ir toliau išvys tant žemės ūkj" jau baigia ir artimiausiu laiku Įteikss avo moks liniam vadovui vyr. dėst. Jasinskui. Labai aktualią ir didelės praktinės reikšmės turinčią temą savo diplominiam darbui pa sirinko finansų specialybės studentas-diplomantas, mokslo pirmūnas Uosis. Jo tema: „TSRS Valstybinio banko Lietuvos respublikinės kontoros Vilniaus miesto valdybos kasos plano sudarymas ir vykdymas", Savo darbą drg. Uosis jau baigė ir įteikė katedrai. Tačiau tarp tos pačios finansų specialybės studentų paši taiko ir tokių faktų, kad ltai kurie studentai savo diplominio darbo dar beveik nepradėjo. Pavyzdžiui, drg. Teseckas į šį svarbų klausimą žiūri pro pirštus. Jo diplominis darbas stovi vietoje, nors laikas nelaukia. O paskubomis parašytas darbas bus visiškai menkavertis ir nevykęs. Gerai diplominius darbus rašo Gamtos fak. studentai-dip lomantai. Baigiantieji geologijos specialybę drg. drg. Grigelis, Lelešius, aktyvus visuomenininkas drg. Vaitiekūnas jau para šė visą tekstą, beliko tik sutvarkyti grafinę medžiagą. Prie pabaigos artėja ir geografijos specialybės studentas-diploman tas Beconis. Didelį susirūpinimą kelia geochemijos specialybės studen tas-diplomantas Rogatko. Drg. Rogatko paklaustas draugų, vi są laiką aiškindavosi, kad jis dirba namie. Tačiau, kaip pa aiškėjo paskutiniu metu, jis nieko neveikė ir, be to, labai negražiai apgaudinėjo savo grupę ir diplominio darbo moks linį vadovą. Visų studentų-diplomantų, katedrų, fakultetų partinių ir komjaunimo organizacijų uždavinys yra pasiekti tai, kad dip lominiai darbai būtų parašyti laiku ir apginti pagal nustatytą grafiką. Negalima leisti, kad būtų laužomas diplominių darbų gynimo grafikas. Čia didžiausias uždavinys tenka moksli niams diplominių darbų vadovams ir visuomeninėms organiza. cijoms, kurios, susižinojusios su moksliniais darbų vadovais, turi imtis paskatinimo priemonių atsiliekančių studentų-diplo mantų atžvilgiu. DRAUGAI STUDENTAI-DIPLOMANTAI! LAIKU IR SĖK MINGAI APGINTI DIPLOMINIUS DARBUS — JŪSŲ PIRMA EILE PAREIGA!
♦
Fiziologijos būrelyje Medicinos fakultete veikia visa eilė studentų mokslinių būrelių, kurie šiuo metu in tensyviai pertvarko savo dar bą naujais pagrindais. Persitvarko ir fiziologų bū relis, kuriam vadovauja prof. dr. Šopauskas. Būrelio susi rinkimuose buvo perskaityta visa eilė įdomių ir praktiškų referatų, pvz., studentės Brosalinos „Eksperimentinė žievi nės kilmės hipertonija”, stud. Morfcūnaitės „Pavlovas — ko vingasis materialistas”, stud. Misevičiaus „Akademiko By kovo interoreceptorių mokslas” ir kiti. Minėti referatai buvo gerai paruošti ir juose iškeltos mintys padėjo puoselėti stu dentų materialistinę pasaulė-
V
žiūrą bei pasididžiavimą rusų ir tarybiniais mokslininkais. Nors šis būrelis ir jungė apie 50 narių, tačiau dalis jų buvo ti'k klausytojai,o ne aktyvūs ti riamojo darbo bendrininkai. Dabar būrelyje liko tik to kie nariai, kurie aktyviai da lyvauja moksliniame-tiriamajame darbe. Naujieji prof. Sopausko būrelio nariai Bartinin kaitytė, Gasiukevičiūtė ir Ka valiauskaitė baigia eksperi mentinį darbą„Rūkymo įtaka periferinėms kraujagyslėms”. Profesoriaus vadovaujami, stu dentai Bistrickaitė, Lapšytė ir Kavaliūnas tiria sutartinius kraujagyslių refleksus nosies gleivinėje, šaldant arba šildant kojas. M. Suminąs
Kaina 20 kap.
Diplominių darbų gynimas \j Šiomis dienomis Teisės fa kultete prasideda diplominių darbų gynimas. Dauguma dip lominių darbų jau baigti, pri statyti į katedras, kur su jais susipažįsta oponentai, dėstyto jai ir studentai. Š. m. kovo 27 d. diplomi nius darbus gins Valstybines teisės ciklo studentai M. Beržnickis — „Šiuolaikinių buržua zinių valstybių valdymo for mos" (vadovas doc. Gorbunovas, oponentas katedros vedė jas doc. Bulavas), B. Šarkūnėlis — „Tarybų Lietuvos vals tybės funkcijos 1918—1919 me tais” (vadovas doc. Domaševi čius, oponentas doc. Gorbunovas). Kovo 27 d. darbus gins taip pat baudžiamosios teisės ciklo studentai V. Dūda, K. Motieka. Pilnai paruošti gynimui stu dentų V. Norkaus, K. Sasnaus kaitės, B. Girdzonaitės ir kitų diplominiai darbai. St. Daunys
Pas fakulteto y diplomantus Daugumos Fizikos-matemati kos fak. diplomantų darbai yra ne aprašomojo, o tiriamo! jo pobūdžio. Todėl prieš darant teorinius apibendrinimus, V kurso studentai turi atlikti daug matavimų, eksperimentų. Sėkmingai baigia su diplomi niu darbu susijusius bandymus diplomantas Šileika (mokslinis vadovas prof. Brazdžiūnas). Jo darbo tema „Stibio sulfido ab sorbcijos priklausomybė nuo temperatūros" yra gana sudė tinga, bet diplomantui Šileikai, kuris visą laiką universitete mokėsi vien labai gerai ir anksti įsijungė j mokslinį-tiriamą-jį darbą, ji ypatingų sunku mų nesudaro. Visi Fizikos - matematikos fak. V kurso studentai yra pasiryžę diplominių darbų gy nimą užbaigti iki gegužės mėn. pradžios, Jie gerai su pranta, kad, anksčiau apgynus diplominius darbus, daugiau liks laiko pasiruošti valstybiniams egzaminams. J. Clplys Fizikos-matematikos fak. stud.
Visasąjunginės Lenino Komunistinės Jaunimo Sąjungos XII suvažiavimui Tarybų Sąjungos Komunistų partijos Centro Komitetas karštai sveikina Visasą junginės Lenino Komunistinės Jaunimo Są jungos XII suvažiavimą ir jo asmenyje vi sus komjaunuolius ir komjaunuoles, šlovin gąjį mūsų daugianacionalinės Tarybų Są jungos jaunimą. Lenino komjaunimas, Komunistų partijos vadovaujamas, išugdė ir išauklėjo milijo nus aktyvių komunistinės visuomenės sta tytojų. Didvyriška kova ir šauniu darbu Tėvynės labui komjaunimas iškovojo vi suotinę tarybinės liaudies pagarbą ir meilę. Tarybų Sąjungos Komunistų partijos Centro Komitetas yra jsitikinęs, kad mūsų komjaunuoliai bei komjaunuolės ir ateity je gausins šlovingus Lenino komjaunimo žygius, atiduodami visą savo energiją ir jaunas jėgas didžiajam komunizmo staty bos reikalui. Dabar, laipsniško perėjimo iš socializmo į komunizmą ' sąlygomis, dar labiau išauga komjaunimo vaidmuo auklėjant jaunimą komunistine dvasia, Įsisavinant marksiz mo-leninizmo pagrindus ir sąmoningai įgy vendinant visanugalintį Markso—Engelso— Lenino—Stalino mokymą. Komjaunimas turi nenuilstamai auklėti tarybinį jaunimą pasi aukojančio tarnavimo savo Tėvynei ir atsi davimo Komunistų partijai dvasia, neišar domos TSRS tautų draugystės dvasia, skie pyti jaunimui geriausiąsias tarybinių žmo nių savybes — meilę darbui, žvalumą, be baimiškumą, įsitikinimą musų reikalo per gale, pasirengimą įveikti bet kuriuos sun kumus ir kliūtis. Komjaunimo pareiga visokeriopai rūpintis, kad jaunimas nuolat keltų savo gamybinę kvalifikaciją, atkakliai įsisavintų žinias, priešakinio mokslo bei technikos pasiekimus ir mokėtų taikyti juos praktikoje visose liaudies ūkio ir kul tūros srityse. Komjaunimas yra pašauktas nenuilstamai rūpintis jaunimo fiziniu grūdi nimu, jo parengimu darbui ir Tėvynės gy nybai. Ypatingai svarbus komjaunimo uždavinys yra užtikrinti dar aktyvesnį komjaunuo lių ir viso tarybinio jaunimo dalyvavimą valstybinėje, ūkinėje ir kultūrinėje staty boje, visame šalies visuomeniniame-politiniame gyvenime. Ypatingas jaunimo dėme sys turi būti sutelktas į tai, kad būtų to liau išvystyta socialistinė pramonė, įgy vendinta partijos ir vyriausybės numatytoji
programa visoms žemės ūkio šakoms ir liaudies vartojimo reikmenų gamybai smar kiai pakelti, išspręstas didysis visaliaudinis uždavinys — per artimiausius 2—3 metus gausiai patenkinti augančias mūsų šalies gyventojų reikmes liaudies vartojimo pre kėms. Komjaunimas turi dar plačiau vys tyti socialistinį lenktyniavimą, rodyti dau giau aktyvumo ir iniciatyvos, mobilizuoti tarybinio jaunimo jėgas darbo našumui vi sokeriopai kelti visose liaudies ūkio šako se. Komjaunimui, kad jis sėkmingai įvykdy tų savo, kaip Komunistų partijos padėjėjo ir rezervo vaidmenį, reikia nuolat tobulin ti savo darbą. Komjaunimo organai, kurie yra pašaukti suvaidinti didelį vaidmenį sprendžiant iškilusius tarybiniam jaunimui uždavinius, turi ryžtingai pertvarkyti savo darbą, išvyti iš vadovavimo komjaunimo organizacijoms praktikos kanceliariniusbiurokratinius metodus, daugiau dirbti konkretų organizatorinį ir auklėjamąjį dar bą jaunimo tarpe. Komjaunimo organizacijij dėmesio centre turi būti gyvi žmonės — komjaunuoliai ir tarybinis jaunimas, nuola tinis rūpinimasis jų darbu, buitimi, švieti mu ir auklėjimu, jaunuolių ir merginų vis augančių reikmių bei interesų patenkinimu. Tam reikia nenukrypstamai plėsti ir stip rinti gyvus ryšius su plačiosiomis jauni mo masėmis. Tarybų Sąjungos Komunistų partijos Centro Komitetas yra įsitikinęs, kad Lenino komjaunimas ir visas tarybinis jaunimas, išauklėti proletarinio internacionalizmo dva sia, visada bus demokratinio jaunimo avan garde, jo kilnioje kovoje už taiką visame pasaulyje. Tarybų Sąjungos Komunistų partijos Centro Komitetas reiškia Įsitikinimą, kad mūsų komjaunimas, vienijąs savo eilėse daugiau kaip 18 milijonų jaunųjų komunis tinės visuomenės statytojų, ir ateityje bus ištikimas partijos padėjėjas kovoje už ko munizmo pergalę, garbingai vykdys savo šventą pareigą tarybinei liaudžiai ir socialistinei Tėvynei.
Tegyvuoja Visasąjunginė Lenino Komunistinė Jaunimo Sąjunga! Tegyvuoja šlovingasis tarybinis jaunimas!
Tegyvuoja mūsų didžioji socialistinė Tėvyne!
TARYBŲ SĄJUNGOS KOMUNISTŲ PARTIJOS CENTRO KOMITETAS
(Z
Partinis susirinkimas
Geologijos egzaminas Šiomis dienomis I k. geogra fai laikė bendrosios geologijos egzaminą. šiam egzaminui studentai ' rimtai ruošėsi. Dau guma studentų skaitė papildo mą literatūrą. Iš 21 studento 12 egzaminą išlaikė labai gerais ir 9 gerais pažymiais. Šis egzaminas dar kartą pa rodė, kad negalima egzaminui ruoštis tik iš užrašų. Laiikydami praeitą egzam'iną, kuriam tada ruošėsi tik iš daugelis
užrašų, tik keturi grupės stu dentai gavo penketus. Tas pats pasikartojo ir per šį egzaminu Tie studentai, kurie ruošėsi iš užrašų, atsakinėjo žymiai silp niau. Dabar I k. studentai ruošia si laikyti paskutinį egzaminą. Jie yra tvirtai pasiryžę ir pas kutinį egzaminą išlaikyti tik gerai ir labai gerai.
J. Merkys
Praktika „Pergalės" konditerijos fabrike
Daugiau kaip 60 busimųjų ekonomistų įvairiose sostinės įmonėse bei įstaigose atlieka gamybinę praktiką. Jau prabė go daugiau kaip mėnuo, kai jie, prityrusių vadovų vado V J. Biliūno kurinių paroda vaujami, susipažįsta su įmonių ūkine veikla, ją analizuoja. Vienoje iš Vilniaus miesto Šių metų kovo 3 d. sukako „Pergalės” 75 metai nuo lietuvių rašyto- pramonės įmonių, jo-demokrato Jono Biliūrio gi konditerijos fabrike, gamybinę mimo dienos. Ryšium su šia praktiką atlieka IV kurso pra įžymia data universiteto moks, line biblioteka suruošė rašyto monės specialybės studentai V. jo kūrinių parodą. Parodoje Bružinskas, St. Puišė, P. Fiodo eksponuojami Jono Biliūno re rovas ir I. Lancuncevįčiūtė. tį autografai, pirmieji rašyto Kiekvienos dienos rytą pla jo kūrinių leidiniai, periodika no skyriaus viršininkas O. Pasu joje Išspausdintais Biliūno apsakymais ir straipsniais, o nomareva, kuri yra studentų taip pat rašytojo kūriniai bei praktikos vadovė, aptaria su dienos darbo straipsniai, pasirodę tarybiniais .praktikantais planą (pirmoji nuotrauka). metais. Studentai, gavę individuali Visi aplankykime Jono Bi nes užduotis, pasiskirsto po liūno kūrinių parodą! fabriko cechus, kur vykdo S. Blėda •darbininkų darbo laiko chro-
nometražą, darbo dienos foto grafiją. Stud. Lancuncevičiūtė, Puišė ir Fiodorovas ceche žiūri, kaip darbininkė Z. Bronzova dirba prie saldainių vyniojimo maši nos. Greiti, tikslūs judesiai gerai derinasi su mašinos vei kimu (antroji nuotrauka). — Šioje laboratorijoje, — aiškina laborantė Timošenko, — yra patikrinama žaliava, iš kurios gaminami saldainiai. Čia taip pat vykdomos saldainių tešlos analizės. Studentai su įdomumu žiūrį, kaip yra atlie kama analizė, tiriama saldainių kokybė (trečioji nuotrauka)-. Taip praktikoje ir bėga die nos. Praktikantai kasdien suži no daug naujo, susipažįsta su planavimu, dalyvauja, sudarant gamybinius planus. L. Butkevičiaus tekstas ir nuotraukos.
Istorijos-filologijos, fak. par tinės organizacijos susirinki me buvo išklausytas fakulteto komjaunimo organizacijos sek retoriaus drg. Niunkos prane šimas apie komjaunimo orga nizacijos darbą. Pranešėjas nurodė, kad komjaunimo orga. nizacijos darbe yra visa eilė trūkumų: nėra pastovaus ryšio su dėstytojais, katedromis, komjaunimo grupės silpnai ko voja prieš paskaitų praleidinėtojus, prieš įsiskolintojus. Susirinkime kalbėję komunis tai Zorina, Tretjekova, Kostelniekis nurodė, kad studentai, tame tarpe ir komjaunuoliai, dažnai nesilaiko akademinės drausmės, blogai ruošiasi kolokvijumams, seminarams. Kom jaunimo organizacijos I kurso biuro narys drg. Karvelis pa žymėjo, kad dekanatas mažai kovoja su paskaitų praleidinė jimu. Dažnai politvalandos pra eina neįdomiai. Susirinkime pasisakė taip pat prorektorius Mitropolskis, fakulteto parti nės organizacijos sekretorius Krutulytė, studentai Gruzdys, Kanopka ir kt. Tačiau susirinkimas nebuvo reikiamai paruoštas, vyko blankiai. Pranešėjas drg. Niun ka pranešimui nebuvo pasi ruošęs,. daugumoj kalbėjo bendrais žodžiais, praleido vi są eilę svarbių klausimų, ta me tarpe diplomantų klausi mą. Pasisakiusieji paviršutiniš kai analizavo komjaunimo darbo trūkumus. Aišku, dėl to susirinkimas negalėjo duoti pakviestiems komjaunimo ak tyvistams to, ko jie tikėjosi. A. Anskaitis
K
KALBA
DEKADOS
Maskvos muziejuose
Mauzoliejaus aplankymas Raudonąja aikšte tęsiasi ilga žmonių eilė. Vienas jos galas siekia Mauzoliejų, kitas — driekiasi palei Kremliaus sieną 'ir pasislepia už Vladimiro Iljičiaus Lenino muziejaus pa stato. Tai dekados dalyviai atėjo čia išreikšti savo pagarbą va dams. Jų nešami vainikai kal ba apie visos lietuvių tautos meilę didiesiems darbo žmonių vadams — V. I. Leninui ir J. V. Stalinui. Aikštė slkendi gilioje rimty je. Tik štai iš Kremliaus bokšto nuaidi penki kurantų dū žiai, ir eilė pajuda — įėjimas į Mauzoliejų atidarytas. Vienas ,po kito poromis praeina mūsų studentai pro sustingusią garbės sargybą, leidžiasi laiptais že myn. Kunkuliuojantis didmies čio triukšmas lieka už raudono marmuro sienų. Niekas neišta ria nė žodžio, tačiau vaizdžiau
už visokias kalbas byloja akys. Visų mūsų ansambliečių aky se galima perskaityti tą pačią mintį: „Štai artėja didžioji mi nutė — pamatyti žmonijos ge nijus". Posūkis į dešinę, ir prieš mūsų akis du sarkofagai, papuošti Tarybų Sąjungos her bais. Tamsi bronza imituoja sunkiai apgulančias karstų kraštus vėliavas. Visų akys neatitraukiamai įsminga į taip pažįstamus artimus bruožus. Rodos, nėra pasaulyje tokios jėgos, kuri galėtų šį žvilgsnį atitraukti. Ramiu, didingu miegu miega vadai — jų pradėtas darbas nežus niekados, nes šalis tvir tose Komunistų partijos ran kose. Tokios mintys kaupėsi mūsų universiteto ansambliečių gal vose, kada jie iš Mauzoliejaus vėl ėjo į saulėtą aikštę. Z. Serapinas
Kremliuje Štai, už mūsų liko Maskvos gatvės, nepaprastai aukšta siena, į kurią sudužo tiek priešų puolimų. Mes Kremliu je. Susikaupę eina studentai, domėdamiesi kiekvienu istori niu paminklu. O jų čia daug. Štai, ten Ivano IV varpinė, štai, ten Granovitaja Palata, čia milžiniškas 6,5 metro var pas „Carj kolokol", išlietas iš 200 tonų vario, maišyto su si dabru. Visikas čia nuostabu, tačiau labiausiai žavi muzie jus „Oružeinaja palata". Jo grožį ir turtingumą sunku įsi vaizduoti ten nepabuvojus. Muziejų apžiūrinėti pradėjome nuo ginklų ir šarvų salių. Gre timose salėse patalpintos visų kraštų dovanos senovės Rusi jai. Vien tų dovanų turtingu mas rodo, kokia galinga šalis buvo Maskva ir kokį autorite tą ji turėjo kitų, kraštų tarpet Štai studentai susidomėjo Ru sijos valdovų brangenybėmis. Aplink Ekaterinos II stalo ser—-—■—-★
Maskvoje mes apžiūrėjome daug istorinių vietų, teatrų, muziejų. Aplankėme Revoliuci jos muziejų, Puškino vardo, rytų kultūros muziejų ir kt. Revoliucijos muziejuje iš daugybės didelių salių ‘padvel kė j mus didingi revoliucijos metai. Kiekvienas daiktas kal bėjo apie didžiuosius įvykius. Štai, kuklus komunistės Zem liačkos veidrodis. Jame jinai veždavo slaptus partijos doku mentus iš užsienio. Štai pa veikslai, kurie kalba apie di džiojo vado — Lenino revo liucinę veiklą. Įdomus Bivanovo paveikslas „Sušaudymas 1905 m.". Ant sienos kabo se na Baltijos laivyno vėliava, kuri plevėsavo revoliucijos pergalių metais. Štai, kreiserio „Variago" maketas. Čia ir Petropavlovsko tvirtovės rak tas, čia revoliucijos erelių — Frunzės, Sverdlovo asmeniniai ginklai ir daiktai. Neįmanoma visko ir aprašyti... Mes žiū rėjome Į paveikslus, vaizduo jančius revoliucijos kovas, į senus, jau pageltusius atsišau kimus, į „Pravdos" pirmuosius numerius, Lenino ranka rašytus įsakymus, ir dar ryškiau prieš ■mūsų akis iš>kilo revoliucijos ir jos vadų didingumas. Apie nuoširdžią liaudies meile didžiajam Lenino rei kalo tęsėjui — Stalinui, kal ba tūkstančiai puikiausių do vanų, išdėstytų Dovanų J. V. Stalinui muziejuje. Kaip my linčiai prašneko vienuolikame tės mergaitės sveikinimo laiš kas ir kukli dovana — siuvi nėtas ta'ikos balandėlis — „Karščiausiam kovotojui už taiką visame pasaulyje". Į kiekvieną dovaną įdėta liau dies meilė, padėka, džiaugs mas. Negalima be nuostabos praeiti per dešimtis salių, ku riose kiekvienas daiktas pri-
vyžą sustojo grupė ansamblie čių. Vadovas aiškina, jog jis buvo pagamintas iš gryno si dabro 40-čiai žmonių ir jo svoris skaičiuojamas pūdais. C) štai ten merginos atidžiai ap žiūrinėja vienos iš carienių vestuvinius rūbus. Jų šleifas, 8 metrų ilgio, nupintas iš gryno sidabro, o rūbai nusagstyti per lais, kurių bendras svoris dau giau kaip kg. Pereiname į kitą salę. Čia patalpinti sostai. Štai iš dramblio kaulo išpjaustytas Ivano IV sostas, greta jo — Petro I, dar toliau visos eilės kitų carų. Mes su didžiuliu susidomėji mu apžiūrėjome senąjį Krem lių, kuris, po Spalio revoliuci jos pergalės, tapo visos liau dies nuosavybe. Jame dirba Partijos ir Tarybinės valstybės vadovai, posėdžiauja aukščiau sias šalies valdžios organas — Maskvos studentų bendrabu TSRS Aukščiausioji Taryba. čio Stromynkoje koridoriuose Z. Rimkūnas ★------------- didelis pagyvėjimas. Būrelį an sambliečių glaudžiu ratu ap stoję įvairių tautybių jaunuo liai — Maskvos universiteto studentai. Linksmas lietuvių liaudies šokių melodijas pakei. čia triukšmingi plojimai. Žinoma, nepatogu pasirodyti žiūrovams pirma laiko, bet ką darysi: specialios patalpos re peticijoms neįrengtos, o birby nes prasipūsti reikia. . . Maskviečių veiduose — su sidomėjimas ir simpatija. Va dinasi, kol kas mums sekasi. Bet kaip pavyks koncertas, pirmasis mūsų pasirodymas Maskvoje? .. .Salėje šilta, net truputį tvanku. Ir nenuostabu: užimtos Dekados dienomis buvo organizuotas ansambliečių susitiki, ne tiktai kėdės, bet dar daug mas su Maskvos universiteto studentais. Nuotraukoje: grupė ir stovinčiųjų. Scenoje taip dviejų_ universitetų studentų naujuosiuose Maskvos universi teto rūmuose Lenino kalnuose. S. Šileikio nuotrauka pat ankštoka, tačiau nepalan-
IŠ MEDŽIAGOS KONKURSUI
PABAIGTUVĖS (Apsakymas)
Vilniaus — Turmanto traukinys palengva lėtino greiti. Jau girdėjosi, kaip pamažu glausdamiesi prie ratų girgždėjo stabdžiai, kaskart dažniau, tarytum uždusęs po ilgos kelionės, alsavo garvežys ir, spjaudydamas pelenų bei suodžių prisotintais dū mais, artinosi prie Dūkšto stoties. Keleiviai jau rinkosi daiktus, kėlė nuo lentynų lagaminus, tik Stasė vis dar nesitraukė nuo lango. Pro jos akis, tarsi ekrane, šmėkščiojo te lefono stulpai, lėkė pakelės beržai. Ir ji godžiai stebėjo laukus, lyg jū ra banguojanti vasarojų. Vietomis išnirdavo nedideli miškeliai, subliz gėdavo ežerai, pasirodydavo naujos sodybos. Juo arčiau buvo stotis tuo labiau ji džiaugėsi ir jaudinosi. Jau tė, kaip smarkiai pradeda plakti krūtinėje širdis. Pagaliau traukinys sušvilpė, dar keletą kartų sunkiai atsiduso ir sustojo. Tik dabar Stasė susirankiojo savo daiktus ir nusku bėjo prie durų. — Kažin, ar pasiitiks, — pagalvojo leisdamasi laipteliais. —‘ Kad tik pėsčia negaučiau eiti. — Ir jau ėmė gailėtis, kad neapsidairė vagone, ar nebuvo pažįstamų, o visą laiką prastovėjo gėrėdamasi gražiomis apylinkėliims. — Kad bent lagaminą kas nors pavėžėtų, — jau nušokusi nuo laip telių, žvalgėsi aplinkui Stasė. Pero ne žr/;;nių buvo daug. Tačiau sesers neb.vo matyti. — Argi telegramos negavo, — galvojo ji, — būčiau nors anksčiau išsiuntusi, o dabar. . . Toks kelio ga balas, ir saulė dar taip svilina. . . Apėjusi aplink stotį, užėjusi j laukiamąjį ir jokio pažįstamo nesu radusi, Stasė pasuko plačia mieste
LV 37050
lio gatve, tikėdamasi sutikti seserį kelyje. Jau artėjo į vidurdienį. Pjvo ne apsakomai karšta, o čia, lyg tyčia, nė mažiausio vėjelio. Ir ji ėjo ne skubėdama, dairydamasi, ar nepama tys atvažiavusios sesers. Dar tik pu sę miestelio teperėjo, o ja tesi nu vargusi. Sunkus lagaminas ištempė rankas, nuo kaktos vis reikėjo braukti prakaitą. Prie žemės ūkio skyriaus sustojo. Prieangyje čia bū riavosi kolūkiečiai. Stasė irgi užsu ko, tikėdamasi rasti ką nors iš pa žįstamų. Jau buvo beeinanti į kitą koridoriaus galą, kai staiga atsidarė gretimos durys ir jose pasirodžiusi mergina sušuko: •— Stase! Ji pažino sesers balsą. — Tai kaip tu čia? — nustebusi klausia Julė. — Argi jau traukinys atėjo? O mes, va. — ji parodė žvilgsniu į tarpduryje pasirodžiusį jaunuolį, -— užtrukome. Tiesa, juk jus nepažįstami . Štai, draugas inži nieriau, mano sesuo, būsima moky toja, dabar penktame kurse. — Paskui ji staiga susižvalgė su nu stebusia seseria ir tuo pačiu mo mentu tęsė toliau: -- O štai, sesut, busimasis inži nierius, statybininkas, dš Kauno poli technikos instituto. Stasė pakėlė akis. Priešais ją sto vėjo vidutinio ūgio, šviesiais, truputį garbanotais plaukais jaunuolis. Iš po plačių blakstienų į ją žvelgė ugnin gos, ryžtu ir drąsa spindinčios akys. Jiedu paspaudė vienas kitam rankas. — Alfonsas Miliušis. — Stasė Vaitkutė. — Vadinasi, jūs čia praktikuojatės? — pradrįso paklausti Stasė.
TARYBINIO STUDENTO" REDAKCIJAI
DALYVIAI^ verčia pagalvoti — kiek čia įdėta darbo. Tame muziejuje yra inžinie riaus Ivanovo išrastas mikropantografas, po kuriuo pa dėtos 1,5 mm2 dydžio plokš telės, kuriose išraižyti Lenino ir Stalino paveikslai ir sveiki nimas iš 563 raidžių. Argi tai ne nuostabus kūrinys. Šiose salėse sudėtos ne vien mūsų Tėvynės dovanos. Savo sveiki nimo laiškus 117 metrų šilko audinyje atsiuntė korėjiečiai. Ant natūralaus ryžio grūdo linkėjimus surašė Indijos liau dis. Rodos gyvos rožėsA miniatūrinės knygos, nustabūs kūri niai iš dramblio kaulo ir tūks tančiai kitokių puikių dalykų — tai vis dovanos didžiajam vadui iš viso pasaulio. Mes įžengiame į rusų meno šventovę — Tretjekovo galeri ją. Argi įmanoma per trumpą laiką pamatyti tuos neišsemia mus kūrybos lobius, kuriuos sukūrė šimtai genialiausių memininkų. Iš kiekvieno paveiks lo, kiekvienos detalės trykšta jų meninė galia. Neužmirštamą įsipudį palieka Riepino nuostabūs paveikslai. Siaubingai žvelgia Ivanas Rūs tusis — tėvas žudikas, ir kaip gyva rieda ašara per mirštan čio sūnaus veidą. Kokia istori nė tiesa kalba į mus istoriniai Surikovo paveikslai. Čia ir Ai. vazovskis su dešimtimis aud ringų ir ramių jūrų, čia Šiškino miškai, paskendę pirmuo siuose saulės spinduliuose ar ba rūke. . . Štai Vasnecovo „Trys įbogatyriai", — kuriuos jis -priešė 25 metus. .. Būtų ga lima nepabaigiant skaičiuoti įkūrėjus ir paveikslus, kurie mums paliko neišdildomą įspū
dį-
kios sąlygos mūsų nebaugina, ir, kai ansamblio vadovas VIa. das Bartusevičius pakėlė ran ką, duodamas ženklą pradėti, visi buvo pasiryžę pasirodyti kuo geriausiai. Ypatingo žiūrovų pritarimo susilaukė lietuvių liaudies šo kiai „Malūnėlis", „Gaidys", rusų liaudies daina „Varpelis", ansamblio sukurtas „Studen tiškas valsas". Šokėjų veidai rasoja — beveik kiekvieną šo kį tenka kartoti. Paskutinis numeris — lietu vių liaudies daina ir šokis „Kalvelis". Koncertui pasibai gus, dviejų senųjų universite tų studentai pasikeičia svei kinimais, dovanomis, žada ir toliau palaikyti glaudžius draugiškus ryšius. Maskviečiai dėkoja mums už koncertą, mes jiems — už šiltą priėmimą. J. Radzevičius
dinasi, atostogų? — Ačiū, bet mes skubame, — tei sinosi Stasė, — norėčiau sužinoti dėl darbo atostogų metu, kuo būčiau jums naudinga. — Darbo pas mus atsiras, o ypač studentams. Tokių žmonių mes lau kiame. Sakykite, jūs atvykote kaip tik laiku — rajone prasideda rugia pjūtė, ir ar bereikia geresnio mo mento! Be to, netrukus rajono dai nų šventė. Vykite į kolūkį ir veiki te, mes padėsime. Kai seserys atsisveikino su sekre toriumi ir grįžo prie žemės ūkio skyriaus, Alfonsą jau rado belau kiantį. Jis stovėjo su Stasei nepa žįstamu žmogumi ir kažką kalbėjo si. Iš nugirstų žodžių Stasė suprato, jog kalba ėjo apie ją, nes Alfonsas minėjo jos vardą, Vilnių, atostogas. Tik visiškai joms prisiartinus, Al fonsas atsisveikino su nepažįstamu ir Stasė išgirdo paskutinius jo žodžius: — Taip, už savaitės. . . Pasistenki te, draugas inžinieriau. . . Dabar tu rėsite padėjėją. Sėkmės! Kai Alfonsas priėjo prie jo lau kiančių seserų, Stasė prabilo: — Dabar parodykite, kokiu ristū nu atvažiavote, ar nebus gėda būsi mai mokytojai važiuoti. — Ristūnu? — nusikvatojo Julė. — Na ir kam gi jis reikalingas. Štai mūsų ristūnas! — ir ji didžiuoda mosi parodė ranka į netoleise sto vinčią „Pobiedą”. — Na, nejuokauk, o sakyk tikrai, — netikėjo Stasė. — Argi jau užmiršai, juk rašiau, kad kolūkis „Pobiedą” nusipirko. Štai ir atvažiiavome su ja. Ko čia netikėti! \ Dar keletą minučių pakalbėję, sėdo į automobilį, kuris netrukus jau lė kė, beržais apsodintu vieškeliu į „Ge gužės Pirmosios” kolūkį. ### Saulė jau leidosi už seno, anapus upės snaudžiančio šilo, kai Alfonsas, Stasė, Julė, kolūkio pirminnk as ir keli brigadininkai grįžo iŠ laukų.
Redakcijos adresas: Vilnius, Stuokos-Gucevičiaus g-vė Nr. 3, tslef. Nr. 2-10-38.
Kiekvieną vyresnių kursu studentą jaudina klausimas kur teks dirbti baigus moksli Apie darbą rajone šia prog noriu pasidalinti įspūdžiais su buvusiais universiteto drau gaiš, o ypač su draugais diplo mantais. Kaip ir daugelis mano kur so draugų, baigęs praeitais metais universitetą, buvau pa skirtas dirbti Utenos rajone Kaį kas iš mūsų bukštavo, kad teks dirbti rajone, kiti bandė įtikinėti ir prašytis palikti Vil niuje ar skirti į stambesnius centrus. Dabar tiek man, tiek, ir kitiems draugams, dirban tiems rajonuose, naivūs ir ne pagrįsti atrodo anų draugų no rai ir prašymai. Tiesa, nelengvi buvo pir mieji darbo žingsniai, nes at vykęs j vietą buvau paskirtas Liaudies Švietimo skyriaus in spektorium, kuris, kaip pripras ta sakyti, yra mokytojo mo kytojas. Nejaukiai jaučiausi pirmomis savaitėmis naujame darbe, kadangi trūko suprati mo apie švietimo darbą iš vi so, trūko metodinių žinių, o ypatingai — pedagoginio paty rimo. Tačiau netrūko svarbiau sio — noro dirbti. Patyrusių pedagogų ir bendradarbių pa dedamas, netrukau susipažinti su atitinkama literatūra, o kas dieniniai jų patarimai ir pa rama padėjo greit suprasti vi sas inspektoriaus teises ir pa reigas. Prisimindamas savo, kaip komjaunuolio pareigas, įsitraukiau į visuomeninį dar bą. Šiuo metu dirbu komjau nimo rajoninio komiteto lek torium, priklausau rajoninei sporto tarybai ir aktyviai da lyvauju vietinėje tarybinėje spaudoje. Kartu dirbu ir Ute------------------MUMS
uos darbininkų jaunimo vidų inėje mokykloje mokytojų, iabar pilnai įsitikinau, kad aimingas ir patenkintas gali rūstis tik tada, kai gali būti tuo nors naudingas tai visuonenei, tai santvarkai, kurį ta ve išauklėjo ir paruošė būti ikru tarybiniu piliečiu, šian dien su dėkingumu prisimenu universiteto dėstytojus, kom jaunimo ir visas visuomenines organizacijas, kurios mane pa rengė šiam darbui. O gyvenimas ir darbas rajo ne, ypač kultūrinis gyvenimas, yjn pakankamai įvairus. Pa vyzdžiui, kad ir musų rajone. Beveik kas savaitę kultūros namuose yra rengiami kino lektoriumai, saviveiklos pasi rodymai, reguliariai rengiamos viešos paskaitos, ruošiami sce nos pastatymai, dažni svečiai yra Šiaulių, Panevėžio, Daug pilio ir kiti dramos teatrai. Rajono centre dirba apie šim tas mokytojų. Turime savo tautinių šokių ir scenos mėgė jų būrelį, chorą, kuriuose da lyvauja eilė mokytojų. Dviem pastariesiems priklausau ir aš pats. Rengiamos mokytojų die nos padeda suartėti visiems rapasidalinti jono mokytojams, ir darbo darbo patyrimu džiaugsmu. linkėjimas Mano nuoširdus universiteto diplomantams — kuo geriau parašyti diplomi nius darbus, sėkmingai išlai kyti valstybinius egzaminus ir, išvykus į paskyrimo vietas, aktyviai įsijungti į naudingą tarybinei visuomenei darbą. V. Žemaitis, Utenos rajono Liaudies Švietimo skyriaus ., inspektorius
RAŠO
D. Pročkyte
Koncertas Stromynkoje
— Jau trys savaitės, — atsakė už jį Stasės sesuo. — Žinai, sesut kol ūkis elektrinę stato, rudenį šviesą turėsim. . . — Taigi, jau trys savaitės dirbu prie kolūkio elektrinės. Bet kodėl jūs taip vėlai atostogų? — stebėjosi Alfonsas. — Tik ką iš ekspedicijos, — aiš kinosi Stasė. — irgi tris savaites iš buvau, po visą Lietuvą išvažinėjau daug dainų, pasakų surinkau, na, o dabar pailsėti į tėviškę važiuoju. — Tai gerai, o tai vos neprasilenkėme, — įsiterpė Julė. — mes štai valandėlę į žemės ūkio skyrių užsu kome, iš rajono bibilotekos knygų į klubą-skaityklą išsirašėme. Dar šį bei tą šnektelėję, susilikėliai sutarė, jog reikia pasiskubinti vienur kitur užsukti, o paskui jau leistis ir į kelionę, j kolūkį. Alfon sas sakėsi turi užsukti į biblioteką, o Stasei reikėjo užbėgti į rajono komjaunimo komitetą. Likusios vienos, seserys žingsnia vo plačia miestelio gatve. Viena dairėsi, stebėjosi, klausinėjo, o kita vos spėjo atsakinėti, aiškinti. Mies telis buvo smarkiai pasikeitęs, pri statyta naujų mūrinių namų. — O kas ten per namas? — vėl paklausė Stasė. — Vidurinė mokykla, rugsėjo pir mą pamokos prasidės, dabar nerei kės taip kaip tau Vilniun į gimna ziją važiuoti. Pagaliau priėjo ir komitetą. Švel niai pasibeldę ir išgirdę ..prašom”, seserys įėjo į vidų. Už stalo, at skleidęs knygą, sėdėjo komjaunimo komiteto sekretorius ir kažką rašė. Stasei pasirodė, kad šį žmogų ji kažkada nračiusd, tik negalėjo prisi minti kur. — A-a, — pakeldamas akis, pra bilo sekretorius. — Labas, labas, prašom, draugės Vaitkutės, prašom sėstis, sakykite, kas naujo kolūkyje. O jūs, — įsmeigdamas žvilgsnį į Stasę, — tur būt iš Vilniaus. Na, kas ten girdėti, kaip mokslas? Va
Laiškas diplomantams
Trūksta inventoriaus Praeitais metais „Tarybinia me studente" buvo rašyta, kad Medicinos fakulteto bibliotekai trūksta inventoriaus, kad kny gos dedamos ant grindų ir pan. Po šio straipsnio prorektorius ūkio reikalams išskyrė vieną spintą, bet nuo to padėtis ne daug kuo tepasikeitė. Vienos spintos išskyrimas, toli gražu, nepatenkina net mažiausių skaityklos reikalavimų. Jau šiuo metu fakulteto bibliotekoje yra apie 12 tūks tančių knygų ir periodinių lei dinių, ir kasmet bibliotekos
knygų fondas sparčiais tem pais auga. Didėjant knygų skaičiui, reikalingas yra ir pa pildomas inventorius. Tuo tar pu, per visą bibliotekos egzis tavimo laiką, iš ūkio skyriaus gauta tik viena spinta. Reiktų, kad kasmet, sutinkamai su knygų nuolatiniu gausėjimu, vis didėtų ir bibliotekos in ventorius. Tik tada galės būti užtikrintas normalus bibliote kos ir skaityklos veikimas. B. Kantavičienė, Medicinos fak. vyr. bibliotekininkė
Mūsų medžiagos pėdsakais „AR KULIKOVAS GAUS
STIPENDIJĄ?"
Ryšium su išspausdintu tokio dekanatas pranešė, kad stud. pavadinimo feljetonu („Tarybi Kulikovas stipendijos negauna nio studento" nr. 8), Teisės fak. ir šį semestrą negaus. ------- ---------Kelios valandos, praleistos laukuose, išblaškė kelionės nuovargį. Ir Stasė džiaugėsi, gėrėjosi derlingais kolūkio laukais, jai buvo malonu, kad einant takeliu pribrendusios varpos kuteno jos veidą, pradžiūvusių dobilų kva pas gaivino krūtinę. — Pirmoji brigada jau pradėjo, — kalbėjo pirmininkas, — nukirsti pir mieji hektarai rugių. Rytoj, poryt pradėsime visuose sklypuose, nes, va, bematant grūdas kietėja. „Pirmūnas” iškvietė mus į soclenktynes. Pažiū rėsime. Jie, sako, ir meninę savi veiklą suorganizavę, pertraukų metu koncertus rengią. Na. ką gi, tegu organizuoja, pas mus nėra tam jė gų. Be to, dirbti, o ne pramogauti laikas, o čia dar anądien kluboskaityklos vedėjas kaltina, kad nesi rūpinu savo kolūkio garbe — neat leidžiu, mat, jaunimo nuo darbo re peticijoms. Užsinorėjo, mat, pirmą vietą užimti Dainų šventėje. — Kodėl gi jūs, pirmininke, — įsiterpė Julė, — abejojate ir neigiate savo jėgas. Juk jaunimo turite pui kaus, daug komjaunuolių, galima šį tą padaryti. — Ką čia, žinau, kur suki, — pertraukė pirmininkas, — o aš ne leisiu darbo metu užsiiminėti. Svar biausia dabar — nenusileisti pirmūniečiams. Kas tada atsakys, jei mus aplenks, kur man akis dėti. Vėl viilksimės uodegoje. -- Bet argi jūs, dėde, manote, kad užtenka vien laimėti soclenktynes, — neiškentęs prabilo Alfonsas, — o ki ti dalykai tai niekis. Klystate. Argi negerai, jeigu, pavyzdžiui, jūsų kol ūkis laimėtų pirmą vietą dainų šven tėje, a? — Sveikam ligą norit įkalbėti. Ką nusprendžiau, jau nepakeisiu; ne galvoj man saviveikla, kai darbymetė ant kulnų lipa, — baigė pirmi ninkas. duodamas suprasti, kad to liau panašda tema nenori kalbėti.
V. Jadzevičius (Bus daugiau)
Spaudė „Tiesos" spaustuvė Vilniuje. Tiražas 1000 egz.
Tarpfakultetinės tinklinio varžybos Praėjusią savaitę pasibaigė VVU VII spartakiados tarpfakultetinės tinklinio varžybos. Pirmąsias vietas tiek vyrų, tiek moterų komandų tarpe iš kovojo Gamtos fakulteto tinklininkai. Antrąsias vietas už ėmė Istorijos-filologijos vyrų ir moterų tinklinio komandos. Trečioje vietoje — Ekonomi kos fakulteto studentai. Varžybos vyko organizuotai. Vienas trūkumas, kad varžybų organizatoriai nepasirūpino me dicininiu aptarnavimu. Varžybos parodė išaugusį universiteto tinklininkų žaidi mo lygį. A. Pekeliūnas
NAUJOS KNYGOS KIMAS, R. Sąsiuvinys, ras tas Sunčone. Apysaka. Valsty binė grožinės literatūros lei dykla, 1954. 180 p. MICKEVIČIUS, J. Bažnyčia ir dvasininkija išnaudotojų tar nyboje. Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, RAGAUSKAS, J. Krikščioniš koji dorovė — darbo žmonių išnaudojimo jrankis. Valstybinė politinės ir mokslinės literatū ros leidykla, 1954. 62 p. L. e. redaktoriaus pareigas P. MIKUCKAS
Užs. Nr. 00474