visu Saliu proletarai, vienykitės i
Draugai dėstytojai ir studentai!
Naujais laimėjimais moksle ir darbe at sakykime į Komunistų partijos ir Tarybinės
vyriausybės rūpimmgsi VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO. REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS
Nr. 11 (155)
KOMITETŲ ORGANAS
1954 m. balandžio 1 d., ketvirtadienis
per artimiausius 2—3 metus pakankamai patenkinti augančias mūsų šalies gyvento jų reikmes liaudies vartojimo prekėms. Komjaunimo pareiga — dar plačiau išvys tyti socialistinį lenktyniavimą, rodyti dau giau aktyvumo ir iniciatyvos, mobilizuoti tarybinio jaunimo jėgas darbo našumui visokeriopai kelti visose liaudies ūkio ša koše. Daugelis kom jaunimo organizacijų nepakankamai įvertina ideologinį darbą, dirba jį atitrūkus nuo svarbiausių ūkinių-politinių ir kultūrinių uždavinių. Komjaunimas turi nenuilstamai auklėti tarybinį jaunimą pasiaukojamo tarnavimo savo Tėvynei ir atsidavimo Komunistų partijai dvasia, TSRS tautų neišardomos draugystės dvasia, skie pyti jaunimui geriausias tarybinių žmonių savybes — meilę darbui, žvalumą, bebai miškumą, įsitikinimą mūsų Teikalo perga le, pasiryžimą (veikti bet kuriuos sunku mus ir kliūtis. Komjaunimo pareiga — dar atkakliau padėti jaunuoliams ir merginoms įsisavinti marksizmo-leninizmo pagrindus. Vienas iš stambiausių komjaunimo dar bo trūkumų yra tas, kad daugelyje orga nizacijų jis dirbamas šabloniškai, neįdo miai ir nepatenkina jaunimo. Komjaunimo organų darbo stiliuje ir metoduose susida rė žalinga, kanceliarinė-biurokratinė prak tika, kuri pasireiškia tuo, kad komjaunimo darbuotojų jėgos skiriamos ne konkrečiam gyvam darbui, o gausioms direktyvoms ir kitiems, dažnai niekam nereikalingiems raštams sudarinėti, tuščiam posėdžiavimui. Kad komjaunimas sėkmingai atliktų sa vo, kaip Komunistų partijos padėjėjo ir rezervo, vaidmenį jam reikia nuolat tobu linti savo veiklos metodus. Komjaunimo organams reikia ryžtingai pertvarkyti savo darbą. Jų dėmesio centre turi būti gyvi žmonės — komjaunuoliai ir tarybinis jau nimas, nuolatinis rūpinimasis jų darbu, bui timi, švietimu ir auklėjimu, jaunuolių ir merginų vis augančių poreikių ir interesų patenkinimu. Suvažiavime buvo visapusiškai apsvars tytas V. I. Lenino vardo pionierių organi zacijos darbo klausimas. Suvažiavimas at skleidė stambius trūkumus pionierių orga nizacijos veikloje. Jaunųjų pionierių orga nizacijos darbo lygis atsilieka nuo gyve nimo reikalavimų, nuo uždavinių, kuriuos partija iškelia komunistinio vaikų auklėji mo srityje. Suvažiavimas nubrėžė konkre čias priemones, nukreiptas į ryžtingą pio nierių organizacijos darbo pagerinimą, įpa reigojo komjaunimo komitetus padaryti ga lą formaliems vadovavimo metodams, už tikrinti turiningą darbą kiekvienoje drau govėje, kiekviename būryje. Suvažiavimo vieningai priimtieji naujieji VLKJS Įstatai padės toliau stiprinti orga nizacinį darbą komjaunimo organizacijose, idėjiškai auklėti VLKJS narius, išvystyti vidinę komjaunimo demokratiją, kritiką ir savikritiką. TSKP CK sveikinimo VLKJS XII suva žiavimui įkvėptas, apginkluotas suvažiavi mo nutarimais, Lenino komjaunimas dar sėkmingiau vykdys savo, kaip Komunistų partijos padėjėjo ir rezervo, vaidmenį, už tikrins aktyvesnį komjaunuolių ir viso ta rybinio jaunimo dalyvavimą valstybinėje, ūkinėje ir kultūrinėje statyboje. Į naujas pergales, jaunieji komunizmo statytojai! Kovo 27 d. „Pravdos" vedamasis
♦
Žodis suteikiamas Lietuvių kalbos ir literatūros instituto direiktoriui prof. Korsakui. Prof. Korsakas pasakoja apie didelį maskviečių susidomėji mą lietuvių literatūra. Baigda mas jis pasakė: — Sunkus būtų uždavinys papasakoti visus tuos įspū džius, kurie susikaupė šiltai mus sutikusioje Maskvoje. Maskviečiai — rašytojai, me no veikėjai, inteligentija, dar bininkai su didžiausiu nuošir dumu klausėsi mūsų liaudies dainų, šokių, musų literatūros kūrinių, principinės draugiškos kritikos pagalba įvertino mūsų’ laimėjimus, nurodė trūkuipus.,
kėlimu! DŽIUGI ŽINIA Puiku gyventi šalyje, kurioje kiekviena diena atneša ką nors gero, naujo. Vakar vakare mes išgirdome džiugią žinią — TSRS Ministrų Tarybos ir Ta rybų Sąjungos Komunistų par tijos CK nutarimą „Dėl naujo valstybinių mažmeninių kainų sumažinimo maisto ir pramo nės prekėms". Sis didelis ir malonus mūsų gyvenimo įvy kis rodo, kad Komunistų par tija ir Tarybinė vyriausybė ne nukrypstamai gerina darbo žmonių gyvenimo sąlygas. Septintasis iš eilės kainų su mažinimas dar labiau pagerina ir mūsų, tarybinių studentų, gyvenimo sąlygas. O kuo ge riau gyventi, tuo geriau dirbti ir mokytis. Seniai aš svajojau įsigyti fo- I
Baigė ruošti savo darfbus, skirtus artėjančiai mokslinei konferencijai, Ekonomikos fak. studentai. Savo darbuose jie nagrinėja įvairius šių dienų ekonominius klausimus. Stud. Poškus savo darbe „Vilniaus mieste duonos pre kybos tinklo išdėstymas" na grinėja duonos prekių apyvar tos augimą darbo žmonių ma terialinės gerovės kilimo pa grindu, duonos prekių apyvar tos struktūros pasikeitimą, sprendžia duonos prekybos tinklo priartinimo prie varto tojo klausimą. Naujus uždavinius rugsėjo Plenumas iškėlė ir mašinų-
\l
i'.eto 1
J, Keršys, Istorijos-filologijos fak. II k. studentas
traktorių stotims. Teisingas MTS parko panaudojimas žy miai sustiprina kolūkinę ga mybą. Apie MTS darbo orga nizaciją ir jos pagerinimo ke lius rašo stud. Butkevičius. Remdamasis Molėtų MTS dar bo rodikliais, savo darbe jis stengiasi atskleisti galimybes geresniam esančių įrengimų panaudojimui. Apie Lietuvos TSR siuvimo pramonės išvystymą naujųjų Partijos ir Vyriausybės nutari mų šviesoje, rašo stud. Laškovas. Iš viso ekonomikos mokslų sekcijoje bus skaitomi šeši moksliniai darbai.
Neteisinga pažiūra j mokslg
— Kažin, ar šiandien bus bent viena atstovė iš geogra fių? — Kreipėsi viena Gamtos fak. studenčių į nedidelį drau gių būrelį, susirinkusį į fizinio auklėjimo teorinio kurso pa skaitą. — Žadėjo ateiti, — atsilie pė kita. Tačiau į paskaitą I kurso gamtininkai rinkosi gana lėtai. Paskaita prasidėjo ^apytuštėje auditorijoje. Vadinasi, ir šian dien geografės ruošiasi egza minams. Dėl tos pat priežas ties jos sakėsi nebuvusios ir praėjusį kartą. Daugelis biolo
Ginami diplominiai darbai
to aparatą. Naujo kainų suma žinimo dėka, aš galėsiu dau giau sutaupyti pinigų ir savo svajonę įgyvendinti artimiau siu laiku. Akivaizdžiai matant materia linio gyvenimo lygio kilimą, nuolat jaučiant Partijos ir Vy riausybės rūpinimąsi darbo žmonių gerove, apima dar di desnis noras atkakliai siekti mokslo žinių. Mano, visų studentų atsaky mas į naująjį valstybinių maž meninių kainų sumažinimą bus puikus mokymasis. Studentiškas ačiū brangiajai Komunistų partijai ir Tarybi nei vyriausybei!
Pasiruošimas' mokslinei konferencijai '■/
gių ir geologių joms irgi „pa deda" ruoštis. Panašiai elgiasi ir dauguma Gamtos fakulteto I kurso stu dentų. Prieš fizinio auklėjimo paskaitą jie renkasi ne į au ditoriją, o traukia savo namų link, manydami, kad fizinio auklėjimo teorinės paskaitos jiems nereikalingos. Ar ne laikas Gamtos fakul teto I kurso komjaunimo biu rui (sekretorius drg. Stonkus) užkirsti kelią tokiąi neteisin gai studentų pažiūrai į moky mąsi.
S. Stanskaitė
Viešnios iš Tarybų Estijos V
Praėjusį sekmadienį musų universitetą aplankė svečiai iš broliškos Tarybų Estijos — Tartu Valstybinio universiteto moterų choras. ...7 valanda vakaro. Pilnu tėlė universiteto Aktų salė (Čiurlionio 23) audringais plo jimais pasitinka scenoje pasi rodžiusias viešnias. Didžiai draugiškas sutikimas, aukštas Komunistų partijos ir Choras atliko eilę estų liau Tarybinės vyriausybės įvertini dies ir tarybinių kompozitorių mas įkvepia mus ir visą lietu dainų. Mūsų studentai žavėjo vių tautą naujiems laimėji- si puikiomis estų dainomis mams toliau vystant nacionali- „Pasveikinimas", .„Tautų drau nę kultūrą. gystė", vieno iš žymiausių da Susitikime taip pat dalyvavo bartinių estų tarybinių kompo kompozitorius Juzeliūnas, LTSR zitorių Hermano daina „Tėvy Valstybinio operos ir baleto ne, žydėk". teatro solistai J. Stasiūnas, E. Labai šiltai buvo sutikta ge Cudakova, L. Muralško. rai atlikta lietuvių liaudies Po to įvyko didelis Vilniaus daina „Vai tu, žirge", Andriu Valstybinio universiteto liau lio „Manoji Lietuva", Dvario dies dainų ir šokių ansamblio no „Žvaigždutė". Šias dainas ir Valstybinio operos ir bale choras bei solistas Tartu Vals to. teatro solistų koncertas. tybinio universiteto Teisės fak. studentas Tenesaar atliko St. Daunys | lietuvių ir estų kalbomis ir n> \
Susitikimas su dekados dalyviais Didžiojoje Aktų salėje įvy ko profesorių, dėstytojų ir studentų susitikimas su lietu vių literatūros ir meno deka dos Maskvoje dalyviais. Susitikimą atidarė universi teto rektorius prof. Bučas. — Lietuvių literatūros ir meno dekada buvo didelis įvykis lietuvių tautos, visų mūsų šalies tautų gyvenime, tuo pačiu ir mūsų universite to gyvenime. Su susijaudini mu mes sekėme jos eigą, gy venome jos pasisekimais. Šian dien gausūs svečiai mums pa pasakos savo įspūdžius, — pa sakė rektorius savo trumpame kreipimesi į susirinkusius.
gerovės
Kaina 20 kap.
JAUNŲJŲ KOMUNIZMO STATYTOJŲ v SUVAŽIAVIMAS Kovo 27 d. Kremliuje baigė savo darbą Visasąjunginės Lenino Komunistinės Jauni mo Sąjungos XII suvažiavimas. Suvažiavi mas buvo reikšmingas įvykis mūsų didžio sios Tėvynės komjaunuolių ir visos jauno sios kartos gyvenime. Lenino komjaunimas atėjo į savo XII suvažiavimą glaudžiai susitelkęs apie Ko munistų partiją, jos Centro Komitetą, Par lijos vadovaujamas komjaunimas išugdė ir išauklėjo milijonus aktyvių komunistinės visuomenės kūrėjų. Didvyriška kova ir šauniu darbu Tėvynės gerovei jis iškovojo visuotinę tarybinės liaudies pagarbą ir meilę. Partija ir liaudis įsu dideliu dėmesiu sekė komjaunimo suvažiavimo darbą. Jos giliai suinteresuotos komjaunimo — tarybinio jaunimo priešakinio būrio — veikla. Komjaunimo jėgos šaltinis — partiniame vadovavime, tėviškų partijos nurodymų išmintingume. TSKP Centro Komiteto svei kinimas VLKJS XII suvažiavimui nubrėžė komjaunimo uždavinius valstybinėje, ūki nėję ir kultūrinėje statyboje, visame šalies visuomeniniame - politiniame gyvenime. Komjaunimo veiklos svarstymas suvažiavi me vyko partijos iškeltų uždavinių švie soje. Suvažiavimas ryškiai pademonstravo karštą tarybinio jaunimo siekimą ir atei tyje skirti visą savo energiją ir jėgas di džiajam komunizmo statybos reikalui. Komjaunimas yra aktyvus partijos padė jėjas komunistinėje statyboje, dirba žymų jaunimo auklėjimo darbą. Gamyklose ir fabrikuose, statybose ir šachtose, kolūkiuo se, MTS ir tarybiniuose Ūkiuose jis rodo savo iniciatyvą, diegdamas jaunimui naujo gyvenimo šeimininko, kūrėjo ir statytojo jausmą. Pramonės įmonių, transporto, staty bų komjaunimo organizacijos nukreipia jaunimo pastangas gamybiniams -planams įvykdyti, darbo našumui kelti. Kaimo kom jaunimas aktyviai kovoja už tai, kad būtų įvykdyti partijos ir vyriausybės nutarimai dėl žemės ūkio tolesnio išvystymo. Atsa kydami į partijos šaukimą įsisavinti mili jonus hektarų dirvonų ir plėšinių, dešim tys tūkstančių jaunų patriotų išvyka dirbti į Kazachstano, Sibiro, Uralo ir Pavolgio rajonus. Partijos išauklėtas ištikimybės proletarinio internacionalizmo principams dvasia, tarybinis jaunimas stiprina ir ple čia draugystės ryšius su visų šalių jauni mu, kovojančiu už taiką ir demokratiją, prieš naujo karo grėsmę. Pažymėdami žymų komjaunimo vaidme nį auklėjant jaunimą, suvažiavimo delega tai su bolševikiniu reiklumu ir nesutarki namumu atskleisdavo savo kalbose trūku mus komjaunimo organizacijų darbe. Dau gelis pramonės, kolūkių, MTS ir tarybiniu ūkių komjaunimo organizacijų, kaip tat buvo nurodoma suvažiavime, pastaraisiais metais susilpnino dalyvavimą valstybinėje ir ūkinėje statyboje. Sekdamas Komunistų partijos nurody mais, komjaunimas privalo nuolat jungti savo darbą auklėjant ir lavinant jaunimą su praktiniu dalyvavimu visos liaudies kovoje už komunizmo pastatymą. Ypatin gas jaunimo dėmesys turi būti sutelktas ties tolesniu socialistinės pramonės išvys tymu, įgyvendinimu partijos ir vyriausybės nužymėtosios programos visoms žemės ūkio šakoms ir liaudies vartojimo reikme nų gamybai smarkiai pakelti, ties išspren dimu didžiojo visaliaudinio uždavinio —
liaudies
buvo priverstas jas kartoti po du kartus. Skamba Tarptautinis studen tų jaunimo himnas. Himną gie da visa salė. Estų, lietuvių, rusų kalbomis studentai de monstruoja savo ryžtą kūrybi niam, moksliniam darbui. Po koncerto įvyko nuotaikin gi šokiai. Praėjęs vakaras ryškiai paro dė tarybinių tautų draugystę, pademonstravo plačiosios mūsų šalies jaunimo laimingą jau nystę, bendradarbiavimą. Tartu ir Vilniaus universi teto studentai pasiryžo ir to liau stiprinti tarpusavio drau gystę, nenutraukti ryšių.
Tačiau kaip gėdingą faktą reikia pažymėti tai, kad nebu vo gerai organizuotas svečių priėmimas, kad draugystės va kare nebuvo rektorato atstovo. P. Jankauskas, VI. Stankevičius
Sėkmingai gina diplominius darbus Istorijos-filologijos fak. rusų literatūros specialybės studentai. Iš apgintų 7 diploįpinių darbų, 5 įvertinti laibai gerai, o likusieji — gerai. Pažymėtinas studentų J. Levino diplominis darbas: „Fel jetonas, kaip satyrinis žanras" (vadovas filologijos mokslų kandidatas Matiušenko) ir Pliuškevičiaus — „M. V. Isakovskio meninis meistrišku mas" (vadovas doc. Mitropolskaja). Diplominių darbų gynimas fakultete tebevyksta. A. Serkšnytė DIPLOMANTŲ
v
PASKIRSTYMAS Šiomis dienomis įvyko Teisės fakulteto diplomantų paskirs tymas j darbą. Diplomantai Sasnauskaitė, Sokolovaitė ir Norkus paskirti LTSR Teisingumo ministerijos žinion, Keina, Timofiejeva6, Dūda ir Gusevas — LTSR Pro kuratūros žinion. V k. studen tai Sarkūnėlis ir Murauskas tęs mokslą toliau aspirantūro je prie Mokslų akademijos. Didžiulė dauguma fakulteto studentų sutiko vykti ten, kur jie, kaip jauni tarybiniai kad rai, labiausiai reikalingi. Ta čiau atsirado ir tokių diplo mantų, kurie atsisakė vykti į paskyrimo vietą, kurie bijo pe riferijos, rajono. Labai negra žiai komisijoje pasirodė stu dentai Fišas, Antanėlis, Girzonaitė, Staravolskis ir kai kurie kiti. Minėti studentai atsisakė vykti į paskyrimo vietą. Stu dentai Antanėlis ir Jurevičiū tė, primygtinai reikalavo, kad juos paliktų Vilniuje. Kaip gėdingą faktą reikia pažymėti tai, jog atsisakė vykti į paskyrimo vietą ir TSKP narys Bielkindas. — Vilniuje turiu butą. To kio buto rajone aš negausiu, — pareiškė Bielkindas, atsisa kydamas vykti į paskyrimo vietą. Kyla klausimas — kam uni versitetas penkis metus mokė studentus, eikvojo lėšas, jei dabar jie nepaiso viesuomeninių interesų, jei asmeniniai in teresai jiems aukščiau už vis ką. Reikia visu ryžtingumu už kirsti kelią lengvos duonos ieškotojams!
ATSISVEIKINANT Skiriu Tartu universiteto merginų choro dalyvėms Paliekat mus, nors liūdna būtų, — Naktis tokia mažytė... Tegu žaliom šakelėm rūtų Draugystė' mūsų žydi!
O kad su šiom dainom ne kartą Dar mus keliai suvestų, Ir estė mūsų žodį tartų, Lietuvis — žodį estų
Šią naktį dviem kalbom kartosim Pušies šakelę žalią... Su rūtom išvežat žaliosiom Ir mūs širdies dalelę.
Tegu ji bus didi, beribė, Ta mūs graži draugystė, Tegu ji žemėje Tarybų Žaliuoja ir nevysta. JONAS JUŠKAITIS 19S4. III. 29.
PASKAITOMS PASIBAIGUS
'I
Kovingas sienlaikraštis
FELJETONAS
Ekonomikos fak. studentai Įvairiai ir naudingai pralei Po įtemptos treniruotės ma džia laisvalaikį mūsų universi lonu lengvu bėgimu grįžti na mėgsta savo sienlaikraštį „Ta rybinis ekonomistas". Paskuti teto studentai. mo, nuplauti nuovargį, atsigai niame sienlaikraščio numeryje, vinti karštame duše. studentai randa medžiagos> Neramus buvo šeštadienio dažė merginų veidus, o skaid lonumo skaitytojui tokie fak Turtinga ir įvairi musų šalies įvairiais mokymosi ir fakulte vakaras ir naktis Liepos rioji — veiksmingai darbavosi, tai nesuteikia, taip pat, kaip gamta. Šalia dangų remiančių 418 kambaryje girdisi muzi to gyvenimo klausimais. 21-osios gt. bendrabutyje. Iki 7 „skaidrindama" vyrų protus. ta naktis nesuteikia garbės Kaukazo viršūnių — sausrin- ką. Gruzijos TSR nusįpleniusios Sienlaikraštyje išspausdintass vai. ryto studentų valgykloje bendrabučiui, ansambliečiams, Pagal protą ir idėja: artistės seserys Iškneli atlieka — Nuo nosies — po grašį, visiems studentams, universite gruzinų liaudies dainą „Žibu drg. M. Lolos straipsnis apies griaudė muzika, skambėjo lanmokslinio darbo pertvarkymą,■ gų . stiklai, tui . I, II ir kituose vyručiai! rėlis". Bet tas vakaras — tai dar Puolęs į balą — sausas ne — Neblogą radijo aparatą IV k. stud. Butkevičiaus pasi aukštuose maurojo visokiausi „Mano mokslinis dar balsai: vieni — pagalbos šau kelsi: ansambliečiai surado po ne viskas. Juk stipriai išgėrus, įsigijome. Malonu po paskaitų sakymas bas". Pasisakyme drg. Butke kiančiųjų, kiti — bauginančių vieną kitą dešimtinę rublių. reikia atsipagirioti. Todėl per ir geros muzikos pasiklausyti, pasakoja apie tai, kaip jų, grumojančiųjų. Ne koks Kalbama, kad vienas pobūvio dieną bendrabutyje, tai viena — pasakoja kambario gyven vičius jis ruošiasi artėjančiai studen buvo ir rytas. Valgyklos grin dalyvis net tūkstantinę ant sta me, tai kitame kambaryje tojas drg. Kilčiauskas. tų mokslinei konferencijai. dys purvinos, pritryptos, lo paklojęs. skambėjo įvairūs girtų balsai. Dideli muzikos mėgėjai yra 8 vai. vakaro. Didžiojoje Sienlaikraštyje nemaža vie ore — svaigalų tvaikas, dulkės, Ir vėl bufetininkė traukė iš ir kiti kambario gyventojai — sudarytos gausios aktų salėje koncertas. Tačiau Zacharka, Chaleckis, Bačius, tos skiriama komjaunimo or ■pro išmuštus langus skverbėsi sandėlyje studentai Gražytė, Montvilaitė, darbui nušviesti. šaltas oras. atsargos bonkų dėžes. Ambrasas. Neseniai įsigytas ganizacijos Kas atsitiko? Viskas gerai prasidėjo, atro Jovaišas ir Juknevičius (visi tėvyninis radijo aparatas „Ry- Straipsnyje „Komjaunimo gru Nieko nepaprasto. Tai buvo do, turėjo gerai ir baigtis. Bet Istorijos-filologijos fak.) su ga-6” iš tikrųjų puikiai veikia. pių uždaviniai", pailiustruojant Gera, grįžus iš paskaitų, jaukia konkrečiais faktais, kalbama „gerai surengtas" liaudies dai kur tau! Juk ne visiems gerai rengė savo koncertą 308 kam komjaunimo nų ir šokių ansamblio „vaka- prasidėjo. Buvo tokių, kuriems baryje. Kaimynams atrodė, kad me kambaryje pasiklausyti apie atsakingus niekaip nepavyko patekti į sienos neišlaikys — girtų kau gos Vidurinės Azijos dykumos, Dunajevskio, Čaikovskio, Ver grupės uždavinius organizuojant■ ras". kimas, rėkimas! Radijas visu Universiteto ansambliui teko karščiu ir degtine garuojančią, šalia rūsčios Sibiro taigos J— di muzikos. (Antroji nuotrau geresnį visų studentų mokymą si. Autorius, pateikęs gero gru didi garbė — dalyvauti lietu pilną dulkių ir muzikos val balsu perteikia kažkur Ameri derlingi, bet dar mažai tenau ka). pių darbo pavyzdžius, rašo vių literatūros ir meno deka gyklą. Išmaldos jie nesulaukė kos smuklėje grojančio džazo dojami Altajaus plotai. Partijos Sėslesniems žmonėms geriau apie silpną kai kurių grupių doje Maskvoje. Grįžus iš de ir prie durų. Todėl, kažkur ki „muziką". Toje „gugi-mugi mu ir Vyriausybės, tarybinės liau zikoje" pilna staugimo, kačių šaka — darbą. Straipsnyje kritikuoja kados, būtina yra aptarti re tur prisigėrę ir karingai nusi dies valia, mūsų Tėvynė daro patinka kita sporto kniaukimo ir kitokių balsų. Ta mas III kurso finansų specialy teikę, Istorijos-filologijos fak. Liepos 21-osios zultatus, numatyti būdus, kaip si vis turtingesnė. Greitai duos šachmatai. čiau pagiriomis sergančių „iš didžiulius derlius iki šiol ne bendrabučio gyventojai, antro bės, II ir III kursų prekybos siekti naujų saviveiklos laimė studentas Degutis, Ekonomikos lavintoms" ausims to dar ma naudojami Altajaus, Sibiro, kurso ekonomistai Vaicekaus specialybės, I k. finansų spe jimų. Šeštadienio vakaras kaip fak. studentai Kasperavičius, ža: jie, kiek galėdami, siekia Kazachstano dirvonai, Viduri kas ir Telyčėnas, jau seniai do cialybės grupių darbas (grup- tik ir turėjo būti tam paskir Baltakis, Laškovas, 4 vai. nak dar labiau „patobulinti" džazo drg. Maurukas, tas. Bent taip studentai manė, ties, įsitikinę, kad gerų dėdžių nės Azijos dykumos taps vais misi šachmatais ir todėl jie su orgai drg. malonumu nemažą laisvalaikio ■ Starkus, Truncė, Širka). gavę pakvietimus, skaitydami ■ pirktais gėrimais pasinaudoti „muziką", kas daužydamas kė medžių sodais. Straipsnyje rašoma, jog: dalį praleidžia prie šachmatų : centriniuose rūmuose ir kitur vis tiek jau nepavyks, griebėsi dę, kas iš visų jėgų pagal tak „Kaspijos ir Aralo jurų, upių tą trypdami grindis. deltos" — tokią kursinio dar lentos. ,.Smegenų gimnastika" i „Minėtose grupėse darbas iškabintus skelbimus. Tačiau jėgos. Panašiai sekmadienį ilsėjosi — Jie ten gali gerti ir šokti, bo temą pasirinko Gamtos fak. domisi ir jų grupės draugai — | apleistas todėl, kad grupor- išėjo atvirkščiai. Vietoje kul ir linksminosi 413, 417 kambagai mažai imasi iniciatyvos tūringo vakaro, nuotaikingo o mes — ne! Kuo jie gražes rių gyventojai. įspūdžiais, an- ni? — Kurstė jie vienas kitą. organizuojant darbą grupėse, pasidalinimo Taip bendrabutis pagiriojosi. Ir išmušė keršto valanda. stukad darbą dažnai palieka sa sambliečiams ir kitiems Pirmoji auka buvo iš salės Skambėjo dainos, vienur — dentams buvo surengta nuovieigai". tyru oru „atsikvėpti" išėjęs „Ramtadrylia o-o-o-o, Sienlaikraštyje gausu kriti vargio ir gėdos naktis. O tai įvyko visiškai papras Medicinos fak. studentas Kar Tai naktis buvo-o-o.. .", nės medžiagos ir kitais klau das. Jis ir pateko po Kaspera kitur — simais. Jame išspausdintas J. tai. Nemaža dekadai skintų lėšų vičiaus „geležiniais kumščiais" Baryso straipsnis „Ar taip turi „Bokaluose alus. . ." dirbti USK valdyba". Kitame dalis, tam tikrų parašų lydi (taip Kasperavičius juos vadi Pastaroji dainuška bene „ge na). ma, įplaukė į valgyklos kasą. straipsnyje sienlaikraštis griež — Vyrai, mus muša! — riausiai" buvo atlikta Istorijostai kelia LDAALR veiklos trū Valgyklos vedėjas drg. Beniu Įpuolęs salėn, nesavu balsu filologijos fak. studentų Krelis nudžiugo: o ką gi, ar nege kumus. suklykė filologas Cižauskas. — tavičiaus ir Davainio, kurie ro. rai būtų šį mėnesį produktų Nepaisant kai kurių trūkumų, dė savo balsus šlivinėdami po Ekonomikos fak. sienlaikraštis apyvartos planą žymiai viršy Į pagalbą! Nuo stalų pašoko ansamblie koridorių, apie 1 vai. nakties. yra veiksmingas dekanato ir ti?! Nusižengimas, tai nusižen Studentai yra pasipiktinę to Liūgą. Voncepartinės organizacijos pagalbi gimas, — samprotavo Beniulis, čiai Rimgaila, kiais vakarais ir naktimis. ninkas, padedąs ruošti aukštos — bet juk viską greit sutvar vičius ir kiti. Jiems jau nusibodo nuolatiniai kysime, grindis išplausime ir Išlūžo Kasperavičiaus kam kvalifikacijos tarybinių specia niekas net neužuos, kad val bario durys (jis jas jau buvo triukšmai bendrabutyje. Skelbi listų kadrus. gykla per naktelę buvo pa spėjęs užsirakinti), ir prasidė mų lentoje kabo rektoriaus II k. studentas — mokslo 'pir mokslo pirmūnai Paunksnis ir versta išgėrimo ir šokių sale. jo kita keršto valanda. Ant ■įsakymas apie tai, kad bendra mūnas S. Vaitulionis. Jis rašo Maksvytis. draudžiama vartoti „didvyriai" savo | butyje Pagaliau ne visi ir žino, jog rojo-mūšio M U M S RAŠO apie rajonus, kur jau dabar — Ėjimas valdove būtų žy valgykloje draudžiama ruošti auką trypte sutrypė. Ant jos svaiginamuosius gėrimus. Stu visu ryžtingumu vyksta milžiniški gamto-s per miai naudingesnis baltiesiems, veido raudonas kraujas maišėsi dentai nori ■pasilinksminimus, šokius. tvarkymo darbai. (Ovale ma — samprotauja žiūrovai. Į AUDITORIJĄ — PER KLANĄ Nutarta — padaryta. Ir taip su sūriomis ašaromis. Kaspe paklausti: kodėl šis įsakymas tome S. Vaitulionį prie kursi — Publika, be komentarų! šeštadienio vakare pradėjo kil- ravičius Verkė, mūšio „herojai' nėra vykdomas? Studentai negali pakęsti ir nio darbo). Daugelis Istorijos-filologijos ti taurės. VGal viskas būtų ge- triumfavo. (Trečioji nuotrauka). Partija ir Vyriausybė sudaro fak. studentų turi paskaitas 49, rai pasibaigę, jei ne tie tosDar daug būtų galima pripa to, kad kultūriniams reikalams 50, 51 auditorijose. Žiemą pa tai. . . Pasipylė jie kaip iš gau sakoti apie tą naktį: apie tai, skirtos lėšos eina girtuokliaGera, palikus knygas, audi tarybinei studentijai visas sąly vimui skatinti ir netvarkai siekti auditorijas būdavo be torijas, susirinkti į sporto sa gas ne tik sėkmingai įsisavinti pigu: visur užšalę, sniegas. O sybės rago. Kėlė juos už savi kaip byrėjo valgyklos langų bendrabutyje bei valgykloje priešakines mokslo žinias, bet veiklą, už ansamblį, kėlė tos stiklai, kaip pobūvio dalyviai les, Vingio parką.. . dabar, pavasrį, viskas aukš tus už tostus, tai yra —■ už nešiojo vienas kitą į namus, daryti. Juk dekadai skirtų lėšų Dar neseniai Vingio parke ir puikias salvgas poilsiui. tyn kojomis apvirto — atšilo, puikų pobūvį. Bet kai priėjo kaip pešėsi, draskė nagais likučius kultūros klubas galėjo būdavo galima matyti įkaitu sniegas ištirpo ir prieš duris eilė pakelti tostą už šio pobū viens kitam akis, kaip -Eko panaudoti kitiems, naudingiems sius, linksmus jaunuolius, šuo pasidarė platus vandens ir vio organizatorius, bonkos jau nomikos fak. stud. Ambra- tikslams. liuojančius po pusnis, atliekan purvo klanas. Vargas studen buvo tuščios. Spalvotas jose zas prarado stambią sumą pi P. Jonušauskas, čius •įvairiausius pratimus. Tai tams patekti į šias auditorijas. buvęs skystimėlis, įvairiai nu nigų ir t. t. Tačiau užteks. MaD. Simutis buvo mūsų universiteto leng O apie švarą auditorijose, nėvaatlečiai, kurie nė žiemą ne ra ko ir bekalbėti. nutraukia treniruočių atvirame NAUJOS KNYGOS PORTAS lauke. Kartu su prityrusiais Istorijos-filologijos fak. stuDOVYDAITIS, J. Volga—Do Stalinine premija), Valstybinė dentai ir dėstytojai tikisi, kad lengvaatlečiais, G. Astrausku (Apybrai grožinės literatūros leidykla, ir kitais čia entuziastiškai tre ūkio skyriaus darbuotojai pa- nas—Cimlianskaja. niruodavosi jauni, dar nese sirūpins jei ne klaną pašalinti, žos). Valstybinė politinės ir 1954, 739 p. Stalo tenisas tai bent lieptą nutiesti. Be to, mokslinės literatūros, leidykla, niai įsilieję į universiteto ŠIRVYS, P. Žygio draugai, Tekstas V. Volungevičiaus ir Pasibaigė universiteto VII lengvaatlečių šeimą, sportinin laikas būtų iš kiemo išvežti ir 1954, 192 p. M. Baltasis Eilėraščiai. Valstybinė grožinės spartakiados BUBENOVAS, tarpfakultetinėskai Antanavičius, Zėba, Vitli- J. Radzevičiaus, nųotr. A. Ans- šiukšles. beržas. (Romanas, atžymėtas literatūros leidykla, 1954, 76p. komandinės stalo teniso varžy. kaičio. St. Venckus pas ir kt. bos. Komandą-nugalėtoją išaiški —- Draugai, už poros dienų rajono no Gamtos ir Istorijos-filologi nesirūpina, — aiškino Julė. — Sa atrodė, kad juose jau nebėra to kas IŠ MEDŽIAGOS KONKURSUI dieninio ..pykčio ir susierzinimo. Pir dainų šventė. Ji parodys, kuris ko votiškas žmogus. — Nepaisyk jo, visada jis toks, mininkas atrodė linksmas, paten lektyvas užsitarnavo garbę dalyvau jos fakultetų komandų susiti kintas, ir jis nesustodamas kalbėjo ti respublikinėje. Mūsų uždavinys — kimas. Įtemptą kovą rezultatu Tą vakarą repeticija prasidėjo vė per šias dienas patikrinti, kaip dir lai, nors visi dalyviai susirinko lai brigadininkams: — Na, ir tegu kelia, pažiūrėsime, bo ir ruošėsi šiam atsakingam užda 7:5 laimėjo gamtininkai, tuo ku. Stasė buvo lig ir paniurusi, ir pas kuriuos bus geresnės. Nenusilei- viniui kolūkių meninės saviveiklos tai viąi iš karto pastebėjo. Teira ■pačiu iškovodami pirmąją vie (Apsakymas) nenusileisime ir čia. kolektyvai. vosi, ar neserganti, tačiau kai ji dome darbe, pirmininko žodžius, draugai Sakau, iškilmingas suruošime pabaig Kai kalbėtojas baigė, Stasė žvilg- tą. Antroje vietoje liko Isto paruošų punktus, kolūkio sandėlius. pasakė tuves. (Tęsinys) suprato viską. i tei ėjo į netoliese sėdintį pirmininką, rijos-filologijos, Rugių plote mirgėte mirgėjo mergi trečioje — Visą laiką Stasė tylėjo ir su kar — Pakišo kažkas liežuvį. žodžiai pritrenkė jį, sugadino puikią w iŠ‘ v tėliu klausėsi pirmininko žodžių, ku nų skarelės, vyrų palaidinės, švitra— Ir atsirask tu man. nuotaiką. Jai» rodėsi, kad dabar visi Fizikos-matematikos fakultetų vo grėbliai. Merginos krovė šiaudus, rie ją nuteikė ne per geriausiai. — Tegu neina, kam nepatinka, bet Kolūkio klubo-skaityklos salėn jau kaltins jį, smerks, nes tik jis vie — Vis tiek aš savo pasieksiu, — kitos rišo pėdus, vyrai krovė maišus tegu neskundžia, — pasipylė balsai, rinktinės. Toliau eina Chemi nas kaltas dėl saviveiklos. galvojo Stasė, o kai pirmininkas su i vežimus. Stasei, beveik metus iš ar Stasė suprato, kaip visi užjaučia traukė kolūkiečiai, jaunimas, vaiNusileido rusva uždanga. Netrukus jos, Ekonomikos ir Teisės fa buvusiai mieste, dabar buvo smagu kai. Kurgi netrauks, jei visame kol- scenoje, brigadininkais atsiskyrė takeliu j pasišvaistyti su lengvu grėbliu. Ir i atruputį praskleidęs audeklą, gyvulių fermas, ji prabilo: — Aš žinau, — tarė susijaudinusi, ūkyje pasklido kalbos, kadJ atva- pasirodė Galinių Petriukas ir skam kultetų tenisininkai. Medicinos Ir. —. iš — Vilniaus. ------— Bet juk su tuo sutikti negali taip ištisą dieną. O kada baigdavosi — gal tie mūsų užsiėmimai tikrai žiuoja artistai net biu balsu prabilo: darbo diena, ištuštėdavo laukai, už ma. Už poros savaičių dainų šven pakenkė darbui, per daug užsiimi- niekas nenorėjo likti namuose, net — Pradėsime „Gegužės Pirmosios” fak. komanda visai neatvyko į kaimas, klube-skaitykloje nėjame, gal po pusę tė, o kodėl iširo jūsų saviveikla, ko snūsdavo valandos pa- seneliai ir tie neatsiliko nuo jaunųjų- kolūkio meninės saviveiklos koncertą, dar ilgai degdavo šviesa, ir gerai kaktų? Tai nepateisinama Atvažiavo iš rajono švietimo sky Choro vadovas studentas Alfonsas varžybas. dėl nedarote repeticijų, — jau karš- jsiklausiius galima būdavo išgirsti čiuodamosi kalbėjo Stasė. Ne, ką. .jūs. — Iš karto pasipylė riaus darbuotojai. Susirinkusieji ma Miliiušis, šokių grupės — studentė net vien dėl to, kad Medici melodiją. .............. , visą iš —grupės Jaunimas, balsai, — ne čia rpriežastis. _______ tė kaip Stasė kalbėjosi su jais, kaž Stasė Vaitkutė. — Nėra kam. Klubo-skaityklos ve dainos ką aiškino, dėstė. Ji buvo įraudusi, dėjas atostogose, o be jo nėra žmo dieną dirbęs laukuose, susirinkdavo Pirmininkas išsigalvoja. . . nos fakultete mokosi TSRS sta nių. Anksčiau pats vedėjas vadovavo kiekvieną vakarą mokytis dainų, šo Ir taip kaip niekad ligi šiol tą jaudinosi. Paskiau, palikusi svečius Berniukas dingo, bet uždanga stai chorui, dabar likome vieni. Kiek ge kių. Iš pradžių Stasė stebėdavosi, iš valandą skambėjo daina klubo-skai Alfonsui, ji atsiskyrė, dingo už sce ga vėl prasiskleidė, ir prieš susirin lo teniso čempionas A, Saunoriau su tautinių šokių rateliu — kur tiek energijos, jėgų glūdi Šių tyklos salėje. Stasė pati tai jautė. nos. perėjo salę, bėgiojo šen ir ten. kusius iškilo gražiai tautiškai pasi-» ris. jaunuolių širdyse. Jai nereikėdavo Ji klausėsi atsistojusi kiek toliau, Paskui. grjždaina prie Alfonso ji puošęs 80-ties žmonių choras su di Alfonsas padeda.
Pinigai, svaigalai, muštynės ir 1.1.
s
4
PABAIGTUVĖS
— Tai jūs šokių mokote? — nu stebo Stasė ir pridūrė: — Vadinasi, dar nereikia prarasti vilties. — Bet dabar jūs turėsite organi zuoti chorą, o liaudies šokių ratelį paimsiu aš, kad tik jaunimas sutiktų o kolūkio pirmininkui kol kas — nė mur-mur. — Aš manau, kad sutiks, — pra tarė Alfonsas. — Prie elektrinės dir bančius jaunuolius pats prikalbinsiu. Jie neatsisakys, o yra neblogų balsų, girdėjau. Viską smulkiai aptarė ir nuspren dę dainų pasimokyti vakare, grįžus iš laukų, draugai išsiskyrė. Ilgai dar seserys, užsidarę svetai nėje, tarėsi, pasakojo viena kitai įspūdžius ir tik gerokai išsikalbėju sios nuėjo gulti. Bet Stasė neužmi go, galvoje pynėsi įvairios mintys, j'i vartėsi nuo vieno šono ant kito, kol pagaliau užsnūdo. Rytuose švito.
Buvo pats darbymečio įkarštis. Laukuose ūžė kombainai, tratėjo ker tamosios, žvangėjo dalgiai, važiavo mašinos su švarutėliais grūdais į
LV 36989
daug kalbinti, užtekdavo keletos žo džių, ir nieks neatsisakydavo. Ja ne girdėdavo nė vieno nusiskundimo — skirstydavusi visi patenkinti ir links ma, laukdami kitos dienos vakaro. Laikas bėgo. Rugiapiūtė artėjo j pabaigą. Neramus tomis dienomis buvo pirmininkas I^aulys. Vaikščiojo piktas, paniuręs^ Kažkas paleido gan dus, kad ,.Pirmūno” kolūkis jau bai giąs rugiapiūtę. Stasė net pastebėjo, jog praeidamas pro ją, pirmininkas kažkaip piktai pažvelgdavo į ją, o vieną dieną net pasakė: — Kokius čia niekus (išsigalvoji. . . Nemanyk, kad aš nežinau. . . Žmo nėms ilsėtis neduodi. Stasė lyg nesuprato, ar nudavė nesuprantanti, bet tuo pačiu momen tu jai pasidarė skaudu, kažkodėl iš karto pasikeitė nuotaika, ir ji ne greit atsakė. — Apie ką jūs, pirmininke? — Sakau, žmones vargin.i atsilikti pradedame, supranti, ir tai dėl tų tavo dainų, — sumurmėjo Ralys ir, pliaukšėdamas botkočiu per bato au lą, nužingsniavo toliau. — Nesitikėjau, kad toks užkietėjęs, tik skuba, laksto, darbais užsimu šęs, o kolūkio kultūriniais reikalais
ir jai atrodė, kad toji daina, dar vakar taip sunkiai ėjusi, dabar skli do švelniai, ritmingai. O kada baigė ir Alfonsas, priėjęs prie jos paklau sė, kaip jai atrodą, ii spausdama jo ranką atsakė: — Taip, mes savo uždavinį atlik sime. Svarbiausia dabar — rytojaus diena. Iš rajono atvažiuoja mūsų saviveiklos patikrinti.
## Nušluosčiusi nuo kaktos prakaitą, Stasė pažvelgė i likusį rugių sklypą. Jos manymu, darbo liko ne daugiau kaip dviem trim valandom. Buvo galima jau užbaigti, bet paskutinia me sklype lyg tyčia buvo išgulę, kertamoji negalėjo įveikti. Todėl te ko kirsti dalgiais. Bet plotas regimai mažėjo. Dvidešimt vyrų varė pra dalgį po pradalgio, o merginos neatsilikdamos rišo pėdus, statė į gubas. Šusukusi raištį, Stasė jau lenkėsi vėl rišti pėdą, kai staiga išgirdo pirmininko žodžius: — Skambino iš „Pirmūno”, tei raujasi apie darbą. Jie rytoj baigia, kelia iškilmingas pabaigtuves.Stasė klausėsi jo žodžių, ir jai
pastebėjo, kaip sprausdamasis pro susirinkusius, i salę Įėjo kolūkio pirmininkas Raulys. Jis atrodė links mas, patenkintas, net išdidus. Lai mėtos soclenktynės jam dabar buvo viskas. Ir jis dairėsi po salę, stebėjo susirinkusius. Jam rodėsi, kad šiuo momentu visi žiūri į ji, kad kalba vien apie jį. — Štai koks puikus darbo organi zatorius — tarytum girdėjo jisai žodžius ir, nusilenkdamas susirinku siems, atsisėdo netoli scenos dar ne užimtoje kėdėje. Kąi už raudona staltiese apdengto stalo pasirodė vienas iš rajono dar buotojų, pilnutėlė salė iš karto nu tilo. Susirinkusieji laukė jo žodžių, sulaikę kvėpavimą. — Draugai. — pasigirdo skardus balsas, — šiandien jūsų kolūkyje didelė šventė. Rugiapiūtė baigta, ir baigta per palyginti trumpą laiką. Jūs laimėjote prieš pirmuniečius. Puiku. Bet nereikia pasiektais laimė jimais nusiraminti. Prieš akis dar daug darbų. Jie iš jūsų pareikalaus dar daug jėgų. — Valandėlė nutilo, pasitaisė ant kaktos užkritusius plau kus ir vėl tęsė toliau:
Reakcijos adresas: Vilnius, Stuokos-Gucevičiaus g-vė Nr. 3, telef. Nr. 2-10-38.
'A Tinklininkų kovos
rigentu Alfonsu priešakyje. Salėje buvo tylu. Visų nustebimas didžiau sias. Kolūkiečiai žvelgė nustebusio mis akimis į sceną, tarytum netikė dami, kad tie patys vaikinai ir merginos, kurie dar vakar dirbo laukuose, turėjo laiko pasiruošti koncertui. — Kolūkietiškas ačiū, — vėl pra nešė išėjęs tas pats berniukas, ir uz kelių sekundžių sugriaudė daina, nuaidėjo sale ir išsiveržė į laukus. Dirigento rankos čia pakildavo, čia vėl nusileisdavo, išgaudamos skam bius dainos akordus. Daina baigėsi, jos paskutinių žodžųi jau niekas ne begirdėjo. Juos užslopino tą pačią akimirką sugriaudę plojimai. Salė plojo, ūžė. Alfonsas lenkėsi publikai. O plojimai ėjo garsyn ir garsyn, pavirsdami audringa ovacija. Tada Stasė nejučiomis žvilgterėjo kairėn. Ir ji išvydo tai, ko niekad nesiti kėjo. Pirmininkas, net pakilęs iš vietos, plojo taip, kaip niekas kitas, įsmeigęs akis, kaip tik į ją, tary tum prašydamas dovanota.
V. Jadzevičius
Spaudė „Tiesos“ spaustuvė Vilniuje. Tiražas 1000 egz.
Kovo 2 dieną, universiteto sporto salėje draugiškose rung tynėse susitiko mūsų tinklininkai su Leningrado jauniais, kurie neseniai laimėjo keturių miestų jaunių varžybas, vyku sias Vilniuje. Mūsų tinklininkės gana leng vai įveikė leningradietes rezul tatu 3:0. Gausūs žiūrovai ste bėjo labai įtemptą ir permai ningą kovą tarp vyrų koman dų. Parodę gražų žaidimą, lai mėjo leningradiečiai, įveikę mūsų sportininkus rezultatu 3:1. Vyt. Vasiliauskas j
L. e. redaktoriaus pareigas P. MIKUCKAS
Užs. Nr. 00523