vrsu SALIU PROLETARAI, VIENYKITĖS!
VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO. REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS
Nr. 13 (157)
KOMITETŲ ORGANAS
1954 m. balandžio 15 d., ketvirtadienis
KOLEKTYVAS IR ŽMOGUS Labai svarbiu tarybinio žmogaus (moraliniu bruožu yra ko lektyviškumas. Priešingai individualizmui, kuris būdingas buržuazinei Visuomenei, socialistinė santvarka yra pagrįsta darbo Išmonių (kolektyviškumu, asmeninių interesų taikinimu su interesais viso (kolektyvo, įsu interesais visos visuomenės. Vieninga universiteto studentų šeima, kurią jungia bend ras tikslas — muolatos, nenuilstamai siekti mokslo, ruoštis tapti gerais tarybiniais specialistais, trokšta, kad ^kiekvienas to didžiulio kolektyvo narys išaugtų tikru jaunuoju komu nizmo (statytoju, sugebančiu ne įtik gerai dirbti, bet ir apsi šarvavusiu aukštos, tarybinės moralės bruožais. Tad Inenuostabu, kodėl musų laikraščio redakcija, pradė jusi diskusiją (tema „Kolektyvas ir žmogus", gavo visą eilę skaitytojų laiškų, kuriuose jie su susijaudinimu kalba apie savo draugus, beatitrūkstančius nuo darbštaus studentų ko lektyvo, benuslystančius keliu, vedančiu į tinginiavimą, gir tuokliavimą, moralinį supuvimą. Štai, vienas skaitytojas rašo apie (Medicinos fakulteto V (k. studentą Igorį Vorobiejų, kuris atsilieka nuo kurso draugų. Igoris iretai lankosi paskaitose, neskaito semestro me tu specialiosios ir grožinės literatūros ir (todėl nieko (nuosta baus, kad jam .nepasiseka" išlaikyti (sėkmingai nė vienos egzaminų (sesijos. Štai, pernai pavasarį per egzaminus jis neišlaikė chirurgijos ir hervų ligų legzaminų, o paskutinėje sesijoje >—■ |odos ligų. Grupė yra pagrįstai susijaudinusi dėl to, ar Igoris baigs universitetą, o ar ir baigęs bus geras me dicinos (darbuotojas. Istorijos-filologijos fakulteto III kurso studentai yra pa sipiktinę lituanistų ir grupės komjaunimo gruporgo drg. Zabotkos -elgesiu. Antanas grupės susirinkimuose dažnai mėgsta pakalbėti taukštos moralės klausimais, tačiau pats gyvena dviveidį gyvenimą, kurio viena pusė grupei, kita — sau: drg. Zabotka dažnai grįžta į namus girtas. Skaitytojai -savo laiškuose giliai susijaudinę kalba ir apie dar pasitaikančią neteisingą pažiūrą į studentų kolektyvo na rio -elgesį Ibuityje, už auditorijos sienų, kad, -girdi, tai esą grynai i„asmeninis" to (ar kito žmogaus reikalas. Tokia pa žiūra yra giliai neteisinga, nes sveikas kolektyvas, auklėj ąs tikrus komunizmo statytojus, privalo rūpintis kiekvienu savo nariu. Komjaunimo pareiga — užkirsti kelią tokiai pažiūrai. Universiteto studentų tarpe dar pasitaiko taip vadinamo „auksinio jaunimo" likučių, kuriems -nieko daugiau, išskyrus, kur šeštadienį bus šokiai, ar kokia paskutinė skrybėlaičių ma da, ar kokia naujausia plaukų šukuosena, nerūpi. Jiems ne rūpi mokslas, paskaitas jie lanko tik laikui paįvairinti. Mūsų pareiga — neapsiriboti vien tik pasmerkimu šio reiškinio bendrai. Komjaunimo organizacijos privalo paskelbti griežtą kovą tokiems ir panašiems „aristokratams", baltarankiams ir veltėdžiams. Reikalinga visus juos priversti sąžinin gai dirbti ir elgtis taip, kaip pridera tarybiniams žmonėms, tarybiniams -studentams. Žurnalistikos spec. III -kurso grupėje. Teisės fakulteto II kurse kai kurie studentai su pasigardžiavimu kalba apie nau jus Albino Kairio ir Kęstučio Domaševičiaus .žygdarbius", tačiau retas kuris iš tokių, besigardžiuojančių Albino ir Kęs tučio iškrėstais „šposais“, griežtai tepasisako, kad jiems taip elgtis netinka. Komjaunimo -organizacijos, komjaunuoliai, grupių kolekty vo nariai beturi atsiriboti nuo (tų jaunuolių, kurie kuo nors nusižengia. Mes privalome padaryti viską, kad suklydusius kartą ar kitą jaunuolius patraukti į savo pusę, juos perauk lėti. Mes privalome pasiekti, kad studentas, o tuo labiau kom jaunuolis, jaustų atsakomybę už -savo poelgius, būtų pavyz džiu visur — ir moksle, Ir darbe, ir šeimoje, ir gatvėje. Kolektyve slypi didi, neišmatuojama jėga. Ir šis uždavinys yra pilnai įvykdomas.
—------ *---------
Daugiau dėmesio S M D Pertvarkant pagal naujuosius nuostatus SMD darbą Istorijosfilologijos fakultete senųjų -bū relių bazėje kuriasi nauji, spe cializuoti būreliai. Jau užbaigė savo organizacinį apsiforminimą 11 būrelių, jungiančių 70 studentų. Naujų būrelių organizavimas atskleidė eilę rimtų trūkumų SMD -darbe. Nors katedros pra vedė aiškinamąjį darbą studen tų tarpe, tačiau studentai pa rodė nevienodą domėjimąsi būreliais. Taip Lietuvių kalbos katedroje studentai stoja tik į vyr. dėst. Zinkevičiaus istorinės gramatikos ir dialektologijos būrelį, lietuvių literatūros ka tedroje pilnai susiorganizavo tik XX a. pradžios literatūros ir tautosakos būreliai. -Silpną paramą katedroms at renkant į būrelius geriausius studentus suteikė fakulteto komjaunimo organizacija. Jeigu iki būrelių reorganizacijos komjaunuoliai sudarė 75% bū relių narių, tai dabartiniu me tu — tik 25%. Fakulteto kom jaunimo aktyvas apsiriboja tik komjaunuolių paraginimu stoti į būrelius, pats lį būrelius ne stodamas. Iš fakultetinio kom jaunimo biuro tik drg. drg. Bernatavičius ir Svenčionytė.
o iš kursinių biurų sekretorių tik vienas Kačiulis aktyviai dalyvauja būrelių darbe. Kiek mažai fakulteto komjaunimo organizacija domisi moksliniu darbu .rodo ir tai, kad š. m balandžio 2 d. įvykusiame fa kulteto partinės organizacijos atvirame susirinkime, kuriame buvo svarstomas mokslinis darbas fakultete, nedalyvavo nei vienas fakultetinio kom jaunimo biuro narys, išskyrus vyr. dėst. Zoriną, atsakingą už mokslinį darbą. Užsitęsusi būrelių reorgani zacija neigiamai atsiliepė ir pačių būrelių darbui. Tada, kai normaliai savo darbą tęsia rusų k. dialektologijos būrelis, lietuvių kalbos dialektologijos būreliai, kiti būreliai dar tik dabar skirstosi naująją tema tiką. Beveik visi būreliuose at likti pavasario semestre dar įbai apsiribojo pranešimais, skirtais studentų mokslinei konferencijai. Komjaunimo organizacija tu rėtų suteikti didesnę paramą siekiant pagerinti studentų mokslinį darbą.
Z. Kondratas, Istorijos-tfilologijos fak. SMD pirmininkas
VLKJS narys privalo atkakliai savintis žinias, kul tūrą, mokslą, techniką, siedamas kiekvieną savo moky mosi, auklėjimosi ir lavinimosi žingsnį su dalyvavimu komunizmo statyboje, būti aktyvus kovotojas už 1 arybų Sąjungos Komunistų partijos politikos įgyvendini mą, visokeriopai stiprinti komjaunimo eiles, kelti jo kovingumą ir organizuotumą. (Iš VLKJS Įstatų, priimtų VLKJS XII suvažiavimo 1954 m. kovo 25 d.)
Kaina 20 kap.
Egzaminais artėjant Fizikos-matematikos fak. ma tematikos spec. I grupės stu dentai šiomis dienomis atkrei pia rimtą dėmesį į besiartinan čią pavasario sesiją. Kiekvie nas stengiasi kuo geriau mo kytis. Jau nuo pat pirmųjų semest ro -dienų daugumas studentų, kaip Budreika, Survila, Riauba ir kt. .sąmoningai mokosi, ge rai panaudoja įsisavintas ži nias praktikoje, nuosekliai ir sistemingai studijuoja marksiz mo-leninizmo pagrindus. Tačiau grupėje yra komjau nuolis Masalskis, kuris nežiū rint to, kad pereitą sesiją bai gė -su patenkinamais pažy miais, visiškai nepadaro jokios pažangos ir savo tinginiavimu žemina grupės Ir kurso garbę. Į grupės draugų paklausimus visuomet atsako, jog tai ne jų reikalas ir už save atsako tik jis pats. Drg. Masalskis daro rimtą klaidą. Jei yra suteiktos galimybės mokytis, tai, žino ma, jas reikia ir tinkamai iš naudoti. VI. Bumeika
SEPTINTOJI STUDENTŲ MOKSLINE KONFERENCIJA ----------------------------------- !---------------------------v-----------------
Neatitrūkstant nuo gamybos
Dauguma Ekonomikos fakul teto studentų mokslinių darbų buvo glaudžiai susiję su TSKP CK rugsėjo Plenumo nutari mais,’ o taip pat su Partijos ir Tarybinės vyriausybės spren dimais tarybinės prekybos iš vystymo bei plataus vartojimo pramoninių prekių gamybos padidinimo klausimais. Svarbią ir aktualią problemą sprendė IV kurso studentas L. Butkevičius. Jo skaitytas konferencijoje mokslinis dar bas „Molėtų MTS mašinų parko išnaudojimas ir keliai jam pagerinti" (vadovas vyr. -dėst. P. Kiuberis) yra mokslinio-tiriamojo pobūdžio. Auto rius pabuvojo Molėtų MTS, išanalizavo dar nepakanka mo mašinų panaudojimo prie žastis, nurodė konkrečias prie mones MTS darbui pagerinti. Sis mokslinis darbas buvo la bai įdomus ir todėl sukėlė gy vas diskusijas. Už jį pranešė jui paskirta pirmoji premija. Su nemažesniu susidomėjimu Pirmieji žsrnalistų susirinkusieji išklausė IV kur diplominiai darbai so studento B. Poškaus prane Šiais metais universitetą šimą „.Prekybos duonos-ibulkubaigs pirmoji Istorijos-filologi čių gaminiais mažmeninio tinkjos fakulteto žurnalistikos sky riaus studentų laida. Jau įvyko šios grupės studentų pirmųjų diplominių darbų gynimas. Stu Kalibos mokslų sekcijoje VII dentas Budrys parašė ir apgy nė diplominį darbą apie J. Ja studentų mokslinės konferenci nonio publicistiką, studentas jos metu buvo apsvarstyti 3 Liubeakis — darbą, demaskuo pranešimai: IV kurso stud. li jantį kapitalistinių kraštų radi tuanisto V. Valuntos praneši ją, studentas Zien^vičius — mas „Balsių" „a" ir „e" va apie feljetoną ..Tiesos" laik riantai Svėdasų tarmėje", IV kurso stud. lituanisto B. Savu raštyje. Du pirmieji darbai įvertinti kyno pranešimas „Priebalsių labai gerai, o tretysis — ge depalatizacija Leipalingio tar mėje" ir IV kurso rusų k. rai. G. Jonkuš spec. studentės I. Sviatčenkovos pranešimas „Rusų tarmės Zaįasų rajone". Visi šie pranešimai yra ver Jau prieš pora mėnesių Tei indėlis į lietuvių bei sės fak. I kurso studentai pa tingas siėmė sau; temas kursiniams rusų kalbos mokslo problemų darbams. Visa eilė studentų iš tyrimą. Jų tematika yra glau pat pradžių kruopščiai ir ati džiai susijusi su tais uždavi džiai rinko medžiagą savo pa niais. kurie yra dabar_ spren siimtosioms temoms, tarėsi su džiami aukštosiose musų res dėstytojais. Tai studentai Būt publikos mokslo įstaigose — rimas, Daunys, Greičius, Ne su lietuvių kalbos tarmių atlaso, krašas ir kt. Šiuos studentus lietuvių kalbos dialektologijos dažnai galima pamatyti fakul vadovėlio, mokslinės lietuvių tete ir bendroje skaitykloje, kalbos gramatikos parengimu. palinkusius prie savo rašinio Tačiau, nepaisant čia pami Tačiau gaila, kad kai kurie nėtų teigiamybių, kalbos moks studentai į kursinius darbus lų sekcijos darbe buvo ir žy žiūri abejingai. Pavyzdžiui Ma mių trūkumų. linauskaitė. ir k-t. dar visiškai Visų pirma sekcijoje buvo nepradėjo rašyti kursinių dar per maža skaityta pranešimų; bų, nors jau pats laikas darbus 2 pranešimai lietuvių kalbos užbaigti. katedros studentų ir 1 — rusų Įdomu butų sužinoti, ką gal voja -drg. Jurevičiūtė, ir drg. kalbos katedros. Užsienio kal Šimkutė, kurios dar net nėra bų katedra visiškai nedalyva pasiėmę temų, nors dėstytojai vo sekcijos darbe (katedros jau daugelį kartų kreipėsi į vedėjas vyr. dėst. Pareigytė). Iš kitų trūkumų paminėtinas jas, kad su tuo dalyku grei palyginti silpnas studentų do čiau susitvarkytų. mėjimasis sekcijos posėdžiais: E. Bružinskaitė
lo išdėstymas Vilniaus mieste" (mokslinis vadovas vyr. dėst. Gregorauskas). B. Poškus, rū pestingai ištyręs gyventojų paklausas duonos-ibulkučių ga miniams, nurodė neproporcingą parduotuvių išdėstymą Vilniaus mieste, pateikė konkrečius pa siūlymus, susijusius su preky bos tinklo darbo pagerinimu ir jo tolygiu išdėstymu. Šio dar bo autoriui buvo paskirta ant roji premija. III kurso studentas Nekrašius pranešime „Buržuazinės Lietuvos pramonės merdėjimas pagrindinio monopolistinio ka pitalizmo ekonominio dėsnio veikimo sąlygomis" (mokslinis vadovas doc. Davtian) ryškiai parodė buržuazinės Lietuvos pramonės priklausymą nuo už sienio kapitalo, atskleidė tik rą buržuazinės Lietuvos „ne priklausomybės" esmę, žiau riausią darbo žmonių išnaudo jimą. Pranešimo autoriui pa skirta III premija. Mokslinės konferencijos dar be dalyvavo svečiai iš Kauno Žemės ūkio akademijos ir LTSR Prėkybos ministerijos.
M. Adomavičius
Gerinti lietuvių kalbos sekcijos darbą
— U Užbaigti kursinius darbus
juose beveik visiškai nedaly vavo rusų kalbos specialybės studentai (net svarstant drg. Sviatčenkovos pranešimą, be pačios pranešėjos, daugiau ne buvo nė vieno šios specialy bės studento). Mažai tepasiro dė ir pirmųjų kursų studentų. Skaitytų pranešimų tematika irgi buvo vienapusiška: skai tyti pranešamai tik iš dialekto logijos srities, o visiškai ne buvo parengta pranešimų nei iš lietuvių literatūrinės kalbos istorijos, nei iš dabartinės kal bos sričių. Dėl visų šių trūkumų dau giausia, žinoma, yra kaltos ka tedros, kurios nesugebėjo įtraukti didesnio studentų skai čiaus į mokslinius būrelius, per maža dėmesio skyrė orga nizaciniam pasirengimui. Todėl artimiausias kalbinių katedrų uždavinys — įtraukti kuo dau giau studentų į savarankišką mokslo-tiriamąjį darbą, sustip rinti būrelių veiklą ir visapu siškai ugdyti kūrybinę stu dentų iniciatyvą. Tik tokia linkme veikdamos, kalbinės ka tedros galės išleisti iš univer siteto gerai pasirengusius prak tiniam darbui tarybinius spe cialistus".
(Ištrauka iš Lietuvių kai. bos katedros vedėjo J. Palionio pasisakymo VII studentų mokslinėje kon ferencijoje). *
j
Fizikos sekcijoje Vasario 9 d. baigė savo dar bą ir VII studentų mokslinės konferencijos, skirto Ukrainos susijungimo su Rusija 300-ioms metinėms atžymėti, fizikos mokslų sekcija. Į konferenciją atsilankė svečiai iš Minsko ir Kauno. Geriausiai buvo įvertintas V k. stud. A. Šileikos darbas tema „Stibio sulfido absorbci jos spektro priklausomybė nuo temperatūros" (mokslinis vado vas asist. M. MikalkeVičius). Jo darbas turi didelę praktinę reikšmę televizijos pramonei (ikonoslkopų gamybai), o taip pat ir teoriniu atžvilgiu. Ant rąja premija įvertinti: IV k. stud. K. Makariūno darbas „Vario jodido absorbcijos spektras" (mokslinis vadovas v. d. J. Viščakas), pateikiąs gana įdomių duomenų teori niams apibendrinimams, V k. stud. fizikų-teoretikų I. Levinsono ir Z. Levino darbas „Pir mojo ir antrojo Mendelejevo sistemos periodinių elementų elektroninių sluoksnių skaičia vimas analizinių banginių funkcijų pagalba" (mokslini vadovas v. d. A. Bolotinas). Pažymėtina kad šių metų .konferencijoje pirmą kartą gausiau dalyvavo fizikai-teoretikai. Anksčiau į teorinę fizi ką buvo žiūrima nepakanka mai rimtai. Didelį susidomėji mą sukėlė minskiečio Zbąnkovo pranešimas „Talio difuzija į seleną". Tad buvo daugiau praktinio pobūdžio darbas, tu rįs didelę reikšmę lygintuvų'” gamybai. J. Ciplys, II k. stud. t/
I stor įjos-filologijos fakultete Istorijos-filologijos fakultete konferencijos darbas vyko tri mis mokslinėmis sekcijomis: istorijos, kalbos ir literatūros. Istorijos mokslų sekcijoje buvo išklausyti ir aptarti 5 pranešimai įvairiais istorijos klausimais. III kurso studentas Repšys konferencijoje skaitė mokslinį darbą, tiesiogiai susi jusį su B. Chmelnickio vado vaujama ukrainiečių išsivaduo jamąja kova, būtent: „Baltaru sių valstiečių kova Didžiojoje Lietuvos kunigaikštystėje prieš feodalinę santvarką B. Chmel nickio sukilimo metu". Didelį susidomėjimą studentų tarpe sukėlė II kurso studento Jaso darbas apie studentų vi suomeninį judėjimą Vilniaus universitete 1818—1823 metais. Kalbos mokslų sekcija ap svarstė keletą darbų iš dialek tologijos. Literatūros sekcijos konfe rencijai pateikti darbai gvilde na mažai mūsų literatūroje iš tirtus klausimus. J. Januškevičiūtė
Medicinos fakulteto studertų mokslinėje konferencijoje dalyvavo svečiai iš Kijevo ir Kauno. Po konterencijos laiKulteto SMD -aktyvas susitiko su svečiais, kurie papasakojo apie studentų mokslinę veiklą jų aukštosiose mokyklose (pir moji nuotrauka). Ekonomikos moj4Sirf~*e$ijoje visada buvo gausu dėstytojų ir studentų. Nuotraukoje: bendras salės vaizdas posėdžio metu. y I-- Butkevičiaus nuotr.
KOMJAUNIMO
GYVENIMAS
Mokslinėje bibliotekoje
Komjaunimo organizacijos darbą — į naujų uždavinių lygį! v
Tėvo neišauklėtas Į universiteto komjaunimo komiteto sekretoriaus Bernata vičiaus kabinetą įeina sumišęs Teisės fakulteto dekanas drg. Domaševičius. Jo virpančiose rankose prirašytas popieriaus lapas. — Kas atsitiko? Tokio Teisės fakulteto deka no sekretorius niekada nėra matęs. Atmintyje iškyla visa eilė vaizdų. Štai, partiniame susirinkime sekretorius mato drg. Domaševičių su pasitikėji. mu kalbantį, kokių priemonių jis imsis akademinei drausmei fakultete sustiprinti, arba vėl mintyse mato jį savo kabinete griežtą, principišką. — Štai prašau, paimkite ma no pareiškimą, — pertraukia drg. Domaševirtus kelias se kundes trukusią nejaukią tylą. Pareiškime jis rašo, kaip ko vo 29 d. 1 vai. nakties jam telefonu kažkoks nepažįstamas asmuo pranešė, kad Čiurlionio g. 23 salės- vestibiulyje guli girtas jo sūnūs Kęstutis. Rašo apie tai, kaip po to, Kęstutis (buvo parvežtas namo ir t. t. „Kadangi toks studento Kęs tučio Domaševičiaus pasielgi mas žemina komjaunuolio ir studento vardą, prašau jo el gės:) apsvarstyti", — skamba paskutiniai drg, Domaševičiaus pareiškimo žodžiai. Atrodo kažkaip keista, kad žmogus, kuris susitvarko 6U visu fakultetu, negali susitvar kyti su sūnumi. Nepažįstantis Kęstučio Do
LV 38027
maševičiaus studentas, galėtų paklausti, dėl ko jis taip nusi gėrė, kas jį taip paveikė? Gal tai tik pięmas kartas jo gyve nime? Deja, turime pasakyti, kad tai vienas iš ryškesnių jo nuolatinio girtuokliavimo epi zodų. Neseniai prieš tą įvykį kurso komjaunimo biuras kaip tik svarstė jo bylą už girtuoklia vimą, nes vasaros atostogų me tu jis buvo pritriukšmavęs ir patekęs milicijon, o jo komjau nimo bilietas buvo persiųstas LLKJS Vilniaus miesto Lenino rajono komitetui. Drauge buvo svarstomas ir jo paskaitų lan kymo bei mokymosi klausimas. Tačiau biuro posėdyje Kęstutis Domaševičius nesusilaukė griežtos komjaunuoliškos kriti, kos. Biuras pasitenkino forma liai apsvarstęs ir pareiškęs jam papeikimą Po to viskas ėjo sena vaga — Kęstutis girtuokliavo toliau. Kęstutis ne tik neteisingai elgiasi buityje, jis ir — blogas studentas. Pereitame semestre kai kurių dalykų jis praleido daugiau kaip pusę paskaitų. Į draugų raginimą geriau lankyti paskaitas jis paprastai atkerta: — Koks jūsų reikalas! Kada panorėsiu — ateisiu, kada ne norėsiu — neateisiu. Ko jūs prikibote su tuo paskaitų lan kymu: aš į profesorius netai kau. Rusų kalbos paskaitų jis
MUMS RAŠO
Sutvarkyti universiteto kiemus ir aikšteles
Antradienį į universiteto di to nutarimus, iš esmės trukdy džiąją Aktų salę, kur vyko dami gyvam komjaunimo dar komjaunimo aktyvo .pasitari bui. Būtina komjaunimo gru mas, susirinko daugiau kaip pėms suteikti daugiau teisių, — 300 komjaunuolių aktyvistų: pareiškė savo nuomonę Istori sekretorių, biurų narių, gru- jos-filologijos fak. IV k. grupt H" orgas drg. Apanskaitė. porgų ir kt. Su pranešimu „VLKJS XII Drg. Stonkus, Gamtos fak. t'"'" J suvažiavimo nutarimai ir mū I k. komjaunimo organizacijos sų organizacijos uždaviniai" į sekretorius, susirinkusiems nu tribūną išeina VLKJS XII suva rodė, kad komjaunimo komi žiavimo delegatas, LLKJS CK tetas, atskiri komjaunimo va sekretorius drg. Grigonis. dovai darbą vertina pagal su Drg. Grigonis daug įdomaus sirinkimų skaičių, tačiau maža papasakojo apie jaunųjų ko dėmesio skiria jų kokybei. O munizmo statytojų suvažiavi susirinkimų tokiais svarbiais mą. Toliau jis plačiai apsisto klausimais, kaip specialybės jo ties trūkumais, esančiais įsisavinimas, mokymasis ir kt„ ; Universiteto centriniuose Štai neseniai Vokietijos de komjaunimo organizacijų, kom. galima sakyti, beveik nebūna: | rūmuose didelę dalį patalpų mokratinės respublikos Ha jaunimo komitetų dafbe. Kom Kultūros klubo nary6 drg. j užima didžiausia Tarybų lės universitetas prisiuntė jaunimo komiteto nariai dažnai Petkevičius griežtai kritikavo j Lietuvoje — universiteto Vokietijos istorijos I tomo duoda nurodymus, visiškai ne fakultetų meno valdybas ir i mokslinė biblioteka. Kelioli- maketą. žinodami padėties vietoje. Silp kultmasinius sektorius, tačiau > ka didžiulių salių pavęrsta Mokslinės bibliotekos nai kovojama prieš buržuazi pamiršo savikritiškai pažiūrėti ' knygų saugyklomis, kuriose skyriuose sau reikiamą me nės ideologijos ir miesčioniš į Kultūros klubo darbą;. Drg. ; laikoma apie 1 milijoną 300 džiagą suranda universiteto kumo pasireiškimus: ištižimą, Petkevičius skundėsi, kad uni | tūkstančių tomų knygų dėstytojai ir studentai savo tinginystę, chuliganizmo ir versitete yra tik viena salė, į įvairiausių tautų kalbomis. moksliniams darbams. Vien girtuokliavimo faktus. Komjau kur galima surengti kultūrines ; Greta grožinės literatūros tik rankraščių skyriuje nimo komiteto, biurų nariai priemones, bet į ją patenka | kūrinių bibliotekoje rasi esančią medžiagą nagrinėja dažnai bijo nusižengimo vieto tik nedidelė studentų dalis. | mokslinius, techninius leidi- 60 žmonių. Pavyzdžiui, prof. je sudrausti draugus, daran Tačiau kalbėtojas pamiršo iki | nius, įvairiausius specialius Jablonskis nagrinėja 16 čius ką nors blogą, bet laukia, šiol beveik nenaudojamas fa | veikalus, periodiką. Rank- amž. teismų knygas, doc. kol ateis susirinkimas ir bus kultetų, bendrabučių sales, ki i raščių skyriuje surinkta Kulešovas renka 19 amž. ru. galima apsvarstyti. Tuo būda no filmų demonstravimą fa > 16—17 amž. rankraščiai, la sų rašytojų rankraščius, au darbas suvedamas į įvykusių kultetuose, kolektyvinį teatro bai retos knygos — uniku tografus. faktų registravimą, švaistymąsi spektaklių lankymą. Universiteto mokslinės mai. komjaunimo bausmėmis. Akty Kasdien verda darbas bib bibliotekos saugyklose yra Ekonomikos fakulteto III vistai per silpnai kovoja su liografiniame biure. Šio nemažai dar neištirtų leidi bevaliais, baltarankiais studen kurso komjaunimo organizaci skyriaus darbuotojai Roze- nių. Laikas nuo laiko su jos sekretorius drg. Klebanovas tais, su tais, kurie be mamos taitė, Kazlauskaitė ir Kli- randami nauji svarbūs do pagalbos nepajėgia laiku atsi kritikavo universiteto komjau mašauskaitė sudarinėja kny kumentai. Neseniai biblio nimo komitetą už menką rūpi kelti ir ateiti į paskaitas, ku gų sąrašus, bibliografines grafas Antanavičius rado rie bijosi menkiausių sunku nimąsi aktyvo mokymu. Jis rodykles, nurodo skaityto baltarusių poeto Jakubo Komų. Komjaunimo darbe per pažymėjo, kad aktyvo moky jams, kaip surasti reikiamą laso rankraščius. mažai dėmesio kreipiama į to mas universitete kai kada bū Per pastaruosius metus knygą Šiais metais čia su kias smulkmenas, kurios iš tik. na formalus, tinkamai tam nebibliotekos darytos tematinės biblio žymiai išaugo pasiruošiama. rųjų gyvenime vaidina didelį grafinės rodyklės Stalininių ryšiai su skaitytojais. 1953 Pasitarime taip pat kalbėjo vaidmenį. premijų laureatų T. Tilvy m. buvo išduota 335 tūks Po pranešimo išsivystė gyvos Istorijos-filologijos fakulteto III čio, A. Venclovos, S. Nėries, tančiai knygų, t. y. 2 kartus diskusijos, kurios parodė kom kurso komjaunimo organizaci A. Guzevičiaus kūrinių, kri. daugiau negu 1952 metais. jaunimo aktyvistų nesitaiksty tikinių-apžvailginių straips Vien abonementinių skaity jos sekretorius drg. Petkevi mą su trūkumais, troškimą nių ir recenzijų. Visa tai tojų skaičius 1953 m. buvo čius, studentų prafkomiteto padeda studentams lengvai virš 3300. Didesnę skaity juos pašalinti. pirmininko pavaduotojas drg. ir greitai susiorientuoti kny tojų dalį sudaro universite Teisės fak. komjaunimo biu to studentai, dėstytojai. Smelstorius, LDAALR komiteto gų masėje. ro sekretorius drg. Valiulis Nuotraukoje: Bibliografi Mokslinė biblioteka palai pirmininkas drg. Naumovas, kalbėjo apie silpną partinės or ko ryšius 6U broliškųjų res niame biure (iš dešinės į universiteto prorektorius parti publikų, liaudies demokrati kairę) V"/r. bibliotekininkė ganizacijos paramą komjaunijos šalių ir kapitalistinių J. Kazlauskaitė ir bibliogra mui. Rimtus priekaištus drg. nio biuro narys drg. Mltropolskraštų mokslinėmis įstaigo fas R. Rozetaitė renka me Valiulis padarė komjaunimo kis ir kt. mis. Iš Lenkijos, Čekoslo džiagą pagal skaiyttojų už Kaip stambų pasitarimo trū komitetui: vakijos, Rumunijos, Vengri jausimus. — Komiteto nariai dirba tik kumą reikia pažymėti tai, kad A .Kuraičio tekstas ir jos reguliariai gaunami de nuotr. šimtys mokslinių žurnalų. kabinetinį darbą. Mėgstamiau buvo apeitas mokymosi klausi, sia darbo forma — išsikviesti į mas, kuris yra centrinis klau komjaunimo komitetą ir duoti simas artėjant egzaminams. NAUJOS KNYGOS Be abejo, pasitarimas turės nurodymus, nežinant padėties didelę reikšmę įgyvendinant vietoje. Toks darbo stilius turi RAGAUSKAS, J. Katalikų re T. D. Kvadratinis-Uzdinis sėjos VLKJS XII suvažiavimo nuta liginės šventės ir apeigos. Jų ir sodinimo būdas. „Sov. Litbūti pakeistas. rimus, kovojant prieš biuro kilmė ir reakcinė esmė. Vals — Komjaunimo darbe per va“, 1954. 27 p., 11. (Lietuvos kratizmą komjaunimo darbe. tybinė politinės ir mokslinės daug biurokratizmo. Pavyz literatūros leidykla, 1954. 71 p. TSR Žemės ūkio m-ja. Vyr. džiui, fakultetų biurai tik perA. Anskaitis KARPENKO, A. N., DEMU- ž. ū. propagandos ir mokslų siuntinėja komjaunimo komite(Mūsų koresp.) SENKO, P. N. ir MELNIKOVA, valdyba).
FELJETONAS
“
beveik visai nelankė, dėl to iš šio dalyko buvo gavęs net patenkinamą pažymį. Nesidomi Kęstutis ir kurso gyvenimu. Iš aukšto jis žiūri į darbščius ir stropius bendra kursius. — Mokslo žiurkės, — taip su panieka Domaševičius atsi liepia apie darbščius draugus. — Su jais nei išgersi.. . O girtuokliauti jis randa su kuo. Savo laiku mūsų herojus žavėjosi buvusia Istorijos-filo logijos fakulteto studente Lai ma Butkevičiūte, kuri, stodama į universitetą, nuslėpė savo biografinius duomenis apie tai, kad jos tėvas artimai bendra darbiavo su hitleriniais fašis tais. Komjaunuoliai ir kurso jaunimas pasmerkė Laimos el gesį ir ji buvo pašalinta iš komjaunimo ir universiteto, kaip svetimas tarybinei stu dentijai elementas. Tik Kęstu tis nieko nematė tame blogo ir dar labiau prisirišo prie „nu skriaustos" Laimos. — Jokių kliūčių draugystei, meilei negali būti, — sampro tavo Kęstutis. Kurso komjaunimo organiza cijos susirinkime ryšium su jo tėvo pareiškimu buvo svarsto ma Kęstučio asmens byla. Ta čiau ir čia jis nepripažino savo kaltės ir net mėgino save pa teisinti : — Savo išgėrimų aš nelai kau girtuokliavimu. Kiekvie nam yra leistina bent tris kar tus per mėnesį taip išgerti. Ir to negalima laikyti girtuoklia vimu. Kęstutis išsisukinėjo, o kur so komjaunimo organizacijos
Studentams malonu būtų pa vasarį pertraukų metu išbėgti į universiteto rūmų kiemus ir aikšteles, jei tie kiemai ir aikštelės būtų gražiai sutvar kyti. Tačiau tas žodelis „jei”... Lyg jis čia būtų kaltas. Iš tikrųjų, kas gi kaltas, kad taip nejauku išėjus, pavyz džiui, į centrinių rūmų kie mus, į aikšteles prie bendra bučių? O gal mūsų skonis su gedo, gal mes jau perdaug iš lepinti? Teisingai, mūsų skonis vis tobulėja, mes vis daugiau reikalaujame, — pats gyveni mas vis daugiau reikalauja, bet jis vis daugiau ir duoda. Štai, pavyzdžiui, visas Vilnius kasmet vis gražėja ir gražėja kartu su visu mūsų gyvenimu. Netrukus pražydės gėlės gau siuose ir jaukiuose miesto skevruose. Malonu, einant iš paskaitų, minutėlei prisėsti ku riame nors iš jų. Ten malonu, ir gėlės kvepia. Ten gera, o prie universiteto ne. Štai, kad ir centrinių rūmų kiemas, vedantis į Balio Sruo gos gatvę. Čia yra gazonai, bet jie niekada netvarkomi, vi sų mindžiojami, gyvatvorės iš laužytos. Kiemo viduryje yra fontano baseinas. Aukštesnių jų kursų studentai prisimena, kai ten dar ir vandens buvo. Tačiau tas vanduo seniai jau išdžiūvo. Ne geresnė padėtis ir kieme priešais Istorijos-filologijos fa kulteto dekanato duris. Čia taip pat gazonai, taip pat vi^
ta, kuri rodo, jog čia kažkada yra buvęs fontanas. Skirtumas tik tas, kad čia iki šio pava sario buvo gražesnės gyvatvo rės. Tačiau dabar ir jomis fi lologai jau nebegali pasigirti — prie dekanato durų medeliai išlaužyti! Kas įvykdė tokį nusikalti mą? Ogi kieme stovi kažkieno lengvoji mašina, kuri šį pa vasarį ir išvažinėjo au gančius medelius. Keli metrai gyvatvorės visiškai sugadinta. Sąrašą apie apleistas ir pil nas šiukšlių universiteto aikš teles ir kiemus galima pada ryti ilgą. Tačiau visose aikšte lėse ir kiemuose trūkumai tie patys, kaip ir pirmuosiuose dviejuose. Universiteto aikšte lėse nėra nei vieno suoliuko, aikštelės šiukšlinos, paliktos be globos. Net prie pagrindi nio įėjimo į centrinius rūmus netvarka — čia prie vieno iš topolių yra akmenų krūva. Studentai be galo myli savo senąjį universitetą ir su šird gėla žiūri į visus šiuos trūku mus. Reikia manyti, kad ūkio sky rius ir visuomeninės organiza cijos imsis skubių priemonių ir universiteto kiemus bei aikšteles pavers jaukiais ir žy dinčiais. Iš fontanų vanduo gali ir turi trykšte trykšti. Tam trūksta kai kuriems darbuoto jams, tik noro ir meilės res publikos mokslo šventovei — universitetui.
O. Andriulaitytė, J. Cepulėnas
T y L a - g era byla Tyla — gera byla. Taip sa ko liaudies patarlė, to laikosi ir drg. Truškinas, Medicinos fak. I k. komjaunimo biuro kultmasinio sektoriaus vado vas. Mokslo metai artėja į pabaigą Tačiau kursinis kom jaunimo biuras dar nesuorgani zavo nė vienos kultūrinės prie monės — ekskursijos, kino, teatro kolektyvaus lankymo ir pan. \
Nors tyla ir — gera byla, bet vis dėlto ar nevertėtų Medi cinos fak. I k. komjaunimo biuro kultmasinio sektoriaus vadovui drg. Truškinui prabilti ir parodyti, kad jis sugeba ne tik posėdžiauti, bet ir organi zuoti įdomias ir naudingas kultmasines priemones.
Ruporai
R. Ramanauskaitė
tyli
Nekalbėsime apie radijo at- ras taip pataisė tinklą, kad siradimą, paplitimą bei reikš ruporai visiškai nutilo. Radijo transliacijos tinklas mę, nes ne tik skaitytojai, bet ir universiteto butų skyriaus bendrabutyje turi būti arti miausiu laiku pataisytas, o vadovai tai gerai žino, Taip ūkiniams vadovams reikia, pa pat, matyt, žino ir tai, kad galiau, įprasti daugiau rūpin Liepos 21-sios gt. Nr. 4 bend tis studentų buitiniais ir kul rabutyje jau 3 savaitės nevei tūriniais . poreikiais. kia radijo tinklas. Sako, vieną N. Žiogunas dieną kažkoks nemokša meist------------- •-*>
Sienlaikraščių redaktorių dėmesiui
1954 m. balandžio 28 d. įvyks landžio 28 d. 16 vai., vieta — universiteto komjaunimo komi susirinkimas nedavė jam rei universiteto SIENLAIKRAŠČIŲ APŽIŪRA tetas. kiamo atkirčio. Susirinkimo da Į apžiūra turi būti pristatyti lyviai griežtai nepasisakė. Pa syviai susirinkime laikėsi ir fakultetiniai ir kursiniai sien L. e. redaktoriaus pareigas fakulteto komjaunimo biuro laikraščiai. Pristatymo laikas — iki baP. MIKUCKAS narys komunistas Kozlovskis. Nerado reikalo pakelti susirin kimo lygio ir fakulteto parti nės organizacijos sekretorius GAUTI KELIALAPIAI Į POILSIO NAMUS: drg. Blėka. Susirinkime kom Valakumpiuose nuo VI. 11. — VII. 4., jaunuolis Leichteris net gynė Druskininkuose nuo V. 31 — VI. 11., K. Domaševičių. nuo VI. 1. — VI. 12., Ar padarė Kęstutis išvadas VI. 13 — VI. 24., nuo ir iš tokio susirinkimo? Žinoma Palangoje Nr, 2 nuo V. 29 — VII. 6., ne. Rytojaus dien^ po kom Palangoje Nr. 4 nuo 'VI. 3. — VII. 8., jaunimo susirinkimo komjau Lampėdžiuose nuo VI. 18 VI. 29 ir į „Poligranuolis K. Domaševičius su sa fisto" poilsio namus (Latvijos TSR) nuo VI. 13. — VI. <> vo draugais iš Ekonomikos fa 24.; kulteto Palčiausku, Uloza, Pet I SANATORIJAS: rausku visai nepasirodė pa Palangoje nuo V. 23. — VI. 15, skaitose. Kalbama, kad jie ne — „ — nuo VI. 16 — VII. 9, blogai atšventė Kęstučio Do Kulautuvoje nuo V. 21. — VII. 4, maševičiaus pergalę. Birštone nuo V. 28. — VII. 26, Galima užtikrinti Teisės fa — „ — nuo VI. 25. — VII. 24^ kulteto dekaną dig. Domaševi — ,, — nuo VI. 20. čių. kad universiteto komjau Druskininkuose nuo VI. 2. — VII. 17, ?j nimo komitetas, be abejo, im Odesoje nuo VI. 8. — VU. 1, sis priemonių jo sūnui sudraus Alkino nuo VI. 20. — VIII. 3, i.’ minti ir apsvarstys jį savo po Maršino nuo VI. 3. — VI. 30, ;: sėdyje su visu komjaunuolišku Norintieji gauti kelialapius, pareiškimus paduoda iki ii griežtumu. Tačiau norėtųsi ži š. m. balandžio 25 d..___ _ _ ___ fakultetų profbiurams. Vėliau pa- :; noti, kokių priemonių ėmėsi duoti pareiškimai nebus svarstomi. pats Teisės fakulteto dekanas, Studentų profkomitetas partijos narys drg. K. Domaše vičius savo sunui sudrausminti Argi jis nesijaučia esąs kaltas prieš fakultetą, kad nesugeba išauklėti savo sūnaus. Argi Laisvanoriška draugija armijai, nežemina tas jo, kaip tarybi aviacijai, laivynui remti yra masinė nių specialistų auklėtojo, au organizacija, turinti tikslą stiprįnti toriteto? Kodėl jo sūnus, pra mūsų šlovingosios socialistinės vals leidęs nemaža paskaitų be pa tybės Ginkluotąsias Pajėgas. teisinamos priežasties, priešin Draugai studentai ir dėstytojail gai kitiems tokio tipo studen Stokite į LDAALR eUes! tams, drąsiai vaikšto fakultete? LDAALR universiteto komitetas Kuo visa tai paaiškinti? — Klausia studentai. A. Rukšėnaltė
Redakcijos adresas: Vilnius. Stuokos-Gucevičiaus g-vė Nr. 3, telef. Nr. 2-10-38.
i
i
Spaudė „Tiesos" spaustuvė Vilniuju. Tiražas 1000 egz.
Užs. Nr. 00603