VISU ^AULį KOLETAM, VIENYKJlTSl
Nr.' 15 (159)
Kaina 20 kap.
1954 m. gegužės I d., šeštadienis
—-------------------------------
'■
PIRMYN, | KOMUNIZMO PERGALĘ! Raudonų vėliavų šilku ir žalumynais pasipuošė kaimai ir miestai. Tarybų šalis švenčia darbo žmonių tarptautinio soli darumo dienų, visų šalių darbininkų brolybės dienų. Su tei sėtu pasididžiavimu savo didžiųja Tėvyne, šalimi statančia komunizmų, švenčia Gegužės Pirmųjų ir kiekvienas tarybinis žmogus. Tarybų Sųjungos pavyzdžiu, naujų, laimingų gyvenimų sta ■o Kinijos Liaudies Respublikos, liaudies demokratijos šalių, Vokietijos Demokratinės Respublikos darbo žmonės. Po Gegužės Pirmosios kovos vėliavomis stoja ir milijonai kapitalistinių šalių darbo žmonių, ryškiai pademonstruodami savo vienybę ir susitelkimų, savo tvirtų pasiryžimų Išsaugoti taikų visame pasaulyje. Gegužės Pirmoji! Šimtai tūkstančių tarybinių žmonių šian dien išsilieja šventinėje demonstracijoje j miestų gatves ir aikštes. Nesibaigiančia srove demonstrantų kolonos pražy giuos per Raudonųja aikštę Maskvoje, pražygiuos ir mūsų gimtojo Vilniaus gatvėmis. Jaunatviškas džiaugsmas ir pavasariška nuotaika atsispin di tarybinių žmonių veiduose. Ir kodėl nesidžiaugti, juk jie tų šventę sutinka taikaus kūrybinio darbo mylimosios tėvy nės ' labui apystovose. Kiekvieni metai, kiekviena diena vis labiau priartina šviesų komunizmo rytmet). Komunizmo aušra jau teka virš mūsų tėvynės. Šlovingosios Tarybų Sųjungos Komunistų partijos vado vaujama, tarybinė liaudis sėkmingai deda pamatus šviesiam komunizmo pastatui — sudaro materialinę-technikinę bazę naujai komunistinei visuomenei: statomos galingos elektrinės, pertvarkoma gamta, Partijos ir Tarybinės vyriausybės kvie timu įsisavinami nauji nenaudojamų ir dirvonuojančių žemių plotui. Tarybiniai žmonės laikosi gražios tradicijos — visaliaudi nes šventes pažymėti naujais darbo laimėjimais. Šiandien šventinėje demonstracijoje apie savo laimėjimus raportuos šaliai pramonės darbininkai, kolūkiečiai, mokslo ir kultūros darbuotojai. Kartu su visais sostinės darbo žmonėmis šventinės de monstracijos kolonoje pražygiuos ir Vilniaus Valstybinio uni versiteto proiesoriai, dėstytojai, aspirantai, studentai ir admi nistracinis personalas. šiais metais Gegužės Pirmųjų mūsų universiteto kolekty vas sutinka naujais laimėjimais moksle ir darbe. Universitete nuolat gerėja tarybinių specialistų įvairioms liaudies ūkio ša koms paruošimas, stiprėja mokslo ryšys su praktika, vis di desnis dėmesys skiriamas studentijos komunistiniam auklėji mui, gerinamos studentų gyvenimo ir darbo sųlygos. Gegužės Pirmosios šventę mūsų universitetas sutinka pa vasario egzaminų sesijos išvakarėse. Pasiekti kuo didesnius laimėjimus įsisavinant priešakini tarybini mokslų — toks vi sų studentų, būsimųjų komunizmo statytojų, troškimas. Tegyvuoja Gegužės Pirmoji — darbo žmonių tarptautinio solidarumo diena, visų šalių darbininkų brolybės diena! Aukščiau proletarinio internacionalizmo vėliavų! Tegyvuoja didžioji tarybinė liaudis — komunizmo staty tojai Tegyvuoja Tarybų Sųjungos Komunistų partija, didžioji tarybinės liaudies įkvepianti ir vadovaujanti jėga kovoje už komunizmo pastatymų! Su Markso—Engelso—Lenino—Stalino vėliava, Komunistų partijai vadovaujant — pirmyn, į komunizmo pergalę!
■
’
Gegužės Pirmosios garbei Šiemet Ekonomikos fak. Iii k. studentai rašo kursinius darbus iš socializmo politinės ekonomijos. Kursinių darbų tematika plati, daugiausia lie čianti vienokius arba kitokius Tarybų Lietuvos ekonominio gyvenimo klausimus. Pavyzdžiui, prekybos specia lybės stud. Barysas rašo dar bą „Prekybos materialinėstechnikinės bazės sukūrimas Tarybų Lietuvoje, vadovaujan tis TSKP CK rugsėjo Plenumo nutarimu". Pramonės spec. stud. Vainauskas nagrinėja, kaip gamybiniai santykiai vei kia gamybinių jėgų išsivysty mą mūsų respublikoje. Apie gamybinių santykių poveikį lietuvių kultūrai kursini darbų rašo tos pačios specialybės stud. Kašponis. Minėtieji draugai, kaip ir daugumas šio kurso studentų, savo kursinius darbus baigė iki Gegužės Pirmosios. J. Valiukonis Anatomijos— histologijos būrelyje Medicinos fak. anatomijoshistologijos būrelis (vadovas doc. Pavilonis) atlieka platų ir įdomų darbų. Būrelyje bu vo išnagrinėta eilė temų, lie čiančių žmogaus anatomiją bei žmoguje vykstančius fiziologi nius procesus, kaip antai: „Nervų sistemos Įtaka audinių procesams", „Biologinė rege neracijos teorija" ir kt. Būrelio nariai atlieka įdo mius praktinius darbus. Pa vyzdžiui, II k. stud. Maskoliūnaitė, Matulionytė, Bartininkaitė ir Strikaitė, ruošdamos darbą apie peties aprūpinimą krauju, daug dirba prozekto riume. Jos tiria alkūnės sąna rio arterijas, išmoko visai sa varankiškai jas injekuoti. Ar timiausiu laiku minėtas dar bas bus užbaigtas. Vėliau būrelis numato ana tomijos muziejuje atidaryti ka binetą, kuriame piešinių, brė žinių, schemų bei kitų vaizdi nių priemonių pagalba bus parodyta, kaip per tūkstančius metų vystėsi žmogus. R. Ramanauskaitė
GERIAUSIEJI UNIVERSITETO ŽMONES Gegužės Pirmosios proga universiteto rektoriaus įsaky mu atžymėta eilė universiteto mokslo ir pagalbinio personalo bei administracijos darbuotojų ir studentų, kurie našiai dirba, gerai mokosi, aktyviai dalyvau ja visuomeninėje veikloje. Atžymėtųjų tarpe profesoriai: Ignas Jonynas, Kostas Jablons kis, Vasilijus Slapaberskis, Jo nas Dagys, Zigmas Žemaitis, docentai: Michailas Lola, Kazi mieras Lukša, Jurgis Blėka, Selezijus Pavilonis, Chackelis Kibarskis. Savo įsakyme rektorius taip pat atžymi dėstytojus: S. Patapovą, E. Pareigytę, R. Kuli kauskienę, L. Jasinską, A. Bolotiną, E. Cižiūnaitę, E. Jasins kienę, I. Lampertą, B. Sudavičių, L. Kapočių, J. Grincevičiūtę ir kitus. {sakyme taip pat minimos geriausių uni versiteto laborantų pavardės, kaip antai: M. Lukauskaitės, V. Markevičiūtės, L. Vitkovskio, J. Skinulytės, B. Umbra
saitės, J. Varžaičio, V. Damidavičiaus, A. Aramlno, A. Gužienėas, K. Meškėno, A. Žel vio, P. Bareikos, G. Ančytės, B. Išganaičio, D. Poškaus, Z. Alaunės, R. Stonytės, P. Kano pos, P. Bernotavičiaus ir kt. {sakyme atžymimi ir biblio grafai: J. Kazlauskaitė, R. Ba ronienė, A. Antanavičius, bib liotekininkės V. Basenko, P. Storpirštytė, mokymo dalies sekretorė L. Girdauskienė, Gamtos fakulteto vyr. prepara torius A. Dalgėdas, ūkio sky riaus vadėjas B. Valiulis, sar gai: S. Kapočius, K. Kaprys, A. Ivaškevičius, valytojos: N. Miškinienė, S. Umbražiūnaitė, J. Putienė, A. Apanavičienė, Z. Sližienė, R. Lopackaja ,V. Civilienė, I. Račkauskienė ir kt. Rektoriaus įsakyme atžymė tų už gerą mokymąsi ir akty vų dalyvavimą visuomeninia me darbe studentų tarpe ma tome: A. Beržinską, J. Karvelį,
R. Kravis, Z. Leviną, E. Cižiūtę, V. Paulionį, S. Jankūną, B. Deksnį, (Istorijos-filologijos fa kultetas), R. Kazbarą, E. širką, N. Gaigalą, E. Maksvytį, M. Adomavičių, R. Makarskaitę, M. Sinkevičiūtę, V. Bikų, L. Butkevičių, (Ekonomikos fa kultetas), R. Greičių, V. Nekra šą, R. Osinskaitę, J. Pivorą, M. Žemeckaitę, (Teisės fakul tetas), R. Ramanauskaitę, D. Kavoliūną, M. širvinskj, V. Salaviejūtę, (Medicinos fakul tetas), D. Ivanauskaitę, O. šleinytę, K. Jarmolavičiūtę, V. Butkų, (Gamtos fakultetas) S. Budrytę, B. Budreiką, E. špilevskį, R. Baltrušaitį, E. Mauzą, N. Vutkiną, P. Žvirblį, T. Bilkį, K. Bulotą, V. Statulevičių (Fizikos-matematikos fa kultetas), G. Bernotaitę, D. Aleksejevą, G. Dienį, M. Voitkevičių, I. Kuprytę, A. Žaldokaitę, A. Bunikj, L. Gutauskaitę, L. Simanavičių, Z. Beinoravičiūtę (Chemijos fakultetas) ir daugelį kitų.
Iškilmingas posėdis* Balandžio 29 d. universiteto Aktų salėje (Čiurlionio g. 23) įvyko iškilmingas posėdis Ge gužės Pirmajai pažymėti. Pranešimą padarė LKP Vil niaus miesto Lenino rajono komiteto sekretorius drg. Bulko. Iškilmingame posėdyje buvo perskaitytas universiteto rek toriaus prof. Bučo Įsakymas, kuriame už šaunų darbą, gerą mokymąsi ir aktyvų dalyvavi
mą visuomeniniame darbe Ge gužės Pirmosios proga atžymė ti geriausi dėstytojai, studen tai ir administracijos darbuo tojai. Po iškilmingos, dalies įvyko koncertas. Universiteto savi veiklos kolektyvai šventėms paruošė didelį, įdomų ir turi ningą montažą, kurį iškilmin go posėdžio dalyviai išklausė su didžiausiu dėmesiu.
BENDROJE SKAITYKLOJE Baigiasi mokslo metai. Dau gelis mūsų universiteto stu dentų jau pradėjo ruoštis ar tėjančiai pavasario egzaminų sesijai. Šiomis dienomis ypač gyva universiteto bendroje skaitykloje. Čia ateina visų fakultetų ir visų kursų stu dentai baigti kursinių ar dip lominių darbų, ruoštis įskai toms ar egzaminams, paskaity ti naujų laikraščių ir žurnalų. Kasdien skaityklą aplanko daugiau kaip 200—250 studen tų. Ypač dažni lankytojai yra Istorijos-filologijos fak. stu dentai: Kazlauskas, Indrilaitis, Kizlaitytė, Taseckaitė ir kt. štai prie vieno iš artimiau sių stalų susikaupęs sėdi Is torijos-filologijos fak. IV k. lituanistas J. Kačiulis. Jis rū pestingai nagrinėja Šekspyro dramą „Hamletas", apie kurią turės papasakoti savo pirmoje pamokoje Vilniaus Salomėjos Nėries vardo vidurinėje mo kyklos IX klasėje. Pirmoji pa moka tai — svarbus įvykis Justino gyvenime, ir jis pui kiai žino, kad tarybinė moks leivija iš būsimo pedagogo reikalauja labai daug. Tuo laiku, kai kiti fakulte tai laikys egzaminus, gamti ninkai pradės savo įdomią ir turiningą praktiką. Todėl šian dien jų daug galima rasti skaitykloje. Rūpestingai geonuotraukos įskaitai ruošiasi III kurso geologijos spec. studen tas Vytautas Cibas. Greta jo du draugai Jakucevičius ir Dicevičius kartoja dinaminės geologijos kursą. Be diplomantų ir kitų aukštesniųjų kursų studentų, skaitykloje dažni svečiai ir I kurso studentai. Pavasario eg zaminų sesiją dauguma jų yra pasiryžę išlaikyti tik gerais ir labai gerais pažymiais. Istori-
jos-filologijos fakulteto I kur so studentą-komjaunuolĮ An tanavičių dažnai galima sutikti ne tik sporto aikštelėje, bet ir čia, skaitykloje. Šiandien jis nagrinėja P. Cvirkos apsaky mo „Prišvilptas velnias" stilių. Prie Stalino raštų tomo pa linko dvi aspirantės: Sigita Dobkevičiūtė (Chemijos fak.) ir Daina Galvydytė (Gamtos fak.). Jos abi ruošiasi artė jančiam filosofijos egzaminui. Treniruotės iš mūsų sporti ninkų atima daug laiko, ta čiau Medicinos fakulteto II k. stud. Bronius Žaliūnas neuž miršta ruoštis koliokvijumams ir seminarams. Iki treniruotės dar yra pakankamai laiko, to dėl jis nutarė tas minutes panaudoti raumenų ir nervų sistemos fiziologijos koliokvijumui pasiruošti. II kurso studentai šiemet baigia marksizmo - leninizmo pagrindų kursą. Paskutiniams seminariniams užsiėmimams studentai ruošiasi itin kruopš čiai, pradeda kartoti išeitą, medžiagą. Gerai ruošiasi se minarams Istorijos-filologijos fakulteto II kurso rusų kalbos ir literatūros specialybės stu dentė Tatjana Žukovą. Partijos istorijos egzaminui jau pradėjo ruoštis ir Istori jos-filologijos fakulteto IV k. studentas - istorikas Albertas Tumas. Jis skaito naujai iš leistos knygos „TSKP suvažia vimų, konferencijų ir CK ple numų rezoliucijos ir nutari mai” pirmąją dalį. Kasdien į skaityklą susiren ka vis daugiau ir daugiau stu dentų. Kiekvienas iš jų nori, kaip galima geriau išlaikyti artėjančius egzaminus, ir jie tą savo norą įgyvendins.
L. Zaleckaitė, A. šerkšnytė
EGZAMINAMS ARTĖJANT
į/
Medicinos fakulteto V kurso studentai jau nuo II semestro pradžios rimtai ir nuosekliai ruošiasi egzaminams. Studentai su ypatingu atsi dėjimu studijuoja tuos daly kus, iš kurių pavasarį laikys egzaminus, kaip antai: psi chiatriją, teismo mediciną, vai kų bei akių ligas. Nuoširdžiai dirbančių studentų tarpe mes matome mokslo pirmūnus-komjaunuolius Suminą, Cicėnaitę, Surgailytę, kurie labai gerai atlieka praktikos darbus, tuo parodydami gerą teorijos ži nojimą. Gerai ruošiasi egzami nams ir studentės Garberytė, Lukoševičiūtė, Biliūnaitė, ku rios stengiasi Įsigyti kuo dau giau mokslo žinių bei prakti kos įgūdžių. V k. studentai nori tapti gerais specialistais ir todėl artėjančius egzaminus yra pa siryžę išlaikyti vien gerai ir labai gerai.
O. Vaišvilaitė
V DIPLOMANTŲ PASKIRSTYMAS
Šiomis dienomis Istorijos-fi lologijos fakultete pasibaigė diplomantų paskirstymas į dar bą. Daugelis jaunųjų specia listų su didžiuliu džiaugsmu sutiko vykti į įvairias Tarybų Lietuvos vietas. Ypač gerai praėjo paskirstymas istorikų ir svetimų kalbų specialistų tar pe. Su pakilia nuotaika ir vi su jaunystės ryžtu diploman tai išvyksta į paskyrimo vie tas. Pavyzdžiui, drg. J, Chmieliauskaitė išvyksta dėstyti ru sų kalbos ir literatūros į Ku piškio vidurinę mokyklą, drg. M. Girnys lietuvių kalbą ir li teratūrą dėstys Taujėnų vidu rinėje mokykloje, drg. S. Okunauskaitė išvyksta į Kėdainius, kur vidurinėje mokykloje ji dėstys anglų kalbą, o drg. Litvaitytė (žurnalistikos specialy bė) išvyksta dirbti į Šiaulių miesto laikraščio „Raudonoji vėliava" redakciją. Visi jaunieji specialistai sa vo žinias, įgytas universitete, pritaikys praktikoje, dirbdami įvairiuose plačios Tėvynės kampeliuose. S. Vilniškytė
Egzaminai prasidėjo v
Dviejų universitetų draugystė
(Pasikalbėjimas su Gamtos fakulteto dekanu drg. Chomskiu) Šių metų balandžio 13—15 Jei kituose fakultetuose pa jos, geologijos, botanikos ka dienomis Kijevo Ševčenkos vasario egzaminų sesija dar tedras. Daug studentams padeda vardo universitete įvyko vie beldžiasi į duris, tai į mūsų mineralogijos katedros laboran nuoliktoji mokslinė konferenci fakultetą ji jau yra atėjusi. tas drg. Jučas. Kartu su studen ja, skirta Ukrainos susijungi Jau laikė dialektinio materia tais jis atlieka įvairus chemi mo su Rusija 300-sioms meti lizmo egzaminą IV kurso bio nius mineralų bandymus, sutei nėms pažymėti. logai. Reikia pasakyti, kad ši kia galimybes naudotis minera Konferencijoje dalyvavo sve grupė egzaminams šauniai pa lų rinkiniais. čiai beveik iš visų broliškųjų siruošė: iš 24 studentų, lai respublikų. Man teko garbe Intensyviausiai egzaminams kiusių dialektinio materializmo atstovauti mūsų universitetą. egzaminą, aštuoniolikos atsa ruošiasi III kurso geologų ir Kaip teisininkė, aš dalyva kymai buvo įvertinti labai ge geochemikų grupės. Šio kurso vau mokslų sekcijos rai ir šešių — gerai. Geriau studentai geriausiai išlaikė darbe.teisės Šioje sekcijoje buvo žiemos sesijos egzaminus. Šiai siai atsakinėjo Eitminavičiūtė, perskaityti referatai, liečiu egzaminų sesijai jie ruošėsi Burbaitė, Lauminas ir kt. Ukrainos susijungimą su Rusi Gerai laiko pirmuosius sesi nuo pat mokslo metų pradžios. ją, o taip pat baudžiamosios ir jos egzaminus III kurso biolo Jie aktyviai dalyvavo semi civilinės teisės klausimais. gų grupės studentai. Si grupė naruose, lankė paskaitas, laiku jau išlaikė politekonomijos eg ir pavyzdingai atliko labora Mes daug ko galime pasi torinius darbus. Iš tokių stu mokyti iš Kijevo studentų. Jų zaminą. Visa tai rodo, kad šį pavasa dentų galima paminėti geolo referatai — ilgo darbo vaisius, rį Gamtos fakulteto studentai gus Šliaupą, Dansevičių, geo- parašyti dirbant ištisus metus. egzaminus sutinka žymiai ge chemikus Cibą, Jankauską, ■ Apie referatus buvo padaryti ilgi išsamūs pranešimai, ku Laškovą, Zabulėną ir kt. riau pasiruošę. riuose buvo ne tik iškelti Darbas verda ir fakulteto Gerai egzaminams ruošiasi mokslinių darbų trūkumai, bet skaityklose, ir laboratorijose bei ir botanikos spec. studentai ir papildė juos. Jankevičiūtė, katedrose prie geologinių ir Jermolavičiūtė, Balandžio 16 dieną įvyko mineraloginių rinkinių. Čia Bakšickaitė, geografai Tomkus, užbaigiamasis plenarinis posė studentai gauna ne tik rei Maksimenkaitė, Sleinytė. dis. Kijeviečiai apdovanojo kalingiausias knygas, bet ir Išlaikę egzaminus, studen svečius knygomis, o svarbiau įvairius prietaisus laboratori tai vyks į įvairias Tarybų Są sia, mokslinio darbo patyrimu. niams darbams atlikti, kas jungos vietoves atlikti prakti Būdami Kijeve, mes neapsi dar labiau pagilina jų teo kos, dalyvaus Lietuvos TSR ribojome dalyvavimu moksli Mokslų Akademijos ruošiamo rines žinias, suriša jas su praktika. Katedrose įvestas se žemės turtų tyrinėjimo eks nėje konferencijoje. Kijevo budėjimas. Čia dėstytojai duo pedicijose, kas dar labiau su universiteto komjaunimo ko da studentams konsultacijas. tvirtins per mokslo metus įgy mitetas sudarė miesto muzie Iš tokių katedrų, kurios labiau tas žinias. Švenčių proga noriu palinkėti jų, teatrų aplankymo planą. siai padeda studentams ruoštis egzaminams, galima pažymėti fakulteto studentams ateityje augalų anatomijos ir fiziologi studijuoti dar sėkmingiau.
Ir štai, mes universiteto au tobusu važiuojame gražiomis Kijevo gatvėmis. Ekskursijos vadovas pasakoja mums Auk sinių vartų, universiteto isto riją, apie Sofijos soborą, Peščerskos Lavrą, Bogdano Chmielnickio paminklą ir kitas istorines vietas. Pro mūsų akis praplaukia Ukrainos praeities vaizdai: tamsi liaudis, klūpanti prieš ikonas, vienuoliai, užsimūriję rūsiuose dievo garbei, Kijevas liepsnose, didvyriška liaudies kova su lenkų ponais ir vo kiškaisiais grobikais, — šau nusis hetmonas Bogdanas Chmelnickis ant žirgo, rodąs liaudžiai laisvės kelią — kartu su Maskva ir puikūs rūmai, skvernai, parkai, laimingi, pasi puošę žmonės — Tarybų Ukrai. na. Aplankėme Operds ir bale to, Rusų dramos, ir Ukrai niečių dramos teatrus, buvome Stereckino salėje. Draugiškai priėmė mus Ki jevo studentai, didelį įspūdį paliko miestas ir jo istoriniai paminklai. Aš tikiu, kad ry šys tarp dviejų universitetų bus toks stiprus ir nuoširdus, kokia stipri ir nuoširdi yra ta rybinių tautų draugystė.
Saulėta ankstyvo pavasario diena. Aluntos miestelio kultū ros klubo salė pilnutėlė kol ūkiečių, vidurinės mokyklos moksleivių ir mokytojų, šian dien Vilniaus universiteto Gamtos fakultetas savo šefuo jamajame Mičiurino vardo kolūkyje surengė mokslinę konferenciją agrotechnikos klausimais, o po jos — stu dentų saviveiklos pasirodymą. Susirinkimą atidaro kolūkio pirmininkas drg. Repečka, su pažindindamas susirinkusius su konferencijos darbotvarke ir pasveikindamas mokslininkus, atvykusius padėti kolūkie čiams kuo greičiau įvykdyti TSKP CK Plenumų nutarimuo se iškeltus žemės ūkio ga mybos išvystymo uždavinius. Su dideliu dėmesiu susirinku sieji išklausė keturis praneši mus. Prof. A. Minkevičius pa pasakojo kolūkiečiams apie nuostolius, kuriuos kasmet pa daro bulvių ligos, ir nurodė konkrečias priemones, kaip su jomis kovoti. Prof. J. Dagys kalbėjo apie mičiurininio agro
biologijos mokslo pasiekimus, sprendžiant augalų tręšimo klausimą. Jis nurodė, jog už tenka atitinkamu būdu duoti vienam hektarui keletą gramų boro, mangano, vario, cinko, kad keliais centneriais padidė tų augalų derlius. Verti rim to dėmesio esą ir bakterijiniai preparatai nitroginas ir azotobakterinas, kurie pratur tina dirvą atmosferinį azotą fiksuojančiais mikrobais, irgi padedančiais pakelti dirvos derlingumą. Doc. P. Petryla pabrėžė sėjomainų reikšmę dirvos derlingumui ir papasa kojo, kaip jas teisingai supla nuoti. Po pranešimų susirinkusieji labai šiltai sutiko Fizikos-ma tematikos fakulteto studentų saviveiklos pasirodymą. Kolūkyje įvykusi konferen cija dar kartą parodė, su ko kiu dėmesiu ir nuoširdumu kol ūkiečiai sutinka savo šefus.
G. Kazragytė, Teisės fak. IV k. studentė
------- v
Mokslinė konferencija kolūkyje
Šiemet profesoriui Zigmui Žemaičiui sukanka 70 me tų. Tai vienas seniausių universiteto darbuotojų. Ta čiau, nepaisant senyvo amžiaus, prof. Žemaitis atlieka didelį pedagoginį darbą, ruošdamas respublikai specia listus. Prof. Žemait >> šiuo metu dėsto matematinės analizės, matematikos dėstymo metodikos, variacinio skaičiavimo, matematikos istorijos paskaitas. Nuotraukoje: prof. Žemaitis matematikos dėstymo metodikos paskaitos metu. A. Antanaičio nuotr.
MUSŲ PIRMŪNAI^ busimasis mokslo
DARBUOTOJAS Fizikos-matematikos fak. dės tytojai ir studentai gerai pa žįsta šio fakulteto V k. stu dentą drg. V. Statulevičių. mokslo pirmūną, aktyvų vi suomenininką, jau spėjusį pa sireikšti mokslo tiriamajame darbe. Tarybinė santvarka sudarė puikiausias sąlygas drg. Statulevičiui — neturtingų vals tiečių sūnui — mokytis. Jis 1949 m. baigė Darbininkų ir valstiečių parengiamuosius kur sus prie mūsų universiteto ir įstojo į Fizikos-matematikos fakultetą studijuoti savo pa mėgtąją matematiką. Nuo pat pirmųjų dienų aukštojoje mokykloje drg. Stalulevičius atkakliai mokosi, entuziastiškai dalyvauja visuo-
m<yiiniame darbe. Greit jis užsitarnauja visai pelnytą au toritetą tiek studentų, tiek
LV 38074
dėstytojų tarpe, iškeliamas bendrosios matematikos kated ros vyr. laborantu. Visam jo gyvenimui paliks atmintina diena, kai jis buvo priimtas į šlovingąsias TSKP eiles. Jau trečiame kurse drg. Statulevičius pradeda dirbti moks lo tiriamąjį darbą. Jo gabu mai, o pirmoje eilėje nepa prastas darbštumas ir valia, leidžia jam pasiekti puikių re zultatų. Nepraeina nė vienos studentų mokslinės konferen cijos, kurioje jis nedalyvautų, ir jo darbas nebūtų atžymimas pirmąja vieta. Iki šiol drg. Statulevičius užbaigė jau 3 mokslinius darbus, kurių vie nas pristatytas spausdinti vi sasąjunginiame studentų moks lo darbų rinkinyje o kitas „VVU mokslo darbuose". Ypač vertingą darbą jis atliko šiais metais. Darbas pavadintas „Nelyginių skaičių išdėstymas trijų pirminių skaičių suma"; jame nagrinėjama garsioji Goldbacho problema. Šią prob lemą, suformuluotą 1742 m. Pe terburgo Mokslų Akademijos nario Ch. Goldbacho, pavyko išspręsti tik 1937 m. įžymia jam tarybiniam matematikui akad. I. M. Vinogradovui ir tuo akivaizdžiai pademonstruo ti tarybinių matematikų sukur tų metodų pajėgumą. Drg. Sta tulevičius savo diplominiame darbe gerokai patikslina I. M. Vinogradovo rezultatus. Dar bas žymiai pralenkia diplomi niams darbams keliamus reika lavimus. Šiais metais drg. Statulevi čius baigia universitetą ir re
komenduojamas aspirantūron. Drg. Statulevičiaus energija, darbštumas ir gabumai galėjo produktyviai pasireikšti tik ta rybinės santvarkos dėka, kai visiems darbininkų ir valstie čių vaikams kelias į mokslą yra atviras. Doc. J. Kubilius
JAUTRUS DRAUGAS Apie Lesauską, Ekonomikos fak. III k. pramonės spec. gruporgą, grupės draugai kal ba: — Kietas, kaip titnagas, nė per nago juodymą niekam ne nusileis. Iš kalbų atrodytų, kad tre čio kurso.-, pramonininkų gruporgas aukštas, stambus, pla čių žestų, * rėksnys, mėgstąs bartis. Tačiau visa tai — netiesa. Toliau klausantis tų draugų pasakojimo, pajunti jų žodžiuose kažką šilto, išdidaus. Nėra abejonės, kad draugai didžiuojasi savo gruporgu. Ir kodėl nesididžiuoti, jei yra kuo. Juozas Lesauskas — jaunas komjaunuolis, nuo to laiko, kai jis padavė pareiškimą sto ti į VLKJS eiles suėjo vos vieneri metai. Jau anksčiau jis pasižymėjo, kaip pavyzdingas, kruopštus studentas, geras draugas. Draugai jam padėjo pasirinkti teisingą kelią — komjaunuolio kelią. Šių mokslo metų pradžioje grupė Juozui patikėjo atsakin gas pareigas — jį išrinko gruporgu. Savo draugų pade
Vyr. dėst. Petras Bluzmanas, Gamtos fak. vietos komiteto pirmininkas, konferencijos dalyvis damas jis šiuo metu gruporgo pareigas puikiai vykdo. Juo zas kuklus, tylus studentas. Atrodo, tarsi jo grupėje ne būtų. Tačiau jis yra, jis pa stebi trūkumus. Štai prieš kurį laiką komjaunuolis Augėnas blogai lankydavo seminarus, o atvykęs nepasisakydavo. Po vieno seminaro Juozas ir keli kiti grupės draugai su juo pa sikalbėjo, ir Augėnas ėmė ge riau ruoštis seminarams. Juozas — mokslo pirmūnas, drausmingas studentas, to jis reikalauja ir iš kitų. Svarbiau sia mokymasis. Į tai nukreip
tas grupės dėmesys, ypač da bar, artėjant egzaminams. Šiuo metu į tai nukreipta Juozo Lesausko veikla. — Pas mus yra dar daug trūkumų, — kalba Juozas Le sauskas, — bet aš esu pasiry žęs kartu su grupės komjau nuoliais juos pašalinti ir dar plačiau išvystyti grupės darbą. Nėra abejonės, kad Juozui tas padaryti pavyks. A. Anskaitls
Badak«y«a adresa#: Vilnius, Stuokos-GucevldUua g-vė Nr. S, talaf. Nr. 2-10-38.
Medicinos fak. aukštesniųjų kursų studentai atlieka prak tinius užsiėmimus Vilniaus miesto ligoninėse. Čia jie daro nesudėtingas operacijas, asistuoja, tiria ligonių sveikatos sto vį. Nuotraukoje: IV kurso studentai Vilniaus respublikinėje klinikinėje ligoninėje chirurgijos pratybų metu. * *-------------
Akademinis choras šventes švenčia Rygoje ir Tartu Vėlyvą ketvirtadienio naktį I tingas dainas, kaip Ernesakso, geležinkelio stoties laikrodžio ,.Vestuvės kolūkyje", Liudig, rodyklės sustojo ties pirma • „Miškas", Smetanos chorą iš valanda, kada vėsų pavasario „Parduotosios nuotakos" ir ei orą suvirpino galingas garve lę kitų. žio švilpesys. Vienas po kito Dirigentas Sližys kreipia dė pro išlydinčiuosius lėtai pra mesį ne tik į atlikimo techni slenka išeinančio traukinio va ką, bet ir į išpildymą būdą. gonai. Vilniaus valstybinio Ar besiklausytum gruzinų liau universiteto akademinis choras dies dainos „Aragva", ar lat išvyko į tolimą kelionę — Ry vių „Pūsk, vėjeli", ar Sasnaus gą ir Tartu. ko dainos „Karvelėliai", kurią Gegužės Pirmosios šventės išpildo studentas Matulionis. dienas mūsų saviveiklininkai — visur tave priverčia susi praleis kaimyninėse respubli mąstyti puikiai choro pertei kose — Tarybų Latvijoje ir kiamas lyrizmas. Visa tai pa Tarybų Estijoje, ten jie susi siekti padėjo dažnos repetici pažins su latvių studentais, jos, koncertai, kurių ypač susitiks su savo senais pažįs daug buvo atlikta rinkimų die nomis. tamais — estais. Pagrindinis studentų uždavi Gražus ir turiningas tarybi nių studentų gyvenimas. Jiems nys yra gerai mokytis. Tačiau sudarytos visos sąlygos ir mo saviveiklininkai suranda laiko kytis, ir vystyti savo gabu ir repeticijomis, ir koncertams. mus. Gera jausti, jog gyveni Jau eilė metų, kaip reguliariai tokioje šalyje, kurioje, kur be lanko choro repeticijas Istori nuvažiuosi, visur rasi draugų. jos-filologijos fakulteto stu Prieš mėnesį mūsų universi dentai Antanavičius, Keleviteto studentai klausėsi estų šius, Gaulytė, Fizikos-matema dainų, išpildomų Tartu univer tikos fakulteto studentas Ažusiteto chorisčių, dabar estai ir sienis, medikas Gelčys, chemi latviai pasiklausys lietuviškų kai Slyžytė, Zolubas, Gamtos dainų, turės progos įvertinti fakulteto studentai Jašinskaitė. mūsų akademinio choro pasie Rainys ir kt. Iš naujųjų cho kimus. O reikia pasakyti, kad ristų, reikia paminėti Nedvecšie laimėjimai, pasiekti atkak kaitę, Suopytę, Linčių, Pažūsį. liu darbu, nemaži. Kas neseniai Universiteto akademinis cho girdėjo akademinio choro kon ras savo istorijoje turi įrašęs certą, tas aiškiai pamatė, kad nemažą laimėjimų. Reikia tikė senasis choro repertuaras pa tis, kad broliškų respublikų keistas iš pagrindų. Kiek daug studentams jie duos aukštai jėgų teko įdėti choro vadovui meniškus koncertus. P. Sližiui, ir visiems choris tams, paruošiant tokias sūdė- i Z. Serapinas MOKSLO PIRMŪNAS — SPORTININKAS
kietijos Demokratinės Respub likos rinktinės. TSRS rinktinė 1952 m. įvyko Tarybų Są susitikimą laimėjo 9:6. Aktyvus dalyvavimas spor jungos stalo teniso pirmenybės Taline, kuriose ir man pirmą kartą teko dalyvauti. Šiose pir menybėse aš susipažinau su VVU studentu Algimantu Saunoriu, kuris tais metais iško vojo garbingą šalies čempiono vardą. Pasibaigus pirmenybėms, su Algimantu pasikeitėme ad resais ir pradėjome susirašinė ti. Laiškuose jis man dažnai nurodinėdavo, kaip treniruotis, tvarkyti savo darbo dieną, kad užtektų laiko ir pasportuoti ir pasimokyti. Dažnai jis man ra šydavo ir apie mokslą univer sitete. 1953 m. aš atvažiavau į Vil nių ir įstojau į Ekonomikos te visiškai netrukdo Algiman fakultetą. Universitete mes tui gerai mokytis. Nuo pirmų dar labiau susidraugavom, jų mokslo dienų universitete drauge treniravomės, dalino mės patirtimi. Treniruočių me A. Saunoris mokosi tik labai tu Algis dažnai pamokydavo gerais ir gerais pažymiais. Tai mane tiek žaidimo technikos, dar kartą įrodo, kad mokamai tvarkant savo darbo dieną ga tiek taktikos. lima būti ir geru sportininku, Ir štai atėjo 1953 m. TSRS ir mokslo pirmūnu. stalo teniso pirmenybės. Jei Universiteto studentai — 1952 m. aš, kaip ir daugelis sporto mėgėjai yra be galo dė kitų stalo teniso mėgėjų, neti kingi, Komunistų partijai ir kėjau, kad Saunoris iškovos Tarybinei vyriausybei už su šalies čempiono vardą, tai da darytas puikiausias sąlygas bar visų pirmenybių metu bu mokytis ir sportuoti. vo jaučiamas Algimanto pajė V. Baltakis, gumas. Saunoris antrą kartą iš Ekonomikos fak. I k. stud. eilės tampa šalies čempionu. TSRS stalo teniso pirmeny bių dalyvis Švenčių išvakarėse Algiman tas Saunoris dalyvavo stalo teniso pirmenybėse tarp TSRS L. e. redaktoriaus pareigas stalo teniso rinktinės ir Vo P. MIKUCKA1
Spaudi „Tiesos" spaustuvė Vilniuje. Tiražas 1000 egz.
Užs. Nr. 00687