VISAS JĖGAS ☆
PASIRUOŠIMUI EGZAMINAMS!
☆
visu Saliu
proletarai, vienykitės!
Garbingi spaudos uždaviniai 1 Šiomis dienomis visi mūsų didžiosios Tėvynės darbo žmonės pažymėjo Tarybi nės spaudos dieną. Tarybinė liaudis myli savo spaudą — artimiausią partijos pagal bininką statant komunizmą. Vis didesnį vaidmenį atlieka universiteto spauda. Ji vis veiksmingiau padeda rek toratui ir partinei organizacijai ruošti aukš tai kvalifikuotus ir visapusiškai išsilavinu sius tarybinių specialistų kadrus. Nuolat stiprindamas ryšius su skaitytojais — stu dentais ir dėstytojais ir remdamasis jais, „Tarybinis studentas" siekia gerinti savo darbą kovoje už pažangumą moksle, už studentų akademinę drausmę, siekia drą siau kelti Įvairius universitete pasitaikan čius trūkumus. Garbingi uždaviniai tenka universiteto sieninei spaudai. Šiomis dienomis įvykusi universiteto sieninės spaudos apžiūra paro dė, kad fakultetinių ir kursinių sienlaik raščių redkolegijos žymiai pagerino spaus dinamos medžiagos kokybę. Artėjant pava sario egzaminų sesijai, redakcinis sienlaik raščių aktyvas sukoncentravo visą dėmėsi studentų mokymosi klausimams nušviesti. Daug išsamios medžiagos šiuo klausimu spausdina fakultetiniai sienlaikraščiai „Ta rybinis ekonomistas" ir „Tarybinis chemi kas". Tačiau ne visa universiteto sieninė spau da skiria pakankamą dėmesį egzaminų se sijai. Pavyzdžiui, kursiniai Teisės fakulteto sienlaikraščiai mažai teduoda medžiagos šiuo klausimu, o ir duodamoji medžiaga yra abstrakti, blanki ir nekovinga. Kai ku rių sienlaikraščių, pavyzdžiui, Istorijos-fi lologijos fakulteto, redkolegijos skiria ne pakankamą dėmesį reguliariam laikraščių išleidimui. Jos pasitenkina išleisdamos ge resnės kokybės laikraštį apžiūros proga, bet nesistengia sistemingai ir visapusiškai nu šviesti fakulteto gyvenimą eiliniuose nu meriuose. Nedovanotina, kad Medicinos, Fizikosmatematikos ir kai kuriuose kituose fakul tetuose nėra leidžiami, arba labai retai teišleidžiami, kursiniai sienlaikraščiai. Kaltė už tai tenka kursinėms komjaunimo orga nizacijoms. Vystant spaudoje trūkumų It negerovių kritiką, ypatingai svarbią vietą redkolegi jų darbe užima kova už talpinamos kritikinės medžiagos veiksmingumą. Reikia pa žymėti, kad ši redkolegijų darbo sritis universiteto sieninėje spaudoje yra ap leista. Nė viena sienlaikraščio redkolegija dar nepasiekė, kad į jos kritikinius signa lus būtų greitai reaguojama, nė viename
sienlaikraštyje dar nepasirodo straipsneliai, pasakoją apie kritikinės medžiagos atgar sius, nėra įvesta skyrelis „Mūsų medžia gos pėdsakais". Dar nevisada gauna rei kiamą atgarsį ir kritikiniai „Tarybinio stu dento" signalai. Fakultetų partinių, visuomeninių organi zacijų uždavinys — padėti savo spaudos iry.-r;: redkolegijoms kovoti už spausdina mos medžiagos veiksmingumą. Jos turi pla čiai išaiškinti, kad nereagavimas į spaudos kritikinius signalus yra ne kas kita, kaip kritikos slopinimas, jos užgniaužimas. Ypatingai didelį vaidmenį reikia atkreip ti į satyros žanrą. Satyra yra kovingiausia priemonė kovoti su studentų atsilikimu moksle, su dar vis pasitaikančiais amoraliniais reiškiniais. Satyra kartu daro laik raštį ir įdomesnį. Siekiant, kad laikraštis taptų įdomus ir kovingas, reikia žymiai sustiprinti partinį ir komjaunimo organizacijų vadovavimą fakultetinių bei kursinių sienlaikraščių redkolegijoms. Ekonomikos fakulteto sien laikraštis yra todėl kovingas, kad jo red kolegijos veikla nuolat domisi fakulteto partinė organizacija, jos sekretorius drg Simonavičius. Partinės organizacijos sekre torius nukreipia redkolegiją į svarbiau sius uždavinius, duoda vertingų patarimų, daug rašo pats. Tačiau to negalima pasakyti apie kai kurių kitų iakultetų partines organizacijas. Pavyzdžiui, Gamtos, Istorijos-filologijos fa kultetuose partinės organizacijos pasitenki na išrinkdamos komunistą, atsakingą už sienlaikraščių išleidimą. Tokio vadovavi mo negalima vadinti vadovavimu. Jis ro do, kad minėtuose fakultetuose neįvertina ma sieninė spauda. Partinės ir komjaunimo organizacijos tu ri padėti redkolegijoms nuolat plėsti savo aktyvą. Tik plataus aktyvo pagalba red kolegijos galės sienlaikraščius padaryti įdomius. Reikia pasmerkti, kai kurių red kolegijų neteisingą praktiką viską parašyti ir užpildyti sienlaikraščio skiltis pačioms. Sienlaikraščių redkolegijose turi dirbti ge riausieji studentai — mokslo pirmūnai. Dabar prieš universiteto sieninę spaudą iškilo svarbus uždavinys. Ji turi visapusiš kai nušviesti pasiruošimą egzaminų sesijai. Sienlaikraščio skiltyse reikia skleisti teigia mą patyrimą, bet svarbiausia — negailes tingai kovoti prieš bet kokį atsilikimą moksle, griežtai kritikuoti tinginius ir atsi likėlius. Dalykiška ir principinė kritika pa dės universiteto sienlaikraščiams įvykdyti savo uždavinį — sutelkti visas studentų jėgas mokymuisi.
ŠVENTINĖS DIENOS UNIVERSITETE * Ankstyvas, švelniu vėsumu vardo kailių apdirbimo, Elekt gaivinantis Gegužės Pirmo ros skaitiklių gamyklos ir ki tų įmonių darbininkais. Tai — sios rytas. Gražiai papuoštomis gatvė ne paprastas prisijungimas. Jis mis kartu su kitais į universi — vidinio tarybinės inteligen teto centrinių rūmų kiemą sku tijos ir darbo žmonių vienin ba studentai — sportininkai. gurno rezultatas. Stipriai spaudžia jie vienas ki Geriausieji universiteto stu tam ranką. Visur girdėti nuo širdūs šventiniai linkėjimai. dentai žygiuoja bendroje rajo Greit susirikiavę, energingu no kolonoje, o universiteto košūksniu atsakę į šventu rekto (lonos priešakyje plačiai visoje riaus sveikinimą, pasipuošę raudonomis vėliavomis, šū i Tėvynėje žinomas, lietuvių li kiais, USK ženklu, sportininkai teratūros ir meno dekados išžygiuoja į Jaunimo stadioną. Maskvoje dalyvis, liaudies dai Tik ką fizkultūrininkų palik nų ir šokių ansamblis. Gra tą senojo universiteto aikštę žus tai kolektyvas. Jo nariai užpildo dėstytojai, administra — geri saviveiklininkai, bet cijos personalas, studentai. pasirinktos Daugiausia joje švytinčių dar geresni savo džiaugsmu ir energija studen specialybės žinovai. Šalia jau tų. Negali nesidžiaugti jie, nesniųjų kursų šventinėje ko negali nedemonstruoti šiandien lonoje žygiuoja diplomantai — savo atsidavimo Partijai ir ansamblio nariai, Vyriausybei, atvėrusiai duris į seniausieji mokslą, išmokiusiai kovoti ne Vidrinskaitė (Istorijos-filologi tik už savo, bet ir už šviesią jos fak.), Šalavijūtė, Morkūnas, visos tarybinės liaudies ateitį. Žvirblytė (Medicinos fak.) ir Tarybinė inteligentija įsi kiti. Beveik visi jie vyksta į jungia į bendrą Lenino rajo no darbo žmonių koloną. Įvai naują tarybinį kaimą. Ten sa riaspalvių vėliavų, proletaria vo puikiu darbu jie įrodys to vadų portretų ir šūkių miš šiandien demonstruojamą pasi kas. Ir mūsų universiteto stu ruošimą tarnauti liaudžiai dentai žengia koja kojon su Mėgstą mokslą, kaip Morkūnas, Vitenbergo vardo kailių siuvi mo, „Laisvės" siuvyklos, Vito stos į aspirantūrą.
Greta su gamtininkais žy giuoja stambiausiojo universi teto Istorijos-filologijos fakul teto studentai. Kitais metais fakultete, bus jau daugiau kaip 1000 studentų. Daug puikių specialistų išeina į gyvenimą iš jo auditorijų. Tvirtu žings niu lygiagrečiai su kitų fakul tetų studentais žengia gabus Ekonomikos fakulteto studen tas ir visuomenininkas Nekra šius, fizikai, medikai, teisinin kai ir kitų specialybių stu dentai. Jų specialybės skirtin gos, bet visus juos jungia bendra ištikimybė ir atsidavi mas mylimai Komunistų parti jai, Tarybinei vyriausybei ir didžiajai tarybinei liaudžiai. Gražus mūsų choristų kolek tyvas Gegužės Pirmąją sutiko, žygiuodam.. Tartu miesto gat vėmis, susikabinę rankomis lyg broliai su broliškosios Es tijos studentais. Tai yra ryš kus teisingos nacionalinės poli tikos, broliško bendradarbiavi mo pavyzdys. Džiaugsmingai praleidę Ge gužės Pirmosios šventę, uni versiteto studentai ir toliau pasiryžę puikiai mokytis, gi linti savo specialybės žinias ir tapti gerais tarybiniais specia listais.
VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO. REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Nr. 16 (160',
1954 m. gegužės 7 d., penktadienis
Kaina 20 kap.
Bibliotekininkų kursiniai darbai v
Chemijos fak. IV k. studen tai šiuo metu laiko egzaminus. Daugelis studentų egzaminams ruošiasi skaityklose, laborato rijose. Nuotraukoje: IV kurso che mikas mokslo pirmūnas J. Jakubonytė ir A. Valsiūnas ko loidų chemijos laboratorijoje.
--------- *
»---------
Baigiamas diplominių darbų gynimas \/ Diplominių darbų gynimas Teisės fakultete eina prie ga lo. Teisės fakulteto studentaidiplomantai pasiryžę savo dip lominių darbų gynimą baigti iki gegužės mėn. 15 dienos. Baudžiamosios teisės ir bau džiamojo proceso ciklo pusė diplomantų, apgynusių diplo minius darbus, gavo labai ge rus įvertinimus. Pažymėtini studentų-diplomantų drg. drg. Motiekos, Petuchausko, Starovolskio darbai. Labai gerai įvertintas civili nės teisės ciklo studento-diplo manto drg. Murausko darbas tema „Teisiniai santykiai ta rybinėje civilinėje teisėje". Kiek blogiau diplominių dar bų gynimas vyksta valstybinės teisės cikle. Šio ciklo studentės-diplomantės drg. Girzonaitės diplominis darbas buvo įvertintas vos patenkinamai Studentas - diplomantas drg Beržnickis savo diplominiame darbe iškėlė kai kuriuos klai dingus teiginius, dėl ko žymia dalimi kaltė tenka ir diplomi nio darbo moksliniam vadovui vyr. dėstytojui Gorbunovui. Diplominių darbų gynimas Teisės fakultete rodo, kad dau guma fakulteto studentų-diplo mantų paliks universiteto sie nas gerai įsisavinę savo spe cialybę ir pasiruošę dirbti praktinį darbą. R. Būdvietis
Šiais metais III k. bibliote kininkystės specialybės stu dentai gamybinę praktiką at liko geriausiose Leningrado bibliotekoje. Praktikos metu mes turėjome surinkti medžia gą ir savo kursiniams dar bams. Visų studentų kursinių darbų tematika yra susijusi su Valstybinės Saltykovo-Sčedrino vardo, Vyborgo kultūros namų ir kitų bibliotekų darbo orga nizacija bei metodais. Įdomų kompleksinį darbą „Valstybinės viešosios Saltykovo-Ščedrino vardo bibliote kos lietuviškieji fondai" rašo drg. drg. Lingė, Sabaitaitė ir Tamošiūnaitė. Šiame darbe studentai nagrinėja lietuviš kuosius fondus ir, panaudoda mi archyvinę medžiagą, studi juoja lietuviškų knygų pate kimo į biblioteką kelius. Kituose darbuose, kaip, pvz., drg. Gugaitės darbe „Biblio-
grafinis darbas Leningradu Centrinėje bibliotekoje", drg. Januškevičiūtės — „Kaip Vy borgo kultūros namų bibliote ka moko skaitytojus naudotis literatūra bei kelti savo išsi lavinimą" studentai nagrinėja darbo su skaitytojais organiza ciją ir apibendrina bibliotekų patyrimą šiose darbo srityse.
Savo darbuose mes stengia mės tiksliai išstudijuoti mūsų šalies priešakinių bibliotekų darbo patyrimą ir perteikti jį respublikos bibliotekoms. Dide lę pagalbą, rašant kursinius darbus, teikia katedros dėsty tojai. Konsultacijų metu dėsty tojai apibendrina mūsų žinias, nurodo klaidas ir padeda jas ištaisyti. Dauguma grupės studentų kursinius darbus artimiausiu laiku numato užbaigti. V. Radzevičius
Egzaminai Ekonomikos fakultete Ekonomikos fak. III k. poli tinės ekonomijos specialybės studentai gegužės 4 d. išlaikė savo specialybės egzaminą. Egzaminą laikė 9 grupės stu dentai. 7 studentų atsakymą vyr. dėst. Simonavičius įverti no labai gerai, likusių dviejų — gerai. Labai gilų ir sistemingą sa vo specialybės žinių įsisavini mą parodė drg. drg. Vedaraitė, Mitrikas, Nekrašius. Minėta grupė tokių puikių
egzaminų rezultatų pasiekė savo kruopščiu ir įtemptu da lyko studijavimu per ištisus mokslo metus. Geras paskaitų lankymas, uolus ruošimasis se minarams įgalino grupės stu dentus pilnai įvykdyti savo tiesioginę studentišką parei gą. Neveltui III k. politinės ekonomijos specialybės grupė laikoma viena iš geriausių fa kultete.
-------------- ----------------
R. Rupeika
Sąžiningumas Neseniai Istorijos-filologijos fakulteto IV kurso studentą Vaičekauską ištiko nelaimė: vaikinas pametė laikrodį. „Ge ra „Pobieda" buvo.. . Ką ir bekajbėti", pagalvojo jis, apgai lestaudamas. „Bet kur tu jį dabar berasi, kas nupuolė, tas prapuolė..." Tačiau koks buvo jo nuste bimas, kada perskaitė nedide lį skelbimuką: „Rastas laikro dis. Kreiptis pas A. Kinderį, gyvenantį Liepos 21-osios bendrabučio 433 kambaryje". Ir tikrai, nuėjęs pas A. Kin dejį 'ir papasakojęs jam laik rodžio žymes, Vaičekauskas vėl atgavo savo rankinį laik rodį. i Kada daikto savininkas pa
Nuotraukoje: (iš kairės į dešinę) universiteto vėliavnešių kolona, universiteto liaudies dainų ir šokių ansamblis, Medicinos lektyvas Gegužės Pirmosios demonstracijos Vilniuje metu. , ąe '
r
siūlė radėjui 50 rublių radybų, A. Kinderys atsisakė nuo pa siūlytų pinigų, juokaudamas: — Čia dabar kas? Negi gra žu iš žmogaus nelaimės pelny tis. .. Tokių sąžiningų studentų, kaip I kurso lituanistas A. Kinderys universitete daug. Mes dažnai galime pastebėti ar tai universiteto centriniuose rūmuose, ar tai fakultetuose, ar tai bendrabučiuose nedide lius skelbimėlius: „Rastas par keris. Kreiptis pas. .„Ras ta skarelė. Atsiimkite pas..." Komunistinės moralės bruožai vis giliau įeina j mūsų studen tijos buitį.
M. Pranokus
iąKuiteto koA. Anskaičio nuotr.
J
LIETUVIŠKOS DAINOS TARYBŲ ESTIJOJE
SIENINĖS SPAUDOS APŽVALGA
Už giliq ir veiksmingq kritikq
v/
Ankstyvas Gegužės Pirmo sios rytas Tartu geležinkelio stotyje. Iš traukinio į peroną pasipila judri jaunų žmonių masė. Skaitytojas jau žino, kad tai universiteto akademi nis choras. Skubame išeiti į miesto pusę. Staiga. .. darniai ir galingai nuskamba pažįsta mos lietuviškos dainos moty vas, girdime lietuviškus žo džius. . . „ ... Atkelkite jai vartus, at verkite jai duris. Ar girdite, kaip džiaugias mūs tėviškės širdis"... Geriau už bet kokius orkest rus, už dailiausias šnekas bu vo tas paprastas, broliškos res publikos studentų pasveikini mas. Kalbėti daug neteko. Daina vo čia vieni, čia antri, čia vi si drauge. Muzika tiksliau iš reiškia jausmą už bet kokius žodžius. Muzikoje žmogui leng viau parodyti sielą. Estų kal bos mes nesupratome, jie ne suprato lietuviškos, o dainas suprato ir jie ir mes. Po Tarybų. Estijos universi teto vėliavomis žygiavome Gegužės Pirmosios parade. Ko lonoje mirgėjo spalvoti lietu viški ir estiški tautiniai dra bužiai. Didžiuliame rate susiki bę rankomis dainavo estai ir lietuviai ir dainų tų atrodė be galo daug. Vienodai darniai iš jaunų krūtinių liejasi ukrai niečių liaudies daina apie pla tųjį Dnieprą, rusų „Ermakas", estų „Staklelės", lietuvių „Šė riau, šėriau sau žirgelį" ir kitų tautų liaudies ir tarybinės dainos.
Nepalyginamos savo didin gumu skambėjo puikiosios ta rybinių kompozitorių dainos apie taiką, apie šviesų Ta rybų šalies gyvenimą, apie nesuardomą tautų draugystę. Iš Vyriausybės tribūnos ai dėjo šūkiai: „Tegyvuoja tary binių tautų draugystė! „Tegy vuoja Tarybų Lietuva!" Nežiūrint ilgos ir varginam čios kelionės, koncertą univer siteto dainininkai atliko su ypa tingu pakilimu. Atskirų dainų išpildymas buvo aukštesnis už kolektyvo meninį pajėgumą. Klausytojams ypač patiko Kavecko „Gimtinės dangus", „Žo deliai" (solistė Buinevičiūtė), lietuvių liaudies dainos „Kur tas šaltinėlis" (solistas I Matu lionis), „Nudavė močiutė" ir kitos. Salė buvo nustebinta, kada choras atliko estų kom pozitoriaus Ernesakso dainą „Vestuvės kolūkyje" estų kal ba. Šią dainą reikalavo karto ti net tris kartus. Apie koncerto pasisekimą galima spręsti vien iš to, kad iš 20 choro atliktų dainų teko kartoti 14. Su pakilia nuotaika ir ge riausiais įspūdžiais išvykos dalyviai ne be gailesčio paliko Tartu. Išriedant traukiniui, dar ilgai girdėjosi estiška daina, iš vagonų langų ilgai mosavo skarelės. Gegužės 2 diena choras kon certavo Latvijos Valstybinio universiteto salėje.
Šiomis dienomis įvykusi raščius, galima ramiai ir ne paveikė tą, kam ji buvo taisienlaikraščių apžiūra parodė, suklystant pasakyti, kad pana kyta. kad mūsų sieniniai laikraščiai šiai parašytą straipsnelį jau Kelti bet kurį klausimą dar tapo kovingesni, kad juose iš skaitei prieš metus, skaitai neviskas. Čia tik atlikta maža vystyta visapusiška ir dalykiš prieš kiekvieną sesiją ir dar darbo dalis. Iš to visada turi ka kritika. Tai sveikintinas ir nekartą skaitysi... Ką tai ro- sekti išvados. Jeigu kartą ne ateityje linkėtinas dalykas. do? Tai paprasčiausias dalykas padėjo kritika, šį klausimą ne Sienlaikraščių apžiūros jury — redkolegijos dirba šabloniš reikia bijoti iškelti dar kartą, komisija, apsvarsčiusi pristaty kai, nekūrybiškai, pasitenkina dar kartą pakritikuoti. tus sienlaikraščius pagal jų konstatuojančiais straipsniais, Kiekvienas sieninis laikraštis medžiagos kokybę, išleistų nu kad „pasiruošimas vyksta pil paskiria vietos satyrai, karikamerių skaičių, apipavidalinimą, nu tempu", (taip rašoma „Ta ' turai. Ši vaizdinė kritikos prie nutarė: rybiniame medike" apie III monė labai taikli ir kartais I vietą paskirti Ekonomikos kursą), kad „egzaminai bus iš reikšmingesnė už bet kurį krifak. sieniniam laikraščiui „Ta laikyti gerai ir labai gerai". tikinį straipsnį. Įdomiai atlik rybinis ekonomistas"; Bet kaip gi tai bus pasiekta, tas „Tarybinio ekonomisto", II vietą — Chemijos fakul ką reiškia „ruoštis pilnu tem „Tarybinio mediko“ sieninių teto sieniniam laikraščiui „Ta pu", taip ir neaišku. laikraščių karikatūros. Vykęs rybinis chemikas"; Šiuo metu jau prasidėjo eg feljetonas, „Kur dingo Pajėda" III vietą — Medicinos fak. zaminai Chemijos fakultete. Bet (patalpintas „Tarybiniame Che sieniniam laikraščiui „Tarybi šio fakulteto sienlaikraščiai mike"), o taip pat IV k. Isto nis medikas". nepakankamai nušviečia jų rijos-filologijos fak. „Jaunystė Iš kursinių sienlaikraščių: eigą. Prabėgomis duodami sta I vietą — Istorijos-filologijos tistiniai duomenys, tarp kitko je". Liūdną vaizdą ir nustebimą fak., III kurso sieniniam laik užsiminti gerai laikantieji eg Istorijos-filologijos fak. raščiui „Jaunystės žingsniai". zaminus ir tie, kurie atsilieka. kelia II vietą — Istorijos-filologi Kodėl gi IV k. sienlaikraštis sieninis laikraštis „Už tarybinį jos fak. IV k. sieniniam laik užmiršo drg. Erslovą ir kitus, mokslą". Anksčiau buvęs ko raščiui „Jaunystė". kurie per kiekvieną sesiją vingas, pirmaujantis, įdomus, dabar toks blankus, maža III vietą — Teisės fak. III k. gauna blogus pažymius? sieniniam laikraščiui „Tarybi Nuo studentų mokymo neat reikšmingos kritikos. Visai ne nis teisininkas". skiriamas ir politinis-auklėja- kelia svarbių klausimų, neat Komisija pažymėjo, kaip masis darbas, kuris dabar pra spindi studentų gyvenimo ir (Tauro rimtą trūkumą tai, kad kai vedamas konkretesnėmis, stu „Tarybinis studentas" sieninis laikraš kurios redkolegijos dar neišgy dentus dominančiomis priemo bendrabučio vendino giliai įsišaknijusios nėmis. Labai įdomią medžiagą tis). O kiek čia daug būtų ga tradicijos — leisti sienlaikraš pateikia III k. Istorijos-filolo lima iškelti pribrendusių pra čius daugiausia šventinėmis gijos fak. sieninis laikraštis šyte besiprašančių išvysti die progomis. Toks darbas, be abe „Jaunystės žingsniai". Čia aiš nos šviesą klausimų. Bendra jo, neleidžia tinkamai atspindėti ki ir redkolegijos nuomonė. bučio gyvenimo trūkumai rei studentų gyvenimo. Regulia Medžiaga pailiustruota karika kalauja griežto ir gilaus išna R. Dačinskas, grinėjimo sieninėje spaudoje. riausiai sienlaikraščius išlei tūromis. Studentų kultūros klubo Šio sieninio laikraščio red džia „Tarybinis ekonomistas" Kritiką šia tema vysto ir pirmininko pavaduotojas (šiais mokslo metais išėjo „Tarybinio mediko" redkolegi kolegija turi rimtai pertvarky 9 Nr.) ir „Tarybinis chemikas' ja. Užklaususi komjaunimo fa ti savo darbą. (12 nr.). Šalia atkaklios, kovingos kulteto biurą, kaip jis pertvar Jeigu pažvelgsime į bet kurį ko savo darbą VLKJS XII su medžiagos nereikia pamiršti ir sieninį laikraštį, tai pamatysi važiavimo nutarimų šviesoje, neatskiriamos nuo turinio for me, kad pats svarbiausias redkolegija gavo Rusakovos mos, laikraščio apipavidalini klausimas yra mokymosi, pasi straipsnį „Mūsų uždaviniai". mo. ruošimo egzaminams klausi Šiame šabloniškame straips Sieninė spauda yra operatyvi mas. Pvz., „Tarybinis ekono nelyje drg. Rusakova kalba ir veiksminga auklėjimo prie mistas" šio klausimo nepamir abejingai, konstatuojančiai, monė universitete. Sieninė šo per visus 9 nr., duodamas „savikritiškai" apie biuro dar spauda fakultete, kurse turi įdomios ir konkrečios medžia bą. Bet nieko konkretaus į būti tas veidrodis, kuriame atgos. redkolegijos užklausimą neat sispindi patys svarbiausi, akMokymuisi nušviesti panau sako. Redkolegijos prierašas dojamos įvairios formos: įve šio straipsnelio autoriui labai tualiausi, neatidėliotini damas nuolatinis mokslo pir taiklus ir rodo, kad redkolegi girtini, tiek ir smerktini mūnų kampelis, studentai pa ja pakeltą klausimą nori iš lektyvo bei atskiro jo nario sisako, kaip jie ruošiasi semi spręsti tinkamai ir dalykiškai. gyvenimo klausimai, Sienlaiknarams ir kt. Be abejo, būtų Kritika ir savikritika bus gerai, kad šiuo klausimu pasi auklėjimo priemonė tada, jei raščių redkolegijos turi nuolat sakytų ir dėstytojai. gu ji tampa kasdieninio darbo siekti talpinamos medžiagos Tačiau šios temos medžiagos metodu. Kritika turi giliai įei aktualumo, konkretumo ir gilu kokybė nevisuomet atitinka ti į kiekvienos redkolegijos mo, plačiai vystyti gilią, prin Nuotraukoje: Vilniaus universiteto akademinis choras Ry statomus reikalavimus. Kada darbą. Redkolegijos turi netik gos universiteto scenoje Gegužės Pirmosios švenčių dieno skaitai Fizikos-matematikos fa kelti trūkumus, draugų klaidas cipingą ir veiksmingą trūku mis. Solo partiją atlieka Istorijos-filologijos fak. IV k. stud. kulteto, kai kuriuos Teisės nurodyti, neteisingą jų elgesį mų kritiką. Matulionis. B. Dačiulio nuotr. fak. kursinius sieninius laik- bet ir patikrinti, ar ši kritikė. L. Lilytė
MUMS
RAŠO
Proforgas nieko y nedirba „Tarybinio studento" Nr. 14 perskaitėme straipsnelį „Dar bas" prasideda ir baigiasi", kuriame pasakojama, jog I kurso matematikos specialy bės proforgas savo darbą apri boja tik nario mokesčio su rinkimu ir ženklų įklijavimu. Tačiau dar blogiau dirba Teisės fakulteto II kurso prof orgas Romualdas Petrauskas. Šiais mokslo metais nario mo kestį jis rinko tik du kartus. Nors pinigus grupė sumokėjo, bet ženklų už lapkričio, gruo džio ir sausio mėnesius nega vome. Be to, mūsų proforgas ne tik, kad nesirūpina kultmasiniu bei politiniu darbu, bet ir pats nė, vieno laikraščio ne užsiprenumeruoja. Fakulteto profsąjungos biu ras į tai nekreipia jokio dė mesio. Petrauskas turėjo fakul teto profsąjungos biure ata skaitą, bet savo darbą mokėjo puikiai pavaizduoti, ir iš to svarstymo jokių rezultatų ne buvo. Proforgas turėtų kovoti dėl tinkamo pasiruošimo pavasario sesijos egzaminams, tačiau pats Petrauskas dar nelikvidavo žiemos sesijos įsiskolinimo. Tiesa, grupės susirinkime jis buvo davęs pažadą išlaikyti egzaminą iki kovo 14 d., bet tai liko tik pažadu. Tokiais „visuomenininkais" turėtų susirūpinti ne tik prof sąjungos organizacija, bet ir M. Klimavičiūtė, dekanatas. Z. Rizikas, Teisės fak. II k. stud.
—♦------Lengvaatlečiai pradėjo vasaros kovas
Gegužės 2 dieną Jaunimo stadione buvo pakelta vėliava, reiškianti vasaros sportinių kovų pradžią. Stadione užvirė atkaklios lengvaatlečių kovos. Startavo PSK, „Žalgirio", „Spartako", USK komandų dalyviai. Bend rą pirmąją vietą užėmė PSK lengvaatlečiai. Antroje vietoje „Spartako" komanda. Mūsų lengvaatlečiai turėjo tenkintis tik trečiąja vieta. Tai, aišku, atskirų dalyvių drausmingumo stokos rezultatas. Eilė mūsų lengvaatdečių parodė neblogus rezultatus. Štai 800 m distan cijoje O. Radžiūno laikas 2:02,7, 400 m distancijoje Zabulėno — 53,3. Neblogai star tavo G. Astrauskas (400 m per 53,8), R. Pajėda (100 m per C»w0--------------------11,7), A. Vaišnoras (šuolyje į svaigę jų poezija, jie patys tolį 6,00 m) ir kt. G* lovingajai Komunistų parbando pamėgdžioti jų „eiles", tijai vadovaujant, spar V. Volungevičius rašydami himnus „knaipėms ir čiais tempais auga mūsų ša barams", „dainuodami" apie lies darbo žmonių gerovė, „širdis—sugriuvusias daržines". klesti tarybinių tautų litera Rytinė mankšta Jie priėjo iki to, kad jau ne tūra, menas, kultūra. Vien tik per paskutiniuosius metus pa tarybinio gyvenimo tikrovę ii mokratinę Ryte 7 vai. 30 min. Tauro literatūrą, išreiš niai išrautas supuvęs buržuazi bemato puikaus, klestinčio gy sirodė A. Vienuolio „Puo- tos tikrovės kūrėją — tarybi kiančią plačiausius liaudies nis dekadentizmas. Buržuazinė venimo. Jiems „gyvenimas — bendrabučio ketvirtame aukšte dįiūnkiemis", puikūs, alsuoją nį žmogų, savo nuoširdžiu dar masių siekimus. Dėl to, misti dekadentinė literatūra sukelia bala, kur usnys, dilgės želia". pasigirsta signalo garsai. Neži tarybinio gyvenimo tikrove bu statantį komunizmą mūsų nės dekadentizmo velniavos studentų pasišlykštėjimą. Jie Pro tokių studentų „poezijos" nantis, ką tas signalas reiškia, T. Tilvyčio, A. Venclovos ir šalyje. propaguotojai tiesiog niekino gėrisi tik tarybinių rašytojų, balą prasikiša svetimi tarybi gali pagalvoti, jog tai -kažkoks niam žmogui jų veidai. kitų rašytojų kūriniai, buvo nemiga nori „pakenkti" mie Su meile mes įsisaviname demokratinę pažangią lietuvių pažangiųjų lietuvių rašytojų ir pastatytas nacionalinis bale visų tautų praeities literatūri- literatūrą, Širdis iš susijaudinimo su- galiams. . . sakydami, kad su pasaulinės literatūros klasikų tas „Ant marių kranto", ope nį-kultūrinį palikimą, tarna- ja esą gėda rodytis Europoje kūriniais. Tačiau, kad ir kaip dreba, kai tokių studentų tarKelioms sekundėms praėjus ra „Marytė". Tėvynės sostinė vusį progresui, jo iš- koridoriuje pasirodo apie 20 bebūtų skaudu, reikia pasaky pe pamatai į gyvenimą pažangias Tokie dekadentizmo skelbė je Maskvoje įvykusi dekada realistines, Istorijos-filologijos studentų demokratines tenbur ti, jog pas mus dar pasitaiko einančius žmones — diploman Po saldaus akivaizdžiai parodė neregėtą dencijas, didžiuojamės lietuvių jai padėjo lietuviškajai miego jie skuba tus, būsimuosius tarybinio jau vienas kitas studentas, nepa lietuvių tarybinės nacionalinės nacionaliniais rašytojais, kaip žuazijai kovoti su stiprėjančiu jėgiantis išsikapstyti iš deka nimo auklėtojus. Skaudu ir kolektyviai atlikti rytinę kultūros išaugimą, jos klestė A. Strazdu, Žemaite, J. Biliūnu darbo žmonių judėjimu. Deka dentinės literatūros šiukšlyno. gaila! Per penkerius metus mankštą. Būrys draugų išbėga dentinė literatūra yra reakcinė jimą, parodė kokias milžiniš ir kt., kurie savo realistiniais Tokie studentai žavisi deka dėstytojo žodis, visuomeninių kieman ir, gerokai pasimankš kas perspektyvas atvėrė tary kūriniais prisidėjo prie lietuvių literatūra, nuodijanti. liaudies dentine, seniai išmesta į šiukš organizacijų veikla nerado tinę, grįžta į bendrabutį. Pas sąmonę. Savo metu A. Ždanobinė santvarką lietuvių tautai, liaudies išsivaduojamosios ko nepajėgė kui jie grūdina savo organiz lyną literatūra, ją propaguoja, kelio į jų širdis, vas, davęs principinį dekaden nusimetusiai nuo savo pečių vos iš socialinės ir nacionali kelia aikštėn amoralinius kū įkvėpti meilę darbui ir gyve mą po šaltu dušu. Toliau — buržuazinio išnaudojimo naštą, nės priespaudos, skiepijo liau tizmo apibūdinimą, pabrėžė jo rinius. Išdidžiai, vaizduodami nimui, tarybinei kultūrai ir li skaniai valgomi pusryčiai nubloškusiai į istorijos šiukš dyje geresnio gyvenimo viltis. reakcinę esmę, pažymėdamas, herojus, pliaukšdami pornogra teratūrai. Taip dekadentizmui, Rytinė mankšta pakelia ne kad visokio plauko ir spalvos lyną supuvusios buržuazinės finius eilėraštpalaikius ir net bohemai, girtavimui pasidavę tik apetitą, bet ir nuotaiką. Po Tarybiniams žmonėms, kurie dekadentus „jungia žvėriška „vakarietiškos" kultūros tvai stato komunizmą savo šalyje ir rytinės mankštos eidami į pa busimosios proletarinės revo juos papildydami savo „kūry jaunuoliai trypia garbingą ta skaitas stud. stud. Astrauskas. ką. ba", tokie „herojai" papūgiš- rybinio studento vardą, mina į į kuriuos krypsta visų kapita liucijos baimė". Nepaprastai išaugo tarybinio lo pavergtų kai, kur nors susimetę, dekla purvyną visa tai, kas brangu Šniukas, Pekeliūnas, Petkevi darbo žmonių Prieš reakcinį, pūvantį bur- muoja dekadento Aleksandriš- tarybinio žmogaus širdžiai, ir čius, Dačinskas ir kiti nežio žmogaus kultūra, moralė, eti akys, yra svetima priešiška ,žuazinį meną kovojo priešaki kio eiles, Jesenino poezijoje ritasi, į buržuazinės ideologijos vauja. Jie — žvalūs ir energin ka. Tarybinė literatūra kaip tik pūvanti buržuazinė kultūra, ir atspindi Tarybų šalies pilie šlykšti dekadentinė literatūra, niai lietuvių rašytojai ir kriti ieško ne to kas geriausia, lagerį, savo „žygdarbiais" pa gi, atidžiai klauso paskaitas, įtemptai ruošiasi egzaminams. čio geriausius bruožus: meilę išreiškianti grobuonišką impe kai: J. Biliūnas, V. Kapsukas, teigiama, bet boheminių, na laikydami tą ideologiją. J. Simutis savo socialistinei Tėvynei, jos rialistinę ideologiją. Dekaden P. Cvirka ir kiti. Geriau tūralistinių vaizdų ir pan. Ne Argi šitokiu keliu reikia ei ekonomikos ir kultūros laimė tizmas, dekadentinis menas — sieji lietuvių praeities rašyto S. Nėries, ne Majakovskio, ti? Argi galima, ar iš viso jimams, degančią neapykantą pūvančios buržuazinės vakarų jai savo kūrybą vystė realis Sčipačiovo ir kt. tarybinių įmanoma užsimerkti prieš šau Tarybų valstybės priešams, pū kultūros vaisius — visada tar tine demokratine linkme, prie poetų eilėraščiai, bet dekaden nią tarybinio gyvenimo tikro NAUJOS KNYGOS vančiai buržuazinei ideologi navo ir tarnauja ne KONSTANTINOVAS, F. V. darbo šinga dekadentizmui, kėlė pa tų kūryba — jų įkvėpimo šal vę, jos pulsavimą. Juk negali jai ir kultūrai. Ir Petro Cvir žmonių, bet išnaudotojų kla žangias lietuvių literatūros tra tinis. ma nematyti šviesių komuniz Dėsnis dėl gamybinių santy kos, ir Salomėjos Nėries, ir Teo sių interesams. Po dekadentiz dicijas. Dėl to visai neatsitiktinai to mo žarų, nematyti tų grandio- kių būtino atitikimo gamybi filio Tilvyčio, ir broliškosios mo skraiste, prisidengdamos kia kūryba ardo šių žmonių ziškų darbų, kuriuos vykdo nių jėgų pobūdžiui. Valstybinė Tarybinėje visuomenėje nėra rusų tautos rašytojų Gorkio, „menas menui" vėliava, reak moralę. Juk dėl to atsirado viską kuriantis, viską nugalin- politinės ir mokslinės literatu Solochovo, ir ukrainiečių — cinės jėgos niekina visą tai, ir negali būti vietos buržuazi (Istorijos-filologijos, Ekonomi tis tarybinis žmogus. ros leidykla, 1954. 51 p. Tyčinos, Korneičiuko, ir balta kas pažangu, kas tauru, ir ko nei ideologijai bei tą ideologi kos fak.) draugų, mėgstančių MOLOTOVAS, V. M. Dėl Mūsų viso universiteto ko Berlyno pasitarimo rezultatų. rusių — Kupalos, ir saulėtojo voja už tą, kas purvina ir ją išreiškiančiai reakcinei de „pasiausti", patriukšmauti, lektyvo, studentų ir dėstytojų TSRS Užsienio reikalų minist Tabidzės žema. Todėl dekadentizmo apo kadentinei literatūrai. Tačiau mėgstančių savo „talentą" paKaukazo atstovų uždavinys — stiprinant politi ro pareiškimas. „Tiesos" lei logetai, prisidengę „menas me skaidrinti baltakės taurėje. Ta; daugelio Leonidzės, Graši, ir nui" skraiste, puola pažangias buržuazinės ideologijos lieka visų pirma „kalą" eiles Istori nį auklėjamąjį darbą, su šak dykla, 1954 m. 31 p. tarybinį idėjas ir tokias idėjas keliantį nos yra gajos, jos vienokia ar jos-filologijos fakulteto studen kitų kūriniai žavi VAŠAS, ZOLTANAS, Šešio nimis rauti dekadentizmo pikt žmogų, įkvepia jį naujiems realistinį meną. kitokia forma prasiskverbia ir tai Girdzijauskas, Tertelis, žoles ir bohemines nuotaikas lika metų kalėjime. Valstybi nė politinės ir mokslinės lite Ir lietuvių literatūros istori žaloja žmonių sąmonę, jų možygiams. Persunkti gaiviomis Martinėnas, Pilipaitis ir kai iš kai kurių * mūsų studentų ratūros leidykla, 1954. 256 p. tarybinio patriotizmo, tautų joje dekadentizmas — lietuviš ralę. kurie kiti. Jų tarpe boheminiai tarpo. kosios išsigimstančios buržua draugystės idėjomis, jie! ryš- zinės ideologija — savo smaigaUniversitete, kaip ir visoje reiškiniai tapo eilinis dalykas. L. e. redaktoriaus pareigu Vyr. dėst. A. Sprindis kiai atspindi puikią, išviesią I liu buvo nukreiptas prieš de- Lietuvoje, yra su šaknimis se- Susižavėję P. MIKUCKAS dekadentais, ap- |
Su šaknimis išrauti dekadentizmo ir bohemos pasireiškimus
LV 38088
Redakcljos adresas: Vilnios, Stuokos-Gucevičiaus g-vė Nr. 3, telef. Nr. 2-10-38.
Spaudė „Tiesos" spaustuvė Vilniuje. Tiražas 1000 egz.
Užs. Nr. 00738