visu Saliu
proletarai, vienykitės i
VISAS JĖGAS PASIRUOŠIMUI EGZAMINAMS! ★
★
Vien labai gerais pažymiais v
VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO. REKTORATO. KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Nr. 18 (162)
1954 m. gegužės 21 d.
penktadienis
Organizuokime kovos lapelius' Egzaminų metu leidžiamieji kovos lapeliai — tai veiks minga priemonė kovai su trū kumais. Kovos lapeliai supa žindina studentus su egzaminų eigai iškelia pirmūnus, pliekia atsilikėlius, apibendrina stu dentų įgytas žinias semestro bėgyje. Gamtos fakulteto studentai jau išlaikė pirmuosius egzami nus. Tačiau fakulteto visuome ninės organizacijos pamiršo kovos lapelių leidimą. Svei kintinas nors tas dalykas, kad yra egzaminų atsiliepimų len telė, kurioje pasisako dėstyto jai. Iš tos lentelės mes galime matyti, kaip studentai buvo įsisavinę žftiias, kokios buvo spragos ir sunkumai laikant egzaminus. Puikiai išlaikė fizinės geo grafijos egzaminą I k. geogra fai. Profesorius Bieliukas savo atsiliepime rašo: ........ studentai gerai orienta vosi žemėlapyje, tiksliai formu lavo savo mintis, tinkamai bu vo susipažinę su tarybine geo grafine literatūra. Visi studen tai išlaikė egzaminą gerais ir labai gerais pažymiais". Pasitaiko ir formalių atsilie pimų. Neseniai II k. biologai laikė marksizmo-leninizmo eg zaminą. Dėstytojas K. Navic kas, išvardijęs eilę studentų, kurie gavo labai gerus pažy mius, savo atsiliepimą užbaigia šitaip: „ ... 17 studentų gavo gerus pažymius ir tik viena studentė E. Puškevičienė at sakinėjo patenkinamai". Visus tuos skaičius studentai mato egzaminų rezultatų grafikoje. Studentams įdomu būtų žinoti, kodėl E. Puškevičienė gavo patenkinamą pažymį ir kokie buvo kiti trūkumai grupėje
laikant egzaminą. Egzaminus pradėjo ir Teisės fakulteto III kursas. Fakultete kol kas visiškai niekas nesi rūpina nei dėstytojų atsiliepi mais, nei kovos lapeliais. Eg zaminus teisininkai laiko paly ginti blogai ir būtina duoti kai kurių studentų adresu ko vingos, aštrios kritikos. Labai bloga padėtis su sieni ne spauda Medicinos fakultete. Kabantieji kursiniai sienlaik raščiai, kaip IV k., V k. tikrai verti pasigailėjimo. Iš jų dvel kia formalumas ir juose rasti ką nors naudingo studentui sunku. Fakultete vyksta kruopštus ruošimasis egzami nams, tačiau apie tai sienlaik raščių redkolegijos tyli. Medicinos fakulteto visuo meninės organizacijos jau nuo seno įpratusios formaliai žiū rėti į sieninę spaudą. Ar ne laikas būtų šią nevykusią tra diciją sulaužyti ir kursų sie ninius laikraščius paversti ga linga priemone kovojant už geresnį egzaminų laikymą. Egzaminų metu leidžiamieji kovos lapeliai turi iškelti pa čius pagrindinius, aktualiau sius klausimus, kaip studentai pasiruošė egzaminams, kaip juos išlaikė. Geriausia ir veiksmingiausia priemonė ko vos lapeliuose — tai karika tūros ir satyra. Reikalinga ne gailestingai satyros ugnimi pliekti „špargalkininkus", ku rių, deja, dar pasitaiko studen tų tarpe. Apie tai turi pagalvoti visų fakultetų komjaunimo ir prof sąjungos organizacijos, kad egzaminų metu leidžiami ko vos lapeliai būtų verti savo vardo.
PIRMŪNŲ TRIBŪNA
Baigiamasis egzaminas Šią sesiją mes, antrakursiai, laikysime baigiamąjį marksiz mo-leninizmo pagrindų egzami ną. Aišku savaime, kad pa grindinis ruošimasis, pagrindi nės žinios buvo įsisavinamos ne per savaitę, mėnesį, o vi sų metų bėgyje. Paskaitos, se minarai tai ir buvo žinių; įsi savinimo pagrindas. Norėčiau sustoti ties dabartiniu momen tu, ruošiantis pačiam egzami nui. Aišku, kas dirbo nuosek liai semestro bėgyje, tam da bar telieka atlikti labai maža: apibendrinti, surišti į vieną vi sumą semestro laike gautas ži nias. Pirmiausia, aišku, atidžiai ištisai perskaityti paskaitų už rašus, turimų veikalų konspek tus, išryškinti juose neaiškias vietas, spragas ir jas arti miausiu metu, su draugais ar ba per konsultaciją išsiaiškin ti. Tai pirmoji ir, sakyčiau, svarbiausia sąlyga ruošiantis egzaminams. Toliau, aišku, tuo nepasiten kinti: skaitykloje (taip tiktai
skaitykloje, nes čia tikroji sa varankiško darbo vieta), pagal programą stengtis perskaityti plačiau apie tai, ko nėra arba tik prabėgomis buvo paliesta paskaitoje, neapsiribojant, aiš ku, vien ,,VKP(b) istorijos trumpuoju kursu", juo labiau, kad ji apima įvykius tik iki 1938 m. imtinai. Štai čia ir reikia parodyti savo savaran kiškumą, sugebėjimą ne tik naudotis literatūra, bet ir ras ti pačiam ją. Rekomenduotina, esant pakankamai laiko, dar perskaityti ir Markso—Engel so—Lenino—Stalino instituto leidinį „Apie klasikų veika lus", o taip pat būtina, gerai susipažinus su einamuoju mo mentu: skaityti laikraščius, žur nalus. Tik tokiu maždaug metodu dirbant, mano manymu, galima bus išlaikyti šį baigiamąjį eg zaminą ne tik gerai bet ir la bai gerai. E. Maksvytis, Ekonomikos fakulteto II k. stud.
Išvyka į Molėtus Šiomis dienomis Ekonomikos fakulteto studentai apsilankė pas šefuojamo rajono Molėtų vidurinės mokyklos mokslei vius. Čia buvd surengtos fa kulteto ir Molėtų vidurinės mokyklos sportininkų krepši nio, tinklinio, stalo teniso, šachmatų varžybos. Išskyrus tinklinį vyrams, kurį laimėjo Molėtų vidurinės mokyklos moksleiviai, ir krepšinį mote rims, kuris buvo sužaistas Iy-
giomis, visas rungtynes laimė jo Ekonomikos fakulteto spor tininkai. Kolūkyje su savo programa pasirodė fakulteto saviveikli ninkai. Vyr. dėst. Žilėnas skaitė pa skaitą „Tarybų Lietuvos eko nomikos suklestėjimas", o taip pat surengė pasikalbėjimą su abiturientais specialybės pasi rinkimo klausimu. J. Valiukonis
Kaina 20 kap.
Ekonomikos fak. IV kurso politinės ekonomijos specialy bės studentai laikė pas vyr. dėstytoją Satunovskį socializmo alternatyvinio speckurso egza miną. Vienas pirmųjų prie egzami nų stalo prieina saulėje įde gęs aktyvus visuomenininkas, mokslo pirmūnas I. Grėska. Jis, kaip ir visuomet, nesijaudinda mas pasirenka bilietą, trupu čiuką pasiruošia ir pradeda at sakinėti. Kalbėdamas apie pajamų pa skirstymą kolūkiuose, I. Grės ka ryškiai nušvietė partijos ir esama ir nepažangiųjų studen-
vyriausybės rugsėjo Plenumo nutarimų reikšmę tolesniam vi suomeninio ūkio stiprinimui, kolūkiečių materialinės gero vės kilimui. Puikiai dalyką mokėjo taip pat Bikus, Damidavičius, Moc kevičius bei visi kiti grupės draugai. Ir čia nieko nėra nuo stabaus. Juk jie visi pavyzdin gai lankė paskaitas, rūpestin gai ruošėsi seminarams, todėl egzaminai šiems studentams vi siškai nebaisūs. Grupė ir toliau pasiryžusi laikyti egzaminus vien tik la bai gerais pažymiais. M. Adomavičius
Atvirų durų diena V Praėjusį šeštadienį į mūsų universitetą apsilankė Vilniaus miesto viduriniųjų mokyklų abiturientai. Tą dieną abitu rientų; laukė visuose fakulte tuose. Atsilankiusius abiturien tus, dėstytojai, laborantai ir studentai supažindino su uni versiteto laboratorijomis, tur tingais kabinetais ir skaityklo mis. Vakare didžiojoje aktų salė je įvyko draugiškas abiturien tų ir studentų vakaras. Jame dalyvavo daug universiteto profesorių, dėstytojų, kurie pa pasakojo moksleiviams apie įvairius fakultetus, kvietė kuo gausiausiai į juos stoti. Liaudies dainų ir šokių an samblis davė puikų ir turinin gą koncertą. VI. Pauliukas
Už gilų žinių įsisavinimą (Pasikalbėjimas su politinės ekonomijos katedros vedėju drg. Lola)
Politinės ekonomijos katedra teikia didelę pagalbą studen tams, studijuojantiems politekonomiją, padeda jiems sėk mingai pasiruošti egzaminams. Katedros kabinetas yra aprū pintas įvairiomis pavaizdumo priemonėmis, visa programine literatūra, turi nemaža perio dinės literatūros — žurnalų, kaip „Komunistas", „Ekonomi kos klausimai", „Planingas ūkis" ir kitų. Pastaruoju metu kabinetas pradėjo dirbti po 14 valandų į dieną. Kasdieninis lankomumas — vidutiniškai 50 žmonių. Kabinete keturias die nas per savaitę budi dėstyto jai ,kurie praveda individua lias konsultacijas politinės ekonomijos klausimais. Be to, ANTRA GRUPE RUOŠIASI kiekvienas dėstytojas skiria EGZAMINAMS * specialias konsultacijas gru Baigiasi IV-sis semestras. pėms, kuriose jis veda semi užsiėmimus arba skai Vos kelios savaitės liko iki narinius to paskaitas. egzaminų. Šį likusį laiką mes turime visiškai paskirti pasi ruošimui egzaminams. Tiktai į tada mes sugebėsime juos ge rai išlaikyti. Šių savaičių pa Gremėzdiškas, pačiame kam kanka, kad gerai pakartoti vi bario viduryje stovįs puslan są medžiagą. Šiame darbe atsi- kio formos stalas, netvarkingai likusiems privalo padėti drau pasieniais išmėtyti mažesni gai. Juk kiekvienam iš mūsų staliukai, kėdės, tamsu, nešva rūpi, kad visa grupė išlaikytų ru — toks nejaukus vaizdas egzaminus tik gerai ir labai krinta į akis vos tik įžengus gerai. j Medicinos fakulteto skaityk Viena iš svarbiausių gero ži lą. Iš karto pajunti, kad tokia nių įsisavinimo sąlygų yra pa me kambaryje nėra darbo nuo skaitų ir praktikos darbų lan taikos, dirbti tiesiog neįmano kymas be praleidinėjimų. Tuo ma. Todėl visai nenuostabu, tarpu ne visi grupės studentai kad čia studentai — labai re gerai lanko užsiėmimus. Vis ti svečiai. Jie tik pasiima iš dar pasitaiko pavienių pralei bibliotekos reikalingą literatū dinėjimų be rimtos pateisina rą ir skuba lauk. Žiemos me mos priežasties. Pvz., studen tu čia buvo šalta, šalta ir da tai Glatkauskaitė, Nikolajevai- bar, pavasarį, nes skaityklos tė, Zaliūnas. Pastaruoju metu langai atkreipti į šiaurę. praleidinėjimai sumažėjo. Ypač O susirūpinti skaityklos dar gerai lanko užsiėmimus Šipe- bu labai ir labai reikia. Juk fa lytė, Suminąs, Uškevičiūtė, kulteto biblioteka neturi pa Baužaitė. Todėl nenuostabu, kankamai reikalingos dalyki kad jie ir gerai mokosi — daž nės literatūros, kai kurių kny nai pasisako seminaruose, ge gų yra vos 2—3 egzemplioriai, rai lanko koliokvijumus. Jų todėl, vieniems jas išsinešus pavyzdžiu turi sekti visi gru namo, kiti veltui klausinėja pės studentai. Tik daug moky kasdien po kelis kartus. Ture-1 damiesi mes gerai išlaikysime egzaminus.
Kodėl
I. Misevičius Medicinos fak. II k. stud.
V Valstybinis egzaminas Medicinos fakulteto šešto kurso studentai pradėjo laiky ti valstybinius egzaminus. Ne seniai jie išlaikė valstybinį marksizmo - leninizmo pagrin dų egzaminą. Gerą žinių įsisa vinimą, mokėjimą spręsti ak tualius teorinius ir praktinius klausimus parodė studentai Valinskas, Jackevičiūtė, Jan kauskas, Normantaitė, Šapožnikovaitė ir kiti. Tačiau reikia pasakyti, kad dauguma fakulteto diplomantų parodė per silpną bendrą politinį-visuomeninį išsilavinimą ir, kas neleistina Medicinos fa kulteto diplomantams, nemo kėjimą surišti marksizmo-leni nizmo teorijos su Pavlovo mokslu. Todėl kai kurių diplo mantų žinios buvo įvertintos patenkinamai, ir net blogai. Medicinos fakulteto VI k. studentų žinios, parodytos marksizmo-leninizmo pagrindų valstybinio egzamino metu, dar kartą įrodo, kad neužten ka žinoti tik marksizmo raidę, bet reikia sugebėti marksizmoleninizmo teoriją rišti su gy venimu, su savo specialybe.
, A. Salytė
Šiuo metu politinės ekonomi jos egzaminai jau prasidėjo. Pirmieji egzaminų rezultatai parodė gerą studentų pasiruo šimą. Daugumos studentų mo kėjimas giliai nagrinėti politi nės ekonomijos klausimus, jungti teoriją su praktika kal ba apie puikų pasiruošimą eg zaminams. Tačiau dar pasitaiko studen tų, nors ir labai mažai, kaip, pvz., Strazdas (Gamtos fak. III k.), Jocaitė (Medicinos fak. IV k.), kurie atėjo į egzaminą silpnai pasiruošę ir gavo net nepatenkinamus pažymius. Iš to, aišku, katedra padarė ata tinkamas išvadas. Katedros dėstytojai buvo įpareigoti at kreipti didesnį dėmesį į tuos studentus, kurie metų bėgyje blogai lankė paskaitas, silpnai ruošdavosi seminarams.
skaityklą neateina studentai tų būti sąlygos tokias knygas paskaityti čia pat, skaitykloje. Bibliotekoje trūksta stalų, laik raščiai ir žurnalai sukrauti vie ni ant kitų, apdulkėję. Nesilaiko darbo grafiko ir bibliotekininkės. Nors parašy ta, kad skaitykla dirba nuo 10 iki 23 vai., tačiau, kai kada 21 vai. atėję studentai duris randa užrakintas. Be to, vyr. bibliotekininkė drg. Katkavičienė dažnai šnekučiuojasi su pašaliniais asmenimis ir litera tūros prašančius studentus pri verčia ilgai laukti. Medicinos fakulteto vadovy bei reikėtų užeiti į greta esan čio bendrabučio (Čiurlionio 23) skaityklą, kur visada gausu studentų. Atrodo, kad iš šios bendrabučio skaityklos jie ga lėtų pasimokyti. Gal jie paga liau suprastų, kad jauku dirbti tik gerai įrengtame darbo kam baryje. A. Šerkšnytė, L. Zaleckaitė
* / PUIKŪS REZULTATAI Pas antro kurso geologus ir geochemikus pats egzaminų įkarštis. Pirmieji egzaminai ro do, kad jiems buvo rimtai ruoštasi. Pasiruošimas pavasa rio sesijai šiame kurse vyko nuo pat antrojo semestro pra džios. Dažnai vyko konsulta cijos iš istorinės geologijos, pradedant nuo balandžio mėne sio buvo kartojamas mineralogijos-paleontologijos kursas. Įdėtas darbas nenuėjo veltui. Iš marksizmo-leninizmo pagrin dų šešiolikos studentų iš 24 žinios įvertintos labai gerai. Paleontologijos egzaminą taip pat 16 žmonių išlaikė labai ge rai. Gerą šių dalykų įsisavini mą parodė mokslo pirmūnai komjaunuoliai: Gaigalas, Gai lius, Kolyta, Sakalauskas, Tri ponis ir kiti. Šiuo metu vyksta pasiruoši mas istorinės geologijos egza minui: vyksta konsultacijos, įsisavinama fauna. Il-ro kurso geologai ir geochemikai geo logijos ir mineralogijos egza minus pasiryžę išlaikyti tik ge rais ir labai gerais pažymiais. H. Valiulis
Pirmieji geologijos egzaminai v Šiomis dienomis Gamtos fa kulteto geologijos spec. I kur se vyksta pavasario sesijos egzaminai. Būsimieji geologai jau* išlaikė fizikos ir marksiz mo-leninizmo egzaminus. Pra ėję egzaminai rodo, kad dau gelis kurso studentų yra gerai įsisavinę marksizmo-leninzmo kursą, fiziką. Kurso studentų A. Vyšniausko, K. Šimkaus, D. Ivanauskaitės, D. Laurinaitytės atsakymai įvertinti labai gerai. Rezultatai tikrai neblogi. Marksizmo-leninizmo pagrindų egzaminą vien „labai gerai" išlaikė 12 kurso studentų. Tačiau reikia pažymėti, kad kurso komjaunimo organizaci ja dar nepasiekė savo tikslo — šimtaprocentinio studentų pažangumo moksle. Kurso komjaunuoliai nesugebėjo tin kamai paveikti savo draugo R. Augulio, kuris vienintelis kur se abu egzaminus išlaikė ne sėkmingai. Nedovanotina kom jaunuoliui, vaikų namų auklė tiniui, kuriam valstybė sudaro visas sąlygas mokytis. R. Au gulis suteiktas sąlygas išnau doja blogam: renka dvejetus, nesiskaito su. grupe, su kolek tyvu. Kurso komjaunimo orga nizacija rūpinosi juo, nors gal dar ir per mažai, nepaliko jo nuošalyje, bet draugas Augu lis jokių išvadų iš to nepada rė ir vis dar nedaro.
__ St. Daunys
SKANDALINGA PADĖTIS
III kurso teisininkai šioje se sijoje turi 6 egzaminus. Sesija labai rimta ir reikalauja dide lio jėgų įtempimo, kruopštaus pasiruošimo semestro laikotar pyje. Kurso studentai tris eg zaminus jau išlaikė. Egzaminai parodė, kad kurse yra gerų studentų, kurie, būdami akty viais visuomenininkais, puikiai atlieka ir savo tiesiogines stu dento pareigas. Iš tokių stu dentų reikia paminėti drg. drg. Maksimaitį, Stankevičių, Pet rauską ir kt., kurie egzaminus laiko vien labai gerais ir ge rais pažymiais. Tačiau egzami nų sesija parodė, kad kurse esama ir nepažangių studen tų. Dar sesija vos įpusėjo, o jau 18 studentų iš 34 neteko teisės gauti stipendijas. Tokie studentai, kaip Budrytė, gavo du trejetus ir vieną dve jetą, drg. Zalytė du dvejetus ir vieną trejetą. Studentų tu rinčių nepatenkinamus ir pa tenkinamus pažymius yra ir daugiau. Štai vien tik iš poli tinės ekonomijos egzamino grupei buvo parašyti 3 nepa tenkinami pažymiai, o 9 stu dentai gavo vos patenkinamus pažymius. Negeresni ir kitų egzaminų rezultatai. Savaime kyla klausimas, kas kaltas dėl tokios skandalingos padėties kurse? Aišku, didžiau sia kaltė tenka kolektyvui. Priemonės, kurių laiku ėmėsi fakulteto dekanas drg. Domaše
vičius, siekdamas pakelti kur so pažangumą moksle, nedavė reikiamų rezultatų, nes nuo vi so to nuošalyje laikėsi kurso komjaunimo organizacija. Pats kurso komjaunimo biuro sek retorius drg. Vileita parodė apsileidimą ir ištižimą. Jis ne tik kad nepalaikė kurse draus mės, neorganizavo studentų kovai už aukštus egzaminų ro diklius, bet pats be pateisina mos priežasties praleido 56 akademines valandas. Ir dabar jis jokių priemonių nesiima. Apsileidęs ir visas kurso kom jaunimo biuras. Tai įrodo vien jau toks faktas, kad biuro akademinis sektoriaus vadovas De Lambert iš dviejų laikytų egzaminų gavo vos tik paten kinamus pažymius. Kurso komjaunimo organiza cijos kaltė, kad tokie kom jaunuoliai, kaip Chvasas, anks čiau buvęs geras studentas, dabar per visą semestrą civili nio proceso paskaitose buvo tik 2 kartus, o tos pačios dis ciplinos pratybose tik... pus antro karto, o ir šioje sesijoje jau sugebėjo gauti patenkina mą pažymį. Dar blogiau su buvusiu kur so komjaunimo organizacijos sekretoriumi drg. Kuzmicku. Jis, kaip komjaunuolis, turėda mas papeikimą komjaunimo li nija už akademinės drausmės laužymą, per semestrą praleido 100 akademinių valandų, nuo
kovo 3 dienos nebuvo politinės ekonomijos seminaruose ir se sijos metu jau gavo du paten kinamus ir vieną nepatenkina mą pažymį. Komjaunimo organizacija lai ku neapsvarstė akademinės drausmės laužytojų, neorgani zavo pagalios. ., .silptL&Sfiigms studentams, 'kaip drg. drg. Budrytei, Zalytei ir kitiems. Tokia skandalinga padėtis eg zaminų metu — tai komjauni mo biuro ištižimo ir nusirami nimo nuotaikų rezultatas. Neleistinas ir toks faktas, kad toleruojami įvairiose įstai gose.. dirbantieji nepažangūs studentai. Štai, pvz., drg. Žu kauskas, semestro eigoje pra leidęs 104 akademines va landas, sesijos metu iš visų trijų laikytų egzaminų gavo tik patenkinamus pažymius, nors anksčiau mokėsi gerai. Nepaisant minėtų faktų, drg. Zuk&ugkas tyri leidimą dirbti. Trečio kurso teisininkai šią sesiją dar laikys tris atsakin gus egzaminus: politinių teori jų istoriją, baudžiamąją teisę (4 semestrų kursas) ir bau džiamąjį procesą. Kurso kom jaunimo organizacija turi, ga lų gale, atsikratyti savo išti žimo, mobilizuoti visą kursą sėkmingesniam likusių egzami nų išlaikymui, griebtis visų priemonių, kad pataisytų tai, kas dar pataisyti galima. R. Būdvietis
Nurodant pavardes^
Mūsų medžiagos pėdsakais
, Durys atsidarė, ir visi atsi versitetą. Vidurinė mokykla, — Arba Vilnius, arba Kau Sutvar’'vti universiteto grįžo į išėjusį. Kas? Kaip? kurioje turėjo dirbti drg. Mil- nas, — kategoriškai pareiškia kiemus ir aikšteles Kur? — klausinėjo studentai, kis, labai laukė jaunos specia jiĮ tokio pavadinimo laišką, pertraukdami vienas kitą, karš listės. Mokykla laukė dar ir Baigiantį rusų kalbos ir lite tai, susijaudinę. Ir kitą minutę mokslo metams prasidėjus, il ratūros specialybę Joną Jukne išspausdintą mūsų laikraščio NAUJA LIGA IGORIS SKAMBINA vienas iš tų, kurie klausinėjo, gokai laukė. Tačiau veltui. vičių dirbti siunčia į Vilkaviš 13 numeryje, prorektorius ad TELEFONU... ministracijos - ūkio reikalams greitai užgesinęs nebaigtą rū Liaudies švietimo skyrius krei kį, jis protestuoja: — Mūsų Fabijonas — praneša, kad universiteto kie kyti papirosą, jau pats žings pėsi į LTSR Švietimo ministe — Tai man netinka. Aš su sukrus vaikinas, — visai Medicinos fakulteto V kur niavo prie durų, už kurių po riją, bet jokių žinių apie L. prantu, kad mokytojo specia mų tvarkymo darbai jau vyk grįstai kalba apie Ruibį so studento Igorio Vorobiejaus domi. Kaip antai: Istorijos-fi sėdžiavo valstybinė komisija. Milkis negavo. Pasirodo, kad lybė — ne mano pašaukimas. so draugai (Teisės III k.). — devizas „Pažintys ir ryšiai — Tą dieną Vilniaus Valstybi ji dingo be žinios. Neskirkite manęs niekur. Vil lologijos fak. kieme pasodintos Kombinuotas! viskas". Dažnai Igorį (ar tai gyvatvorės, daromi trys nauji nio universiteto V kurso stu Vilniaus universitetas turi niuje aš pats rasiu darbą. Visai neseniai Fabijonas pa per pertraukas, ar praktikos dentai gavo kelialapius į gy auklėti savo studentus taip, Kad Juknevičius po penkių suolai, Medicinos ir Gamtos išlyginamas darė tikrai apsukrų žygį. Rei metu ligoninėse) galima maty venimą — paskyrimus į dar kad jie gerai suprastų savo mokymosi metų padarė tokią fakultetų rajone kalas toks. Rusų kalbos dėsty ti besinaudojant šiuo civiliza ir pan. kiemas pareigas. Tarybiniam studentui išvadą, kaltas, žinoma ir uni bą. toja nepasirašė įskaitos, nes cijos įrankiu — telefonu. Ne pat pasodintos gyvaTaip Kai Vytautas Lelešius išėjo netinka bijotis darbo kaimo versitetas, neišauklėjęs jauna Ruibis tebuvo vos 2 užsiėmi retai Igoris, po ilgo ir smulk bei medeliai ir \prie tvorės į koridorių, jį taip pat apstojo vietovėje. Jie turi vykti ten, me specialiste meilės būsimai 21-sios bendrabučio, muose. Po to Fabijonas sura meniško pašnekesio su savo Liepos iš visų pusių, klausinėjo: kur? kur labiausiai reikalingi Tėvy profesijai. „draugais", į auditoriją visai Nusišypsojęs, jis apžvelgė nei. Kai kurie tėvai, giminės ir kur darbuose aktyviai dalyva do pereitų metų dėstytoją, ku nebepasirodo, arba atskuba Kur gi Liudmila Milkis? akimis esančius, ir džiugiai pažįstami neįvertina tos žalos, vo ir patys studentai — bend ri, Fabijonui rimtai išdėsčius gerokai pavėlavęs. reikalą, esą, jis, įskaitą pas Istorijos-filologijos fakulte kurią jie daro, „padėdami" rabučio gyventojai. pratarė: savo dėstytoją laikysiąs vaka Dėl šito gausaus „draugų" —< Vykstu į Tadžikijos TSR. te, kurį ji baigė niekas nega jauniesiems specialistams pato re ir jam tuoj pat reikią lai rato, dėl plačių „ryšių ir pa Kartu su Vytautu Lelešiumi lėjo atsakyti į šį klausimą. giau įsitaisyti. Būdingas atsiti Pasaka be pabaigos kyti pirmą egzaminą, — įskai žinčių" Igoris vienintelis turi — Atrodo, išvažiavo į kitą kimas įvyko su 1952 m. baigu nukreipimus į darbą Tadžikijos tų lapelyje pasirašė. Bet Fabi įsiskolinimų, velkasi grupės TSR gavo ir jo kurso draugai respubliką, — kalba jos drau siu anglų kalbos specialybę Tokio pavadinimo straipsne jonas ne kvailas; kam jam uodegoje. Dėl „savo draugų" — Aleksandravičius, Rogatka. gės. Vladimiru Rudinu. Gavęs pa lis buvo išspausdintas „Spygly rodytis savo dėstytojai, jei jis nebereaguoja į bendrakur Beveik visi iš penkių šimtų skyrimą į Klaipėdą, važiuoti į Mes nutarėm patikrinti, ar je" („Tarybinio studento" Nr. šiais metais baigiančių didžiau taip iš tiesų yra. ten nepanorėjo. Keletą kartų 14). Universiteto studentų prof- jis laisvai visiems įrodo įskai sių pastabas, kritiką ir norą sią respublikos aukštąją mo Mokymo dalyje suradę L. pakartotinai į universitetą at komitetas apsvarstė kritikuo tą gavęs?! Kelias neilgas. Ži jam padėti. J. Dagilis kyklą noriai sutiko pasiūlymą Milkis namų adresą, nuvyko vykęs tėvas — S. Rudinas už tąjį Ekonomikos fakulteto stu noma, po kelių dienų katedros pritaikyti gautas žinias pramo me į Tarybų gatvę Vilniuje. sispyręs įrodinėjo, kad jo su dentą C. Ambrasą. posėdyje ši įskaita buvo anu LABAI GAILA, BET.. . nės įmonėse, kolūkiuose, mo Adresas, gautas universitete, augusį vaiką būtina palikti Be laikraštyje iškeltų faktų, liuota. Galų gale jis to paVilniuje. ~ kyklose. buvo netikslus, bet pagaliau profkomitetas atskleidė ir ki .. . Yra studentų, kurie ma Pas mus neretai pasireiškia Taip būna kasmet pavasario pavyko nustatyti, kad Liudmila siekė. tus C. Ambraso elgesio amo žai rūpinasi tvarkos palaiky dienomis. Ir, praėjus dauge Milkis ir toliau gyvena tame Keletą mėnesių pradykinėjęs ralius veiksmus, kaip netinka įvairios naujos ligos. Šią ligą mu bendrabučių kambariuose. liui metų, dažnas su didžiuliu name, kur gyveno visą laiką Vilniuje, Vladimiras Rudinas mą pažiūrą į draugus, į moterį, gal pavadinti „Fabijono proto Persikelkim į Ciurlionoi 1 džiaugsmu prisimena tą valan besimokydama universitete. Ji įsitaisė mokytoju vienuolikto nesąžiningumą, pakartotinus re bendrabučio 44 kambarį (šen, dą; kada išsisprendė jų toli netgi dirbo kurį laiką, bet vi je geležinkelininkų vidurinėje liginių švenčių šventimo orga uždegimu". Bielinis, Ist.-fil. fak. I k.). Pro siškai ne Varėnos mokykloje mokykloje. Bet jis į savo pa nizavimus ir kt. mesnis likimas. netvarkingai ant langų sumes M. Žemaitis Neseniai daugtiražiniame ir visiškai ne rusų kalbos ir li reigas žiūrėjo šaltai. Tikrinę Profkomitetas vienbalsiai pa tas knygas, laikraščius, puo laikraštyje „Tarybinis studen- teratūros dėstytoja. Tiesa, pro jo darbą inspektoriai, pastebė šalino C. Ambrasą iš profsą dus vos prasiskverbia saulės DVIGUBA NAUDA > tas" buvo atspausdintas V. Že fesija, kurią pasirinko Vil- jo daug rimtų trūkumų. jungos narių tarpo, uždraudė spinduliai. Kampuose — per niaus universiteto auklėtinė, Kaip ir anksčiau į pagalbą dalyvauti universiteto liaudies maičio laiškas iš Utenos. Fizinio lavinimo įskaitos me kelias savaites prisirinkusios „Kiekvieną vyresnių kursų nereikalauja turėti aukštosios sunkioje minutėje atėjo Rudi dainų ir šokių ansamblyje ir tu Fizikos- matematikos fak. I šiukšlės. Vienoje lovoje raivobet ko gi mokyklos diplomo, nas vyresnysis. Kartą, kada studentą, —- rašoma laiške, — priėmė nutarimą, prašyti uni kurso studentai Ūselis ir Frid si su visa apranga „pailsėti jaudina klausimas, — kur fpks nenusitveriama, kad tik pasili- Vladimirui davė per daug ma versiteto rektoratą, kaip netin richas 1000 metrų distanciją atgulęs" J. Kaminskas (Ist.-fil. žai valandų, į mokyklą atvy kamą būti studentų tarpe, C. dirbti, baigus mokslą. Man no kūs mieste. sutrumpino trigubai ir atbėgo fak. V k.). Prie jo lovos, vie Toks, tarp kitko, likimas ne ko įpykęs tėvas. Dažnai mo Ambrasą pašalinti iš universi vos ne pirmieji, o sutrumpintos toj kilimėlio, numesti kojoms rėtųsi pasidalinti įspūdžiais kyklos direktoriui prisieidavo tik L. Milkis, bet ir kai kurių apie savo darbą su buvusiais teto. distancijos sąskaita tie „nar valyti baltiniai. universiteto draugais, o ypač kitų. Visi jie penkeris metus turėti reikalų su mokinių tė suoliai" suspėjo priimti saulės .. .Čiurlionio 1 bendrabučio vais, bet tokio atsitikimo, kad su šių metų diplomantais. Kai mokėsi aukštojoje mokykloje, vonias. 9-ame kambaryje studentai Toką iš mūsų baimino mintis, gaudavo valstybinę stipendiją, aiškintis pas jį ateitų mokyto Sakoma, kad gulėdami jie tilas (Ekonomikos fak.), Moc Naujos knygos kad teks dirbti nepažįstamam naudodavosi suteiktomis tary jų tėvai — to jis, didelio sta taip postringavo. kevičius, Mažeika, Danilevi rajone. Kai kurie bandė prašy biniams studentams mokymosi žo pedagogas, neprisimena. — Draugai jau antrą ratą čius (Teisės fak. II-—I), atsidėję sąlygomis. Tačiau, kai atėjo yra Tėvo „pagalba" neišgelbėjo tis palikti juos Vilniuje. Da LENINAS, V. I. Kas įpusėjo. Ar ne laikas ir mums kambaryje triūsia prie šniokš bar visa tai atrodo labai keis laikas įvykdyti savo pareigą, Vladimiro Rudino. Palaipsniui „liaudies draugai" ir kaip jie pasijudinti? čiančio primuso. Šie draugai ta. Tiesa, savarankiško darbo juose prabilo smulki savimy jis visai atvėso nuo mokytojo kariauja prieš socialdemokra — Suspėsime. . . Tegul sten dar neįsisąmonino, kad val pirmieji žingsniai buvo ne la, išskaičiavimai, stengimasis pareigų ir po ilgų svarstymų tus? (Atsakymas į „Russkoje giasi tie, kurie turi šuns kojas. giams virti yra skirta speciali įsikurti kuo priėjo išvados, kad tikras jo bogatstvo" straipsnius prieš Mes dar save parodysime! lengvi. Trūko patyrimo, buvo įvairiais keliais virtuvė. spragų žiniose. Betgi svarbiau geriau. Buvo panaudotos ir pa pašaukimas — technikoje. Ne marksistus). Valstybinė politi ----------- > žintys, ir greitų vedybų pažy seniai jis tapo vieno Vilniaus nės ir mokslinės literatūros sia — noras dirbti. Sunkumus nugalėti padėjo daugiau paty mėjimai, ir staiga sugalvotos fabriko tekintojo mokiniu. Vi leidykla, 1954, 231 p. Draugiškas šaulių susitikimas LAUKO TENISAS ŠEINMANAS, M. M. Trum rę draugai. Kaip komjaunuolis, ligos, ir įvairios „šeimyninės siems aišku, kad mūsų, laikų aš įsitraukiau j visuomeninį priežastys". Jaunuoliai ir mer tekintojo profesija reikalauja pi popiežių istorijos bruožai. Gegužės 16 d. „Dinamo" sta Pasibaigusiose universiteto dione įvyko pirmosios drau darbą, dalyvauju vietinėje ginos, kuriems atsivėrė pui aukštos kultūros, išsimokslini Valstybinė politinės ir moksli spaudoje, sportuoju. Aš žinau, kiausios perspektyvos dirbti mo. Tačiau Rudino eilinio nu nės literatūros leidykla, 1954, VII spartakiados lauko teniso giškos universiteto ir Kauno varžybose pirmąją vietą iško politechnikos instituto sportikad laimingu gali jaustis tik pagal savo specialybę, bandė tarimo rimtumas — abejotinas. 203 p. KARMANSKIS, P. Vatikanas vojo Ekonomikos fak. koman ninkų-šaulių varžybos. tuomet, kai gali būti naudin „įsikurti" kur papuola, kad tik Neteisinga sakyti, kad jaunuo Abi Ja- aukštosios mokyklos į varžy gas tai visuomenei, kuri tave Vilniuje. Tokių „sostinės natū liai ir merginos laimingi tada, — obskurantizmo ir reakcijos da (Baltakis, Lasevičius, Pričinauskienė, bas išstatė po 2 komandas — išauklėjo ir paruošė būti tikru rų" kiekvienais metais mažėja, kai gyvena po mielu tėvo ir įkvėpėjas. Valstybinė politinės kuntavičius, Gerai pasiro vyrų ir moterų. Komandų su bet jų, deja, dar liko iki šio mamos sparneliu, reguliariai ir mokslinės literatūros lei Ambraziejūtėj. tarybiniu piliečiu". dė respublikos rinktinės daly dėtyje — 17 sportininkų. lanko sostinės teatrus ir kas- dykla, 1954, 39 p. Tačiau kartais universitetas laiko. Šiais metais universiteto Tei dieną eina pasivaikščioti į AVYŽIUS, J. Žmonės ir įvy vis V. Baltakis, laimėjęs vi gauna kitokius laiškus. Štai Svečius sveikino LDAALR vienas jų. Siuntėjo adresas: sės fakūlteto diplomantas Biel- prospektą. Ne! Teisus mokyto- kiai. (Apsakymai ir apybrai sus susitikimus. Antrą vietą universiteto komiteto pirminin užėmė gamtininkai. IstorijosVarėna, rajono liaudies švieti kindas atsisakė pasirašyti po jas iš Utenos, kurio laišką žos). Valstybinė grožinės lite kas A. Naumovas. filologijos fak. komanda liko nukreipimu į darbą. Jis sugal mes jau citavome: „Laimingu ratūros leidykla, 1954, 149 p. mo skyrius. Tarp šaulių vyko atkakli ko trečioje vietoje. MAKARENKO, A. Vėliavos ----Skyriaus inspektorius drg. vojo dešimtis priežasčių, kad gali jaustis tik tuomet, kai ga Rimtą priekaištą tenka pada va, kurią laimėjo universiteto li būti naudingas tai visuome bokštuose. (Apysaka), ValstyLukšaitė rašo: „1953/54 m. m. tik neišvažiuoti iš Vilniaus. išmušę 2264 taš ... Prieš komisiją stovi Svet nei, kuri tave išauklėjo ir pa binė grožinės literatūros lei- ryti Chemijos fak. sportiniams sportininkai, išvakarėse mes gavome prane kus iš 3000 galimų. Kaunie vadovams, kurie nesugebėjo iš lana Gedimin. Ji baigia Istori dykla, 1954, 544 p. ruošė būti tikru tarybiniu pi šimą, kad nuolatiniam darbui čiai išmušė 2167 taškus. Rusų liaudies pasakos. Vals statyti komandos, nors fakul į rajoną paskirta nauja rusų jos-filologijos fakultetą. Dirbti liečiu". tete yra neblogų tenisininkų. tybinė grožinės literatūros lei Varžybose gerai pasirodė O. Chaniejevas kalbos ir literatūros dėstytoja | siūlo jai Radviliškyje. Bet tai Vyt. Volungevičius dykla, 1954, 503 p. universiteto merginų komanda, („Sovietskaja Litva") L. Milkis, baigusi Vilniaus uni- jos „nepatenkina". 111 taškų viršyjusi instituto merginų komandos rezultatą. Iš I V. ŽVEJYS šykščiai nusišypso ir, nieko ne si karčiama. Gal būt, nes kytojas atnešė kur kas už save merginų geriausiai sušaudė APSAKYMAS atsakydama, linguoja galvą. mokyklos pastatas senas, aptrū didesnį žemėlapį, pakabino ant Istorijos-filologijos fak. stud. Ji išmušė 244 Naktį neramiai miegu. Kaž nijęs, vėjo suplėšytu stogu. Vi sienos ir dailiai nudrožta lazde Augustinavičiūtė. taškus iš 300 galimų. Antra kas įkyriai skambina varpeliu duje, klasės kampuose išpuvu le ėmė rodyti Europos žemyno vieta atiteko kaunietei Z. Reiir šaukia: „Aleksiuk, Alek- sios grindys, apmusiję langų sienas. Staiga, paskutiniame vydaitei, kuri surinko 232 taš — Mama, juk tu žinai, kad siuk!" Pašoku. Kambaryje tam rėmai. Mokyklos kieme mane suole sėdėjęs Nagiukas kažko kus. Trečioje vietoje universiAtsimenu, buvo tada ruduo, su palšu dangumi, šykščiais dėdė Kasparas žadėjo klumpes su. Įsiklausęs girdžiu vienodą būriu apspinta draugai. Seniai ėmė ginčytis su kaimynu. Mo teto studentė M. Sinkevičiūtė saulės spinduliais, įkyriu lietu padirbti. sunkų motinos alsavimą. Prisi nesimatėm. Aš visai pametu kytojas, pamokos metu neap (223 taškai). Po trumpos tylos vos girdi sapnavo. Bet tik pradedu snaus nerimą, kai pamatau, jog ne aš kentęs mažiausio triukšmo, per mi, gelstančiais medžiais. Aš Iš vyrų pasižymėjo universistovėjau panemunėje ir nera mai motulė sušnibžda:ti, vėl tas pats. Pagaliau į pa vienas atbėgau į mokyklą ba spėjo Nagiuką. Bet šis nenuri teto stud. S. Petrauskas (253 — Galėsi eitį... mus dairiausi po kelią, kuriuo rytį miegas nugali mane. Dabar sas. Štai suolo draugas kampi mo ir darė savo. Mokytojas taškai), kaunietis A. Griškonis Aš tik dabar pastebiu, kad tai jau tikrai girdžiu kažkieno ninko sūnus Pranukas, kumečio nervingai kostelėjo ir įsakė Na- (251 taškas), vilnietis F. Polituri grįžti iš Kauno mano moti Guogos mergaitė taip pat be giukui persikelti pas mane į kevičius (241 taškas) ir kt. na. Aš tvirtai buvau įsitikinęs, motina labai pavargusi. Ji vos, balsą. Prasimerkiu. kad ji grįš šiuo keliu, nes jis vos velka kojas. Motulė eina — Norėjau tavęs nežadinti. apavo. Pamiršę šaltį, mes dūz pirmą suolą, o Pranuką pasiun A. Rusinąs, einančiam iš Kauno pėsčia buvo sulinkusi, sunkiai alsuodama, Niekur tu neisi. Šalna iškrito. giame iki skambučio po mo tė į Nagiuko vietą. Bet Nagiu • pats artimiausias. Bet kažkodėl slidinėdama basomis kojomis Lauke balta, kaip prisnigta, — kyklos kiemą. kas nerangiai atsistojo suole ir L. e. redaktoriaus paradas kelias tuščias, nors jau visai po nulytą kelio molį. pasilenkusi prie manęs, kalba Po skambučio aš atsisėdau garsiai pasipriešino: P. MIKUČIAI pavakarys. Apimtas nerimo pa- — Reikėjo garlaiviu grįžti, — motulė. savo ankstesnėje vietoje, prie — Su tuo driskiu aš nesė sileidžiu kiek tik įkertu Kauno nei iš šio, nei iš to sakau, nors — O ne, aš būtinai turiu ei pat mokytojo stalo, pirmame dėsiu. link. Mane apvaldžiusi viena gerai žinau, kad tai neįmano ti, — nedvejodamas atsakau ir suole. Plačiai atidarydamas du Klasėje stojo nejauki tyla. Vilniaus Valstybinio 1 mintis: kurgi motulė? Pakilęs į ma. pašokęs skubiai imu rengtis. ris įėjo mokytojas. Tai buvo — Kaip tai nesėsi. Aš įsa universiteto profsąjun storas, mažutis apvalaus veido, aukštėlesnę vietą, pamatau ją. gos vietos komiteto poil — Puslitis didelis pinigas, Mama, paliepusi gerai užrakinti pastrižomis akimis ir didele no kau! Ji lėtu žingsniu artėja prie ma vaikeli, kur mums važinėti. Ne duris, išeina į darbą. Jau antra — Nesėsiu, — jau tyliau, nu sio namuose Palangoje I simi žmogelis. Po maldos, ku nęs. (Birutės alėja 19—23) mūsų kišenei garlaiviai. Geriau savaitė, kai ji pas turčių Nagį rią mes kalbėjome choru, pra leidęs galvą spyrėsi Nagiukas. į — Mama, nupirkai!? — šau tau apavui sutaupysiu, o tai ko valo nuo laukų cukrinius run — Na, tada tu pereik į pas IŠNUOMOJAMI sidėjo skaitymo pamoka. Aš kiu iš tolo. kelius. Nagio laukai platūs, tę kutinį suolą, — staiga atsisu gero liga prisisuks.. . KAMBARIAI buvau gerokai nuo kitų atsili kęs į mane jau ramesniu balsu i — Brangu, vaikeli, viskas, — Dėl manęs tu nebijok, — siasi abipus vieškelio ligi pat vasaros poilsio sezonui net apsakyt sunku. Štai, pasi nedrąsiai raminu gerąją motu mokyklos, o su Nagiuku aš vie kęs, todėl skaičiau, užsikirs pasakė. Nežinau, kas man tada nuo š. m. liepos 7 d. iki žiūrėk, — prie manęs priėju lę. name skyriuje mokausi. Šian- damas, paskiemeniui rinkdamas atsitiko, bet aš pašokau, kaip rugsėjo 5 d. si, sako motulė ir išima iš pin nesišaipys jis iš mano žodžius. Mokytojas susiraukė. dien įgeltas ir surikau: Kainos: dėstytojams ir Ant stataus Nemuno kranto, rūbų, Naujas kartūno kelnes tinės kažką, įsuktą į popierį. — Aha, kur buvai pats din — Ne, aš niekur neisiu! Jūs, administracijos persona — Kartūninės. Stiprios ir vė vienu galu susmegusi į žemę, turės visi pastebėti. gęs? — prisiminęs, matyt, kad jūs neteisus, ponas mokytojau! lui 4 rubliai už lovą 1 jai neperpūs, — tęsia ji, padė šiaudiniu stogu, apaugusiu žaliu Kaip per žarijas tekinas bė kurį laiką nematė manęs, ne To nelaukė nei mokytojas, parai, studentams 3 rub I samanų aksomu, dviem prisi dama man atvynioti pirkinį. gu šalnos nubaltintu lauku. Tai lauktai paklausė. Aš atsakiau, nei klasė. Ir pirm, negu aš liai už lovą 1 parai. Savo rankomis laikau naujutė merkusias langais stovi mūsų kau greičiau pasiekti vieškelį. jog neturėjau kuo apsivilkti. spėjau atsipeikėti, ant nugaros Pareiškimus, nurodant pirkutė. Kai sugrįžtame į ją, vi les kartūno kelnes. — Nepriežastis! — piktai pajutau smūgius. Vieškeliu kur kas maloniau ei atostogavimo laiką ir lo I sai sutemsta. Aš suieškau žiba — Mama, tai dabar jau vėl į — Lauk, lauki — mušdamas vų skaičių, paduoti VVU ti. Pasižiūriu į kojas. Jos kru drėntelėjo mokytojas ir staigiu mokyklą eisiu! — sušunku iš linę ir uždegu. Mama ruošia va vinos ir dega, lyg būtų ugnyje rankos mostelėjimu liepė sės mane lazdele per nugarą, ran profsąjungos vietos ko tis. džiaugsmo ir prišokęs bučiuoju karienę. kaitinamos. mitetui (Balio Sruogos kas, įnirtęs šaukė mokytojas.— Kitos pamokos sekėsi ger Visus jus į Pravieniškius, šarla — Mama, kai baigsiu mokyk sudiržusią motinos ranką. Už giraitės, atokiau nuo g-vė Nr. 8) iki š. n . bir i —■ Basas ilgai nevaikščiosi, lą, nereiks tau taip vargti, prie riau. Skaičiavau ir rašiau aš tanai, žulikai. . . Paimk knygas! želio 5 d. kitų pastatų, vieniša i — karčia realybe vėsina mane ryžtingai sakau apimtas kažko vieškelio stovi mokykla. Kal- neblogiau už kitus. Paskutinė — dusdamas prašvokštė. Vietos komitetas kio vidinio džiaugsmo. Motina ba, kad kažkada čia buvu- pamoka buvo geografijos. Mo(Pabaiga sekančiame nr.) motulė. Bet aš neatstoju.
MOKYKLA
LV 38395
1
Redakcijai adresa*: Vilai**, Siuokos-GucevUlaui g-vė Nr. 3, talaf. Nr. 2-10-38.
Spaudi „Tia*o»"
iMtavi Vilniuje.
Tiražas 1000 egz.
Užs. Nr. 00816