VISAS JĖGAS EGZAMINAMS!
VISLI ŽALIUI PROLETARAI, VIENYKITĖS!
<z
o
★
o
(/
Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo
įsakas DtL VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO STUDENTŲ LIAUDIES DAINŲ IR ŠOKIŲ ANSAMBLIO APDOVANOJIMO GARBES RAŠTU Už pasiektus laimėjimus lietuvių liaudies meninės savi veiklos srityje Vilniaus Valstybinio universiteto studentų liau dies dainų ir šokių ansamblį apdovanoti Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Garbės raštu. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo i Pirmininkas J. PALECKIS Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Sekretorius S. NAUJALIS Vilnius, 1954 m. gegužės 29 d.
Egzaminai nebaisūs II kurso medikai šią sesiją laiko keturis egzaminus, iš ku rių du yra specialybės egza minai: fiziologija ir biochemi ja. Šiems dalykams visą se mestrą dėstytojai ir studentai skyrė daugiausia dėmesio ir laiko. Kad geriau įsisavintų teorines žinias, visą semestrą studentai dirbo įvairius prakti kos darbus iš fiziologijos ir biochemijos srities. Studen tams, kurie visą semestrą nuo sekliai ir stropiai lankė pa skaitas, vedė užrašus, dalyva vo koliokvijumuose ir gerai ftl’ko praktinius darbus, egza minai dabar visai nebaisūs. Pavyzdžiui studentai pirmūnai Kovner, Bistrickaitė, Lepšytė, Griškevič ir kiti apgynė vi sus praktinius darbus ir be panikos laukia specialybės eg zamino.
Gegužės mėnesio pradžioje Istorijos - filologijos fakulteto pirmo kurso komjaunimo orga nizacija suorganizavo susirinki mą tema „Marksizmo reikšmė gyvenime". Dėstytojas Šarmai tis papasakojo studentams, kaip jis taikė marksizmą savo gyvenime. Rašytojų sąjungos pirmininkas drg. Šimkus kal bėjo apie tai, kaip rašytojai taiko marksizmą, rašydami vei kalus. Kaip pavyzdį, jis nurodė Vienuolio „Puodžiūnkiemį". Su sirinkimo metu studentai patei kė daug ir įdomių klausimų. Šį pavasarį pirmo kurso stu dentai pirmą kartą laikys mark sizmo-leninizmo pagrindų egza miną. Žinodami, kokią reikšmę turi marksizmo pažinimas prak tiniame gyvenime, jie jau nuo pat pirmųjų mokslo metų die-
Įdomi gamybinė . praktika
Nemažiau įdomu susipažinti su įmonės planavimu, suprasti, koks didelis kūrybinis darbas slepiasi už kiekvieno skaičiaus, procento. Įdomią gamybinę praktiką taip pat atlieka Samuilovas, Nekrašius, Mitrikas, Dilys bei visi kiti grupės studentai.
M. Adomavičius --------
t/
Specialybes^egzaminas Niekas trečio kurso bibliote kininkų, atlikdamas gamybinę praktiką didžiausiose Leningra do bibliotekose, negalvojo, kad čia įgytos žinios ir darbo įgūdžiai taip pravers laikant specialybės egzaminą — vado vavimas skaitymui. Tai parodė birželio 3 diena. Tą dieną grupė laikė egzaminą. Studentai, išdėstydami teorines žinias, gausiai jas pailiustravo pavyzdžiais, paimtais iš Lenin grado, Vilniaus ir kitų biblio tekų darbo. Dėstytoja Galickich, priiminėjusi egzaminus, 15 gru pės studentų žinias įvertino la bai gerais ir likusių 5 studentų — gerais pažymiais. Egzaminatorė atžymėjo stu dentų Radzevičiaus, Ciesiūnaitės, Sabataitytės atsakymus.
V. Tavoras
Ši egzaminų sesija III kurso medikams yra labai atsakinga. Bendrosios chirurgijos ir vi daus ligų propedeutikos egza minai — tai patikrinimas, ką mes sugebėjome išmokti per vienerius mokslo metus klinikoje. Tai suprasdami, mūsų kurso studentai per visus metus ge rai lankė paskaitas, praktikos darbus, gerai ruošės ir akty viai dalyvaudavo kapitalizmo politinės ekonomijos semina ruose. Kaip mes sugebėjome tas ži nias įsisavinti, parodo dabar vykstantieji egzaminai. Visas kursas jau išlaikė politinės ekonomijos egzaminą, kurį iš 69 laikiusių labai gerais ir gerais pažymiais išlaikė 66 studentai. Išsamiai dalyką mo kėjo drg .drg. Sakalinskas, Jo naitis, Brosalina. Kai kurios grupės taip pat išlaikė patologinės anatomijos (IV, VII) patologinės fiziologi jos (II, VI) egzaminus vien ge rais ir labai gerais pažymiais. Kurso studentai dės visas pastangas, kad ir kitus egza nų pradėjo ruoštis šiam egza minus išlaikytų sėkmingai. minui. Žurnalistas Beržinskas Medicinos fak, III k. stud. A., lituanistas Bielinis J., DaM. Žilėnas bulevičius P., rusistės Domiė/ naitytė J., Gutjurgytė D. ir kiti gerai lankė marksizmo-le GABUMAI APVYLĖ ninizmo pagrindų seminarus, dažnai pasisakydavo, visada laiku paruošdavo konspektus ir Trečio kurso žurnalistas Dai perskaitytdavo visą reikalingą nius Juknevičius save laiko literatūrą. Šie studentai jau labai gabiu. Sutikime, kad jis pradėjo ruoštis egzaminui. Ly neapsirinka. Bet tada kodėl bir giagrečiai su TSKP istorijos želio 3 d., laikant kapitalizmo trumpuoju kursu jie skaito ir politekonomijos egzaminą, jis konspektus. Geri konspektai parodė gana silpną dalyko ži jiems padeda greičiau pasiruoš nojimą. ti egzaminams ir prisiminti iš Tur būt, kaltas ne tiek Juk eitą kursą, todėl tiems stu nevičiaus devizas, įrašytas jo dentams marksizmo-leninizmo „kūrybinėje papkėje": „Neati pagrindų egzaminas nėra bai dėliok to, ką gali suvalgyti sus, ir jie jį ateis gerai pasi- šiandien, ir nedaryk to šiandien, ką gali padaryti rytoj", kiek ruošę. pats devizo autorius, neapsi skaičiavęs, kiek rytoj jis gali S. Vilniškytė padaryti. Per visus mokslo metus mo kymąsi atidėliodamas rytojui, Dainius Juknevičius kaip pride ra nebuvo pasiruošęs nė vie pat sustoja, — durys užrakin nam politinės ekonomijos se tos. Dar kartą paklibina, pabel minarui. Todėl nenuostabu, kad džia, truputį palaukia ir. .. nu jis nežinojo pačių elementa eina. Ką gi veiksi prie užra riausių politinės ekonomijos kintų durų? klausimų, kaip istorinės kapita Toks procesas kartojosi penk lo kaupimo tendencijos, bendro tadienį ne tik prie žurnalistisios kapitalo krizės ir kitų. kos, bet ir prie užsienio literaPer daug pasitikėdamas savo tūros, lietuvių kalbos katedrų durų. Tur būt. ir čia buvo pa bendro išsilavinimo žiniomis, mesti raktai. savo gabumais, galvodamas, Komentarai, kaip atrodo, ne kad per trumpą laiką sugebės reikalingi. Pakaks pasakyti tik tiek, kad ne vien kai kuriems įsisavinti visą politinės ekono laborantams, bet ir patiems Is mijos kursą, Dainius skaudžiai torijos-filologijos fakulteto va apsivylė: jis gavo vos paten dovams nelabai jau rūpi stu kinamą pažymį, kai tuo tarpu, dentų reikalai net ir egzaminų sistemingai dirbdamas, jis būtų gavęs „riebų" penketą. metu. A. Šarkauskaitė j V. Kulikauskas (/
Pirmas marksizmo-leninizmo pagrindų egzaminas
S. Giedraitytė
Sėkmingai užbaigę pavasario egzaminų sesiją, Ekonomikos fak. III kurso politinės ekono mijos specialybės studentai atieka pirmąją gamybinę prakti ką stambiausiose Vilniaus miesto įmonėse. Kiekvieną rytą matome stulentus Ruzgį, Pautienį, skuban:iuš į „Lelijos" siuvimo fabri ką. Jie jau susipažino su žy miausiomis fabriko pirmūnėmis, jų darbo metodais, pamatė kaip erdviuose cechuose siu vami puošnūs bei patogūs rū bai.
Pirmieji egzaminai
išimtinai iš pirminių marksiz mo-leninizmo klasikų šaltinių, juos konspektuodavo. Čia ats kirai norisi pažymėti TSKP istorijos spec. studentus Bernotavičių, Jankūną, Bilakaitę, Kanopą, kurių pasisakymai kiekviename seminare būdavo gilūs ir turiningi. Tai turėjo nemažą įtaką bendram grupės lygio pakėlimui, sprendžiant sudėtingas politinės ekonomi jos problemas seminarų metu. Malonu egzaminuoti tokią grupę, kuri ateina į egzaminus pasiruošusi taip, kaip pridera tarybiniams studentams. Norė čiau palinkėti, kad ir kitos Is torijos-filologijos fak. grupės ateitų rimtai pasiruošusios, kaip kad atėjo III kurso isto Visa tai grupės įtempto ir rikai. atkaklaus darbo rezultatas per ištisus metus. Dauguma šios A. Jablonskis, grupės studentų seminarams Politinės ekonomijos ruošdavosi ne iš brošiūrų, o katedros dėstytojas
1954 m. birželio 5 d., šeštadienis
Šiais metais besimokantis mūsų universiteto jaunimas į pavasario egzaminų sesiją atėjo žymiai geriau pasiruošęs ir organizuotesnis. Štai, Ekonomikos fak. politinės ekonomijos spec. III ir IV kurso studentai išlaikė šios sesijos egzami nus tik gerais ir labai gerais pažymiais. Puikiais rezultatais užbaigė sesiją ir Gamtos fak. geografijos spec. III ir IV kurso studentai. Laiku ir dalykiškai pasiruošęs sutiko šią sesiją Chemijos fakultetas. Čia nėra nė vieno studento, kuris moks lo metų eigoje nebūtų praktiškai įsisavinęs tą ar kitą da lyką. Tačiau ne visur tokie geri rezultatai. Prasidėję egzaminai rodo, kad tie studentai, kurie blo gai lankė paskaitas ir seminarus, kurie nesimokė per visus mokslo metus, silpnai laiko egzaminus. _Pavyzdžiui, Gamtos _ fak. geologijos spec. II kurso studentai Merkys, Mažunaitis ir Darginavičius dažnai praleidinėdavo marksizmo-leninizmo paskaitas ir seminarus. Rezultatas aiškus — iš šios disciplinos egzaminų jie gavo nepatenkinamus pažymius. Tiems studentams, kurie semestro metu silpnai studija vo, neskaitė pirminių šaltinių, savaime suprantama, gana sunku per kelias dienas išmokti visą išeitos medžiagos kursą. Tačiau teisingai suplanavus darbo dieną ir intensyviai dirbant, galima pasiekti šiokių tokių rezultatų. Deja, mūsų universitete būna ir tokių „išminčių", kurie nori per vieną dieną, ar per vieną naktį pervitino ar kitokio „ino“ pagalba „išmokti" vieno ar net dviejų semestrų kursą! Toks studentas, kaip taisyklė, neišlaiko egzamino. Egzaminų metu turi būti aukštas ir teisingas reikalavimas. Pas mus pasitaiko tokių dėstytojų, kurie paviršutiniškai ir formaliai vertina žinias, nesigilina, kiek giliai studentai žino tą ar kitą dalyką, kaip moka įgytas žinias pritaikyti praktikoje. Tokia pažiūra savaime veda į dogmatizmą ir prisiskaitėliškumą. Neleistinas dalykas, kada kai kurie studentai be jokios pateisinamos priežasties iš viso neatvyksta į egzaminą. Taip, Gamtos fak. biologijos spec. I kurso studentė Bartkutė neat vyko į marksizmo-leninizmo pagrindų egzaminą. Be jokios pa teisinamos priežasties į du egzaminus neatvyko to paties fakulteto geologijos spec. I kurso studentas komjaunuolis Augulis. > Visi gerai žinome, kad laiku išlaikytos įskaitos teigiamai atsiliepia į pasiruošimą egzaminams. Tačiau kai kurių fa kultetų katedros įskaitų laikymą nutęsė iki paskutinio mo mento. Tai Istorijos-filologijos fak. rusų k. ir literate «os katedra, Fizikos-matematikos fak. aukštosios matematikos, matematinės analizės katedros. Dėl kai kurių fakultetų dekanatų neprincipingumo ir nepakankamo griežtumo dauguma studentų, turinčių įsiskolininimus, pradėjo juos likviduoti tiktai paskutinėmis prieš se siją dienomis arba net jai prasidėjus. Studentas jau negali tinkamai pakartoti medžiagos einamos sesijos egzaminams, ir todėl susidaro galimybė naujiems Įsiskolinimams susidaryti. Tokia praktika kai kuriuose fakultetuose tęsiasi metai iš me tų, tačiau padėtis netaisoma. i kovoti Prieš tokius ir panašius reiškinius turi griežtai katedros ir visuomeninės organizacijos. Jų pareiga — mobilizuoti studentus geram egzaminų paruošimui. Apie blogą, nerangų komjaunimo organizacijos darbą liudija jau pasibaigusi pavasario egzaminų sesija Teisės fakullėto III kurse. Čia iš 34 studentų tiktai 15 išlaikė egzaminus gerais ir labai gerais pažymiais. Labai blogą disciplinų žino jimą parodė studentai Budrytė, Zalytė ir kiti. Šio kurso stu dentai mokslo metų bėgyje buvo nemažai kritikuoti už ne drausmingumą. Tačiau išvados iš to nebuvo padarytos. Kurso komjaunimo organizacijos biuras (sekretorius drg. Vlleitaj mažai rūpinosi kurso studentų gyvenimu ir mokymusi. Gamy biniai susirinkimai praeidavo blankiai, paviršutiniškai. Maža! dėmesio į šio kurso studentų pažangumo laipsnišką smukimą kreipė ir fakulteto komjaunimo organizacijos biuras. Partinės, komjaunimo ir profsąjunginės organizacijos, ka tedrų vedėjai turi kasdien ir įimtai sekti egzaminų eigą, api bendrinti pasitaikančius trūkumus ir padaryti konkrečias iš vadas tolesniam mokymo darbui pagerinti. Egzaminai — atsakingas laikotarpis studentų ir dėstytojų gyvenime. Reikia padaryti visa, kad prasidėjusi egzaminų se sija visose grupėse praeitų organizuotai ir sėkmingai. --- --- ------------- ------------------------
i/
Vakar Istorijos - filologijos fak. III kurso istorikai laikė kapitalizmo politinės ekonomi jos egzaminą. Į egzaminą jie atėjo pilnai pasiruošę, ir todėl nenuostabu, kad 11 studentų atsakymai buvo įvertinti labai gerais ir 9 — gerais pažymiais. Net tie studentai, kurie per seminarus pasirodydavo silp niau, kaip Daunoravičiūtė, Vit kevičiūtė, gerai atsakė į visus bilieto klausimus. Atskirai norėčiau atžymėti studento Repšio nepaprastai gerą dalyko žinojimą. Kalbė damas apie kapitalo kaupimą, jis visapusiškai ir giliai išdės tė Markso teiginius šiuo klau simu.
VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO REKTORATO. KOMJAUNIMO IR PROFESINES SĄJUNGOS KOMITETU ORGANAS
UŽ SĖKMINGĄ SESIJĄ! *
★
★
Atkaklaus darbo rezultatas
TUDENTAS Nr. 20 (164)|
\J
1/
Pamesti Š. m. birželio 4 d., penkta dienį, Istorijos-filologijos fak. dekanate viešpatavo sąmyšis. Dekanas klausinėjo prodekaną, prodekanas qriebė sekretores, o sekretorės tik pečiais traukė. Iš tikrųjų, kas gi atsitiko? Ogi, kaip į balą kritęs, dingo žurnalistikos katedros raktas. Laborantė drg. Kren? vičienė dekanate stačiai pabrėžė, kad, qirdi, viena laborantė serga, dabar štai kažkas išsinešė rak tą, ir katedra todėl šiandien nedirbs. Pasakė ir išėjo, o sekretorėms, deja, raktelį rasti taip ir nepavyko. Jeigu skaitytojui būtų tekę pabūti kur netoliese, tai jis bū tų matęs tokį vaizdą. Atskubės prie katedros durų studentas, čiupt už rankenos, tačiau čia
I I I
r a k t a i
POILSIS EGZAMINŲ SESIJOS METU Sekmadienio rytas. Nors paskaitų šiandien ir nėra, tačiau universiteto centrinių rūmų link traukia būreliai linksmai nusiteikusių stu dentų, ir šį kartą ne kny gas, užrašus jie nešasi, o sviedinius. Praeina dar ku ris laikas, ir mašina skrieja gražiomis Vilniaus apylin kėmis. Linksma daina skam ba visą kelią, net nepajun ti, kaip atvyksti į Trakus. Gražiose Trakų vietovėse nusprendė praleisti savo laisvalaikį grupė IV kurso ekonomistų. Vos tik mašina sustoja prie parko vartų, kai stu dentai skubiai iššoka iš ma šinos ir plačia alėja skuba laivelių sustojimo vietą.
Kiekvienas nori pirmas įsėsti į laivelį, kad tik grei čiau pasiektų pilies salą (nuotrauka Nr. 1). Greitai prisėda pilnas lai 4 ras. Kai kurie, matydami ežero pla tybes ir palyginti mažą valtelę, suabejoja, ar ne gresia pavojus išsimaudyti dar nevisai šiltame ežero vandenyje. Matydami, kad valtelė laimingai pasiekia salą, ryžtasi plaukti ir tie, kurie buvo likę parke.
na šaltą ežero vandenį, o jau po kelių minučių kvie čia pasekti ir kitus jų pa vyzdžiu. Linksmai eina lai kas^ dainas pakeičia liaudies šokiai, rateliai (nuotrauka Nr. 2). Saulė jau buvo nusileidusi, kai linksmi, saulėje įdegę studentai paliko pi lies salą. Dar kiek pasiirstę po ežerą, jie pasuko parko link. Tenai prie vartų jau laukė mašina.
Maloniai sutinka didinga sala, su pilies mūrais, gra žios vietovės kviečia atvy kusius greičiau pasirinkti sustojimo vietą. Praeina ke letas minučių, ir saloje skamba linksmas studentų juokas, daina, sviediniai linksmai eina iš rankų į Kupini jėgų, gerai pralei rankas. dę poilsio dieną, ekonomis Vandens sporto mėgėjai tai grįžta į Vilnių, kad ry nusprendžia pasiirstyti su tojaus dieną įtemptai ruoš valtele po ežerą, apžiūrėti | tųsi egzaminams. kitas salas, pamatyti, kaip L. Butkevičiaus tekstas iš toliau atrodo pilis. Dalis ir nuotraukos. entuziastų brenda į dar ga-
l
10 0
ko n c e r Xt ų V
MUMS RAŠO
“ u 1 p a i•
Ant scenos uždangos auksu šimtojo koncerto minėjimas. žėri skaičius 100, papuoštas Tai kartu ir ansamblyje esan lauro šakele. Ąžuolo lapų vai čių diplomantų, šiais metais Liepos 21-osios bendrabučio mitetui drg. Jasilionis liepė nikai, jaunos eglių šakelės, baigiančių universitetą, išleis kieme reikia tinklinio aikšte parašyti pareiškimą ir laukti: stendai su nuotraukomis sutei tuvės. kia salei šventišką vaizdą. Tai Kalbėjęs LTSR Valstybinio lės: vakarai gražūs, malonu atvešime, kai būsiančios maši Vilniaus Valstybinio universi liaudies dainų ir šokių an būrelyje laisvalaikiu padaužyti nos laisvesnės. Įpusėjus antrai teto liaudies dainų ir šokių samblio meno vadovas stalini sviedinį. Aikštelei reikalingi ansamblis švenčia savo šimtąjį nės premijos laureatas drg. du stulpai. Štai ir prasideda jų savaitei, nusibodo laukti, o be koncertą. Pasidžiaugti kartu su Švedas gėrėjosi šio kolektyvo istorija, į kurią yra įsipynęs ir to, ir mašina pasitaikė laisva. ansambliu į vakarą atėjo dau laimėjimais, jo pasisekimų pa prorektorius ūkio-administraci- Reikėjo tik brūkštelti raštelį, gybė svečių. Į 100-jį koncertą grindu — jaunatviška, viską bet prorektorius sugalvojo atvyko meno darbuotojai, sve nugalinčia energija. Paliekan jos reikalams drg. Jasiulionis. naują išeitį: čiai iš Kauno ir Vilniaus aukš tiems ansamblį 25 diplomantams Už drg. Jasiulionio, tarsi už — Įrengti aikštelės nelei tųjų mokyklų. Salė perpildyta. drg. Švedas ipalinkėjo_ ir savo stulpo, užkliuvo visi mūsų ge džia: kyla dulkės, antihigienišŽodis suteikiamas Lietuvos paskyrimo vietose būti savi ri norai ir viltys gauti du 4 ka! TSR Aukščiausiosios Tarybos veiklos aktyvistais, įsilieti į metrų ilgio stulpus ir įrengti Nuo kada gi sportas antihiPrezidiumo Pirmininko Pava rajonų meninį gyvenimą. Po duotojui drg. M. Junčui-Ku- universiteto rektoriaus drg. Bu aikštelę. Iš karto drg. Jasiu gieniškas dalykas? činskui. Pasveikinęs ansamblio čo sveikinimo, diplomantams lionis griežtai atsisakė duoti Taip iki šios dienos tebėra kolektyvą drg. Junčas-Kučins- buvo įteikti Garbės raštai. stulpus. Motyvai: maža yra, o užkliuvę tie du stulpai. kas perskaito TSRS Aukščiau Prasidėjo koncertas. Didelę aikštelė bendrabučiui nereikasiosios Tarybos Prezidiumo įsa dviejų dalių programą sudarė linga. Įsikišus komjaunimo koA. Piročkinas ką, dėl Vilniaus Valstybinio ne vien seniai išmoktos dainos universiteto ansamblio meno ir šokiai, bet ir visa eilė nau vadovo Vlado Bartusevičiaus jų — Aleksandrovo „Daina v' apdovanojimo už ansamblio pa apie Partiją", Bekerio „Aš iš siekimus dekadoje. bėgsiu vandenėlio", ukrainiečių Šiais mokslo metais, nors šai nebuvo gerai sutvarkyti, o Drg. Junčas-Kučinskas įteikia liaudies daina „Stelysia bar- kartkartėmis sutrikdami, Liepos sutvarkyti galima: reikia tik ansamblio vadovui „Garbės vinku", liaudies šokis „Našlė". 21-sios g. Nr. 4 bendrabutyje paleisti į darbą antrąjį katilą ženklo" ordiną. Taip pat per Ansamblis atliko ir dvi savo veikė dušai. Dušai geras daly Tada karšto vandens būtų dau skaitomas Įsakas dėl Vilniaus kūrybos dainas — „Ko laiškelio giau, ir jis bėgtų lygiau. Valstybinio universiteto liau nerašai" ir „Studentišką valsą". kas, ir studentai už tai sutiko mokėti atitinkamą mokestį. Apie dušų sutvarkymą, ypač dies dainų ir šokių ansamblio Salėje nuaidi paskutinis kon apdovanojimo Lietuvos TSR certo akordas, ir sceną vėl už Bet visą gegužės mėnesį du kas liečia antrojo katilo pa Aukščiausiosios Tarybos Prezi pildo svečiai, su dovanomis ir šuose karšto vandens nebuvo, leidimą, turėtų pagalvoti mūsų o mokestis vis dėl to iš stu tikinai vadovai: vasarą būtų diumo Garbės raštu ryšium su gėlėmis, atėję sveikinti an- dentų paimtas. Čia, aišku, stu galima tai padaryti. Reikia ansamblio šimtuoju koncertu. samblio. Įteikdami brangias Šiuos įsakus salė sutiko karš dovanas, kolektyvą sveikina dentams skriauda. Bendrabučio pasiekti, kad bent sekančiais gyventojai nepatenkinti tokiu mokslo metais dušai veiktų be tais ir džiaugsmingais ploji Kauno Medicinos darbuotojų priekaištų. mais, nes aukštas apdovanoji profsąjungos saviveiklos atsto ūkio vadovų elgesiu. J. Mieliauskaitė Be to, tas bloga, kad tie dumas suteikia garbės ne tik an vai, Kauno Politechnikos insti ------------sambliui, bet ir visam univer tuto liaudies dainų ir šokių sitetui, visai Lietuvos saviveik ansamblis, jaunasis draugas lai. Mūsų medžiagos pėdsakais Pedagoginio instituto liaudies Ansambliečius sveikino taip dainų ir šokių ansamblis, uni pat Kultūros ministerijos kul versiteto akademinis choras. „su Šaknimis išrauti dekadentizmo ir bohemos tūros įstaigų valdybos viršinin Valstybinio ansamblio vardu šį PASIREIŠKIMUS" kas drg. Girdžius ir Respubli universiteto saviveiklos ko lektyvą sveikina Stalininės Taip pavadintas vyr. dėsty tė puikaus klestinčio gyveni kinių liaudies kūrybos namų premijos laureatas drg. Lingys. tojo A. Sprindžio straipsnis mo. drg. direktorius Jakelaitis, Universiteto ansambliečiai savo buvo išspausdintas laikraščio Straipsnyje kritikuotųjų stu Kultūros darbuotojų profsą- mylimus vadovus apdovanoja 16 numeryje. Straipsnyje auto dentų tarpe buvo ir komjau gėlėmis ir karštais plojimais. rius kritikavo Istorijos-filologi jungos respublikinio komiteto Ilgai studentų atmintyje jos fak. studentus Girdzijaus nuolių. Studentai Tertelis, MarMarkovas, pirmininkas drg. liks šis šimtasis koncertas, ap ką, Tertelį, Martinėną, Pilipaitį tinėnas ir Pilypaitis apsvarsty ansamblie- dovanojimai. nuoširdūs sveiki įteikdami visiems už tai, kad jie susižavėję su ti kurso komjaunimo organiza čiams Garbės raštus. nimai ir linkėjimai. puvusia buržuazine dekadenti cijos susirinkime. Susirinkime Z. Serapinas Šis vakaras — ne vien ne literatūra, pradėjo savo buvo atskleisti ir kiti nekompoezijoje pamėgdžioti ją, rašy jaunuoliški kritikuotų studentų dami himnus „knaipėms ir ba veiksmai. Redakcijai pranešta, kad stu rams", „dainuoti" apie „širdis dentai Martinėnas, Pilypaitis ir — sugriuvusias daržines". Jie Tertelis pašalinti iš VLKJS ei priėjo iki to, kad jau nebema- lių.
Dar kartą dėl dušą
y/
Už aukštus rodiklius
Teisės fakulteto kurso komjaunimo organizacijos biu ras daug priiminėjo nutarimų, posėdžiavo, tačiau kurso stu dentai egzaminus išlaikė labai blogai — daugiau kaip pusė studentų gavo vos patenkina mus ir net blogus pažymius. T. Steponavičiaus pieš.
Daugiau dėmesio istoriniams kultūros paminklams v V. I. Leninas mokė tarybinius žmones gerbti praeitų kartų kultūrinį palikimą, jis ko vojo prieš proletkultinius iš krypėlius, norėjusius statyti proletarinę kultūrą ant tyro lauko, sugriovus ir sunaikinus praeitų kartų kad ir vertingą kultūrinį palikimą. Vladimiras Iljičius sunkiais revoliucijos ir pilietinio karo metais griež tai pasisakydavo prieš kultūri nių paminklų ir vertingų kny ginių rinkinių naikinimą, nuro dydamas, kad tokie prasižengi mai turi būti įvertinami „kaip revoliucinio teisėtumo pažeidi mai" ir už juos turi būti trau kiama teismo atsakomybėn? Deja, reikia pripažinti, kad mūsų universitete kartais už mirštami šitie V. I. Lenino nu rodymai ir kartais tiesiog yra gyvos proletkultinės nuotaikos. Mūsų universitetas yra vie nas iš įdomiausių Vilniaus is torinių kultūros paminklų. Pri siminkime jo centrinių rūmų pastatą, jo gausias sales, jo senąją biblioteką ir t. t. Mūsų universitetas turi ilgaamžes istorines tradicijas. Praeitais metais jam sukako 375 m., kaip aukštojo mokslo įstaigai, ir 150 m., kaip universitetui. Iškilmingai atšventė savo 150 m. įkūrimo jubiliejų Tartu uni versitetas ir visa eilė kitų TSRS mokslo įstaigų. Jau pats tas faktas, kad praeitais metais buvo tyliai apeitos universite-
LV 38936
to įsteigimo metines parodo vi są mūsų abejingumą universi teto istoriniam keliui, vertin gam įnašui, kurį padarė jis mokslo ir kultūros istorijai, rodo mūsų abejingumą tiems istoriniams paminklams, kurie yra universiteto patalpose. Su senojo Vilniaus universi teto istorija yra surišta daug įžymių vardų, tokių, kaip Adomo Mickevičiaus, Joakymo Lelevelio, Juliaus Slovackio, Simano Daukanto. XIX amž. pirmame ketvirtyje pažangūs universiteto profesoriai — Le levelis, Loboika ir kiti gyvai nagrinėjo rusų kultūros klausimus, daugelis studentų daly vavo dekabristų judėjime. Uni versiteto auditorijose ėjo moks lus V. I. Lenino mokinys ir J. V. Stalino bendražygis Fe liksas Dzeržinskis. Viename iš universiteto pastatų gyveno ir dirbo didysis lenkų poetas Adomas Mickevičius. Yra net žinomas kambarys, kuriame jis kūrė savo „Gražiną". Tačiau tame kambaryje yra šiuo metu privatus butas, o tos relikvijos, kurios pagal parodymus dar buvo jame visai neseniai, ne grįžtamai žuvo. Tiesiog prašyte prašosi paversti šį kambarį memorialiniu A. Mickevičiaus muzįejumi, surinkus jame vis ką, kas dar išliko Vilniuje ir universitete iš to poeto doku mentų ir relikvijų. Vilniaus universitetas pada-
rė nemažą įnašą į mokslo istoriją, bet tie klausimai beveik apeinami mūsų universi teto mokslo darbuotojų moksli niuose darbuose. Nesirūpinama ir tais išliku siais istoriniais paminklais, kurie surišti su mūsų univer siteto istorija. 1766 m. prie mūsų universiteto buvo įkurta observatorija, viena iš seniau sių ir geriausiai įrengtų ob servatorijų Rytų Europoje. Tos observatorijos patalpos iš liko, bibliotekoje liko ir visa eilė priklausančių jai ąstronominių instrumentų. Dar bo žmonės žino apie senosios observatorijos buvimą ir nori ją aplankyti. Bet bibliotekos vadovybė gėdinasi parodyti ekskursijoms observatoriją, pir miausia todėl, kad kelias į ją užverstas knygomis, kurias, dėl lentynų ir ploto stokos, biblio teka yra priversta dėti ant grindų, ir, antra, todėl, kad observatorijos patalpos yra vi siškai apleistos. Ar nevertėtų sutvarkyti ir šį senojo univer siteto kampelį, sustatyti teles kopus ir kitus astronominius instrumentus, uždėti atitinka mus užrašus ir paaiškinimus? Senąją observatoriją turėtų še fuoti universiteto astronomai. Dalinės restauracijos reika lingos ir visa eilė bibliotekos salių (kartografijos, mokslo,į personalo skaityklos, Smuglevl- j čiaus) bei kitų universiteto 1
Redakcijos adresas: Vilnius, Stuokos-Gucevičiaus g-vė Nr. 3, telef.
Spartakiados rezultatus suvedant
Pasibaigė VII kompleksinė universiteto spartakiada, kuri buvo vykdoma 8 sporto šako se: slidinėjime, tinklinyje, sta lo tenise, fechtavime, krepšinyje, gimnastikoje, tenise ir lengvojoje atletikoje. Bendroje komandinėje už skaitoje pirmąją vietą, kaip ir praėjusiais metais, surinkę 102 taškus, iškovojo Gamtos fak. sportininkai. Antrąją vie tą užėmė Istorijos-filologijos fakulteto sportininkai su 89 taškais, ir trečioje vietoje liko Ekonomikos fakulteto sporti ninkai. Spartakiados varžybose da lyvavo virš 800 sportininkų. Visų įvykusių varžybų eigoje pasiekta 111 trečiojo, 15 ant rojo ir 1 pirmojo atskyrio re zultatas. Tenka pažymėti, kad eilė varžybų, kaip tinklinio, teniso, gimnastikos praėjo gerai, orga nizuotai. Varžybose lengvojoje atleti koje, stalo tenise ir fechtavi me buvo užskaitoma ir prilei džiama dalyvavimui tik III-jo atskyrio sportininkai. Tas pa reikalavo visų fakultetų spor tininkus reguliariai, nuolat, sistemingai treniruotis, kelti savo meistriškumą. To rezulta te lengvosios atletikos varžy-
bose pasiekti penki universite to rekordai. Universiteto sportininkų už davinys dar atkakliau dirbti, kelti savo meistriškumą, ka dangi dauguma lengvosios at letikos rezultatų vos viršija III-jo atskyrio normatyvus. Pravesta spąrtakiada parodė, kad šiais metais nusmuko sportinis organizacinis lygis Chemijos, Medicinos ir Ekono mikos fakultetuose. Į eilę var žybų šių fakultetų komandos atvykdavo nepakankamai pasi ruošusios, arba nepilname są state. Todėl būtina šių fakultetų sportiniam aktyvui atkreipti rimtą dėmesį į visus tuos trū kumus, padaryti atatinkamas išvadas ir siekti sportinio dar bo pagerinimo. Kovoti už ma siškumą ir meistriškumą spor te — toks visų sportininkų už davinys. Nuotraukoje: 1) Rutulį stu mia Gamtos fak. , stud. Ignata vičius, jis pasiekė naują uni versiteto rekordą — 12,18 m. 2) 800 m bėgimas vyrams. Pirmasis finišuoja Astrauskas (Istorijos-filologijos fak.). Lai kas 1 min .58,3 sek. r Korkutis USK pirmininkas A. Anskaičio nuotr.
V Stipriausiųjų tenisininkų varžybos
kaltė suverčiama visam kolek tyvui. Įvykusio triukšmo bendrabu tyje kaltininkai apsvarstyti ir nubausti. Partinis biuras ryšium su tuo priėmė nutarimą, nukreiptą į tolesnį redakcijos darbo pagerinimą, i partinio biuro vadovavimo redakcijai sustiprinimą.
Sių metų gegužės mėn. 25— 30 d. d. teniso kortuose vyku siose LTSR stipriausiųjų tenisi ninkų varžybose gerai užsire komendavo universiteto sporti ninkai, kurie iškovojo daug prizinių vietų. 25 dalyvių tarpe buvo septyni mūsų sportinin kai. Pirmoje moterų pagrupėje — I. Beresnevičiūtė, patyrusi pralaimėjimą tik prieš respub likos čempioną Sližytę, užėmė II vietą. II vietą iškovojo ir A. Šveistytė, dalyvavusi antroje pagrupėje. Vyrų pirmoje pagrupėje — V. Tamulaitis užėmė III, V.
tis — y vietas. Antroje pa grupėje II vietą iškovojo T. Lasevičius. Dvejeto žaidimuose tik po įtemptos ir permainingos ko vos Baltakis—Tamulaitis pra laimėjo Anilioniui—Paltarokui. Mišriojo dvejeto žaidimuose Beresnevičiūtė — Baltakis iš kovojo III-ją vietą. Įvykusios tarpfakultetinės varžybos ir dalyvavimas mies to ir LTSR stipriausiųjų tenisi ninkų varžybose rodo, kad universitete kyla susidomėji mas šia sporto šaka studentų ir dėstytojų tarpe. V. Palėnas
rūmų. Nenormalus temperatū rinis režimas bibliotekos sau gyklose privedė prie pelėjimo procesų, kurie palietė taip pat ir kai kurias senosios knygos vertingas kolekcijas. Šiuo me tu jau vykdomi projektiniai darbai .apšildymo sistemai bib liotekoje įvesti, bet kartu rei kalinga organizuoti tam tikrą skyrių, kuris vykdytų senų spaudinių ir rankraščių restau ravimo darbus. Deja, bibliote ka savo jėgomis kol kas netu ri galimybės šio skyriaus orga nizuoti. Universiteto darbuotojai dažųai yra linkę pasididžiuoti sa vo senąja mokslo įstaiga. Ta čiau pas mus labai trūksta no ro siekti apsaugoti istorines senojo universiteto vietas. Štai kad ir toks faktas. Centri nių rūmų koridoriaus sienoje buvo Vilniaus akademijos įsteigėjo Stepono Batoro barel jefas. Atrodo, jis niekam ne trukdė. O vis dėlto praeitą va sarą remonto metu bareljefas storu buvo.. . paslėptas po tinko sluoksniu, Nesuprantamas yra toks reiškinys. Universitete taip pat yra ir įvair.ių senų, su įžymiais istorirtiai įvykiais surištų daiktų, pat Tačiau jų apsauga taip visiškai užmiršta. Gausu kultūrinių istorinių paminklų yra Vilniaus mieste. Eilė tų paminklų tiesiogiai susiję su universiteto istorija. Reikia pasakyti, kad universi teto dėstytojai ir profesoriai daugiau galėtų prisidėti prie miesto istorinių paminklų vietos nustatymo tų laikų kultū-
riniame gyvenime ir jų apsau gojimo. Tačiau tai daroma silp nai. Toks mūsų abejingumas priveda kartais prie tokių tie siog anekdotiškų ir kartu labai apgailėtinų reiškinių. Kaip di džiojo Vilniaus spaustuvininko vardu pavadintos Skorynos „perkrikštijimas" į. . • gatvės Skersinės gatve (tuo tarpu kai Maskvos miestas, pavyzdžiui, spaustuvinin pirmajam savo kui pastatė paminklą!). Kartais tokių tas priveda net prie reiškinių, kaip kažkokių obskurantų įvykdytas senų freskų sunaikinimas buvusiame Verkių dvare, arba didžiojo de mokrato ir mokslininko Lele velio antkapio sužalojimas ir kt. Daug karų, gaisrų ir išgrobs tymų pergyveno mūsų senasis Vilnius. Didelę nepataisomą žalą padarė jam hitleriniai fa šistiniai vandalai okupacijos metais. Nedaug išliko Vilniuje vertingų senovės kultūros pa minklų. Tai uždeda mums di džiulę atsakomybę saugoti juos, o kur galima atkurti, restauruoti. Į kultūros paminklų apsaugojimą universitetas gali ir turi įnešti žymiai didesnį indė lį. Jo pareiga yra išsaugoti viską, kas istoriniu ir kultūri niu atžvilgiu vertingo išliko senuose universiteto pastatuo se, o kartu su tuo veiksmingai prisidėti prie kultūrinių pa minklų apsaugojimo Vilniaus mieste. L. Vladimirovas, Universiteto centrinės bibliotekos direktorius
Universiteto tinklininkų pergalė
„PINIGAI, SVAIGALAI, MUŠTYNĖS IR T. T."
Tokio pavadinimo feljetonas buvo išspausdintas „Tarybinio studento" 12 numeryje. Felje toną apsvarstė universiteto partinis biuras. Biuras nurodė, kad feljetone iškelti faktai, iš skyrus muštynes ir triukšmą bendrabutyje, nebuvo iš anks to reikiamai patikrinti, feljeto nas reikiamai neatredaguotas ir todėl kilo įspūdis, jog atskirų triukšmą sukėlusių studentų
SPORTAS
2-10-38.
V
Spaudė „Tiesos" spaustuvė Vilniuje. Tiražas 1000 »gz.
Pasibaigė Vilniaus miesto tinklinio pirmenybės, kuriose dalyvavo ir universiteto dvi vyrų ir viena moterų koman dos. Pirmenybėse be pralaimėjimų išėjo universiteto I-ji vyrų ir I-ji moterų komandos (treneris V. Masaitis), kurios tapo nu galėtojomis ir iškovojo perei namąją dovaną. Komandų dalyviai apdovanoti čempionų žetonais ir diplomais. Dabar prieš universiteto tinklininkus stovi uždavinys — gerai pasiruošti artėjančioms var žyboms, kurių bus daug spor tinės vasaros metu. P. Vyšniauskas
AML/JOS
K/V/GOS
OLBRACHTAS, I. Ana pro letarė. (Romanas). Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1954, 280 p. MANAS T. Budenbrokai (Ro manas). Valstybinė grožinės li teratūros leidykla. 1954. 596 p. Štai ji, Amerika! Pamfletų, apsakymų ir apybraižų apie JAV rinkinys. Valstybinė poli tinės ir mokslinės literatūros leidykla. MILIŪNAS, V. Į pakalnę. (1 v. satyrinė komedija). Valsty binė grožinės literatūros lei dykla, 1954, 54 p.
L. e. redaktoriaus pareigas P. MIKUCKAS Užs. nr. 00945