visu Saliu
proletarai, vienykitės i
VISAS JĖGAS EGZAMINAMS! ★
★
★
Neakivaizdininkų sesija V (Pasikalbėjimas su prorektoriaus padėjėju neakivaizdinio mokymo reikalams drg. Liaku)
Nr. 21 (165) |
1954 m. birželio 12 d.; šeštadienis
Universiteto partinio </ ataskaitinio-rinkiinlnio susirinkimo išvakarėse Vilniaus Valstybinio universiteto partinė organizacija ruo šiasi savo ataskaitiniam-rinkiminiam susirinkimui. Komunistams, priešakiniam mūsų gausaus kolektyvo būriui, tenka itin svarbūs uždaviniai. TSKP XIX suvažiavimo istori niai sprendimai, TSKP CK rugsėjo ir vasario-kovo Plenumų nutarimai, nukreipti Į tolesnį naują liaudies ūkio pakilimą ir tarybinių žmonių materialinės ir kultūrinės gerovės sukles tėjimą reikalauja, kad universiteto partinė organizacija įtemptai dirbtų mobilizuodama visą universiteto kolektyvą iškeltų uždavinių įvykdymui, siektų, kad vis geriau būtų pa ruošiami specialistai įvairioms liaudies ūkio šakoms. Paskutiniuoju laiku universiteto partinė organizacija pa siekė eilę rimtų laimėjimų savo darbe, žymiai pakilo tarybi nių specialistų paruošimo lygis. Studentai komunistai atkak liai Įsisavina mokslo žinias, yra pavyzdžiu moksle. Studentai-komunistai drg. drg. Martavičienė, Statulevičius, Rimša ir kiti yra mokslo pirmūnai, kartu su tuo žymūs visuomeninin kai. Dėstytojai komunistai atlieka vadovaujantį vaidmenį ka tedrose ir fakultetuose, kovoja už aukštą dėstymo lygį, už viso auklėjamojo darbo studentų tarpe pagerinimą. Komunis tai vis aktyviau kelia trūkumus ir negeroves mokomajameauklėjamajame darbe, ryžtingiau kovoja už jų pašalinimą. Įvykusieji fakultetų partinių organizacijų ataskaitinlai-rinkiminiai susirinkimai parodė išaugusį partinių organizacijų vaidmenį universiteto gyvenime. Tačiau kartu su tuo susi rinkimai iškėlė ir eilę rimtų trūkumų partinių organizacijų darbe. Rimtas trūkumas kai kurių partinių organizacijų dar be yra tas, kad jos nepakankamai domisi mokomojo proceso organizavimo klausimais. Pas mus dar dažni silpno kai ku lių studentų pažangumo moksle faktai, pasitaiko akademinės drausmės laužytojų. Už šiuos trūkumus susirinkime rimtos kritikos susilaukė Istorijos-filologijos fakulteto partinis biu ras. Biuras apsiribodavo priimdamas gerus nutarimus, nukreip tus į mokymo-auklėjimo darbo pagerinimą, tačiau nepasižiū rėdavo, kaip tie nutarimai yra vykdomi. Ir todėl visiškai neatsitiktinai dabartiniu metu vykstanti egzaminų sesija rodo, kad daugelis studentų nepakankamai įsisavino dėstomas dis ciplinas. Rimti trūkumai mokomajame-auklėjamajame darbe buvo iškelti "Teisės fakulteto partinės organizacijos ataskaitiniamerink: '-niame susirinkime. Ataskaitiniai-rinkiminiai susirinkimai iškėlė eilę rimtų trūkumų partinių organizacijų ideologiniame darbe. Apie ką kalba toks faktas, kad Istorijos-filologijos fakulteto V kurse atsirado studentų, kurie žavėjosi dekadentizmu ir gyveno bo hemos nuotaikomis. Toks faktas rodo silpną politinį auklėja mąjį darbą, rodo, kad savo vaidmens reikiamai neat'J“*'; politinių-visuomeninių disciplinų dėstymas. Nepaslaptis, kad universitete dar pasitaiko amoralinių reiškinių. Tai ypač liečia bendrabučius, kur neretai pasitai ko girtuokliavimo ir net muštynių faktai. Tačiau tokie ir pa našūs supuvusios buržuazinės ideologijos likučių pasireiškimo faktai negauna reikiamo atkirčio. Universitete silpnai organi zuota antireliginė propaganda, mokslinis-ateistinis darbas ypač su pirmųjų kursų studentais. Visi šie trūkumai yra todėl, kad kai kuriose partinėse or ganizacijose apleistas partinis organizacinis darbas, silpnai vystoma trūkumų kritika. Garbingas partinių organizacijų uždavinys — ryžtingai kovoti už savikritikos ir ypač kriti kos iš apačios veiksmingumą, užkirsti kelią kritikos slopintojams, tiems, kurie tik formaliai pripažįsta trūkumus, o fak tiškai nedaro jokių išvadų ir toliau kartoja senas klaidas. Į partinės organizacijos ataskaitinį-rinkiminį susirinkimą universiteto komunistai ateis kaip kovingas aktyvus kolek tyvas, glaudžiai susitelkęs apie Tarybų Sąjungos Komunistų partijos Centro Komitetą, pasiryžęs atiduoti visas savo jėgas didžiajam partijos reikalui, komunizmo pastatymo reikalui. Nėra abejonės, kad universiteto partinė organizacija savo su sirinkime griežtos ir principingos kritikos ir savikritikos pa galba giliai išanalizuos savo darbą, iškels esamus trūkumus, numatys priemones jiems pašalinti ir su nauja energija sieks tolesnių laimėjimų visose savo darbo srityse.
---- - ---------- <►
Studentai išvyko i praktiką Šiuo metu, kai visuose fa kultetuose vyksta egzaminai, Gamtos fakulteto auditorijose viešpatauja tyla. Šio fakulteto studentai, sėkmingai išlaikę sesijos egzaminus, pavasario išvyko į praktiką. Pirmojo kur so studentai mokomąją prakti ką atlieka įvairiose mūsų res publikos vietose. Tai jų pirmo ji praktika aukštojoje mokyk loje. Dalis šio kurso studentų, kaip biologai, geologai moko mosios praktikos darbus atlie ka Žydiškių apylinkėse. Įdomią mokomąją praktiką šiais metais atliks II kurso geologai; vyr. dėstytojo Paš kevičiaus vadovaujami, jie iš vyko j Krymą. Jų kelionės maršrutas: Bachčisarajus — Alupka — Jalta — Alušta — Gurzufas — Simferopolis. III kurso geologai išvyko
,/
praktikai į įvairias kitų broliš kųjų respublikų vietas: Karelų-Suomiją, Ukrainą, Baškiriją, Baltarusiją, Taimyro pusiasalį, Uralą ir kitur. Jie jau atliks gamybinę praktiką, universite te įgytas teorines žinias sava rankiškai panaudodami prakti koje. III kurso geografijos spec. studentai, vyr. dėstytojo drg. Kaušylos vadovaujami, išvyko atlikti pirmąją gamybinę prak tiką į Kaukazą. Ten jie susi pažins su Kaukazo gamtinėmis sąlygomis, atliks eilę maršrutų į kalnų viršūnes. Antrosios gamybinės prakti kos metu, IV kurso studentai dirbdami mūsų respublikoje ir už jos ribų, rinks medžiagą savo diplominiams darbams.
F. Simauskas
i/
Vieningai pasirašėme paskolg
Tarybinė vyriausybė nuolat bai gerais pažymiais. Yra, žirūpinasi liaudie? švietimu, švie noma, ir studentų, kurie reitimui sudaromos visos sąlygos. kiamai nepasiruošė egzamiViena iš tokių sąlygų, įgali nams. nančių dideliam skaičiui darbo Štai, pavyzdžiui, neseniai žmonių mokytis neatsitraukiant 114 diplomantų-teisininkų laikė nuo pagrindinio gamybinio marksizmo-leninizmo pagrindų darbo, yra neakivaizdinis stu valstybinį egzaminą. Didelė da dijavimas. TSRS Aukštojo lis neakivaizdininkų egzaminą mokslo ministerijos nutarimu išlaikė gerais ir labai gerais nuo 1953 m. atidarytas neaki pažymiais. Tačiau 13 studentų vaizdinis skyrius ir prie Vil žinios buvo įvertintos nepa niaus Valstybinio universiteto. tenkinamai. Tai rodo, kad ne Šiais metais prie universiteto akivaizdinis skyrius dar per neakivaizdiniu būdu studijavo mažai padeda studentams tei teisininkai ir bibliotekininkai. kiant konsultacijas, organizuo Nuo rugsėjo mėnesio neaki jant apžvalgines paskaitas. vaizdinis skyrius bus smarkiai Labai gerai valstybinius eg išplėstas, studentai bus priima zaminus laiko Tarybų Sąjungos mi į lietuvių kalbos ir litera Didvyris Užpalis, Didžiojo Tė tūros, rusų kalbos ir literatū vynės karo dalyvis Pališčukas, ros, žurnalistikos, bibliotekininkystės, teisės ir matemati- Vilniaus elektrinės buhalteris kos specialybės. Kaip taisyklė Ginsburgas ir kt. į neakivaizdinį skyrių priima - Taip pat užtikrintai egzami mi tie žmonės, kurie dirba to- nus laiko eilė antro ir ketvir je pačioje liaudies ūkio ar to kurso teisininkų. Štai Ute nos rajono Liaudies teismo tei kultūros srityje. Šiuo metu vyksta studentų- sėjas Vitkevičius išlaikė tris neakivaizdininkų egzaminų se egzaminus, iš kurių du buvo sija. Egzaminus laiko teisinin įvertinti labai gerai ir vienas kai diplomantai ir IV bei II gerai.
Universiteto profesoriai, dės tytojai, studentai ir tarnautojai džiaugsmingai sutiko žinią apie TSRS Ministrų Tarybos nuta rimą dėl naujos Valstybinės paskolos. Visas universiteto kolektyvas vieningai pasirašė naująją paskolą, nukreiptą į tolesnį liaudies gerovės pakė limą, į naujus laimėjimus viso se liaudies ūkio ir kultūros srityse. Su dideliu pakilimu sutiko naujos paskolos išleidimą Tei sės fakulteto dėstytojų ir stu dentų kolektyvas. Vos paskelbus paskolos iš leidimą, įvyko gausus dėstyto jų ir studentų susirinkimas, kuriame buvo išreikštas vie ningas pritarimas partijos ir kursų studentai. vyriausybės priemonėms toliau Praėję egzaminai parodė, pakelti mūsų liaudies ūkį ir kad daugelis studentų-neakikultūrą. — Jeigu kapitalistinėse šaly vaizdininkų, nežiūrint į tai, se lėšos eina tolesniam ūkio kad atlieka rimtą darbą vals militarizavimui, darbininkų iš tybiniame ir ūkiniame apara naudojimui, kitų šalių ekono te, reikia pasakyti, rimtai pa miniam pavergimui, tai pas mus lėšos yra skiriamos mū siruošė egzaminams. Jų žinios sų ūkiui pakelti į naują aukš buvo įvertintos gerais ir latesnį lygį, išvystyti jį, laips niškai pereinant iš socializmo į komunizmą, — pasakė savo pasisakyme dėst. Ogurcovas. Lygiai tokiu pat įkarščiu, pasisakiusieji Susirinkime fakultetuose draugai, partinės organizacijos kaip ir kituose sekretorius Blieka, dėst. Vanse- bei kursuose, vyksta egu.ninai vičius, II kurso komjaunimo ir Medicinos fakulteto IV kur organizacijos sekretorius Rasi- se. mavičius ir kt. kalbėjo apie Šio kurso studentai jau išlai partijos ir. vyriausybės priemo kė keletą svarbių egzaminų, nes siekiant toliau pakelti ta kaip politinės ekonomijos, chi rybinės liaudies gerovę, apię rurgijos, nervų ligų egzaminus. mūsų santaupų reikšmę šioje Pavasario egzaminų sesija srityje, kvietė studentus ir dėstytojus pasirašyti1 paskolą kursui atnešė įvairių rezultatų: egzaminus laiko — tolesnio mūsų Tėvynės stip Labai gerai rinimo ir suklestėjimo vardan. studentai Girdzijauskaitė, Meš ka, Skridaila, kurie savo atsa Po susirinkimo įvyko pasko kymais parodė gerą žinių įsi los pasirašymas. Paskolą vie savinimą ir jų rišimą su prak ningai pasirašė visi fakulteto tika. Gerai laiko egzaminus dėstytojai ir studentai.
Artimiausiu laiku prasidės egzaminų sesija pirmo, trečio kursų teisininkams ir bibliote kininkystės spec. studentams,
1/
GERAI IR LABAI GERAI Neseniai Istorijos-filologijos fak. II kurso lituanistai išlaikė marksizmo-leninizmo pagrindų egzaminą. Studentų žinios bu vo įvertintos tik gerais ir la bai gerais pažymiais. Labai ge rą dalyko žinojimą parodė stu dentai — visuomenininkai drg. drg. Dagytė, Lozuraitis, Kurkulis, Labutis ir kt. Reikia pažymėti, kad geros studentų žinių įvertinimas ne buvo atsitiktinis. Tai buvo il go, kruopštaus darbo rezulta tas. Studentai semestro bėgy je atidžiai studijavo marksiz mo-leninizmo klasikų veikalus, juos konspektavo, skaitė pa galbinę literatūrą.
Nėra abejonės, kad II k. li tuanistai ir kitus egzaminus laikys tik gerai ir labai gerai. A. Kybartas
^RIMTI SIGNALAI Dauguma Istorijos-filologijos fakulteto specialybių studentų jau laikė visuomeninių disci plinų egaminus. Tačiau šių eg zaminų rezultatai rodo, kad da lis studentų jiems blogai pasi ruošė, nepakankamai giliai įsi savino visuomeninių mokslų dalykus.
Nepatenkinamai istorinio ma terializmo egzaminą laikė IV kurso žurnalistikos spec. gru pė. Keturi šios grupės studen tai — Šileikaitė, Daugėla, Rė žys, Kaminskas — egzaminą išlaikė tik patenkinamai. Stu dentai Šarpis ir Augustinavičiūtė istorinio materializmo eg zamino visai neišlaikė.
Pirmieji sesijos rezultatai akivaizdžiai rodo ne tik mūsų Negeriau istorinio materia laimėjimus, bet ir skubiai tai- lizmo egzaminą laikė ir to pa sytinus trūkumus ruošiant spe ties kurso istorijos spec. stu dentai. cialistus neakivaizdiniu budu. Labai silpnai marksizmo-leni iZ nizmo pagrindų egzaminą laikė I kurso rusų kalbos ir litera Šioje studentė Adomavičiūtė ir dau- tūros spec. studentai. gelis kitų. grupėje net 8 studentai gavo Tačiau šalia mokslo pirmūnų trejetus, o vienas studentas yra studentų, labai silpnai lai kančių egzaminus. Pavyzdžiui, egzamino visai neišlaikė. drg. Jocaitės atsakymas iš po Šie faktai kalba, kad per vi litinės ekonomijos įvertintas sus mokslo metus Istorijos-filo nepatenkinamai, o iš chirurgi jos patenkinamai. Patenkina logijos fakulteto visuomeninės mai politinės ekonomijos egza organizacijos per daug forma miną išlaikė studentės Džiu- liai domėjosi, kaip studentai gaitė, Sriubaitė, Dumšytė. Jų gauti patenkinami ir net nepa įsisavina visuomenines discipli tenkinami pažymiai — lengva- nas. Tai rimtos pamokos fakul būdiškos pažiūros į mokslą teto ir kursiniams komjaunimo vaisius. biurams.
Medicinos fakulteto IV kurse
St. Daunys
L Ta u tų
Vieningas pritarimas
R. Ramanauskaitė
draugystė s
Sveika, mūsų Maskva, Naujam kambaryje Žana Numylėta Maskva, puikiai susitvarkė: spinta Birželio 10 d. Istorijos-filolo Tu studentų sostinė pristatyta knygų, visur užuo gijos fak. studentai ir dėstyto geriausia. laidos, staltiesės, ant stalo gra jai susirinko į mitingą, skirtą Paskaitų metu užėjus į bet finas su stiklinėmis, kilimas TSRS Ministrų Tarybos nutari4 kurią Maskvos Valstybinio ant grindų, radio. Čia kiekvie mui dėl naujos valstybinės universiteto auditoriją ir ap noje studento kambario smulk paskolos TSRS liaudies ūkiui menoje jauti partijos ir vy išvystyti. Mitingą atidarė ir žvelgus suolus, pamatysi čia riausybės tėvišką rūpinimąsi įvairiausių tautybių jaunimo. įžanginį žodį tarė vyr. dėstyto mumis. ja Tijūnelytė. Drg, Tijūnelytė Greta ruso, lietuvio, armėno, kazacho ir kitų tautybių stu Ir kaip paprastai, savaipažymėjo, kad mūsų šalis nuo lat kyla kultūriniai ekonomiš dentų čia sėdi jaunuoliai, at me, mūsų pokalbis nukrykai ir kad ši paskola bus dar vykę iš Korėjos, Kinijos ir po į atsiminimus. Žana papasa vienas stambus indėlis į toles Europos demokratinių šalių —4 kojo mums apie savo kovą po jie parneš pačio pažangiausio grindyje prieš vokiškuosius nį jos suklestėjimą. pasaulyje mokslo, tarybinio grobikus Didžiojo Tėvynės ka-l Istorijos-filologijos fakulteto mokslo šviesą į savo Tėvynę. ro metu — ji keletą sykių sėkomjaunimo organizacijos sek Aišku, sunku jiems kartais dėjo kalėjime. Jei ne šis varetorius drg. Niunka užtikrino būna iš pradžių. Pavyzdžiui, su karas, tikriausiai šito aš ir susirinkimą, kad fakulteto kom manim viename kurse besimo būčiau žinojusi apie Žaną, nePro jaunuoliai vieningai pasirašys kantis korėjietis Kimas, pra- naujus džiaugsmus, pro skaid naująją paskolą tuo prisidėda džioje nemokėjo nė vieno ru- rų juoką ir jautrų dėmesį, kurį mi prie mūsų šalies priešaki siško žodžio, bet draugai jam rodo Žana draugams, niekas ir nės kultūros ir pažangiausiojo padėjo ir Kimas dabar kalba neįskaitys praeities. Kiek kartų pasaulyje mokslo suklestėjimo. rusiškai geirai, o mokosi vien aš esu pastebėjus kai kur Ža — Mūsų šalis vadovauja pa penketais. Šiandien jis su ki nos garbanose pasidabruotus; tais kurso draugais atlieka ra plaukus, bet nepridaviau tam žangiajai demokratijos stovyk joniniam laikraštyje gamybinę ypatingos reikšmės: dabartis! lai, — kalba vyr. dėstytojas praktiką. stipresnė už praeitį, šiandieni Kostednickis, — o vadovas turi Į naujai atidarytus 1953 me nio darbo džiaugsmas nutrynė stovėti aukščiausioje pakopoje tų rugsėjo mėn. 1 d. univer praeities šešėlį. kultūriniu ir ekonominiu at siteto rūmus Lenino kalnuose Štai šviesiaplaukė Sveta la žvilgiu. Toliau drg. Kostelnic- buvo perkelti tiksliųjų mokslų biausiai čirška, prisiglaudus fakultetų studentai. Humanita kis kalba apie atsidavusį mū rinių fakultetų kol kas tilpo prie Žanos, o juk kokia baisi sų šalies žmonių darbą ir tik V-ti kursai. Likusieji kur jos praeitis: jos tėvai buvo perkelti arti žvėriškai nužudyti fašistinių kviečia studentus ir dėstytojus sai numatyta miausiais metais, kada bus pa okupantų. Iš mažens vaikų na vieningai pasirašyti paskolą. statyti papildomi korpusai. Po mitingo studentai ir dės Taigi, mes, IV kurso žurnalis mai, dabar universitetas, — tytojai vieningai pasirašė nau- tai, palikome dar senajame čia ji rado savo šeimą, savo bendrabutyje. Vieną dieną mū draugus. jąją paskolą. sų kurso studentė bulgarė Ža S. Giedraitytė, — Tu, Genei, kai baigsi uni na pasisakė, kad ją dėl sveiA. Kurklietytė ■krnųs perkelia gyventi į Lenino versitetą, tikriausiai grįši dirbI ti į Lietuvą, Žana — į* BulgaVilnim ti Universiteto | Biblioteka / i . v 7
D. Petraiti*
— O------------------
rum a i
riją, Valė — kur norą j Uralą, o aš — dar nežinau kur — samprotavo Sveta. Bet ar tai
svarbu kur dirbti ir ką — ar Lietuvoj, ar Bulgarijoj, ar Ru sijoj — visų mūsų visur vieni norai, vienas tikslas, nes mes mylime tik tuos, kurie svajoja apie gyvenimą gražų, laimin gą, kurie savo rankomis, dėda mi plytą prie plytos, stato to naujo gyvenimo išsvajotus rū mus — komunizmą. Ir meilė, ir darbas žmonijos labui, labui liaudies, jungia draugiškais ry šiais visus Maskvos universite to studentus.
Gaunamieji studentų laiškai iš Indijos, Italijos, Švedijos ir kitų šalių liudija, kad Mask vos universiteto studentų draugai gyvena visame pasaulyje, kur tik prasimuša komunistinės tiesos spindulys, kur tik kovojama už darbo žmonių in teresus, Juk viso pažangaus pasaulio akys nukreiptos į Maskvą, kur Lenino kalnuose baltais korpusais, lyg taikos balandis, iškyla j padanges Maskvos Valstybinis universitetas — tautų draugystės rūmai. G. Šimonytė, Maskvos U-to IV kurso Žurnalistikos fakulteto studentė
Kritikos ir savikritikos ženkle
KAUNO KŪNO KULTŪROS INSTITUTE
A m, š i n a draugystė
IŠ ATASKAITINIO-RINKIMINIO SUSIRINKIMO
-o-
IŠTRAUKA IŠ MOKSLINIO DARBO „BALTARUSIŲ VALSTIEČIŲ KOVA DIDŽIOJOJE LIETUVOS KUNIGAIKŠTYSTĖJE B. CHMELNICKIO VADOVAUJAMO SUKILIMO METU"
JAUNIEJI SPECIALISTAI
Šiais metais visos tarybinės Riečicos rajone ties Gorvolio mas sutampa su pagrindiniu jo tautos iškilmingai mini Ukrai kaimu. Jie patyrė didelius uždaviniu — sulaikyti Lietuvos nos susijungimo su Rusija nuostolius ir per Slucko ir feodalų kariuomenę, jeigu ji 300-ąsias metines. Šiuo svar Pinsko tvirtovių puolimą. veržtųsi į Ukrainą. Skirdamas Šia savo kova prieš Lietuvos didelę reikšmę baltarusių liau biu istoriniu įvykiu buvo už baigta amžiais trukusi ukrai ir Baltarusijos feodalus balta dies judėjimui, netrukus suteikė Chmelnickis pasiuntė į Balta niečių liaudies kova prieš sve rusių liaudies masės timšalių jungą, už susijungimą didelę pagalbą broliškai ukrai rusiją Kryčevskį su 30 tūkst. niečių tautai. Lenkų ponai žiū būriu, kad šis padėtų su broliška rusų tauta. PoduTuo tarpu, kai ukrainiečių rėjo į Baltarusiją kaip į plac bailai. tauta kentėjo vieną iš sun darmą žengti į Ukrainą. Tačiau Baltarusijos valstiečių ir kiausių tuometinėje Europoje baltarusių valstiečių sukilimas miestų varguomenės sukilimai lenkų feodalų jungą ir nacio neleido jiems čia sutelkti sa su pertraukomis tęsėsi iki pat nalinę bei religinę priespau vo karinių pajėgų. Chmelnic 1654 metų, tačiau jie nesuteikė dą, baltarusių liaudis duso po kio vadovaujama kariuomenė, baltarusių liaudžiai išsivadavi sunkiu Lietuvos ir Baltarusi nebijodama smūgio iš sparno mo nei iš feodalinio-baudžiavijos feodalų socialiniu ir nacio ar užnugario, perėjo į puolimą nio jungo, nei iš nacionalinės ir 1648 m. rugsėjo mėn. prie naliniu jungu. ir religinės priespaudos. Nors Judėjimas Ukrainoje sukėlė Piliaukos upės sumušė 30 tūkst. baltarusių valstiečių ir miesto atgarsį ir Lietuvos Didžiajai lenkų kariuomenės dalinį. 1649 m. pradž. Lietuvos feo varguomenės sukilimas apėmė Kunigaikštystei priklausiusio beveik visą Baltarusiją, bet jis se baltarusių žemėse. Žiauri dalai metė didelę kariuomenę, pralaimėjo, nes buvo stichiš socialinė-ekonominė ir nacio- vadovaujamą Jonušo Radvilo, kas, blogai organizuotas, vals nalinė-kultūrinė bei religinė Pinsko —Turovo, Mozyriaus tiečiai neturėjo aiškios klasi priespauda brandino baltaru — Riečicos — Stardubo kryp nės sąmonės, neturėjo bendro sių liaudies masių neapykantą tim. Lietuvos feodalai galvojo karinės organizacijos plano ir prispaudėjams. Į 17 a. vidurį šiuo smūgiu atkirsti kelią ka buvo žymiai blogiau ginkluoti, liaudies masių pasipiktinimas zokų būriams, ėjusiems į pa negu Lietuvos feodalų kariuo tiek išaugo, jog reikėjo tik galbą baltarusių valstiečiams, menė. Prie pralaimėjimo prisi Lietuvai tam tikro impulso, kad susi-> numalšinti sukilimą dėjo pirklių ir baltarusių feo kaupusi masių neapykanta išsi priklausančiose žemėse ir po dalų išdavystė. lietų liaudies sukilimu. Tokiu to, metę Radvilos kariuomenę Nors šis didvyriškas baltaru impulsu ir buvo B. Chmelnic- į Ukrainą, suduoti Chmelnickiui kio vadovaujama ukrainiečių smūgį iš užnugario. Su dide sių valstiečių judėjimas pra liais nuostoliais užėmęs Turo- laimėjo, bet jis turėjo didžiu liaudies kova. 1648 m. rudenį sukilimas ap vą, Radvila nukreipė savo jė lę progresyvią reikšmę. Jis kli ėmė beveik visą Baltarusiją. gas prieš Mozyrių ir jį apsu bino pačią feodalinę santvarką, Sukilimai vyko Pinske, Turo- po. Mozyriaus gynėjai taip at ir Lietuvos ponų valdžios pa ve, Mozyriuje, Gomelyje, Bob- kakliai priešinosi, kad Lietuvos grindus baltarusių žemėse, ug ruiske, Brastoj, Lojove, Rieči- raiteliai turėjo nulipti nuo ark dė liaudyje neapykantą prie coj ir kt. Tokios tvirtovės, lių ir tik slėpdamiesi už me šams, kėlė baltarusių valstie kaip Bychovas ir Sluckas, bu džių prikrautų vežimų galėjo čių klasinę ir tautinę sąmonę, vo sukilėlių apsiaustos. Balta prisiartinti prie miesto ir ati parodė, kad baltarusių feoda las, yra sąjungininkas ir brolis rusijoj kūrėsi kazokų-valstie- daryti jo vartus. Bobruiską Radvilai pavyko Lietuvos ir Lenkijos feodalui. čių būriai, kuriems dažniau siai vadovaudavo Chmelnickio užimti tik turtingųjų miestie Sukilimo metu valstiečiai dar siųsti žmonės. Pagrindinė su- čių ir pirklių išdavystės dėka. labiau įsitikino, kad katalikų yra ar kilimo varomoji jėga buvo Dalį sukilėlių užmušę, dalį su ir unitų dvasininkai baltarusių valstiečiai („rustici", vadu Poduberskiu ant kuolų šiausias jų priešas, feodalų „agrestes") ir miesto varguo pasmeigę, Lietuvos feodalai antiliaudinės politikos ax 'vvūs rėmėjai. menė („opichani") . Sukilėliai, šturmu užėmė Riečicą. 1649 m. pradžioje mestos ga kaip nurodo įvykių amžininkas Baltarusių ir valstiečių kova jėgos ir prieš D. L. K. feodalų kariuo jėzuitų istorikas Albertas Ko- na didelės feodalų jalavičius, „pradėjo siausti po žiaurus susidorojimas su suki menę labai daug padėjo broliš didvyriškos kai ukrainiečių tautos kovai, aristokratų dvarus bei namus, lėliais nepalaužė ugnimi ir ginklais naikindami baltarusių liaudies kovos, ku atvedusiai į Ukrainos susijun ponus ir jų namus, pradėjo riai daug padėjo B. Chmelnic- gimą su Rusija. Ir jei šiais teršti šventenybes, viską žudy kis. 1649 m. žiemą B. Chmel- metais mes, minėdami 300-ąsias dami ir niokodami". Sukilusie nickis pasiuntė j Baltarusiją 10 Ukrainos susijungimo su Rusi ji griovė feodalų pilis, bažny tūkst. Golotos vadovaujamą ja metines, didžiuojamės tary čias, žudė feodalus, katalikų ' būrį, kurį dar labiau padidino binių tautų draugyste ir ta pa bei unitų kunigus ir pirklius prisidėję prie jo sukilę balta galba, kurią lietuvių tautai — lupikautojus. Lietuvos feo rusių valstiečiai ir Pripetės ra teikia broliškosios rusų, ukrai dalai malšino sukilimą savo jone sudavė Radvilos kariuo niečių ir baltarusių tautos, mes karinėmis jėgomis. Rajonuose menei ne vieną skaudų smūgį. turime su pagarba prisiminti prie Dniepro, Berezinos žiočių Kai atsiskyręs Golotos bū baltarusių valstiečių 1648—54 ir Pripetės prieš sukilėlius rys buvo sumuštas, Chmelnic- m. pralietą kraują Riečicos, ėjo Jono Paco, Vladislavo Va- kis 1649 m. vasarą į Baltaru Bobruisko, Mozyriaus pelkėse laviačio ir Vladislavo Chalec- siją pasiunčia Podobailą su 12 jų didvyriškoje kovoje prieš kio pajėgos. Jiems j pagalbą tūkstančių kazokų būriu ii Lietuvos ir Baltarusijos feoda D. L. K. vicekancleris Kazimie įsako jam įsitvirtinti už Dniep lus. ras Leonas Sapiega atsiuntė į ro ir Sožo santakos, netoli pagalbą kareivių dalinį. Tačiau Ldjovo, ir neleisti persikelti P. Repšys Lietuvos feodalų kariuomenės Lietuvos kariuomenei. Tas PaIstorijos-filologijos fak. būriai buvo skaudžiai sumušti dobailos būriui duotas įsakyIII k. stud.
Š. m. birželio 4 d. įvyko Ekonomikos fakulteto partinės organizacijos ataskaitinis-rinki minis susirinkimas. Partinės organizacijos sekretorius drg. V. Simonavičius ataskaitinia me pranešime plačiai nušvietė nuveiktą darbą ir iškėlė visą eilę trūkumų partinės organi zacijos darbe. Fakulteto komu nistai, aktyviai ir kritiškai ap svarstė ataskaitinį pranešimą ir nurodė kelius dar esamiems trūkumams pašalinti.
praktiniu darbu įmonėse. Parti nė organizacija turi susirūpinti ir kelti gamybinės praktikos vaidmenį studentų mokymosi procese. Fakultete buvo pravedami teoriniai seminarai, kurie žy miai prisidėjo prie dėstytojų politinio-idėjinio lygio kėlimo. Per teorinius seminarus buvo išvystomos plačios diskusijos, giliai nagrinėjami dėstytojus dominantieji klausimai.
Eilė komunistų nurodė tai, jog partinė organizacija vykdė teisingą darbo kryptį, skirdama svarbiausią dėmesį politinio ideologinio darbo išvystymui ir mokomojo-auklėjamojo darbo pagerinimui, tačiau šioje darbo srityje buvo visa eilė trūku mų. Nežiūrint į tai, kad fakul teto katedrose (politinės eko nomijos, liaudies ūkio) darbas žymiai pagerėjo, pakilo į aukš tesnį lygį paskaitų kokybė, la biau išvystytas mokslinis-tiriamasis darbas, dar iki šiol, pa vyzdžiui, finansų katedroje šis darbas atsilieka, partinė orga nizacija maža paramos suteikė katedrai šalinant šiuos trūku mus. Komunistas drg. Smagurauskas nurodė į tai, kad reikėtų žymiai pagerinti specialistų liaudies ūkiui paruošimą prak tikos atžvilgiu, kad baigę aukštąjį mokslą specialistai būtų pakankamai susipažinę su
Žymiai atsilieka studentų mokomasis - auklėjamasis dar bas fakultete. Dar yra studen tų, kurie nuolat turi įsiskolini mų, neišlaikytų egzaminų ar ba įskaitų. Fakulteto studentų tarpe dar pasitaiko chuliganiz mo ir drausmės pažeidimo fak tų. Partinė organizacija per silp nai mobilizavo ir vadovavo komjaunimo, profsąjungos or ganizacijoms. Darbas su stu dentija kariais apsiribodavo formaliais nurodymais, nebuvo įtrauktas platus fakulteto akty vas į mokomojo-auklėjamojo darbo sustiprinimą studentų grupėse.
Susirinkimas priėmė nutari mą tolimesniam fakulteto par tinės organizacijos darbui pa gerinti. E. Boreikaitė
------------ >-----------
Ekskursijos universitete
Universitete dažnai lankosi miesto darbo žmonių ekskursijos. Į Gamtos fak. botanikos sodą ir muzie jų dažnai atvyksta ekskursijos iš miesto įmonių, aukš tųjų ir vidurinių mokyklų. Vien šiais metais fakultete lankėsi 98 ekskursijos. Nuotraukoje: Zoologijos katedros vyr. laborantė A. Palionienė supažindina Vilniaus vidurinės mokyklos Nir. 2 VII b klasės mokinius su muziejaus eksponatais. A. Antanaičio nuotr.
/
Šiomis dienomis įvyko Kūno kultūros instituto iš leidžiamojo kurso studentų paskirstymas. Dauguma stu dentų paskirti dirbti į rajo nus ir kaimo vietoves. Štai aktyvus sportininkas kom jaunuolis Žekonis bus Tra kų rajono kūno kultūros ir sporto komiteto pirmininku, žinoma instituto visuomeni ninke Žilinskaitė dirbs Tel šių vidurinėje mokykloje, komjaunuolis Klenauskas savo žinias atiduos Tryškių vidurinės mokyklos moks leiviams. Šiemet institutas respublikai davė 93 jaunus specialistus.
PASIRUOŠIMAS VISASĄJUNGINIAM FIZKULTORININKŲ PARADUI Šią vasarą Maskvoje įvyks visasąjunginis fizkultūrininkų paradas, kuriame dalyvaus ir mūsų respubli kos 300 sportininkų delega cija. Kūno kultūros instituto komjaunimo komiteto sek retorius drg. Kuklys papa sakojo: — Instituto gimnastikos katedra paruošė sportinius pratimus, kurie laimėjo respublikiniame konkurse, ir bus atliekami parado me tu Maskvoje. Pratimuose imituojamas krepšinio žaidi mas. Dabar šiems prati mams ruošiasi eksperimen tinė 50 žmonių grupė, į ku rią įeina geriausi instituto gimnastai: Jurevičiūtė, Tau tavičius, Domaševičiūtė, Tu re viė ir kt. Eksperimenti nė grupė pratimus nuolat tobulina, taiso, patikslina. Nuo birželio mėn. pradžios 130 instituto gimnastų, kar tu su visais respublikos gimnastais, pradėjo mokytis pratimus.
A. Anskaitis, Mūsų spec. koresp.
------------- -♦ APSAKYMAS
V. ŽVEJYS
K Y K L A \l
—- Tu manai, mums tos mo kyklos skirtos? Vienas juokas. Valakininkų, buožių, visokio sukirpimo valdininkų vaikams jų durys plačiai atidarytos. O mums? Sakysim, kad ir atsitiki mas su tavim. Primušė moky tojas tave? Primušė... O ko dėl? Todėl, kad Nagiuką įkąsti ne jo dantims. Pamėgintų, kaip musę iš barščių išmestų. Susirastų mokytoją pagal savo skonį. Tai štai jų mokyklos ir visa teisybė... Norėjau ir aš kažkada mokytis. Už drąsią mintį lazdų nuo šeimininko ga vau. Taip jau sakoma: gražus dangus, ale ne Martynui... Staiga Juškevičius pagyvėjo. — O kas, jei taip viską, Aleksai, aukštyn kojom apver tus, a? Nusipurtyti nuo jų vi sų... — Tai sakydamas Juške vičius reikšmingai man mirkte lėjo. Aš išplėtęs akis žiūrėjau į jį ir tylėjau. — Kvailas tu dar. Paaugsi — suprasi, iš kur neteisybė kyla. Na, o dabar sėsk prie irklų. Mano gimtasis kaimas jau seniai iš akių išnyko. Mes vis plaukiam ir plaukiam. Dabar aš irkluoju, o Juškevičius sėdi, kažko susimąstęs, ankstesnėje mano vietoje. Pūstelėja žvarbus vakaris. Nemunas pasišiaušia, ir mažos bangelės skalanduojasi į valties šonus. Saulė leidžiasi kažkur už miško, raudona, de ganti. — Rytoj bus vėjo, — žiūrė damas į saulės nuauksintą va karinį dangaus skliautą, lyg man, lyg pats sau pasako Juš kevičius ir vėl nugrimsta savo mintyse. Po kiek laiko už už uolankos pamatau panemunėje netvarkingai išsimėčiusias kelias trobeles. Ant džiauklių su-1
Vilniaus Valstybinio universiteto komjaunimo komiteto ir pasi tinklai, prie kranto eilė studentų profkomiteto kultūrinių-masinių priemonių mis sustatytos valtys, Juškevi čius atsistoja, pasiraivo ir pa liepia: — Suk į kraštą, Aleksai, mes jau vietoje. ### Nuo to laiko praėjo daug 1. Pagal kelialapius pasiųsti studentus-mokslo pirmūnus į metų. Praeityje liko nemigo poilsio namus — liepa, rugpiūtis. naktys, alkanos žiemos, permir 2. Pasiųsti į sanatorijas — liepa, rugpiūtis. kę rudenys. 3. Pasiųsti į universiteto vilą Palangoje — liepa, rugpiū Kaip pavasarį pakilęs Nemu nas, šniokšdamas ir sukdama tis, rugsėjis. sis sukūriais, laužo ledinę sa 4. Surengti turistines ekskursijas į Maskvą, Leningradą ir vo nugarą, taip mano liau Kijevą — liepa. dis visam laikui nusimetė iš 5. Surengti turistinę ekskursiją Nemunu ir Kuršių marėnaudotojų jungą. Laisvai su alsavo Nemuno pakrantės. Tur mis. Maršrutas — Kaunas—-Klaipėda — liepos 2—7 d. d. čiaus Nagio laukus dabar pu 6. Surengti studentų išvykas mašinomis į Anykščius, Zarena tikrieji jų šeimininkai. rasus ir Gardiną — liepos 11 d., liepos 25 d. ir rug Vietoje senos, sutrūnijusios pjūčio 15 d. mokyklos išaugo naujas, dvi 7. Surengti turistinį žygį po Tarybų Lietuvą — liepa. aukštis pastatas. Mano motulės jau nebaugina rytdiena. Ji ne 8. Kaime atostogaujantiems studentams išduoti nukreipi ujama iš kiemo į kiemą sam mus masiniam-politiniam darbui. dinė, bet plačių kolūkinių lau 9. Organizuoti studentų išvykas į šefuojamą Molėtų rajo kų šeimininkė. ną, tikslu padėti kolūkiams — liepa, rugpiūtis. O aš, štai, dabar stoviu prie 10. Užtikrinti nenutrūkstamą kultūros klubo darbą. Sureng didžiulio daugiaaukščio pasta to. Aukštoji mokykla! Dar ti diplomantų vakarą — liepos 4 d., miesto studentų vaikystės metais gimusi ne vakarą — liepos 17 d., stojančiųjų į universitetą va drąsi mintis ir sapnai vir karą — rugpjūčio 1 d., literatūrinį vakarą kartu su še to tikrove. Aš tvirtai žinau, fuojamų įmonių kolektyvais — rugpjūčio 15 d., vakarą, kam už tai turiu būti dėkingas, skirtą naujųjų mokslo metų atidarymui — rugsėjo 4 d. kas vedė mane per gyvenimą nuo tos lemtingos dienos, kai 11. Užtikrinti reguliarų kino filmų demonstravimą bendrapalikau Juškevičiaus valtį, ligi bučiuose — liepos 10 ir 24 d. d., rugpjūčio 7 ir 21 d. d. 12. Surengti stojančiųjų į universitetą ekskursijas po Vilšio senojo universiteto pastato niaus miestą — rugpiūčio 8 ir 15 d. d. durų. 13. Kartu su kitomis aukštosiomis mokyklomis surengti Ji — Tarybų valdžia rūpi nosi manimi ir štai dabar lau miesto studentų išvykas į Valakumpius — liepos 18 d. ir rugpiūčio 22 d. kia ir kviečia, kaip ir tūkstan 14. Organizuoti kolektyvinius Vilniuje gastroliuojančių čius kitų, trokštančius mokslo, teatrų spektaklių aplankymus — liepa, rugpiūtis. į šios aukštosios mokyklos sau Pastaba: smulkesnės informacijos teikiamos studentų proflėtas auditorijas. Sujaudintas, dusdamas iš džiaugsmo, pakeliu komitete. akis ir virš pastato durų perL. e. redaktoriaus pareigus Sekantis „Tarybinio studen skaitau užrašą: „Sveiki, atvyP. MIKUCKAS kę!" 1 to" numeris išeis rugsėjo 3 d.
apie mane. Bet man dabar buvo (Pradžia 18 nr.) Praėjus kelioms savaitėms po kas kita galvoje. Rūpėjo grei šio įvykio, vieną vėjuotą ru čiau įlipti į valtį, pakiloti irk dens dieną, mama, atsisėdusi lus, apžiūrėti bures. prie manęs, pasakė: — Vaikeli, niekur šiandien — Tu stebėk, kaip viskas da neišbėk. Dėdė Juškevičius ap roma, — mokė mane motina. lankys mus. Aš jau žinojau, ką reiškia "Atėjo laikas atsisveikinti. šis pasakymas, todėl su nerimu Mama mane pabučiavo į kaktą ir staiga nusisuko. Nelauktai ir baime paklausiau. — O kaip su mokykla? Tu graudulys užliejo man krūtinę. gi žadėjai nueiti pas mokytoją. Juškevičius nenorom užsikosė Motulė pasislenka arčiau ma jo, nedelsdamas įšoko į valtį ir nęs ir savo geromis akimis žiū stipriu irklo smūgiu atsistūmė ri man į veidą. Paskui ji lėtai, nuo kranto. Valtis, pagauta sro vės ir varoma tvirtų žvejo ran žodis po žodžio, aiškina. — Nueit galima, bet kas iš kų, greitai slydo Nemuno pa to... Darbai pasibaigė laukuo viršiumi. Aš susigūžęs sėdėjau se. .. Kam aš dabar reikalin valties kampe ir vos vos tram ga? Nebent skalbti. Nagys su džiau ašaras. Viskas buvo aiš Mokyklos tarto atlyginimo nesumokėjo. Tu ku ir suprantama. jau nemažas, Aleksiuk, suprasti suole šiemet jau nesėdėsiu. O gal jau iš viso neteks mokytis? turi... Taip, aš suprantu. Si žiema, Kas žino... kaip ir praėjusios bus alkana. — Surūgęs tu, brol, kaip de Man laikas pagalvoti apie už vynios pėtnyčios. Nepatinka darbį, man tokie. Atsibos, niekas ta Juškevičius atėjo pas mus ki vęs pririšęs nelaikys. — Per tos dienos pavakary. Kokį aš traukė mano mintis Juškevi tada pamačiau jį, seną Nemuno čius. žvejį, toks mano atmintyje jis — Ne tas, dėduli. Mokyklon išliko iki šių dienų. Aukštas, tai jau neisiu... — atsakiau plačių pečių, nudegusiu veidu, ilgais žemyn nukarusiais ūsais, kiek galėdamas ramiau. giliomis akimis. Juškevičius — Chm... mokyklon. Į kai greitai su motule dėl manęs su sitarė. Motulė palydėjo mus iki lį gavai, o vis mokyklon. Ne pat panemunės, kur stovėjo nuslėpsi, viską žinau. Ir atvi Juškevičiaus valtis. Kadangi aš rai kalbant, kas tau ta jų mo nuskubėjau pirmas prie Nemu kykla, o visa kita va kas... no, neišgirdau apie ką ji kal Sulig tais žodžiais, Juškevibasi su Juškevičiumi. Iš visko supratau, kad kalba vis sukasi čius spiovė vandenin. Redakcijos adresas: Vilnius, Stuokos-Gucevičiaus g-vė Nr. 3, telef. 2-10-38. LV 38586
PLANAS
vasaros
Spaudė „Tiesos" spaustuvė Vilniuje. Tiražas 1000 egz.
atostogoms
Užs. Nr. 009 >