V7SŲ SALIU PUOLETARAI, VIENYKITE*
STUDENTE! Nuo pat pirmų dienų paimki knygą! Te ji geriausiu lieka tau draugu! Tuomet egzaminai neįvarys į ligą, VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Nr. 22 (166)|
1954 m. rugsėjo 4 d., šeštadienis
——————
Kaina 20 kap.
Ų-
MOKYTIS NUO PIRMŲ DIENŲ Pradžia devintos... Vėl iš visų miesto kraštų universi teto link grupelėmis ir po vieną plaukia studentai. Nepraeina nė pusvalandis, ir auditorijos prisipildo energingo jaunimo. Nauji mokslo metai prasidėjo. „Šie metai — paskutiniai mano studijų universitete me tai" — rašo savo laiške redakcijai Fizikos-matematikos fakul teto studentas V. Bliznikas. „Daug žinių man davė universite tas per ketverius metus. Tačiau turiu atvirai prisipažinti, kad aš dar daug ko ir nežinau, o juk šiais mokslo metais manęs laukia dideli darbai — reikės parašyti diplominį darbą, išlai kyti valstybinius egzaminus. Tad nieko nelaukdamas, nuo pat pirmųjų mokslo dienų aš griebsiuos mokslo, dar labiau gilin siu savo specialybės žinias".
Mokytis nuo pirmųjų dienų! Tokiomis mintimis pradeda naujuosius mokslo metus nė vienas V k. studentas V. Blizni kas, o didelė dauguma universiteto studentų. Universiteto stu dentai puikiai supranta, kad Partijos ir tarybinės liaudies de damas viltis jie galės pateisinti tik sistemingu, kruopščiu darbu. Kiekvieno studento šventa pareiga — nuo pat pirmųjų mokslo metų dienų susidraugauti su knyga, nuoširdžiai ruoš tis politinių-visuomeninių disciplinų ir specialybės dalykų se minarams, skaityti ir konspektuoti privalomąją bei pagalbinę literatūrą, klausyti paskaitas, vesti jų konspektus. Taip dir bant, išnaudojant kiekvieną minutę — egzaminų sesijos metu teks tik pakartoti tai, ką jūs jau Įsisavinote metų eigoje.
Apie tai, kad ne laikas šunis lakinti, kai reikia medžioti,— tur būt, šiandien iš praeitų metų patirties žino studentai drg. drg. Augustinavičiūtė (Istorijos-filologijos fak.), Žukauskas, Zalytė (Teisės fak.). Augulis (Gamtos fak.), Dumšytė (Medici nos fak.) ir kt., praėjusios sesijos metu gavę nepatenkinamus ar tik patenkinamus pažymius. Šiais metais jie turi iš tos graudžios pamokos padaryti atitinkamas išvadas. Visuomeninių mokslų katedros, padedant ir vadovaujant partinei organizacijai ir rektoratui, turi užtikrinti, kad studen tai giliai studijuotų marksistinę-lenininę teoriją, užkirsti kelią trūkumams politinių disciplinų dėstyme. Tuo tikslu reikia pa kelti paskaitų idėjinį lygį, medžiagą dėstyti giliai surišant su komunistinės statybos praktika. Būtina dar labiau pakelti se minarų vaidmenį, kurie privalo padėti auklėti studentus ko munizmo dvasia. Didelį vaidmenį sėkmingai įsisavinant mokslo žinias turi akademinė drausmė. Fakultetų dekanatai, visuomeninės orga nizacijos nuo pat pirmųjų dienų turi pagerinti politinį-auklėjamąjį darbą studentų tarpe, skiepyti jiems sąmoningos socia listinės drausmės įgūdžius, vesti griežtą kovą su akademinės drausmės laužytojais, išsiaiškinti dėl kiekvieno studento pa vėluoto atvykimo Į universitetą, dėl kiekvienos praleistos paskaitos. Šįmet Į universitetą atėjo 750 abiturientų, kurie dar neturi reikalingos savarankiško darbo universitete patirties. Fakul tetų dekanatų, katedrų, visuomeninių organizacijų uždavinys — supažindinti juos su darbo prie knygos metodais, suruošti aukštesnių kursų studentų — mokslo pirmūnų susitikimus su pirmojo kurso draugais darbo patirties pasidalinimo klausimu. Vyresni kursai turi imtis šefuoti pirmakursius kolegas. Tarybinė šalis laukia iš mūsų gerai žinančių savo dalyką specialistų, kurie turės pakeisti senuosius darbo veteranus. O verta jų pamaina mes galėsime tapti tik per kruopštų, siste mingą darbą, gilias studijas. Todėl nieko nelaukdami, nuo pirmųjų mokslo dienų sėskime prie knygos!
-------------
Nebus bemiegių tų naktų ilgų...
v
VISI I SPARTAKIADĄ!
SVEIKI; ATVYKĘ! Sveiki, draugai! Sveiki, draugai, atėję Nuo Nemunėlio, Minijos krantų. Kartu mes degsime bendrom idėjom, Kartu gyvensim, dirbsime kartu.
DIDŽIOJO KELIO PRADŽIA Pirmo kurso studentų Dėkui partijai ir vyriausybei
J
Kuris Jaunuolis ar mer gina nenuklysta mintimis Į ateitį, nebando Įsivaiz duoti savęs po dešimties, penkiolikos metų. Aš taip pat mėginau Įsivaizduoti save Įvairų profesijų žmogumi, pradedant ar chitektu ir baigiant kom bainininku. Pirmosios dienos, pra leistos universitete, dar labiau uždegė mane siek ti mokslo, studijuoti. Aš gerai žinau, * kad studi juoti yra daug sunkiau, kad prieš mano, prieš vi sų mūsų, pirmo kurso studentų, akis ilgas ke lias, kupinas sunkaus, Įtempto darbo. Tuo keliu mes tik pradedame ženg ti, ir neretai pirmieji sun kumai, savarankiško gy venimo ir darbo rūpes čiai lyg debesėliai tem do mūsų džiugius vei dus. Tačiau sunkumai mus nebaugina! Noras tapti geru specialistu yra aukščiau už bet ku ruos sunkumus. D. KADŽIULYT® Istorijos-filologijos fakultetas
Komunistų partija ir Tarybi nė vyriausybė skiria didelį dėmesį jaunosios kartos auk lėjimui. Kiekvienas tarybinis jaunuolis gali lavintis ir gilin ti savo žinias, gali pareikšti savo gabumus įvairiose gyve nimo srityse. Jei anksčiau pa prastam valstiečio sūnui ar dukrai buvo uždarytos durys į Dar daug kas šiandien jūsų nepažįsta — mokslą, jei anksčiau jų laukė sunkus gyvenimas, tai dabar Sunku išskirti veidą iš veidų. jie gali džiaugtis laisvu ir Prabėgs dar metai, gal kiti — puikiu gyvenimu. Ir šį gyveni neklystu — mą suteikė kiekvienam tarybi Žinos ne vieną visas VVU. niam jaunuoliui Didžioji Spa lio socialistinė revoliucija. Išmoksit blynus kepti, virti Aš esu dėkingas Komunistų košę... partijai ir Tarybinei vyriausy Tegu dažnai prisvils, bet bus skanu! bei už tai, kad ji nuolat rū pinasi jaunąja karta, skiria O sutemoj, kaštonams tyliai ošiant, dideles lėšas jaunosios kartos auklėjimui. Komunistų partija Skambės bendrabučiai aidais dainų. . ir Tarybinė vyriausybė vykdo taikos politiką ir tuo ji užtik rina mums tolimesnį laimingą Ir jūs tikriausiai net nepastebėsit, ir puikų gyvenimą. Visi mes Kiek daug surasite gerų draugų. gerai žinome Majakovskio žo džius, kad komunizmas — pa Kartu mes dirbsim, augsim ir mylėsim, saulio jaunystė, ir jį pastatys tik jauni. Todėl mes, tarybi Bendrom idėjom degsime kartu! niai jaunuoliai, atsidėkodami partijai ir vyriausybei, turime JONAS JAKŠTAS visapusiškai lavintis, gilinti ----------savo žinias, kad pateisintume jos pasitikėjimą mumis, kad Pirmasis sienlaikraščio numeris galėtume prisidėti savo darbu Svajonės pildosi prie taikaus gyvenimo staty Mano svajonės pildosi. Išlai Pirmąją mokslo metų dieną mo. Mums visiems suteikta atvėrę fakulteto duris, Chemi teisė į mokslą, mes visi gali kęs stojamuosius egzaminus jos fakulteto studentai išvydo me mokytis įvairiose mokyk labai gerais pažymiais, esu priimtas studentu į Istorijosant sienos naują sienlaikraš lose. filologijos fakulteto lietuvių čio numerį. Dėkui Komunistų partijai ir kalbos ir literatūros specialy Sienlaikraščio skiltyse fakul teto dėstytojai, aspirantai, stu Tarybinei vyriausybei, kad aš bę. dentai dalinasi savo vasaros šiandien galiu didžiuotis stu Studijuoti lietuvių kalbą ir atostogų įspūdžiais, kviečia dento vardu, kad galiu moky literatūrą galvojau dar moky garbingai vykdyti partijos ir tis aukštojoje mokykloje, apie damasis vidurinėje mokykloje. vyriausybės uždavinius, iškel ką anksčiau ir pagalvoti nedrį Puikūs P. Cvirkos, A. Vienuo tus tarybinei studentijai, ener sau. lio, A. Guzevičiaus, I. Simo gingai dirbti ir mokytis naujai Ir aš, pasirinkęs Ekonomikos naitytės grožinės literatūros siais mokslo metais. fakulteto pramonės skyrių, to kūriniai privertė mane pamėg Toks operatyvus sienlaikraš liau gilinsiu 6avo žinias, kad ti literatūrą, kartu ir lietuvių čio išleidimas yra sektinas pa vėLiau, išėjęs į gyvenimą, ga kalbą. vyzdys ir kitų fakultetų sien lėčiau savo darbu atsidėkoti Dabar, studijuodamas savo laikraščių redkolegijoms. Komunistų partijai ir Tarybi mėgiamą dalyką, stengsiuos nei vyriausybei už laimingą mokytis labai gerai, kad pa M. Pranckus gyvenimą. teisinčiau garbingą ' tarybinio studento vardą. A. Juršėnas D. Ribokas Ekonomikos fakultetas Istorijos-filologijos fak. Gal šiandien žvalgotės šiek tiek nedrąsiai, Ir auditorijos nelengva rast... „Matyt, naujokai dar...“ — kai kas pasako, Kada būriais užtvindote gatves.
I
Gauti prietaisai
Paskutiniu laiku universiteto Pagal TSRS LDAALR ir I vaus varžybose ir kurių nariai laboratorijos papildytos visa VLKJS CK nutarimą šių me pasieks geriausius technikinius eile įrengimų. Fizikos-matema tų rugsėjo 12—30 d. d. mūsų rodiklius. tikos fakultetas įsigijo fotouniversitete bus vykdomas III Fakultetų komandos, iškovo Visasąjunginės LDAALR pirmi jusios dvi .pirmąsias vietas, ap elektrinį stiprintuvą, brangią nių organizacijų spartakiados dovanojamos pereinamomis ir sudėtingą mašiną, to paties pirmasis ratas. taurėmis ir universiteto Vienas spartakiados uždavi LDAALR komiteto Garbės raš fakulteto eksperimentinė ka nių yra draugijos narių žinių tais. Komanda, užėmusi trečią tedra gavo 3 oscilografus, okuir įgūdžių, įgytų įvairiuose ją vietą, — LDAALR komiteto iliarinį mikrometrą, vakuumetLDAALR būreliuose, kursuose, diplomu. rą, garsinį generatorių ir eilę komandose sutvirtinimas. Be to, kitų įrengimų. Žymiai papildy Spartakiados dalyviai, iško ji atliks didelį darbą, popu liarinant LDAALR tikslus ir už voję universitete I, II, III vie tos Chemijos fakulteto labora davinius studentų tarpe, įtrau tas, apdovanojami atitinkamo torijos. Šis fakultetas per 6 kiant juos į šios gynybinės laipsnio diplomais ir vertingo šių metų mėnesius gavo 37 organizacijos eiles, tarnaus to mis dovanomis, o iškovoję raš pavadinimų prietaisus, tame lesniam LDAALR pirminių or IV—X vietą — Garbės tais. 50 dalyvių, pasiekusių ge tarpe tokius kaip autotransforganizacijų stiprinimui. Spartakiados metu LDAALR riausius rezultatus, teks garbė matorius, sekundometras, fotonariai rungsis penkiose šakose. atstovauti universitetą antraja elektrinis kolorimetras, moBus varžomasi šaudyme iš ma me varžybų rate ir kovoti dėl potenciomet žojo kalibro šautuvo, granatos miesto LDAALR komiteto pe nochromatorius, ras. Nemaža prietaisų gavo metime, vyrai atliks 10 km reinamosios taurės. žygį, varžysis įveikiant 150 m Studentai — LDAALR nariai! Medicinos ir Gamtos fakulte kliūčių ruožą, merginos daly Aktyviai ir masiškai dalyvau tai. vaus 12 km pėsčiųjų žygyje. dami spartakiadoje, mes prisi Šiuo metu laukiami nauji su Įdomi kova užvirs ir dėl grei dėsime prie tolesnio gyvybinto- dėtingi prietaisai: kvarco spekčiausio ir geriausio priešchemi masinio ir mokomojo-sportinio tografas, nefeliometras, polianės apsaugos pratimo (dujo darbo išvystymo universitete. rografas ir kt. Viso šiais me kaukės užsidėjimas) atlikimo. Visi į spartakiadą! tais bus gauta įvairių įrengi Komandų — nugalėtojų var mų ir prietaisų už 250 tūkstan dą iškovos tos fakultetų čių rublių. A. Naumovas, LDAALR pirminės organizaci Universiteto LDAALR jos, kurios masiškiausiai daly komiteto pirmininkas I A. Anskaitis
<
— Šiais metais į mūsų uni versitetą buvo paduota arti 1700 pareiškimų. Jaunuoliai iš įvairių respublikos miestų ir rajonų išreiškė savo norą stu dijuoti didžiausioje mūsų res publikos aukštojoje mokyklo je. Sprendžiant iš paduotų pa reiškimų, abiturientus labiau siai traukia chemiko, geologo, gydytojo, mokytojo specialy bės.
Nežiūrint į tai, kad šiais me tais priėmimas į universitetą buvo žymiai išplėstas, į kai kurias specialybes buvo pri imami tik tie jaunuoliai, ku rie išlaikė stojamuosius egza minus beveik vien labai ge rais pažymiais. Be konkurso į universitetą buvo priimti 139
/ Vllnlatrt \ i ljniveralteto j
Pirmoji paskaita! Kiek kartų aš apie ją svajodavau! Juk pirmoji paskaita — tai studijų universitete pradžia, tai mano didžių vilčių — būti chemiku — įgyvendinimo pradžia. Gausus mūsų būrys susirin ko į šviesią, erdvią auditoriją klausytis pirmosios paskaitos, kuri daugumai, tikriausiai, il gam išliks atminty, kaip viena žymiausių, šviesiausių jaunys tės dienų įvykių. Marksizmo-leninizmo pagrin dai — tai visų darbo žmonių mokslas apie proletariato dik tatūros pergalę, komunizmo pa statymą visame pasaulyje. Šį mokslą kūrė didieji proletaria to vadai — Marksas, Engelsas, Leninas, Stalinas, kurie visą savo gyvenimą paskyrė darbo žmonių reikalui, jų kovai už šviesią ateitį. Todėl marksizmoleninizmo pagrindų paskaitą — pirmąją paskaitą universitete — klausėme su ypatingu susi domėjimu ir atidumu. Daug ko naujo mes sužino jome šioje pirmojoje paskaito je. Vyr. dėstytojas Lempertas paprastai, nuoširdžiai ir supran tamai mums papasakojo apie šlovingąjį Tarybų Sąjungos Ko munistų partijos nueitą kelią, apie pagrindinius marksizmoleninizmo mokslo dėsnius, apie didžiąją proletariato pergalę Tarybų Sąjungoje. Mes gerai supratome, kad marksizmą-le ninizmą būtina giliai įsisavinti kiekvienam įvairių profesijų specialistui, kiekvienam tarybi niam žmogui, nes marksizmasleninizmas tai visos mūsų veik los vadovas. Kiekvienas tarybi nis žmogus, gerai įsisavinęs marksizmo-leninizmo teoriją, tuo pačiu susipažįsta su gam tos ir visuomenės dėsniais, įsi sąmonina, kad darbo žmogus yra savo laimės, savo šviesios ateities kūrėjas. Ir kuo mes giliau įsisavinsime marksizmąleninizmą, kuo geriau mes iš moksime šio mokslo teiginius taikyti praktikoje, tuo leng viau mums bus dirbti bet kokį darbą, įgyvendinti didžiuosius Partijos ir Vyriausybės uždavi nius. A. Vaškelis Chemijos fakultetas
pedagoginę mokyklą Juozas Korsakas. Leningrado Ždanovo vardo universitete rusų kalbą abiturientai, baigę mokyklas ir literatūrą studijuos kolūkie čio vaikas Juozas Ū6as. Lenin aukso bei sidabro medaliais. Šiais metais stojamieji egza grado universitete studijuoti pareiškė norą minai vyko žymiai organizuo TSKP istoriją čiau, negu pernai. Stojančiuo tarnautojo duktė Birutė IvanaRama sius egzaminavo 43 universi vičiūtė, o Rimgaudas teto profesoriai bei dėstyto nauskas su pasižymėjimu bai jai, jų tarpe tokie, kaip prof. gęs Belvederio pienininkystės Bieliukas ,doc. Misiūnas ir kt. technikumą pasiųstas į Volog Stojamieji egzaminai parodė, dos pienininkystės institutą. kad šiais metais baigusieji vi Naujo studentų papildymo durines mokyklas geriau žino tarpe didelis skaičius — šlo lietuvių ir rusų kalbas;“ TSRS vingojo komjaunimo nariai. tautų istoriją. 611 stojančiųjų, Naujai įstojusių tarpe yra surinkusių didžiausią taškų ir penki Didžiojo Tėvynės ka skaičių, o tuo pačiu ir parodę ro dalyviai, būtent P. Cirvinsgeriausias žinias iš egzaminuo kas, pasirinkęs mediciną, R. jamųjų dalykų, buvo priimti į Dubčionok, stojęs j rusų kal mūsų studentų tarpą. bos ir literatūros specialybę Didelis skaičius abiturien ir kt. tų, išlaikiusių egzaminus Naujai priimtieji atstovauja universitete, buvo pasiųsti į beveik visas respublikos vidu kitas šalies aukštąsias mokyk rines mokyklas. Šalia lietuvio las. Į Maskvos Lomonosovo mūsų universitete mokysis ir vardo universitetą išvyko stu rusas ir baltarusis, ir ukrai dijuoti kolūkiečio sūnus Leo nietis. nas Jasiulis. Ten pat filosofiją Nauji mokslo metai jau pra studijuos darbininkų vaikas sidėjo. Vyresniųjų kursų stu Bronius Genzelis. Į Maskvos dentai turi padėti savo jau Lenino vardo Valstybinį peda nesniesiems draugams, kaip ga goginį institutą priimtas bai lima greičiau įsijungti į uni gęs su pasižymėjimu Alytaus1 versiteto kolektyvo gyvenimą.
Naujas papildymas^ Baigėsi studentų priėmimas į Vilniaus Valstybinio univer siteto pirmuosius kursus. 750 studentų šiandien jau išra šytos studijų knygelės. „Ta rybinio studento" korespon dentas šia proga kreipėsi į uni versiteto priėmimo komisijos ats. sekretorių drg. ūdrą, ku ris papasakojo:
Pirmoji paskaita
Priešakinės patirties akademija ‘ (Įspūdžiai Iš Visasąjunginės žemės ūkio parodos) Lyg pasakų karalijoje pasi Parodoje mūsų respubliką atjunti iš triukšmingų Maskvos stovauja Pasvalio MTS, Pane gatvių patekęs į šį miestą — vėžio MMS, Žagarės rajono sodą, Aukštai pasistiepusi į „Pergalės", Marijampolės rajo dangų lėtai linguoja bambuk- no „Šešupės", Priekulės rajo medžių giraitė, o kiek toliau no „Artojo", Dotnuvos rajono nuo jos tarp medžių mėlynuo „Aušros" kolūkiai, Joniškėlio, ja „ledo" lytis. Oranžerijose Troškūnų ir Staniūnų tarybi noksta aukso vaisiai — apel niai ūkiai, pasiekę nemažus sinai, nuleidusios savo sunkius laimėjimus gyvulininkystėje. lapus, rymo palmės, o už ke Apie respublikos pasiekimus lių žingsnių vėjas linguoja laukininkystėje, daržovių augibaigiančių bręsti rugių plotą. niriie pasakoja eksponatai iš Šio sodo viduryje iškyla pasa Pasvalio rajono „Kiemėnų" kiški rūmai, fontanai, aikštės, kolūkio, kuris 1952 m. 1141 gėlynai. Dar nuostabesnis vaiz ha plote vidutiniškai gavo po das vakare, kada paroda pasi 16,5 centnerio grūdinių kultū puošia visomis vaivorykštės rų derlių iš kiekvieno ha. Di spalvomis. delius laimėjimus šioje srity Ir dar ilgai vaikščiojant po je pasiekė ir Naradavos tary parodos paviljonus neapleidžia binis ūkis. Aukštus linų der tavęs jausmas, kad prieš akis lius kasmet nuima Plungės ra — ne pasaka, o tarybinė tik jono „Aleksandravos" kolūkis. rovė. Šio kolūkio brigadininkas A. Parodoje kiekvienai sąjun Kukulskis 20 ha plote nuo ginei respublikai yra skirtas kiekvieno ha gavo po 7 cent atskiras paviljonas. Tačiau to nerius linų sėmenų. Pasvalio li gražu tie paviljonai aprėpia rajono „Saločių" kolūkis parone viską, ką yra pasiekusi don pateko už labai gerus broliškų respublikų šeima. Be bulvių derlius. 1953 metais 91 Kolūkių aikštėje esančių res ha plote kolūkis gavo po 176,7 publikų paviljonų, dar skendi centnerio bulvių nuo kiekvie lapijoje 60 paviljonų, de- no ha. monstruojančių mūsų kolūkių Apie didelius kolūkinės san pasiekimus įvairiose žemės tvarkos laimėjimus Tarybų ūkio srityse, daugiau kaip 200 Lietuvoje kalba ir kiti ekspo taip vadinamų specialiųjų ir natai, kurių daug yra patal pagalbinių patalpų. pinta ir kituose paviljonuose. Užeiname į Lietuvos TSR pa Didžią tiesą apie kolūkinę viljoną. Tik įėjus lankytojo-santvarką pasakoja parodos akis patraukia P. Vaivados ir stendai, eksponatai. Jie byloja B. Pundziaus skulptūrinė kom apie nepaprastą Komunistų pozicija, vaizduojanti didžiuo partijos ir Tarybinės vyriau sius vadus — V. I. Leniną ir sybės rūpinimąsi darbo žmo J. V. Staliną. Salėje įrengti nių gerove, apie partijos ir spalvoti V. Mickevičiaus-Kap vyriausybės žygius, kad mūsų suko, M. Melnįkaitės ir Čer šalyje būtų pasiektas žemės niachovskio vitražai. Dešinėje ūkio produktų gausumas. Vi didelis meniškas pano, supa sasąjunginė žemės ūkio paro žindinąs lankytojus su Vil da yra nuostabi priešakinės niaus panorama. (Pano auto žemės ūkio patirties akademi rius — dailininkas G. Znamie- ja, pasakojanti apie bendras rovskis). mokslininkų ir kolūkiečių pa — Mūsų respublikos pavil stangas, kad būtų maksimaliai jone yra keturios salės, — išnaudota kiekviena žemės pė pasakoja mums vadovas, kuris, da. kaip vėliau paaiškėja iš kalbų, A. Kaminskas pasirodo esąs Lietuvos žemės Fizikos-matematikos fak. ūkio akademijos studentas. — IV k. studentas
Valio, mano dalgelė! Rugpjūčio 7 d. plentu Vilnius—Molėtai nurėdėjo kelios mašinos. Jose linksmai dainavo studentai, administracijos personalas. Tai vyko pagalba Molėtų rajono kolūkiečiams. Sustojome „Didžiokų" kol ūkyje. Vos pakilus saulutei, visi išsiskirstėme po laukus. Sutartinai suskambo dalgiai, sparčiai ėmė augti gubos. Į
Ant aukšto kranto sto vi sena apgriuvusi pilis. Tolumoj išsimėtę įvairūs pastatai, fabrikų kami nai, parkas. Tai Gardi nas, senas Tarybų Balta rusijos miestas. Žemai — rangosi Nemunas. Juo vienas kitą aplenkdami praplaukia garlaiviai, pil nas baržas tempia vilki kai. Iš čia mes, univer siteto turistai, pradedam žygį. Įdomus tai buvo žygis. Dvi savaites pro mūsų akis slinko puikios Ne muno pakrantės, kol ūkiai, miestai. Kiekviena diena atnešdavo naujų įvykių, nuotykių. Štai, vieną naktį miegi seno
LV 40479
pavakarę jau buvo sutvarky tas 6 ha kviečių ir miežių lau kas. Tai kas, kad truputį nuvar go raumenys, tai kas, kad apsibraižėme kojas, bet mes pa dėjome kolūkiečiams. Tad dar garsiau skambėk mūsų daina grįžtant į Vilnių.
Tarybų Ukrainos v sostinėje Traukinys artėjo prie Tarybų 1888 metais paminklas, nežiū Ukrainos sostinės. Mes, grupė rint įvairių lenkų ponų truk universiteto studentų, trokšda dymų, buvo atidengtas. . . .Ir skendi šiandien gėlių mi kuo greičiau išvystyti didinoąjį Lenino ordino miestą — jūroje didingas paminklas — Kijevą, nekantriai žvelgėme pro nesuardomas rusų ir ukrainie langus, grožėjomės nuostabio čių tautų draugystės simbolis. mis priemiesčio apylinkėmis, „Amžiams su Maskva!" skelbia fabrikais, naujomis statybo paminklo pjedestale iškaltas įrašas. mis, parkais, sodais... O aikštės pakraštyje XI a. Jau pačią pirmąją ekskursi jos dieną mes pradėjome pažin Kijevo Rusios architektūros tį su senąja Kijevo Rusios paminklas — Sofijos soboras ir sostine. Štai, Bogdano Chmel- varpinė. Soboro sienos ir lubos grindys niokio aikštė. Jos centre — papuoštos freskomis, bronzinis raitelis ant piestu sto padengtos mozaika. Sobore yra jančio žirgo. Tai — ukrainiečių sarkofagas su jo statytojo Ja tautos sūnaus, nenuilstančio ko roslavo Išmintingojo palaikais. Aplankėme ir kitą gilios se votojo prieš lenkų šlėktos jun gą, už susijungimą su didžiąja novės paminklą — Auksinius rusų tauta Botjdano Chmelnic- vartus, kurie saugojo Kijevą kio biustas. Jis hetmano lazda nuo totorių ir kitų klajoklių rodo į šiaurės rytus, į tą pusę, antplūdžių. Jie atlaikė Batuchano vadovaujamų mongolų kur yra galingoji Maskva. Įdomi šio paminklo statybos ordų šturmą, per juos 1648 me tais įžengė į Kijevą Bogdanas istorija. Pažangioji Ukrainos visuome- Chmelnickis, o 1654 metais čia nė jau seniai svajojo pastatyti ukrainiečių tauta su duona ir ukrainie- druska sutiko didžiosios MasKpaminklą didžiajam čių tautos sūnui ir tuo pačiu vos pasiuntinius. įamžinti neužmirštamą Ukrai Tačiau Kijevas — puikus ne nos susijungimo su Rusija aktą, tik savo istoriniais pamink bet tokio paminklo statybai ca lais. Kijevas — jaunystės ir ras neskyrė lėšų. Tuomet Kije grožio miestas. Jis veria akį vo universiteto rektorius Mak- savo naujais, šviesiais, erd simovičius organizavo rinklia viais ir puošniais pastatais. Di vą. Paminklui projektą apsi dingai aukštyn stiebiasi Tarybų ėmė padaryti baltarusių skulp rūmai, Čaikovskio vardo kon torius Mikešinas. Atrodo, jau servatorija, Ryšių namai, tele reikalai klostėsi sklandžiai, ta vizijos centras, Statybinių me čiau atsirado dar viena netikė džiagų pramonės ministerijos ta kliūtis. Mat, paminklas turė rūmai ir kiti pastatai, iškilę jo būti pastatytas tarp Sofijos virš griuvėsių pokario metais. soboro ir vienuolyno. Vienuo Visad šventiškai atrodo pasi liai, išėję iš vienuolyno ir pa puošęs kaštonais ir gėlynais matę soboro kryžius, turi žeg Kreščatikas — pagrindinė mies notis, o pagal paminklo projek to arterija. Nuostabi Dniepro tą žirgo užpakalinė dalis turė krantinė ir palei ją nusitiesęs jo būti nusukta į vienuolyną, parkas — mėgstamiausia kije ir, pastačius paminklą, vienuo viečių poilsio vieta. liai bus priversti žegnotis ne Ekskursija į Kijevą mums prieš kryžius, o prieš ... arklį. davė daug naudos, žymiai pra Kijevo metropolitas su tuo, žinoma, nesutiko. Jis parašė plėtė žinių akiratį. P. Bernatavičius, carui skundą, ir dėl tokio Istorijos-filologijos fak. menkniekio statybą teko atidėti IV k. stud. ištisai aštuoniolikai metų. Tik
T
R
U
* Daugiau kaip šimtas uni versiteto studentų dalyvavo ekskursijoje garlaiviu. Ekskur sijos maršrutas buvo Kaunas— Klaipėda. Kelionės metu stu dentai grožėjosi puikiomis Ne muno apylinkėmis, klestinčiais kolūkiais, aplankė Nidos kopas. Ekskursija padėjo tolesniam studentų draugystės stiprėji mui.
M
P
A
I
s/
Visasąjunginiame fizkultūrininkų parade Liepos 18-ji įžymi data spor tuojančio jaunimo tarpe — Vi sasąjunginė fizkultūrininko die na. Šiai dienai pažymėti šiemet Maskvoje įvyko fizkultūrininkų paradas, kuris paskutinį kartą buvo vykdomas 1947 m. Maskva. Įvairiaspalvėmis res publikų ir sportinėmis vėlia vomis išsipuošęs centrinis ,,Dinamo" stadionas. Žalią stadio no veją užpildo tūkstančiai saulėje įdegusi^ jaunuolių. 11 valanda. Vyriausybinėje tribū noje pasirodo Komunistų par tijos ir Tarybinės vyriausybės atstovai, užsienio svečiai. Visasąjunginio Kūno kultū ros ir sporto komiteto pirmi ninkas drg. Romanovas krei piasi į parado dalyvius su sveikinamąja kalba. Galingas „ura" Komunistų partijai ir Tarybinei vyriausybei nuaidi iš 30 tūkst. krūtinių. Praside da iškilmingas parado dalyvių maršas. Tūkstantiniam orkest rui grojant, tvirtu žingsniu pro vyriausybinę tribūną pražy giuoja darnios sportininkų gre tos. Priešakinėje kolonoje eina pasaulio, Europos, XV tarptautinių olimpinių žaidynių, TSRS čempionai ir rekordiningeriausieji kai. Koloną veda šalies treneriai. Po to prasideda respublikų ir sporto drau gijų sportiniai pasirodymai. Pirmieji parodo savo sportinius pasiekimus Maskvos mokslei viai, jie sveikina žiūrovus. Jau nieji akrobatai išpildo šuolius nuo tramplynų, patys jauniau sieji parado dalyviai atlieka pratimus su įvairiaspalviais kamuoliais. Šiltai žiūrovai sutiko Ukrai nos sportininkus. Delegacijos sudėtyje 1000 dalyvių. Futbolo aikštėje pasirodo įrašas „300 metų", kurį sudaro persigru pavę sportininkai. Vėliau aikš tė pavirsta į gimnastikos salę, kurioje pastatyta 50 „gimnasti kos kombainų" — originalios
\!
v
* Atostogų metu didžiojoje aktų salėje" studentai peržiūrė jo eilę meninių filmų, kaip antai „Mergaitė su charakte laimė", riu", „Taip ateina „Lietuvių literatūros ir meno dekada Maskvoje" ir kt.
SPORTAS konstrukcijos gimnastikos prie taisų. Geriausieji Tarybų šalies gimnastai demonstruoja savo sportinį meistriškumą ant žie dų, lygiagrečių .skersinių, ku rie sumontuoti vienoje kon strukcijoje. Gimnastų tarpe — absoliutus pasaulio sportinės gimnastikos čempionas, XV tarptautinių žaidynių nugalėto jas Viktoras Cukavinas, olim piniai čempionai Marija Grochovskaja, Nina Bočarova ir kt. Krepšinis — mėgstamiausias žaidimas. Lietuvos jaunimo Krepšinio elementų imitavimu ir buvo pagrįstas musų — respublikos sportininkų pasirody mas. Dalyviai išpildo mišrius laisvus pratimus su krepšinio kamuoliais. Laike pratimų pasi rodo krepšiai, prie kurių de monstruojama krepšinio žaidi mo technika. Gale į orą pakila 350 kamuolių ir visi sukren ta į didžiulį krepšį, kuris su kamuoliais sveria apie 300 kg, ir kolona .nešina krepšį su kamuoliais, palieka stadioną. Paradas tęsiasi 4 valandas. deTarybiniai sportininkaii sportinį monstruoja aukštą meistriškumą. Būdami Maskvoje sportinin__ _ _ Maskvos kai_raplankė daugelį įžymių vietų, gėrėjosi puikiais universiteto rūmais Lenino kalnuose, senosiomis Kremliaus įžymybėmis, muziejais. Ilgai neisdils iš atminties praleistas laikas Maskvoje. Atvykusi iš Maskvos respublikos sportinė delegacija pasirodė Vilniuje ir po to Kaune. Daug įspūdžių atsivežė ir mūsų universiteto 28 sporti ninkai, dalyvavę parade. Jie vasaros atostogas praleido įdo miai ir turiningai, už ką dė kingi Komunistų partijai ir Ta rybinei vyriausybei. M. Padleckas, Visasąjunginio fizkultūrininkų parado dalyvis
Alpinizmo stovykloje
Alpinizmas — drąsiųjų, stip riųjų ir patvariųjų sportas. Kasmet auga susidomėjimas šia sporto šaka ir mūsų imiversitete. Vasaros atostogų metu grupė universitetą baigusių studentų ir eilė dėstytojų, kaip antai: stud. stud. Vaitiekūnas, Lelešius, Šulmanas, dėst. Safronova ir kt. pabuvojo alpi-
nistinėse stovyklose Kaukaze. Stovyklavimo metu po paruo šiamųjų užsiėmimų jie atliko eilę alpinistinių žygių ir išlai kė normas ženkleliui „TSRS alpinistas" gauti. Po dvidešimties stovyklavi mo dienų, puikiai pailsėję ir jie grįžo į senąjį sustiprėję, Vilnių. B. Janulis
* Universiteto liaudies dai nų ir šokių ansamblis apie dvi * Vasarą buvo surengta eks savaites praleido Mažeikių ra kursija į Anykščius, kur eks jono kolūkiuose. Ansambliečiai kursantai aplankė J. Biliūno talkininkavo šienapiūtės dar kapą, A. Baranausko klėtelę, buose, užraugiant silosą, kon Eilėje respublikinių varžybų bes, nugalėję lemiamose rung D. Ramutis garsųjį Puntuką. certavo. studentai buvo stiprūs varžo tynėse rezultatu 62:42 visasą vai. Štai rugpiūčio 8—14 d. d. junginių varžybų dalyvį — Gerai su mūsų krepšininkai, trenerio Kauno „Spartaką". teriuku pasiekiame Nidą. sas mariose dabar pasiro Daniūno dėka, sustiprinus mo- žaidė Pajuodis, Saunoris, Kaz Aplankome gražiąsias ko do tik tada, kai reikalai komąjį-sportinį darbą, užtikrin lauskas ir kt. tai laimėjo Ukmergėje LTSR pas, pasiklausome senio krypsta j romantiškąją V. Volungevičius II grupės krepšinio pirmenykuršio skundo. Mat jis pusę. Jaunieji žvejai į jau 83 metų ir vaikai ne- juos pasisodina savo beleidžią plaukti į jūrą, skaistaveides ir, pakinkę tų virs jūra. Kaip puiku o senukui senu paprati burėmis vėją, vakarais bus tada čia paplaukioti! mu taip dar norėtųsi pa išvyksta pažaisti bangų Galybė miestelių pra gaudyti ungurių. purslais, patriukšmauti, slenka žemupy. Čia gau Neringa padainuoti. Toli per ma Nuostabiąja sūs poilsiautojais Lam rias nuskrieja naujosios pėdžiai, Kačerginė, Ku pražygiuojame iki Juod žvejų dainos, dainos apie lautuva, čia restauruoja krantės. Čia geraširdis naują gyvenimą, apie ma sena Zapyškio bažny kapitonas mus pasiima į naują laimę, apie naujus, mokomąjį laivą ir pri tėlė, čia Įdomios Gelgau dar nematytus, planus. diškio ir Vytėnų pilys. stato į Klaipėdą. Žygis baigtas. Daug ko Šiuos naujuosius LieNemunu vyksta gyvas pamatėme, daug kuo pra tuvos bruožus žvejų judėjimas, laivams vagą garlaivio kajutėje, kitą turtėjome. bandė užfiksuoti Vilniaus gilina galingos žemsiur — prie visą naktį degan Dar ir dabar prieš akis Dailės instituto studen čio laužo, trečią — šie bės. tebestovi vaišinga kol tai, tuo metu čia atlikę Seredžiuje, Belvederio no kupetoje. ūkiečio Vasiliausko šei praktiką. Žvejai pamilo Tuo tarpu grįžkime pienininkystės techniku ma. Ji dirba Druskininkų studentus už jų nuošir prie kelionės. Paragavę me, išbandome savo jė rajono „Pergalės" kol- dumą, paprastumą, todėl visokiausio mineralinio gas krepšiny. Žaidėjų kyje ir džiaugiasi dosniu ir mes buvome sutinka vandens Druskininkuose, skaičius buvo neribotas: darbadieniu. Nuotraukoje: USK krepšininkai LTSR II grupės krepšinio mi kaip seni pažįstami. pasiekiame senąją Liškia mūsiškių penki, o „čiar Nuoširdūs Rusnės žve „Juk jūs, studentai, — pirmenybių nugalėtojai. Iš kairės į dešinę: A. Pajuodis, A. vos pilį. Nuo jos atsive būvių" — aštuoni. Lai jai. Jie gyvena pasiturin viena šeima", — sakyda Saunoris, J. Daniūnas, H. Ivanauskas, P. Ginčys, A. Vengria puikūs vaizdai į kitą mėjo „čiabuviai" pasek čiai, beveik kiekvienas vo jie. Mes, žinoma, su rys, J. Kazlauskas ir R. Statkevičius. turi radijo imtuvą, jiems tikdavome, ir pridurdaNemuno pusę. Ties Mer me 28:24. saviveiklininkų vome: „Visi mes dabar kine mus ištiko pirmoji Aplankę Nemaną ir So- kinas, LAIŠKAS R E D A K C I J A I avarija: nestropus „jū vietską, nutarėme daryti pasirodymai — kasdieny viena šeima, — ir žve rininkai" Dačinskas ir naktinį žygį. Pasistiprinę bė. Čia įsikūrusi Telma- jys, ir studentas, ir dar suteiktą pagalbą, Mes, Lietuvos žemės ūkio ėmimą ir plaukėme no vardo žvejų artelė- bininkas, ir kolūkietis". akademijos botanikos būrelio Mes tikimės, kad ten užsimezKadžiulis pradūrė į ak kiaušiniene, menį baidare Stiprios ramiu Nemuno žemupiu milijonierius. Gera gyventi šioje nariai : gyvavusieji ekskursi gusi draugystė bus palaikoma Oras — puikus, Pra- tarp gausybės uodų, kol motorinės kolūkio dorės šeimoje, gera pakeliauti, joje į Ventės Ragą, nuošir ir ateityje. plaukiame vaizdingus paryčiui priplaukėme raižo Kuršių mares iš LŽŪA ekskursantų vardu aplankyti šios šeimos na džiai dėk ,j;me Jūsų universi Alytaus ąžuolus, Birštono Rusnę — garsų Lietuvos vieno pakraščio į kitą. teto trečio kurso geografams, Br. Mikulėnas rius. kilpą. Plaukiame vietovė žvejų miestelį. Septynių Senasis buržuazinių laikų attikusiems ten praktiką, už Redaktorius P. MIKUCKAS d. Stiukas įšiltą ir ;mgišką mūsų primis, kurios už kelių me- balų vėjui siaučiant, ka- žvejybos laivas — barkaRedakcijos adresas: Vilnius, Stuokos-Gucevičiaus g-vė Nr. 3, telef. 2-10-38. Siaudė \^a,so^‘‘ spaustuvė Vilu įje. Tiražas 1000 egz. Užs. Nr. 00995
V
Krepšininkų pergalė