VISU ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
Ypatingai svarbus
komjaunimo uždavinys
tikrinti dar aktyvesnį komjaunuolių
yra už
ir viso tarybinio
jaunimo dalyvavimą valstybinėje, ūkinėje ir kultūrinė
je statyboje, visame šalies visuomeniniame-politiniame gyvenime.
VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO. REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANA5
Nr. 24 (168)|
1954 m. rugsėjo 17 d., penktadienis
MORALINIS TARYBINIO STUDENTO VEIDAS 0 Didžiuoju tarybinės santvarkos iškovojimu yra naujo ta rybinių žmonių veido formavimas. Mūsų šalyje atsirado žmo gus su naujomis politinėmis-moralinėmis savybėmis — mūsų, tarybinis žmogus! Kova už komunizmo pastatymą suteikė mū sų šalies žmonių veiklai naują turinį, morališkai įkvėpė juos. Aukštas idėjiškumas ir pasiaukojama meilė Tėvynei, atsi davimas didžiajam komunizmo reikalui, vidinis vientisumas, nesibaigianti energija, meilė darbui ir mokėjimas nugalėti sunkumus, materialistinė pasaulėžiūra ir internacionalislinė ideologija, kolektyvizmo jausmas ir nuoseklus socialistinio kolektyvaus gyvenimo principų laikymasis — štai kas api būdina moralinį tarybinio žmogaus veidą. Šios savybės tary biniam žmogui ugdomos nuo pat vaikystės, mokyklos suole, jas vysto visa mūsų kasdieninė tikrovė, visas mūsų tarybinis gyvenimo būdas.
Tarybinis žmogus kariu yra visuomenės pareigos žmogus, statantis visuomenės interesus, socialistinės valstybės intere sus aukščiau už viską. Tarybinis, žmogus, ką jis beveiktų, jo pareiga visų pirma — pasiaukojamai dirbti jam pavestą darbą. Šie kilnūs tarybinio žmogaus moraliniai bruožai ypač pri valomi studentijai — gausiam mūsų šaunaus didžiosios Ta rybų šalies jaunimo būriui. Tokius bruožus mūsų studentijai išugdė šlovingasis Lenino komjaunimas, Komunistų partija, kuri nori, kad geriausi jaunosios kartos atstovai, busimieji, gerai paruošti komunizmo statytojai, kvalifikuoti Įvairių šakų specialistai, būtų kultūringi, išsilavinę, nebijantieji jokių sun kumų, mokanteji juos nugalėti. Daugelis mūsų universiteto studentų, kupini šio gilaus pa dėkos jausmo partijai už jos rūpinimąsi, stengiasi kuo pilniau išnaudoti visas mums suteiktas galimybes. Jie žino, kas yra darbe pajausta laimė, išsipildžiusių svajonių džiaugsmas.
Vis dėlto daugelis mūsų universiteto gyvenime iškylančių faktų šaukte šaukia, kad pas mus yra studentų, kurie teršia garbingą tarybinio studento vardą, savo netikusiu elgesiu buityje kelia pasipiktinimą ir universitete, ir už jo ribų. Ypač negalima taikstytis su tokiais antivisuomeniniais reiškiniais, tokia didžia piktybe, kaip girtuokliavimas ir chuiiganiškumas, kurie pažeidžia visuomenės ir kolektyvo inte resus, žemina tarybinio žmogaus garbę. Tokių reiškinių dar vis pasitaiko Teisės ir Istorijos-filologijos fakultetuose.
Teisės mokslų fakulteto komjaunimo organizacijos biuras ligi šiol nerado reikalo duoti griežtą atkirtį nuolat išgerian tiems fakulteto studentams. Tokius komjaunuolius, kaip bu vęs kursinio komj. organizacijos sekretorius J. Rinkevičius, komjaunuoliai D. Bečelis, V. Jakubėnec, P. Pošiūnas, kurie už nuolatinį bendrabučio tvarkos pažeidinėjimą ir girtuokliavimą pašalinti iš bendrabučio, komjaunimo fakulteto biuras tik „paglostė", įspėdamas, pabardamas.
Ilgą laiką Istorijos-filologijos fakv'ete nuolaidžiaujama A. Dulinsko, A. Jovaišo, A. Vrubliausko ir kitų nuolatiniams girtuokliavimams.
(
(Iš TSKP CK sveikinimo Visasąjunginės Lenino Komunistinės Jaunimo Sąjungos XII suvažiavimui)
Kaina 20 kap.
_=
UNIVERSITETO
★
★ EGZAMINAI | ASPIRANTŪRĄ Šiomis dienomis vyksta eg zaminai į aspirantūrą. Egzami nų daviniai parodė, kad busi mieji mokslo darbuotojai jiems ruošiasi rimtai, kruopš čiai. Daug dirbo draugės Šileikaitė, Dambrauskaitė, baigu sios Istorijos-filologijos fakul tetą. Dažnai skaitykloje buvo galima pamatyti ir Kazlauską, taip pat baigusį Istorijos-filolo gijos fakultetą. Marksizmo-leninizmo pagrin dų egzaminų komisija, suside danti iš prof. Jankausko, isto rijos mokslų kandidatų Navic ko ir Poselianinos, jų žinias įvertino labai gerai. Draugai Uosis, baigęs Ekono mikos fak., ir Kancerevičius, baigęs Fizikos - matematikos fak., labai gerai išlaikė spe cialybės egzaminą. Daugumai stojančiųjų į as pirantūrą dabartiniu metu beli ko laikyti tik specialybės eg zaminus. D. Žilaitytė
Reikšmingas susitikimas
Šiomis dienomis universiteto nešančios sunkų kapitalistinio studentai susitiko su Pasauli išnaudojimo jungą. nės Jaunimo Federacijos sesi Plačiai pranešėjas apsistojo jos, įvykusios š. m. rugpiūčio ties liaudies demokratijos ša 9—15 d. d. Pekine, delegatu lių jaunimo gyvenimu, ypač LLKJS CK sekretorium drg. Kinijos. Koks ryškus kontras Petkevičium. tas tarp sėkmingai kuriančio Su dideliu susidomėjimu stu socializmą savo šalyje Kinijos dentai išklausė drg. Petkevi jaunimo gyvenimo bei darbo čiaus pasakojimą apie sesijos sąlygų ir, sakysim, Lotynų darbą, apie visų šalių jaunimo Amerikos jaunimo! kpvą už geresnes gyvenimo Daug ir įdomaus mes sužino sąlygas ir savo teises, apie jome iš susitikimo apie naujai kolonijinių ir priklausomų ša gyventi pakilusią Kiniją, jos lių jaunimo judėjimą. turtingus praeities paminklais Sustodamas ties sesijos dar miestus, darbščiąją liaudį, pui bu, pranešėjas pabrėžė, kad kųjį jaunimą. viso pasaulio pažangusis jau Baigdamas savo pasakojimą, nimas delegatų asmenyje vie drg. Petkevičius nurodė: ningai pasmerkė kolonijinį ir —- Pačiu baisiausiu faktu pusiaukolonijinį režimą — reikia laikyti tai, kad XX am žiauriausios rasinės diskrimina žiaus jaunimas turi pergyventi cijos, nacionalinės priespau žiaurią rasinę diskriminaciją, dos, sunkiausio išnaudojimo nacionalinę priespaudą ir iš ištaką. naudojimą, — vieningai pripaži Pasiremdamas gausiais duo no ir sesijos delegatai. Tačiau menimis iš delegatų- pasakytų jokie imperialistų mėginimai sesijoje kalbų, Tarybinės de negali palaužti ir nepalauš jau legacijos atstovas papasakojo nimo susitelkimo ir bendradar apie nežmoniškas jaunimo gy biavimo! v' venimo sąlygas Birmoje, Ma- Savo audringais plojimais, lajuje, Filipinuose, Lotynų susirinkusieji j susitikimą stu Istorikų ekskursija Amerikoje ir kt. Sunku ir įsi dentai parodė savo pritarimą Sekmadienį įvyko Istorijos- vaizduoti, ką padarė imperia pranešėjo išreikštoms mintims. St. Daunys filologijos fakulteto bendra vi lizmas su 44% visos žmonijos, sų istorijos specialybės kursų ekskursija į Jašūnus, Lydą ir Naugarduką. Ekskursijai vado | saviveiklininkų gretas vavo TSRS tautų istorijos ka tedros aspirantas Z. Kondrarespublikinėje dainų Prasidėjo priėmimas į uni šoko tas. versiteto saviveiklos kolekty šventėje, įvykusioje 1950 me tais Vilniuje. Į liaudies dainų Jašūnuose ekskursantai susi vus. Ypač daug kas nori stoti į ir šokių ansamblį įstojo ir eilė pažino su vietomis, kur 1863 metais apsistodavo sukilėliai, universiteto liaudies dainų ir- gerų dainininkų, instrumenta kur įvyko jų susidūrimas su šokių ansamblį, dalyvavusį lie listų. Apie 40 jaunųjų saviveiklos caro dragūnais. Lydoje studen tuvių literatūros ir meno de tai apžiūrėjo XIV amžiaus is kadoje Maskvoje. Į ansamblio mėgėjų stoja į universiteto torinį paminklą — Lydos pilies šokėjų grupę jau priimta Da akademinį chorą. Daugelis jaunuolių bei mer griuvėsius. Naugarduke aplan na Gudaitė, kuri buvo aktyvi kė pilį, susipažino su miesto saviveiklininkė Biržų vidurinė ginų atėjo ir į kitus universi je mokykloje, Jūratė Basima- teto saviveiklos kolektyvus, istorija ir apylinkėmis. Ekskursijoje dalyvavo 20 vičiūtė, įstojusi į Gamtos fa kaip vyrų oktetą, pučiamųjų kulteto pirmą kursą. Jūratė, tu orkestrą, kaimo kapelą, dra studentų. rėdama vos trylika metų, jau mos būrelius. M. Pranckus
IŠ PRAKTIKOS SUGRĮŽUS
Šiais metais VVU Gamtos fakulteto fizinės geografijos ir kartografijos katedra išsiuntė dalį ketvirtojo kurso studentųgeografų į kolūkius atlikti ga Komjaunimo ir profsąjungos fakultetų biurai turi princi mybinę praktiką. Studentai, at pingai, su visu griežtumu stoti prieš panašius reiškinius stu vykę į universiteto šefuojamą dentų buityje. Negalima pakęsti, kad tarybinio studento mo Molėtų rajoną, surinko me džiagą diplominiams darbams, ralinį veidą žalotų biaurios kapitalizmo, praeities liekanos. pagilino specialybės žinias ir ------------------------ *----------------------išaiškino paskirtų kolūkių fiziV nes-geografines ir ekonominesNaujojo poiitinės ekonomijos vadovėlio svarstymas geografines sąlygas. Sėkmingai pasibaigus gamybinei prakti Pasirodė studijuojančių mark- pertvarkyti politinės ekonomi kai, diplominiai darbai bus pa sistinę-lenininę politinę ekono jos paskaitų ir seminarinių už rašyti iš Molotovo, Kirovo, miją seniai laukiamas vadovė siėmimų planus, žymiai dides Karolio Požėlos, Ždanovo bei Mičiurino vardo kolūkių. lis „Politinė ekonomija". nę vietą skiriant socializmo Atliekant gamybinę praktiką Šia proga universiteto politi politinės ekonomijos klausimų darbštumu ir stropumu pasižy nės ekonomijos katedra š. m. studijavimui, taip pat išski mėjo komjaunuolės: R. Vaškerugsėjo 13 dieną surengė spe riant ir eilę naujų temų, kaip vičiūtė, A. Geisteraitė, A. Michelevičiūtė ir B. Cepulionytė. cialų išplėstinį katedros posė „Bendradarbiavimas su liaudies Tyrinėjant ir aprašant fizinesgeografines šių kolūkių sąly dį, skirtą naujajam politinės demokratijos šalimis" ir kitas. gas, didelis dėmesys buvo Politinės ekonomijos katedra ekonomijos vadovėliui ir ry kreipiamas į reljefą ir jo šium su jo pasirodymu kated taip pat nutarė rekomenduoti struktūrą. Glacialinės kilmės rai iškilusiems uždaviniams Valstybinei politinės ir moks reljefe jie išskyrė galines mo apsvarstyti. Pranešimą šia te linės literatūros leidyklai pri renas, dugninės morenos lygu mą, kalvotą — daubėtą — eže ma padarė katedros vedėjas traukti prie politinės ekonomi ringą reljefą ir fliuvioglaciali doc. Lola. Kaip pranešėjas, jos vadovėlio vertimo į lietu nę lygumą. taip ir pasisakiusieji pažymėjo, vių kalbą katedros darbuoto Vykdydami kasinėjimus, stu kad naujasis politinės ekono jus: prof. Budrį, dėstytojus dentai nustatė minėtų kolūkių litologinį sąstatą ir dirvožemių mijos vadovėlis žymiai paleng Jablonskį ir Šustavičių bei asp. tipus. Molėtų rajonas geogra vins studijuojančiųjų marksis- Maiminą. finiu atžvilgiu yra gana įdo tinę-lenininę politinę ekonomi Politinės ekonomijos kabine mus, nes jį kerta galinės mo renos ruožas, kuris pasižymi ją darbą. tas jau parinko vadovėlio re kalvotu bei akmenuotu reljefu Ryšium su naujo vadovėlio komenduojamą literatūrą, su ir nederlingais dirvožemiais. pasirodymu, katedra nutarė darė bibliografines rodykles. Dalį tokių žemių Ždanovo var
Bloga yra tai, kad daugelio fakultetų komjaunimo organi zacijų biurai patys savo iniciatyva nesiima kovoti prieš to kius faktus, neduoda reikiamo atkirčio netikusiam atskirų studentų elgesiui.
SAVAITĖ _=_=
do kolūkis atidavė valstybi niam fondui. Dugninė morena, kuri dengia didesnę rajono dalį, turi derlingesnius dirvo žemius ir dideles gero molio atsargas. Nustačius visa tai, bus sudaromi atitinkami žemė lapiai, kuriuose atsispindės, kur yra priemolis, žvyras arba smėlys ir kokie yra išsivystę ant tų padermių dirvožemių tipai. Visa tai yra reikšminga kolūkiams, nes vystant grudų ūkį labai svarbu žinoti, kokį plotą užima rūgštūs arba karbonatingi dirvožemiai. Rūgš tūs dirvožemiai nederlingi. Jų daug Ždanovo, Kirovo, Karolio Požėlos vardo kolūkiuose ir jiems reikalingas kalkinimas. Kolūkinės santvarkos sąlygo mis mūsų kaime vyksta dideli pakitimai. Plečiantis kolūkinei gamybai, nuolat auga visuo meninių pastatų statyba. Kol ūkiams iškilo būtinumas ištirti visas statybinių medžiagų at sargas, kad galėtume jas pa naudoti tolesniam ūkio vysty mui. Mūsų studentai pažymėjo molio, tufų, kalkakmenių ir ki tų medžiagų iškasenų telkinius bei jų kokybę. Gero molio Molėtų rajone yra pakankami kiekiai ir, sumaniai jį eksplo atuojant, galima žymiai plačiau išvystyti plytų gamybą. Ežerų kreida yra vertinga medžiaga dirvožemiams kalkinti, ir jų suradimas bei atsargų nustaty mas yra naudingas kolūkiams. Molėtų rajone ežerų kreidos telkinių yra nemaža. Šiais me
tais plačiu mastu prasidėjo jų eksploatacija. Mūsų liaudis jau seniai žino apie ežerų krei dos telkinius, nes vien Baltųjų Lakajų ežero pavadinimas liu dija apie tai, kad šito ežero dugne yra milžiniški kiekiai šios vertingos medžiagos. To kių ežerų Molėtų rajone yra daug, o juose esantieji ežerų kreidos telkiniai sudaro rimtą rezervą gerinant kolūkių dir vožemius. Statant kolūkių gy venvietės ir gyvulininkystės fermų pastatus, labai svarbu atkreipti dėmesį į paviršinio1 ir įžemio vandens pasiskirstymą. Tokių vandenų artumas pa lengvina aprūpinimą vandeniu kolūkių fermas ir gyvenvietes. Atliekantieji praktiką studen tai pabandė visas tas proble mas išaiškinti. Savo diplominiuosei darbuose jie aprašys beveik viso rajono ežerus, upes, pelkes ir durpynus. Studentai - diplomantai savo darbuose nurodys tokias vietas ir aprašys jas. Diplomantų pa reiga bus plačiai nušviesti ir kitokius kolūkių galimumus, k. a.: sodininkystės, daržinin kystės ir paukštininkystės išsi vystymą. Pagamintuose žemė lapiuose ne tik bus pažymėtos svarbiausios vietinės pramonės šakos, mokyklų tinklo ir kol ūkių fermų išdėstymas, bet ir ištaisyti gyvenamųjų vietovių pavadinimai. Tie žemėlapiai ir diplominiai darbai bus nau dingi tiems, kurie norės susi pažinti su Molėtų rajono fizinėmis-geografinėmis sąlygomis, o taip pat ir ekonomika. Kiti studentai-diplomantai dalyvavo
ii ★
ŽIŪRĖJOME KINO FILMĄ Sekmadienį universiteto didžio joj aktų salėje buvo demonst ruojamas kino filmas „Links mosios varžybos". Filmas supažindino žiūrovus su socializmą bekuriančios vengrų tautos kūrybiniu dar bu, jos menu — liaudies šo kiais, dainomis, nagingųjų me džio meistrų dirbiniais, augan čiais miestais, gražiaisiais Vengrijos kaimais, puikia jos gamta. Prieš mūsų akis praslenka čia geltonuoją be galo, be krašto, lyg jūra, javų laukai, kuriuose dirba arklą pakeitę traktoriai, mašinos. Čia — stambios Budapešto metalo lie jyklos, kur su didžiuliu susi kaupimu prie krosnių, prie staklių triūsia, dar neseniai nešę kapitalo jungą, dabar lai mingą savo ateitį kuriantieji darbininkai. Čia — linksmi, šviesūs tų pačių darbininkų veidai: jie saviveiklos rate liuose ruošiasi didžiosioms varžyboms, liaudies meno ap žiūrai. Didžiausią vietą filme užima liaudies meno pavaizdavimas, iš kurio mes susipažinome su vengrų liaudies šokiais, daino mis apie džiugią dabartį ir šviesią ateitį. St. Daujotas
V NAUJA SMD TEMATIKA Teisės fakulteto SMD valdy ba šiomis dienomis paruošė darbų tematiką 1954/55 m. m. Tematika glaudžiai siejama su tarybinės valstybės tolimesniu vystymusi, TSRS reikšme viso pasaulio demokratinėms jė goms, jos augančiu autoritetu taikos stovykloje. Tematika priartinama prie kiekvieno studento individualinių gabu mų toje ar kitoje srityje, pa liekant jam plačią iniciatyvą.
įvairiose ekspedicijose, kur vykdė atitinkamus tyrimus ir rinko medžiagą savo diplomi niams darbams. Pvz., du ket virtojo kurso studentai: S. Droseikaitė ir J. Bartkevičiūtė dalyvavo fakulteto geografinės-geologinės ekspedicijos su dėtyje. Minėta ekspedicija per pastaruosius dvejus metus ty rinėjo Nemuno slėnį Kauno HES vandens saugyklos rajo ne, o taip pat ir aukštesnėje atkarpoje. Šių metų vasarą buvo ištirtas geomorfologiniu atžvilgiu slėnys Balbieriškio — Alytaus ruože, kur po Kauno HES vandens saugyklos įren gimo dar pasireikš Nemuno patvenkimo padariniai. Dar keturi ketvirtojo kurso studen tai atliko gamybinę praktiką Lietuvos TSR Hidrometeorolo ginės Tarnybos sistemoje. Stu dentai: A. Rainys ir V. Ylevičius ištyrė hidrografiniu ir hid rologiniu požiūriais Dubysos, Nevėžio ir Šventosios upės, už imančias gana reikšmingą vie tą mūsų respublikos hidroenergetiniame ūkyje. Iš daugiame čių stebėjimų drg. M. Lašinytė išnagrinėjo Merkio upės nuo tėkį. VVU Gamtos fakultetas, siųs damas gamybinei praktikai studentus, turėjo tikslą priar tinti fakulteto darbą kiek gali ma arčiau prie liaudies ūkio ir kolūkinės gamybos, suteikti kolūkiams galimą pagalbą ir tuo prisidėti prie tolesnio že mės ūkio vystymo. Praktikos vadovas vyr. dėstytojas M. Kmita
Į naujus laimėjimus komjaunimo organizacijos darbe!
★
★
★
★
Sukurti tvirtą komjaunuolišką kolektyvą
;
Nekovingas
komjaunimo
V
SPORTAS
Vilniaus miesto krepšinio taurės turnyras
susirinkimas Visuose fakultetuose pasibaigė grupių komjaunimo ataskaitinial-rinkimlniai susirinkimai. Jie parodė, kad Istorijos-filologijos fakulteto . Paprastai per rinkiminiusJaunimo stadione vyksta tatais ekonomistai nugalėjo I II k. bibliotekininkystės spec. 0 dauguma komjaunimo grupių išaugo organizaciniu at. ataskaitinius susirinkimus kom- Vilniaus m. krepšinio taurės vidurinės mokyklos komandą, žvilgu, sustiprėjo politiškai, pagerėjo studentų pažan grupėje yra 9 komjaunuoliai. ( jaunuoliai svarsto pereitų me- turnyras. Jame dalyvauja ir o teisininkai — Respublikinio gumas moksle. Tai Medicinos fak. II k. II grupė (buv. Per praėjusius mokslo metus į , tų darbo trūkumus, numato 8 universiteto fakultetų ko Kūno Kultūros ir Sporto Ko gruporgas Steikūnaitė), Istorijos-filologijos fak. II k. VLKJS eiles čia nebuvo priim ) priemones jiems pašalinti. De- mandos — 5 vyrų ir 3 moterų. miteto krepšininkus. Gamtos ta nė vienas studentas. Silp istorijos spec. grupė (buv. gruporgas Jakaitis), IV k. , ja, to visai nesijautė įvykuPirmuosiuose susitikimuose fak. užskaitytas laimėjimas be nai augo ir pačių komjaunuo lietuvių k. ir lit. spec. I grupė (buv. gruporgas Medui šiame Gamtos fak. biologijos Medicinos fak. moterų koman žaidimo prieš' „Jaunimo spau lių idėjinis-politinis sąmonin tytė) ir eilė kitų. Tačiau visa tai negalima pasakyti i spec. III kurso komjaunimo da pralaimėjo I vidurinės mo dos" komandą. Pralaimėjimus gumas. Dažnai komjaunuoliai apie Gamtos fak. III k. geologijos specialybės, Tei , grupės susirinkime. Gruporgas kyklos krepšininkėms rezulta patyrė Fizikos - matematikos Lechavičiūtė, Enskaitis pramie sės fak. II k. grupes, kuriose buvo silpnai organizuo , Z. Arelytė prabėgomis suminė- tu 14:15. Istorijos-filologijos fak. krepšininkai (prieš Peda godavo pirmas paskaitas, ne jamas politinis-auklėjamasis darbas, studentai iki šių , jo, kad grupėje yra komjau fak. krepšininkės laimėjo prieš goginio instituto Pedagogikos visi komjaunuoliai buvo pa dienų nelikvidavo akademinių įsiskolinimų. nuolių, kurie gina ne tik fakul II vidurinės mokyklos koman fak. komandą) ir Istorijos-filo vyzdžiu moksle, ne visada buvo Dabar, kai grupėms yra suteiktos pirminės komjau teto, bet ir universiteto sporti dą. Gamtos fak. moterų ko logijos fak. krepšininkai (prieš aktyvūs marksizmo-leninizmo nimo organizacijos teisės, grupių komjaunimo biurams nę garbę, kad grupė aplankė mandai užskaitytas laimėjimas Pedagoginio instituto Istorijos seminaruose, Organizuojant bei sekretoriams iškyla didžiuliai uždaviniai. Visų pir kelis kino filmus ir spektak- be žaidimo prieš Konservatori fakultetą). grupės studentų išvykas, knyma, būtina nuo pat pirmųjų darbo dienų ryžtingai ko liūs, tačiau užmiršo, kad apie jos krepšininkes. Turnyras tęsiamas. gų apsvarstymus •komjaunuovoti už akademinę drausmę, kontroliuoti, kaip studen . komjaunimo grupės darbą yra V. Palėnas Vyrų grupėje aukštais rezulliai taip pat neparodydavo tai jsisavina visuomeninių mokslų bei specialybės ži sprendžiama iš to, kiek grupė reikiamos iniciatyvos, Nenuonias, sustiprinti politlnj-auklėjamąjj darbą. sugebėjo įtraukti į savo gretas si stabu, kad minėtos priemonės, Fakultetų komjaunimo biurai privalo artimiausiu pažangiausių ir geriausių stu TRUMPAI pvz., knygų apsvarstymai, daž metu organizuoti jaunų grupių komjaunimo vadovų dentų. Šioje grupėje moko + Pasibaigė I-Jų kursų krep + Universiteto vyrų krepši nai būdavo neįvykdomos. mokymą bei reguliariai teikti konkrečią paramą orga si 24 studentai, o komjau Kodėl komjaunimo grupė nizaciniais komjaunimo darbo klausimais. nuolių — tik 12 žmonių. nio komanda viešėjo Panevė šinio varžybos. Moterų grupė taip silpnai dirbo ir kame viso z Per ataskaitinį laikotarpį žyje, kur susitiko su vietos je I vietą iškovojo gamtininto priežastys? Apie tai grupės nė vienas žmogus neįstojo į spartakiečiais. Rungtynės vy kės, finale įveikusios Fizikoskomjaunimo ataskaitiniame-rinVLKJS eiles. Tuo tarpu ata ko aštrioje, permainingoje ko matematikos fak. krepšininkes kiminiame susirinkime plačiau skaitoje nebuvo gilios šių prie voje. Pirmąjį kėlinį laimi pa rezultatu 29:15. Vyrų tarpe: I nepakalbėjo nei gruporgas drg. žasčių analizės, nebuvo minėta nevėžiečiai 26:21. Po pertrau vietą užėmė Teisės fak. ko Enskaitis, nei pasisakiusieji kokį darbą pravedė grupė pri kos USK krepšininkai rezulta manda, rezultatu 49:21 laimėju Apylygė kova si prieš Fizikos-matematikos komjaunuoliai. Tiek gruporgo traukiant draugus į savo gre- tą išlygina. vyksta iki 39 žaidimo minu- fak. komandą. ataskaitoje, tiek komjaunuolių tas. Nėra abejonės, kad šioje Įvyko Gamtos fakulteto III minėti studentai iki šio laiko tės. Paskutinės minutės nesėkpasisakymuose buvo tik pami Pasibaigusios varžybos paro dar nelikvidavo akademinių grupėje yra nemaža studentų, mingos mūsų komandai, Panenėti atskiri pasiekimai ir trū kurso geologijos specialybės įsiskolinimų. turinčių pilną teisę būti gardė, kad universiteto sportinin Tai neleistinas ir komjaunimo grupės ataskaiti vėžiečiai pelnė 8 taškus ir laikumai, tačiau visiškai nebuvo visos grupės abejingumas atsi bingu VLKJS nariu, Grupėje mėjo rungtynes santykiu 50:41. kai gavo vertingą papildymą. plačios, gilios darbo analizės, nis-rinkiminis susirinkimas. liekančių moksle draugų at nėra nė vieno nepažangaus Labai keista, kad susirinkistudijuoja Savo ataskaitiniame- praneši žvilgiu. Užuot padėję jiems pa studento, visi jie me niekas plačiau nepalietė me gruporgas H. Valiulis, kal siruošti egzaminams, grupė? Darvino ir Pavlovo mokslą, grupės studentų mokymosi bėdamas apie praėjusių moks draugai vien tik Jtritikuoja yra susipažinę su materialisti MAŽASIS FELJETONAS klausimo, jų savarankiško dar lo metų grupės darbą, nuro juos susirinkimuose. ne pasaulėžiūra. Kame gi prie bo namuose, skaityklose, kri dė, kad komjaunimo grupė nu Iš ataskaitinio pranešimo žastis, kodėl grupėje per vi Kaip mes rinkome proforgus... tiškai neperžvelgė egzaminų veikė tam tikrą darbą, kovo taip pat išryškėjo, kad grupė sus metus neatsirado žmogaus, rezultatus. dama už studentų mokslo pa je bloga padėtis su drausme. kuris nuspręstų savo gyveni Pasibaigė paskaita. Vos spė desnė dalis, dar nespėję susi Vienas iš svarbiausių biblio žangumą ir jų dalyvavimą vi Drausmės nebuvimas privedė mą sujungti su šlovinguoju jo dėstytojas išeiti iš auditori gaudyti koks čia reikalas, vi tekininkystės spec. komjauni suomeniniame gyvenime. Visi to, kad rusų kalbos pa komjaunimu? Priežastys aiš jos, kai staiga pro duris pas siškai nekėlė rankų. mo grupės darbo klausimų — grupės komjaunuoliai turėjo prie kios: komjaunimo grupė nesu — Štai, jau ir turite profor skaitose dalyvaudavo tik 5—6 I kurso žurnalistus įsmuko ne komjaunimo eilių augimas — įpareigojimus, kuriuos sąžinin studentai. Šiuo klausimu per daro vieningo grupės branduo aukšto ūgio energinga mergina gus, — lengviau atsiduso prof pereitais mokslo metais buvo gai vykdydavo. Politvalandoms eitais mokslo lio, suskilusi j nedideles gru būdavo sąjungos aktyvistė. -— O da ir sušuko: visiškai apleistas. Tai pripaži gerai pasiruošdavo Ambrazie- kalbama beveikmetais kiekviename peles, viena prieš kitą nusi — Ramybės! Ramybės! Ra bar visi rašykite jiems pareiš no ir susirinkime pasisakiu jūtė, Gaigalas ir kiti studen susirinkime, tačiau padėtis nė stačiusias, liguistai nepaken mybės! Tylos! Tylos! Tylos! kimus ir būsite profsąjungos sieji komjaunuoliai. čiančias mažiausios kritikos tai, kurie taip pat doipėjosi kiek nepagerėdavo. nariais. . . Daugiau klausimų Ant pirmo pasitaikiusio suo — Aš nežinau, kodėl mūsų savo specialybe, greta pagrin jų adresu. Nėra pareigos jaus nebus? — pati paklausė, pati grupėje neaugo komjaunimo dinės literatūros, su dideliu Ataskaitiniame pranešime bei mo. Pvz., komjaunuolė Zavac- lo numetusi pluoštą kažkokių ir atsakė, kad nebus. eilės. Atrodo, kartais pasikal susidomėjimu skaitydavo moks diskusijose dalyvavusių kom kytė praktikos metu atsisakė sąrašų ir protokolų, dar gar — O kas ta profsąjunga? — siau suriko: jaunuolių — Sakalausko, Gai bėdavome su nekomjaunuoliais, lo populiarizacijos literatūrą — Minutėlę ramybės! — Ir, paklausė vienas iš nekantrių paragindavome juos stoti į geologijos klausimais. Kultor- galo, Kolytos ir kitų — pasi padėti mokyklos pionieriams studentų. komjaunimą, — bandė aiškint; gas Triponis, drauge su gru- sakymuose nebuvo mėginta pravesti sueigą. Grupės susirin visiškai nekreipdama dėmesio — Kai sumokėsi nario mo į auditorijoj triukšmaujančius giliau išaiškinti atsilikimo šio silpno darbo priežastis porgu, organizavo 7 kino filmų kimai praeina neorganizuotai, studentus, greitai tęsė: kestį — sužinosi, — atšovė moksle priežastis, reikiamai komjaunuolė Vaitkevičiūtė. bei operos „Bohema" kolek neišanalizuotas klausimas dėl pasyviai. Netgi per ataskaitinį išrinkti — Draugai! Dabar mes iš išeidama. — Naujai Tačiau ar grupės komjaunuo tyvinius aplankymus. komjaunimo eilių augimo gru susirinkimą neatsirado nė vie rinksim proforgus jūsų grupė proforgai po paskaitų užeina liams neaišku, kad vien tik no žmogaus, kuris atsistotų ir se. Kokias siūlote kandidatū pas mane. paprastas pasikalbėjimas ne Kaip toliau paaiškėjo iš ata pėje. — O kas jūs būsite? — kar duos teigiamų rezultatų? Rei skaitos bei komjaunuolių pa -Labai keista, kad beveik nė drąsiai, nuoširdžiai iškeltų trū ras? — Kriptavičius! — kažkas tu paklausė abu „išrinktieji". kia, visų pirma, padėti stu sisakymų, grupės darbe buvo vienas komjaunuolis plačiau kumus, kritiškai peržvelgtų su riktelėjo, išbėgdamas iš audi — Aš — profbiuro narys, II dentams nekomjaunuoliams ir stambių trūkumų. Vien tas nepakalbėjo apie: mokomąją padėtį, o įvyko torijos. Buvo neaišku, ar tai kurso žurnalistė Kerevičiūtė. augti idėjiškai-politiškai, duoti faktas, kad praėjusiais moks praktiką Kryme, kurios metu sidariusią kandidatūrą, ar stu — O kaip pareiškimą rašy jiems įpareigojimus, įtraukti lo metais grupė neparuošė nė komjaunuolių Gaigalo, Dargi- priešingai: po grupergo prane pasiūlė ti? juos į visuomeninį grupės gy vieno studento į komjaunimą, navičiaus ir net pačio grupor- šimo, trukusio tik 10 min., įvy dentas šaukė savo draugą. Bet Laikas, pavenimą. O visa tai galima pa rodo, kad politinis-auklėjama go Valiulio poelgiai bei veiks ko 5 min. tyla, o po to naujo merginai, atrodo, visa tai nesu — Paprastai, kėlė jokių abejonių. galiau, mokėti, Parašykite, siekti tik tuomet, kai patys sis darbas studentų tarpe buvo mai teisėtai sukeldavo grupės — Užrašyta. Kelintos jis kad pasižadate laiku mokėti komjaunuoliai grupėje sudarys organizuojamas gana silpnai. studentų viešą pasipiktinimą. biuro rinkimai. tvirtą kolektyvą, veikliai ko Nebuvo skiriamas reikalingas Tai rodo, kad komjaunuolių Naujai išrinktam biurui nė grupės? Pirmos?.. Ką siūlote nario mokestį... O dabar — vos už grupės numatomų prie dėmesys ir pačių komjaunuo tarpe dar silpnai išvystyta kri ra reikalo iš ankstyvesnės gru iš antrosios? Minevičių?.. Už prašau netrukdyti. rašyta. .. Daugiau kandidatų monių įgyvendinimą. Ir grupės lių politinio lygio kėlimui. Į tika ir savikritika. pės veiklos pasisavinti jos dar nereikia, — užtikrinančiu tonu Įdomu, ar Istorijos-filologijos Naujai išrinkto grupės kom studentų išvykose, ir susirin praėjusių mokslo metų pabaigą kimuose komjaunuoliai privalo buvo apleistas mokymosi klau jaunimo biuro uždavinys —- bo stilių, bet reikia pradėti pratarė ir, nė neatsikvėpusi, fak. profbiuras žino apie to komjaunuolių bei viską iš naujo. Ypatingą dė tęsė: — Balsuosim. Kas už? kius „rinkimus". Kodėl gi jo parodyti daugiau veiklumo, simas. Jei žiemos sesijos metu kovoti už organizuotumo. Plačiau vysty grupės komjaunuoliai egzami studentų politinio lygio kėli mesį į šią grupę turėtų at Vienbalsiai. Prieš — nėra, su nariai taip neatsakingai pra ti grupėje kritiką ir savikriti nus išlaikė gerai, tai pavasario mą, komjaunimo eiles papildy kreipti fakulteto komjaunimo silaikiusių — nėra. Taip ir veda proforgų rinkimus grupė se ir tuo pačiu laužo profesi užrašysim. ką, pasiekti tai, kad visi gru egzaminų sesijoje Merkys, Dar- ti naujais nariais, siekti, kad Ji kalbėjo rašydama, visiš nės sąjungos įstatus? pės komjaunuoliai studentų ginavičius ir Mažunaitis gavo visi grupės studentai mokytųsi biuras, nes čia iš pagrindų rei kai nepasižiūrėdama į balsuo kia pagerinti grupės darbą. nepatenkinamus pažymius. Su tik gerai ir labai gerai. tarpe turėtų autoritetą. jančius studentus, kurių diV. Gutls S. Giedraitytė R. Tilvytis S. Jonaitis sirūpinimą kelia ir tai, kad
Su stiprinti politinį auklėjamąjį darbą
Dienos kolūkyjex Gegužės 30-ji. Nuskamba pas kiame Mažeikius. Važiuojame kutinis šimtojo koncerto stu- pro vešliai sužėlusias pievas. dėfitiškpįs dainos akordas. Sė Nekantresnieji pradeda spėlio dintieji salėje, tur būt, galvoja, ti: — Gal čia jau „mūsų” kol kad universiteto ansambliečiai savo darbo metus tuo ir baigs, ūkio laukai? Prabėga kelioliką minučių ir nes rytoj prasideda egzaminai. Tačiau kolektyvo tarpe jau ki jau tikrai važiuojame „savo" lusi nauja mintis ir egzaminų kolūkio laukais, štai: ir .Švie metu atrasti laisvą valandėlę sos keliu" kolūkio valdyba. parepetuoti ir, pasibaigus sesi — Girdėjome, girdėjome... jai, visiems drauge vykti į žy Jau seniai jūsų laukiame, — kalba susirinkę prie valdybos dintį kolūkinį kaimą.. . —- Pati karščiausią šienapiū- kolūkiečiai. Tik pusė kolektyvo čia pasi tė... Padirbėsime, —■ kalba, sėsdamas į mašiną, seniausias lieka. Likusi dalis važiuoja į ansamblio dalyvis Juozas Sto Capajevo vardo kolūkį. Rankų paspaudimas sutvirtina įsiparei nys. — Nebijokite, universitetui gojimus palenktyniauti. — Rytoj rytą išvykstame į gėdos nepadarysime, — ramina išvykstantieji į Mažeikių rajo pievas šienauti, repetuosime pa no „Šviesos keliu" ir Capaje vakary, — paskelbia klubo pir vo vardb. kolūkius ansamblie mininkas Janulionis. čiai susirinkusius išlydėti drau Su nekantrumu laukiame pir mosios darbo dienos. Juk kai gus. — Vyrai, atsargiau, saugo kas pirmą kartą savo gyvenime kite kankles, — perspėja ener paims į rankas dalgį, grėblį.. . gingus vaikinus kažkurį iš Štai prie klojimo susirinkusi kanklininkių, — juk pažadėjo grupė merginų. Jos taip pat me kolūkiečiams surengti savo gyvena rytojaus diena. dekadinio repertuarb koncer — Ne taip sunku, išmoksi, — ramina kaime užaugusi Zosė tą. Žodį teks ištesėti! Mašinos skrieja Vilniaus Kukarevičiūtė vilnietę Ireną krašto aukštumų. Vidurio ly Gipaitę. Ankstį rytą šienpio- j gumos, Žemaitijos keliais, Jau viai išvyksta į pievas. Namuo pravažiavome Kauną, Rasei se pasilieka tik porą merginų, nius, Šiaulius. Nenutrūkstamai kurioms teko garbė išvirti pir skamba dainos, juokas. Pasie muosius pietus. Lankoje po GaLV 50522
siūno ir Vansavičiaus dalgiais gula pirmieji pradalgiai.. . To lumoje matosi šieną grėbiančios merginos. Nors ir neįpratę ran kos, tačiau iki pietų brigadi ninko nurodyta lanka nušienau ta. Merginos savo uždavinį taip pat įvykdė. Ir kokie buvo ska nūs pirmieji bendri pietūs! — Gerai padirbėjome. Lygiai nušienavote su gretimai dirbu sia kolūkiečių brigada, — gi ria pavakariais ansamblio šienpiovius brigadininkas Balsys. Praeina ir pirmoji repeticija, kurios pasiklausyti susirinko di dokas kolūkio jaunimo būrys. Po repeticijos užsimezga gyvas pokalbis. Kolūkiečiai klausinė----------- *
ja apie darbą, mokslą universitele, apie dienas, praleistas de kadoje. Ansambliečius domina, kaip gyvena kolūkio' jaunimas, saviveiklininkai, sportininkai. Netrukus nuskamba bendra kolūkiečių ir studentų sutarti nė. Draugystė užsimezgė. Naujos dienos, nauji darbai. Šieną sugrėbusios, merginos jau ravi cukrinius runkelius, vyrai veža dobilus. O patys geriau sieji dalgio: valdytojai Vadaks ties paupyje piauna meldus si loso gamybai. Atsirado ir tech nikos mėgėjų. Gasiūnas su kol ūkiečių pagalba atsiremontavo plaunamą mašiną ir išdidžiai išvažiavo į laukus mechanizuo-
Redakcijos adresas: Vilnius, Stuokos-Gucevičiaus g-vė Nr. 3. telef. 2-10-38.
*----
tas. Be reikalo įtartinai žiūrė mi prie skelbimo, kuriame ra jo brigadininko akis į išnystan- šoma, jog šiandien miestelio tį Vytautą. Jis puikiai pažino visas žemės ūkio mašinas. Se pušynėlyje įvyks VVU ansamb kančią dieną Gasiūnas smal lio pasirodymas. siai žiūrėjo į ariantį trakto Koncertas prasidėjo Molinelli rių. Iškišęs galvą pro duris, „Taikos balandžiu". Po jo sekė traktorininkas šyptelėjo: liaudies šokiai „Gaidys", „Len __ Ką? Gal pavažiuoti nori? „Kubilas", dainos Tik bijau, kad nežiriosi, kaip ciūgėlis", atsisėsti prie vairo! . „Ar aš ne vyšnelė", „Studentų Bet ironiška šypsenėlė trakto valsas" ir kt. Plačiai tyliame rininko veide išnyko, kada stu vakaro ore skambėjo po visą dento valdomas traktorius pra apylinkę dainos, pertraukiamos dėjo versti nė kiek neblogesnes karštų, nuoširdžių plojimų. vagas. Koncertą užbaigia „Subatėlė". Kažkur iš tolo ataidi daina. Stipriai susikabinusios ranko Tai naujieji Capajevo vardo mis, sukosi poros, palydimos kolūkio talkininkai išėjo į lau dainos žodžių: kus. „ ... Tai šoksim, tai dainuosim Plačiausia pieva nusėta nau jais šieno kūgiais. Po sunkaus , Vakarėlį subatos. glėbio našta susikūprinęs žings Kas dirbti netingėjo, niuoja Urbaitis, Mikalauskas, Tas šiandien linksmai pašoks..." Stonys. Vos spėdamos skuba Takeliais tarp rugių traukia jiems iš paskos Tarvydaitė, Narbutaitė, Jurkevičiūtė. O ki me namo. Pribrendusios varpos tame pievos gale, ten prie pat glosto veidus, rankas, ap miško, matosi Kardas, Savickas, linkui kvepia nuplautas šienas, Narbutas. Trumpo poilsio metu, o į krūtinę, kartu su gaiviu pasirėmęs ant šakių, jiems pa vakaro oru, liejasi nuostabiai sakoja kažkokią linksmą isto malonus jausmas, matant ap riją ansamblio koncertmeisteris link save plačius, turtingus Pundys. Nusileidžianti saulė raudonai nudažo nusitęsiančią kolūkio laukus ir jaučiant savo iki mėlynos miško juostos kū įdėto darbo dalelę. giais nusėtą pievą. Darbo diena A. Cižauskas, baigta. Z. Serapinas Sekmadienio vakaras. Būre liais traukia visos apylinkės kolūkiečiai, dar kartą sustoda Redaktorius P. MIKUCKAS
Spaudė „Tiesos" spaustuvė Vilniuje. Tiražas 1000 egz.
Užs. Nr. 01512