VISU ŠAULĮ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
o
I
o
i
t -
w
>
VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO. REKTORATO. KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Nr. 26 (170)
1954 m. spalio
1 d.
penktadienis
I Į
Kaina 20 kap.
J I T 1 Į
E3T
PAGYVINTI MOKSLINĮATEISTINĮ DARBĄ ' Bažnyčios kampe, atsišliejusi į slidžią, aprasojusią sieną, stovi mergina. Jos išvaizda kažkaip nesiderina prie visos bobinčiaus aplinkos. Ir vis dėlto, kai davatkos klaupiasi, klau piasi ir mergina, žegnojasi, mušasi į krūtinę. Kas ji? Studentė. Studijuojanti mūsų universitete. Ketvirto kurso istorikė Misiūnaitė skaitė marksizmo klasikų veikalus apie Teligijos esmę. Tapusi mokytoj , ji pasakos mokiniams apie šlykščius jėzuitų darbus, bažnyčios reakcingą vaidmenį. O paskiau bėgs į bažnyčią ir mušis į krūtinę. Ar tai suderina ma su studento, būsimo pedagogo vardu? Panašių faktų pasitaiko ir daugiau. Atostogaudami tėviškė je, vasarą lankėsi bažnyčioje penkto kurso geografas Liūgą, Istorikas Raupys. .9 Nejaugi šie studentai dar tiki, kad yra dievas, šventieji, ir bažnyčioje nuoširdžiai meldžiasi jiems? Vargu. Jie pakanka mai ragavo mokslo, kad nuoširdžiai tikėtų. „Mama (ar tėvas) liepė eiti į bažnyčią, o aš nenorėjau daryti jai skausmo. Ir kas čia baisaus, kad nuėjau? Juk aš vistiek netikiu“ — išgirsime iš tokio „maldininko“. Tėvus reikia gerbti. Reikia jų klausyti. Tačiau kuris mūsų klausytų jų, jeigu jie lieptų sušituokti su nemylimu žmogumi? Niekas! Niekas neitų prieš savo sąžinę. Negalima eiti prieš ją ir religijos atžvilgiu. Negalima, daryti jokių kompromisų prie tarams. Kalti, labai kalti studentai, kurie atidavė duoklę bažnyčiai. Tačiau iš šių faktų reikia padaryti platesnes išvadas. Didelė kaltė krinta universiteto visuomeninėms organiza cijoms. Juk neužtenka, kad studentas pats netikėtų. Reikia, kad jis sugebėtų kovoti prieš religinius prietarus, mokėtų įti kinti, kokia nesąmonė yra religija. Reikia, kad jis ne tik pats mokėtų atsispirti tėvų ar draugų prašomas nueiti į bažnyčią, bet ir sugebėtų juos pačius atitraukti nuo jos. Būna, kad ko vodami prieš religiją, draugai prieina iki absurdo. Štai, IV kur so žurnalistas Vilkys sekmadienį, būdamas įkaušęs, įsibrovė j bažnyčią ir pradėjo „agituoti" žmones išeiti „iš to tamsybės urvo". Nors VLKJS įstatai įpareigoja komjaunuolius Kovoti prieš religinius prietarus, tačiau tai reikia daryti visai kitaip. Ką reiškia kovoti prieš religinius prietarus? Tai reiškia, visų pirma, nešti jaunimo masėms mokslo žinias. Reikia moksliškai išaiškinti jaunimui, kaip sudarytas pasaulis, kaip Žemėje at sirado gyvybė, kaip atsirado prietarai ir kam jie tarnauja. Kiekvieno jauno inteligento garbės reikalas — propaguoti mokslą, aktyviai kovoti prieš tamsumą ir prietarus. Kovoti prieš religinius prietarus reikia protingai, taktiškai, jokiu būdu neužgaunant tikinčiųjų, o veikti juos įtikinėjimo metodu. Norint kitus šviesti, reikia pačiam nusimanyti. Tačiau ar daug nuveikė universiteto visuomeninės organizacijos apgink luojant studentus mokslinėmis-ateistinėmis žiniomis? Praeitais metais antireliginės priemonės universiteto mastu nebuvo organizuojamos. Tik kai kuriose grupėse buvo perskaityta viena kita antireliginė paskaita. Gerą iniciatyvą savo meto parodė lituanistai. Pas juos buvo organizuota antireliginė konferencija, kelios įdomios paskaitos. Tačiau ilgainiui anti religinis darbas ir čia išblėso. Šiemet reikalai pajudėjo iš vietos. Neseniai populiarią an tireliginę paskaitą Aktų salėje skaitė Chemijos fakulteto dės tytoja drg. Januševičienė. Įdomiais bandymais ji parodė, kaip daromi Įvairūs „stebuklai", papasakojo, kaip atsinaujina „šventi" paveikslai, kaip paveikslai verkia ir pan. Nors pa skaita ir nebuvo visiškai gerai organizuota, ji davė studen tams daug naudingų žinių. Davė naudos ir mokslinis filmas „Prie gyvybės ištakų". Panašių paskaitų įvairiomis antireli ginėmis temomis reikia ruošti daugiau. To negana. Reikia or ganizuoti antireligines konferencijas, vakarus, vaidinimus, maskaradus. Galima rasti ir daug kitų įdomių priemonių, kurias reikia vykdyti universiteto mastu ir grupėse. Labai didelį vaidmenį antireliginiame studentų auklėjime turi suvaidinti dėstytojų paskaitos. Reikia panaudoti puikias galimybes kovai prieš religiją geologijos, medicinos, istori jos, chemijos, literatūros ir kitose paskaitose. Dėkinga anti religinio darbo sritis — rusų ir svetimųjų kalbų paskaitos, jose galima parinkti skaitymui puikių antireliginių vietų iš geriausųjų pasaulinės literatūros klasikų kūrinių. Universiteto komjaunimo organizacija privalo užimti prideramą vietą kovojant prieš religinius prietarus, Tarybinė santvarka atvėrė mūsų šalies jaunimui plačiausias galimybes. .____ ____ ___ rpartija ___ a _________ , * _ karta aug Nieko nesigaili ir vyriausybė, kad jaunoji tų sąmoninga ir apsišvietusi. Antireliginis darbas universite te pradeda gyvėti, tačiau dar lėtai, nedrąsiai. Reikia panau doti visas priemones, visas masinio darbo formas kovai prieš religiją, nes tai yra ne tik universiteto vidaus, bet, galima sakyti, — visos respublikos reikalas; juk čia ruošiami ideolo ginio fronto darbuotojai visai respublikai.
Paskaita-pašnekesys I kurso v studentams Teisės fakulteto dėstytojų ir vyresniųjų kursų studentų ko lektyvas šiuo metu didelį dė mesį atkreipė į savo jaunuo sius draugus. Praeitą penktadienį pirmojo kurso studentams buvo suor ganizuota paskaita-pašnekesys „Kaip organizuoti savarankišką darbą aukštojoje mokykloje". Įžanginį žodį tarė vyr. dėst.
Klimka. Drg. Klimka supažindino studentus su pagrindiniais darbo dienos, poilsio, darbo skaityklose ir bibliotekoše organizacijos principais, medžiagos konspektavimu pa skaitų metu ir naudojimusi pirminiais šaltiniais. Po to iš sivystė diskusijos. ’ St. Daujotas
Vakaras N. A. Ostrovskiui paminėti V Šeštadienį įvyko universite to studentų, dėstytojų ir'profesorių vakaras, skirtas didžiojo rašytojo - kovotojo Nikolajaus Aleksiejevičiaus Ostrovskio 50-oms gimimo metinėms pami nėti. Išsamų pranešimą apie rašy tojo gyvenimą ir kūrybą pada rė filologijos mokslų kandida tas drg. Užkalnis. Pranešėjas su ypatingu ryškumu nušvietė svarbiausius N. A. Ostrovskio gyvenimo ir kūrybos momen tus, jo aistringą siekimą, kad žmonija gyventų šviesų, lai mingą gyvenimą. Už šį gyve nimą turi būti atiduotos visos jėgos, visa žmogaus energija. Drg. Užkalnis plačiai apsisto jo prie N. A. Ostrovskio pasi sakymų, minčių apie atskiro žmogaus laimę, kurią sudaro jo sugebėjimas tarnauti liaudžiai, žmogaus gyvenimo tikslą, jo esmę. Po iškilmingosios dalies įvy ko koncertas, kuriame dalyva vo Rusų dramos teatro akto rius Ilihkovskis, LTSR Valsty binio Akademinio operos ir ba leto teatro solistai L. Muraška, B. Leonaitė ir Rubackis. K. Bagarauskas
Rašytojo-kovotojo kelias Universiteto Kolonų salėje atidaryta paroda, skirta rašytojo-bolševiko N. A. Ostrovskio 50-oms gimimo metinėms pa minėti. Gausiai eksponuojama medžiaga akivaizdžiai parodo rašytojo charakterio formavi mąsi, jo didingą gyvenimą. Eksponatai pasakoja apie N. A. Ostrovskio gyvenimo ir jo knygų poveikį tarybiniam jau nimui, ypač sunkiaisiais Tėvy nės karo metais. Ostrovskis da bar žinomas ir mylimas viso pasaulio jaunimo. Parodą gausiai lanko uni versiteto studentai. St. Daunys
PIRMOSIOS DIENOS
IVT
AIŠIOGALOS link asfalluotu keliu rieda maši nos. Iš jų plačiai sklinda links ma daina, ir laukuose dirban tieji kolūkiečiai ilgai palydi žvilgsniu pravažiuojančius. Tarybiniame ūkyje — aibė darbų. Ir todėl Istorijos-filolo gijos fak. II k. studentams, atvykusiems j skyrius ir briga das, jau sekančios dienos rytą teko išeiti i darbą. Vieni nuėjo bulvių kasti, kiti — prie ūžian čios kuliamosios. Žurnalistams ir rusistams bene geriausiai pa vyko: juos paskyrė obuolių raškyti. Gera padirbėti laukuose, kai saulė nugarą šildo. Bet tokių dienų dabar reta. Dažnai lietus užklumpa talkininkus čia pat, bulvienojuose ar daržuose. Ne vienas tuomet ima raukytis ir iš pabiurusios dirvos nenoriai rankioja bulves, tingiai rauna burokus. Nesigirdi tuomet, skambių dainų. O kas nepra tęs dirbti tokiam ore, žiūrėk, jau ir sirgti ima. Po kelių to kių darbo dienų sunegalavo ir lituanistė Samaitė. — Važiuotum namo, ten grei čiau pasveiktom, — siūlo susi rūpinusios draugės. — Pati ži nai: kelios rimtai susirgusios merginos jau išvažiavo... — Jos išvažiavo, o aš ir čia pasveiksiu. Rytoj einu į darbą, — kategoriškai pareiškė Sa maitė. .. Teko sutikti su ligonio nuo mone. Gi sekantį rytą ji, drau ge su visomis merginomis, iš ėjo prie kuliamosios...
r
fa
l l
O
I
Į I I I I
t
ff
į RĄSA gimsta kovojant. . . Tiktai U pirmyn, tiktai į ugnies liniją, tik tai per sunkumus į pergali;, tiktai į per galę ir niekur kitur.
>
***
17 ADA aplinkui nemiela, žmogus gelbstisi asmeniškume, visas jo džiaugsmas šeimoje, siaurame asmeniškų interesų rate. Tada nelaimės asmeninia me gyvenime... gali privesti iki kata strofos — žmogui nėra kuo gyventi. Jis gęsta kaip žvakė. Nėra tikslo. Jis bai giasi ten, kur baigiasi asmeninis gyve nimas. Už namo sienų —1 žiaurus pa' saulis, kur visi vienas kitam priešai. Kapitalizmas sąmoningai auklėja žmo nėse antagonizmą, jam baisus dirban čiųjų susivienijimas. O mūsų partija auklėja gilų draugiškumo, draugystės jausmą. Didžiulė dvasinė žmogaus jėga — jaustis draugiškame kolektyve. L" GOISTAS žūsta pats pirmas. Jis gyvena savyje ir sau. Ir jeigu pa liečia kas nors jo „aš", jam nebelieka dėl ko gyventi. Prieš jį egoizmo naktis. Bet kai žmogus ne sau gyvena, kai jis įauga visuomenėn, tai jį sunku užmuš ti: juk reikia užmušti visus aplinkinius, visą šalį, visą gyvenimą. ..
/
■
A S jau treji metai kovoju dėl gyvenimo. Jeigu mano būtybės pagrin de nebūtų tokio tvirto dėsnio kovoti iki paskutinės galimybės, tai aš seniai bū čiau nusišovęs. Tiktai mes, tokie kaip aš, taip beprotiškai mylį gyvenimą, tą kovą, tą darbą, statant naują, kitokį, geresnį pasaulį, tiktai mes, praregėję ir pamatę visą gyvenimą, koks jis yra, neturime pasitraukti, kol pasiliks nors viena galimybė. ĄAaVWV/V/ViV«VWV/WvAAA/AZvVAVVA/>
K o r č ag i na s man p a d ė i o Dažnai aš laikau rankose nedidelę knygelę. Ją vartau, galvoju. Tai — N. skaitau, „Kaip grūdinosi Ostrovskio plienas", Joje visada randu tai, įkas man reikalinga sunkiais momentais — teisingą, įkvepiantį pavyzdį. Šiandien aš vėl ją vartau. Sustoju ties rašalu pabraukta vieta. Prie jos parašyta data — „1954. II. 7”. Mintimis grįžtu iį netolimą praeitį, į Salantų vidurinę mokyklą. Prisimenu, kaip pereitų metų gruodžio 23 d. parašiau pareiškimą į komjaunimą. Ta die na likis man atminty visą gyvenimą. Pavasario atostogos, Sekmadienis. Grįžtu namo į Grušlaukio kaimą, esantį 10 km atstu me nuo rajono centro. Pasisa kau, jog jau komjaunuolis'. Mamos ašaros. Rūstūs na miškių žvilgsniai. — Išsižadėjai giminės, — eik, kur nori. Čia tau nebe namai, — pagaliau tarė mama. Seserys sudėjo drabužius. Trumpas: — Pasiimk! Pasiėmiau. Tik ne drabužius, bet N. Ostrovskio „Kaip grūdi-
nosi plienas". Smarkiai lijo, Pūtė žvarbus jūros vėjas. Einu ir nieko nejaučiu. Galvoje pinasi (įvairios varginančios mintys: — Gal negerai pasielgiau? Gal suklydau? Juk jaunystėje įprasta kartais neapgalvotai pasielgti... Gal grįžti atgal ir. . .? GrįĖjau neatsigręždamas, Vos įėjau į žau į Salantus, Ostrovskį. kambarį, ėmiau Ieškau atsakymo. ,,... Partija ir komjaunimas paremti geležine drausme. Par tija — aukščiau už viską. Ir kiekvienas turi būti ne ten, kur nori, bet ten, kur reika lingas". Pabraukiu. Godžiai skaitau toliau... ,,... Brangiausia, ką turi žmogus, — tai gyvenimas. Jis duodamas jam vieną kartą, ir pragyventi jį reikia taip, kad nebūtų kankinamai skaudu dėl be tikslo gyventų metų, kad nedegintų gėda dėl niekšingos ir smulkmeniškos praeities ir kad mirštant galėtum pasakyti: visas gyvenimas ir visos jėgos buvo atiduotos tam, kas gra žiausia pasaulyje, — kovai dėl darbo žmonių išvadavimo". — Nesuklydau! — sušukau.
LAIŠKAI IŠ TARYBINIO ŪKIO" STATYBOS BRIGADA Nedaug kas karvidėje buvo padaryta, kai prie jos atėjo li tuanistų statybos brigada. Dar bai čia lėtai krutėjo j priekį. Tačiau jauni entuziastingi vy rukai savo darbu paskatino ir tikruosius statybininkus sparčiau dirbti, Jie užmaišydavo cementą, į darbo vietą atnešdavo plytų, čenpių. .. Po dienos kitos statybos bri gada pralenkė mūrininkus, sta lius, kadangi šie jau nespėda vo sunaudoti pristatytos me džiagos. — Draugas inžinieriau, mums vėl darbo nėra, — priekaiš tauja Bernatavičius. Inžinierius pasižada jo parū pinti. „Statybininkus" tenka mokyti naujų specialybių. Kmitas ir Cvirka ima kasti stulpus, Bernatavičius ir Pikelis iš moksta pririšinėti čerpes, Kon dratenka su Indruiaačiu, padir bėję prie mūrininkų, patys ban do lovius mūryti, o Antanavi čius ir Kinderys lygina grin dinį. Statybos brigada — draugiš kas kolektyvas. Kas rytą jie anksčiausiai pakyla iš saldaus miego ir bėga prie ežero pasi mankštinti ir nusiprausti. Cvir ka, kuris pirmomis dienomis nenorėjo mankštintis, buvo Pikelio išbartas ir turėjo paklusti kolektyvui. Gi darbe nieko nereikia raginti: visi žino savo vietą, sa-
vo darbą. Sekmadienį, kai į darbą neatėjo nė vienas darbi ninkas, studentų statybos bri gada dirbo savarankiškai. To dėl nenuostabu, kad ir valgyk loje statybininkai gerbiami: vi rėjos Lapinskaitė ir Burbaitė visuomet pasistengia įpilti jiems riebesnių kopūstų ir įdėti di desnį kotletą.
MŪSŲ LAISVALAIKIS
Linksma vakarais Maišiogaloje. Po sočios vakarienės pro atvirus langus į nakties tamsą išplaukia skambi daina. Praeina valanda, kita, o ji vis nenutilsta. Kas kartą vis nauja, dar gražesnė, dai skambesnė, O kai Kondratenka pradeda prikimti, tuomet užtraukiama tradicinė — baigiamoji: „Vai kur buvai, dieduk mano?.." „Maišiogaloj, močia mano.. ■" Nenuobodžiaujama ir Karvyse. Iš kažkur tai atskubėjo jaunas muzikantas ir nakties tylą jau pertraukia armonikos garsai. Čia pat prieangyje pra sideda linksmi šokiai. Studen tai ir vietos darbininkai suka si draugiškam būry... Nuošalyje nuo jų, ant suole lio, Bložė klausosi įdomaus se nelio pasakojimo, o po to dar ilgai filosofuoja su merginomis. Grįžta jis, kaip taisyklė, po vidurnakčio kažką tai niūniuo damas, dar gyvendamas nuo taikingai praleisto vakaro pri siminimais. . .
— Su manim Pavka Korčaginas. Prisimenu kažkur skaitytus N. Ostrovskio žodžius: „Gy venti dėl giminių, šeimos — gėda, gyventi dėl savęs —■ niekšybė". Taip. Korčaginas man padė jo. Jis padėjo mano klasės' draugams komjaunuoliams J. Beniušiui, M. Griciui, K. Pet rauskui, A, Jonkui, B. Pūkeliui, kurie taip pat stojo į komjau nimą prieš tėvų valią. Pasiju tau laimingas. Juk aš ne vie nas. Su manim Pavka, Olegas, Marytė, su manim klasės draur gal komjaunuoliai, su manim milijonai tarybinių jaunuolių. Tai — mano laimė, tai — ma no garbė! Šiandien mano draugai at kakliai siekia užsibrėžto tiks lo. M. Gricius- ir B. Pūkelis dirba gamyboje, J. Beniušis, K. Petrauskas — Kauno Poli technikos instituto studentai, R. Januševičius — KKI stu dentas, A. Jonkus — mokosi Vilniaus Valstybiniame uni versitete. „Kaip grūdinosi plienas" ta po pavyzdžiu, kaip reikia gy venti, kovoti ir nugalėti. P. Rutė Ist.-filologijos fak. I kursas
LELKs „SUSIRGO“ — ... Na, ir puikius pietus šiandien Ada pagamino, — pa linkęs prie sriubos lėkštės, pra deda Pažūsis girti virėjos Kerevičiūtės kulinarinius sugpbėjimus. — Tikrai skanu! — atsilie pia dar keliolika balsų. Tuo momentu į virtuvę iš didžiai įžengia Cepulytė ir Jurkevičiūtė. — Mums — pietų. Prašau pa siskubinti, — oriai jos pareiš kia virėjai. Užsakymas įvykdomas nedel siant. Susiraukusi Jurkevičiūtė ele gantišku mostu pakelia šaukš tą prie burnos: — Fui, kaip nemokšiškai pa gamintas valgis! — Baltos duonos nebus? — net šaukšto nepaėmusi, staiga paklausia Cepulytė ir lakuotu nagu nustumia nuo stalo juo dos duonos gabalą. — Maryt, toliau taip gyven ti negalima. Mano gydytojas pasakė: jei aš neskaniai val gysiu — susirgsiu. — Ir aš negaliu. Važiuojam tučtuo jau namo... Tą patį vakarą, kai mergi nos bandė padainuoti, taip pat trūko daT vienos mergužėlės— skambaus sidabrinio soprano— Irenos Vingelytės. Ji taip pat „susirgo" ir išvažiavo į Vil nių. Po 50 min. kelionės „Moskvičium" ir 2 vai. trukusio tua leto, ji, įlipusi pro Gamtos fa kulteto langą, oriai įžengė i Aktų salę, kur tuoj paskendo svaiginančio tango čiužesy.. . V. Petkevičius
I I
DAUGIAU JAUNATVIŠKOS UGNIESI ^-UMŽ-..g.A..l? Bilietus pardavinėti (Iš Chemijos fakulteto komjaunimo organizacijos ataskaitinio- rinkiminio susirinkimo) kursuose LYGIUOTIS PAGAL mis temomis, susitikimus su savo darbą suvesdavo į posė PIRMŪNUS rašytojais, su kitais fakulte džiavimus, svarstymus ir kal Šiais mokslo metais univer Kas Chemijos fakultete ne tais, Atsimena ir atsidūsta. O bas. Dažnai biuras svarstydavo yra pagrindo: per išti komjaunuolius už blogą moky sitete kiekvieną savaitę de pažįsta komjaunuolių — moks dūsauti lo pirmūnų Poškaus, Jurgele sus metus nesuruošta nė vięno mąsi, už kitus nekomjaunuoliš- monstruojami kino filmai. Tai, poilsio vakaro, blogai dirba kus poelgius, tačiau nieko ne be abejo, geras dalykas. Ta vičiaus, Krivenkos, Leščins saviveiklininkai, nesidomima, darė tam, kad tokiems poel čiau universiteto profsąjunga, kaitės, Gutauskaitės, Dienio ir ką studentai skaito. Todėl ne giams būtų iš anksto užkirstas sutvarkiusi didžiąją dalyko pu daugelio kitų. Juos visada pa nuostabu, fakulteto studen kelias. Biuras žinojo, kad kom sę, užkliuvo už smulkmenų. matysi paskaitose kruopščiai tų tarpe kadpasitaiko ir tokių, jaunuolis Erslovas, Bracas ir Reikalas liečia bilietus. Jie užsirašinėjančius, dažnai užtik kurie lanko barus, nepadoriai si laboratorijose. O juk be elgiasi gatvėje, šeimoje, skaito kiti vos ne vos persirita į aukš pardavinėjami prie įėjimo į tesnį kursą, tačiau be „malda salę, kas sudaro didelę maiša mokymosi, dažnas jų pagal jė įvairų literatūrinį šlamštą. vimų“ ir „glostymų" biuro po tį, spūstį. Gerokai nukenčia gas ir sugebėjimus atlieka ir nerado kitų priemo studentų šonkauliai. Fakultete yra visos sąlygos sėdžiuose visuomeninį darbą. Chemijos nių. Biuras visiškai buvo aplei Ar negalima anksčiau pra fakulteto komjaunuolių šeima, išvystyti politinį-masinį darbą, dęs darbą grupėse. Išskyrus jungianti 77 procentus viso atgaivinti merdinčią saviveik drg. Kundrą ir dalinai drg. Le- nešti, koks kino filmas bus demonstruojamas, ir bilietus fakulteto jaunimo, yra prieš vinską, kiti biuro nariai nesi akinio jaunimo būrys. Jos ei lą, organizuoti įdomų ir gyvą lankė grupėse, nepadėdavo vie pardavinėti kursuose. Prie du lėse 22 studentai mokosi vien darbą grupėse. Tik to, nelauk tose. Komjaunimo biuras pasi rų bilietai turi būti ne parda penketais. dami raginimų iš viršaus, ne tenkino tik formaliu biuro na vinėjami, o tik patikrinami. M. Žemaitis Tačiau dar ne visi studentai, bodami pasitaikančių sunkumų, rių pritvirtinimu prie atskirų ir net komjaunuoliai, sistemin turi imtis visi komjaunuoliai. kursų, ta savo neteisinga prak gai dirba, studijuoja: V kurso tika nuimdamas nuo jų atsako NEIŠMOKSTA' RAŠYTI komjaunuoliai Erslovas, Gudas, mybę uį darbą visuose kursuo KUR BUVUSI SPORTINE PAREIŠKIMŲ, Lankelytė, Paškauskaitė ir kiti se ir visose grupėse. GARBE? pavasarį pavėluotai pradėjo Reikalinga perkelti visą dar Musų studentams kartais vie lankyti fizinės chemijos labo Pasisakiusieji diskusijose ir bą j grupes, padaryti, kad gru nu ar kitu reikalu tenka para ratorijoje vykstančius koliok- pats pranešėjas drg. Kundra pėse virtų įdomus ir turiningas šyti pareiškimą. Šiuo metu, pa vijumus ir iki egzaminų ne pažymėjo, kad fakultete mo gyvenimas. Ataskaitiniame pra vyzdžiui, didelis studentų skai spėjo jų išlaikyti. Gėdingame kosi didelis skaičius studentų, nešime buvo skundžiamasi, čius padavė pareiškimus dėl dvejetukininkų sąraše komjau turinčių sportinius už atskyrius kad i VLKJS eiles stojo tik 5 atleidimo nuo mokesčio nuolių Moisiejenkos (III k.), (Rešetova, Reišer, Užpalytė, jaunuoliai. Laikas suprasti vi mokslą. Miagkovos (IV k.), Braco (III Švenčionytė, Balčiūnas, Jurge siems komjaunimo vadovams, Pareiškimas kaip pareiškimas, k.) pavardės. Nepatenkinamus levičius ir daug daug kitų); kad norint uždegti, reikia pa pažymius gavo net kai kurie tačiau - fakultetas sportinėse tiems degti, degti komjaunuo bet kas per viena Markauskytė, komjaunuoliai-aktyvistai. Blo varžybose užėmė septintąją liška ugnele, daugiau bendrauti kokio ji fakulteto ir kurso — gai studijuojamos svetimos vietą (blogesnės jau nebebuvo). su nekomjaunuoliais, duoti nežinia. Daug brangaus laiko kalbos. Antras kursas (grupė O juk Chemijos fakultetas jiems komjaunimo įpareigoji sugaišta administracijos dar su dėstomąja lietuvių kalba) prieš 3—4 metus universitete mus. blogai lanko marksizmo-leni užtikrintai laimėdavo pirmąsias Tų klaidų turi išvengti nau buotojai, kol suranda, kad nizmo paskaitas. jai išrinktas biuras. Jis turi ge Markauskytė yra Istorijos-filo vietas sporte. rai suprasti, kad komjaunimo logijos fak. IV k. studentė, kad Taip toliau tęstis negali. Fa Kodėl čia kasmet žengiama kultete yra pagal ką lygiuotis, atgal? Priežastys glūdi tame, aktyvisto vieta — ne tarp ke Volgina — III k., o Maksima kuo sekti. Komjaunuoliai ir kad fakulteto sporto klubui turių biuro sienų, o degančio vičius Jonas — Ekonomikos visi studentai jau nuo pat pir vadovauja ištižęs žmogus drg. siekiais, kunkuliuojančio ener fak. II k. studentas. O juk vi mųjų mokslo dienų turi imtis Karpis, kad patys sportiniai gija jaunimo tarpe. sos šios žinios mums būtinai knygos, užimti savo vietas la vadovai nerodo pavyzdžio, ne Apie tai kalbėjo komjaunuo reikalingos rašant įsakymus ir boratorijose. Ne laikas bus šu- patraukia. Apie ką kitą, jei ne nes lakinti, kai prasidės me apie visišką abejingumą spor liai savo ataskaitiniame-rinki- kt. džioklė, ( tinei fakulteto garbei, kalba miniame susirinkime. Pagrindi Studentams jau laikas išmokti toks faktas. Fakulteto komjau niai laimėjimai ir trūkumai bu NEIŠNAUDOTOS GALIMYBES nimo biuro narys, atsakingas vo iškelti sekretoriaus drg. rašyti pareiškimus. Mokymo dalies darbuotoja už sportinį darbą, drg. Berno Kundros pranešime, tačiau, ap Kad fakultete nėra tikinčių taitė ------- ♦-------LDAALR spartakiados jų, to negarantuoja net parti metu su keturiomis draugėmis lamai, susirinkimas vyko blo nės organizacijos biuro sekre išėjusi į 12 km žygį, atsidūrė gai, mažai buvo aštrių, tikrai Naujos knygos torius drg. Škliarinskis. Ta bendrabutyje. Tačiau fakulteto čiau per'ištisus metus čia ne komjaunimo biuras (drg. Kund kritiškų pasisakymų. Iš tribū Jaunieji. Pradedančiųjų ranos skambėjo daug bendrų žo perskaityta nė viena paskaita ra) visiškai nesiėmė jokių mokslo-ateistiniais klausimais. priemonių tokiai „aktyvistei" džių, ypač tuo pasižymėjo drg. ytojų almanachas. Šeštoji kny Tuo tarpu fakulteto dėstytojai sudrausti, o tik grasina pirma Stancikaitės pasisakymas. Ant ga. Valstybinė grožinės litera Paševič, Finkelšteinaitė, Janu- kursiams: „Nedalyvausite krose, suolų šlamėjo skaitomų knygų tūros leidykla, 1954. 208 p. ševdčienė ir kiti turi tokias biure apsvarstysime |“ Laikas ŠEKSPYRAS. Ričardas III. paskaitas paruošę ir jas skaito ir visiems fakulteto sportinin puslapiai, o gale, kai kas net (Dramatinė kronika). Valstybi net už universiteto ribų. Fa kams, susigriebti ir vėl užka bandė žaisti šachmatais.. . kultete yra puiki bazė ir tų riauti fakultetui prarastą buvu Tai rodo, kad komjaunimo nė grožinės literatūros leidyk paskaitų pailiustravimui chemi sią sportinę garbę. biuras nesugebėjo susirinkimo la, 1954. 252 p. nių reaktyvų pagalba. Studen VIENUOLIS, A. Raštai. To organizuoti taip, kad drąsiai, tai jau nebeatsimena tų dienų, STOROS PAPKES mas trečias. (Prieš dieną. Ro su jaunatvišku užsidegimu kom kada fakultete buvo demonst Jei pavartyti komjaunimo jaunuoliai būtų kėlę trūkumus, manas). Valstybinė grožinės li ruojami ipokslo populiaciniai biuro papkes, tai jos nustebins filmai. teratūros leidykla, 1954. 274 p. kiekvieną savo storumu. „Už numatę gaires tolesniam darbui. Dabartinės lietuvių kalbos Fakulteto studentai, išskyrus tikrinti. . . Įpareigoti. . . Parei Fakulteto komjaunuoliams rei universiteto mastu organizuo kalauti. . .“, iš kiekvieno pusla kia, pagaliau, nusikratyti ap žodynas. Apie 45.000 žodžių. Valstybinė politinės ir moksli jamas priemones, neturi kur pio rėkdamos lenda bendros snūdimo. frazės. Nemaža popieriaus su nės literatūros leidykla, 1954, praleisti savo laisvalaikį. Vy gadinta, tačiau kai kalba užei — Fakulteto biuras vienas resniųjų kursų studentai su na apie atliktą konkretų darbą, bus bejėgis, jei į visos komjau 991 p. džiaugsmu atsimena anksčiau pasirodo, kad jo nuveikta ne- nimo organizacijos veiklą su PERELMANAS, J. I. Įdomioji jaunatviška energija neįsijungs fizika. Valstybinė politinės ir vykusius fakulteto poilsio va kažkiek. kiekvienas jos narys, — teisin Kaip nurodė pasisakiusieji gai pastebėjo I kurso studentė mokslinės literatūros leidykla, karus, meninės saviveiklos pa 1954 m., 279 p. sirodymus, diskusijas įvairio diskusijose, biuras beveik visą Puodžiūnai tė.
**«l
Artėjant ataskaitiniams sporto sekcijų susirinkimams
Buriavimo sportui - platų kelią Universiteto sportininkai sa vo eilėse turi gerų buriuotojų. Pavasarį vykusiose sostinės bu riavimo pirmenybėse USK bu riuotojai iškovojo I vietą. Pui kiai pasirodė buriuotojai ir „Komjaunimo tiesos“ laikraščio taurės regatoje aplink Kuršių marias. Jų komanda laimėjo varžybas ir parsivežė pereina mąją taurę. Be dalyvavimo ei lėje varžybų, universiteto bu riuotojai kasmet atlieka kreise rinius žygius po Kuršių ma rias, Rygos įlanką. Atrodo, pas mus viskas tvarkoj. Tačiau jei gu mes atidžiau įsigilinsime, pamatysime, kad visus šiuos laimėjimus atneša tik labai ne didelė buriuotojų grupė — Kaušyla, Kabaila, Strazdas, Skaity te ir dar keletas. Masišku bu riavimas mūsų universitete ne tapo. Kodėl? Gal sąlygų nėra? — Yra. Universitetas turi savo vandens sporto bazę, kurios gali pavydėti ne tik Tarybų Lietuvos, bet ir visos šalies LV 50745
tik trys laivai, ir nuleista tuo metu, kada studentai jau išva žinėjo atostogauti. Tokia jau mada įsigalėjo: kada studentai universitete, kada nori sekma dienius praleisti kuo įvairiau, bazė neveikia. Laborantas pa siunčiamas tik atostogų metu. Prasidėjus mokslo metams, ka da vėl visi studentai suvažiuo ja, laborantas atšaukiamas. Nelabai saugomas ir remon tuotas inventorius. Štai prieš porą metų Chemijos fak. dėsty tojas Kaušpėdą nulaužė penkiolikikės stiebą. Po šio žygio jis bazėje niekada nesirodė. Ta čiau, išgirdęs, kad šiemet šis pastatas atremontuotas, drg. Kaušpėdą vėl atsirado Zydiškėse. Nežinia kokiu būdu ga vęs pastatą (penkiolikikė buvo skirta tik rinktinės treniruo tėms), Kaušpėdą vėl stiebą nu laužė. Prižadėjęs „kada nors" atremontuoti, vėl dingo. Aišku, pasirodys tik tada, kada vėl atsiras kas nulaužti. O univer siteto ūkio skyrius ir iki šiol nepareikalavo iš drg. Kaušpė dus atlyginti nuostolius. Dėl blogos buriavimo sporto padėties labai kalta ir univer siteto buriavimo sekcija. Į ją
buvo išrinkta eilė buriuotojų, einančių pareigas kitur. Aišku, dėl to labai susilpnėjo sekci jos darbas. Todėl šiemet, ren kant naują sekcijos valdybą, reikia ypač atkreipti dėmesį į jos sudėtį. Sekcija neorganizavo jokių varžybų universiteto viduj, ne buvo pakvietusi draugiškoms varžyboms kitų aukštųjų mo kyklų buriuotojų. Buriavimo varžybų savo planuose nenu mato ir USK. Mano manymu, šiemet, sustatant universiteto spartakiados programą, būtina įtraukti ir buriavimą. Tik tada galės kilti pradedančiųjų meis triškumas. Tada buriuotojų ug dymu bus suinteresuoti ir fa kultetų pirminiai sporto kolek tyvai. Baigiant noriu priminti ir apie buerio sportą. Tai dar la bai jauna sporto šaka respubli koje. Universitete jos taip pat niekas nekultivuoja. O sąlygos taip pat yra. Žydiškėse yra buerio rogių šasi. Reikalinga truputis darbo, ir studentai žie mą galės kultivuoti dar vieną naują sporto šaką. J. Bakevičius
aukštųjų mokyklų studentai. Deja, ji visiškai neišnaudoja ma. Kiekvieną pavasarį rengia mus buriavimo kursus lanko gana gausiai studentų, tačiau buriuotojų universitete vis dar labai maža. Maža todėl, kad niekas nesirūpina Žydiškių van dens sporto 'baze, kur jaunieji buriuotojai galėtų atlikti pir muosius bandymus. Čia kasmet nuleidžiami vos 1 — 2 burlai viai. Šį pavasarį, pavyzdžiui, buvo atremontuoti ir nudažyti net 7 burlaiviai, tačiau, pasi rodė, kad remonto reikalauja ir kai kurių pastatų vairai, o vie no — net stiėbas. Ir čia pro rektorius ūkio ir administraci jos reikalams drg. Jasilionis, įvykdęs Vio viso darbo, jokiu būdu negalėjo baigti likusio. Buvo teisinamasi, kad nesą ge resnio medžio lentų ir t.t. Ži noma, labai juokingas pasitei sinimas. Buriavimo sekcija ir sporto katedra čia taip pat ne parodė savo principialumo. Vi so to išdavoje buvo nuleista Redakcijos adresas: Vilnius, Stuokos-Gucevičiaus g-vė Nr. 3. telef. 2-10-38.
ST A RTE —IR KLUOTO J Al ? « SS Y << ri << >> K >> Y >\ >> y
,S ■z a
>>
Q EKMADIENĮ Vilniuje pasibaigė dvi dienas trukusios LTSR Aukštųjų mokyklų Irklavimo varžybos, į kurias geriausius sa vo irkluotojus atsiuntė 7 sporto klubai. Varžybų pradžia mūsų irkluotojams buvo nesėkminga — USK komandos atstovas Darginavičius vienviete dar pusfinaly pralaimėjo KKI irkluotojui. Tačiau netrukus vykusiose vienviečių baidarių varžybose universiteto studentas Deviatnikovas užėmė II vietą, o Šakalytė (žiūr. ovale) — I.
Įdomi kova pusfinaly už virė tarp KPI ir USK ke turviečių. Mūsų moterys, būdamos techniškai prana šesnės, atsilieka nuo kau niečių fiziniu paruošimu. Parodžiusios didelį ryžtą, jos 1000 m distanciją įvei kė per 4:5,00 min., puse korpuso aplenkdamos Poli technikos instituto sporti ninkes. Tačiau finale kau nietės atsirevanšavo. Uni versiteto keturvietė, kurioje irkluoja Godonaitė, Mažuolytė, Pervenis ir Raguolytė (nuotr. žemai) turėjo pasi tenkinti II vieta. Užtikrintai pusfinaly kovą prieš PSK irkluotojus lai mėjo USK vyrų ketvertas (Tilvytis, Blažys, Urbonas, Karpavičius), tačiau mūsiš kiai truputį nusižengė var žybų taisyklėms ir, PSK komandai užprotestavus, buvo diskvalifikuoti. Tolimesnėse USK atstovės Kačkaitė ir
Burdziliauskaitė laimėjo II vietą dviviečių baidarių varžybose. Vyrų tarpe šioje rungtyje 10 km distancijo je užtikrintai pirmavo uni versiteto studentai broliai Žakai, palikę savo arti miausius varžovus — KKI studentus — visu kilomet ru. Finalinę kovą tarp Medi cinos instituto ir universi teto mokomųjų dviviečių moterims laimėjo USK at stovės Volskytė ir Gražytė. Varžybos baigtos. Skel biami rezultatai. Pirmąją vietą laimėjo KKI studen tai, surinkę 33 taškus. Uni versiteto atstovai nuo jų atsilieka 10-čia taškų. USK irkluotojų treneris Vaitke vičius (žiūr. nuotr.) pyksta: jei ne PSK protestas — varžybos būtų buvusios lai mėtos, bet nieko jau nepa darysi.
Toliau komandos vieto mis pasiskirstė sekančiai: III vieta — Pedagoginis in stitutas, IV — Politechnikos institutas, V — Žemės ūkio akademija, VI — Medicinos institutas ir VII — Veteri narijos akademija. Varžybos parodė, kad universitetas turi savo ei lėse stiprių irkluotojų. D. Juknevičiaus tekstas ir nuotr.
.44 a n i / o v o pasekėjai Kartą, sako, gyvenęs tūlas čią išeitfį: paliko užstatu pasą. Manilovas. Gyvenęs, anot Go Nebandykit dabar reikalauti iš jis iškeistas į golio, kažkur tai N*** guber Karlo paso: nijoje ir labai mėgęs skaityti knygutę apie bilijardą. Kad teisininkas Chvasas knygas. Taip jis atidžiai skai tydavęs, kad knygos 17-asis stambus lyrikas ir didelio jaus puslapis pragulėjęs atverstas mo žmogus — žino visas uni metų net porą metų. Vyras, matyt, versitetas. Nuo pernai buvęs su charakteriu, todėl ne gruodžio mėnesio jis laiko pas nuostabu, kad įsigijo pasekėjų save Šekspyro raštus. Jam pa ir mūsų universitete. Ir nema deda kurso draugė Ivanovą, žai. O užmojai jų taipogi ne dar nuo praėjusių metų spalio „tebestudijuojanti“ maži — žada pralenkti net pa mėnesio „TSRS istoriją“ ir „Civilinį tį Manilovą. Štai Fizikos-matematikos II procesą". Nemanykit, kad knygų ne k. studentas Ariskinas jau nuo balandžio mėnesio studijuoja skaito žurnalistė Deksnytė. Dar knygą „Mūsų dienų radijas“. kaip skaito; 1952 m. iš biblio Kaimynai skleidžia paskalas, tekos ji buvo paėmusi 1 kny kad jei tą knygą dar porą gą, 1953 m. — 4(1), o praėju metų palaikysiąs pas save, tai sių metų lapkričio mėnesį pa Ariskinas spalvotą televiziją imtas 2 knygas tebeskaito ir dabar. Sako, kol baigs uni virš sostinės paleisiąs. O filologas Niunka nutarė versitetą beveik visai jas per išversti pirmąsias bilijardo skaitys. .. Tokie yra Manilovo pasekė sporto vagas universitete. Rei kia gi imtis kam nors inicia jai mūsų universitete... Viso tyvos, jeigu USK nesiskubina. sąrašo šiandien negalėjom pa Taigi Niunka dar kovo mėne teikti — pateiksim sekančiam sį pasiėmė iš bibliotekos kny numery. Juk įdomu pažinti gą, kuri vadinasi „Bilijardo vyrus ir moteris, kurie ir pa sportas", ir iki šiol negrąžino. tys neskaito ir kitiems trukdo Kada vasarą abonemento dar skaityta, guli ant knygų, kaip buotoja jam įteikė ultimatumą šunės ant šieno. D. Šnekutis arba grąžinti knygą, arba ne gauti stipendijos, jis rado tre-1 Redaktorius P. MIKUCKAS
Spaudė „Tiesos" spaustuvė Vilniuje. Tiražas 1000 egz.
Užs. Nr. 01587