VISLI ŠAULĮ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
Giliau studijuoti visuomenines disciplinas ☆ > ; į i ‘ < į |
VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO. REKTORATO. ; & KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS KOMITETU ORGANAS
Nr. 29 (173)
1954 m. spalio
22 d.,
penktadienis
Kaina 20 kap.
< > į | 5 > į
į
PAVYZDINGAI PASIRUOŠTI SPORTINEI ŽIEMAI 4 RTĖJA žiemos sporto sezonas. Už poros mėnesių Į muI -41 Sų respubliką ateis žiema, o su ja ir daugybė Įvairių [varžybų sniego padengtuose laukuose ir ledo takeliuose. I Pas mus žiema gana trumpa, todėl, norint ją maksimaliai Išnaudoti, reikia iš anksto jai pasiruošti. Priešsezoninės sliHininko, čiuožėjo ar ledo ritulininko treniruotės turi lemiamą [reikšmę jo sportiniams rezultatams žiemą. Visa tai akivaizllžiai Įrodė praėjusių metų praktika. Pavyzdžiui, mūsų uni versiteto slidininkai, pavyzdingai lankę priessezonin.es treni[ruotes, žiemą vykusiose respublikos aukštųjų mokyklų slidi[nėjimo varžybose buvo rimčiausi varžovai dėl pirmųjų vietų. Šiais metais universiteto slidininkai taip pat rimtai ren giasi sutikti žiemą. Trenerių Mečėjaus, Merkšaičlo, LiaugmiĮno vadovaujami, jau lanko treniruotes slidininkai ir slaloImistai Balickaitė, Šepelytė, Latėnas, Milašius, Kasperavičius, Ivolskytė ir eilė kitų. Tačiau to negalima pasakyti apie Tei kės fak. III k. studentus Zabielą, Babėnaitę, III kurso filologą tadlecką ir eilę kitų. Pasiekę kai kurių laimėjimų, šie drau gai nutarė, kad treniruotės jiems nebereikalingos, kad jie gali (dalyvauti varžybose ir nepasiruošę. Tokia jų nuomonė nėra (teisinga. O USK valdyba ir slidinėjimo sekcija dar rimtai (nesusirūpino minėtų draugų elgesiu. | Visiems žinoma, kokią svarbią reikšmę žiemos sportui turi (savalaikis sporto bazių paruošimas žiemai. Tai suprasdama, (fizinio lavinimo ir sporto katedra jau paruošė naudojimui 180 porų slidžių, specialiomis slidėmis aprūpinta universiteto rink(tinė. Vertingą iniciatyvą parodė slalomistai. Trenerio Liaugmino (vadovaujami, jie savo jėgomis pradėjo rengti slalomo trasą. Greta numatoma Įrengti ir tramplynas. Žinoma, vien slidiI n inkų iniciatyvos čia maža. Į pagalbą šiame darbe turi ateiti IJSK, fizinio lavinimo ir sporto katedra, komjaunimo ir profsąiungos organizacijos. Jei slidininkai žiemai jau ruošiasi, tai apie čiuožimą dar net nekalbama. Ar ne laikas būtų USK ir fizinio lavinimo ka tedrai susirūpinti ir šia sporto šaka? Juk galima butų suor ganizuoti universitete ledo ritulio komandą, apie kurios bū tinumą kalbama jau keli metai. Laikas, pagaliau, baigti ir komedijas su čiuožykla, kuri rengiama kasmet, bet niekada neįrengiama. O juk čiuožyklos Įrengimas Įgalins pakelti čiuo žimo sportą, kuris iki šiol pas mus, universitete, yra neleis tinai apleistas. Skaisčio ir gretimuose Trakų ežeruose studen tai turi galimybės užsiiminėti buerio sportu. USK turi paremti ir šią iniciatyvą. Rimtą priekaištą ruošiantis sportinei žiemai reikia padaryti fakultetų sporto klubų valdyboms. Nebeturi pasikartoti tokia padėtis, kad Į Įvairias tarpkursines, tarpfakultetines varžybas siunčiami visiškai neparuošti, nesitreniravę studentai. Jau da bar fakultetuose reikia sudaryti žiemos sporto šakų koman das, nuolat organizuoti trenirut les, stengtis Įtraukti Į jas kuo daugiau gabių slidininkų, čiuožėjų. Rimtą, nuolatinį dėmesį žiemos sportui turi teikti fakultetų dekanatai. Didžiulė atsakomybė už sėkmingą pasiruošimą žiemai tenka universiteto komjaunimo ir profsąjungos organizacijoms. Jos turi kontroliuoti USK valdybos, žiemos sporto sekcijų veiklą, sudrausti sportininkus, kurie blogai lanko treniruotes, negerbia viso kolektyvo. Tik atlikus šį darbą, galima bus galvoti apie gerus sportinius reultatus žiemą.
RIE universiteto kasos būriuojasi studentai. Dau guma jų — filologai. užsuka Retkarčiais pasižiūrėti ir medikai, ir ekonomistai, ir Deja, teisiu inkai. ---. ..pastariesiems stipendijos bus mokamos vėliau. Šiandien laimingųjų tarpe — Isto rijos-filologijos fakulteto studentai. ...Kiekvienas turi savo reikalų, savo rūpesčių, ir gaunama stipen dija kiekvieno studento yra pla' nuojama, kuriems tikslams bus ' realizuota. Filologą ypač dorųina grožinė literatūra, chemiką ir gam. tininką — mokslinė. Dalis stipen dijos, aišku, eis naujai literatūrai įsigyti. Be to, teatruose pasirodė nauji spektakliai, kinoteatruose — įdomūs filmai. Tai jau visus domina: ir medikus, ir filologus, ir teisininkus. O kiek dar įvairių įvairiausių reikalų kiekvienas tu ri... Daugybė planų ir sumanymų apie tai, kaip vertingiau sunaudoti savo stipendijos lėšas gimsta stu dento mintyse prie kasos lange lio...
P
)
Lėtu žingsniu, kaip paprastai, gavęs stipendiją, nuo kasos lange lio nueina filologas Arnoldas Pi ročkinas. Prieš ketverius metus jis čia gavo pirmąją stipendiją. Kaip ir visi, jis taip pat tada turėjo daug (įvairiausių sumanymų, bet įgyvendino geriausius, praktiš kiausius: tada nusipirko jis P. Cvirkos rėžtų trejetą tomų. Tai
SEVASTOPOLIO GYNYBOS ĮOO-OSIOMS METINĖMS,/ PAMINĖTI Spalio 18 dieną miesto Ka rininkų namuose įvyko vaka ras, skirtas Sevastopolio gyny bos šimtosioms metinėms pa minėti. Pranešimą apie didvyrišką Sevastopolio gynybą 1854— 1855 mietų Krymo kare ir apie tai, kaip tarybiniai kariai gy nė miestą-didvyrį 1941—1942 metais ----Didžiajame Tėvynės padarė universiteto kare LDAALR komiteto pirmininkas A. S. Naumovas. Po pranešimo LDAALR mies to komitetas Įteikė garbės raš tus ir diplomus komandoms — LDAALR spartakiados antrojo rato nugalėtojoms. Apdovano tųjų taipe — universiteto LDAALR rinktinė. Ji aukštųjų mokyklų komandų tarpe už ėmė pirmąją vietą ir buvo ap dovanota LDAALR miesto ko miteto pereinamąja taure ir pirmo daipsnio diplomu. Antro laipsnio diplomu apdovanotą Istorijos - filologijos fakulteto komanda. M. Pranešus
Talko kolūkyje Šiomis dienomis Teisės ir Chemijos fakultetų studentai talkininkavo Pandėlio rajono „.Naujosios sodybos", Marytės Melnikaitės vardo ir „Kazliškių" kolūkiuose. Studentai dirbo visus žemės ūkio darbus: kūlė javus, valė grūdus ir kt. Teisės fakulteto studentų grupė (vadovas dėst. Pakarklis), dirbusi Marytės Melniikaitės vardo kolūkyje, iškūlė dau giau kaip 50 tonų javų, išvalė 20 tonų grūdų. Laisvalaikiu studentai - savi veiklininkai suorganizavo susi-, tikimą su jaunaisiais kolūkie čiais, atlikdami kolūkiečiams meninę programą. Laisvalaikio metu studentaisaviveiklininkai suorganizavo susitikimą su jaunaisiais kol ūkiečiais, atlikdami jiems me ninę programą. St. Daunys
Ekonomikos fakulteto IV kurso poliitekonomijos spec. studentai šiais metais turi specseminarą Markso „Kapitalui" studijuoti. Specseminaro metu studentai nuodugniai nagrinėja atskirus „Kapitalo" skyrius. Nuotraukoje Ekonomikos fak. IV kurso politekonomijos specialybės studentai — komjaunuoliai (iš kairės j dešinę) Anfimas Samuilovas ir Povilas Dilys ruošiasi specseminarui tema „Vidutanio pelno norma". L. Alksnio nuotr.
f
GERA PRADŽIA
Kyla se m i narų Žymiai pagerėjo, palyginus su per eitais metais, semi narų kokybė Eko nomikos fak. pra monės spec. IV kurse. Tai galima paaiškinti tuo, kad pradėjom studijuo ti socializmo poli tinę ekonomiją, kuri yra mums ar timesnė ir labiau žinoma, su kuria susitinkame kasdieniniame gyve nime. Ryšium su tuo tenka pažymė ti, kad sėkmingą tos disciplinos stu dijavimą nulemia įdomios ir moks liškai ’ pagrįstos vyr. dėst. Andžejievskio paskaitos.
(Reportažas)
Gausu studentų buvo sekmadie nį ir 1 'alstybiniame dramos teatre. Štai Atlipąs, Dominaitytė, Brazai tis. Kadžiulis ir eilė kitų studentų
Diplomantui Broniui Deksniui knyga taip pat geriausias draugas. Kuris liepos 21-sios bendrabučio 404 kambario gyventojas, Arnoldas air Bronius, turi daugiau knygų — sunku pasakyti. Aišku viena: Bro niaus biblioteka nė kiek nema žesnė už Arnoldo. Štai ir dabar: Arnoldas tik ką gitįžo nusipirkęs Lope de Vegos rinktinių raštų to mą (pirmoji nuotrauka), o Bro nius išskubėjo į knygyną, iš kur atsineš naujas, neseniai iš spaudos išėjusias knygas: A. Vienuolio ir M. Gorkio raštų trečiuosius tomus.
giamoms knygoms Įsigyti, rvas mė. nesį į knygų lentynėlę būdavo pa dedama kelios vis naujos ir nau jos knygos... Šiandien jis jau dip lomantas. Jo asmeninėje bibliote kėlėje — daugiau kaip 200 knygų. Jų tarpe lietuvių, rusų ir pasauli nių klasikų veikalai, Žemaitės, Cvirkos, Turgenevo, Gorkio, Dže ko Londono ir kitų rašytojų kny gos.
SEMINARUOSE
Stropiai ruošiasi dialektinio materializmo bei politinės eko nomijos seminarams IV kurso chemikai. Neseniai jie nagri nėjo antrąjį dialektinio mate rializmo bruožą. „Judėjimas ir vystymasis gamtoje ir visuo menėje". Seminaras praėjo aktyviai, pasisakė visa eilė draugų, kaip Morgenštein, Leš činskaitė, Buinykis. Visi stu dentai buvo perskaitę veikalą „Liudvikas Feuerbachas ir vo kiečių klasikinės filosofijos pabaiga", atitinkamus Rozentalio knygos i,Dialektinio mate rializmo bruožai" skyrius. Aktyviai vyksta ir socializ mo politinės ekonomijos semi narai. Studentė Padvalskaitė pernai blogai ruošdavosi semi narams, per egzaminą gavo tik patenkinamą pažymį. Šiemet ji neatsilieka nuo kitų grupės draugų ir stropiai pasiruošia kiekvienam seminarui. Geras paskaitų lankomumas ir studentų aktyvumas semina rų metu rodo, kad IV kurso chemikai nutarė šiais metais dar geriau mokytis, dar la biau kelti savo idėjinį-politinį lygtiB. Adomavičiūtė
liucijos ir istorinio partijos patyrimo reikšmė“. Šiuo klau simu pasisako studentai Petras Pelanis, Jonė Naiduškieivičiūtė, Albina Vižinytė. II kurso biologai gerai ruo šiasi seminarams. Jei pernai studentai Pelanis, Milašius, Drūteika Į seminarus ateidavo blogai arba visai nepasiruošę, tai šiemet to nėra. Šie drau gai aktyviai dalyvauja kiek viename seminare, rodo didelį susidomėjimą marksizmu-leninizmu. GERIAU RUOŠTIS Reikia manyti, kad II kurso Spalio 11 d. Istorijos-filolo biologai, gerai pradėję šiuos mokslo metus, stropiai moky gijos fak. žurnalistikos specia lybės II kurso studentai mark sis ir per visus metus. sizmo-leninizmo pagrindų se B. Mažonytė minare nagrinėjo VKP(b) VIII suvažiavimo programą. Studen tė Kerevičiūtė nuosekliai pa /ygzs pasakojo, kodėl partija tuo taip pat ir Šliu- metu pakeitė savo politiką vi Didelę pagalbą su bauską, kurio pa dutinių valstiečių atžvilgiu. teikė giliau įsisa vardę anksčiau girvinti dėstomą da lyką ir naujai iš dėdavom minint Aptariant šį klausimą aktyviai leistas politinės tarp nepažangių dalyvavo ir Valinčiųs, Ama studentų. Tačiau lius, Beržinskąs. ekonomijos vado mūsų grupėje yra vėlis. Deja, be šių minėtų draugų Studentų žinių ir tokių studentų, kurie, nebodami beveik niekas nedalyvavo se gilumas, sugebėji mas studijuoti sa draugų kritikos, minaro darbe. Daugelis grupės varankiškai pasipasyviai laikosi studentų pasyviai klausėsi sa Teiškia politinės seminaruose, arba vo draugų pasisakymų. ekonomijos semi retai juos lanko, Po seminaro dėstytojas Kuz narų metu. Pas kaip. Petrauskas ir mickas pastebėjo, kad stu mus dažnai semikiti. dentai seminarui pasiruošė naruose užsimezga Mes tikimės, kad knygiškai, kad jiems trūksta diskusijos, kurių nuolatinio dėsty savarankiškumo, kad nagrinė metu studentai pa tojo Šustavičiaus jama medžiaga silpnai rišama rodo sąmoningą, domėjimosi mūsų su dabartimi. kūrybingą klausi grupės darbu dė Grupės komjaunimo organi mų sprendimą. Iš ka, seminarų ko zacija turi imtis priemonių iš gerai besimokan kybė pakils į dar gyvendinti pasyvumą bei silp čių galima pami aukštesnį lygį, ną ruošimąsi seminarams. nėti Lisauską, Gai galą, Mataitį, o I. Paliukas A, Jaruševičius
Gamtos mokslų fakulteto augalų fiziologijos didžioji au ditorija. Čia susirinko II kurso biologai į marksizmo-leninizmo seminarą. Studentė Albina Vižinytė kaip ir visuomet gerai pasiruošė seminarui ir aiškina kai kuriuos klausimus savo draugėms. Pagaliau į auditoriją Įžengia dėstytojas Kuzmickas. Semina ras prasidėjo. II kurso biolo gai nagrinėja Lenino veikalo „Vaikiška kairumo liga komu nizme" pasirodymo istorines sąlygas, svarbiausius bolše vizmo etapus istorijoje ir ki tus klausimus. Ypač didelės diskusijos ky la dėl klausimo „Spalio revo
P o STIPENDIJOS pirmosios jo knygos, įsigytos mo kantis universitete Nuo to laiko, kiekvieną kartą dalį gautos stipen. H’f-- A-noMac skirdavo taip mė.
AKTYVIAI DALYVAUJA
— Merginos, klausykit naujie nos: rytoj mums stipendiją moka, — tik įėjusi į Čiurlionio 23 bend rabučio 43 kambarį, paskelbė Edita Kubiliūnaitė. — Kaip puiku, galėsim į teatrą nueiti, — džiaugsmu staiga prašvi to ir Silva Maskoliūnaitė. Ir Birutei Gadeikytei pasiūlius, viso kambario gyventojos nutarė sekmadienį nueiti į baleto „Don Kichotas" premjerą. Kai šeštadie nio vakare gavo stipendijas, šios trys medikės, visų pirma, nusku bėjo iį teatro kasą bilietų spek takliui įsigyti (antroji nuotrauka). Negi lauksi rytdienos? Bilietus gali iki to laiko išparduoti.
atėjo pasižiūrėti B. Dauguviečio komedijos „Žaldokynė"... 1
Istorijos-filologijos fak. I k. žur nalistai — energingi žmonės. Jie supranta, kad grupėje turi būti stiprus kolektyvas Na. o tam tikslui, aišku, reikia organizuoti
įvairias priemones. Geriausia jų, ZZ (Lai kurių grupės studentų nuo- << mone, bendram būry pakelti kelio- » liką tostų už draugystę. zz Kaip nutarta, taip ir padaryta. >> Penktadienį, 20 vai. (punktualiai) zz komjaunimo grupės sekretoriaus << drg. Cėsnos iniciatyva dalis gru- >> pės studentų užėmė savo, prieš ZZ 3 dienas užsakytas, vietas „Palan- sS gos" restorane. Kaip teigia drg. x\ Cesna, čia iki 2 vai. nakties lieja- >> si „limonadas" ir traškėjo kramto. ZZ mi saldainiai. s\ Taip praėjo „inicium"... >> Inicium — lietuviškai reiškia << pradžia. Bet, kaip sakoma, kiek viena pradžia turi savo galą. Tai- SS gi, viskas baigėsi tuo, kad iš kiek- >> vieno vyriškio kišenės išplaukė Z? tik... po 60 rublių. O kai kuriems SS draugams pabaigtuvės tęsėsi ir kitą zz dieną. Liepos 21-sios 4 bendraibu- << čio 408 kambary susirinko Chadze. SS vičius, Jazdauskas, Kasinskas, Le- zz tukas, Mačiulis, Kozlovskis ir kiti. << Šlį kartą „arbatėlė" truko iki auš- SS ros... zz
Pastarieji faktai — pavieniai. Dauguma universiteto studentų moka naudingai sunaudoti gaiutą stipendiją. Reikia tikėtis, kad ZZ draugų padedami, ir šie pastarieji >> sugebės savo lėšas skirti gėrės- SS niems tikslams.
P. Cesnakauskas
Kodėl atsilieka mokslinis darbas Istorijos-filologijos fakultete V
KULTŪROS KLUBAS TURI V DIRBTI GERIAU
Niekas, be abejo, neginčys> darbą, drg. Raudonikis šokiuoKai mes paklausėme Istori organizavimo išdavoje buvo( jos-filologijos fakulteto SMD prileistas būrelių skaičiaus, o( stambių universiteto studentųį 6e dažnai pasirodo įgėręs ir, tarybos pirmininką Kondratą, taip pat ir narių skaičiaus juo kultūros klubo laimėjimų. Kiek■ pareikalavęs „lux-tango", išraikokia padėtis fakultete su se, sumažėjimas. Po reorgani vienas su pasididžiavimu gali. tinėja visokius Brauno judesius. studentų moksliniais būreliais, zavimo prie kai kurių kated- pasakyti, kad mūsų universi Kodėl pasilinksminimų metu jis tiesiog numojo ranka. Gir rų (pavyzdžiui, rusų k. ir teto saviveiklininkai — vieni nėra dainos, kodėl niekas ne di, nėra reikalo nė kalbėti. literatūros) nėra nė vieno bū- stipriausių LTSR aukštųjų mo organizuoja gyvų liaudiškų kyklų tarpe. Universiteto liau žaidimų? Studentai pageidauja Štai, — Chemijos, Medicinos relio. Išvykę į kolūkį, Istorijos-filologijos fakultetuose — ten tai kitas drg. dies dainų ir šokių ansamblis, ne tik šokių, bet ir klausimųApie visa tai žino kurso studentai Korževskaja, Šulmanas, Rolnikachoras, dūdų orkestras jau yra atsakymų, literatūrinių vakarų, reikalas. Kas kaltas dėl to? Vi Kondratas. Tačiau jis tokią ir eilė kitų, tinginiavo, į draugus žiūrėjo su pa pasiekę nežemą meistriškumo susitikimų su darbo pirmūnais, sų pirma, fakulteto dekanas padėtį dargi pateisina. nieką ir trimis dienomis anksčiau ’ " grįžo narno laipsnį, ir visuomet šiltai su rašytojais, kompozitoriais. To drg. Renčiniauskaitė, katedrų Atrodo, nėra reikalo nė aiš tinkami. (Faktas) kius vakarus reikia ruošti ne vedėjai, patys dėstytojai, ku kinti, kokią svarbią reikšmę Tačiau studentų kultūros tik universiteto mastu, bet ir rie vadovauja būreliams. Na, ir, turi studentų dalyvavimas pagaliau, studentai, kurie ne moksliniuose būreliuose. Juose klubas toli gražu nuveikė žy fakultetuose. Tačiau ne vien tik už visiš sidomi moksliniu darbu, tik, studentas, savarankiškai dirb miai mažiau, negu iš jo laukė studentai. Kultūros klu ką atitrūkimą nuo fakultetų žinoma, ne jis. damas. naudodamasis pirmi bas tapo tik centrinių grupių reikia kritikuoti kultūros klu Fakultete yra ir veiklių niais šaltiniais, įgauna pirmuo mokslinių būrelių. Štai, kad ir sius mokslinio-tiriamojo darbo klubu, o ne studentų. Atkrei bą. Daug trūkumų yra ir va lietuvių kalbos dialektologijos įgūdžius. Tai, galima saky pęs didesnį dėmesį centriniams dovaujant centriniams savi mokslinis būrelis — vienas iš ti, pradinė mokslinio darbo saviveiklos kolektyvams, jis veiklos kolektyvams. Kai kas geriausiai dirbančių fakultete. mokykla. Tačiau, kaip rodo visiškai pamiršo fakultetus. iš studentų kultūros klubą va Tikrai reikia pripažinti, kad esama padėtis, į mokslinių bū Fakultetuose saviveikla yra dina ansamblio klubu. Ir tai šio būrelio nariai, vadovauja relių darbą fakultete- žiūrima apgailėtinoje padėtyje. Išsky teisinga. Ansamblis naudojasi mi vyr. dėst. Palionio, atlieka abejingai, dažnai net tai yra rus Teisės ir Ekonomikos fa išimtinomis teisėmis. Žinoma, tam tikrą darbą: sprendžia ak pateisinama studentų neakty kultetus, jos kitur beveik nė ansamblis yra pasiekęs puikių laimėjimų, atstovavo lietuvių tualius lietuvių kalbos dialek vumu. Tai netiesa. Kodėl gi ra. O tai padaryti visiškai ne liaudies meną Maskvoje, bet tologijos klausimus bei proble gerai veikia moksliniai būre mas. Nemaža narių dalyvauja liai Chemijos, Medicinos, Fizi sunku. Kultūros klubas visai tai dar nereiškia, kad dėl to kasmet vasaros atostogų metu kos-matematikos fakultetuose? lengvai gali pasiekti, kad cent reikia visiškai užmiršti chorą ruošiamose dialektologinėse Todėl, kad būrelių vadovai rinių kolektyvų dalyviai būtų ir kitus saviveiklos kolekty ekspedicijose. -Kiek geriau dir negaili jėgų bei energijos, saviveiklos iniciatoriai ir fa vus. Ateinančiais metais mūsų respublikoje įvyks dainų šven ba ir užsienio literatūros moks jiems vadovaudami, todėl, kad kultetuose. linis būrelis, vadovaujamas mokslinių būrelių darbas yra | Fakultetų saviveiklos nebu- tė. Ar besugebės akademinis apginti pirmąją vietą, vyr. dėst. Narvydaitės. nuolat fakultetų visuomeninių I vimas — didžiulė kultūros klu choras Korževskaja: — Na ir tvar- | šulmanas: — Visiškai kurią jis pelnytai iškovojo per Tačiau to negalima pasakyti organizacijų dėmesio centre, bo kaltė. Iki šiol kultūros klubas po jubiliejinę dainų šventę 1950 ka tame kolūkyje: nei kakao, apie kitus mokslinius būrelius kad fakultetų SMD Tarybos nei baltos duonos neduoda. I pritariu! Dumkim namo! i fakultete. Jau įpusėjo semest užtikrina jiems konkrečią pa ilsio vakarus ruošė tik uni- metais? versiteto mastu. Neteko girdė Iš ko kyla visi šie trūkumai? ras, o jie iki šiol neparodė jo ramą ir tiesioginį vadovavimą. kių gyvybės žymių, ir tėra tik O viso to nėra Istorijos-filolo ti, kad klubas būtų, parėmęs Ogi todėl, kad klube ne visi bent vieną fakulteto iniciatyvą dirba. Galima drąsiai pasakyti, popieriuje. gijos fakultete. ruošti vakarus fakultetuose. O kad viską stengiasi atlikti Siekiant pagerinti mokslinių Laikas pagaliau baigti su jie būtinai Teikalingi. Fakulte vienas Janulionis. Kiti klubo būrelių darbą, pavasario se žalinga Istorijos - filologijos vakaruose žymiai geriau ga nariai užsiiminėja tik techniš mestro pradžioje jų darbas bu SMD tarybos pažiūra, kad tų lima parinkti temas, kuriomis kais darbais: bilietų pardavi vo reorganizuotas naujais pa SMD uždavinys — ruošti būtų sudominti visi studentai, nėjimu, i salių paruošimu, pa grindais, kas turėjo teigiamą tik SMD konferencijas ir surišti 6U specialybės klau kvietimų išdalinimu ir t. t., o Fizikos-matematikos fak reikšmę. Moksliniuose būre vadovauti jų eigai, o moks simais. taiPagaliau tokių vakarų organizacinio darbo jie nedir liuose nagrinėjamų klausimi} liniai būreliai — ne jos kom studentas Kurnosovas ne metu sustiprėja fakultetų, kur ba. tematika buvo sukonkretinta, petencijoje. Priešingai, fakulte sų kolektyvai, panaikinama Ar galima po to tikėtis re retai chuliganiškai elgia kiekvienam būrelio nariui bu to SMD vadovų, visuomeninių dirva girtuokliavimui, kortavi- zultatų? At gali tada būti vo suteiktos SMD nario teisės. organizacijų, katedrų pareiga mui si. Vykstant į kolūkį, jis ir pan. studentų klubas populiarus stu Tačiau, kaip bebūtų keista, Is — pasiekti, kad fakulteto dentų tarpe? O ir universiteto mastu or-. kumščiu smogė draugui torijos - filologijos fakultete moksliniuose būreliuose daly vakaruose daug Artėja studentų kultūros mokslinių būrelių reorganizavi vautų kuo daugiau studentų,, ganizuojamuose į veidą. Fakulteto vi Nekalbant apie pas klubo ataskaitinis - rinkiminis mas ne tik, kad ne pagyvino kad pakiltų jų darbų mokslinis trūkumų. kubomis ir be atsakomybės pa- susirinkimas. : Jo metu bus iš suomeninės organizacijos jų veiklos, bet dar labiau su lygis. ruoštas programas, šokiai nie rinktas naujas klubas. Tik iš stabdė, ir ji beveik apmirė. ReA. Kavolis iki šiol chuligano nesukada neįgyja laisvos, linksmos analizavęs visas klaidas ir --------------------studentų, poilsio formos. At tvirtai užsibrėžęs jas pašalinti, draudžia. virkščiai, šokiai universitete — tik i atsisakęs „numylėtinių", iš Daugiau dėmesio gamybiniams klausimams savotiška „tuštybės mugė". Čia vystus saviveiklą fakultetuose, ‘ (Faktas) i kultūros klubas gali Įvyko Istorijos-filologijos fa tos komitetas labai mažai dė visu ryškumu pasireiškia atski- studentų tvirtas, veiksmingas stu 1 Kurnosovas: — Toks jau ma skyrė gamybiniams rų studentų miesčioniškumas, tapti kulteto vietos komiteto ata- mesio laisvalaikio organizato i susirinki- klausimams. Todėl neatsitikti seniai jau mūsų laikams atgy- dentų skaitiniis-rinlkiminis no charakteris: kas nepatinka rius. Kultūros klubas gali ir venęs skonis. Ir tai nenuostai nai kai kurių katedrų darbe imas. dirbti geriau. bu. Juk pats profkomiteto na- turi I — tam į snukį. Iki šiol niekas pranešime buvo rimtų trūkumų. Vietos rys, atsakingas už kultmasinį Ataskaitiniame D. Šniukas komitetas savo veikloje visiš vietos komiteto pirmininkas neprotestavo. drg. Bulota trumpai nurodė kai apleido ir mokslinį-tiriaper mąjį darbą. Silpnai vadovavo komiteto nuveiktą darbą < Mūsų medžiagos pėdsakais proforgams, todėl pastarųjų ataskaitinį laikotarpį. darbas susidėjo tik iš nario Reikia pasakyti, kas ataskai mokesčio rinkimo. LAUKIAME RADIJO VALANDĖLIŲ tinis pranešimas buvo gana Naujai išrinktas vietos ko nekritiškas, trūko plačios dar mitetas turėtų daugiau dėme Taip .pavadintą „Tarybinio vestas iš bendrabučio tarybos bo analizės. Nenuostabu, kad sio skirti gamybiniams klausi studento" skaitytojo laišką, til ir perduotas apsvarstyti VVU diskusijos neįgavo platesnio mams, o taip pat palaikyti pusi praėjusiame numeryje, ap Teisės fak. III k. stu Dekanas: Draugas Burbuli pobūdžio. glaudesnius ryšius su katedro svarstė Liepos 21-osios bendra komjaunimo komitetui. dentas Burbulis paskaito užeik bent sykį į paskaitas. . Radijo mazgo pirmininku pa dekanatu ir studentų bučio taryba. Ekonomikos fak. Vis tik diskusijose pasisakę mis, se pasirodo kaip jaunas Burbulis: Esu valdininkas ir bei profsąjungos studentas Maksvytis, sužlugdęs skirtas Istorijos-filologijos fak. profsąjungos nariai, kaip drg. komjaunimo i mėnulis. manau, kad. .. komentarai ne drg. Užkalnis, Tijūnelytė, Pa- .organizacijomis. stud. V. Viliūnas. (Faktas) reikalingi. radijo mazgo darbą, buvo iš(Mūsų koresp.) lionis ir kiti, nurodė, 'kad vie--------4.-------Jungtinėse Amerikos Valsty Pavyzdžiui, kai hitlerinė Vo jų ir išnaudojamų pavergimą. RECENZIJA Kaip tik čia ypač šlykštų vaid bėse ir kitose kapitalistinėse kietija okupavo Lietuvą, Vati menį ir atliko bažnytinės or šalyse. Tarp Vatikano ir Ame kanas yisais būdais skatino bankininkų užmegsti Lietuvos dvasininkiją bendra ganizacijos. Kylant darbininkų rikos SOSTINES IRKLAVIMO politiniam susipratimui, popie- glaudūs ryšiai. Neveltui dar darbiauti su fašistiniais oku PIRMENYBĖSE žija ir bažnyčia uoliai ima ty 1938 metais popiežius Pijus XI pantais. Ir Lietuvos katalikų Spalio 16—17 d. d. LSD „Žal Religija — konservatyviau išėjusi M. Seinmano knyga rinėti „darbininkų klausimą", daugelį Amerikos bankininkų hierarchija ėjo iš vien su nie girio" vandens sporto bazėje kingais buržuaziniais naciona įvyko Vilniaus m. komandiniaipopiežių istorijos nukreipia visą savo veiklą apdovanojo savo ordinais. sias senosios išnaudotojiškų „Trumpi klasių ideologijos elementas. bruožai" *. > prieš socialistinį darbininkų ju Bažnytinės organizacijos, Va listais, padėjusiais okupantams individualinės 1954 m. akade Katalikų bažnytinė tikano įkvėptos, yra neatski žudyti liaudį. Juk 1941 m. rug minio ir baidarinio irklavimo Knygos autorius, kaip jis ir dėjimą. Daugiau kaip pusę tūkstančio metų ji buvo skleidžiama Lie pats nurodo, nesiekė nuosek hierarchija ima skaldyti darbi riama buržuazinio valstybinio pjūčio 10 dieną Pijus XII rašė pirmenybės, kuriose pirmą kar tuvoje, panaudojant visas įma liai, chronologine tvarka išdės ninkų klasę, steigdama sava aparato dalis kapitalistinėse okupantų talkininkui Lietuvos tą dalyvavo ir USK komanda. nomas, net prievartos, priemo tyti popiežijos ir katalikų baž rankiškas tikinčiųjų darbo žmo šalyse. Paklusimas imperializ arkivyskupui Skvireckui, kad Pagrindinė kova išsivystė nyčios istoriją. Jis tik faktais nių organizacijas. Tai buvo ne mui negalėjo neprivesti baž dvasininkijos „šventa pareiga tarp USK ir PSK. nes. visomis jėgomis padėti vokie nyčios prie to, kad visas jos Šiandien, kada socialistinėje iš tamsios katalikų bažnyčios kas kita, kaip koketavimas Suvedus rezultatus, I vietą Lietuvoje išnaudotojiškos kla ir popiežijos istorijos įrodė, darbininkų klausimu. Tas ko religinis mokymas ir visa veik čių armijai ir vokiečių kari iškovojo PSK komanda, pra sės panaikintos, religijai ir kad katalikų bažnyčia ir Vati ketavimas feodalizmo laikais la yra pritaikyta reakcinių jė nei valdžiai. . ." lenkusi universiteto irkluoto Kartu su buržuaziniais nacio jus 3 taškais. Dėl to kaltos bažnyčiai tarpti nebėra socia kanas, kaip jos viršūnė, visuo bažnytininkų ideologijoje pa gų interesams. Būdama centra lizuota organizacija, kurią vie gimdė „feodalinį socializmą", met buvo tamsybės skleidimo nalistais, pokario metais reak linių šaknų. Tačiau religinių irklavimo sekcija ir USK val prietarų likučiai dar tebėra ir didžiausio išnaudojimo cent o bažnyčiai įnirtingai kovo nija vienas tarptautinis cent cinė lietuvių dvasininkija įnitr dyba, nepasirūpinusios, kad ras — Vatikanas, katalikų baž jant prieš proletarinę ideologi tingai kovojo prieš socializmo būtų išstatyta pilna komanda gyvi ir dabar. Juos stengiasi ras. Trumpai išdėstydamas krikš ją, iškėlė „klerikalinį socializ nyčia yra vertingas reakcinės sukūrimą Lietuvos kaime. Šiuo Priešingu atveju universiteto išsaugoti ir gaivinti bažnyčia, buržuazijos sąjungininkas. Vie metu bažnyčia, negalėdama irkluotojai būtų lengvai laimė kunigai. Religiniai prietarai čioniškosios religijos esmę, mą”. „Kaip kad ilgaskvernis vi nos ar kitos imperialistinės tiesiog veikti prieš tarybinę ję miesto taurę. dar laikosi atsilikusių mūsų knygos autorius duoda istori visuomenės narių sąmonėje, nius faktus iš bažnyčios ir po suomet eidavo petys į petį su valstybės ir ypač amerikinių santvarką, stabdo tikinčiųjų R. Tilvytis Juk pasitaiko atskirų faktų, piežijos veiklos viduramžiais feodalu, — sakoma „Komunis karo kurstytojų įtaka Vatika visuomeninį aktyvumą, sten nui įgalina per jį paveikti mil kada ir mūsų studentiško ko- ir vėlesniais laikais, demas tų partijos manifeste", — taip giasi atitraukti juos nuo kovos lektyvo narių tarpe atsiranda kuoja bažnyčią ir Vatikaną, ir klerikalinis socializmas eina žinišką katalikų dvasininkijos už komunizmo pastatymą. DIDMEISTERIO RAGOZINO žmonių, dar nenusikračiusių kaip imperializmo įrankį ir petys į petį su feodaliniu so armiją daugelyje šalių, o per SIMULTANAS Todėl Komunistų partija, visi juos ir milijonus tikinčiųjų, religiniais prietarais, kurie, TSRS bei komunizmo priešą cializmu". Sekmadienį, pas universiteto Katalikų bažnyčios paklusi nesuprantančių bažnyčios re priešakiniai mūsų visuomenės kaip tamsi slogios praeities dė mūsų dienomis. žmonės veda kovą prieš reli šachmatininkus atsilankė Tarp Daugiau kaip tūkstantį metų mas buržuazijai pasireiškė ir akcinio vaidmens. mė, teršia jų moralinį veidą. ginius prietarus, prieš jų sklei tautinės šachmatų federaci Su žvėriška neapykanta Va tuo, kad pati bažnyčia, ir, visų Todėl ypač svarbu yra negai bažnyčia buvo susijusi su feo dimo židinį — katalikų bažny jos (FIDE) viceprezidentas, lestingai kovoti su religiniais daline santvarka. Tokią baž pirma, jos centras Vatikanas, tikanas sutiko Didžiąją Spalio čią ir Vatikaną, reakcingiaudidmeisteris V. Raprietarais, demaskuoti jų kla nyčios ir popiežijos padėtį vystantis kapitalizmui, tapo socialistinę revoliuciją, Tarybų siųjų senojo pasaulio jėgų tal tarptautinis gozinas. Aktų salėje jis skaitė sines šaknis, jų skleidimo ži smarkiai pakirto buržuazinės stambiausiu kapitalistu. Pavyz valdžios įkūrimą ir jos stiprė kininką. Si kova yra kartu paskaitą „Pasaulio komandinių jimą. Jo politikos reakcinis džiui, Prancūzijos komunistas revoliucijos, griovusios feoda dinį — bažnyčią ir jos idėjinį kova prieš buržuazinės ideolo šachmatų pirmenybių rezulta lizmą. Jau XIX a. katalikų Gorodis, tyrinėjęs popiežijos pobūdis dar labiau išryškėjo, gijos pasireiškimus. centrą — Vatikaną. tai". Po paskaitos įvyko simul telkiant savo tikinčiųjų jėgas politiką, rašė: „Faktiškai visa Labai daug mums čia gali bažnyčia ir jos organizacijos M. Seinmano knyga „Trum tanas. Prieš didmeisterį žaidė padėti neseniai lietuvių kalba ima pasiskaityti prie kapita Italijos finansinė sistema yra prieš socializmo šalį, remiant arba jo fašizmą, sukurstant karą. Vis pi popiežių istorijos bruožai" 23 universiteto studentai. 11 listinės santvarkos ir, pagaliau, Vatikano rankose, vystantis kapitalizmui ir impe kontrolėje". Per 40 centrinių naujais ir naujais faktais kny — visais atžvilgiais vertingas partijų Ragozinas laimėjo, 9 • M. ŠEINMANAS. Trumpi po-) rializmo epochoje bažnyčia ir bankų ir šimtus liaudies ban gos autorius įtikinančiai ir pagalbininkas kovojant prieš sužaidė lygiomis ir 3 pralai (Šulmanui, Sargūnui, piežių istorijos bruožai. Vals Vatikanas visiškai paklusta im kų Vatikanas laiko rankose įdomiai pasakoja skaitytojui religinius prietarus, vedant mėjo. VajcekmrsHn^^^^^argūna^ tybinė politinės ir mokslinės perializmui, o augant darbinin 400 milijardų ir 600 milijonų bažnyčios ir popiežijos istori ateistinę propagandą. literatūros leidykla, Vilnius. I kų judėjimui, bažnyčia dar la Italijos nacionalinių santaupų. jos nuotrupas, kurios liečia ir R. Maliukevičius Į Redaktorius P. MIKUCKAS biau puola laiminti dirbančių- Dideli Vatikano kapitalai yra Lietuvos dvasininkijos veiklą. ' 1954 ta Užs. Nt. 01723 Redakcijos adresas: Vilnius, Stuokos-Gucevičiaus g-vė Nr. 3, telef. 2-10-38. Spaudė „Tiesos" spaustuvė Vilniuje. Tiražas 1000 egz. LV 51086
TOKS CHARAKTERIS
KOMENTARAI NEREIKALINGI
SPORTAS
TIKRU FAKTU ŠVIESOJE