VISLI ŠAULĮ PROLETARAI, VIENYKITĖS! i
&
&
o
tupentas WNTAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO. REKTORATO. KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS KOMITETU ORGANAS
Nr. 31 075)
1954 m. lapkričio 6 d., šeštadienis
VISALIAUDINĖ ŠVENTĖ Q VENTISKĄ rūbą apsivilko senasis Vilnius — Tarybų Lietuvos sostinė. Kiekvienas pastatas, kiekviena gatvė, kiekviena aikštė pasipuošė raudonomis šilko vėliavomis, pla katais, šūkiais. Kartu su visa tarybine liaudimi Vilniaus miesto darbo žmonės ruošiasi švęsti Didžiojo Spalio 37-ąsias metines. Ši šventė yra ypatingai brangi kiekvieno darbo žmogaus širdžiai. Tą dieną tarybiniai žmonės su teisėto pasididžiavimo jausmu peržvelgia tą kelią, kurį per 37 metus nuėjo mūsų didvyriškoji liaudis, Tarybų Sąjungos Komunistų partijos iš mintingai vadovaujama. O kelias nueitas ilgas, ir pergalių pasiekta nemaža. Šian dien Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos metines mūsų plačioji Tėvynė sutinka pilname savo jėgų suklestėjime. Grandiozinė programa pramonei ir žemės ūkiui išvystyti, liau dies gerovei toliau kelti, nubrėžta TSKP XIX suvažiavime, TSRS Ministrų Tarybos ir TSKP CK nutarimuose, iššaukė nau ją galingą politinį ir kūrybinį darbo žmonių entuziazmą. Kartu su tarybine liaudimi Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos pasaulinę-istorinę pergalę švenčia didžioji kinų tauta, liaudies demokratijos ša ys, kurios Tarybų Sąjungos pa vyzdžiu pas save stato sociali mą. Didžiojo Spalio metines pa žymės ir šimtai milijonų darbo žmonių, dar nešančių sunkų priespaudos ir išnaudojimo jungą kapitalistinėse, kolonijinė se bei pusiaukolonijinėse šalyse. Šią įžymiąją sukaktį tarybinė liaudis sutinka naujais ga mybiniais laimėjimais visuose komunizmo statybos baruose. Iš visų šalies kampų ateina pranešimai apie darbo žmonių gamybines pergales, pasiektas socialistiniame lenktyniavime švenčių garbei. Šie laimėjimai yra mūsų liaudies indėlis į taikos gynimo reikalą, kurį nuo pirmųjų savo gyvavimo die nų gina Tarybų valstybė — visų šalių darbo žmonių kovos už taiką, demokratiją ir socializmą tvirtovė. Kartu su visa tarybine liaudimi visas savo jėgas komu nizmo pastatymo reikalui atiduoda ir Vilniaus Valstybinio universiteto studentų ir dėstytojų kolektyvas. Šią visaliaudinę šventę mūsų universitetas taip pat sutinka su kai kuriais laimėjimais vystant tarybinį mokslą, gerinant specialistų pa rengimą. Į partijos ir vyriausybės begalini rūpinimąsi tary binio mokslo suklestėjimu jie atsako su dar didesne energi ja ir užsidegimu dirbdami ir mokydamiesi. Jie kartu su visa tarybine liaudimi yra kupini karšto no ro įgyvendinti partijos nurodymus ir su džiaugsmu taria:
TEGYVUOJA DIDŽIOSIOS SPALIO SOCIALISTINES RE VOLIUCIJOS 37-OSIOS METINES I TEGYVUOJA TARYBŲ SĄJUNGOS KOMUNISTŲ PARTI JA — DIDŽIOJI ĮKVEPIANTI IR VADOVAUJANTI TARYBI NES LIAUDIES JĖGA KOVOJE Už KOMUNIZMO PASTATYMĄI SU MARKSO—ENGELSO—LENINO—STALINO VĖLIAVA, KOMUNISTŲ PARTIJAI VADOVAUJANT — PIRMYN, Į KO MUNIZMO PERGALĘ!
INFORMACINIS PRANEŠIMAS apie partinį ataskaitini - rinkiminį susirinkimą 1954 m. spalio 29 dieną įvy ko Vilniaus Valstybinio univer siteto partinės organizacijos ataskaitinis-rinkiminis susirin kimas. Pranešimą apie atliktą darbą per ataskaitinį laikotarpį pada rė partinio biuro sekretorius drg. Gervickas. Po pranešimo pasisakiusieji komunistai giliai išnagrinėjo partinės organizaci jos veiklą, numatė konkrečias priemones jai pagerinti. (Susi rinkimo smulkesnį aprašymą talpinsime sekančiame numery je. Red.).
mi išrinktas drg. Šulus, sekreto riaus pavaduotoju organizaci niam darbui — drg. Sviatčenkovas, sekretoriaus pavaduoto ju politiniam-auklėjamajam dar bui — drg. Buckus. Kiti biuro nariai pareigomis pasiskirstė taip: už mokslinį darbą univer sitete atsakingas drg. Lola, mo kymosi darbą — drg. Gabrieljanas, partinio švietimo darbą — drg. Navickas, sportinį, gynybinį-masinį darbą — drg. Mitropolskis, komjaunimo orga nizacijos darbą — drg. Berna. tavičius, profsąjungos darbą —. drg. Gorbunovas, šefavimo dar Susirinkime buvo išrinktas bą — drg. Jankauskas. Į biuro, naujas partinis biuras, kurio sąstatą išrinktas taip pat drg. pirmajame posėdyje sekretoriu Bučas.
INFORMACINIS PRANEŠIMAS apie VVU IV komjaunimo konferencijos darbą 1954 m. spalio 31 dieną įvy ko Vilniaus Valstybinio uni versiteto ketvirtoji komjaunimo konferencija. Ataskaitinį pranešimą apie komjaunimo komiteto darbą 1953/54 m. metais padarė kom jaunimo komiteto sekretorius J. Bernatavičius. Po pranešimo iš sivystė gyvos diskusijos, kurio se delegatai drąsiai kėlė trūku mus komjaunimo organizacijos darbe, nurodė kelius jiems iš vengti. Konferencijos darbe da lyvavo ir plačią kalbą pasakė
Lietuvos LKJS Centro Komiteto sekretorius J. Grigonis. (Ata. skaitą apie konferencijos darbo, eigą pateiksime sekančiame, numeryje. Red.).
Konferencija išrinko naują VVU komjaunimo komiteto są statą ir delegatus į LLKJS Vil niaus m. Lenino rajono IX kon ferenciją. Komiteto posėdyje sekreto riumi buvo išrinktas J. Berna tavičius, jo pavaduotojais — R. I Kazbaras ir K. Motieka.
-..J
??
Kaina 20 kaD.
Švenčių išvakarėse Su dideliu pakilimu ir nau jais laimėjimais mūsų univer siteto studentai, mokslinis ir administracijos personalas su tinka Didžiojo Spalio metines. Centriniai, fakultetų rūmai, bendrabučiai tarsi pajaunėjo, pasipuošė vėliavomis, portre tais, transparantais. Fakultetuose išleisti nauji sienlaikraščių numeriai, garbės lentos. Ekonomikos fakulteto sienlaikraštis „Tarybinis eko nomistas" plačiai parodo lai mėjimus, pasiektus mokymo ir auklėjimo srityje, iškelia ge riausius fakulteto žmones: Li sauską, Vaškelytę, Kazbarą, Pašukonį. Šventiniai sienlaik raščių numeriai išleisti Istori jos-filologijos, Gamtos, Chemi jos ir kituose fakultetuose. Šią savaitę įvyko Istorijosfilologijos, Ekonomikos — Tei sės, Medicinos — Gamtos fa kultetų vakarai, skirti Didžio sios Spalio socialistinės revo liucijos 37-osioms metinėms pa minėti, Juose buvo padaryti pranešimai, suruoštos meninės programos, pademonstruoti kinofilmai. A. Anskaitis
Mokslinė biblioteka suorganizavo parodą „Spalio revoliu cijos 37-osios metinės". Paroda susideda iš kelių skyrių. Sky riuose „Padėtis šalyje po vasa rio revoliucijos", „Didžioji Spalio socialistinė revoliucija", „Tarybų valstybės organizavi mas" išdėstyti žemėlapiai, dia marksizmo klasikų gramos, veikalų ištraukos, nuotraukos, pasakojančios, kaip schemos, organizuojama, kaip buvo kūrėsi tarybinė valstybė. Lankytojų dėmesį patraukia išlaikiraščių numeriai, statyti kuriuose buvo paskelbti pir mieji tarybinės vyriausybės dekretai: apie žemę, apie tai ką, Lenino ir Stalino pasira šyta „Rusijos tautų teisių de klaracija". Skvriuje „Didžioji Spalio so cialistinė revoliucija grožinėje literatūroje" išdėstyti A. Tols tojaus, M. Šolochovo, V. Majakovskio, A. Guzevičiaus ir kitų rašytojų kūriniai, vaizduo jantieji tarybinės valstybės kūrimąsi. A. Kuraitis
T
....
: 1' I
į
k ■:< ■. >
:?<
i'.
■i
I
-į i
ta* fe
M
*’■ -> . *
SI
■
—'v*#*.
v
ŠVENTINIS PASVEIKINIMAS Šilko vėliavos kyla į aukšti, Minių minios užtvindo gatves. Duoki ranką, drauguži, — paspausiu Šventės proga — tvirtai, iš širdies!
Bet tave juk gerai aš pažįstu — Tu kovotum dėl laimės visų, Atiduotum ir savo jaunystę, Kad gimtinėj tik būtų šviesu.
Tu — studentas, aš — irgi studentas. Mes abu — darbininkų vaikai. Mano drauge, ar klausti betenka, Kas mes būtume buožių laikais?
O gimtinėj šviesu, mano drauge, Švyti Spaly išaušus diena! Ir todėl mes .privalom ją saugot, Puošti darbu savu ir daina.
Gal, palinkęs prie plūgo, tu veltui Dengtum skurdą velėna sunkia; Gal, išvytas iš darbo, išalkęs, Sūrią ašarą brauktum ranka?
Ir todėl, kai iškilę į aukštį Šilko vėliavos ima plazdėt, Aš visiems noriu ranką paspausti — Šventės proga — tvirtai, iš širdiesl JONAS JAKŠTAS
KNYGŲ LOBYNAS v VVU Mokslinė biblioteka \ Bibliotekos skaityklose skaito sutinka 37-ąsias Didžiojo Spalio ne vien mūsų universiteto metines su naujais laimėjimais mokslo darbuotojai ir studen turtinant knygų fondus, keliant tai, bet ir kitų miestų aukšto skaitytojų aptarnavimo lygį, jo mokslo įstaigų dėstytojai didinant bibliotekos vaidmenį ir studentai — Valstybinio Pe universiteto moksliniame darbe dagoginio instituto, Naujosios ir mokymo procese. Vilnios Mokytojų instituto, o Žymiai išaugo bibliotekos taip pat asmenys, ruošiantieji skaitytojų skaičius. Vien abo disertacijas. Knygų išdavimas nementu naudojasi daugiau visose bibliotekos skaityklose kaip 4200 skaitytojų, iš jų 2655 ir jos filialuose per dešimtį šių studentai. Palyginus su 1953 m metų mėnesių jau beveik siekia 12% išaugo skaitytojų lanko praeitais metais išduotų knygų mumas. Išplėstas tarpbiblioteki- skaičių (apie 330 tūkst. tomų). nis abonementas — mūsų bib- Šiuo metu mūsų saugykla iš lioteka palaiko tarpbibliotekinio duoda per mėnesį tiek pat kny abonemento ryšius su 30 Mask gų, kiek jų išduodavo univer vos, Leningrado, Minsko ir ki siteto biblioteka 1939 m. per tų TSRS miestų bibliotekomis, visus metus. ne vien pasinaudodama jų pa Žymiai išaugo bibliotekos galba, bet ir joms padėdama re tomis knygomis iš savo turtin fondai. Jeigu iki praeitų metų gų fondų. Ryšium su neakivaiz lapkričio mėn. 1 d. biblioteka dinio apmokymo vystymu, prie gavo 19 tūkstančių naujų kny bibliotekos organizuotas ne akivaizdinis abonementas, ku gų, tai iki š. m. lapkričio mėn. riuo naudojasi daugiau kaip 1 d. gautų knygų skaičius vir 700 studentų neakivaizdininkų. šija 33 tūkstančius. Į skaičių
neįeina tarybinė mokslinė 1917—1945 m. m. periodika, gauta kaip dovana iš Maskvos ir Leningrado bibliotekų. Visas bibliotekos fondas šiuo metu jau viršija 1350 tūkst. knygų. Toks smarkus fondų augimas iškėlė naujus uždavinius ir knygų tvarkymo skyriui, kuris žymiai padidino savo pralei džiamąjį pajėgumą. Visi bibliotekos aptarnau jantieji skyriai išplėtė savo darbą, prailgintas skaityklų abonemento, knygų saugyklų, bibliografinio biuro darbo lai kas. Nuo š. m. lapkričio mėn. 15 d. bendroji skaitykla veiks ir sekmadieniais.
Žymiai pagerėjo bibliografi nis skaitytojų aptarnavimas. Bibliografinio skyriaus genera linė informacinė kartoteka ap ima virš 300 tūkstančių pava dinimų. Mūsų bibliografai gavo visuotiną pripažinimą universi teto dėstytojų ir studentų tar pe. 1953 m. bibliografinis sky rius suteikė apie 12 tūkstančių informacijų, šiais metais šis skaičius bus žymiai viršytas. Į
mūsų bibliografinį skyrių krei piasi ne vien mūsų universite to dėstytojai ir studentai, bet ir Maskvos, Leningrado, Minsko, Saratovo, Gardino ir kitų ša lies aukštųjų mokyklų dar buotojai, ruošią mokslų dakta rų bei kandidatų disertacijas. Ypatingai didelį visuomeninį susidomėjimą sukelia bibliote kos ruošiamos parodos. Biblio teka pasidarė viena iš mėgia miausių ekskursijų apsilanky mo vietų. Ypatingai dažnai yra lankomas mūsų turtingas senų spausdinių ir rankraščių sky rius. Šiais metais jį aplankė apie 90 ekskursijų, jų tarpe mokslininkai, rašytojai iš Maskvos, Leningrado, Gorkio, Rygos, Kazanės, Gardino ir ki tų miestų. Šio skyriaus fondais naudojasi ir Lenkijos demokra tinės respublikos mokslininkai. Skyriuje atlieka gamybinę prak tiką universiteto ir Pedagoginio instituto studentai-istorikai.
L. Vladimirovas VVU Mokslinės bibliotekos
direktorius
GERIAUSIEJI MŪSŲ ŽMONĖS ★
★
Nuoširdus draugas Nuo pat pirmųjų studijų dienų Onutė Šleinytė mokosi tik labai gerai. Ji nuoširdžiai padeda atsiliekantiems draugams. III kurso geografai ateinančią sesiją laikys sunkų egzaminą — TSRS geomorfologiją. Jau dabar grupė pradeda jam ruoštis, kolektyviai kartoja kursą. Onutė taip pat atidžiai skaito me džiagą, domisi literatūra. Kaip ir visuomet į tokias kolekty vias konsultacijas Onutė ateina puikiai pasiruošusi, padeda kitiems išsiaiškinti sunkesnius klausimus. Už nuoširdų draugiškumą ir darbštumą pamilo kolektyvas Onutę. Štai jau antri metai, kaip ji sumaniai vadovauja kom jaunimo grupės darbui. Grupės susirinkimai visuomet praeina įdomiai, dažnai organizuojami kolektyviniai teatro, kino, mu ziejų aplankymai. Onutė domisi ir moksliniu darbu. Neseniai ji įstojo į vyr. dėstytojo Basalyko vadovaujamą geomorfologijos mokslinį bū relį, ruošia referatą tema „Kompleksinis landšaftinis profilis per Lietuvos teritoriją". — Puikus mūsų kolektyvas. Ir jei mūsų grupėje nėra nei vieno blogai besimokančio stu ento, tai todėl, kad mes dirba me visi kartu, draugiškai, — k kliai pasakoja Onutė šleinytė. B. Mažonytė
Su Medicinos fakulteto nor■ mos paskaitos, kad ir paprastos malinės anatomijos katedra savo forma, stiliumi, bet itin visi studentai — medikai su logiškos, aiškios, išbaigtos. Pra sipažįsta jau pirmaisiais studi tybų metu nuoširdžiai stengiasi jų metais. Iš čia prasideda me atskleisti žmogaus kūno sandiko kelias. Čia iki mažiausios daro subtilumus. gyslelės jis pažįsta žmogaus — Drauguži, — sako Salezi kūno sandarą. Čia ne tik pra jus Pavilonis rašančiam šias mediko charakterio eilutes, — mes pažįstami dau sideda formavimasis, bet ir giau kaip 17 metų. Marąabruožų įsisavinamas žymus žinių kie■ spamėmis paukštėmis praskrie kis, būtinas geram specialistui jo mūsų bendros studijos Kau Visa tai nuaudžia įvairiaspal ne, audringomis bangomis 'kun vių įspūdžių, išgyvenimų ir kuliavo pirmosios bendro dar prisiminimų juostą apie mielas bo dienos. Daug pastangų įdė studijų dienas, prabėgusias jome į katedros atkūrimą. Nū šios katedros laboratorijose, nai atsivėrė plačios perspekty pratybų salėse. vos, tad ženkime ir toliau ran Nūnai anatomijos-histologijos ka rankon pirmyn, rodydami ir embriologijos katedros ve pavyzdį medikų atžalynui, per dėju dirba docentas Pavilonis. teikdami rusų tautos ir tarybi Docentą Pavilonį itin visapu nių medikų laimėjimus mūsų siškos veiklos žmogų puikiai studentams, kad jie ir mes žino ne tik fakulteto studentai taptume dar naudingesni mūsų ir dėstytojai, bet ir už fakul liaudžiai, tarybinei Tėvynei, mokslo pažangai ir kovai su teto sienų. Salezijus Pavilonis, pats bū mirtimi! Juk to iš mūsų lau damas punktualus, disciplinuo kia Partija ir Tėvynė! — baigė tas, to reikalauja ir iš kitų. mintį docentas Povilonis, ir jo Jis — puikus, nuoširdus drau žvilgsnis nukrypo į langą, pro gas ir geras savo dalyko žino kurį matėsi šventiniu apdaru vas. Jis gana giliai pažįsta žmo gaus anatomiją, seka literatūrą, pasipuošusi respublikos sostiDoc. I. Markulis myli knygą. Dėl to jo skaito-
vz
VVU KOMJAUNIMO
ASPIRANTAS
su
savo
J. Baužytė
Sąžiningos darbininkės
Nuotraukoje: doc. S. Povilonis pratybų metu.
Jauku, šilta ir švaru marksizmoleninizmo katedro je. Kasdien valyto ja drg. Ivaškevi čiūtė triūsia šiose patalpose. Sužino jusi apie rektoriaus įsakymą pristatyti ją apdovanojimui ji kukliai pasakė:
taurIs varžybos
LENGVOJI ATLETIKA
Fizikos-matematikos fa kultete baigiasi paskai tos. Pamažu ištuštėja au ditorijos, nutilsta žings niai koridoriuose... Užsukus į teorinės fi zikos laboratoriją, pama tysime, kad čia darbas vyksta visu tempu. Gar siai tarška automatinė mašinėlė. skaičiavimo Skaičių eilės popieriuje vis auga ir auga. Nors jau vėlus vakaras, tačiau aspirantas Viktoras Ky bartas dar neskuba na mo. Jis ruošia spaudai mokslinį darbą apie peri ferinių elektronų būsenas moksliniu vadovu prof. Juatome. Sis mokslinis darbas clu. jau nebe pirmas, kurį parašė — Su Viktoru dirbti neKybartas. sunku, — pasakoja profeso — Dar būdamas trečio rius Jucys. — Jis savaran pasaiko- kiškai sugeba ruošti diser kurso studentu, ja, pakėlęs nuo mašinėlės taciją. O tai buvo pasiekta galvą, Viktoras, susido- nuoširdaus darbo ir nuolati mėjau šia tema. Tam klau- nio gilinimosi į savo spe .simui buvo skirti visi cialybę dėka. Kiek prisime moksliniai referatai, diplo- nu, Viktoras dar mokyda minis darbas ir dabar rašo- masis universitete pasižyma disertacija, Šis darbas mėjo darbštumu, puikiai dirbti dar tuo įdomus, kad mokėsi. mūsų teorinės fizikos kaViktoras randa laiko ne tedra, vadovaujama prof. Jucio, pirmoji akademiko tik moksliniam, bet ir vi Foko metodą pritaikė daug- suomeniniam darbui. Jis nu konfiguraciniam artutinu- sipelnė draugų meilę ir pa garbą. Per visą studijų lai mui. ką jis aktyviai dalyvaudavo Dabar Viktoras Kybartas, komjaunimo ir SMD darbe. remdamasis katedros pa Šiais metais draugai jį iš siektais darbais, toliau na rinko fakulteto komjaunimo grinėja Foko lygčių daug- organizacijos biuro moksli konfiguraciniame artutinu- nio sektoriaus vadovu. me suprastinimo klausimą. Greit prabėgo penkerl Šie patikslinti išskaičiavi metai universitete. Viktoras mai padės eksperimentikams jau antri metai kaip aspi rantas. Jis galėtų pasakyti, atlikti bandymus. kad jie prabėgo neveltui. Su Viktoro moksliniais Daug buvo padaryta per darbais susipažįsta ne tik šiuos metus. Viktoras ėmė Fizikos-matematikos fakul dirbti jau pedagogo darbą. teto dėstytojai ir studentai. Tiesa, jo paskaitos studen tams dar nevisada būna Juos skaito ir plačiosios ta aukšto metodinio lygio, jam rybinės šalies mokslininkai. trūksta pedagoginio patyri Neseniai vienas jo darbų mo. Tačiau mes tikime, kad buvo išspausdintas eksperi Viktoras Kybartas nugalės mentinės ir teorinės fizikos šiuos sunkumus, ir universi žurnale. Antras mokslinis tetas susilauks iš jo tikrai puikaus pedagogo ir gero darbas jau spausdinamas. mokslininko. Viktoras Kybartas nuolat bendradarbiauja
SPORTAS
„Visi šventes su prižiūrimos pataltinka su darbo do pos visada jaukios, vanomis. Nenorė švarios, tvarkindama atsilikti nuo gos. kitų, ir aš stenŠios dvi valytogiausi dirbti sąži- jos savo neprieningai". kaištingu darbu už sitarnavo universi dirba Kruopščiai teto administraci ir mokymo dalies jos pagarbą ir mei patalpų valytoja lę. drg. Žabinska. Jos P. Kretavičius
Spalio 27 ir 29 dienomis vyko VVU Komjaunimo taurės leng vosios atletikos varžybos. Ne žiūrint žemos oro temperatūros, į Jaunimo stadioną susirinko daugiau kaip 150 dalyvių, ne-mažas žiūrovų skaičius. Jau pirmojoj rungty — 10 km. ėjime — užvirė aštri spor tinė kova, kuri pasibaigė nauju universiteto rekordu. Ekonomi kos fak. studentas Kasperavi čius įveikė nuotolį per 46:18,2 min. (I atskyris). - - Rekordinį Te zultatą parodė ir to paties fakulteto studentas V. Buzas, nusviedęs diską 39 m 91 cm. Neblogus rezultatus pasiekė ir kiti sportininkai: 100 m distan
cijoje — Rusinovas (11,5 sek.), 400 m — Astrauskas (52,5 sek.), 800 m — Astrauskas (1:59,2 min.), šuolyje į tolį — Vaišnoras (6 m 21 cm), trišuolyje — Vilkas (12 m 87 cm). ŠuolJ į aukštį taip pat laimėjo Vilkas, peršokęs 165 cm. Buzas numetė ietį 56 m. Po dviejų dienų kovos pir mąją vietą laimėjo Istorijos-fi lologijos fak. sportininkai, su rinkę 14048 taškus. Ekonomikos fak. komanda nuo nugalėtojo atsiliko 759 taškais. Tarp šių dviejų fakultetų faktiškai ir vyko kova. Trečią vietą užėmė Gamtos fakultetas, šiemet pasi rodęs žymiai blankiau. V. Volungevičius
KREPŠINIS Įtemptai vyko krepšinio var žybos. Vyrų tarpe nė viena komanda neišvengė pralaimėji mų. Visuomet be ypatingų sun kumų laimėdavę pirmą vietą Ekonomikos fak. krepšininkai šiemet susilaukė stiprių varžo vų. Tik po pratęsimo jie lai mėjo prieš filologus (66:61) ir teisininkus (48:44), o gamtinin kams pralaimėjo 47:52. Teisės fak. krepšininkai pa sekme 64:53 nugalėjo Gamtos fak. komandą ir pralaimėjo Istorijos-filologijos fak. krepši ninkams (45:50). Pastarieji pra laimėjo gamtininkams (62:68). Tarp po vieną pralaimėjimą tu rinčių Ekonomikos fak. ir Gam-(
tos fak. komandų įvyko papil domas susitikimas, kurį laimė jo pirmieji — 61:58. Tokiu būdu VVU komjaunimo taurės nugalėtoju tapo Ekono mikos fak. krepšininkai. Trečio je vietoje liko Istorijos-filologi jos komanda. Moterų tarpe tokios įtemptos kovos nebuvo. Tik Gamtos fak. ir Istorijos-filologijos komandų susitikimas pasižymėjo aštria kova ir pasibaigė nedidele gamtininkių persvara. Bendrą pirmąją vietą krepšiny laimėjo Gamtos fak. kolek tyvas. Antroje vietoje — fi lologai, trečioje — ekonomis tai.
Po dviejų rungčių — lengvo- kus. Gamtininkai turi 11 tšk., sios atletikos ir krepšinio — ekonomistai — 12 tšk. pirmauja Istorijos - filologijos fak. sportininkai, surinkę 7 taš(Mūsų koresp.)
T r u m p a Didžiojo Spalio 37-ąsias metinęs universiteto sportininkai sutiko su naujais sportiniais laimėjimais. Klaipėdoje vyku siose LTSR stalo teniso pirme nybėse universiteto studentai Saunoris ir Baltakis, finale pasekme 3:2 įveikę Paškevičių ir Dzindziliauską, tapo vyrų dvejeto čempionais. Studentas Baltakis, žaidęs vienoje poroje
J
L
su Vitulskyte, tapo ir mišraus dvejeto čempionu.
Kaune įvyko LTSR fechtavi mo pirmenybės. Nugalėtoju elastingu durtuvu tapo universi teto sportininkas Tuliševskis. Jis taip pat laimėjo II vietą špagoje. G. Ivanovas
KOLEKTYVINIS APLANKYMAS
Praėjusį sekmadienį univer siteto akademinis choras kolek tyviai aplankė Valstybinės fil harmonijos choro koncertą. Koncerte buvo atliktos naujau sios lietuvių kompozitorių dai nos, kaip J. Švedo „Tarybų Lietuva", St. Vainiūno „Skam bėki jaunystė", Dvariono „Po Baltijos dangumi" ir kt.
Akademinio choro daininin kai čia išgirdo eilę kūrinių, kurie šiandien yra ir jų reper tuaro naujienomis. Vyresnio draugo — filharmonijos choro kolektyvo išpildymas padėjo mūsų dainininkams geriau su prasti šiuos kūrinius, pažinti jų išpildymo ypatybes ir in terpretaciją. R. Dačlnskas
kiek pritilus dainai, lyg tarp skirstomi į redakcijas atlikti laiku tau į pagalbą ateina gru savo kolektyvą, o kolektyvas Jį. Kai mes kalbame apie Joną kitko pastebi Kurklietytė. mokomajai praktikai, Kazys pa pės draugai! Jų nuoširdus žo dis tave sustiprina, įkvepia Bazį, kažkodėl prisimena gru Apie tai grupės draugai su reiškė: pės draugas Tamošaitis. Ne — Niekur kitur, išskyrus naujų jėgų.. . Prasideda darbo diena: mer žinojo tik grįžę iš talkos į Vil Į Vievio rajono „Stalino ke . .. Toli Dzūkijos kolūkyje vienas, tikriausiai, pagalvoja: „Komjaunimo Tiesą", aš neisiu liu" kolūkio valdybos kiemą ginos skuba į linų lauką, vyrai nių. .. Negaliu aš ten palikti sporto gyvena Bazio tėvai. Savo sūnų, kodėl Tamošaitis ne toks, kaip įvažiavo sunkvežimis, iš kurio — prie klojimo, kur kuliami gulintį Vilniaus ligoninėje, jie Bazys, kodėl jis nėra toks nuo skyriaus. tuoj pat pasipylė grupė studen kolūkio javai. neturi sąlygų aplankyti. Tačiau širdus, draugiškas? Kai grupės — Ką gi, — nusileido prakti Nemažam draugų buriui ten Šiandien auditorijoje gana tų. Kas su lagaminu, kas su kos vadovas, — bet rašydamas Jono spintelėje beveik nie studentai pasiūlo kartu nueiti į kuprine, kas su dviem portfe ka padirbėti prie siloso. Štai iš triukšminga: visi kalba, ginči vien apie sportą, nebūsi geras kuomet nepasibaigia vaisiai, teatrą, į kiną, Tamošaitis vi liais. Išlipo iš jo su dideliu ry viršaus liejasi žalienų lietus, o jasi. grietinė, pyragaičiai, uogienė... suomet atsisako. Priežasčių tam žurnalistas. — Draugai, sėskitės! Kom šuliu, kuriame buvo šilta ant gilioje duobėje pluša keliolika — Draugai, ką jūs.. . Man atsiranda įvairių, tačiau drau Klausimas išspręstas Kilklodė ir Serapinas. Tiesa, tik talkininkų. Trys iš jų sklaido jaunimo grupės susirinkimą čiausko naudai. Redakcija ko nieko nereikia, — bando nuo gai supranta: Tamošaitis šalina pirmą naktį jam teko šiltai iš šakėmis sukapotus šakniavaisių pradėsime, — pasigirsta skam mandiruoja jį į Visasąjunginę visko atsisakyti ligonis, bet si, vengia grupės, jį su grupės simiegoti, nes rytojaus dieną, lapus, o likusieji rūpestingai bus pirmininkaujančio balsas. Liolė Zaleckaitė moka diplo draugais jungia tik bendras Pakalbėti norėjo beveik kiek žemės ūkio parodą, o po kelių matiškai pakalbėti. Ji gudriai paskaitų klausymas. Kodėl jis jis antklodę atidavė susirgusiai juos mina. Darbas nesunkus ir dienų jau skaitome jo kores grupės draugei, kurios taip ir savotiškai įdomus. Susikibęs vienas. Ir kiekvieno žodžiai bu pondencijos eilutes: „Man, kaip išgauna iš ligonio, kad jis taip daro, — dar ne visiems nebeatsiėmė iki namo važiuo rankomis ratu bėgioja būrys vo principingi, griežti. Teisin mėgsta vaisius, kurių ligoninė aišku. vaikinų, retkarčiais užtraukda go pasmerkimo susilaukė tie, sportininkui, daugiausia rūpėjo je nevisada gauna. Ir rytojaus jant. apžiūrėti fizinės kultūros ir *«-«) — Kas turite atliekamas ko mas dainą darbo ritmui palai kurie atsiskyrė nuo kolektyvo, sporto paviljoną..." dieną senis sanitaras jau įne Jau treti metai, kai žurnalis jines? — galėjai išgirsti rytais. kyti. O duobė vis pilnėja, vis nenuvyko su visais talkon į ša j devintą palatą regstinę — Kaip sportininkui? — nu tikos specialybės studentai mo — Maniškės jau paskutinėj ne aukščiau kyla žalieninės masės kolūkį. stebo grupės draugai. —'Mūsų obuolių... kosi ir dirba viename kolekty sluoksnis. Iki vakarienės siloso — Kodėl kolūkyje nebuvo šiojimo stadijoj. Nieko, neilgai teks Jonui gu ve. Pradžioje Kazys sportininkas? buvo nemaža Su gerais draugais nepražū duobė susilygina su žeme. Vė Kilčiauskas? — kažkas tai pik Tiesa, ant jo švarko atlapo lėti ligoninėje. Jis greit grįš sunkumų: daug kas nenorėjo si: atsiras ir kojinės, ir sužeis liau sužinome ir savo darbo re tai paklausė iš vietos. į kolektyvą, ir, draugų padeda pritapti prie komjaunimo akty talkininkų jėgomis Įvairius „motyvus motyvė- — turisto ženklelis, bet ir tas mas, sugebės juos pasivyti. tam pirštui binto, ir net nuo zultatus: pats įsigytas tik gerai progai vistų branduolio, prie kolekty galvos skaudėjimo tablečių. užraugta du šimtai tonų siloso. lius" bandė Kilčiauskas grupės pasitaikius: jis buvo nuvažia ... Jonas Bazys pirmame kur vo. Tačiau jie greit suprato, Kai ima temti vakarinis dan draugams išdėstyti, tačiau var Niekas kitas taip nesuartina se buvo beveik nepastebimas, vęs į Odesą ir ten, Juodosios kad be draugiškumo, be kolek pakraštys, talkininkai gu ar kas patikėjo. Visiems bu žmonių, neparodo jų tikrojo gaus juros pakrantėje, anot jo, šiek tylus, kuklus studentas. Bet jo tyvo negalima gyventi. Ir šian vo aišku: bandymų dienomis grįžta namo... veido, kaip bendras darbas. tiek pakeliavo. Štai ir visi jo darbštumą, rūpestingumą greit dien, be smulkių išimčių, gali — „Šėriau, šėriau sau žirge jų draugas pasitraukė iš ko — Kelkitės, jau laikas! — sportiniai nuopelnai! Ar vien išskyrė ir dėstytojai, ir studen ma tvirtai pasakyti: mūsų gru žadina aštuntą valandą Keršys lį. .." — paduoda toną Jankaus lektyvo, parodė savo silpnava dėl to vertėtų išsiskirti iš ko tai. pėje yra sveikas komjaunuoliš nelaukdami, liškumą, o gal būt jame nubu draugus, gabendamas per duris kas. Visi, nieko lektyvo, su panieka žiūrėti j — Tik žiūrėkite, kaip mūsų kas kolektyvas, kurio nariai šalto pieno bidoną. Visi bema pritaria, ir kolūkio laukais do ir šlykšti praeities liekana draugus? dzūkas kyla, — stebėjosi ne nuoširdžiai dirba ir mokosi Tė tant pašoksta. Tik Volungevi skamba linksmos dainos melo — miesčioniškumas. Jau seniai vienas, kuris nepakankamai iki vynės labui, mūsų brangiajai čiaus niekada nereikia žadinti: dija. Kodėl linksmam nebūti, ne vienas teisėtai piktinasi šio šiol vertino kuklų grupės drau liaudžiai. jis miega gryname ore ir ke kodėl nepadainuoti, jei kiek draugo poelgiais. Juk Kazys St. Giedraitytė liasi visada punktualiai. Kol vienas žino, kad namuose lau Kilčiauskas dar anksčiau ban Gyvenime kartais būna sun gą. dė atsistoti aukščiau kolekty kių valandėlių. Vienam — "Dabar Jonas Bazys — grupės kiti apsirengia, paežerėje nusi kia šilta vakarienė. — Įdomu, ką dabar veikia vo, laikyti save kažkuo ypatin vienokie rūpesčiai, antram — komjaunimo organizacijos biu prausia, jis jau grįžta iš trum Redaktorius P. MIKUCKAS mūsiškiai, likusieji Vilniuje? — gu. Kada grupės studentai buvo kitokie. Kaip gera, kai tokiu ro narys. Jis myli savo darbą, pos treniruotės.
KURIANT KOLEKTYVĄ...
LV 50765
Redakcijos adresas: Vilnius, Stuokos-Gucevičiaus g-vė Nr. 3, telef. 2-10-38.
Spandė „Tiesos" spaustuvė Vilniuje. Tiražas 1.000 egz.
Užs. Nr. 01801