visu Saliu proletarai, vienykitės*
Salomėja NĖRIS
o
a
★
TUftENTAS VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO. REKTORATO. KOAAJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS KOMITETU ORGANAS
Mr
33
(177)
1954 m. lapkričio 23 d., antradienis
j
Nėra lietuvių literatūroj tokio poeto, kuris būtų taip mėgiamas, kaip mėgia ma ir branginama Salomėja Nėris. Jos eilėraščių posmai, persunkti giliu lyriz mu, liaudiškumu, jos poezijos aistringu mas, patosas, šaukiąs į gyvenimą, į ko vą už laisvę brangūs kiekvieno skaity tojo širdžiai. Pašventusi savo gyvenimą tarnavimui liaudžiai poetė nusipelnė nemirštamą šlovę. Todėl nenuostabu, kad ne tik lie tuvių tauta, bet ir visa tarybinė liaudis plačiai paminėjo poetės 50-ąsias gimimo metines r LTSR Aukščiausiosios Tarybos {saku Vilkaviškio ir Kauno III vidurinėms mokykloms, kuriose mokėsi ar dirbo di džioji poetė, suteiktas Salomėjos Nė ries vardas, o pačiai poetei — Lietuvos TSR liaudies poetės garbės vardas.
■%
Kaina 20 kap. U
GRUPES KOMJAUNIMO ORGANIZACIJA V Suteikimas grupėms pirminių komjaunimo organizacijų tei sių duoda dar didesnes galimybes ir perspektyvas geriau ir įdomiau organizuoti komjaunimo darbą grupėse. Čia studen tai vieni kitus gerai pažįsta moksle, buityje, čia gali ir turi būti didelė ir veiksminga komjaunuoliška įtaka istudentams. auklėjant juos komunistine dvasia. Grupės komjaunimo organizacijos darbą reikia organizuoti taip, kad grupėje /būtų ugdomas darnus, sveikas kolektyvas, kur kiekvienam grupės nariui rūpėtų bendri reikalai, kur komjaunimo organizacijos kovotų už kiekvieną grupės žmo gų, kur Įprincipialios kritikos ir įsavikritikos pagalba būtų iš gyvendinami visi trūkumai ir buržuazinės praeities liekanos. Tai įgalima pasiekti tik tada, kai komjaunimo grupių biurai organizuos įdomias ir turiningas priemones, kurias paruošiant ir pravedant dalyvaus visa grupė.
Grupės kolektyvas kuriasi ir tvirtėja praktiniame darbe, moksle. Čia išryškėja studentų patvarumas, valia ir ryžtas privesti pasiimtą reikalą iki galo. Pvz., V k. polltekonomijos, II kurso fizikos spec. ir eilės Gamtos, Chemijos fak. grupių komjaunuoliai ir studentai didelį dėmesį skiria savistoviam mokymuisi. Čia komjaunimo organizacijos daug rūpinasi stu dentų meilės savajai specialybei, sąmoningumo jausmo moks lui, darbui ugdymu. Jau artėja žiemos egzaminų sesija. Dabar grupių komjauni mo organizacijos privalo su visu rimtumu ir atsakingumu peržiūrėti pasiruošimo egzaminams klausimą. Konsultacijų, pa pildomų paskaitų, pagalbos atsiliekantiems studentams orga nizavimas — visa tai turi jau dabar jaudinti komjaunimo grupes. Komjaunimo grupių vadovai turi palaikyti glaudes nius ryšius su dėstytojais ir profesoriais. Nuo to, kaip kom jaunimo grupės sugebės įsijunuti J rimtą ruošimąsi egzami nams, priklausys sesijos rezultatai ir grupės kolektyvo pa tvarumas. Komjaunimo organizacijos darbas didele dalimi priklauso nuo grupės komjaunimo organizacijos sekretoriaus, nuo to, kaip jis sugebės suburti komjaunimo aktyvą, kaip sugebės palaikyti draugų iniciatyvą, laiku duoti gerus patari mus, teisingai paskirstyti visuomeninius įpareigojimus. Aišku, jei jis tik formaliai vykdys savo įpareigojimus, kasdien nesi rūpins grupės reikalais, tai ir darbas grupėje bus menkas. Taip ir atsitiko su Teisės fakulteto IV kurso sekretoriumi Venclova, kuris į sekretoriaus pareigas pažiūrėjo formaliai. Nenuostabu, kad šioje grupėje komjaunimo organizacijos veikla žymiai susilpnėjo. Komjaunimo grupių darbas priklauso ir nuo pagalbos, ku’ria turi suteikti fakultetų komjaunimo biurų nariai. Jie pri valo vietose padėti komjaunimo aktyvui sprendžiant svarbius auklėjimo klausimus. Si pagalba turi derintis su nuolatiniu reikalavimu. Tas padės išvengti klaidų. Būtina auklėti grupės kolektyvą praktiškame darbe. Daug padėjo kolektyvų stiprinimui masinės studentų išvykos į res publikos kolūkius. Dabar komjaunuolių-sportininkų Iniciatyva statomas tramplynas ir slalomo trasa. Tramplyno statyba turi tapti visų komjaunimo grupių garbės reikalu. Komjaunimo grupės laisvu nuo mokymosi laiku privalo organizuoti talkas. Dauguma Ekonomikos, Istorijo -filologijos ir kt. fakultetų grupių jau parodė šiame dartr? gerą pradžią. Taip ugdant ir stiprinant grupės kolektyvą, mes prisidėsime prie ruošimo vi sapusiškai išsilavinusių tarybi ių specialistų, nežinančių jokių sunkumų einant j užsibrėžtą tikslą.
(1904-1954)
§s§§
“'s. NĖRIES MINĖJIMAS Š, m. spalio 18 dieną univer siteto dėstytojai ir studentai gausiai susirinko į didžiąją aktų salę paminėti talentingiausios tarybinės lietuvių poetės — Salomėjos Nėries penkias dešimtąsias gimimo metines. Pranešimą apie didžiosios poetės gyvenimo ir kūrybos kelią padarė lietuvių literatū ros katedros vyr. dėstytojas drg. Ivanovas. Po pranešimo Valstybinės fil harmonijos artistai išpildė pla čią programą. ę,/
UNIVERSITETO AGITPUNKTE
★
JI MOKĖ PAJUSTI MENĄ ŠAUKI GYVENTI
Visada susimąsčiusi, nepaprastai jautri ir giliai nuoširdi — tokia buvo mūsų Sa lomėja Nėris, kai Panevėžio mergaičių gim Aš netikiu, nors mes tada išbalę nazijoje ji dėstė vokiečių kalbą bei litera Prie karsto sekom nuo raudų sunkių, tūrą ir auklėjo mus — pačią didžiausią ir triukšmingiausią klasę. Maža autoritetų Kad jau čiulbėt lakštingala negali. mes tada tepripažinome, bet Salomėją Nė Kad slepia kapas spindesį akių. rį mylėjome ir tiesiog garbinome. Kiekvie na jos pamoka skiepijo mumyse meilę li teratūrai, poezijai, mokė pajusti, suprasti Juk tavo žodžiai, tavo vardas gyvas meną, įsigyventi į poezijos grožį. Iš vo kiečių literatūros Salomėjai Neriui arti Bus mūsų bendro džiugesio dalis. miausias, matyt, buvo Gėtė, ypač iš liau Ar po šalnų pradės žydėt alyvos, dies kūrybos gelmių išaugusios jo baladės, Ar šaltis tulpėm langus išrašys. lyrika, kurią ji mums dažnai skaitydavo, cituodavo. Pačios S. Nėries tuometinė lyrika, kurio Juk tu likai mūs dienose kaip šventė, je, jungėsi meninio vaizdo paprastumas su stipriu poetiniu išraiškingumu, jos ką tik Prie mūs širdžių, gėlele raudona, pasirodžiusi eilių knyga „Per lūžtantį le Juk ar ne tu štai mus šauki gyventi dą" įnešė daug naujo, šviesaus į miesčio nišką provincijos gimnazijos aplinką. Mūsų Širdies krauju — nemirštama daina! tarpe nebuvo tokių, kurie negyventų jos poezija ir nedaug buvo tokių, kurie nepa Juk tavo džiaugsmą išdainavo liaudis, siduotų pagundai, ką nors kurti, rašyti. Pa staruosius ji ypatingai globojo. Kurį laiką Apie tave mums šlama vėliava. S. Nėris vadovavo literatūros būreliui, va dinamam „Meno kuopa". Su didele meile Ir prie peties gegužio prisiglaudus, ir kantrumu ji sekdavo kiekvieną jaunuo Kasmet pražysti diemedžiu gyva. lio kūrinėlį, skaitomą tame būrelyje, ypač pabrėždavo tai, kas jame buvo gera, kad skatintų toliau kurti, ieškoti. Aš netikiu šiuo antkapiu granito!. . Didžioji poetė, kuri jaudinosi, kad val Tu sveikini mus atskleista knyga, gas vaikščiojo po sodžių, kurios širdis pa sigedo saulėtų krantų, ir tyli auklėtoja, ku Akim tyliųjų ežerų žvelgi tu, ri atskleidė mums platesnius gyvenimo aki Kaip mūs dienų skambiausioji styga. račius, — tokia ji išliko mūsų atmintyje. E. Narvydaitė JONAS JUSKA/T7S Užsienio literatūros katedros dėstytoja
Universiteto patalpose įreng tame agitpunkte plačią agitaci nę veiklą atlieka mūsų stu dentai ir dėstytojai. Rinkėjai gerai nažįsta savo agitatorius: Gamtos fak. studentą Grigonį, Teisės fak. studentą Ceremisovą, Ekonomikos fak. studentę Breivytę ir kt. Jie dažnai lan kosi rinkėjų namuose, praveda pasikalbėjimus rinkimų, pasku tiniųjų partijos ir vyriausybės nutarimų temomis. Neseniai agitpunkte įvyko rinkėjų susirinkimas, kurio metu buvo iškelti kandidatai į liaudies teismus. Universiteto kolektyvas į liaudies teismų tarėjus pasiūlė geriausius savo žmones — dėstytojus Tarvydą, Koriznaitę, Teisės fak. III k. studentę Kozlovskį ir kt. Sekmadienį rinkėjams buvo pemkaityta paskaita apie tarptautinę padėtį, Po f paskaitos akademinis choras davė koncertą. L. Auksutis, SVEČIAI IŠ LATVIJOS Sekmadienį, pas universiteto šaulius draugiškoms varžyboms buvo atsilankę Latvijos ŽU Ekonomikos fakultete prasi Akademijos šauliai. Varžytasi dėjo egzaminų sesija. Šiomis m/k standarte 3X70. dienomis penkto kurso preky Susitikimą laimėjo LŽOA bos specialybės studentai jau šaulių komanda, pralenkusi išlaikė du egzaminus: tarybinės universiteto sportininkus 88 taškais. Individualiai geriausiai prekybos ekonomikos pas doc. pasirodė S. Petrauskas ir G. Lukšą ir tarybinės prekybos or Augustinavičiūtė. ganizacijos ir technikos pas Nugalėtojams universiteto vyr. dėst. Gregorauską. LDAALR pirmininkas drg. Naugurnus. Studentai į egzaminus atėjo movas įteikė diplomus. V. Paulionis I puikiai pasiruošę, giliai susi-
TY ARGANOTA, apsiniaukuU si rudens diena. Prie di džiulių erdvių Vilniaus Valstybinio siuvimo fabriko „Lelija" korpų stoviniuojai būrelis jauLTSR AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS' PREZIDIUMO nuolių. PIRMININKO — Tur būt, dar negreit mus įleis j vidų, — nekantrauja Telegrama profesoriui Zigmui Žemaičiui Povilas Gaudešius, pažvelgęs Nuoširdžiai sveikinu Tamstą garbingų sukaktuvių proga. pro durų langelį, Noriu kuo Linkiu sveikatos, ilgo amžiaus, naujų pasiekimų mokslo ugdy greičiau ten patekti. mo ir mūsų tarybinio jaunimo auklėjimo srityje, visuose dar Nekantrauja ne tik vienas buose mūsų tautos ir socialistinės Tėvynės labui. Povilas, bet ir visi antro kur Justas Paleckis so finansų specialybės studen tai. Šiame didžiausiame mūsų TSRS AUKŠTOJO MOKSLO MINISTRO PAVADUOTOJO respublikos siuvimo fabrike Telegrama profesoriui Zigmui Žemaičiui jie atsilankys pirmą kartą, to Sveikinu su septyniasdešimties metų sukaktimi. Linkiu to- dėl kiekvienam įdomu susipa lesnių laimėjimų moksliniame-pedagoginiame darbe, sveikatos, žinti su jo gamybos technolo gija, o taip pat, kaip būsi ilgų gyvenimo metų. M. Prokofjevas miems finansų specialistams, su jo vedamos apskaitos orga nizacija. USK KONFERENCIJOS DELEGATŲ DĖMESIUI Pagaliau durys atsidaro, ir Š. m. lapkričio mėn. 26 d. apie atliktą darbą 1953/4 m. m. studentai, perėję per pralei(penktadienį), 19 vai., centri 2. Revizijos komisijos ata ūžiamąsias patalpas bei erdvų nių rūmų aktų salėje praside skaita. da Universiteto sporto klubo 3. Naujos USK valdybos ir fabriko kiemą, patenka į pa ruošiamąjį cechą. Čia juos su ataskaitinė-rinkiminė konferen revizijos komisijos rinkimai. cija. Delegatų registracijos pra tinka techninio skyriaus vyr. Dienotvarkėje: inžinierius, drg. Stoliarova. Ji džia — 18.30 vai. 1. USK pirmininko drg. Korpasakoja studentams apie šio kučio ataskaitinis pranešimas USK valdyba cecho funkcijas.
|/
pažinę su medžiaga, išstudija vę Komunistų partijos ir Ta rybinės vyriausybės nutarimus prekybos klausimais. Labai ge rais pažymiais abu egzaminus išlaikė studentai — komjau nuoliai A. Pajuodis, M. Stan kevičiūtė, P. Abramavičiūtė ir kiti.
B. Janulis
Grupė apsilankė įmonėje v Studentai stebi, kaip darbi ninkės ant ištiestų medžiagos gabalų tiksliai braižo pagal iš laboratorijos gautus lėkalus, drabužių formas.
— Štai, šiomis staklėmis pa tikrinama medžiagos kokybė, — aiškina drg. Stoliarova, draugams, 6usibūrusiems prie nedidelės mašinos, kurios nuo žulniu paviršiumi lėtai slenka į viršų plati melsvos spalvos medžiagos juosta. ... Grupė pakyla į erdvų ir šviesų sukirpimo cechą. Jau iš tolo girdėti automatinių peilių ūžimas. Prie ilgų, plačių statfų dirba keliolika darbininkų. Jie draugiškai sutinka studentus, paaiškina ir pademonstruoja jiems automatinių peilių veiki mą. — Tikrai įdomiai sukerpami drabužiai. Aš galvojau, kad tai atliekama kaip nors 0 ne tokiais automatiniais pei-
liais, — pastebi Rimvydas Deltuvas, žiūrėdami, kaip leng vai peilis lenda į storą, kelias dešimt klodų medžiagos gaba lą, supiaustydamas jį pagal parengimo ceche išbraižytas formas. Įdomu buvo visiems ir tai, kad mašinomis, o ne rankomis sukerpamos net ir pačios ma žiausios drabužių detalės. — Kadangi mes esame fi nansininkai, — tai mums įdo mu išsiaiškinti klausimą apie gamybos išlaidas bei gaminių savikainą, — pasakoja ekskur sijos vadovas, vyr. dėstytojas Jakūbėnas. — Čia sukirpimo cechas. Jis, kaip ir kiti cechai, turi savo specifines išlaidas, į kurias įeina darbo priemonių, bei patalpų amortizacijos, bei pagalbinio personalo išlaidos. O cechinės išlaidos savo keliu įeina į pačių gaminių savikainą. Iš sukirpimo cecho vyr inži
ŠEFAMS PADEDANT
Medicinos fak. studentai še fuojamiems Vilniaus Medicinos mokyklos Nr. 2 moksleiviams suorganizavo ekskursiją po Vilniaus miestą. Ekskursijos vadovas studentas Serapinas dalyvius supažindino su Vil niaus istoriniais ir architektū ros paminklais, revoliucinių įvykių vietovėmis. Ypač plačiai dalyviai buvo supažindinti su universitetu ir jo istorija.
O. Vaišvilaitė nierius drg. Stoliarova veda grupę į pačią fabriko širdį — į vieną siuvimo cechų. Studen tai pastebi, kad čia darbas yra daug spartesnis, negu kituose cechuose. Nepertraukiama sro ve konvejeriu eina siuvamų drabužių dalys, kol pagaliau visai užbaigti ir sulyginti rū bai patenka j sandėlį. Veltą Gumbelevičiūtę, jos draugę Tamarą bei kitus stu dentus ypač domina darbininkų užmokesčio apskaičiavimas. Apie tai jiems taip pat vaiz džiai papasakojo drg. Stoliaro va ir vyr. dėst. Jakūbėnas. Studentai sužinojo it apie naujas mašinas bei patobulini mus, neseniai įvestus gamybo je, apsilankė taip pat ir fabriko laboratorijoje, kur gaminami įvairių išmatavimų lekalai, fabriko dispečerinėje. Apžiūrėję visus fabriko ce chus ir susipažinę su jų funk cijomis, studentai apleidžia fabriką. Eidami namo, jie dar ilgai dalinasi įspūdžiais ir pa stabomis. J. Baužytė
„Šviečia, bet nešildo" universiteto scenoje
G Lapkričio 17 d. viso pasaulio stu dentai plačiai paminėjo Tarptautinį studentų dieną. Šią dieną, skirtą čekoslovakų studentams, fašizmo au koms, atminti, Tarybų šalies ir de mokratinių šalių studentai sutiko su žymiais laimėjimais moksle, naujai atidarytose aukštosiose mokslo įstai gose. Visai kitoks vaizdas kapita listinėse šalyse. Ten studentai gyve na nepakenčiamose materialinėse są lygose, varžomas jų laisvas žodis. Bet jaunųjų širdžių tai nenugali. Vis drąsiau keliamas balsas prieš impe rialistinį režimą, vis atkakliau reika laujama laisvės, taikos ir draugys tės tarp tautų. Žemiau spausdiname truputį me džiagos apie mūsų šalies ir užsienio studentų gyvenimą. Medžiaga paimta iš žurnalų „Pasaulinės studentų ži nios" ir „Pasaulio jaunimas".
LENINO KALNUOSE
UZ LAISVĘ, TAIKĄ IR DRAUGYSTĘ kovoja viso pasaulio studentai Iki 1939 m. lapkričio 17 d„ kada vokiškieji fašistai uždarė visus Če koslovakijos universite tus, kada Čekoslovakijos studentai stojo į kovą prieš žmonijos kultūros griovėjus, šalyje buvo 9 aukštosios mokyklos su 42 fakultetais. Jose mo kėsi 19 tūkstančių stu dentų. Dabar Liaudies demokratinėje Čekoslo vakijoje yra 38 aukšto sios mokyklos su 90 fa kultetų, o studentų skai čius siekia 52 tūkstan čius I Tai eilinis pavyzdys. Į kurią Liaudies demokratijos šalį benuvyktum, visur pa matytum beaugančias naujas mokyklas, kasdien bekylantį studentų materialinį lygį. Atsidėkodami už tokį rūpinimąsi, studentai atkakliai ir kruopščiai įsisavi na mokslo žinias, kad taptų tvirtais so cializmo statytojais savo šalyse. Demo kratinių šalių studentai sau pavyzdžiu stato mūsų, Tarybų šalies, studentus. Su jais bendrauja, Iš Jų mokosi, 6u Jais va dovauja viso pasaulio studentijos ko vai už laisvę, taiką ir draugystę. Sparčiais žingsniais žengia į naujus laimėjimus išsivadavusių Azijos šalių I
Plačiai atžymėjo Tarptautinę studentų | dieną mūsų šalies aukštųjų mokyklų į studentija. t Maskvos Lomonosovo vardo Valstybi- > nio universiteto aktų salėje Lenino kai- | nuošė įvyko sostinės studentų iškilmin- | gas susirinkimas. Apie studentijos kovą už demokratinį švietimą, už studen- ' tų interesus ir reikalavimus dėl taikos ir nacionalinės nepriklausomybės pra-,;I nešimą padarė VLKJS CK sekretorius t drg. K. Ablova. Ji papasakojo apie >' v grandiozinį visų šalių studentų judėji Z a mo už taiką užmojį, plačiai nušvietė Tarptautinės studentų sąjungos (TSS) veiklą. Dabar ji vienija 72 šalių stu. . . , dentų organizacijas, jungiančias apie Jus visi, tur būt, žinote šešis milijonus studentų. Aktyviai daly- gausybę pasakojimų ir levauja visose Tarptautinės studentų Są- 9en,dų apie drąsų ir teis njungos organizuojamose priemonėse ir gą plėšiką Robin Hudą ir jo tarybinis jaunimas. linksmus draugus, kurie, paSostinės studentų susirinkimas priėmė sirodę iš miškų, apiplesdasveikinimą Tarptautinei studentų sąjun- vo turtinguosius ir padeda mai „Pravda" vo vargšams. Gal būt, kiek’ ’ vienoje šalyje yra „savas LTSR AUKŠTOSIOSE Robin Hudas, o Jungtinių i.z-MZvi/1 Amerikos Valstybių jauniMk^Ar mas, studentai myli kaip Iškilmingai atžymėjo šią datą ir mū- tik pastarąjį. Skaito apie jį sų respublikos jaunimas. Kaune įvyko su ašaromis ir juoku. bendras aukštųjų mokyklų studentų bei Neseniai vienas reakcinmiesto jaunimo susirinkimas. Pranešimą gas Indianosr veikėjas paapie studentų kovą kapitalistinėse šaly- siūlė> uždrausti apsakymus se už savo teises, apie tarybinės stu- papie Robin Hudą ir jo draukaip „pavojingus". dentijos laimėjimus padarė LLKJS Cent- gujs, ro Komiteto sekretorius drg. Grigonis. Prieš 10—20 metų iš to pa Tarptautinės studentų dienos minėji sijuoktume, kaip iš kvaily’ Bet dabar 1954 m.l mas įvyko ir Vilniaus Valstybiniame | 'bės. pedagoginiame institute bei kitose aukš Jungtinėse Amerikos Vals tybėse šie metai — teroro tosiose respublikos mokyklose. prieš jaunimą ir studentus, prieš laisvą mintį metai. Pasiūlymas nebuvo atmes Kazanės universitetui tas, ir tapo dar vienu žings-
150 metu
— Kinijos, Korėjos, Mongolijos — stu dentai. Dar visai neseniai Mongolija buvo klajoklių kraštas, kuriame mažai kas ir rašyti mokėjo. Dabar Mongolijos Liaudies respublika turi ir aukštąją mo kyklą. Ulan-Batoro Coibalsano vardo universitete veikla Medicinos, Veterina rijos, Zootechnikos, Fizikos-matematikos fakultetai Ir aspirantūra, ši aukštoji mokslo įstaiga jau išleido šimtus pui kių specialistų, dabar dirbančių žemės ūkyje ir pramonėje. Nuotraukoje: Veterinarijos fa kulteto IV kurso studentų grupė fizio logijos pratybų metu. V. Jegorovo (TASS) nuotr.
niu makartizuojant Jungti nes Valstybes. Tačiau Indianos studen tai greitai tarė savo žodį. Jie organizavo „Robin Hu do ir jo linksmųjų plėšikų" draugiją. Savo emblema jie išsirinko žaliąją plunksną, kurią nešiojo Robin Hudas... Grupė kreipėsi prisijungti prie jų visus studentus, ku rie „susirūpinę pavojumi laisvei iš Makarti pusės" ir „augančia JAV tendencija imti kontroliuoti žmonių mintis". Judėjimas persime tė į Mičigano, Viskonsinos, Niujorko, Vašingtono, Kali fornijos ir kitų štatų uni versitetus bei koledžus. Ža liosios plunksnos pasirodė daugiau kaip ant 75 tūksšvarkų, tančių studentų skrybėlių, paltų... Judėjimas prieš makartizmą, žinoma, neapsiriboja
plunksnų nešiojimu. Kai buvo pranešta, kad Techsaso universitete kalbės Makarti, 1600 studentų suruo šė protesto demonstraciją. Panaši įaši demonstracija įvyJ įvyko ir Šiaurės Karolinoje. Šios kovos metu pasireiškė soli darumas tarp studentų ir dėstytojų. Viskonsinos uni versiteto prezidentas oficia liai pareiškė, kad parems studentus pravedant kovos už akademines laisves savaitę. veiklos ir Išdidžiu šios kovos simboliu tapo žalioji plunksna — liudininkas to, kad laisvoji mintis negali būti panaikinta. Senovės le gendų Robin Hudas vėl gy vas. Kartu su geriausiais JAV žmonėmis jis gina šlo vingos Amerikos liaudies demokratines tradicijas ir įkvėpia jaunimą kovai už taiką, laisvę ir draugystę su visomis pasaulio tautomis.
KOVA UŽ SAVĄSIAS TEISES PRANCŪZIJA
Tūkstančiai Paryžiaus studentų daly vavo demonstracijoje, surengtoje ginti savo reikalavimus padidinti lėšų asig navimą liaudies švietimo reikalams. De monstrantai buvo užpulti policijos. Daug studentų sužeista, jų tarpe sužeistas ir Prancūzijos Nacionalinės studentų są jungos prezidentas Žanas Žakas Museronas. Protestuodami prieš šias represi jas, paskelbė streikus ir daugelis kitų šalies universitetų. IRANAS
Lapkričio 17-oji Kazanės Valstybiniame V. I. Uljanovo - Lenino vardo universitete buvo dviguba šventė. Tą dieną, kai pasaulio studentija minėjo į Tarptautinę studentų dieną, šiam uni versitetui, suvaidinusiam milžinišką vaidmenį vystant tėvyninį mokslą ir ! kultūrą, sukako 150 metų. j Kazanės universitete mokėsi tokie ; įžymūs mokslo, literatūros ir meno ' veikėjai, kaip N. I. Lobačeivskis, j N. N. Zininas, A. M. Butlerovas, L. N. Tolstojus ir kiti. į Universitete mokėsi ir gavo revo liucinį krikštą Vladimiras lljičius ; Leninas, dalyvavęs ir vadovavęs Ka5 zanės universiteto studentų revoliu'ciniam judėjimui. I Po Didžiosios Spalio socialistinės j revoliucijos Kazanės universitetas ta- I po viena stambiausių šalies mokslo i įstaigų. Universiteto mokslininkai, i tęsdami geriausias tradicijas, nagri nėja aktualias įvairių mokslo sričių problemas. Septyniuose universiteto fakultetuose mokosi apie keturius tūkstančius studentų, kurių tarpe daugiau kaip 30 tautybių atstovų, atvykusių Ičia mokytis iš įvairių mūsų plačio sios Tėvynės kampelių. Nuotraukoje: Geologijos fakulteto studentai pratybų metu. B. Miasnikovo (TASS) nuotr.
;
LV 51183
Pirmomis trijomis vasario dienomis Teherano universitete vyko visuotinis studentų streikas. Visuose stambiausiuo se šalies miestuose buvo pravesta de monstracijos bei mitingai, išplatinta tūkstančiai proklamacijų. Šiuos įvykius iššaukė šacho vyriausybės ir generolo Zachedi organizuoti „rinkimai". Stu dentai yra tos nuomonės, kad šie „rin kimai" grąso jų šalies taikiam vysty muisi ir nacionalinei nepriklausomybei. Studentų demonstracijoms numalšinti buvo mestos policijos bei karinės dalys. Vasario 2 dieną Čarson-Kučeke polici ja ėmė šaudyti į demonstrantus ir sun kiai sužeidė vieną studentą. Tačiau tai demonstracijos nesustabdė, Vasario 3 dieną policininkai persikėlė Teherano liciejaus studentui Marvi Schalamtezui ! Bojanki galvą. Malšinant studentų ir aukštesniųjų klasių moksleivių organizuotą demonst raciją Lalezar- Nou alėjoje ir Gavamos gatvėje, policininkai ir kareiviai sulaikė apie 30 studentų, nuvedė į policijos nuovadą ir žvėriškai juos primušė. Lolezar alėjoje policija sumušė du studen tus. Tačiau jokios represijos negali pa laužti studentų pasiryžimo kovoti už tei sę organizuoti demonstracijas. Kova dėl demokratinių laisvių ir už nacionalinę nepriklausomybę tebevyksta.
Redakcijos adresas: Vilnius,
KOLUMBIJA Medelinos universiteto medicinos fa kulteto dekanas praėjusiais metais pa reiškė: „Norint tapti gydytoju, būtina turėti gerus išorinius duomenis. Negiai neturi teisės pasirinkti šią profesija". Dekano samprotavimai apie „išorinius davinius" iššaukė didžiulį nepasitenki nimą studijuojančiųjų tarpe. Jie organi zavo streikus ir mitingus, kurių metu reikalavo pašalinti dekaną iš universiteto. Kaip vyriausybės teroristinės veiklos išdava, buvo panaikinta universitetų au tonomija, o patys universitetai faktinai paversti studentų kalėjimais. Politinė diskriminacija, studentų persekiojimas dabar tapo paprastu reiškiniu. Jaunimo priešai tam panaudoja frankistinės Ispa nijos patyrimą. Laikraščiai, kurie gina studentų tei ses, nacionalinę nepriklausomybę ir de mokratines laisves, persekiojami. Cen zūra išbrauko žinutes, kuriose nors ir nežymiai kritikuojama studentų gyveni mo padėtis. Policija uždarinėja progre syvias leidyklas. Į kalėjimus metami visi tie, kurie mėgina sukurti spaudos organą ir kovoja už studentų teises, nors vyriausybė ir kalba apie studentiš kos spaudos laisvę. . Bet Kolumbijos studentai tvirtai gina savo interesus ir palaiko studentijos laikraščius „Nueva orą", „Universitad nueva", „Kultūra i huventud". Šie laik raščiai drąsiai kovoja už panaikinimą sunkių sąlygų, kuriose gyvena Kolum bijos jaunimas.
IRAKAS JAV ir Anglijos p asiuntinybėms buvo įteiktos peticijos, kurias pasirašė 1907 įvairių Bagdado institutų ir mokyklų stu dentai. Jie reikalauja suteikti nacionali nės nepriklausomybės teises Siaurės Af rikos tautoms ir padaryti galą Maroko liaudies prievartai.
Š. m. lapkričio 16 d. įvyko žmonės bežiūri, man visvien". universiteto rusų dramos būre Reikia prisiminti epochą, kada lio pastatytos Ostrovskio pje šitoks merginos pasielgimas sės „Šviečia, bet nešildo" buvo griežtai smerkiamas. premjera. Pagaliau, kitaip turi būti iš Klasikinio repertuaro veika spręsta ir jų svajonių apie las saviveiklai — didelis ir sun bendrą gyvenimą ir naujus na kus uždavinys, ir todėl labai mus scena (juos Olia prisime džiugu, kad šį uždavinį būrelis na prieš mirdama). Nesupran išsprendė labai gerai. Aiškiai tama, kam Borisas šiuo metu matyti, kad daug ir nuoširdžiai įneša stalą, jį apdengia (vėliau padirbėjo tiek spektaklio re jis išnešamas, kaip bereikalo žisierius drg. Boikovskis, tiek užimąs vietą). ir visas kolektyvas. Tokios ge Gerai susidorojo Vladimiras ros darbo pradžios galėtų pa Troškinąs (Medicinos fak. II vydėti netgi specialių teatrinių k.) su sunkiu, nedaug me mokyklų studentai. džiagos turinčiu, Deriugino Kalbant ąjpie spektaklį visu vaidmeniu. Reikėtų tiktai, kad moje, tenka pripažinti, kad bū jis dar labiau patikslintų savo relio kolektyvas teisingai su uždavinius: labiau norėtų nu prato jo pagrindinę 'mintį ir ją pirkti dvarą ir todėl aktyviau perteikė žiūrovui. Tačiau būtų įkalbinėtų Remisovą ir Chudokjaidinga galvoti, kad jau vis bajevą, labiau stengtųsi iš kas pasiekta. Šiame pirmaja kvosti iš Dašos jų atvykimo me žingsnyje yra ir trūkumų, priežastį. apie kuriuos ir noriu pakalbė 'Publika labai šiltai sutiko ti. Reniovos vaidmenyje atlikė Chiudobajevą (Fizikos-matema ja Istorijos-filologijos fakulteto tikos III kurso stud. Aleksand V k. studentė Inga Dvukraje- ras Lendoveris). Atlikėjas ge va teisingai sukūrė išlepintos rai supranta, ką daro, tik prie dvarininkės tipą. Atlikėjai tik 19 amž. kostiumo nevisai tetin tai reikėtų atsisakyti nuo kai ka jo nuosavi studentiški batai. kurio nedrąsumo, kuris jaučia Istorijos-filologijos fak. III k. mas pirmuose veiksmuose. Vis stud. Nadiežda Vasiljeva gerai ką reikia perteikti žymiai drą sukūrė tuščios Avdotijos Vasil siau, kad mes matytume, kaip jevuos, pirklio dukters ir įky ištikrųjų „šviečia" ši užsie rios Zaliešino žmonos, tipą. niuose išsitrankiusi dvarininkė. Toliau dirbdama atlikėja di Reniovas II veiksmo I sceną džiausią dėmesį turėtų kreipti su Rabašiovu gal reikėtų ki į dikciją, nes daug žodžių bu taip režisūriškai išspręsti. Bū vo negalima suprasti. Neblogą tų geriau, kad atlikėjai nesėdė įspūdį paliko Stepanidos, Sašos, tų atskiruose scenos kampuo Iljičiaus, Zaliešino vaidmenų se. Reniova turėtų atsisėsti ar atlikėjai. čiau Rabašiovo. Keletą žodiuų apie kitus trū Režisūrai reikėtų pagalvoti kumus, kurių dramos, būrelis ir vedant Olios Vasilkovos savo jėgomis pašalinti negali. (Roza Gaj, Fizikos-matematikos Reikalas liečia dekoracijas. fakulteto II k.) liniją. Nereikia įrodinėti, kad su to Pirmajame veiksme mes ma kiomis Šekspyro laikų dekora tome Olios ir Boriso (Semio cijomis negali daugiau eiti nė nas Spivakas, Fizikos-matema vienas spektaklis. Universitetui tikos fak. III k.) pasimatymą, nedelsiant reikia įsigyti, kad ir apie kurį Reniova sako: „Kaip pigias, nesudėtingas, bet pilnas švelniai burkuoja!" Šitos mei dekoracijas. lės ir švelnumo ir pasigenda ma tiek pirmojoje scenoje, Baigiant, rusų dramos būrelio tiek antrajame veiksme — (Bo kolektyvui tenka palinkėti sėk risas ir Olia Reniovos namuo mės tolimesniame darbe, o se). Olia perdaug lengvabūdiš taip pat, kad jo pavyzdžiu pa ka, Borisas — per mažai jai sektų ir lietuvių dramos būre lis, kuris iki šiol dar nerodo švelnus. Kitoks turėtų būti Olios atbė- jokių gyvybės žymių. gimas pas Borisą (III veiks M. Kudarauskaltė mas), kur ji sako, „kad ir kaip ----------------
v
SPORTAS
taurės varžybos Pasibaigė VVU Komjaun Praėjusią savaitę įvyko pas so varžybos. Pasekme 7:4 įvei kutinieji universiteto komjau kę Fizikos-matematikos tenisi nimo taurės varžybų susitiki ninkus, pirmąją vietą laimėjo mai. ekonomistai. Trečioje vietoje Atkaklumu pasižymėjo tink- likę gamtininkai įveikė filolo lininkų kovos. Ypač tai pažy gus rezultatu 7:5. mėtina apie vyrų komandas, Šiais susitikimais pasibaigė kur beveik visi susitikimai bu universiteto komjaunimo taurės vo lošiami iš 5 setų. Varžy varžybos, kurios vyko lengvo bos parodė, kad žymiai sustip joj atletikoj, krepšiny, tinkli rėjo Chemijos fak. moterų ir ny, stalo tenise ir prie šach Istorijos-filologijos fak. vyrų matų lentų. Pereinamąją uni bei moterų komandos. Bendrą versiteto komjaunimo komiteto pirmąją vietą iškovojo Istori taurę laimėjo Istorijos-filologi jos-filologijos fak. tiklininkai. jos fak. sportininkų kolekty Antroje vietoje, aplenkę Che vas, laimėjęs pirmąsias vietas mijos fak. sportininkus, liko lengvojoj atletikoj, tinkliny ir gamtininkai. šachmatuose, ir surinkęs 14 taš Šachmatų varžybos taip pat kų. Gamtos fakulteto sportinin pasibaigė filologų laimėjimu. kai, surinkę 21 tašką, užėmė Toliau seka Ekonomikos ir II vietą. Ekonomistai, likę III Gamtos fak. šachmatininkai. vietoj, surinko 28 taškus. Užvakar pasibaigė stalo teniv H. Bajorūnaitė
A. Saunoris - TSRS čempionas
Šeštadienį pasibaigė šalies stalo teniso pirmenybės. Jose puikių rezultatų pasiekė uni versiteto sportininkai A. Sau noris ir Baltakis. A. Saunoris finale susitiko su savo senu varžovu Akopianu. Atkakli ke turių setų kova pasibaigė A. Saunorio naudai. Tokiu būdu Turistų
Pasinaudodami palankiu ru dens oru, universiteto turistai padarė porą sekmadieninių žy gių. Pirmojo žygio (Vilnius — Grigiškės — Trakai — Lentva ris) metu turistai susipažino su Grigiškių popieriaus fabriko darbu, Lentvaryje apžiūrėjo buvusius Tiškevičiaus rūmus. Praėjusį sekmadienį turistai aplankė Pilelę, Sudervę, kur yra įdomus, pagal Stuokos-Gu cevičiaus projektą statytas ar
Stuokos-Gucevičiaus g-vė Nr. 3, telef. 2-10-38. Spaudė „Tiesos" spaustuvė Vilniuje. Tiražas 1.000 egz.
A. Saunoris trečią kartą iško vojo TSRS stalo teniso čempio no vardą ir aukso medalį. Pralaimėję Dzindziliauskui — Paškevičiui, mūsų vyrų dveje tas Saunoris — Baltakis iško vojo sidabro medalius.
K. Kllčiauskas žygiai
chitektūrinis paminklas, pasi kalbėjo su Sudervės miestelio mokytojais. Turistiniai žygiai paliko daug įspūdžių, turistai padarė įdomių nuotraukų. Panašius žygius USK organi zuos ir ateityje. J. Stonys
Redaktorius P. MIKUCKAS Užs. Nr. 01903