VISU ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
«
Z
o
CL
TUhENTAS A
VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTiNIO BIURO. REKTORATO. KOMJAUNIMO IP °POFFSINfS SĄJUNGOS KOMITETU ORGANAS
Nr 35 (179)
|
1954 m. gruodžio 8 d.
trečiadienis
TSRS KONSTITUCIJA TA IDŽIOS ir nepajudinamos yra darbo žmonių teisės nuV' galėjusio socializmo šalyje. Šių teisių sargyboje stovi pagrindinis mūsų valstybės Įstatymas — TSRS Konstitucija. Tik Tarybinės Konstitucijos dėka tūkstančiai mūsų respub likos jaunuolių gali naudotis pagrindinėmis žmogaus laisvė mis — teise į darbą, mokslą ir poiisj — šventomis ir nelie piamomis tarybinio žmogaus teisėmis. Ryškus partijos ir vy riausybės rūpesčio, kad Konstitucijos suteiktomis teisėmis pa sinaudotų visi jaunuoliai, pavyzdys yra mūsų universiteto au gimas. Pokario metais Vilniaus Valstybinis universitetas išleido daugiau kaip 3000 specialistų, tai yra žymiai daugiau, negu visos aukštosios mokyklos Lietuvoje per 20 buržuazijos viešpatavimo metų. Buržuazija plepėjo apie teisę j mokslą, tačiau sunkus kelias laukė darbininko ar valstiečio sūnaus, jei jis tais metais ryžosi siekti mokslo. Kambarėlis palėpėj, gyvenimas pusbadžiu, o vienam-kitam laimingajam, įsigiju siam diplomą — nepabaigiamas darbo ieškojimas. Visa tai nuėjo negrįztamon praeitin. Kitoks yra Tarybų Lietuvos stu dentijos gyvenimas. Kas metai auga ir plečiasi mūsų univer sitetas. Štai, šiais metais j universitetą priimta 750 jaunuolių. Niekados dar Vilniaus universiteto istorijoje tokiam didžiulam burtui jaunimo neatsivėrė durys į mokslą, j šviesią, lai mingą ateitj. Partija ir vyriausybė, nuolatos rūpindamosios, kad Tarybinėje Konstitucijoje įrašytos teisės būtų šventai pildomos, nuolatos ir nenuilstamai rūpinasi mūsų besimokan čiu jaunimu. Netrukus po Didžiojo Spalio 37-ųjų metinių uni versitete stojo j rikiuotę naujas bendrabutis — penktas iš ei lės, kuriame apsigyveno 240 jaunuolių. Mūsų studentui, už menkutę sumą aprūpintam bendrabučiu su visais patogumais, sunku ir įsivaizduoti, kad, pavyzdžiui, Italijos ir Prancūzijos studentai už gaunamą stipendiją jokiu būdu nepajėgia išsi mokėti už butą. Jaunuolis, iškraunantis uoste anglis ar mal kas, kad šitaip užsidirbtų butui, duonai ir mokesčiui už moks lą, universitete — dažnas reiškinys kapitalistinėse šalyse. Teisę į mokslą mūsų šalyje turi visi. Tas įaugo J mū sų tarybinę tikrovę. Tuo tarpu Jungtinėse Amerikos Vals tybėse — šioje „laisvių šalyje", kaip ją vadina kapitalistai, 15-je valstijų veikia įstatymas, draudžiantis negrams mokytis vienoje mokykloje su baliaisiais. O mokyklos negrams yra toli gražu ne visose valstijose. Tokia tai yra ši „laisvių ša lis", kur viešpatauja rasinė diskriminacija, persekiojimas, kur studentas už mažiausią protestą tempiamas į Federalinį Tyri mo Biurą, o baigęs universitetą — lieka be darbo. Gi musų respublikos mokyklos, fabrikai, gamyklos, kolūkiai išskėsto mis rankomis laukia jaunuolių — specialistų, baigusių aukš tąją mokyklą. Ar bereikia kalbėti apie mūsų studentų teisę į poilsį, kurį jiems užtikrina Tarybinė Konstitucija? Šimtai kelialapių į ku rortus ir atilsinės atostogų metu ryškiai kalba apie tai. Mū sų universiteto akademinis choras, liaudies dainų ir šokių ansamblis plačiai žinomi ne tik respublikoje, bet ir toli už jos ribų. Visas sąlygas turi mūsų studentija ir sportui vystyti. Tačiau Tarybinė Konstitucija uždeda kiekvienam piliečiui ir tam tikras pareigas. Visuomeninė socialistinė nuosavybė yra šventas ir neliečiamas tarybinės santvarkos pagrindas, mūsų Tėvynės gailos ir suklestėjimo šaltinis. Kas pakelia ranką prieš šią nuosavybę, tas yra liaudies, o kartu ir kiek vieno iš mūsų, priešas. Draugiškumas, pagarba vyresniesiems, aukštos moralės principų saugojimas, pažiūros į šeimą, Į mo terį tyrumas — štai ko reikalauja iš mūsų Pagrindinis Įsta tymas. Pilnai naudodamiesi Konstitucijos suteikiamomis tei sėmis, mūsų studentai privalo šventai vykdyti ir socialistinio bendrojo gyvenimo taisykles. Kiekvienas tarybinis pilietis, kaip akies vyzdį, privalo saugoti TSRS Konstituciją, nes tai yra vienintelė tikrai demokratiška, laisvų komunizmo staty tojų Konstitucija.
Į
Sekmadienis, gruodžio 12 diena — rinkimų į Lietuvos 1SR liaudies teismus diena ! Vieningai atiduokime balsus už komunistų ir nepartinių liaudies bloko kandidatus!
Kaina 20 kao.
Universiteto kolektyvas karštai remia Europos šalių Pasitarimo Maskvoje dalyvių Deklaraciją ★
JIE BALSUOS PIRMĄ KARTĄ
★
Mes — už taiką Istorijos-filologijos fakulteto dėstytojai ir studentai gausiai susirinko į mitingą, skirtą Europos šalių Maskvos Pasi tarimo Deklaracijai apsvarsty ti. Mitingą atidarė fakulteto de kanas drg. Meškauskas. Išaiš kinęs susirinkusiems deklaraci jos esmę, dekanas pareiškė: — Mes, busimieji ideologinio fronto danbuotojai, privalome aktyviai įsijungti į ideologinio darbo stiprinimą, kovoti už ta rybinės liaudies moralinę vie nybę ir tuo įnešti savo indėlį į taikos stiprinimo reikalą. Savo pasisakyme vyr. dėst. Sprindis priminė, kokias nelai mes žmonijai atnešė vokiška sis fašizmas Didžiojo Tėvynės 'karo metais, kaip fašistai teriojo Lietuvą ir mūsų universite tą. — Dabar, — sako drg. Sprin dis, — vėl norima atgaivinti vokiškąjį vermachtą, įduoti į jo rankas net atominį bei van denilinį ginklus, tačiau tai pa daryti karo kurstytojams nepa
Vieningas Vos. pasibaigus paskaitoms, daugiau kaip 300 Teisės ir Ekonomikos fakultetų studentų ir dėstytojų susirinko J Aktų salę mitingui, skirtam Europos šalių Pasitarimo dalyvių bai giamajam Komunikatui ir Dek laracijai* apsvarstyti. x Mitingą atidarė Teisės fak. dėstytojas doc. Gorbunovas —Tuo tarpu, kai demokrati nis pasaulis visas jėgas skiria tolimesniam liaudies ūkio iš vystymui, liaudies gerovei kel ti, imperialistinės šalys kuria agresyvinius blokus, remilitarizuoja Vakarų Vokietiją, sten giasi ją priešpastatyti Europos
siseks. Viso pasaulio taiką mylintieji žmonės, pritardami Europos šalių Maskvos Pasita rimo Deklaracijai, sako griežtą „Ne!" Apie jaunimo patirtas kan čias ir vargus karo metu ir apie tai, kad tarybinis jauni mas, nuolat įsisavindamas mokslą, stovi kovotojų už tai ką gretose, kalbėjo stud. Slesoriūnas. Karštais plojimais su sirinkusieji sutiko drg. SlesoSekmadienį, gruodžio 12 d., dienai jie iš anksto ruošiasi: riūno žodžius: šimtai mūsų universiteto stu susipažįsta su kandidatų į liau — Mes tikime, kad Vakarų dentų ateis prie rinkiminių ur dies teisėjus ir tarėjus biografi Vokietijos jaunimas drauge su nų išreikšti savo valią. Liepos jomis, atidžiai seka tarptauti mumis kovos už taiką visame 21-sios bendrabučio 431 kamba nius įvykius. pasaulyje, už taikingos, vienin rio gyventojams Istorijos-filo Nuotraukoje: Liepos 21-osios gos, demokratinės Vokietijos logijos fak. I kurso studentams bendrabučio 431 kambario gy sukūrimą. Alionsui Minevičiui ir Alvydui ventojai Alionsas Minevičius ir Mitinge pasisakė dėstytojai Liaukoniui šiais metais sukako Alvydas Liaukoms susipažįsta drg. drg. Kostelnickis, Neupo- 18 metų. Netrukus jie pirmą su paskutiniais tarptautiniais kojevas, Žiugžda, prorektorius kartą balsuos. Šiai atmintinai įvykiais. A. Kuraičio nuotr. --------------------- į, Mitropolskis ir kiti. *-----------------Susirinkusieji vieningai pri tarė Europos šalių Pasitarimo UNIVERSITETO AGlTPUNKTE Maskvoje dalyvių Deklaraci jai, pasižadėjo dar našiau dirb Sekmadienį universiteto Ak papasakojo rinkėjams savo ti, mokytis, nesigailėti jėgų ko tų salėje daug susirinko 55-tos biografiją^ supažindino su savo rinkiminės apylinkės rinkėjų. darbu. Mūsų universiteto Gam voje už taiką. R. Tilvytis ,Cia įvyko minėjimas, skirtas tos fakulteto dėstytojas Rimvy TSRS Konstitucijos dienai, ir das Tarvydas, iškeltas kandida susitikimas su kandidatais į tu į liaudies teismo tarėjus, su liaudies teisėjus ir tarėjus. pažindino rinkėjus su savo pritarimas Šioje rinkiminėje apylinkėje biografija ir pedagogine' bei demokratijos šalims ir Tarybų kandidatu į liaudies teisėjus moksline veikla. Po susitikimo su kandidatais Sąjungai, — pasakė drg. Gor bolatiruojasi Lenino rajono bunovas. — Todėl taikos klau I-mojo Liaudies teismo teisėjas buvo pademonstruotas kinofilL. Auksutis simas, kolektyvinio saugumo Balys Satkevičius, kuris plačiai mas. klausimas šiuo momentu yra ypač svarbus ir aktualus. SVEČIAI IŠ KAUNO Dėstytojai drg. drg. Žėruolis ir Matijošius, stud. stud. RasimaviGruodžio 5—6 d. d. pas Che tiškai pritaikant įgytas teori čius (Teisės fak. III k.), Kavo- mijos fakulteto II kurso du nes žinias — atliekant labora liūnas (Ekonomikos fak. I k.), dentus lankėsi Kauno Politech torinius darbus. Ekskursiją Pašukonis (Ekonomikos fak. IV nikos instituto to pačio fakul Kauno studentai baigė susipa k.) pabrėžė, kad Deklaracija — teto ir kurso studentai. Svečiai žinimu su Vilniaus silikatinių kelrodis visoms laisvę mylin klausė analitinės chemijos pa plytų gamykla. čioms tautoms jų kovoje už skaitos, kurią skaitė vyr. dės Abiejų aukštųjų mokyklų kolektyvinį saugumą, prieš bet tytoja drg. Jasinskienė, apžiū studentai-chemikai yra pasiry kokius imperialistų mėginimus rėjo laboratorijas, kur plačiai žę ir toliau palaikyti gražią sukurstyti naują karą. papasakojo vieni kitiems apie draugystę. S. Daunys savo darbą su knyga bei prak (Mūsų koresp.)
ATVIRI KELIAI VISUR JAUNIESIEMS ☆
☆
Reikšminga šventė
☆
Busiu gydytoja
☆ Stovėsiu TSRS
Konstitucijos sargyboje TSRS Konstitucija! Nedaug Aš labai norėjau tapti gydy i įdomu netik operacinėj, bet yra tokių žodžių, kurie iššauk toja. Šiuo metu mano svajonė I kai dirbam savarankiškai. Ta- _ Dažnai man tenka būti kol Anksčiau negu kitur rudens lo studentams liko dar vienas tų tiek prisiminimų, praeities beveik išsipildė da tvarstomojoj ūkiuose. Kasdien praeinu sossesijos egzaminus laiko Teisės egzaminas, ir reikia manyti, vaizdų, ateities svajonių. — jau treti me sutvarkom žaiz i tinės gatvėmis. Visur matau kad šį egzaminą, paskutinį ru fakulteto studentai. Pirmieji Prisimenu.. . Prie silpnos ži tai, kaip peržen das, sutvarsto- kylančius naujus pastatus, vis dens sesijoje, teisininkai su egzaminai rodo, kad daugelis balinės lempos šviesos sėdžiu giau universite me ’ leidžiam didesnį derlių nešančius lau tiks gerai pasiruošę. V k. studentų yra gerai įsisa įsikniaubęs į kn^ą, ir jaučiu, to auditorijos ■K injekcijas. Čia kus. Matau ir kaskart augantį vinę išeitą medžiagą. Baudžia Tačiau kurso komjaunimo kaip šiurkšti nuo darbo ranka slenkstį. ■fc t negalima dirbti tarybinį žmogų, kurio iškovoji mosios teisės ir proceso ciklo organizacija dar nepasiekė ima glostyti mano galvą. Norint tapti W JŽ bet kaip, nes mus saugo TSRS Konstitucija. studentų Bakučionio, Jochelso šimtaprocentinio studentų pa —Skaitai ir skaitai. .. Ech, geru gydytoju, įO ‘J juk dirbi ne su Tačiau mūsų visuomenėje žangumo moksle. Tai liudija no, Kazlausko, Šulmano atsa kad nebūtų kišenė kiaura, reikia daug mo daiktu, o su yra dar atsilikusių elementų, Grosmanaitės, Ratkutės ir Ved- mokslinčium savo sūnų pada kytis, perskai kymai įvertinti labai gerai. gyvu jaučian- kurie pažeidžia TSRS Konstitu Gerą žinių įsisavinimą, mo lūgos iš valstybinės teisės pagr. ryčiau, nors vienas Povilėnas tyti daug me čiu žmogum. ciją. Su jais kovoja tarybinis kėjimą spręsti aktualius teori probl. egzamino gauti patenki universitetą baigtų,' — su šird džiagos. Bet tik Dirbi atidžiai, teismas. nius klausimus parodė Civili nami pažymiai, kurie parodė gėla nuskamba tėvo žodžiai. roji medicina, sukaupus visą Aš noriu tapti geru teisinin nės teisės ir proceso ciklo stu per silpną bendrą poltinį-visuo- Šiandien pragarmėn nusmego galima sakyti, dėmesį, kad tik ku, todėl kiekviename žings dentai Apanavičius, Dapkevi- meninį išsilavinimą. tie laikai, kada viską diktavo prasideda tik nesuteikus ligo nyje^ kaupiu žinias, kad vėliau čius, Tuliševskis, Tamošiūnai pinigas. Didelės permainos įvy nuo trečio kur niui skausmo. galėčiau panaudoti jas busima O. Šerkšnaitė tė, Žemeckaitė ir kiti. Šio ciikko per tą laiką mano gimtaja so, kai prade Mūsų šaly jame darbe liaudies interesams me kaime. Šiandien aš studi dame lankytis kiekvienas gali ginti. Tarybinis gyvenimas rei juoju universitete, kartu su ki klinikose. pasiekti užsi kalauja iš mūsų ne tik gerai tais naudojuosi bendrabučiu, Jaudinanti VISŲ STUDENTŲ IR SIENLAIKRAŠČIŲ REDKOLEGIJŲ brėžtą tikslą. Jį dirbti tą ar kitą darbą, bet taip skaityklomis, bibliotekomis, praktika! Apie DĖMESIUI siekti reikia su pat būti aktyviu visuomeni moksliniais kabinetais. ją aš ir noriu truputį pakalbėti. meile, su užsidegimu. Kiekvie ninku, domėtis visais aplink TSRS Konstitucija man ir Man, kaip ir visiems mūsų nas su specialybe surištas da vykstančiais įvykiais, nebūti š. m. gruodžio mėn. 16 d. 19 vai. Aktų salėje (Čiurlionio visam tarybiniam jaunimui už kurso studentams, darbas klini lykas turi jaudinti studentą. jiems abejingu. Kiek sugebė g-vė 23) įvyks tikrina teisę į mokslą. Mes, kose labai patinka. Ypač chi Tada mes galėsime būti gerais siu, stengsiuosi padaryti tai. „KOMJAUNIMO TIESOS" SKAITYTOJŲ KONFERENCIJA, studentai, kiekviename žings rurginėj. Čia nepastebi, kaip specialistais, galėsime teikti Tai bus mažytis mano atsilygi dalyvaujant „Komjaunimo tiesos" redakcijos darbuotojams. nyje jaučiame tėvišką Komu praeina ištisos trys valandos. naudą kitiems, galėsime atsi nimas už visa tai, ką man su Konferencijos proga bus organizuojama VVU fakultetinių, nistų partijos ir Tarybinės vy Užmiršti viską aplink, tik matai dėkoti mūsų Tėvynei, kurios teikė TSRS Konstitucija. Bai kursinių (grupinių) bei bendrabučių sienlaikraščių apžiūra. riausybės rūpinimąsi mumis. nuolat keičiantį savo išvaizdą Konstitucija užtikrina mūsų gęs universitetą, tvirtai stovė Redkolegijos pristato sienlaikraščius gruodžio mėn. 13 d. nuo B. Povilėnas, operacinį lauką, įrankius, grei siekimų įgyvendinimą. siu jos sargyboje. 15 iki 19 vai. į VVU komjaunimo komitetą. Istorijos-filologijos fak. tai judančias chirurgo ir jo D. Bistrickaltė, P. Rasimavičius VVU komjaunimo komitetas I k. stud. asistentų rankas Medicinos fak. III k. stud. Teisės fak. III k. stud. Egzaminai Teisės fakultete
' o,
Dirbti kitais metodais v
FELJETONAS
Kada USK valdybos pirmi Universitete yra ir gerų sekninkas drg. Korkutis baigė sa. cijų. Apie jų darbą kalba pa rezultatai. Kasmet stiprė vo ataskaitą, daug VI universi siekti ja slidininkų sekcija, neblogai teto sporto klubo konferenci savo klausimus sprendžia tinkjos dalyvių kritikavo valdybą,, liniukai, pakili ir jaunos irkfizinio lavinimo ir sporto ka. luotojų sekcijos narių dvasia. Mnie beskonečno žalj — Žinai ką, Regina, — paki tedrą, kėlė gerų minčių, reika Taigi, dirbti reikia sekcijose Tvoich nesbivšichsia lia nuotaika mėgaudamasi pa lavimų. Tačiau tenka pastebė. Žinoma, joms nuolat turi vado mečtanij... — sakoja Maigytė. — Parvažiuo ti, kad dauguma kalbėjusiųjų vauti USK valdyba. Ir ne tik j kaimą ir užsirišu skarelę paskutinį žodį kažkodėl daini ju : vadovauti, bet taip pat nuolat apsiribojo iškeldami trūkumus štai šitaip, naujoviškai. Einu ninkas ypatingai pabrėžia, už kontroliuoti. Pernai, kaip žino tos ar kitos sekcijos darbe, o sodžių, visi į mane taip tęsia. Maigytė dar akimirką pa- per mažai kas bandė paanalizuoti me, nebuvo svarstytas jokios spokso, jog man net nepatogu rymo susimąsčiusi, bet staiga sekcijos darbas. Šią klaidą giliau valdybos darbo trūku darosi, bet laikausi. „Juk aš susigaudo: spyruoklė išsisuko. jau diplomantė, geografė!" — mus, mažai tesustojo ir ties reikia nedelsant ištaisyti. Energingas rankų darbas, ir Drg. Korkutis ataskaitoje pa drg. Korkučio pranešimu. O pagalvojau. Visą laiką taip patefonas vėl normaliose vėžė skarelę ir pranešiojau... žymėjo apie apgailėtiną darbą apie jį buvo kas kalbėti. se. Vėl sklinda liūdesio ir siel Pranešimas, tiesa, buvo gana fakultetuose. Čia sportinis dar varto garsai, skelbią miglas ir — O šiaip kas ten gero? netrumpas: apžvelgtos visos bas pagyvėja tik prieš varžyįikimo pirštus gyvenime. Pui — Oi, nekalbėk! Nepatinka sekcijos, visi fakultetai. Deja, bas. Tada vargais negalais suki plokštelė, ji pirkta Rygoje. man kaimas. Purvas rudenį. Aš visa tai buvo padaryta pavir renkamas ir nario mokestis. O ana dar prieškarinė! Dabar nesuprantu: žmonės, tur būt, šutiniškai, pagal daugelį metų Toks skubotas, kampanijinis veidmainiauja, važiuodami dirb Nacionalinis klausimas Balkanuose ilgą laiką buvo nesan tokių nėra. atsilieruošimasis varžyboms nusistovėjusį štampą. ti į kaimą. Kaip tai galima?.. taikos, vaidų ir karų priežastimi. Susikūrus liaudies demo pia jų rezultatams, jų kovingu Trinkteli durys, ir įbėga RePranešime nebuvo analizės. kratinei santvarkai, šis klausimas buvo naujai išspręstas. Tei gina, linksma, patenkinta, To- — Iš tikrųjų, ten neįdomu. mui. Fakultetus paprastai tem Pvz., Korkutis trumpai paminė fak. diplomantą Joną Bareiką jau seniai domino ši tema. kios jau visos Ukmergės že- Kai vasarą man draugai pasiū jo, kad dauguma USK valdy pia tik atskiri sportininkai, ku sės Bareika pasirinko ir savo diplominiam darbui. Šiuo metu mės dukros.. . lė nuvažiuoti patalkininkauti bos narių abejingai žiūrėjo į rie treniruojasi centrinėse sek Ją jau surinkta ir susistematizuota visa reikalinga medžiaga. porą dienų į Molėtų rajoną, aš savo darbą. Kodėl jie taip dir cijose, į kurias jie atėjo ne Diplominis — Valensija. . . Tra lia lia. .. jau pradėtas rašyti. Drg. Bareika yra nu tra lia lia. Žinai, Aldut, sugal jokiu būdu neprisiverčiau, nes bo, kodėl jis pats nekontrolia- fakultetų SK valdybų darbo matęs savo darbas diplominį darbą baigti dar iki žiemos atostogų. vojau vėl perdažyti bliuzikę. .. šeštadienį buvo šokiai, o šodėka. Fakultete, kuriame nėra drg. Korkutis nepaaišvo, Sėkmingam diplominio darbo rašymui labai daug padeda dar kių, pati žinai, aš nemėgstu sportininkų, užsiiminėjančių kino. Iš drg. Korkučio darbo — Pritariu. bo vadovas doc. Bulavas. praleisti. ataskaitos teko padaryti išva- universiteto rinktinėje, koman Nuotraukoje: Teisės fak. diplomantas Jonas Bareika prie — Tai gerai.. . Atnešk van dą, kad pats pagrindinis spor- dos net nesukomplektuojamos. savo Aldona ir Regina papasakoja diplominio darbo „Maiksistinis-lenininis nacionalinio denėlio — šiltučio, šiltučio. .. tinio darbo baras turi vykti Tai liečia Chemijos, Medicinos, kausimo savo artimiausius planus: pra O tu, ko išsprendimas europinėse liaudies demokratijos šalytokia rūgtelėjusi? USK valdyboje. Taip praėju Teisės fakultetus. eis dar keli mėnesiai, ji apgins A. Anskaičio nuotr. — Šiaip sau, numykė AI- diplomą ir važiuos. .. į Kauną. Išvada aiški: nuolat dirbti #•". siais metais ir buvo daroma. ------------k ★ ----------dona, bet netrukus paklausė: fakultetuose. Čia turi iškilti Konferencijoje šis teiginys kri Tik į Kauną. Ten taip puiku, — Regina, sakyk _ man atvirai, ______ be to, teta yra. Ir berniuką pirmieji sportiniai studentų ga tikos nesusilaukė. K. BŪGAI kokie tau berniukai patinka? ATMINTI V Universitete veikia 16 sporto bumai, čia jų paruošiamasis ten ras. Gražų. Būtinai su auk — A! .. Užsigeidei. O tu ar siniu dantimi, kelnės ant kansekcijų. Visų šių sekcijų bylos etapas. Gruodžio 8 dieną sukako 30 mas" ir „Būgos kalbiniai dar pasakysi? aplen- metų, kai mirė didysis lietu < tvarkingai išdėliotos spintoje. Konferencijos dalyviai to.., O jos draugystė su Regi-( — Pa. Nuostabus, atrodo, rūpestingu kė ir dar vieną atsakingą USK vių kalbininkas Kazimieras Bū bai". Jna nenutrūksianti... Drauge su LTSR Mokslų aka 1 — sportigerai... Man patin mas. Tačiau pakanka atskleisti valdybos darbo barą demijos lietuvių kalbos ir lite ka.—.. Na Regina Svilainytė pritaria, man. .. na tokie — blatbet kurią pasitaikiusią bylą, nę agitaciją ir propagandą. ga.Lietuvių kalbos katedroje ju ratūros ir universiteto nūs... Šokiuose bet susimąsto: „Draugystė? Ar jie labai suka, kai pamatysi, kad dar yra to USK sienlaikraštis, pavyzdžiui, biliejaus proga surengta paro lietuvių instituto kalbos katedra sureng o po to lydi... Toks ir pabu jos draugės? Ir argi kaime tik kių sekcijų, kurių bylose tegu tik lėkštai fiksuoja svarbesnius dėlė, kurioje išstatyti Būgos tame minėjime (pranešėjas doc. čiuoti nežioplas... Kitas ran rai bloga Aldonai? Gal nebloga li tik instrukcijos apie tai ko sportinio gyvenimo įvykius, pa kalbiniai darbai, kaip pvz., Žo Palionis) dalyvavo daugiau gosi, rangosi ir neišdrįsta. Ne būtų ir ten padirbėti? Bet ką ji kią dokumentaciją sekcija turi sirodo tik švenčių progomis dynas, „Kalba ir senovė", „Ais- kaip 130 instituto bendradarbių vesti. Sekcijose, kurios yra spor (buvo atsakingi Padleckas ir tiški studijai" ir kt. mėgstu tokių! Mano vyras bus čia dabar!" — jos mintys pa bei universiteto dėstytojų ir krypsta kita linkme. Jau laikas Degutis). Visiškai nebuvo iška blatnas, oi, — baigė Regina. tinio darbo universitete pagrin Lietuvių kalbos dialektologi studentų. eiti į šokius! Kas kada bus, das, nieko neveikiama! Niekam binta sportinių vitrinų, diagra jos ir istorinės gramatikos bū Būgos kalbinių darbų temo- Aldona pagalvojo: ne paslaptis, kad apgailėtinoj mų, artimiausių varžybų anon relio iniciatyva įvyko K. Būgos mis parašyti du diplominiai — Žinoma, skonio dalykas... kas ne, o dabar šokti, šokti. man tokie nepatinka. Jie Amžinai šokti, amžinai suktis. padėtyje yra universiteto krep sų. 75 metų gimimo ir 30 metų darbai, vienas darbas moksli- bet daugumoje plikšiai. Žiūrėk, Juk jaunystė bėga. šinio komandos. Maža to, kad. Naujajai USK valdybai rei mirties minėjimas, kuriame gau niam būreliui, Lietuvių kalbos jau keleri metai vis silpna vy kia pagalvoti ir apie naujas siai dalyvavo dėstytojai ir stu katedros vyr. laborantė Lu- blatnas, blatnas, o kojinės tik ... Ir prieš jos akis vėl šo lų komanda, — per šiuos me sporto vakarų formas. Praėju dentai. Atsiminimus apie Būgą kauskaitė ruošia disertaciją te riausiai kiauros. Man patinka kių salė. Ją kviečia puikūs ber tus atgal pažygiavo ir moterys. siais metais vykę vakarai, bū papasakojo prof. Balčikonis. ma ,,K. Būgos vaidmuo lietuvių tokie vyrai, kurie turi logikos: niukai, kurie šypsosi, klausia Patys krepšininkai tai mato, davo vienodoki, su ta pačia Antro kurso studentai Karvelis literatūrinės kalbos istorijoje". viskuo apsirūpinę Žinoma, to vardo. Ji iš pradžių pameluoja. maža. Štai prieš pusvalandį iš Taip įdomiau! Pro pečius ji bet išvadų jokių. Kalta tada ir sportine programa. Po meninės ir Vitkauskas padarė praneši> manęs išėjo vienas: turi moto mato kai kurių nešokančių USK valdyba, ir rektoratas, ir dalies vykdavę šokiai neįgau- mus temomis: ,.Būgos gyveniL. Steponavičiūtė ciklą, pavažinėti žada... daug dar kas, bet tik ne jie davo laisvos, draugiškos for merginų veidus. Ji kupina pa— Na ir sekasi tau, ■— sitenkinimo jausmo. patys. O ką veikia sekcija? Ar mos, nes viską sugadindavo į buvo bent sykį karštai pasigin salę visuomet įsibrauną šokių pliaukštelėjo delnais Regina. M U M S RAŠO — Cha-cha, rimtosios.. . Vi—Taigi žadėjo... Ir vardą sur prasmę įžiūri. Žiūrėkit nečyta dėl darbo metodų ar bu profilio žmonės, nieko bendro turi, bet aš jį ėmiau ir pavi žiūrėjusios, tokios vaikinams vo kada pareikštos pretenzijos neturį su sportu. jau. . . treneriams? Nebuvo. Tokių at Konferencijoje daug sveikos įrengti bufetg nepatiksite. skiros sporto sekcijos kolekty kritikos buvo pareikšta fizinio — Kodėl? Regina tvirtai .įsitikinusi sa vo susirinkimų nebuvimo išda auklėjimo ir sporto katedros Praėjusiais mokslo metais bės per 10 min. pertrauką nu — Jo nosis truputį smailoka. voje komandose nėrą sveiko vedėjo drg. Babkino, rektorato, Istorijos - filologijos fakultete bėgti į šj bufetą ir spėti už Man tokie nepatinka. Ir, bend vo nuomonės teisingumu. Min tyse pagalvoja apie savo drau draugiškumo, kritikos ir savi- visuomeninių organizacijų at veikė bufetas. Gera būdavo kąsti. Atsižvelgiant į tai visai rai, veidas toks šlakuotas. .. 'kritikos. Jokios kritikos konfe žvilgiu. į ką, be abejo, bus at pertraukos metu, užbėgus į bu tikslinga būtų vėl atidaryti bu Regina pagaliau pasiūlė baig gę Aldoną ir perfrazuoja kaž rencijoje nesusilaukė drg. Ci- sižvelgta. fetą, suvalgyti bulkutę ar bu fetą Istorijos-filologijos fakul ti pokalbį ta tema. Buvo uždė kurio jaunojo poeto posmą: „Ir žauskas, kuriam buvo patikėtos Naujai išrinkta USK valdyba terbrodą, išgerti vieną-ikitą teto patalpose. ta plokštelė „Lakštingalos tan taip pakalnėm ir kalneliais vingiuoja mūsų, Aida, kelias". atsakingos krepšinio sekcijos (pirmininkas Zabulėnas) tuo stiklinę kisieliaus, juk būna Tuo turi artimiausiu metu su go" ir imta dažyti bliuzelė. pirmininko pareigos. Drg. Ol jau turi visą savo darbą nu dienų, kai paskaitos baigiasi sirūpinti universiteto ūkio-adz Pakalnėm ir kalneliais.. . šauskas, susižavėjęs saviveik- kreipti į sekcijas, fakultetus, tik 17 ar 19 vai. ministracijos skyrius ir visuo Sakoma, kad tai — gyveni la, visiškai nekomjaunuoliškai nes už poros mėnesių — pir Šiemet tokio bufeto fakulte- meninės organizacijos. mas. . . Vargu, ar galima tuo savo darbą perjungė į kitus masis LTSR Aukštųjų mokyklų te nėra. Tiesa jis yra UniverA. Balčiūnas Šiandien Aldona grįžo iš na patikėti!.. bėgius, ko pasėkoje sekcija IV spartakiados etapas. siteto centriniuose rūmuose. Istorijos-filologijos fak. mų, ir draugės dalijasi įspū merdėjo. S. Danilevičius Tačiau filologui nėra galimyII k. stud. džiais. D. Salnaitytė
Maži fragmentai iš „didelio" gyvenimo
Moralinių - politinių mokslų dar pasiliko Vilniuje, regist- kalo pradžioje pabrėžęs savo skyrimą liaudžiai, fakultete pažangūs profesoriai ruodamasis universitete klausy istorijos kritikavo feodalipę baudžiavinę ti paskaitoms iki 1823 m. ru sekdamas Leleveliu, Daukantas atsisakė nuo romėniškosios lie santvarką, pasisakė prieš klasi dens. Pirmą nes privilegijas. Iš teisininkų, Daukanto, kaip istoriko, susi tuvių kilmės teorijos. S. m. gruodžio 6 d. sukako tiriamojo darbo užmoju, ryšiais kurių paskaitų Daukantui teko formavimui didelę reikšmę tu kartą Lietuvos istorijos moks 90 metų nuo žymaus Lietuvos su pažangiaisiais visuomenės klausyti, ypač tuo pasižymėjo rėjo 1821—1823 m. klausyto le Daukantas demaskavo sa rašytojo, liaudies švietėjo ir sluoksniais, gausiu išleidžiamų Ignas Danilavičius (1781—1843), sios visuotinės istorijos ir vi vo veikalu feodalinės Vakarų istoriko Simąno. Daukanto specialistų skaičiumi Vilniaus dėstęs universitete įgimtąją ir suotinės statistikos paskaitos Europos agresiją, nukreiptą (1793—1864) mirties. Plati Dau universitetas daug prisidėjo politinę teisę, Lietuvos civilinę pas prof. Joachimą Lelevelį prieš lietuvių tautą. Pravesdamas mintį, kad tautos pagrin kanto veikla buvo parengta prie Rusijos tautų demokrati teisę ir rusų" politinę teisę. (1786—1861). Lelevelis buvo dar jam besimokant Vilniaus nės kultūros ugdymo, tėvyni 1819 m. Daukantas gavo tei pirmuoju istoriku, kuris ne das yra laisvieji valstiečiai, universitete, kur susiformavo nio mokslo vystymosi. Baudžia sių kandidato (taip vadinosi iš vien tik kritikavo feodalinę Daukantas parodo sunkią bau jo pasaulėžiūra, prasidėjo jo vinės sistemos irimo, klasių ko laikiusieji valstybinius egzami baudžiavinę santvarką, bet ir džiauninkų padėtį. Daukantas literatūrinis darbas. vos paaštrėjimo sąlygomis uni nus ir pristatę specialybės ra bandė parodyti valstiečių isto savo „Darbuose" nepakilo iki kvietimo į atvirą revoliucinę Daukantas gimė 1793, X. 28. versitetas padeda formuotis lie šinį baigią universitetą studen riją, skirtingai nuo dvarinin- kovą, bet jis pasirodė idėjiškai neturtingų karališkųjų valstie tuvių demokratinės kultūros tai) laipsnį, tačiau neturėdamas kiškų istorikų parodyti istori artimas tiems visuomenės Čia imta domėtis vals bajorystės dokumentų savo nės Rusijos tautų draugystės čių šeimoje. Baigęs 1814 m. daigams. sluoksniams, kurie palaikė de tiečių gyvenimu, jų buitimi, diplomo atsiimti nebandė. Bai šaknis su didžiąja rusų tauta, Žemaičių Kalvarijos keturklasę etnografijos mokslas, gęs universitetą, Daukantas du už ką jo veiklą aukštai verti kabristų judėjimą. Stengimasis mokyklą, kurioje jis buvo vie kuriasi domimasi lietuvių kalba, tauto metus pasišventė istorinėms no Marksas. Savo darbuose iš parodyti lietuvių tautos istoriją nas iš geriausių mokinių, Dau saka. sąryšyje su broliškos rusų studijoms klausydamas Igno Lietuvos istorijos dar 1808 m. tautos istorija, kad Lietuvos kantas pėsčias iškeliavo į Vil nių, čia baigė gimnaziją ir Universitete Daukantas mo Onacevičiaus (1780—1845) pa Lelevelis galutinai sugriovė valstiečiai ne visada buvo bau kėsi moralinių-politinių (teisės skaitų. Onacevičius tuo laiku reakcinę feodalinę koncepciją džiauninkais, nušviesti Vakarų 1816 m. įstojo į universitetą. dėstė universitete visuotinę ir apie Lietuvos feodalų kilmę iš Europos feodalinę agresiją, re Lietuvos prijungimas prie ir istorijos) mokslų fakultete, Lietuvos istoriją, Karaliaučiaus romėnų, iškėlė mintį, kad ir akcini Romos popiežių vaidme Rusijos sprendžiamai atsiliepė klausydamas taip pat ir kai archyve buvo surinkęs daug Lietuvoje buvo pirmykštė bend nį lietuvių tautos istorijoje, kuriuos dalykus literatūros ir į- vienintelės: tuo laiku Lietu medžiagos Lietuvos istorijai. ruomeninė santvarka. Nuo 1819 sudaro svarbią teigiamą Dau laisvųjų menų fakultete. voje aukštosios mokyklos toli Studijų pradžioje Daukantui Onacevičius skatino studentus m. Lelevelis pradėjo rinkti me kanto, kaip Istoriko, reikšmę. mesnį vystymąsi. Daukanto istorija, padėdavo džiagą Lietuvos istorijai, kuri įspūdį padarė prof. domėtis mokymosi metais Vilniaus uni didelį įspūdj jiems savo patarimais, leisdavo buvo išleista 1861 m. prancū Tačiau visuomeniniųipolitinių versitetas drauge su Dorpato Godfridoi Ernesto Grodeko (an- naudotis surinkta medžiaga. ziškai ir 1863 m. lenkiškai. pažiūrų ribotumas neleido Dau literatūros ir senųjų (dabar Tartu) universitetu tikinės Brangindamas jį, Daukantas Domėjosi Lelevelis taip pat kantui teisingai nušviesti dau kalbų) paskaitos. Grodekas buvo stambiausiomis Rusijoj laiškuose vadino Onacevičių Lietuvos archeologine medžia gelį svarbių klausimų. Daukan aukštosiomis mokyklomis, žy skatino studentus užrašinėti geriausiu tas klaidingai laikė baudžiavą ga. savo draugu. miais tėvyninio mokslo cent lietuvių tautosaką, versti ją į esant tik kitų kraštų feodalų rais. Universitete buvo propa kitas kalbas. Dirbdamas biblio 1821 m. baigęs klausyti kur 1822 m. Daukantas parašė sa primestu padariniu, idealizavo guojama pažangi teisės moksle tekos direktoriumi, Grodekas są pas Onacevičių, Daukantas vo pirmą istorinį veikalą „Dar ir aukštino Lietuvos feodalų istorinė mokykla, per visuome daug rūpinosi naujausios moks bandė atsiimti savo kandidato bai senovės lietuvių ir žemai veiklą, nematė klasių kovos. ninių mokslų paskaitas buvo linės literatūros, ypač visuo diplomą, bet be bajorystės do čių", iš kurio vėliau išaugo Lietuvos praeities didingumo kritikuojama baudžiavinė san meninių mokslų srityje, gavimu kumentų, kuriuos padirbtus pri visi jo vėlesnieji veikalai, skir I parodymui jis sąmoningai suta tvarka. Savo darbuose Andrius ir rankraščių rinkimu, ryšių su statė tik 1825 m., jo negavo. ti apžvelgti Lietuvos istorijai patino lietuvius su geruliais. Sniadeckis (1768—1838) propa kitomis Rusijos mokslo įstaigo Šis įvykis (dokumentų padirbi iki XV a. vidurio. Skirtingai mas) uždėjo antspaudą jo vi nuo reakcinės, feodalinę bau Žymią reikšmę, kuriantis Lie gavo gyvųjų organizmų nagri ms plėtimu. nėjimą glaudžiame sąryšyje su Grodekas sužadino Daukanto sam tolimesniam stengimuisi džiavinę santvarką ginančios tuvos etnografijos mokslui, su mtiaiuia ir jvaiua, apie oave save tmedžiagą, istoriografijos, Daukantas ėjo vaidino „Darbuose" paskelbta jų egzistavimo sąlygomis. domėjimąsi literatūra kalba, naikinti upic demokratinės Lelevelio istori etnografinė medžiaga apie Lie Priešakinio mokslo pasiekimų paskatino jį užsiiminėti litera-1 slėpti savo biografiją. Negavęs diplomo, Daukantas nės mokyklos keliu. Jau vei- tuvos valstiečių medžiaginę ir propagavimu, plačiu mokslinio-tūrine veikla.
DAUKANTAS VILNIAUS UNIVERSITETE
LV 52325
Redakcijos
adresas: Vilnius, Stuokos-Gucevičiaus
g-vė Nr. 3, telef. 2-10-38. Spaudė „Tiesos" spaustuvė Vilniuje. Tiražas 1.000 egz.
dvasinę kultūrą, ypač XVII— XIX a., nors Daukantas šiuos klausimus ir nepilnai tenušvie tė. Svarbią reikšmę turi Dau kanto paskelbti lietuvių ir ru sų tautų bendravimo faktai, kai kurių papročių aprašymai, paskelbta^ „Darbuose" princi pas, kad reikia rūpestingai rinkti ir saugoti praeities lie kanas. Daukanto „Darbai”, nors ta da išspausdinti ir nebuvo, ta čiau suvaidino didelę reikšmę Lietuvos istorijos mokslo isto rijoje. Be „Darbų" 1824 m. Daukan tas išvertė Fedro pasakėčias, kurių prakalboje ragino rinkti lietuvių tautosaką. Savo vėlesniuose veikaluose Daukantas toliau vystė pažiū ras, pareikštas „Darbuose". Dirbdamas Rygoje ir Peterbur ge jis suartėjo su priešakiniais demokratiniais Rusijos sluoks niais, savo paskutiniame veika le „Pasakojime apie lietuvių tautos veikalus senovėje" (1850) sugebėjo atskleisti ir pa rodyti reakcines Lietuvos feo dalų veiklos puses. Jam nebu vo svetimas 1830—1831 m. su kilimas, kurio laikotarpio tau tosaką jis rinko. Nors savo pažiūromis Dau kantas ir nepakilo iki revoliu cinių demokratų lygio, tačiau lietuvių kalbos kėlimas, litera tūrinė veikla, etnografiniai bei istoriniai jo darbai sudaro svarbų indėlį lietuvių kultūri niam palikimui. Z. Kondratas Redaktorius P. MIKUCKAS
Užs. Nr. 01989
»