Kt WYAA/V<W/ WVWVAZW’
VISU ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
FONETIKOS KABINETE
Nr. 36 (180)
ketvirtadienis gruodžio mėn.
Didelę paramą studentams, studijuojantiems svetimas kalbas, teikia Filologijos fak. fonetikos kabinetas. Jis aprūpintas geriausia garsus įrašančia aparatūra, schemo mis ir diagramomis, kalbos organų maketais. Visa tai labai padeda gerai įsisavinti taisyklingą tarseną. Speciali aparatūra padeda renkant bei papildant ver tingą pasaulio kalbų įrašų kolekciją. Jau įrašytos in dų, kinų, atskirų negrų tau telių ir kt. kalbos. „Za radianski kadri" Kijevo Valstybinis T. G. Ševčenkos vardo universitetas
<>
1954 m.
ŠALĮ e s AUKŠTOSIOSE MOKYKLOSE
Kaina 20 kap. VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
IKI EGZAMINŲ-15 DIENŲ i KI EGZAMINŲ sesijos liko vos pora savaičių. Neužilgo -*■ šimtai studentų ateis prie egzaminų stalo, kad parody tų, ko išmoko, žengdami dar vieną aukštojo mokslo pakopą, Egzaminai — valstybinės svarbos dalykas, viso universiteto darbo patikrinimas. Tam, kad egzaminai nebūtų studentams staigmena, kad studentai galėtų tinkamai jiems pasirengti, reikia sudaryti visas sąlygas sėkmingai mokytis. Fakultetų dekanatai, kated rų vedėjai nedelsiant turi susirūpinti tuo, kad būtų pašalinti visi trūkumai mokymo procese. Mokymo planai privalo būti užbaigti laiku. Negalima prileisti, kad paskutinėmis se mestro dienomis kai kurie dėstytojai paskubomis skaitytų neišeitus dalykus. Egzaminų sėkmė daugiausia priklauso nuo pačių studentų darbo. Nuo to, kaip studentai išstudijuos atskiras disciplinas, priklausys Įskaitų bei egzaminų kokybė, Tik sistemingai ir atkakliai mokantis galima pasiekti gerų rezultatų egzaminų metu. Dauguma universiteto studentų, kad laiku pasirengtų įskaitoms bei egzaminams, skiria tam reikiamą dėmesį, Jie mokosi ištisą semestrą ir nešturmuoja sesijos metu. Iš to kių studentų galima pažymėti Chemijos fak. IV kurso stud. Bunikj, Medicinos fak. stud. Rubiną ir daugelį kitų. Tokių pavyzdžių rasime kiekviename fakultete. Tokiems studentams egzaminai nėra kažkokia našta, o pasididžiavimas savo darbo vaisiais. Paskaitos, seminarinio užsiėmimo praleidimas gali neigia mai atsiliepti į egzaminų kokybę. Paskaitų lankymas kai ku riuose fakultetuose yra ypač blogas. Tuo ypač pasižymi Istorijos-filologijos fakultetas. Šiame fakultete paskaitos praleidinėjamos masiškai. Yra dienų, kada fakulteto studentai pra leidžia iki 400 akademinių valandų be pateisinamų priežasčių. Negalima taikstytis su tuo, kai į seminarinius užsiėmimus at eina tik po 5 žmones. Tokie dalykai pasitaiko žurnalistikos specialybės grupėse. Blogai paskaitos lankomos Teisės, Eko nomikos fakultetuose. Fizikos-matematikos fak. matematikos spec. III kurso studentas E. Kirjackij yra praleidęs’ 83 akade mines valandas, o to paties kurso studentas Birger — 75 aka demines valandas. Prieš sesiją ir jos metu metu studentams reikia su teikti visas sąlygas laiku ir gerai ruoštis egzaminams. Didelį vaidmenj čia vaidina skaityklos, kabinetai, kurie privalo ge rai parengti savo patalpas studentų mokymuisi. Neblogai dir ba universiteto bendroji skaitykla. Šioje skaitykloje kasdien mokosi šimtai studentų. Skaitykla gražiai sutvarkyta, joje šil ta, todėl ir dirbti malonu. Gerai sutvarkyta ir politinės eko nomijos katedros skaitykla. Dar nepilnai išnaudojamos bendra bučių skaityklos, kaip, pvz., liepos 21-osios bendrabutyje, kur skaitykloje groja radijas, nelaimu prabyla pianinas. Jau dabar laikas susirūpinti konsultacijų klausimu. Kon sultacijos padeda laikantiems egzaminus įsigilinti į medžiagą, išsiaiškinti nesuprastus klausimus. Fizikos-matematikos dėsty tojas docentas Misiūnas praveda konsultacijas su II kurso studentais bendrosios fizikos klausimais, vyr. dėstytojas Šichterovas konsultuoja I kurso studentus. Konsultacijos vyksta ir kituose fakultetuose. Rimtą darbą, ruošiantis egzaminiams, dirba ir grupių kom jaunimo organizacijos. Teisės, Istorijos-filologijos, Fizikosmatematikos, Ekonomikos ir kituose fakultetuose vyko grupių gamybiniai susirinkimai, kurių metu buvo numatytos konkre čios priemonės, kaip geriau pasirengti egzaminų sesijai. Ypač didelę reikšmę tokie susirinkimai turi pirmuosiuose kursuose, kur studentai laikys egzaminus aukštojoje mokykloje pirmą kartą. Pirmo kurso studentai turi būti tinkamai informuoti apie sesiją, apie reikalavimus egzaminų metu. Didelį vaidmenį egzaminų sesijai pasirengti turi teisingas laiko paskirstymas. Jau dabar reikia skirstyti laiką, atrinkti medžiagą, reikalaujančią kartojimo, išnaudoti kiekvieną dieną ir valandą. Draugai studentai! Geią žinojimą galėsime parodyti tik nuosekliai dirbdami, mokydamiesi, prisilaikydami akademinės drausmės.
Ruošiasi egzaminams Gamtos fakulteto III kurso studentai rimtai ruošiasi egzaminams. Štai meteorologai laikys sun kų ir sudėtingą meteorologijos egzaminą, todėl studentai jau prieš mėnesį pradėjo kartoti kursą. Kiekvieną savaitę vyks ta konsultacijos, kurių metu studentai vieni kitiems išaiški na sunkesnius klausimus. Į konsultacijas dažnai atsilanko ir savo patarimais padeda doc. Styra. Nuo meteorologų neatsilieka ir fizinės geografijos specialy-
bės studentai. Jie atidžiai ruo šiasi TSRS geomorfologijos egzaminui. Šis egzaminas sun kus tuo, kad nėra jokio specia laus vadovėlio, iš kurio galima būtų mokytis. Studentai indivi dualiai pasiskaito literatūros, užrašus ir tada kartoja grupė mis. Tai duoda nemaža naudos. Be to, doc. Basalykas ruošia individualias konsultacijas, ku rių metu studentai galutinai iš siaiškina visus nesuprantamus klausimus. K. Adomavičiūtė
Egzaminų sesijai artėjant
Artėjanti žiemos egzaminų sesija Medicinos fak. II k. stu dentams nėra staigmena. Į šios sesijos egzaminus jie ateis ge rai pasiruošę. Dauguma grupės studentų per visą semestrą at kakliai ir nuosekliai mokėsi, gerai lankė paskaitas, semina rus, pratybas. Dabar, kai pasi ruošimas egzaminams yra pa čiame įkarštyje, jie stropiai lanko dėstytojų teikiamas kon sultacijas. Iš lokių studentų
pažymėtini: Radževičius, Borvinas, Sosaj, Lobačevskij ir kiti. Didelę paramą studentams ■ruošiantis histologijos egzamipui teikia doc. Finkelbrandiepė, kuri jau suteikė dėstomo.s disciplinos penkias konsultaci jas. Šios grupės studentai į eg zaminus ateis tikrai gerai pasi ruošę ir parodys tinkamą da lyko žinojimą. A. Gumbaragytė
I VISALIAUDINĖ ŠVENTĖ
Ankstyvas gruodžio 12 dieno: rytas. Lauke švilpia žvarbus vėjas, blaškydamas protarpiais krintančias snaiges, Šeštą vapirmiems landą, nuaidėjus Kremliaus kurantų dūžiams plačiai atsivėrė rinkiminių apy linkių durys. Šiandien visuose Lietuvos kampeliuose respubli kos darbo žmonės švenčia įžy mią šventę — Lietuvos TSR liaudies teismų rinkimų dieną Liepos 21-osios bendrabutyje pagyvėjimas. Beveik visuose kambariuose sužibo elektros lemputės. Koridoriuose taip pa gyvas studentų judėjimas: vien skuba į rinkiminį punktą, kit tuoj pat užmezga pokalbius. Prie rinkiminio punkto stovi niuoja būrelis Teisės fakulteto Gamtos fak. studentai laboratorinės praktikos metu įtvir studentų. Dauguma jų diplo mantai. Jie čia, prisimindami tina teorines žinias. Nuotraukoje: III k. geochemikai — komjaunuoliai (iš buržuazinio valdymo laikus kalba apie smetoninius rinki kairės Į dešinę) A. Gaigalas, K. Strelcova ir J. Posečinas pet rografijos pratybų metu nustato rūgščių uolienų sudėt}. La mus, apie buožių, bankininkų bažnyčios interesams tarnavu boratoriniams užsiėmimams vadovauja vyr. dėst. Martinaitis. A. Anskaičio nuotr. sį teismą, apie amžiams pra *-----------------* eitin nugrimzdusius priespau dos metus. Juk tikrai sunki buvo Mar tyno Apanavičiaus dalia. Tary binės santvarkos dėka, jis šian Paruošti ekskursijų vadovus įvadinių paskaitų ciklui, ku dien — aukštosios mokyklos po Vilniaus miestą ir universi- rio metu būrelio nariai pagrin studentas. Su džiaugsmu Mar ktetą, sudaryti bibliografiją bei dinai susipažins su lietuvių tynas balsavo už liaudies teis parengti Vilniaus miesto ir tautos kova dėl Vilniaus mo teisėjus ir tarėjus, žinoda ’ universiteto istorijos albumus 1920—1939 m. m., su revoliuci mas, kad tuo pačiu balsuoja už — tokį sau uždavinį kelia niu darbininkų judėjimu Vil dar šviesesnę ateitį. Su tokiom mokslinis būrelis Vilniaus niuje, su Vilniaus universiteto mintim atėjo prie rinkimų ur miesto istorijai pažinti, vado istorija, su architektūriniais nos ir diplomantas Bareika. vaujamas TSRS tautų istorijos Vilniaus paminklais ir kitais Įvadiniame cikle Kupinas jaunatviško džiaugs katedros aspiranto drg. Kond- klausimais. pranešimus padarys prof. J. mo ir energijos palieka rinki rato. mų salę Ekonomikos fak. II k. S. m. gruodžio 14 d. įvyko Žiugžda, architektūros mokslų studentas Bronius Žemaitaitis ir šio būrelio užsiėmimas, kurio kandidatas drg. Budreika, VVU Istorijos-filologijos fak. II k. metu būrelio nariai išklausė Z. mokslinės bibliotekos direkto studentas Juškaitis. Jie pirmą Kondrato pranešimą tema „Vil rius drg. Vladimirovas ir kiti. kartą savo gyvenime atidavė niaus miesto istorijos (iki Di Po įvadinio paskaitų ciklo bus balsus už geriausius liaudies džiosios Spalįo socialistinės re surengtos ekskursijos po Vil sūnus ir dukras — tarybinio voliucijos) bruožai". Šiuo pra niaus miestą ir universitetą. M. Pranskus nešimu buvo padaryta pradžia teisėtumo saugotojus. — Sunku apsakyti tą džiaugs mą, — kalba drg. Žemaitaitis, SUSIRAŠINĖJIMAS APTARTI APSAKYMAI — kai pirmas gavau į rankas biuletenį. Aš dabar pasijutau Gruodžio 13 d. įvyko literaSU POETU , tikrai pilnateisiu Tarybų šalies tūros-kritikos būrelio susirinki Įdomų susirašinėjimą užmez piliečiu. Balsuodamas už liau mas, kuriame buvo aptarti VI. dies teismų teisėjus ir tarėjus, ‘, Dautarto apsakymai „Užpūsta gė Medicinos fak. II ir III aš žinau, kad balsuoju už tary grabnyčia" ir „Tėvas ir sūnus". kurso studentai su senu mūsų binės Tėvynės galybės stiprini Taip pat Dautartas paskaitė šalies poetu A. M. Praskuninu, Didžiojoje Spalio mą, už komunistinį rytojų. ištrauką iš dar teberašomos dalyvavusiu socialistinėje revoliucijoje. Šio Dvyliktą valandą dienos visi didelės apysakos „Tarūnų mis dienomis studentai gavo bendrabučio gyventojai jau vienkiemis". Pranešimą apie buvo atlikę savo pilietinę pa- apsakymus padarė R. Kašaus- nuo poeto laišką ir pluoštą reigą, bet dar ilgai rinkiminėje kas. Gyvai išsivysčiusiose dis eilėraščių. Laiške poetas pasa būstinėje nenutilo muzika, dai kusijose pasisakė Sauka, Ast koja apie savo gyvenimą ir nos. Jaunimas linksminosi, rauskas, Pakalniškis, Vaitkus ir kūrybą, prašo ir toliau tęsti susirašinėjimą. šventė visaliaudinę šventę. kt. K. Kilčiauskas R. Ramanauskaitė C. Grenda į
v
„PASAULINIŲ STUDENTŲ NAUJIENŲ" ŽURNALO PREMIJA
į į
į
Susitikimas su Prancūzijos studentais
*
į
į
du ATSIDARO rys, ir laborato laboratorijoje rija prisipildo triukš Vienoje
mo. Čia atėjo III kur so fizikų pirmoji grupė. Stu dentai užima vietas prie stalų, atsirenka reikalingus prietai sus, apžiūri juos. PeT šį semestrą III kurso fi zikams reikia atlikti trylika la boratorinių darbų. Daugelis draugų šiandien atliks paskuti nius bandymus. Visų laborato rinių darbų tematika įdomi, tu rinti didelę praktinę reikšmę, todėl studentai su malonumu juos atlieka. Ko iš mūsų nedo mina tokie dalykai, kaip garsų įamžinimas ir atgaminimas, te levizija, tiksliųjų aparatų ga myba! Greitai laboratorijoje įsivy rauja įtempto darbo nuotaika, Visi susikaupę atlieka bandymus. Laboratorinį darbą tema „Fotoefekto ištyrimas" rengiasi at likti studentas Eringis. Tiks liais, atsargiais judesiais jis sujungia schemą ir pakviečia vadovaujantį laboratoriniams darbams asistentą Mikalkevičių. — Taip. Schema sujungta ge rai, — sako drg. Mikalkevičius, apžiūrėjęs aparatūrą. — Galima įjungti srovę.
Eringis pasilenkė prie žiūro nų ir stebi, kaip, įjungus elekt ros srovę, jautri galvanometro skalė šiek tiek _ pasisuka, rodydama foto srovės stipru mą. Sąsiuvinyje išbraižytose grafose jis įrašo skaičius. — Pasiremiant jais, bus gali ma sudaryti grafiką ir sužinoti, kokios spalvos šviesai tirti tin ka šis fotoelementas, — prata ria šypsodamasis jaunuolis. — Bandymas vyksta sėkmingai. Šalia Eringio dirba studentas Galvydis. Jis šiandieną atlieka oscilografo sumontavimą. Tą darbą stebi asistentas Mikalkevičius. Prie lango tamsiai apsivilkusi mergina varto Iveronovos „Fi zikos praktikumą". Ji dar kartą peržiūri tai, ką skaitė vakar, ruošdamasi laboratorijos darbams. Tai drg. Raudonytė. Ji turi gauti aukštą vakuumą ir išmatuoti jį Makleodo monometru. Ji užverčia knygą ir įjungia rotacinį siurblį. Praeina 5 minutės ir gaunamas forvakuumas. Po to margina įjungia
difuzinį gyvsidabrio siurblį, nuolat matuo ja slėgį. Geislerio vamzdelyje pradeda švytėti violetinė šviesa. — Vakuumas dar neaukštas. Reikės ilgai laukti, — pastebi draugė, kuri šį bandymą atliko praeitą kartą. Pagaliau Geislerio vamzdely je violetinė šviesa pamažu pasikeičia į ryškiai žalią. Baro metras rodo vienos šimtatūkstantosios gyvsidabrio stulpelio slėgimą. Vakuumas pagamintas. Įdomius laboratorinius darbus atlieka ir jos draugai Latėnas, Sakalauskas, Korzun. Kiekvieną dieną šioje labo ratorijoje dirba studentai. Jie čia įgauna pirmuosius prakti nio darbo įgūdžius, patikrina praktikoje tai, ką išgirdo per paskaitas, III kurso I grupės fizikai mėgsta atlikinėti įdo mius laboratorinius darbus, vi suomet kruopščiai jiems pasi rengia. Daugelis jų jau apra šė beveik visus darbus ir prieš laiką pateiks juos įskai toms. J. Ciplys
Fizikos-matematikos fak. III k. stud.
Šių metų pradžioje „Pa saulinių studentų naujienų" žurnalo redakcija kreipėsi į viso pasaulio studentus ak tyviai dalyvauti trečiame žurnalo konkurse geriau siam trumpam apsakymui, bei vaizdeiui, poemai bei dramos kūriniui parašyti, geriausiai nuotraukai pada ryti, geriausiam piešiniui bei karikatūrai nupiešti. Vi si šie literatūros ir meno kūriniai privalėjo vaizduoti įvairias studentijos veiklos sriįis. Neseniai buvo suvesti ir paskelbti šio konkurso re zultatai. („Pasaulinės stu dentų naujienos" 1954 m. Nr. 8—9). Iš viso buvo pre mijuoti 23 darbai, kurių tar pe yra 2 darbai iš Tarybų Sąjungos. Antroji premija už foto nuotraukų seriją pa skirta Azerbaidžano univer siteto Teisės fak. IV kurso studentui Džangirui Efendzijevui. Pagal konkurso nuo status D. Efendzijevas bus apdovanotas piešimo prie monių rinkiniu, o taip pat patefono plokštelių albumu arba bibliotekėle. „Za leninskoje vospitanije" Azerbaidžano Valstybi nio ? M. Kirovo vardo universitetas
Neseniai Vidurinės Azijos Valstybinį V. I. Lenino var do universitetą aplankė Prancūzijos studentai. Susiti kimas su svečiais buvo la bai šiltas ir draugiškas. Chemijos fakulteto deka nas prof. Talipovas, plačiai papasakojo svečiams apie mokomojo ir mokslinio dar bo organizavimą fakultete. Delegacijos nariai gyvai do mėjosi studentų tautine su dėtimi, dėstomąja kalba, laisvu specialybės pasirinki mu ir pan. Po pasikalbėjimo dalyviai apžiūrėjo Chemijos fak. laboratorijas, kabinetus, kalbėjosi su studentais. Prancūzijos studentai do mėjosi, kaip paskirstomi į darbą baigusieji, ar visi gauna darbo. Mūsų studen tai prašė svečių papasakoti, kokius jie žino tarybinius rašytojus, ar yra susipažinę su tarybiniais kino filmais ir t. t. „Za stalinskuju nauku" Vidurinės Azijos Valsty binis V. I. Lenino vardo universitetas
KAIP PRAILGINTI ŽMOGAUS GYVENIMĄ
I
Kaip pasiekti, kad žmogus kiek galima ilgiau nesentų, būtų sveikas ir žvalus — tokią pagrindinę problemą nagrinėja mokslinis būrelis, praėjusių metų vasario mė nesį įsikūręs Biologijos-dirvožemio fakultete. Šio būrelio darbui vado vauja ir padeda savo pata rimais, tokie žymūs mokslo veikėjai, kaip prof. B. P. Tokinas, kuris labai daug prisidėjo prie šio būrelio darbo organizavimo, prof. N. L. Gerbelskis, doc. Z. J. Urazovas ir kt. Šių metų pirmame būrelio posėdyje buvo susipažinta su I, I. Mečnikovo artobiozo teorija. „Leningradsklj universitet"
Kelti studentų mokslinio darbo lygį Šeštadienį Filharmonijoje įvy (IŠ VVU STUDENTŲ MOKSLINES DRAUGIJOS ko universiteto Liaudies dainų ATASKAITINES-RINKIMINES KONFERENCIJOS) ir šokių ansamblio jubiliejinis koncertas, skirtas šio saviveik Kiekvienais metais mūsų uni-pravedimą. Gavus TSRS Aukšversitetas išleidžia gausų jau• tojo mokslo ministerijos in- los kolektyvo dešimtmečiui pa nųjų specialistų būrį, kurisi strukciją dėl prie katedrų vei- žymėti. Pranešimą apie an papildo respublikos pramonę,, kiančių mokslinių būrelių per- samblio nueitą kelią, Jo kon žemės ūkį, įvairias mokslo ir■ organizavimo į būrelius prie certus plačiosios mūsų šalies kultūros įstaigas. Todėl' labaii atskirų dėstytojų, SMD taryba miestuose padarė ansamblio svarbu, kad baigę aukštąjįį pavasario semestre paleido se meno vadovas V. Bartusevi mokslą žmonės būtų giliai įsi nuosius būrelius, tačiau nesu- čius. Universiteto ansamblį savinę specialybę, kad mokėtų! gebėjo trumpu laiku sudaryti karštai sveikino Kauno ir Vil universitete įgytas teorines ži■ naujus ir įtraukti j juos • stu niaus aukštųjų mokyklų atsto nias taikyti praktikoje. dentus. To rezultate reorgani vai. LLKJS CK, LTSR Kultūros Didelis vaidmuo vykdant šį zacija užsitęsė visą semestrą ministerija, Respublikiniai liau svarbų uždavinį tenka Studen ir, savaime aišku, tuo metu dies kūrybos namai, apdova joks mokslinis darbas nebuvo nojo ansamblio kolektyvą ir tų mokslinei draugijai. atskirus Jo narius Garbės raš' Ataskaitiniame pranešime dirbamas, išskyrus tik atskirus tais. SMD pirmininkas drg. Malini Chemijos, Fizikos-matematikos Po Iškilmingosios dalies įvy nas nurodė, kad per praėjusius ir Medicinos fakultetų būre ko turiningas ansamblio kon lius, kurie nebuvo reorgani metus universiteto SMD nema ža nuveikė organizuodama stu zuojami. Vadinasi, užuot suak certas. Nuotraukoje: ansamb dentų mokslinį darbą, daug tyvinus studentų mokslinį dar kolektyvas Jubiliejinės siui prisidėjo prie mokslinių darbų bą, faktiškai jis buvo sulėtin lio tos metu. kokybės pagerinimo. Vienu iš tas, o kai kuriuose fakultetuo J. Žvejo nuotr. didžiausių SMD laimėjimų rei se net sustabdytas. kritikos konferencijo kia laikyti pavasario semestre je Aštrios Isusilaukė --- n-..!-* SMD taryba ■ užj į įvykusią VII studentų moksli nę konferenciją, skirtą Ukrai blogą vadovavimą fakultetų 9 Skambėk, mūsų daina! nos susijungimo su Rusija 300 SMD. Tas vadovavimas, kaip M L/ M S R A Š O metų jubiliejui paminėti. Tai pažymėjo delegatas Butkevičius Vilniaus Valstybinio univer buvo didžiausia SMD konferen (Ekonomikos fak. V k.), buvo siteto liaudies dainų ir šokių cija universiteto istorijoj. Jos grynai kabinetinis. SMD taryba ansamblis atšventė savo 10 metu studentai savo darbuo nesidomi būrelių darbu, nežino, se iškėlė keletą naujų ir kas ir kaip būreliuose dirbama. metų jubiliejų. aktualių problemų, susijusių su Dėl SMD tarybos blogo va Kaip pradeda mokėti studen pių seniūnai Taip, pavyzdžiui, ’olesniu respublikos žemės dovavimo buvo apleistas moks tams stipendijas, prie universi stipendijas gauna Kauno Poli Jau antrus metus esu šio ūkio, pramonės vystymu, su linis darbas Istorijos-filologijos teto kasos sustoja studentų mi technikos instituto ir kitų šalies meno saviveiklos kolektyvo naujais istorijos ir literatūros ir Teisės fakultetuose. Iki šiol nios. Norėdamas gauti stipendi aukštųjų mokyklų studentai: nariu, Pažvelgus į praeitį, sunrusų kalbos ir literatūros ka ją, esi priverstas praleisti daug seniūnui išrašomas įgaliojimas, ku patikėti, kad prieš dešimt nagrinėjimo klausimais. tedrose nėra nė vieno būrelio, brangaus laiko, nekalbant jau kurį patvirtina dekanai, ir vis metų šis didžiulis kolek Geriausi universiteto studen silpnai veikia Lietuvos istori apie tai, kad kai kada stipen kas apsieina be didelio vargo tyvas buvo visiškai neskait tų darbai buvo atžymėti ir ge jos, lietuvių literatūros, žur dijos mokėjimo dieną tenka ir gaišaties. linga saviveiklininkų grupė. gužės mėn. įvykusioje Vilniaus nalistikos katedrų būreliai. Tei praleisti ir paskaitas. Ir tai at Reikalinga taip pat nustatyti Kiek daug darbo įdėjo mūsų miesto aukštųjų mokyklų stu sės fak. valstybinės teisės ir sitinka ne tik su manimi, bet tvirtą stipendijų mokėjimo fa- vyresnieji ansamblio draugai, dentų mokslinių darbų apžiū kriminalistikos būreliuose dar ir su daugeliu kitų, nes kiek kultetams eilę, nes juk anks kokiomis puikiomis pergalėmis roje, kur 49 universiteto pa- .-nevisi nariai įtraukti į moksli vienas anksčiau nori gauti sti čiau gavusieji, anksčiau ją ir nužymėtas visas ansamblio teiktiems darbams pripažintos nį darbą. veikloą. kelias. Įstojęs į šį ko išleidžia. pendiją. pirmosios vietos. Daugeliui Mūsų universitete tai laiko Reikia tikėtis, kad universite lektyvą, aš, kaip ir visi jaunieKonferencijoje buvo iškeltas darbų taip pat pripažintos II kai kurių dėstytojų formalus ma įprastu reiškiniu, ir todėl to buhalterija apie tai pagal ji ansambliečiai, jaučiu drauir III vietos. vadovavimas būreliams. Jei Fi retas kuris pagalvoja, kad tas vos — be reikalo nebevargins gišką vyresniųjų narių paraTSRS Aukštojo mokslo minis zikos-matematikos fak. doc. Ku eiles labai paprastai galima pa studentų ir nebegaišins jų mą, greitai įaugau į šią darnią šeimą. Dabar visą savo laisvaterija, įvertindama apžiūros re biliaus vadovaujamas būrelis šalinti. Ar ne geriau būtų, jei, brangaus laiko. laikį skiriu meno saviveiklai. Iš zultatus, apdovanojo piniginė yra vienas geriausių universi užuot tris tūkstančius studentų pradžių man nelabai sekėsi, B. Municas mis premijomis Gamtos fak. tete, tai prof. Pakarklio vado varginus eilėse ir gaišinus jų ypač kada paėmiau pūsti bir Istorijos-filologijos fak. studentą Butkų už darbą „Tan vavimas apsiriboja nurodymu, brangų laiką, stipendijas gru bynę. Niekaip negalėjau išgauti II k. stud. kio įtaka į sojos vegetacijos kur susirasti reikalingą me pėms paimtų ir išmokėtų gru-1 tinkamą toną: neklausydavo trukmę ir derlių", ir Ekono džiagą. Kartais temos duoda pirštai. Bet atkaklus darbas mikos fakulteto studentą But mos labai siauro pobūdžio, ir padėjo nugalėti visus sunku Mūsų medžiagos pėdsakais kevičių už darbą „Molėtų MTS jose studentai mažai gali pa i mus. mašinų parko išnaudojimas ir sireikšti. keliai jam pagerinti". Dvide Šiemet mūsų ansamblį pa „GERINTI RUSŲ KALBOS DĖSTYMĄ" šimt vienas universiteto stu Rimta kliūtimi SMD darbui pildė naujos jaunos pajėgos. konferencija nurodė materiali dentas gavo ministerijos Gar Mes visi gyvename viena minnės bazės eksperimentiniam-tiProrektorius mokymo reika dėstyme. Kai kurie dėstytojai bės raštus. riamajam darbui nebuvimą'' lams drg. Mitropolskis ir rusų nesidomi užsiėmimų vedimo -timi — kelti savo kolektyvo SMD atliko didelį darbą ir Gamtos fak. būreliams trūksta kalbos katedra praneša, kad metodikos klausimais, silpnai meninį meistriškumą, siekti už universiteto ribų. Respubli salių augalams auginti. Seniai korespondencija „Gerinti rusų ruošiasi užsiėmimams. Dalis naujų laimėjimų, skleisti lietu kos fabrikuose bei įmonėse, žadama įrengti, bet iki šiol dar kalbos dėstymą", atspausdinta dėstytojų nevykdo duotų nuro vių liaudies dainą ir šokį pla mokyklose, kolūkiuose studen neįrengtas šiltnamis, ir dėl to „Tarybinio studento" Nr. 34, dymų sudaryti rekomenduo tai suruošė 11 išvažiuojamųjų SMD darbas žiemą smarkiai buvo apsvarstyta katedros po jamos literatūros sąrašą ir su čiose liaudies masėse. Ateinan konferencijų. Reikia pažymėti trukdosi. Fizikos-matematikos stiprinti namų skaitymo tikri čiais metais įvyks respublikinė Gamtos fak. SMD tarybą, kuri fak. trūksta stalų, spintų, elekt sėdyje. jubiliejinė dainų šventė, kunimą. organizavo 4 mokslines-ateisti- ros lempučių, nėra transforma Posėdyje buvo iškelta, kad, riai jau dabar mes visu rimtuKatedra, apsvarsčiusi straips nes konferencijas, iš jų vieną toriaus, nors kai kuriuos iš tų iš tikrųjų, katedros darbe, va nį, numatė priemones ir priėmė mu ruošiamės. šefuojamame Molėtų rajono trūkumų galima lengvai paša dovaujant dėstymui ir dėstant platų nutarimą rusų kalbos Mičiurino vardo kolūkyje ir linti universiteto jėgomis. Tai praktini rusų kalbos kursą, praktinio kurso dėstymui uni Mes nesustosime ties pasiektais laimėjimais, o veršimės vis vieną kartu su Pedagoginio didelė rektorato ir profsąjun yra daug stambių trūkumų. versitete pagerinti. instituto studentais Ignalinos gos i kaltė. Silpnai organizuotas metodinis pirmyn, vis į naujus laimėji rajone. ' Naujai išrinkta SMD taryba darbas su dėstytojais, ir todėl Katedra pilnai nesutinka su mus, kad dar plačiau skambė Tačiau SMD darbe, kaip nu (pirm. drg. Bračienė) turi at dažnai daugelio dėstytojų pa dėstytojų drg. drg. Klebanskierodė konferencijoje kalbėjusie- kreipti i rimtą dėmesį į konfe skaitos nėra metodiškai pagrįs nės ir Charošilovos adresu pa tų mūsų daina. ji, dar yra didelių trūkumų. rencijoje : delegatų iškeltus trū tos, vedamos šabloniškai, nuo reikšta kritika. Katedros nuo V. Valinčlus .Vienu iš didžiausių SMD dar- kumus ! 'bei pageidavimus ir at bodžiai, neatsižvelgiant į at mone, šios dėstytojos sąžinin Istorijos-filologijos fak. bo trūkumų reikia laikyti neti- eityje i nebekartoti senų klaidų. skirų grupių specifiką. Yra gai dirba ir yra geros peda II k. stud. kusį būrelių reorganizacijos S. Januškevičiūtė daug formalizmo gramatikos gogės.
Branginti studentų Laikų
Sergu liga keistąja Tavo, na kūgiai sunkūs ties kloji „pralenkti smarkų vėją", Atrodo, bus Į naudą mums mais pravirais" ir pan. lusi širdis" ir panašiai. mylėtis, — Neatskiriama nuo musų tary Daugelyje eilėraščių praeitis binio gyvenimo ir meilės tema. Ir apkabinus pabučiavo". Štai pluoštelis atsiųstų „Ta tai, pasako tik tai, kas jau vi lyginama su dabartimi, Skur- Kaip sakoma, „kiekvieno kito rybinio studento" redakcijai siems gerai žinoma, supranta džiai praeičiai aprašyti eilėraš Šios „poetų" karikatūros yra būna meilės daina". Mes eilėraščių. Įvairaus formato la ma. Nėra poetinės formos, poe čių autoriai kartais suranda kia išgalvoti, ne tarybinio gyveni galime sutikti su J. Juškaičio nuotaikingų, būdingų vaizdų, peliai, skirtinga rašysena, skir tinio vaizdo. Todėl eilėraščiai Antanas Gudas eilėraščiu „Nors vienu žode mo tipai. Jie „įsimyli" todėl, tingi ir patys eilėraščiai. Yra mums neperduoda to jausmo, kaip, pvz., (Chemijos fak. V k.) eilėrašty- liu", kuriame autorius aprašo kad redaktorius nepriima „ne stipresnių, skambesnių, yra ir kurį norėjo išreikšti autoriai, eilių apie meilę. savo nebylę, ilgai ieškotų ir išgyventu" je „Motina ” : silpnokai sueiliuotų. Bet pa rašydami šiuos eilėraščius. pagaliau surastą meilę, kurios Jeigu į šį eilėraštį žiūrėsime „Sekmadieniais skubėdavai žvelgus giliau, galima įžiūrėti Kitaip imasi tos pačios temos į miestą, daina „kovot ir dirbt mus dargi kaip į piktą satyrą, jis bendras nuotaikas, bendras te V. Kaušilaitė eilėraštyje „Pir ves". Mes sutinkame su auto vistiek nepriimtinas. Tokių sūnui Puodynę pieno mas. Nuo to norėčiau ir pra mos dienos". Čia autorė mums minezingeriškų lėlių mūsų ta rium ir tada, kada jis sako: nešdama; dėti. rybiniame gyvenime nėra. O perduoda savo nuotaiką. Jai O ir lape kopūsto gniūžtę „ ... Ir šis platus, šis gyvas Dauguma eilėraščių autorių atrodo, kad ir gamta džiaugia jeigu ir pasitaikytų, neverta sviesto — mūs pasaulis — pirmakursiai. Jų eilėraš si su ja. Ji — pirmo kurso stu apie jas rašyti. Jaunajam au Nors ir retai — atnešdavai, būtų, meile, Koks tuščias čiuose atsispindi studentiškojo dentė. Autorė nuoširdžiai pasa mama". be tavęs!” toriui mes turime patarti, kad gyvenimo įspūdžiai. Vieniems koja, kiek daug universitete ji jis turi rašyti apie tai. ką jau Žymiai blogiau yra su da gal perdaug čia, ką pažįsta. Įdomiai, nors pavyksta geriau juos išreikšti, rado puikių draugų, kurių tiks barties atvaizdavimu. Rašoma temą kitiems blogiau. Paimkime Br. las vienas — mokslas. Autorė bendromis, negyvomis frazėmis sentimentaliai, meilės Partija iškėlė mūsų rašyto Jagmino (žurnalistikos spec. I pastebi ir parodo būdingas pir — apie „amžiną pavasarį" (V. sprendžia ir Ant. Gudas eilėraštyje „Trys berželiai", kur jams uždavinį: sukurti kūri k.) eilėraščio „Atsisveikinimas" mųjų studijų dienų detales: Grebliko „Ruduo"), apie tai, trys berželiai, kal- nius, vertus mūsų tarybinio posmelį: „Keista, kad kitaip vadinti kad „taikos šaly gyventi malo parodomi bantieji liaudies motyvais, apie žmogaus. To nereikia užmiršti „Būsiu geras žurnalistas. klasę tenka nu ir jauku" (Br. Jegmino savo meilę. Šis gamtos sudva ir draugams, žengiantiems pir Spaudoje darbuosiuos „Spalio paradas") arba nesu sinimas, lyrinis nakties fonas muosius žingsnius literatūrinia Ir kad bendrakursiai nepažįstami, prantamomis, abstrakčiomis me padeda išryškinti autoriaus me kelyje. Ieškoti, stebėti ta Ir tėvynei užu. viską taforomis, kaip, „grumste jau nuotaiką. Bet mes negalime su rybinį gyvenimą, atsiliepti į Bet kas rytą mūsų Aš atsidėkosiu: „plaukia tikti su Br. Jagmino eilėrašty aktualiausius, nuolat gyvenimo kolektyvas renkas ti pulsą vienodą", (St. Bud- je „Eilės be meilės" atvaiz keliamus, klausimus, gerinti laukais mūs brigados" Arba kitame eilėraštyje: Su mintim, kad būsim mes rytės „Draugui"). kūrinių formą ir mokytis, mo „O, kaip smagu gyventi šeima darni". Žymiai stipriau šį klausįrną duotais „herojais" — „poetu kytis, mokytis — tik toks ke ir poete", kurių vienas taip Tarybinėj šaly, lias, kuriuo einant galima iš Autorė eina teisingu keliu. sprendžia J. Juškaitis (II k. li- kreipiasi: Kada ir dirbt ir mokytis augti tarybiniu rašytoju — Gyvenimo stebėjimas, ieškoji tuanistas). Eilėraštyje „Rudenė„Brangute, leisk Tave man Mes galime visi“. mas jo būdingų bruožų padės lis" jis nieko neišgalvoja. Duo pabučiuoti, žmonių sielų inžinieriumi. (O. Stabingytės eil. „Dienos nusikratyti nekonkrečių, šablo damas rudens peisažą, jis kar Įkvėpti aistrą kūrybingą!. G. Astrauskas niškų išsireiškimų, kurie ypač tu parodo naujo gyvenimo ši kolūkyje"). O ji sako: lumą. Tai jis išreiškia pačio eilė žymūs antrame jos eilėraštyje Istorijos-filologijos fak. Mintys visiškai teisingos, bet ,Ne mūza aš, — atsiliepė' jos išreikštos bendrais, negy „Ant ledo", kaip, pvz., „džiaugs raščio detalėmis: „ūžia trakto V k. stud. poetė, —1 vais žodžiais. Autoriai, papras- mo šventė", „jaunutės kojos”, rius prie stirtos", „kvepia duo------Redakcijos adresas: Vilnius, Stuokos-Gucevičiaus g-vė Nr. 3, telef. 2-1C-38. Spaudė „Tiesos" spaustuvė Vilniuje. Tiražas 1.000 agz.
KELIO BEIEŠKANT
Šauniame kolektyve
„Atviri visi keliai jaunie siems", — dainuojama plačiai žinomoje tarybinėje dainoje. Štai ir man, kaip tūkstančiams TSRS piliečių, baigusių viduri nes mokyklas, atsivėrė platūs keliai į gyvenimą. Aš įstojau į Vilniaus Valstybinį universite tą. Tačiau, kaip ir mokykloje, ir čia mane traukė visuomeni nis darbas — saviveikla. Aš įstojau į universiteto ansamblį. Iš pradžių buvo kiek nejau ku nepažįstamoje aplinkoje, tačiau, praėjus keletai pirmųjų repeticijų, aš pasijutau pilna teisiu šio kolektyvo nariu. Ma ne nudžiugino tai, kad an samblis — ne tik darni, bet ir kūrybinga šeima. Ypač didelį įspūdį paliko pirmą kartą su dainuotas „Studentų valsas". Praėjo keli darbo mėnesiai ir mes jau scenoje — koncer tuojame rinkėjams. Gal būt, tai kitiems ansamblio daly viams buvo eilinis koncertas, bet man — ne. Juk tai pirmas mano pasirodymas scenoje su universiteto ansambliu! Vėliau, gruodžio 11 dieną, skirtas Vilniaus koncertas, universiteto stu Valstybinio dentų liaudies dainų ir šokių ansamblio dešimtmečiui atžy mėti. Kalbant pranešėjui, prieš piano akis prabėga dešimties metų ansamblio gyvavimo ke lias. Ir aš tvirtai pasiryžtu: būsiu verta šito kolektyvo na rio vardo. Stengsiuosi bent maža dalimi prisidėti prie ta rybinio lietuvių meno — na cionalinio savo forma ir socia ugdy listinio savo turiniu mo. B. Dirgėlaitė Ekonomikos fak. 1 k. stud.
RINKIMU DIENĄ Š. m. gruodžio mėn. 12 d. 4-oje sporto salėje buvo praves tos universiteto stalo teniso individualinės pirmenybės. Jo se dalyvavo 20 stalo tenisinin kų. Pirmenybės buvo pravestos dviejų minusų sistema. Pirmąją vietą po gana ilgai trukusių kovų užėmė V. Korkutis. (Gamtos fak. V k.). Gerai varžybose pasirodė Ekonomikos I k. stud. Jankauskas, kuris užėmė II-ją vietą. Trečioje vie toje liko Tallat-Kelpša (Ekono mikos fak. II k.). V. Palėnas Redaktorius P. MIKUCKAS y
VVU Studentų profkomitetas praneša, kad gau ti kelialapiai 1955 metų I-am ketvirčiui į sanato rijas bei poilsio namus: Į sanatoriją „Druski ninkai" nuo 1955. I. 19 iki II. 15 ir nuo 1955. I. 23 iki II. 19. Į poilsio namus „Lam pėdžiai" nuo 1955. I. 20 iki I. 31 ir nuo 1955. III. 1 iki III. 20. Pareiškimus keliala piams gauti paduoti VVU profkomiteto vardu iki 1955 m. sausio mėn. 10 d. VVU studentų profkomitetas Uis. Nr 02087
J