Vtsu ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
LTSR \Aukščiausiosios Tarybos Pre zidiumo Įsaku sekmadienį, 1955 m. vasa rio 27 d., paskirti rinkimai į LTSR Aukš čiausiąją Tarybą ir vietines tarybas. Rinkiminei kampanijai—platų užmojį! Nr. 37 (181)
|
1954 m. gruodžio
23' d.,
ketvirtadienis
KELTI SIENINĖS SPAUDOS VAIDMENĮ TA ĮDĖLĮ vaidmenį toliau gerinant studentų mokymo ir -L' auklėjimo darbą mūsų universitete turi suvaidinti sie ninė spauda. Kiekviename fakultete šiuo metu išeina sien laikraščiai, kurie yra fakulteto dekanatų ir visuomeninių organizacijų organai. Kaip parodė neseniai įvykusi universiteto sieninės spau dos apžiūra, kai kurių fakultetų sienlaikraščių redkolegijos pagerino savo darbą, keliami aktualūs mokymo, auklėjimo darbo, visuomeninio gyvenimo, sporto, saviveiklos klausimai, žymiai praplėstas redakcinis aktyvas. Pastaruoju metu žymiai pagerino darbą Istorijos-filologijos fakulteto sienlaikraštis „Už tarybinį mokslą“, kurio naujoji redkolegija rimtai ėmėsi dar bo. Šis sienlaikraštis dabar žymiai įdomesnis, gausiai spaus dina medžiagos apie fakulteto gyvenimą, nevengia kritikos, plačiai naudojasi satyriniais žanrais. Jame dažnai pasisako fakulteto dėstytojai, aspirantai, visų kursų studentai. Daug vietos sienlaikraštis „Už tarybinį mokslą' skiria jaunųjų kū rybai. Nemažus laimėjimus, nušviečiant mokymo ir auklėjimo darbą studentų tarpe pasiekė taip pat Chemijos fakulteto sien laikraštis „Tarybinis chemikas" ir Teisės fakulteto sienlaik raštis „Tarybinis teisininkas". Šiuose sienlaikraščiuose atsi spindi fakultetų kolektyvų gyvenimas, sportas, SMD veikla, dėstytojų, aspirantų ir studentų ryšiai su šefuojamomis įmo nėmis, kolūkiais. Tačiau, nepaisant laimėjimų, mūsų universiteto sieninėje spaudoje yra nemaža ir rimtų trūkumų. Pagrindinis iš jų — nepakankamas partinis vadovavimas sieninei spaudai. O juk partinis vadovavimas spaudai sudaro kiekvieno, tame tarpe ir sieninio laikraščio jėgą. Tuo tarpu toli gražu ne visų fakul tetų partiniai biurai skiria reikiamą dėmesį savo organams. Fa kulteto partinių biurų narių straipsniai, nekalbant jau apie sekretorius, yra labai reti svečiai sieninės spaudos skiltyse. Nenoriai pasisako komunistai Medicinos, Gamtos ir Ekonomi kos fakultetų sienlaikraščiuose. Visoje eilėje fakultetų retai, nesistemingai svarstomos sienlaikraščių redaktorių ataskaitos, neperžiūrimi redkolegijos semestriniai ir atskirų numerių planai. Silpnai universiteto sieninė spauda nušviečia naujai persitvarkiusių fakultetinių komjaunimo organizacijų darbą. Blogai, kad kai kurie sienlaikraščiai sukruta rašyti apie pusi-.••.ošimą egzaminams prieš pat sesiją, arba jau praėjus sesijai. Medžiaga apie mokymo darbą privalo būti spaus dinama nuolatos ir sistemingai. Egzaminų sesijos metu fa kultetinių sienlaikraščių redkolegijos turi pagalvoti apie operatyvų egzaminų eigos nušvietimą. Žaibai, kovos lapeliai, skelbiantieji rezultatus atskirose grupėse, aštria satyra atsilie piantieji į pastebėtus trūkumus ir nenormalumus, yra kaip tik toji tinkamiausia, operatyvi sieninės spaudos forma, kuri gali ir turi tvirtai prigyti mūsų universitete. TSKP CK nutarimas „Dėl klaidų vystant mokslinę-ateistinę propagandą gyventojų tarpe“ iškėlė sieninei spaudai naujus reikalavimus. Tačiau universiteto sienlaikraščiai dar neper tvarkė darbo šiuo atžvilgiu. Štai, paskutiniuose numeriuose vos du sienlaikraščiai — Teisės ir Gamtos fakultetų — spaus dina medžiagą ateistinės propagandos klausimais. Tai rodo, kad sienlaikraščių redkolegijoms reikia rimtai susirūpinti šiuo klausimu. Daug žalos kai kurių sienlaikraščių darbui daro ir aktyvo stoka. Neretai sieninėje spaudoje rašo vieni ir tie patys au toriai, bendradarbių skaičius nedidinamas, tematika neplečia ma. Laikraščiui tuomet pradeda nepakakti medžiagos, jis lei džiamas retai, neperiodiškai, medžiaga — vienoda, pilka ir neaktuali. Štai, pavyzdžiui, Gamtos fakulteto sienlaikraščio 41-ame numeryje pasisako tik I—III kursų studentai. Šio sienlaikraščio redkolegija privalo susirūpinti, kad jo skiltyse pasisakytų ir vyresniųjų kursų studentai, o taip pat dėstyto jai, aspirantai, visuomeninių organizacijų aktyvas. Panaši pa dėtis neretai susidaro Medicinos ir Ekonomikos fakultetų sien laikraščiuose. Silpnai kovoja sienlaikraščiai už išspausdintos kritinės me džiagos veiksmingumą. Vos viename — Istorijos-filologijos fakulteto sienlaikraštyje spausdinama „Mūsų medžiagos pėd sakais", ir tai toli gražu ne dėl visų kritinių straipsnių. Kitų fakultetų sienlaikraščiuose panašaus turinio signalai — labai retas svečias. Plačiau ir giliau visapusiškai nušviesti mūsų universiteto gyvenimą, mokymo ir auklėjimo, o taip pat studentų moksiinį-tiriamąjį darbą, kovą už sveiką buitį, už nusikratymą pas kutinėmis buržuazinės ideologijos liekanomis — toks yra mūsų universiteto fakultetų sieninės spaudos uždavinys, kurį ji tinkamai galės įvykdyti tik jausdama nuolatinį partinį vado vavimą.
VVU sienlaikraščių apžiūros žiuri komisijos pranešimas Žiuri komisija, susipažinusi su eiliniais VVU fakultetų sienlaikraščių numeriais, nutarė fakultetų ir bendrabučių sie ninę spaudą įvertinti taip: Pirmąją vietą skirti — Istorijos-filologijos fakulteto sienlaikr’aščiui „Už tarybinį mokslą", antrąją — Chemijos fakul teto sienlaikraščiui „Tarybinis chemikas", trečiąją — Teisės fakulteto sienlaikraščiui „Tarybinis teisininkas". Kitų fakul tetų sienlaikraščiai pagal eilę įvertinti taip: ketvirtoji vieta — Fizikos-matematikos fakulteto, penktoji — Ekonomikos fakul teto, šeštoji — Gamtos fakulteto ir septintoji — Medicinos fakulteto sienlaikraščiams. Žiuri komisija, vertindama universiteto bendrabučių sien laikraščius, geriausiai įvertino Liepos 21-osios bendrabučio sienlaikraštį „Tarybinis studentas". Žiuri komisija
|
Kaina 20 kap.
Mokslas kovoje
Visas jėgas—pasiruošimui egzaminams!
prieš religiją Mūsų universiteto Mokslinė biblioteika Kolonų salėje su ruošė parodą, pavadintą „Moks las kovoje prieš Teligiiją“. Eilėje stendų išdėstyta me džiaga, demaskuojanti religijos kilmę, jos pseudomokslinius aiškinimus apie visatos, gyvy bės, žmogaus atsiradimą. Parodoje daug literatūros, kalbančios apie rusų revoliu cinių demokratų ateizmą, apie didžiuosius kovotojus už moks lą ir progresą — Galilėjų, Bru no, Koperniką. Ištisi stendai paskirti pažangiesiems lietuvių rusų ir užsienio rašytojams, demaskuojantiems religiją. Daug medžiagos parodoje kalba apie religinių švenčių kilmę, Vatikano ir jo tarnų griaunančią veiklą. Ši paroda turi didelę įtaką, plečiant studentų pasaulėžiūrą ir kovojant su religiniais prie tarais. L. Rimkūnas , / V „KOMJAUNIMO TIESOS" SKAITYTOJŲ KONFERENCIJA
Gruodžio 16 d. universiteto Aktų salėje įvyko „Komjauni mo tiesos" skaitytojų konfe rencija. Konferencijoje gausiai dalyvavo universiteto studen tai — .šio laikraščio aktyvūs skaitytojai. Pranešimą apie laikraščio „Komjaunimo tie sos" uždavinius padarė redakto rius drg. Laurinčiukas. Pasisakę studentai drg. drg. Kretavičius, Pekeliūnas, Bary sas ir kt. nurodė visą eilę laik raščio trūkumų, pažymėjo, kad „Komjaunimo tiesa" dar per (mažai nušviečia studentų gyve nimą, retai pasirodo medžiaga iš mūsų universiteto. Drg. Ba rysas iškėlė pasiūlymą, kad re dakcija gerai pasielgtų, jeigu praktikuotų perspausdinti ge resnę turiningesnę medžiagą, karikatūras iš universiteto lei džiamo daugiatiražinio bei fa kultetinių sienlaikraščių ir kt. K. Kilčiauskas
K.PI ANSAMBLIUI 5 METAI Pirmadienį Kauno Muzikinia me dramos teatre įvyko Kauno Politechnikos instituto liaudies dainų ir šokių ansamblio penkerių metų sukakties iškilmin gas minėjimas. Pranešimą apie saviveiklos kolektyvo nueitą kelią padarė instituto ansamblio vadovas drg. Čižas. Po pranešimo atski ri ansambliečiai buvo apdo vanoti LTSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo,, Lietuvos LKJS Centro Komiteto ir Res publikinių Liaudies kūrybos namų Garbės raštais. Jubiliatus sveikino Stalini nės premijos laureatas J. Šver das, Lietuvos LKJS CK sekre torius J. Petkevičius, Respubli kinio Kultūros darbuotojų prof sąjungos komiteto pirmininkas drg. Markovas. KPI ansamblį taip pat sveikino Kauno ankš tųjų mokyklų atstovai, svečiai iš Talino Politechnikos institu to, visuomeninės organizacijos. Vilniaus Valstybinio universi teto vardu saviveiklininkus sveikino ansambliečiai Ylevivičius ir Bulotaitė. Jubiliatų nepamiršo ir bro liškųjų respublikų studentai — Minsko, Rygos ir Tartu, iš kur buvo gautos sveikinimo tele-, gramos. Z, Serapinas
☆
Bendroje skaitykloje verda darbas
Sesijai artėjant
Kuo geriau pasiruošti arte-, 9 vai. ryto, nuskambėjus uni jo draugas Aloyzas Ubareviversiteto koridoriais skambu čius. Jie ruošiasi diferenciali jautiems egzaminams — tokį uždavinį sau iškėlė Fizikos čiams, atsidaro universiteto nės geometrijos egzaminui. Matematika — -tai toks daly matematikos fakulteto III kurso bendrosios skaityklos durys. Ir jos varstomos iki vėlaus va kas, kurio šturmu neišmoksi., studentai. Šį semestrą jie laiko 6unkų' karo I Vienas po kito įeina ir Jis reikalauja nuolatinio, stro išeina studentai. Kiekvieną paus darbo, reguliaraus me elektrodinamikos egzaminą. To .dieną iš savo vietų išjudina džiagos kartojimo. Todėl abu dėl jau prieš mėnesį laiko pra mi keli šimtai knygų, laikraš draugai ruošiasi ypač susikau dėjo kartoti praeitą kursą. čių, žurnalų. pę ir jau -nebe pirmą dieną. Kiekvieną penktadienį vyksta Karštos dienos universitete. Algirdas Nagelė šalia gulinčia dėstytojo Tijūnaičio vedamos' Prasidėjo įskaitos, o po jų se me sąsiuvinyje daro brėžinius, konsultacijos, kurių metu stu ka egzaminai. Laikas atnau rašo formules. Jis, kaip ir jo dentai išsiaiškina visus sun jinti savo žinias, įgytas se draugas, šiandien kartoja temą kesnius klausimus, papildo sa mestro bėgyje, kad per įskai „Kreivės kreivumas ir kreivės vo žinias. Neseniai vykusioje tas ar egzaminus galėtumėm sukimasis". Šalia jų, pasirėmęs konsultacijoje studentai išsi išsamiai atsakyti į kiekvieną ranka, sėdi IV kurso fizikas aiškino tokius sudėtingus klau dėstytojo pateiktą klausimą. Rimša. Jo uždavinys — pasi simus, kaip potencialo trūkis,, Štai prie vieno iš stalų susi- ruošti kvantinės mechanikos pagrindiniai magneto statikos uždaviniai. spietęs būrelis jaunuolių ir įskaitai. III kurso studentai pradėjo merginų. Tai II kurso žurna Visų fakultetų ketvirtųjų listai, vakar sėkmingai išlaikę kursų studentai žiemos sesijoje ruoštis ir kitam, atominės fizi tarybinės spaudos teorijos ir laiko baigiamąjį rusų kalbos kos egzaminui. Dažnai vyksta praktikos įskaitą, jie šiandien egzaminą. Su rusų kalbos gra konsultacijos, kurias praveda ruošiasi kitai — lietuvių lites- matikomis rankose sėdi IV' dėstytojas Horodničius. O. Burneckaitė ratūros — įskaitai. Įsigilinę kurso teisininkai Mažylis, Jab skaito knygas mokslo pirmūnai lonskis, Žurauskas. Leontina Mordaitė ir Albertas Kiekvieną minutę į skaityk RUOŠIAMĖS ĮSKAITAI Lukša. lą ateina vis daugiau ir dau Prie sudėtingų formulių ir giau studentų. Čia jie dirbs Marksizmo-leninizmo pagrin uždavinių palinkę III kurso Fi iki vėlaus vakaro, įtemptai dų įskaitai ruošiasi Gamtos fa zikos _ matematikos fakulteto ruošis įskaitoms ir egzaminams. kulteto II k. studentai. Į pasku studentai Algirdas Nagelė ir L. Zaleckaitė tinius seminarus studentai atei na gerai susipažinę su medžia ga, užkonspektavę visus reika lingus veikalus. Praėjusiame seminare, dėsty Dažnai, pasibai dėstytojai. Prieš ■mingai išlaikė visi tojo Kuzmickio vadovaujami gus paskaitoms, kiekvieną darbą kurso studentai. jie išnagrinėjo XV Komunistų dar ilgai virdavo dėstytojai Sadūnas Gerą žinių įsisa partijos suvažiavimo medžiagą. darbas Chemijos ir Jasinskienė ati vinimą parodė stu Filmuoju klausimu „J, Vrstafakulteto specialy džiai patikrindavo dentas — mokslo linas išvysto lenininį koope bės laboratorijoje, studentų teorines pirmūnas V. ško- ratinį planą" pasisakė stud. Pe kur II kurso stu žinias, ir tik tada minas. Jam nesun lams, kuris išsamiai ir aiškiai dentai atlikinėjo teisingai nukreip ki buvo nė viena papasakojo apie tai, ką naujo darbus. Ne vienam davo juos prakti reakcija, aiškios J. V. Stalinas įnešė į V. I. jų dažnai iš karto niam darbui. Glau visų penkių gru Lenino paruoštą kooperatinį sunku būdavo iš daus ryšio tarp pių elementų sa planą. Po drg. Pelanio kalbėjo duotojo skysčio iš dėstytojų ir stu vybės. Geras dar studentai Milašius, Baltrūnaitė, skirti reikiamą ele dentų dėka, labo bas davė ir gerus Vižinytė, Naiduškevičiūtė ir kt. mentą, arba nusta ratoriniai darbai rezultatus. Pilnai Paskutinis seminaras rodo, tyti duoto lydinio buvo atlikti be įsi pasiruošė įskaitai kad studentai yra pasiryžę gisudėtį. Visa tai skolinimų ir laiku. ir studentai R. Sli , liai išstudijuoti marksizmo-iereikalavo kruopš Darbų atlikimas žys, J. Šimkūnaitė (ninizmo pagrindus ir sėkmingai taus darbo, stiprių laiku atsiliepė ir i A, Šiaučiulytė ir išlaikyti šios disciplinos įskai teorinių žinių. O teorinės chemijos daug kitų. tą. jas įgyti padėdavo įskaitą, kurią sėkL. Auksutis G. Svirplytė
Pirmo ji
įs ka i ta
KRUOPŠTAUS DARBO VAISIUS Šių metų gruodžio 14 d. lie tuvių literatūros katedros vyr. dėstytojas Jonynas apgynė di sertaciją „Baudžiauninkų ko vos prieš feodalus atspindžiai ■buitinėse lietuvių liaudies pa-, sakose" filologijos mokslų kan didato laipsniui gauti.
prisidėjo prie valstiečių išsiva. mo herojaus apibūdinimui, pa davimo iš baudžiavos jungo, rodant, kad greta valstiečių kaip pasakose pavaizduota kla ideologijos ribotumo žymių ja sių kova feodalizmo epochoje. me visados buvo gyva gili ne Pirmajame disertacijos sky apykanta feodalui dvarininkui. riuje „Baudžiavinis išnaudoji-. Paliestos darbe taip pat ir mas ir priešinimasis feodalams analizuojamųjų pasakų meninio — antibaudžiavinės tautosakos vaizdavimo priemonės, iške realizmą ir satyrinį Vyr. dėstytojo Jonyno di kūrimosi akstinas" rodomas ry liant jų sertacija yra rūpestingo ir šys taip gyvenimo tikrovės ir pobūdį. liaudies kūrybos, duodant kruopštaus darbo rezultatas, Oficialieji oponentai prof. V. pavergimo kurios vertę dar padidina ta trumpą valstiečių Mykolaitis ir filologijos moks eigos ir baudžiavos įsigalėjimo aplinkybė, kad autoriui teko lų kandidatas J. Lebedys tei pirmajam praskinti šioje srity apžvalgą, parodant valstiečių giamai įvertino drg. A. Jonyno priešinimąsi baudžiaviniam iš je kelią. naudojimui ir antifeodalinės darbą, pažymėdami, kad diser Savo disertacijoje A. Jony tautosakos kūrimąsi, kaip vie tacija turi ne tik mokslinę, bet nas nagrinėja lietuvių valstie ną iš to pasipriešinimo formų, ir ideologinę-politinę reikšmę, čių klasių kovos atspindžius pagrindinėje savo darbo dalyje nes sugriauna nepagnįstus lie buržuazijos teigi liaudies kūryboje, ypatingai autorius analizuoja pasakas, iš tuviškosios buitinėse pasakose. Tai klau-\ reiškiančias ponų niekinimą ir nius, tarnavusius jos klasiniams simas, kuris dar visai neliestas, neapykantą dvarininkų atžvil interesams, apie valstiečių ma o ir kitų tautų folkloristikoje giu, teisingai pažymėdamas sa sių pasyvumą bei inertiškumą. plačiau nenušviestas. Tad au tyrinį daugelio tų pasakų po Universiteto visuomeninių toriui teko, remiantis marksiz būdį, kur ypač ryškiai pasi mokslų taryba nutarė suteikti mo-leninizmo klasikų nurody reiškia liaudies sąmojus, hu dig. A. Jonynui filologijos mais ir tarybinės folkloristikos moras ir savo pranašumo pa mokslų kandidato laipsnį. pasiekimais, atlikti didelį dar jautimas. Atskirą grupę suda Telieka dabar palinkėti di bą, nustatant savo temos prob ro tos pasakos, kuriose atsi sertacijos autoriui kūrybingu lematiką ir neapdorotos archy spindi tiesioginis valstiečių mo ir sėkmės tęsiant savo vinės medžiagos panaudojimo priešinimasis feodalams. Diser darbą lietuvių folkloristikos būdą. Svarbiausias darbo už tantas parodo kelis to prieši srityje ir perteikiant savo gau davinys, kaip nurodo pats di nimosi laipsnius — nuo pasy sų patyrimą jauniems tautosa sertantas, buvo parodyti, kiek ir vaus pasipriešinimo iki akty kos entuziastams, susispietukaip buitinėse lietuvių pasako vios kovos, jėgos panaudojimo sierns jo vadovaujamame lietu se atsispindėjo baudžiauninkų ir net ligi dvarininko nužudy vių tautosakos moksliniame priešinimasis feodalams, kokį mo. būrelyje. vaidmenį jis ivaidino 2__ ' liaudies Nemaža dėmesio skiriama kovoje prieš" feofts lūs, kiek jis I buitinių lietuvių pasakų teigiaV. Zaborskaitė
KATEDRA EGZAMINAMS , PASIRENGUS
TURININGAI PRALEISTAS LAISVALAIKIS * ★ ★
* Egzaminų sesijos rezultatai lybės kurso grupė visai atsi—v • v — tiek studentų, tiek katedrų sakė nuo ■koliokvijumų bei Kauniečių koncertas semestro darbo rodiklis. Mūsųį konsultacijų. Studentai drg.Sportinis sekmadienis korespondentui Fizikos-mate. dpg. Ginsburg, Telyčėnas (I k. Šeštadienį ne vienas kelei matikos fakulteto eksperimen fizikos spec.), Jurkūnas (IV k. Kauno Valstybinio Medici vis, vykęs traukiniu Gomelis— tinės fizikos katedros vedėjas fizikos spec.) ir kiti airba visai nos instituto Ryga buvo inustebintas: Vilsaviveiklininkai prof. Brazdžiūnas papasakojo, neatvyksta į konsultacijas arba niaus stotyje,, vos sustojus kaip jo vadovaujama katedra atvyksta joms nepasiruošę, to mūsų universitete — pirmąkart, traukiniui, ėmė trenkti dūdų kovoja už gilų studentų moks dėl, nenuostabu, kad nežino, todėl nenuostabu, kad Didžioji orkestras, Tai universiteto lo žinių įsisavinimą. ko dėstytojo klausti ir ką at Aktų salė prisirinko pilnutėlė sportininkai sutiko Baltarusijos — Nors tik pats studentas, sakyti, jam paklausus. Būtina, studentų. Valstybinio Lenino vardo uni uoliai mokydamasis, tegali tin kad studentai, prieš eidami į tinklininkus, atvyku Po LTSR Mokslų Akademijos I versiteto kamai pasirengti egzaminui, konsultacijas, nuodugniau susi sius draugiškoms varžyboms. viceprezidento prof. J. Žiugždos tačiau jam padėti turi ir kated pažintų su reikalinga medžia Sekmadienio vakare įvyko paskaitos „Lietuvos prijungimo ros dėstytojai. Tuo tikslu gruo ga. draugiški susitikimai. džio mėn. 15 d. įvyko bendro Bet kurios disciplinos žinios prie Rusijos reikšmė" prasidėjo Pirmosios susitiko moterys. sios ir eksperimentinės fizikos lengviau įsisavinamos tada, kai svečių koncertas. Minskietės gerai ginasi ir be katedrų dėstytojų gamybinis prieš akis yra pavaizdumo Instituto akademinis choras, veik kiekvieną universiteto pas įtarimas. .priemonės. Kad studentai, lai pasiųstą kamuolį paima. Pir Ypatingai svarbu, kaip pa kantieji fizikos egzaminą, galė vadovaujamas Kairio, padaina mąją partiją jos laimi pasekme žymėjo pasitarime kalbėję dės tų jomis pilnai pasinaudoti, vo Tuldkovo „Vardan taikos", 15:13, Antrąją ir trečiąją parti tytojai, suteikti visapusišką gamybinio katedros dėstytojų Varlamovo „Baltuoja burė vie jas laimi USK sportininkės, pagalbą I kurso studentams', pasitarimo nutarimu, laborantai bet ketvirtojoje vėl apsileidžia neturintiems darbo aukštojoje parinks ir sugrupuos pavaizdu- niša", Sližio „Ar aš ne vyšne ir pralaimi net 5:15! Didžiulio .mokykloje patyrimo. Tuo tiks dumo priemones bei prietaisus lė", porą savo kūrybos ir kt. susidomėjimo susilaukė penk lu vyr. dėst. N. Šiktorovas, iš anksto pagal egzaminų tvar dainas. toji partija. Šį kantą vilnietės doc. Misiūnas ir kiti dėstyto karaštį. Laboratorijose visą Šiltai universiteto studentai jai, nuo pat mokslo metų pra laiką budės dėstytojai, kad Į — Latvių, estų, lietuvių, ru-ma pasimokyti iš latvių šokė- parodė daug ryžto ir partiją, džios dirba su pirmu kursu. Be studentai kiekvienu momentu sutiko vyrų ir merginų oktetų, murų, moldavų, rusų, slovakų, JM 14 nuoširdumo ir veržlumo, o taip pat ir rungtynes laimėjo. metodinių patarimų, kaip dirb galėtų betrukdymosi išsiaiškin tautinių šokių grupės pasiro Mažiau permainingas buvo Jau koncerto pertraukos me ispanų, baltarusių, ukrainiečių ti su knyga, jau nuo metų ti neaiškius klausimus. Skaityk dymus. vyrų susitikimas. Universiteto pradžios jie darė grupinius ir lose panašiu metodu bus pa Šeštadienio poilsis buvo tu šokiai, — skaito, skelbime pra tu žiūrovai sugužėjo į užkuli- tinklininkai parodė taktiškai in dividualini us pasik alb ėjimus ruošta egzaminams pasirengti riningas. beilsinčius apgalvotą žaidimą ir nugalėjo studentai apie įvyk-| s'us' kur apspito eidami G. Ivanovas bei konsultacijas. būtina literatūra. siančias Latvijos Žemės ūkio įšokėjus, Mezgasi studentiškos svečius pasekme 3:0. Dabartiniu metu ypatingą Dabartiniu metu, kada iki Svečiai šeštadienį ir sekmapažintys. Draugiškas žvilgsnis, sesijos pradžios beliko kelios dėmesį katedra skiria savo lai Sienlaikraščių redkolegijų akademijos studentų liaudies dieną susipažino su mūsų unišypsena pasako daugiau, negu šokių ansamblio gastroles uni dienos, katedros dėstytojai ku užbaigti paskaitų skaitymui, versiteto ir sostinės įžymybėsusitikimas ilgiausia konsultacijas daro sistemin bei visų studentų įsiskolinimų paskaita apie drau- mis. versitete. gai vieną kartą į savaitę likvidavimui. Nuo šio uždavi Šnekos, žinoma, palie— Reklama! Negali būti, kad gystę. Sekmadienį įvyko Lietuvos visuose kursuose. Sesijos me nio įvykdymo priklauso stu čia ir ansamblio istoriją, jo tu jos bus teikiamos kiekvie dentų - skolininkų normalaus Žemės ūkio akademijos ir uni jie mokėtų tiek daug šokių, — kelią: ną dieną. Pasikalbėjimų te darbo užtikrinimas. Po draugiško susitikimo di versiteto sienlaikraščių redko. kai kas suabejoja skaitydamas. Laiko iki sesijos liko visai mos pranešamos iš anksto ir Aktų salėje įvyiko — Lietuvoje mes pirmą kar džiojoje legijų susitikimas. Tačiau pasirodo, kad abejoti konsultacijos vyksta studentų nedaug. Todėl būtina, kad visi tą, — pasakoja šokėjas Uldis sportinis vakaras, skirtas VVU Susitikime pasisakiusieji nebuvo ko. Tikrai Latvijos Že apklausinėjimo forma. Konsul studentai, naudodamiesi kated Komjaunimo komiteto taurės, tacijų metu demonstruojami ros dėstytojų pagalba ir patys LŽOA Agronomijos fakulteto mės ūkio akademijos studentų šteins, — nors ansamblis įsi varžyboms uždaryti. Pereinamą kūrė dar 1948 metais. Tiesa, kinofilmai apie atomo struktū- dirbdami, i išlygintų visas se sienlaikraščio „Agrotechnikos liaudies šokių ansamblis, pra tada ansamblyje buvo tiktai 5 ja komjaunimo komiteto taure irų, atominę energiją ir pan. mestro ; bėgyje susidariusias ir I laipsnio diplomu buvo ap ir prie egzaminų stalo keliu" redaktorius drg. Baškys, ėjusį sekmadienį viešėjęs Vil šokėjai. Dabar kolektyvas jun dovanotas Gaila tik, kad kai kurie stu- spragas ' Istorijos-filologijos niuje, pasirodė kaip darnus, Hidromelioracijos -žemėtvarkos deniai neįvertina jų naudos. ateitų < puikiai pasiruošę. gia 41 studentą. Yra dvi gru fakultetas, laimėjęs bendrą pir štai III matematikos speciafakulteto sienlaikraščio „Komu pajėgus ir kūrybingas kolekty pės — vyresnioji ir jaunesnio mąją vietą. Diplomais buvo nizmo keliu" redaktorius drg. vas. Latvių studentai mums ji. Važiuodami pas jus, į savo apdovanoti Gamtos ir Ekono mikos fakultetai, laimėję II ir Lukošiūnaitė ir universiteto Is pademonstravo nemažą savo repertuarą parinkome 14-os III bendrąsias vietas, o taip' Apibendrinti praktikos rezultatai šokių, kurių atskiri ■tautų šokius, kad parodytumė- pat atskirų sporto torijos-filologijos fakulteto sien liaudies šakų bei Gamtos fakulteto studentai bulvių derliui. Konferencijoje laikraščio „Už tarybinį moks elementai dažnai primena lie me viską, ką ir-kaip mokame, rungčių nugalėtojai ir prizinin kai. gamybinės praktikos metu ban 'skaitytame darbe „Mikroele lą" vyr. redaktorius drg. Lozu- tuviškus. Tačiau latvių studen Kai kurie šokiai buvo silpniau dymų laukeliuose ir ekspedici mentų poveikis bulvių derliui raitis ir kt. pasidalijo savo tams būdinga tai, kad jie ne H. Bajorūnaitė paruošti, tačiau atvežėme ir jose surinko įdomią medžiagą. ir kokybei" autorė pažymėjo, apsiribojo savo respublikos šo darbo patyrimu leidžiant sieni juos, kad galėtumėme parodyti KOLEKTYVUS APLANKYMAS Gruodžio 14—15 d. d. įvyko kad mikrofelementai žymiai pa fakulteto mokslinė konferenci kelia bulvių derlių ir naudo nius laikraščius, vystant juose kiais, o įbraukė į savo kolek ir jaunesniuosius draugus, ir ja, Skirta gamybinės praktikos jant juos, kaip trąšas, galima kritiką ir savikritiką, kovojant tyvo repertuarą ir Tarybų Są „jaunus" pagal pastatymą šo Dar atsiimdami stipendiją, gauti nemažą pelną. rezultatams apibendrinti. už talpinamos medžiagos veiks jungos tautų bei liaudies de kius. Lietuviai studentai labai trečio kurso chemikai nutarė Vertingus darbus konferenci Konferencijos metu buvo kolektyviai perskaityta keletas darbų. Turi joje perskaitė stud. stud. Rač- mingumą. Svečiai pažymėjo di mokratijos šalių šokius. Toks šiltai visus mūsų šokius pri artimiausiu metu platus repertuaras buvo naujas aplankyti teatrą. delę mūsų sienlaikraščių apim ima, dėl to mes, ypač jaunes kutė „Įvairių pomidorų veislių ningą gamybinę praktiką atli ko V k. geografijos spec. stud. mezgimos! energija ir papildo- tį, jų temų įvairumą ir gilų dalykas mūsų žiūrovams. niųjų grupė, dar labiau stenNutarta — padaryta. Daugu apdulkinimo reikšmė", išsprendimą. Vaikevičiūtė. Savo darbe „Mi- ' mo giamės geriau sušokti. Ačiū ma grupės studentų, kaip Dar Kas dar būdinga latvių stu „Kuršių Neringos čiurino vardo kolūkio geogra Gimbutytė Susitikimo pabaigoje Lietu- dentams — tai šokių tempera Jums už širdingą priėmimą! gytė, Užpalytė, Taftaįtė,. Kaz finė charakteristika" atlikėja mikroklimatas" ir Odminytė lauskas, Girzonas ir kiti, įsigyišnagrinėjo šio kolūkio gamti „Tytuvėnų rajono dirvožemiai vos Žemės ūkio akademijos mentas, išraiškingumas. Prisi Ačiū! nes sąlygas, nurodė, kaip dar ir jų ypatybės". komjaunimo komiteto narys minkime, pavyzdžiui, kaip jie Šis susitikimas suartino lie- jo bilietus į Valstybinį Rusti Konferencijoje pateikti dar geriau galima panaudoti tas šoko mūsų „Našlinį Jonkelį". tuvių ir latvių studentus. Rei- dramos teatrą, kur ėjo pagal sąlygas kolūkio ekonomikai bai buvo gausiai iliustruojami drg. Valatkevičius padėkojo už vaizdine medžiaga: pavyzdžiais, draugišką ir šiltą priėmimą ir Jonkelis jų traktavime ne pa kia, kad ši draugystė nenutrūk B. Polevojaus apysaką parašy pakelti. prastas padauža — bernas, o tų ir ateityje. ta drama „Tikrasis žmogus". Gamybinės praktikos metu žemėlapiais, grafikomis ir len pakvietė universiteto sieninės socialinis tipas — gobšus buo įdomią medžiagą surinko V k. telėmis. Spektaklis studentams paliko Nuotraukoje: Latvijos Žemės Įvykusi mokslinė konferenci spaudos aktyvą apsilankyti pas žė. biologijos spec. stud. Raginytė. Prisiminkime, kaip čiupo ūkio akademijos studentai šo gilų 'įspūdį, kilo daug įdomių Ji Mokslų Akademijos Biologi ja parodė nenutrūkstamą stu vaikinai buožę ir sviedė lauk. ka moldavų liaudies šokį „Ju- minčių, ginčų. jos instituto bandymų bazėje dentų mokslinių darbų ryšį su juos, Kaune. M. Pranokus Net profesionalams būtų gali- Ja". ; R. Breivytė A. Kadžiulis tyrė mikroelementų poveikį praktika. A. Misiukevičius
J
SVEČIAI IŠ LATVIJOS
Ik/
-----
1
J
akmeniniame paminkle, kurįį Tokią legendą Stryjkovskis> gaikštystė negavo pravoslavų Šiuo tikslu karmelitai vartuo kankinių atminimui pastatęs: jiems ir parašė. metropolito, tariamieji Algirdo se įrengė koplyčią, o jų virši kažkuris vyskupas. Tai, ką pa Panašiai atsirado Vilniuje ir’ dvasiškiai — „kankiniai". Kon- ninkas Hilarionas parašė „relarašė Stryjkovskis, vėliau (XVII[ trys pravoslavų šventieji. Al-■ stantinopolio patriarcho Filatė- ciją" — pranešimą apie taria a.) pakartojo jėzuitas Kojalavi-■ girdas, valdydamas didelę dalįį jo buvo paskelbti šventaisiais, mai įvykusius stebuklingus iš čius, o po to tą legendą per rusų žemių ir siekdamas josei Praėjus 500 su viršum metų gijimus tų, kurie sirgdami mel pasakojo Narbutas ir kiti. Taipi įsitvirtinti, stengėsi tam reika- Vilniuje pravoslavų vienuoliai dėsi prie Marijos paveikslo. Stryjkovskio prasimanymas įėjo' lui panaudoti pravoslavų baž■ „surado" tų „šventųjų" kaulus, Visi tie išgijimai buvę tolimo į istoriją. nyčią. Jis ne kartą kreipėsi į ir 1851 m. balandžio 14 dieną je praeityje. Naujausias ste patriarchą,, su carinės valdžios pagalba buklas buvęs toks: 1702 m., ka Kad šis tariamas pranciško- Konstantinopolio • nų nužudymas yra Stryjkovs prašydamas jį, metropolito sos suruošė dideles religines iškil- da švedų kariuomenė puolė „Tarybinio studento redakcija gavo savo skai kio prasimanytas, aiškiai ma tine laikyti ne Maskvą, o Kije■ mes. Vilnių, Vilniaus miestiečiai at tytojo Br. Deksnio laišką, kuriame jis prašo pa tyti iš šių faktų: 1) nuo taria vą, kuris tuomet buvo prijung Kiek kitokia yra Aušros var kakliai gynėsi miesto sienos pasakoti apie įvairių Vilniaus „šventųjų" vietų t mo pranciškonų nužudymo ta tas prie Lietuvos Didžiosios tų „stebuklingumo" istorija, šie vartuose. Medininkų vartų kilmę. Žemiau spausdiname istorijos mokslų kan da tebuvo praėję tik 200 me kunigaikštystės. Vyriausios vartai XVI a. pabaigoje yra gynimui vadovavo karininkas didato J. Jurginio straipsnį, atsakantį į šį klaui tų, tačiau apie jį niekas neži pravoslavų bažnyčios galvos buvę gynybinės miesto sienos Antanas Novasielskis, kuris simą. nojo; nerašė ne tik rusų, vo būstinės perkėlimas peiRcnmas įf Kijevą, ivijvvcį, Medininkų vartais, kuriuos kaip švedus kelis kartus Į atmušė. kiečių ar lenkų metraščiai, Algirdui būtų reiškęs didelį ir kitus vartus naktimis saugo Basieji karmelitai įtikino Nolaimėjimą jo agresy davo samdyti sargai. Miesto vasielskį, kad, girdi, jo būriui Reta rasti dabar bent -kiek niaus miestiečiai. Tai buvo betgi net Vilniaus bernardinų politinį XVI a. pirmoje viuose kėsluose. Betgi Maskvos sienos vartuose specialiai kautis su švedais stebuklingu apsišvietusį žmogų, kuris tikė socialinis judėjimas su religi gvardijonas, tų, jog ir šiuo metu tebevyks ne ideologija, nukreiptas visų pusėje aprašęs Vilniaus šven kunigaikščiai ir metropolitai įrengtose nišose buvo po vie ■būdu padėjęs Marijos pa priešingai paveikti ną tų vartų patrono statulėlę veikslas. Ir kada Novosielskis ta „stebuklai" ir apsireiškia pirma prieš katalikų bažnyčią. toves, neužsiminė apie tai ir stengėsi „šventieji". Žmonių patirtis ir Reformacijos šalininkai kaltino pirmasis Vilniaus vyskupas, Konstantinopolio patriarchą, in arba paveikslą. Medininkų var sutiko atnešti dovaną Marijai, žinojimas tiek platūs ir gilūs, katalikų vyskupus ir vienuo pats buvęs pranciškonas; 2) formuodami jį apie Algirdą, tuose buvo pakabintas Marijos naujas Aušros vartų stebuklas kad tikėjimas, jog vyksta „ste lius gobšumu, ištvirkimu ir jeigu toks atsitikimas būtų bu kaipo pagonių rėmėją ir krikš paveikslas. buvo paskelbtas įrodytu. Kar Re- vęs, tai Romos popiežius būtų čionių persekiotoją. Šios dip XVII amžiuje po daugelio melitų pastangos išgarsėti ir buklai" neturi jokio pagrindo evangelijos paniekinimu. to, stengda- formacijos> slopinimui tarnavo jį išpūtęs visoje Vakarų Euro lomatinės kovos įkarštyje ir karų ir gaisrų miesto valdyba, prasigyventi po keliasdešimties Tačiau, nepaisant i _ ritasi sukurstyti žmonių fanatiz tuomet visos priemonės: tero poje ir mažų mažiausia būtų atsirado Maskvos metraštyje paskendusi skolose, nebeįsten metų pasisekė. Taigi, prasima prieš lietuvius įrašas apie tai, jog, girdi, lie gė samdyti naktinių sargų ir nymą apie Aušros vartus kaip mą, apmulkinti liaudį, išspaus ras, knygų deginimas, katalikų suorganizavęs ti iš jos pinigo, bažnyčia ir bažnyčios ir vienuolių aukšti kryžiaus žygį ir 3) nors ir kaip tuvių žemėje kunigas Nestoras vartus saugoti pavedė arti- apie „šventą" ir „stebuklingą" dabar panaudoja tiems tikslams nimas. Kanauninkas Stryjkovs po to Vilniaus vyskupas ieš- apkrikštijęs slaptai 3 Algirdo miausiems gyventojams. Medi vietą sukūrė vienuolis karme kis, rašydamas tuomet Lietu kojo akmeninio paminklo su dvariškius. Kartą pirtyje kuni ninkų vartai tokiu būdu atite litas Hilarionas. „stebuklus". Vilnius „šventų" ir „stebuk vos kroniką, Įrašė, kad, kada įrašu, bet niekur jo nesurado. gaikštis, esą, patyręs, jog jie ko saugoti vienuoliams — ba Mums nėra ko stebėtis, kad lingų" vietų turi daug. Kleri Algirdas su Petru Goštautu iš Be to, Algirdo kunigaikštavimo neskutą barzdų ir nekerpą plau siesiems karmelitams, apsigy prasimanymai apie Vilniaus kalų labiausiai išpopuliarinti vykęs į karą, Vilniaus mies metu Goštautai dar nebuvo ži kų ir pareikalavęs apsikirpti venusiems čia 1626 m. Basieji „šventuosius" ir „stebuklada yra Aušros vartai, trys kryžiai tiečiai, girdi, užpuolę pranciško nomi, jie iškilo žymiai vėliau. bei apsiskusti. Tada dvariškiai karmelitai, galima sakyti, Vil rius" baudžiavos laikais plačiai Stryjkovskis, kurdamas šį prisipažinę negalį to padaryti, niuje buvo pats neturtingiau paplito liaudyje. Skurdas, var nų vienuolyną, jį sudeginę, sep ir pravoslavų kankiniai. Ant Plikojo kalno kurį laiką tyniems vienuoliams aikštėje prasimanymą, tikėjosi ne tik nes esą krikščionys, dėl ko pa sias vienuolių ordinas, kuris gas ir neviltis gimdė liaudyje stovėjo trys kryžiai su užra nukirtę galvas, kitus septynius suduoti smūgį reformatų prie ties Algirdo įsakymu ir buvę nei savo garsu, nei turtu ne religinius prietarus ir tikėjimą galėjo lygintis su domininkonų, „stebuklais". O kaip ir į ką ti šu, kad čia pagonys lietuviai pasiviję prie Plikojo kalno, ku kaištams, bet ir padėti Vilniaus nukankinti. Dėl natūralaus rusų žemių pranciškonų ar bernardinų or kėti tada pasirūpindavo dvaras nukankinę krikščionis. Kuo gi rio viršūnėje prikalę juos prie pranciškonams atsiskirti nuo provincijos. Savo jungimosi aplink Maskvą Al dinais. Karmelitams būtinai ir bažnyčia. buvo paremtas tas lietuvių kryžių ir po to nuleidę žemyn Lenkijos jie galėjo gauti girdo ir kitų Lietuvos didžiųjų reikėjo išgarsėti ir tokiu būdu į upę, sakydami: „Iš Vakarų provincijolą tautą šmeižiantis užrašas? J. Jurginis XVI amžiuje Lietuvoje vyko atėjote, tai ir grįžkite į Va tik įrodę istorinius nuopelnus, kunigaikščių agresyvi politika iš dievobaimingų žmonių gauti Istorijos mokslų kandidatas Nežiūrint į tai, fundacijų žemėms, mišku, pinireformacijos judėjimas, kuria karus". Šitą žinią, kaip nurodo paremtus kokia nors legenda nepasisekė. me aktyviai dalyvavo ir Vil- pats Stryjkovskis, jis išskaitęs "oie šventuosius ar kankinius. kad Lietuvos Didžioji kuni- 'gais arba kitokiu turtu. Redaktorius P. MIKUCKAS
ATSAKOME J SKAITYTOJŲ KLAUSIMUS
<
KADA IR KAS PRAMANE VILNIAUS „ŠVENTAS" VIETAS
i
I
i
i
L V 52646
Redakcijos
adresas: Vilnius, Stuokos-Gucevičiaus
g-vė Nr. 3, telef. 2-10-38. Spaudė „Tiesos" spaustuvė Vilniuje. Tiražas 1.000 egz.
Užs. Nr. 02092