VISLI SALIU PROLETARAI, VIENYKITĖS!
Vienu iš svarbiausių uždavinių partija laiko—užtikrinti priešakinio tarybinio mokslo klestėjimą ir tolesnį nenutrūkstamą vystymąsi. VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS Nr. 4 (148)
KOMITETŲ ORGANAS
1954 m. vasario 12 d,, penktadienis,
Baigėsi žiemos atostogos. Universiteto 'auditorijos, labora atkakliai siekiančio torijos, kabinetai vėl pilni energingo, (atkakliai mokslo jaunimo. Gerai pailsėjo, kultūringai ir įdomiai praleido atostogas šiais metais universiteto studentai. Išsisklaidę po visą TaryTary bų Lietuvą, jie atliko platų aiškinamąjį darbą gimtuose kol ūkiuose, miestuose. Nemažas studentų būrys pabuvojo Tėvynės širdyje — Maskvoje, žilagalvyje Kremliuje^ Turizmo mėgėjai slidėmis keliavo po klestinčią kolūkinę Dzūkiją. Musų spor tininkai ryžtingai gynė universiteto garbę LTSR Aukštųjų mo kyklų spartakiadoje Kaune. Nenuobodliavo ir pasilikę Vil niuje 'studentai: jie lankė teatrus, žiurėjo meno saviveiklos koncertus, kino filmus... Sunku viską ir papasakoti, kaip ilsėjosi musų studentai. Juk nė vienoje kitoje pasaulio šalyje jaunimas neturi tokių puikių darbo ir poilsio sąlygų, kokios sudarytos Komunistų •rartijos (ir (Tarybinės vyriausybės rūpinimosi dėka musų ta rybiniam jaunimui, tarybinei studentijai. Tokj linksmą, kultūringą poilsį musų universiteto studen tai pilnai užsitarnavo savo kruopščiu ir įtemptu darbu pir mame semestre. Praėjusi žiemos egzaminų sesija ryškiai parodė, kad dau guma universiteto studentų (atkakliai įsisavina priešakinį ta rybinį mokslą, ryžtingai ruošiasi tapti pilnaverčiais tarybi niais (specialistais — 'aktyviais komunizmo kūrėjais. Štai, Vien labai gerais ir gerais pažymiais egzaminus išlaikė 2244 sltudentai, t. y. 82% visų laikiusių legzaminus studentų. Tačiau eilėje fakultetų, tokiuose kaip Istorijos-filologijos, Ekonomi kos ir kituose, kai kurie studentai parodė gana silpnas žinias iš 'visuomeninių mokslų, iš specialybės dalykų ir pelnytai gavo nepatenkinamus ir patenkinamus pažymius, šiuose fa kultetuose didelis studentų skaičius (turi akademinius įsisko linimus. Tas rodo, kad kai kurie studentai nepateisino į juos dedamų Partijos, Vyriausybės ir tarybinės liaudies vilčių, jie pamiršo pagrindinę tarybinio studento pareigą — atkakliai ir kantriai įsisavinti mokslo žinias. TSKP XIX (suvažiavimas, TSKP CK rugsėjo Plenumo ir TSRS Aukščiausiosios Tarybos V sesijos ir vėlesni partijos ir vyriausybės (nutarimai iškėlė milžini-kus komunizmo staty bos uždavinius, 'kuriuos jgyvendinti teks mums, tarybiniam jaunimui, jauniems kvalifikuotiems specialistams. O tapti aktyviu komunizmo statytoju galima tik (giliai įsisavinus sa vo ispecialybę ir (marksistinę-lenininę teoriją. Tad inuo pirmos dienos, neatidėliojant darbo rytdienai, reikia sėsti prie knygos, ruoštis kiekvienam seminariniam (už siėmimui, laiku atlikti praktinius darbus. Studentai neturi pa miršti, kad daugelis Iš jų dar nepradėjo kursinių darbų, kur sinių projektų, o laikas juk nelaukia. Dideli uždaviniai šį Semestrą iškyla penktų kursų studen tams. Sis semestras — jiems paskutinis semestras universite te. Šiais (metais iš vieno seniausių universitetų Tarybų Sąjun goje išeis naujas jaunų liaudies ukj0, kultūros ir meno dar buotojų ,'būrys. Diplomantai privalo sukaupti visas savo jė gas ir sėkmingai užbaigti universitetą — aukštame lygyje parašyti ir 'laiku apginti diplominius darbus, puikiai išlaikyti valstybinius egzaminus. Su didžiule meile ir begaline aistra dauguma studentų studijuoja (marksistinę-lenininę teoriją. Pavasarį jie laikys at sakingus egzaminus iš marksizmo-leninizmo pagrindų, poli tinės ekonomijos ir 'kitų visuomeninių mokslų. Universitete neturi pasikartoti toki gėdingi faktai, kada atskiri studentai, o kai (kada (net ir komjaunuoliai silpnai žino J. V. Stalino Vei kalą „Ekonominės socializmo TSR Sąjungoje problemos“. Par tijos XIX suvažiavimo ir vėlesnius Partijos ir Tarybinės vy riausybės nutarimus, kas atsitiko pernai per marksizmo-leni nizmo pagrindų egzaminą I k. istorikų grupėje. Giliai neįsisavinus marksistinės-lenininės teorijos negalima tapti geru specialistu kokioje bepaimtumėme srityje. Sistemingas planin gas darbas, įsisavinant šį mokslų mokslą —marksistinę-lenitirinę teoriją — svarbiausias viso universiteto studentų užda vinys. 1 Šį semestrą bus įvykdytas mokslinio darbo universitete organizacinis pertvarkymas. Šio pertvarkymo tikslas — dar labiau [traukti studentus J mokslinį darbą, o patį mokslini darbą labiau sujungto su komunistinės statybos praktikos už daviniais. Šioje srityje didelis darbas teks atlikti universiteto katedroms, SMD taryboms, dekanatams. Su naujo semestro pradžia dideli uždaviniai iškyla ir de kanatams bei (katedroms, užtikrinant normalų naujų kursų skaitymą, keliant 'paskaitų kokybę, vykdant dėstytojų darbo kontrolę.. Tarybų šalis laukia gerų savo dalyko žinovų, aukštos kvalilikacijos specialistų. Studentų pareiga — jais tapti. Tad puikiai praleidę žiemos atostogas, gerai pailsėję, vėl kibkime «ž mokslo, pateisinkime tarybinės liaudies j mus dedamas viltis!
Visi ant slidžių! 14—21 dienomis Vasario universitete įvyks komjaunimo, profsąjungos ir LDAALR orga nizacijų slidžių krosas, skirtas rinkimų į TSRS Aukščiausiąją . arybą ir 30-jų Tarybinės Ar mijos metinių garbei.
V
sios pirmąsias ir antrąsias vietas, apdovanojamos univer siteto LDAALR komiteto dip lomais. Diplomais taip pat ap dovanojami tų komandų trene riai ir slidininkai, užėmę pir mąsias vietas individualiose Vaikinai varžysis 10 km, varžybose. Dalyviai registruojasi pas merginos — 3—5 km distanci kursų komjaunimo organizaci jose. jų sekretorius. Fakultetų komandos, užėmuJaunuoliai! Visi ant slidžių!
(Iš TSKP CK Kreipimosi į visus rinkėjus).
Kaina 20 kap.
RINKIMINIAME DARBE V
Puikiai pailsėjome, o dabar - už mokslo!
................
Universiteto studentai ir dės. tytojai aktyviai įsijungė į pasi ruošimą rinkimams. Agitato riai rengia pasikalbėjimus su rinkėjais, aiškina jiems TSRS, Konstituciją, Rinkimų nuosta tus. Šiuo metu baigiamas rin kėjų sąrašų patikrinimas. Su ypatinga meile ir atsida vimu dalyvauja rinkiminiame daroe agitatoriai: mechanikas Jamantas, Fizikos-matematikos fak. studentai Bilkytė, Makariunas ir kt. Jie — laukiami rinkėjų svečiai. Paskelbus spaudoje Tarybų Sąjungos Komunistų partijos Centro Komiteto Kreipimąsi į visus rinkėjus, universiteto agitatoriai su didžiuliu dėme siu pradėjo studijuoti šį Krei pimąsi, kad ipo to galėtų apie jį plačiai papasakoti rinkė jams. Eilė universiteto agitato rių jau surengė pirmuosius pasikalbėjimus, aiškindami rin kėjams šį reikšmingą partijos dokumentą.
Dėstytojai ir studentai skai to paskaitas rajono daribo žmonėms įvairiomis rinkiminė mis temomis, aktyviai daly vauja rinkiminių komisijų dar be. Sausio 27 d. įvykusiame universiteto profesorių, dėsty tojų, studentų ir administraci jos darbuotojų susirinkime 10 profesorių ir dėstytojų buvo išrinkti į apylinkių Nr. Nr. 54, 55, 60, 61, 62 ir kt. rinkimines komisijas. Išrinktųjų tarpe drg. drg. Povilas Brazdžiūnas, Vla das Karvelis, Kęstutis Domaše vičius, Vaclovas Chomskis, Julija Januševičienė, Zoja Ado mavičienė, Jonas Palionis ir kiti.
Jaunųjų rinkėjų vakaras Šeštadienį universiteto di džiojoje aktų salėje įvyko miesto komjaunimo komiteto organizuotas jaunųjų rinkėjų vakaras. Jaunieji riekėjai iš klausė pranešimą- apie TSRS Konstituciją —demokratiškiau sią konstituciją pasaulyje. Po pranešimo įvyko, koncer tas, kuriame įdomią programą atliko Valstybinio ir Rusų dra mos teatrų artistai. Valstybi nio dramos teatro artistai pa rodė Komeičiuko pjesės „Puti nų giraitė" ištrauką. V. Juška .—♦.— /
Pirmosios naujo semestro dienos Pilni energijos po žiemos atostogų grįžo studentai į erd vias universiteto auditorijas. Kartu su visais naująjį pa vasario semestrą pradėjo ir Gamtos mokslų fakulteto I kurso geografijos specialybės studentai. Nuo pat pirmos mokslo dienos jie stropiai lan ko visas paskaitas, seminarus. Šiais metais I kursui dėsto mos disciplinos šiek tiek pasi keitė. Vietoje aukštosios ma tematikos, astronomijos ir chemijos įvesta naujos discip linos: dirvožemio geografija ir augalų geografija. Taip pat pradėta anksčiau skaityti bendroji geologija. Dirvožemio geografiją klauso ir II kurso geografijos specialybės stu dentai. Dėl programos pasikeitimo I kurso geografijos specialybės studentams egzaminai buvo atidėti vasario mėnesiui. Da bar visi I kurso geografai kruopščiai ruošiasi egzami nams.
B. Mažonytė
Egzaminų sesijos rezultatai ir nauji uždaviniai Bendrų pastangų dėka žiemos sesija praėjo daug orga nizuočiau negu ankstyvesnės sesijos. Visų pirma iki jos pradžios visuose fakultetuose buvo pilnai įvykdyti mokymo planai. Tiesa, dar pasitaikė at skiri atvejai, kada kai kurią kurso dalį teko perkelti pava sario semestrui, kaip kad atsi tiko su tarybinės literatūros kursu. Tačiau, tas įvyksta daž niausiai dėl blogų mokymo planų ir todėl juos reikia per žiūrėti. Tokie pertvarkyti nauji mokymo planai jau įvesti pir muose ir iš dalies penktuose Fizikos-matematikos, Gamtos fakultetų kursuose. Čia pradė ta dėstyti- pedagogikos kursas ir įvesta pedagoginė praktika. Semestro bėgyje visuomeni nės organizacijos atliko dide lį darbą, organizuojant geresnį ir sistemingesniį studentų ruo šimąsi egzaminams. Universiteto ir fakultetų komjaunimo organizacijos tei singai padarė, kad savo darbą nukreipė tiesiog į grupes, dir bo su grupių organizatoriais, kad pakeltų grupės, kaip ko lektyvo, atsakomybę už sėk mingą jos pasiruošimą egzami nams ir bendrai už geresnį mokomąjį - auklėjamąjį darbą grupės studentų tarpe. Tas at siliepė ir į sesijos rezultatus Atvykimas studentų į egzami nus buvo geras. Kaip antai, Ekonomikos fakultete iš 349 studentų, turėjusių atvykti į egzaminus, neatvyko tik 1 žmogus. Žymiai sumažėjo egzaminų perlaikymų skaičius, o tuo pačiu ir bandymai įvairiais dokumentais, teisingais, ar ne teisingais, pateisinti savo nepm_ kankamą pasiruošimą egzami nams. Didžiulė studentų dauguma į egzaminus atvyko gerai pasi ruošę. Jų geros žinios eg zaminų metu rodo, kad jie sis temingai dirbo visą semestrą, gerai atlikdavo praktinius dar bus, daugiau mokėsi savaran kiškai. Neatsitiktinai, kad eg zaminus neišlaikiusių Studen tų tarpe, išimtinai tik tokie asmenys, kurie semestro bėgy, je pasirodė iš blogosios pu sės, kaip nedrausmingi studen tai, pvz., Petrauskas, Palčiauskas ir kt. Jiems suprantama, nepadėjo ir pastangos prieš pačius egzaminus. Padidėję egzaminų reikalavi mai įpareigoja kiekvieną stu dentą dirbti sistemingai, tau-
nui ruoštumeisi paskutinio mė Doc. K. MITROPOLSKIS Prorektorius mokymo reikalams nesio dienomis ir naktimis. Gilų žinojimą studentai pa rodė ir iš specialybės dalykų, pyti brangų 'laiką savarankiš bendras pažangumas iš specia kam pasiruošimui, dalyvavi lybių disciplinų pakilo, tas mui visuomeniniame darbe. pasireiškia labai gerų pažymių Egzaminai ir įskaitos iš visuo procento padidėjimu. Kaip an meninių mbkslų parodė, kad tai, Ekonomikos fakultete, la semestro bėgyje paskaitose ir bai gerai išlaikiusių studentų seminariniuose užsiėmimuose skaičius padidėjo nuo 16,5% studentams medžiaga buvo pa iki 28,6%. Aišku, tai gerai ir tas džiu teikiama taip, kad jie gerai suprastų marksizmo-leninizmo gina kiekvieną, tačiau sesija kūrybini vaidmenį, giliai išstu parodė, kad pas mus dar yra dijuotų pirmuosius šaltinius. ir daug trūkumų, įsisavinant Todėl ir studentų atsakymuose specialybės disciplinas. Visų skambėjo pasitikėjimas savo pirma, nebuvo reikalingos pa žiniomis, jie ne tik žinojo da ramos pirmiems kursams, ne lyką, bet sugebėjo parodyti žiūrint į tai, kad šis klausimas marksizmą-leninizmą veikime. ir nevieną kartą buvo kelia Pavyzdžių gausumas iš Tarybų mas. Štai baigę vidurines mo Sąjungos, liaudies demokrati kyklas medaliais I kurso stu jos šalių, Kinijos gyvenimo, dentai Kurkulytė, Kazlauskaitė Kritinis imperializmo stovyklos (Chemijos fak I mokėsi univer įvertinimas ir pagaliau pavyz sitete blogiau, negu vidurinėje džiai iš savo specialybės mokykloje. Paviršutinišką da rodė gilų ir sąmoningą mark lyko žinojimą parode ir Medi sizmo-leninizmo, politinės eko cinos fakulteto I kurso studen tai Charina, Zilberman, Jačina, nomijos įsisavinimą. Būtina pažymėti, kad komu Kašauskas. Didelę įtaką blo nistai ir komjaunuoliai yra pir gam pažangumui turi dar vis silpna drausmė. maujančiųjų tarpe. Reikia manyti, kad fakulteto Tačiau egzaminai iš visuo komjaunimo organizacija padės meninių disciplinų parodė ir suprasti šiems draugams aka eilę trūkumų, kuriuos reikia- demines drausmės reikšmę. Ne bendromis jėgomis ištaisyti. atsakinga pažiūra į mokslą, į Tai visų pirma — prisiskaitė- drausmę užsikrėtusios Medici liškumas ir formalizmas. Šie nos fakulteto studentės Tumė trūkumai ypač ryškiai pasi naitė ir Dutošytė. Egzaminų reiškė atskirų studentų atsa rezultatus žemina ir tai, kad kymuose, kada jie nesuprasda kai kurie studentai, ypač Gam mi marksistinės-lenininės teo tos fakultete mažai skaito spe rijos esmės, stengėsi iškalti cialios literatūros. Mūsų stu atskiras formules, o praktiškai pasitaiko nemokėjo įrodyti ir pritaikyti dentijos tarpe dar tuos, ar kitus dėsnius gyveni tas, ką galima pavadinti mome, šių dienų tikrovėje. Štai kykliškumu, t. y. apsiribojimas tokį mokslo žinių nesugebėji ruošiantis egzaminams vadovė mą rišti su gyvenimu ir pa liu ir net užrašais. Prasideda naujas semestras. rodė tokie studentai, kaip Šie trukumai turi būti arti Suslavičius, Rolnikas, Naujaly tė, Skardinskaitė, Vinciūnaitė miausiu laiku išgyvendinti. Studentų savarankiško darbo ir kai kurie kt. 'Matyti, semina rų metu šios studentės nebuvo vaidmens pakėlimas — dabar uždavinys. dėstytojo ir grupės kolektyvo pagrindinis mūsų Čia reikalas toks: Teikia kas dėmesio centre. dien dirbti bibliotekoje, sėdėti Tokius pat trūkumus galima prie knygos, atlikinėti prakti užtikti ir Istorijos-filologijos nius darbus laboratorijose, o fakulteto V kurso studentų at taip pat reikalinga iškelti sau sakymuose per frlosofijos-isto- uždavinį — plačiau ir gilia.: rijos egzaminą. Kai kuriems įsisavinti tą specialybę, tą šio kurso studentams trūko mokslo šaką, kurios specialis konkrečių istorinių aplinkybių tu nori tapti. žinojimo, kad jie galėtų teisin Universiteto vadovybė, vi gai įvertinti ir išaiškinti filo suomeninės organizacijos, prosofijos istorijos klausimus. Šios fesorių-dėstytojų kolektyvas žinios įgyjamos sistemingu sa naujajame semestre turi pa siekti dar geresnių laimėjimų, varankišku darbu, ir paskubo mokant ir komunistiškai auk mis jų neįgysi, nors egzami lėjant studentus.
Gaivinanti rusų literatūros įtaka Nuolat auga moksliniai kad rai universitete. Sausio mėn. Istorijos-filologijos fak. vyr. dėstytojas P. Užkalnis apgynė disertaciją filologijos mokslų kandidato laipsniui įgyti. Di sertacijos tema „Majaikovskis ir lietuvių literatūra". Pasikalbėjime su mūsų ko respondentu filologijos moks lų kandidatas P. Užkalnis pa pasakojo: Majakovskio vardas pospalinės lietuvių pažangiosios lite ratūros raidoje užima žymią ir garbingą vietą. Jis ir M. Gor kis, turėjo didžiulę įtaką de mokratinių tradicijų lietuvių literatūroje formavimuisi. Ypač didelė V. Majakovskio revo liucinių tradicijų reikšmė, įtvir tinant revoliucinius motyvus pastarųjų 30 metų lietuvių poezijoje. Štai rašytojų plejada, kurių kūryboje aiškiai atsispin
di gaivinančios geriausio, talentingiausio tarybinės epochos poeto revoliucinės tradicijos: A. Regratis, P. Cvirka, V. Montvila, A. Venclova, Sal. Nėris, T. Tilvytis, L. Gira ir kt. Savo disertacijoje „Majakovskis ir lietuvių literatūra“ aš pamėginau išaiškinti lietu vių pažangiosios pospalinės li teratūros saitus su Majakovs kio tradicijomis, patikslinti šiuo atveju ir papildyti mūsų pažangiosios literatūros forma vimosi šaltinius. Pakeliui te ko atitaisyti visa eilė klaidų, įsibrovusių į mūsų literatūros mokslą, kuomet ne retai atski ri autoriai Majakovskio drau gais ir bičiuliais mėgino pada ryti svetimus Spalio revoliuci jos dainiui futuristinius forma
listus („keturvėjininkai"). Teko žymiai patikslinti ir „Trečio fronto vaidmenį Majakovskio tradicijų populiarizavime.
Perversdamas gausią įvairių pakraipų spaudą, ypatingą dė mesį atkreipiau į komunisti nio pogrindžio spaudą. Didvy riškoji Lietuvos Komunistų partija vedė ne tik kovą su politine reakcija, bet ji padėjo kovoti ir su reakcinėmis jėgo mis literatūroje. Lietuvių ko munistinė spauda skyrė ne ma ža vietos Majakovskio revoliu cinių tradicijų propagandai. Tema „Majakovskis ir lietu vių literatūra" toli gražu nėra išsemta. Tai plati dirva moksliniam-tiriamajam darbui. Ypač ji įdomi ir reikalinga aiškinant lietuvių tarybinės poezijos ir atskirų tarybinių rašytojų kū rybos formavimosi procesus.
Gerinti visuomeninių mokslų dėstymą aukštosiose mokyklose
/
Tėvynės
Ne kartą dar mokyklos suole svajojau nuvažiuoti į mūsų plačiosios Tėvynės širdį — Maskvą, pamatyti jos įžymy bes. Ir štai, šiais metais mano svajonė išsipildė — šaltą žie mos dieną su būriu mokslo draugų einu Raudonąja aikš te. Maskvos universiteto studen tų draugiškai sutikti, mes jau pirmąją atvykimo dieną sku bame susipažinti su sostinės įžymybėmis. V. I. Lenino mu ziejus. Susikaupę žengiame jo salėmis. Čia kiekvienas daik tas, kiekvienas eksponatas brangus tarybiniam žmogui, nes jis pasakoja apie didįjį žmonijos genijų — Leniną, apie pirmuosius jo sukurtos T a rybų valstybės žingsnius, Vakaras. Tyliai krinta mažutėlės snaigės. Tačiau nei šal tis, nei sniegas neatbaido di džiulėse eilėse sustojusių žmonių. Jie atėjo atiduoti- pagar-
Visuomeninių mokslų dės Rimti trūkumai pastebimi ir liaudies, kaip istorijos kūrėjo tymas aukštosiose mokyklose darbe seminarų, kurie yra iš vaidmenį. atlieka labai svarbų vaidmenį bandyta priemonė studentų ži Labai svarbu ,kad paskaitos idėjiškai auklėjant tarybinę nioms įtvirtinti ir gilinti. Kaip studentiją. Kokioje specialybė žinoma, seminaruose studentai ir visuomeninių mokslų semi je besimokytų mūsų studentas, turi įprasti savarankiškai pasi- narai būtų persunkti kovinga jis turi žinoti marksistinės-le sakytį teoriniais klausimais, dvasia, nesitaikstymu su idea nininės teorijos pagrindus ir mokytis ginti savo pažiūras, lizmu ir mistika. Remiantis mokėti juos taikyti gyvenime. teisingai dėstyti mintis. Ir kaip konkrečiais pavyzdžiais ir fak Marksistinės-lenininės teorijos tik daugelyje aukštųjų mokyk tais reikia mokyti studentus kritikuoti iš studijavimas įgalina giliai su lų neskiriamas reikiamas dė savarankiškai mokslo prasti Komunistų partijos poli mesys seminarų organizavimui. marksistinio-lenininio tiką, sėkmingai įgyvendinti ją Ne retai seminarai virsta pa pozicijų įvairius šiuolaikinius ideologijos pasi praktinėje veikloje, auklėja iš prastu studentų apklausinėji buržuazinės tikimybę partijos reikalui, ko mu, praeina nuobodžiai, kai reiškimus, priešpastatyti jiems munizmo pastatymo reikalui. kurie vadovai blogai ruošiasi mokslišką marksistinį-lenininį seminarams, nekreipia dėme klausimų traktavimą. Aukštų Komunistų partija nuolat rū mokyklų visuomeninių sio į neteisingus pasisakymus. jų pinasi visuomeninių mokslų mokslų dėstytojų uždavinys — dėstymo aukštosiose mokyklo Štai dėl ko iškyla uždavinys auklėti studentus tarybinio pat se pagerinimu. Mūsų šalyje la rimtai pagerinti paskaitų ir 6e- riotizmo ir internacionalizmo bai plačiu mastu vyksta moks minarinių užsiėmimų kokybę ir dvasia. linių dėstytojų kadrų paruoši idėjinį lygį. Didelę reikšmę mas ir tobulinimą^ Partinės šioje srityje turi aktyvus, tiks ■ Visuomeninių mokslų dėsty organizacijos stiprina paskaitų lus, kūrybiškas katedrų dar mo pagerinimas neatsiejamai ir seminarinių tiįžsiėmimų idė bas. Aukštųjų mokyklų visuo surištas su mokslinio-tiriamojo jinio turinio kontrolę' meninių mokslų katedros turi katedrų darbo plėtimu, su to dėstymo limesniu dėstytojų kvalifikaci Paskutiniu laiku aukštųjų sustiprinti kovą už jos kėlimu. Faktai rodo tai, stiprų idėjiškumą, jo kūrybinį mokyklų visuomeninių mokslų . . . Stiprus pietų vėjas gena kad daugelis katedrų visiškai charakterį, ulž dėstymo ir ko katedros šiek tiek sustiprino per laukus sniegą, greit užpus neveda mokslinio darbo. Tarp marksizmo-leninizmo pagrindų, munizmo statybos praktikos dėstytojų yra nemažai žmonių, to 8 pravažiavusių slidininkų poLteiKonomijOS ir iilosoiijos organišką sąryšį. Tai pasiekti besitenkinančių pasenusių ži pėdsakus. Slidininkai, neboda dėstymą. Kaip teigiamą pa galima tik paskaitų turinio nių bagažu, nesistengiančių to mi jokių žiemos išdaigų, žings vyzd) galima pažymėti Mask kontrolės sustiprinimo keliu, bulinti savo žinias ir dėstymo nis po žingsnio artėja prie is vos K. A. Timiriazevo vardo draugiškai kritikuojant tų ar meistriškumą. Aukštosiose mo torinės Lietuvos vietovės—Trižemės ūkio akademijos, Uralo kitų dėstytojų trūkumus. kyklose vis dar yra daug dės- kų. Tai universiteto studentai, A. M. Gorkio vardo Valstybi dėstytojo Visuomeninių disciplinų dės tytojų neturinčių mokslinių vadovaujami vyr. nio universiteto, Lvovo U. tytojų pareiga — ugdyti gyvą laipsnių. Pavyzdžiui iš 116 vi- Geskes, atostogų metu nutarė Franko vardo Valstybinio uni klausytojų susidomėjimą marie suomeninių mokslų dėetytojų aplankyti Dzūkijos istorines versiteto ir kitų aukštųjų mo tis tmedenmine teorija, karštą Uzbekijos aukštosiose pedago vietoves, kaskart stiprėjančius kyklų visuomeninių mokslų veržimąsi savarankiškai apgal kolūkius, tankiai _ išsidėsčiu katedras. voti ir suprasti temą. Salia to ginėse mokyklose iš viso tik sius miestelius. 18 žmonių tjjri ■mokslinius Trakai. Susipažįstame su Tačiau eilė pavyzdžių rodo, svarbu prieinamai išaiškinti miesto istorija, aplankom kraš marksistinės-lenininės teorijos laipsnius. kad visuomeninių mokslų dės totyros muziejų. Patraukiame tymas daugelyje aukštųjų mo teiginius, ryškiai ir įtikinamai TSRS Kultūros ministerija Galvės ežero ledu į senąją kyklų neatitinka padidėjusių paties gyvenimo pavyzdžiais vis dar nepakankamai vadopilį. Čia sutinkame kitą turis reikalavimų. Vienu iš rimčiau- iparodyti jos didįjį pertvarkan vauja visuomeninių mokslų tų grupę — Žemės ūkio aka šių trūkumų visuomeninių tį vaidmenį. Nušviesdami pu katedroms, silpnai apibendrina demijos studentus. Pasidalina mokslų dėstyme ir toliau te sės šimtmečio istorinį TSKP patyrimą, nesuteikia joms pa me žygio patirtimi, nutariame sustiprinti . ryšius tarp abiejų bėra dogmatizmas ir prisiskai- patyrimą, dėstytojai turi pa kankamos metodinės pagalbos. mokyklų turizmo sekcijų Pa tėl iškurnąs. siekti, kad studentai nuosek Reikia rimtai pagerinti išleis linkime Kauno studentams sėk Dogmatiškas dėstynfas su liai studijuotų Markso, Engel tas visuomeninių mokslų prog mės ir per statų kalną patraumenkina kovingą revoliucinę so, Lenino, Stalino veikalus, ramas. marksizmo-leninizmo dvasią, I TSKP suvažiavimų, konferenciVietinių partinių organizaci veda į teorijos suprastinimą ir 1 jų, CK plenumų nutarimus ir jų, aukštųjų mokyklų vadovų suvulgarinimą, skiepija palžiū- kitus svarbiausius Komunistų uždaviniai — apibendrinant teiiu, Kad teorija yra negyvas partijos sprendimus ir doku| giamą patyrimą ir kritikuojant dogmų ir formulių rinkinys, mentus. Labai svarbu giliai at katedrų darbo trūkumus gerai slopina gyvą susidomėjimą vi skleisti istorinių TSKP XIX įsigilinti į visuomeninių moks suomeninių mokslų studijavi suvažiavimo, TSKP CK rugsė lų dėstymo idėjinį turinį. mu. jo Plenumo ir vėlesnių parti Visuomeninių mokslų dėsty Paskaitose ir seminaruose jos ir vyriausybės nutarimų neretai pateikiamos iškaltos reikšmę, nutarimų, kurie skirti mo pagerinimas leis aukštajai standartinės formulės, nerodant tolimesniam tarybinės liaudies mokyklai pasiekti naujus lai pastangų kūrybiškai jas įpras gerovės pakėlimui ir tolimes- mėjimus idėjiškai auklėjant ta minti, surišti su praktika, su niam mūsų Tėvynės galybės rybinę studentiją.
V
aktualiais komunizmo statybos stiprinimui. Paskaitose būtinai I reikia vįsu mastu nušviesti uždaviniais.
KOLEKTYVAS
IR
bą Mauzoliejuje besiilsintiems tarybinės liaudies ir visos pa žangiosios (žmonijos vadams — V. I. Leninui ir J. V. Stalinui. Prieš mus eilėje sto vi senyvas žmogus. Jis jau ne pirmą kartą lankosi Mauzolie juje. — Kiekvieną kartą, kai aš būnu Maskvoje, visuomet užeinu pagerbti brangiuosius vadus, kurie atidavė visą sa vo jėgas tam, kad tarybi nių žmonių gyvenimas kaskart gerėtų, — pasakojo jis. Išėję iš Mauzoliejaus eina me palei Kremliaus sieną. Čia Kremliaus sienoje ir Brolių kapuose palaidoti įžymių Tary bų šalies veikėjų palaikai. Ima temti. Virš Kremliaus sužiba rubino penkiakampės. Jos tartum nušviečia kelią vi sai žmonijai.
Būdami Maskvoje mes aplan kėme daug muziejų, Tretjakovo galeriją, dovanų J. V. Stalinui parodą. Lankėmės. Kremliaus Ginklų palatoje. Buvome ir naujuose Mask vos Lomonosovo vardo univer siteto rūmuose Lenino kalnuo se. Tik čia pabuvojęs pajun ti naujųjų universiteto rūmų didybę. Kinofikuotos ir radifikuotos auditorijos, laboratori jos su pirmarūšiais pasaulyje unika’liniais prietaisais, biblio tekos su milijonais knygų, mu ziejai su milijonais ekspona tų, bendrabučiai su įvairiau siais patogumais — viskas su teikta besimokančiam jauni mui. Tik dirbk, mokykis. Dešimt dienų praleistų Maskvoje bus šviesiausias pri siminimas mūsų atmintyje. V. Paulionis, Ekskursijos dalyvis
200 KM DZŪKIJOS LAUKAIS kiame Rūdiškių link. Tai akty viausio tarybinių partizanų vei kimo vietos, Didžiojo Tėvynės karo metu. Nakvojame Juodų jų Kalvių kaime. Įdomi kaimo pavadinimo istorija. Dar 19 a. pradžioje čia gyvenę 40 kal vių, kurie kasdavę iš pro kai mą tekančio Spenglos upelio krantų rūdą ir liedavę gelelžiį. Šią rūdą vietiniai kalviai nau dodavę dar ir carinės Rusijos laikais. Mūsų šeimininkė vaišinga dzuikė, papasakojo, kaip auga jų gimtasis ,,Pergalės" kol ūkis. Žymiai pakilo jų darba dienio vertė, gauna daug pa šarų. — Anksčiau jokiu būdu ma no sūnus nebūtų galėjęs studi juoti aukštojo mokslo, — bai gė ji. Išaušo trečias kelionės rytas. Nuo šalčio sproginėja tvoros. Važiuojame kalnuotomis gele-
„Pravda", 1954 m. vasario 4 d.
ga, (jis sekančiam semestrui Jei rašyti — tai romaną arba grupės apysaką, kad neteko stipendijos), bet iš to bent nepadarė jokių išvadų: ir to draugai iš pavykdo net piršliau pramiegodavo pirmas pa tus griaužti imtų. skaitas, dar daugiau ėmė sa ve vertinti, niekinti draugus, kau į šią masę, — išdidžiai Buržuazinė santvarka Į grupės draugų kritines pa kolektyvą. Tiesa, dabar jis samprotavo Albinas. — Gru stabas, kad demonstratyviai vaizdavo save „visų užguitą ir kam paliko gilių žaizdų. Kaip pėje, išskyrus, mane, nėra nė miegoti per paskaitas yra la nuskriaustą, iš kolektyvo iš matome, neaplenkė ji ir Albi vienos originalios asmenybės. bai žema tarybiniam studen skirtą asmenybę". Kasdien no. Sunkios gyvenimo sąlygos, Visi pagal šabloną nukalti. To tui, kad būtina lankyti visas draugai girdėjo jo įžūlius prie blogas a/iklėjimas išugdė jame kioj atmosferoj ir geriausias paskaitas, fizinio lavinimosi kaištus. kraštutinL savo „aš" gerbėją, talentas gali vėjais nueiti. Jei užsiėmimus, mokytis namuose, — Jūs gaunat stipendiją. Ką egoistą. Tiesa, daug kas pasi būti, tai kažkuo ypatingu, įžy Albinas atsakydavo skeptiškai, gi, gerai tuomet ir paskaitas gydė nuo šių žaizdų. Kažkodėl miu. su ironija: lankyti, Aš jos negaunu, o jus tik Albinas nenori iš jų išsi Permetęs grupės draugus vaduoti. Troškimas būti „įžy — Gražiai visi mokat kalbė manimi nesirūpinai. skeptišku žvilgsniu, ironiškai ti. Deja, jūs manęs nesupran O iš 1tiesų, buvo atvirkščiai, miu" žmogbjni, sublizgėti savo šyptelėjęs, jiems pasakė: tat. .. Draugai nemažai Albinui pa- gabumais, kurie šiuo metu nie — Aš matau, manęs neįverkonkrečia Grupėje jis išdidžiai laikėsi dėdavo, net materialiai, mer- kuo nepasireiškia tinat. Na, teks kada nors gai ir stengėsi neturėti su drau ginos tvarkė jo rūbus. Bet ir me darbe, kaskart toliau stumia lėtis. .. dabar visos draugų pastangos jį į miesčioniškumo ir biuro gais jokių reikalų. Ir Albinas pradėjo siekti už— Pasisveikinti? Kam reika įtraukti Albiną į kolektyvo gy kratizmo balą. Betgi ar nelai sibrėžto tikslo. linga šie formalumai. Be to, venimą susidurdavo su tuo kąs būtų Albinui suprasti, kad Visų pirma jis gana greit iš- aš nematau grupėje nė vienos pačiu. savo keistenybėmis ir „gabu siskyrė iš kolektyvo. Antai, jei rimtos merginos, ar vaikino, — Jūs manęs nesuprantat.. . mais" džiaugiasi tik tušti, be grupės draugai j paskaitas su- su kuriais reikėtų sveikintis. .. . Praėjo metai, antri. Šian veidžiai žmonės ir jam, kaip sirinkdavo 9 vai., tai Albinas Pirmuoju egzaminu Albinas dien Albinas puikiai gyvena, komjaunuoliui, negalima toliau gyventi? Juk žmogaus įvedė sau kitą dienos režimą: nusivylė. Pamanykite tik, taip yra vienos įstaigos darbuoto- taip ateidavo į antrą ar trečią pa- ilgai jį klausinėjo ir vos vos jas, dažnai vakarais grįžta į vardą puęšia, visų pirma, nuo skaitą. Jose taip pat visą lai- „4" parašė. Pasirodo, ne tik bendrabutį šiek tiek išgėręs, širdus darbas, o ne puiki iš. ką snausdavo; užsirašinėti ką draugai, bet ir dėstytojas ne- linksmas. Jo tuščią asmenybę vaizda. Reikia daug dirbti, mo nors nerasdavo reikalo. pastebi jo gabumų. Juk jis, puošia naujas paltas, šilkinis kytis, o svarbiausia mylėti sa Dar priešiškiau Albinas su- nors egzaminui tik šalikas ir žalia skrybėlė — vo specialybę, dirbti kolektyve. ruošėsi tiko fizinio lavinimosi užsiėmi paskutinėmis dienomis, jo nuo geriausia grupėje, Daug kas Tik tuoipet galima ką nors pa mus. mone, pasiruošė nė kiek ne jam liko nebereikalinga, daug siekti. Šiandien Albinas stovi dvie ;— Negirdėtas dalykas: gim blogiau už tuos, kurie dirbo ką jis šiandien pamiršo: kny nastika, pratimai. Aš atvažia visą semestrą. Todėl kitiems gas, pasikartas, draugus, seną jų kelių kryžkelėje. Pirmasis vau studijuoti, o ne ant sker egzaminams jis beveik visiškai motiną, kuriai ypač reikalinga — tas, kuriuo jis iki šiol ei na. Tai kelias vedąs į sumiessinio vartytis! . nesiruošdavo — vistiek dėsty materialinė sūnaus parama. Namuose jis mažai mokėsi. tojai neteisingai įvertins jo Neįdomi jam pasidarė ir žur čionėjimą. Yra ir kitas keliąs — su ko Dažnai net pašiepdavo darbš- „puikų žinojimą", • Jei drau- nalistikos specialybė. Pereitais tesnius draugus. gų paragintas ir ateidavo mokslo metais mokomąją prak lektyvu. Jame gaivinanti kri dirbti, — Štai tu skaitai knygas, į konsultacijas, tai nei klaus- tiką atliko labai silpnai, šiais tikos jėga, padedanti konspektuoji. Pasakyk, kam davo, nei pats pasisakydavo, metais jos visai neatliko. Aiš mokytis išvystyti savo gabu visa tai reikalinga? Aš kitaip o kaip paprastai, — snausda ku, jo samprotavimai, turi sa mus. Ji apvalo žmogų nuo iš puikimo. Platus ir šviesus tas gyvenu. Iš viso, tą literatūrą, vo. Tačiau koks mokymasis, vo „logiką". — Kas? Žurnalistams reikia kelias, nes jis veda į didžią kurią nurodo dėstytojai, mano tokie ir rezultatai. Pirmuosius nuomone, skaityti neverta. Pa egzaminus universitete jis var rašinėti kažkokias informaci ateitį. Tik šiuo keliu Albinui jas, korespondencijas? Na, to ir reikia eiti. kankamai vidurinėje mokyklo gais negalais teištempė. D. šniukas, Nors pirmoji egzaminų sesi tai jau nebus! Tokia praktika je skaitydavau. Dabar reikia V. Petkevičius ja Albinui ir buvo nesėkmin- atlikti man yra negarbinga. pailsėti, pasvajoti.
žinkelio atšlaitėmis. Pasikalba me su miško kirtėjais. Rinki mus jie pasiryžę sutikti spar čiu darbu. . . Vakare mes jau Varėnoje. Matėme vidurinės mokyklos pasirodymą, saviveiklininkų moksleiviams papasakojome apie universiteto gyvenimą, turiningas studentų atostogas. Sekančią dieną išvykstam į Merkinę. Spirgina šaltis. Ta čiau mūsų nuotaika pakili. Greitu tempu pravažiuojam raižytas Perlojos, Nedzingės apylinkes, Brokraistyje esan čius krioklius. Merkio ir Ne muno santaikoje stovi Merkinė. Miestelis po karo žymiai išau gęs. Pravažiavę miškingas ir kal nuotas Merkinės, Nemunaičio vietoves, vėlai vakare atsidū rėme Alytuje. Mus svetingai sutiko vaikų namai, suruošę net vakarą. Įdomus ir turinin gas vaikų namų auklėtinių gy venimas tarybinėje santvarko je. Paskutinių dviejų dienų ke lionės metu mes aplankėme Punią, Margio kalną, Nemaniū. nūs, Birštoną, Prienus, Kauną. Visur mus sutiko vaišingi dzūkai, besimokantis jauni mas. Visur mes matėme nau juosius dzūkų bruožus — pa siryžimą įgyvendinti Partijos rugsėjo Plenumo nutarimus, norą padaryti mūsų Tėvynę dar galingesnę ir pasiturinčią. Grįžę į senąjį universitetą, ir mes nepagailėsime jėgų moksSį semestrą mokysimės geriau, negu praeitąjį. A. Pekeliūnas, Turistinio žygio dalyvis
ŽMOGUS
i. Šiame numeryje straips1 niu „Taip gyventi negaĮima“ pradedame diskuj siją tema „Kolektyvas •) ir žmogus". j Draugai skaitytojai! ) Kokia Jūsų nuomonė: ar ) vienišas, atsiskyręs nuo > kolektyvo žmogus įgali ) tapti geru tarybinės viI suomenės nariu, aktyviu ; komunizmo kūrėju? Gal ) Jūsų grupėje, kurse, fal kultete yra studentų, ku. i rie, paskendę savo „aš", i neigia kolektyvą, į draui gus žiūri iš aukšto? Koks čia turėtų būti $1 sveiko studentiško kolektyvo vaidmuo, perauklėjant tokius individualistus? Redakcija prašo savo mintimis pasidalinti laikraščio puslapiuose.
(/ <2 v v v <? v v v \ \ \ \ X \ \ \ X X \ \ J a
RIEŠ du su puse metų rugsėjo pirmosios rytą P į vieną Istorijos-filologijos fa kulteto auditoriją susirinko 25 pirmo kurso busimieji žurna listai. Visi jie turėjo vieną tikslą: didžiulį troškimą moky tis, būti aktyviais studentais, tapti gerais specialistais. Panašiai galvojo ir Albinas Kairys. Tačiau būtų neteisin ga pasakyti, kad jo svajonės pilnai sutapo su grupės drau gų svajonėmis. Priešingai: jau iš pirmųjų mokslo dienų išryš kėjo Albino „svajonė" -— šiek tiek mokytis, o visų svarbiau sia — tapti „įžymia” asmeny be. — Tiesiog keista, kad pate-
LV 00166
širdyje
TAIP GYVENTI NEGALIMA
Redakcijos adresas: Vilnius, Stuokos-Gucevičiau* g-vė Nr.
*elef. Nr. 2-10- ’
.paudė „Tiesos" spaustuvė Vilniuje. Tiražas 1000 egz.
Naujos
knygos
LENINAS, V. I. Raštai. T. 22. 1915 gruodis — 1916 liepa. Versta iš 4-jo leid. Valstybinė politinės ir mokslinės literatū ros leidykla, 1953. 384 p. Lie tuvos KP CK Partijos istorijos in-tas — Markso—Engelso— Lenino—Stalino in-to prie TSKP CK filialas). STALINAS, J. Proletarų kla sė ir proletarų partija. (Dėl pirmojo partijos Įstatų punkto). Valstybinė politinės ir moksli nės literatūros leidykla, 1954. 12 p. Šarmaitis, r. Kai kurie XIX amžiaus antrosios pusės lietuvių nacionalinio išsivada vimo judėjimo istorijos klausi mai. Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1953. 26 p. ANDRIEJEVAS, I. D. Pasau lio ir jo dėsningumų pažini mas. Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1953. 72 p. Amerikos „demokratijos" užkulisyje. (Pažangieji Ameri kos rašytojai apie rinkimus Jungtinėse Amerikos Valsty bėse). Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. 1953. 132 p.
Indų apsakymai, Valstybinė leidykla, grožinės literatūros 1954. 216 p.
ŠTILIS, ANDRE. Pirmasis smūgis. (Romanas). Kn. 2. Vie nos patrankos galas. Valstybi nė grožinės literatūros leid 'kla. 1953.
1. e. redaktoriaus pareigas P. MIKUCKAS Užs. Nr. 00154