A
visu Saliu
proletarai, vienykitesi
O a
TUbENTAŠ •»
VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO,
KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS Nr. 5 (149)
KOMITETŲ ORGANAS
1954 m. vasario 18 d., ketvirtadienis.
Lietuvos Komunistų partijos Vii! suvažiavimas Vasario 16 d. Vilniuje, Lietuvos TSR Valstybinės filharmonijos patrlpose, prasi dėjo Lietuvos Komunistų partijos VIII su važiavimas. 3 valanda dienos. Lietuvos KP Centro Komiteto sekretorius drg. A. S-iečkus trumpa įžangine kalba skelbia Lietuvos Komunistų partijos VIII suvažiavimą atida rytu. Jis siūlo atsistojimu pagerbti V. I. Lenino reikalo didiicjo tęsėjo — Josifo Visarionovičiaus Stalino šyiesųjj atminimą. Visi atsistoja. Suvažiavimas išrinko prezidiumą, manda tinę komisiją, sekretoriatą ir redakcinę ko misiją. Patvirtinta tokia suvažiavimo darbų tvar-
1. Lietuvos KP Centro Komiteto ataskai tinis pranešimas. 2. Lietuvos KP Revizijos komisijos ata skaitinis pranešimas. 3. Lietuvos KP Centro Komiteto rinkimai. 4. Lietuvos KP Revizijos komisijos rinkim ai. Ataskaitinį pranešimą apie Lietuvos KP Centro Komiteto darbą padarė drg. A. Sniečkus. Suvažiavimas išklausė Revizijos komisijos ataskaitą. Pranešimą padarė Lietuvos Komunistų partijos Revizijos komisijos pirmininkas drg. A. Likas. Suvažiavimas tęsia savo darbą. .SUVEDAMI GAMYBINĖS PRAKTIKOS REZULTATAI'
Kaina 20 kap.
Plačiau rinkiminės į/ Įvykusioje universiterg stu i Menkai rūpinasi studentų pa Į rinkiminį darbą aktyviai dentų profsąjungos konferenci žangumu moksle ir kai kurie universiteto saviveik joje buvo apsvarstyti praėju kampanijos užmojį įsijungė los kolektyvai. Jie dažni mies sios žiemos egzaminų sesijos dekanatai. Istorijos-filologijos
Vis platesnį užmojį (gauna tarybinės liaudies pasirengimas I rinkimams į TSRS Aukščiausiąją Tarybą. 1954 m. kovo 14 dieną visa tarybinė šalis sutiks kaip visaliaudinę šventę. Į -rinkimus Tarybų Sąjungos Komunistų partija ateina vienin game bloke su nepartiniais darbo žmonėmis. Liaudies jėga glūdi jos glaudžiame susitelkime apie parti ją. Partijos jėga — jos glaudžiame ryšyje su masėmis. Parti jos ir darbo žmonių interesai yra vieningi ir neatskiriami. Su dideliu pasitenkinimu ir pritarimu sutiko mūsų liaudis Tarybų Sąjungos Komunistų partijos Centro Komiteto Kreipi mąsi į visus rinkėjus, darbininkus ir darbininkes, valstiečius ir valstietes, į tarybinę inteligentiją, Tarybinės Armijos ir Karinio Jūrų laivyno karius. Centro Komitetas kreipėsi į ta rybinę liaudį, ragindamas vieningai balsuoti už komunistų ir nepartinių bloko kandidatus, dar labiau susitelkti apie Komu nistų partiją ir Tarybų Sąjungos vyriausybę pergalingoje ko voje dėl didžiulių komunizmo statybos uždavinių (vykdymo. Pasiruošimas rinkimams ( TSRS Aukščiausiąją Tarybą rei kalauja plataus rinkiminės kampanijos išvystymo. Rinkiminėje kampanijoje atsakingi uždaviniai tenka Vil niaus Valstybinio universiteto studentų ir profesorių-dėstytojų kolektyvui. Apie du šimtai universiteto agitatorių dirba rinkėjų tarpe. Universiteto aptarnaujamuose agitpunktuose nuolat kviečiami Linkėjų susirinkimai, kuriuose skaitomos paskaitos (vairiomis politinėmis temomis. Ag.tpunkte Nr. 55 56 (vedėjas drg. Kos.elniekis, agitkolektyvo vadovas drg. Tretjakova) susirinku siems rinkėjams buvo išaiškinti Rinkiminiai nuostatai, pada lyti pranešimai temomis: „Ukrainos susijungimo su Rusi.a |300 metinės", „30 metų be Lenino — Lenino keliu" ir kt. ■Agitpunktuose reguliariai šaukiami instruktažiniai agitatorių Susirinkimai. Gerai vyksta agitatorių instruktažai agitpunkte Nr. 54/5 (vedėjas drg. Jurša, agitkolektyvo vadovas drg. Maįtijošius), čia pasidalinama darbo patyrimu, aiškinama agita toriams apie įvairius agitacinio darbo metodus ir formas. Prasidėjo taip pat individuali agitacija rinkėjų tarpe. Dau■ gelis agitatorių nuolat lankosi pas rinkėjus, aiškina jiems 1rinkiminius nuostatus, praveda pasikalbėjimus apie Tarybų ^.Sąjungos vidaus ir tarptautinę padėt(. Labai gerai savo darbą ■atlieka drg. drg. Rozentaitė, Topper, Žukovą (Ist-fil. fak.), (Golokvoščius (Fizikos-matemitikos fak ), Audiejūtė (Chemijos ■fak.), Sarkirienė (Gamtos fak ) ir daugelis kilų. Tačiau agitaciniame darbe yra ir trūkumų, kuriuos artiiniausiu laiku būtina pašalinti. Agitatoriai dar nepakankamai Sįvertino rinkiminės agitacijos svarbą. Nepradėjo dar aoitaci| nio darbo studentas komjaunuolis drg. Stankevičius (Teisės | fak), blogai dirba komjaunuolė Jagaitė '(Medicinos fak.), agitjtotoriai Goldberg, Bikulič (Istorijos-filologi.os fak). Dar nepakankamai gerai atliekamas individualus agitato| rių darbas su rinkėjais. Agitpunkto Nr. 51/6 daugelis agita| torių apsiriboja tiktai rinkėjų kvietimu ( susirinkimus, vyksI tančius paties agitpunkto patalpose, retai lankosi pas rinkė3 jus, nejungia savo darbo su rinkėjų gamybine veikla. Vėlai įsitraukė į agitacinę kampaniją atskirų fakultetų parItinės ir komjaunimo organizacijos. Istorijos-f.lclogijos fak. ■ partinė organizacija nesugebėjo iš pat pradžių duoti aptar■ liaujamam agitpunktui Nr. 55/6 pakankamo agitatorių skaisčiaus, šiam darbui mažai teišskyrė komunistų. Šio fakulteto ■ komjaunimo organizacijos biuras rinkiminės kampanijos pra■ tižioje „popieriuje" išskyrė 40 agitatorių, tačiau faktiškai dir1 bo tiktai 15 žmonių. E.lė trūkumų yra ir agitpunktų patalpų apiforminime. ■ Agitpunktuose trūksta šūkių, skirtų rinkimams J TSRS Aukš lį čiausiąją Tarybą. Nors ir leidžiami sieniniai laikraščiai, ta.! člau juose nenušviečiamas agitacinio darbo patyrimas, trūksS ta pačių rinkėjų pasisakymų. Rinkimų diena Į TSRS Aukščiausiąją Tarybą artėja. Uni■ versiteto partinės, komjaunimo ir profsąjungos organizacijų a atsakingas uždavinys — atkreipti rimtą dėmesį J nurodytus ■ trūkumus, artimiausiu laiku juos pašalinti, kuo plačiausiu •f mastu išvystyti masinį-agitacinį darbą. Plačiau rinkiminės kampanijos užmojįl
Agitatorius pas rinkėjus
Nuotraukoje: vienas iš geriausių agitatorių Fizikos-mate matikos fak. IV k. stud. komjaunuolis Povilas Pipinys supa žindina rinkėjus, Gorkio gt. Nr. 24, buto 4 gyventojus, su TSKP CK Kreipimusi į visus rinkėjus
to agitpunktų svečiai. Ypač gerai dirba rusų dra mos ratelis, vadovaujamas Vil niaus Rusų dramos teatro ak toriaus Boiikovslkio. Sekmadien dramos ratelis atliko programą agitpunkte, įrengtame 32 gele žinkelio vidurinėje mokykloje. Tą pačia dieną saviveiklinin kai su savo programa taip pat pasirodė ir centriniuose rū muose veikiančiame agitpunk te. Visur studentai buvo rinke jų šiltai sutikti. Aktyvus dalyvavimas rinkiuliniame darbe visiškai jiems netrukdo gerai mokytis, o taip pat kartu plėsti savo repertua rą. Artimiausiomis dienomis dramos ratelis baigs KS'rneičiu'ko pjesės „Platonas Krečetas" pastatymą. P. Grigėnas
Rinkėjų vakaras Šiomis dienomis Liepos 21osios studentų bendrabutyje veikiąs agitpunktas organizavo rinkėjų vakarą. Studentai iš klausė pranešimą tema „TSRS Konstitucija — demokratiškiau sia konstitucija pasaulyje". Po pranešimo turtingą progra mą atliko Respublikinio radijo meninės pajėgos.
(/
SEMINARINIAI DARBAI Istorijos-filologijos fakulteto lietuvių kalbos ir literatūros m kurso studentai sėkmingai rašo seminarinius darbus. Kai kurie studentai savo se minariniuose darbuose nagrinė ja lietuvių revoliucinio poeto Mačio-Kckšto kūrybini kelia, jo estetines pažiūras. Stud. Taseckaitė parašė darbą „Kėkšto ąasaulėtžiūros raida", stud. Za latorius — „Kėkšto estetinės pažiūros". Kėkšto kūrybos sti lių nagrinėja stud. Zabotka. Apie Maironio kūrybą semina rinius darbus rašo stud. Medutytė, Vilemaitė ir kt.
rezultatai ir tolimesnieji užda Ekonomikos ir kituose fakulte viniai keliant studentų mokslb tuose pavėluotai buvo iškabint pažangumą, stiprinant akademi egzaminų ir įskaitų tvarkaraš nę drausmę, ruošiant visapusiš čiai. Egzaminų metu studentams kai išsilavinusius tarybinius nebuvo suteiktos pakankamai specialistus. palankios sąlygos mokytis, daž Universiteto prorektorius mo-' nai reikėdavo laikyti egzami kymo reikalams drg. Mitropolsnus šaltose auditorijose su pal kis savo pranešime apie žiemos tais (Istorijos^ilologijos fak.) egzaminų sesijos rezultatus iš Pasitaikydavo, kad egzaminai kėlė nemažą trūkumų universi kai kuriuose fakultetuose užsi teto dėstytojų ir studentų dar tęsdavo iki 8—10 vai. vakaro, be ruošiantis egzaminams ir pa dėstytojai vietoje trijų įrašy davo bilietuose 4 klausimus. čių egzaminų metu. Konferencijoje pasisakiusiej Pagrindinis trūkumas yra tas. studentai Bareika (Teisės fak) jog iki šiol nepasiekta, kad studentai sistemingai dirbtų su J. Vidrinskaitė, Abraitytė (Is knyga, ruoštųsi egzaminams torijos-filologijos fak), Ambranuo semestro pradžios. Kai ku ziejūtė (Ekonomėkos fak). Sa rie studentai per maža dėmesin kalinskas (Medicinos fak.) ir ki skiria seminariniams ir labora ti taio pat kalbėjo apie rimtus toriniams užsiėmimams, pralei- trūkumus profgrupių darbe dinėja paskaitas. Didžiausi pa siekiant visų studentų pažanouskaitų nraleidinėto’ai pašildė mo moksle. Nemaža kaltė čia mažiausiai moką. Dėl pašliju tenka ir universiteto proūknmisios akademinės drausmės, uni tetui (pirmininkas drg. Karaversitete po šios egzaminų se šauskas). kurie retai nusileidžia sijos yra anie 3^0 skolininkų, iki akademinių grupių ir daž ypač daug įsiskolinimų iš fizi nai konkretų praktini darbą grupėse pakeičia posėdžiavimu nio lavinimo. mu. Silpnai laikė egzaminus pir Profsąjunginė organizacija — mųjų kursų studentai. Jie dar artimiausias rektorato ir par neišmoko dirbti universitete, tinės organizacijų pagalbinin nesuprato jiems naujai keliamų kas ruošiant jaunuosius specia uždavinių. listus. Kova už akademinę Visi šie trūkumai, kuriuos drausmę, už gilų studentų žinių narodė i’iomos enzanrnų sesija įsisavinimą, už nuolatinį poliikelia rimtuš priekaištus ir rei kalavimus universitetė visuo tinio-idėjinio lygio kėlimą, už meninėms organizacijoms. Pro studentų buitinių sąlygų geri fesinė organizaci:a. kartu su nimą — nuolatinis ir svarbiau komiaunimu. silpnai ornanizavo sias profsąjungos uždavinys. grunių darba. arupornai. proforgai ir seniūnai nenadėjo lai Tik nuosekliai jį vykdant bus ku nasitemnti atsiliekantiems i galima pasiekti naujų mokslo draugams, užmiršo akademinės ir visuomeninio darbo laimėji drausmes klausima, nepakanka mų. mai skyrė dėmesio pirmųjų kursų studentams. L. Litvaitytė
v SENAJAME KREMLIUJE Tylus žiemos vakaras. Ramiai siūbuoja sniego skaromis apsi gobusios eglės prie Kremliaus sienos, o Spasko vartų link ne nutrūkstančia srove eina ir ei na jaunimas, iš kurio veidų trykšta jaunatvės džiaugsmas. Šiandien vaišingo Kremliaus vartai vėl atsivėrė studentams. Kartu su 2,5 tūkstančio stu dentų, š. m. vasario 2 dieną apsilankiusių Kremliuje, teko laimė būti pakviestiems j stu dentų balių ir mums, grupei Ta rybų Lietuvos studentų. Peržengiame vaišingųjų rūmų slenkstį. Erdvi rūbinės salė. Čia svečiams nusivokus paltus, slė pusius jų tautinius apdarus, sa lė mirgėte mirga įvairiausiais nacionaliniais kostiumais. Į stu dentų balių atvyko keletos de šimčių tautų sūnūs ir dukros. Tačiau čia ilgai būti neten ka. Po senovinių rūmų skliau tais skamba muzika, kviečianti j viršų, į spindinčias, pilnas klegančio jaunimo sales. Balių atidaro VLKJS Mask vos- miesto komiteto sekretorius drg. Jegoryčeva. Ji susirinku sius pasveikina su sėkmingu žiemos egzaminų sesijos užbai gimu, linki pasisekimo moksle. Po to koncertas. Koncerte pa sirodo geriausios Maskvos. Le ningrado, Kijevo ir kitų miestų meninės pajėgos. Nors ir pui kiai dainuoja solistai, nuosta-
ĮSPŪDŽIAI IŠ STUDENTŲ BALIAUS
biai šoka baleto meistrai, bet kartu traukte traukia kuo grei čiau pamatyti ir Kremliaus is torinius paminklus, apžiūrėti jo pupšnias sales, Rusijos carų cerkves. — Georgijaus salė. Tai — salė, pasižyminti savo puošnu mu ir dydžiu... — pasakojo ekskursijos vadovas. Mūsų universiteto Fizikosmatematikos fakulteto studen tas — mokslo pirmūnas Mauza kruopščiai užsirašo į savo bloknotėlį salės išmatavimus: iigis — 90 metrų, plotis — 60 metrų, aukštis — 18 metrų. Mus nustebina sienose didelėmis raidėmis įrašyti kažkokie var dai. — Tai carinės armijos dali nių, apdovanotų Georgijaus kryžiaus ordinu, pavadinimai — paaiškina mums ekskursijos vadovas. — O dabar, — tęsia jis, — pažvelkite į šias mūsų liaudies ornamentika išrašytas grindis. Georgijaus salės grin dų parketas padarytas iš 24 Rusijoje augančių medžių at mainų. Pereiname į gretimą Vasili jaus salę. Ji apvali, taio pat nuostabiai puošni. Iš Vasili jaus salės durys veda j carų cerkvę ir gyvenamąsias patal-
pas, kurios iki šiol yra išliku sios visiškai tvarkingos, nerei kalingos jokio restauravimo. Nors ir greitai bėgioja po po pierių pieštukas, tačiau bene spėsi viską užsirašyti, Kiekviename žingsnyje vis nauji rusų liaudies sukurti meno, technikos stebuklai, kiekvienas ekskursijos vadovo žodis, saki nys atskleidžia vis naujas ir naujas įdomybes. Su dideliu '■us.domėjimu apžiūrinėjame Kremliaus istorinius paminklus Norisi viską nors akimis per mesti. Grįžtame į Georgijaus salę Iš jos balkono skamba valso garsai. Salėje, kur kadaise šo ko carai ir freilinos, šcka, su kasi studentai, pamiršę, kad prieš savaitę paskutinį kartą tiesė dėstytojui savo studijų knygeles. Vakaras baigiasi. Po Kremliaus rūmų skliautais galingai nuskamba Tarptautinės studen tų sąjungos himnas. Rusas ir ukrainietis, lietuvis ir čekas, kinietis ir baltarusis — kiek vienas savo gimtąja kalba ta ria brangius kiekvienam stu dentui, kiekvienam tarybiniam jaunuoliui žodžius: Ryžto pilna, siekiais tvirta, Mūsų jaunystė — didi ’• taikos jėga! J. Smagurauskas, Ekonomikos fak. V kurso stud.
/
Gamtos fakultetas. Į didžiąją geologijos auditoriją būreliais renkasi studentai. Priešais gė lėmis papuošti stalai. Ant sie nų žemėlapiai, brėžiniai, sche mos. Čia vyksta fakuPeto nckslinė konferencija, skirta gamybinės studentų praktikos apibendrinimui. ' Studentai įdėmiai klauso IV eurso (bestuburių zoologijos specialybės) studentės Tarvylaitės referato „Sekios apvėlino heksachloranu įtaka į kviečių kenkėjų pasireiškimą", savo gamybinės praktikos me tu drg. Tarvydaitė tyrė, kaip heksachloranas veikia augalus. Jai pavyko nustatyti, kad hek sachloranas ne tik apsaugo au galus nuo kenkėjų, bet ir duo da jiems maisto bei padidina derlių. Studentės tyrimai be abejo turi nemažą praktinę reikšmę. Įdomi buvo V kurso stu dento Ylevičiaus praktika. Jis atliko Baltijos—Šventosios upės hidrologinius tyrinėjimus. — Burlžuaziniais metais, —■ rasakoja stud. Ylevičius, — buvo tyrinėjamos tik didžiosios Lietuvos upės, kaip Nemunas, Neris, Nevėžis. Tuo tarpu Šventoji visiškai nebuvo tirta. Studentės Jonikaitės darbas ..Natrio hidrokarbonato ir kalio hidrokarbonato įtaka augalų vystymuisi, medžiagų apykaitai ir derliui" irgi turi praktinės reikšmės. Neveltui drg. Jonikaitė susidomėjo didUiosios mokslininkės O. B. Lepešins_r___ kajos tyrimais šioje srityje. Pasirodė, kad, išmirkius javų sėklas tam tikro stiprumo so dos tirpale, galima gauti 29 procentais didesnį derlių. Dalis IV kurso geologų savo gamybinę praktiką atliko pietų Uralo rytiniame šlaite, Baškiri joje, netoli Ckalovo. Apie tai papasakojo stud. Jackevičius: — Savo praktikos metu aš išmokau savarankiškai daryti geologines nuotraukas, tirti že mės sluoksnių sąrangą, daryti gręžinius. Apie savo gamybinę praktiką papasakojo taip pat stud. stud. Grigonis, Raginskaitė. Ši, dvi dienas trukusi moks linė konferencija parodė, kad mokslo lygis fakultete kyla, kad studentai puikiai sugeba auditorijoje įgytas žinias pri taikyt? praktikoje. Konferenci joje pranešėjams buvo pateik ta daug klausimų, kilo plačios diskusijos. Po konferencijos visiems pranešėjams buvo įteiktos do vanos — vertingos mokslinio turinio knygos. J. Baužytė
įdomi gamybinė praktika Šiomis dienomis biblioteki ninkystės sipec. IV ir III kursų studentai išvyko atlikti gamy binę praktiką į Maskvoje ir Leningrade esančias didžiau sias salies bibliotekas. Dauge lis IV k. bibliotekininkų ga mybinę praktiką atl.ks stam biausioje šalyje Maskvos Lenino vardo bibliotekoje. Praktikos metu studentai susi pažins su bibliografiniu dar bu, ruoš skaitytojų konferenci jas, vadovaus garsiniam knygų skaitymui, rašys kursinius dar. bus. IV kurso studentų prakti kai vadovauja bibliotekinin kystės katedros vedėjas drg. Vladimirovas. III k. bibliotekininkai, vyr. dast. Žuko vadovaujami, prak tiką atliks — Leningrade Saltykovo-Ščedrino vardo, Vybor go Kultūros namų ir Lenin grado Centrinėje bibliotekose. Čia studentai susipažins su knygų komplektavimu, katalogizacija, fondų organizavimu, knygų propaganda ir darbu su skaitytojais. A. Marinskas
KOLEKTYVAS IR 'ŽMOGUS
l
DRAUGŲ ŽODIS
LITERATŪROS SKYRELIS DANUTE TAMAŠAUSKAITE
Neužpustysi, šiaury vėjeli
Brangi redakcija! sekretoriumi. Iš pradžių Jonas Tik neuždengsi Šiaurys vėjužis Mus taip pat sujaudino laiš■ su užsidegimu ėmėsi darbo. Barėsi, pyko — Žemės žvaigždynų, kas apie Krutikovo ateitį*.. Tiesa, jis stengėsi viską padaPernakt jis ūžė, Kuriuos Iljičiaus Reikalas tas, kad ir mūsų fa• ryti pats ir nelabai tesiskaitė Vardu vadinami Pėdų neliko. kultete yra vaikinų ir merginų,, su studentų interesais. Jį bankurie labai mažai tegalvojai dėme pataisyti, bet jis liguisKad tie žvaiglldynai Vos iš miegelio apie savo ateitį, gyvena tik: tai reagavo į musų pastabas, o Spėjau nubusti, — Kelius nušviestų — y šia diena. Tokie studentai pil■ po to ir visiškai nustojo skaiSodo takelį Jų daug uždegsim nai pasitenkina žinių minimu■ tytis su draugų nuomone. Kolūkiuos, miestuos. Šiaurys užpustė. mu: jie sėdasi prie knygų tik Ataskaitiniame susirinkime sesijos metu, jų nejaudina tai, komjaunuoliai kritikavo KalošPernakt su snaigėm, Ras bernužėlis jog, baigę universitetą, jie ga ką už išpuikimą, atitrūkimą Pas mane kelią — Šiaury, tu šoki — li pasirodyta esą nepajėgūs nuo kolektyvo. Užuot atsižvel Neužpustysi, Uždengti pūgom dirbti praktinį darbą. gęs į teisingas pastabas, Jo Žvaigždes net moki. Šiaury vėjeli. Neseniai mūsų fakultete atsi nas ir tada užsigavo. Reiklus tiko toks įvykis. Vienoje iš ir griežti draugai jam nebuvo trečio kurso grupių į politinės prie širdies. Jis susirado bi Ekonomijos egzaminą neatvyko čiulių, kuriems jo elgeys pati Nesulaukiu 9 žmonės. Kai kurie iš jų po to ko. Šie žmonės gyvenimą įsi Po kiemelį aš viena Ar taip greitai užmiršai, sąžiningai prisipažino, kad ne vaizduoja, kaip ištisą malonu Vakarais dainuoju, Kitą pamylėjai? spėjo pasiruošti. Likusieji pri mų virtinę, su panieka žiūri į O dainelė, ta daina Nė laiškelio nerašai, statė ligos pažymėjimus. Pažy darbą. Kartu su jais Jonas pra Vis su mylimuoju. O rašyt — žadėjai... mėjimą pristatė ir komjaunuo dėjo lankyti restoranus, barus. lis Jonas Kaloš'ka, nors jis eg Nuo grupės Kaloška vis la Išlydėjau aš toli Jeigu kitą pamilai zaminų išvakarėse ir egzami Inžinierių jauną. Parašyk — nepyksiu. nų dieną bendrabutyje vaikš biau ir labiau atitrūko. Vis rečiau jis matėsi paskaitose, Krenta ašara gaili — Tik nuėjus gult vėlai čiojo visiškai sveikas. nustojo sistemingai dirbti. Jį Laiško nebegaunu... Dar negreit užmigsiu. Šis jaunuolio poelgis mus, gelbėdavo tik įgimti gabumai, kurso draugus, nustebino, o įgytų žinių atsarga. kartu ir suneramino. Studentai mokykloje ir pats tą gerai supras apie jo poelgį parašė į univer Jonas Nebark, motule davo. Egzaminų sesijos jis siteto laikraštį, kuriame netru laukdavo su nerimu. Sesijos Nebark, motule, Bet ką, motule, kus pasirodė feljetonas, pava metu ir atsitiko, švelniai pa Nebaik, širdele, Oi, ką sakysi? dintas „Epidemija Teisės fa sakius, negražus įvykis su poKad. vakarėlj Tas juodbruvėlis, — kultete". Užuot rimtai pagalvo- litekonomijos egzamino laiky Vėlai grįžtu.. . Na, šelmis toks — jęs apie savo pasielgimą, Jo- mu. . Jisai mylėjo Mane sutiko nas už kritiką užsigavo. Mergelį kitą Mielas bernelis, Tačiau iš to Kaloška nieko Kai katedra nustatė naują Ligi vaitelių Ir mano meilę Jonas ir dabar terminą egzaminui išlaikyti, nepasimokė. Manė pavogs. Ėjo kartu. ' įvairiais pretekstais toliau praJonas sumanė įsiskolinimą lik leidinėja užsiėmimus, kaip ir Oi, kas kolūky Žinau, paklausi: viduoti pirma laiko, atsakyda anksčiau yra tos nuomonės, Dainom dainelėm -Ar juodbruvėlis. mas dėstytojui kito fakulteto, kad prie jo ieško priekabių, Kas vakarėlis O aš sakysiu: suveda asmenines sąskaitas. kur politinės ekonomijos pro Gražiai skambės? Motut, jau ne. .. Jis turi ir bičiulį Antaną Ur grama du kart siauresnė, negu Oi kas užsėti Ne tas kalbėjo boną, taip pat Teisės fakulte Laukus rugeliais Vakarą vėlų, būsimiesiems teisininkams. Ka. to studentą ir taip pat kom Kas rudent lis Ne tas lydėjo tedra šio atsakymo Kaloškai jaunuolį. Antanui visiškai nie Greičiau skubės? Keliu mane. neužskaitė. Jonas vėl nuspren ko nereiškia sukelti triukšmą, dė, kad su juo pasielgta ne muštynes. Užuot draugą nura Tai tas bernelis Oi, bars motulė, minęs, Jonas, matydamas tokį Mane lydėjo. Kad aš — lyg smilga teisingai. I jo elgesį, užsimerkia. Dar dau. Tą šviesiaplaukį Linkstu pavėjui Gal būt ir nevertėtų apie tai giau. Urbonas tapo jam nepa Ir aš myliu. Vidur laukų — • kalbėti, bet reikalas liečia ne judinamu autoritetu. Kaloška Nebark motulė, — Sakiau, kad vieno tik istoriją su egzaminu. Jonas pradeda visur sekti savo drau Ilgai kalbėjom. .. Tik pasiilgau — Kaloška iš viso nerimtai žiū go pavyzdžiu. Neišlaikęs vie Nebark, jei būtų Sutikus kitą ri į mokslą. Praleisti paskaitą no egzamino, Urbonas nutarė Ir ženteliu. Aš vėl šneku. . . jam — mažmožis, tai vieni pereiti j neakivaizdinį skyrių. niekai. Jis neretai ir iš paskai Jonas taip pat ruošiasi pasekti tų išeina, arba pasirodo tik jo pavyzdžiu. DALYBOS paskutinėse. Mokytis, žinoma, galima ir Dalinom obuolį pusiau, Ir kam to reik — O juk mes prisimename Jo neakivaizdiniame skyriuje, bet O tu mažiau atpjovei sau. I Vistiek myliu, ną kitokį. Jis įstojo į Teisės mes norėtume pasakyti Jonui: fakultetą, baigęs vieną iš Vil gyvenime nereikia ieškoti leng Kad ir neduo-tum obuolių. niaus mokyklų. Mums, pirma vų kelių, bijoti sunkumų. kursiams, patiko šis gabus, ap Mes trokštame tau, Jonai, tik siskaitęs jaunuolis. Kurse buvo gero, kad tu kartu su žinoma, kad Kaloška mokyklo mumisnorime, universitetą. je buvo komjaunimo organiza Norime, baigtumei kad tu sugrįžtumei į cijos sekretorius, neblogai atli mūsų kolektyvą ir atrastumei ko savo pareigas, turėjo auto mūsų tarpe reiklius ir griežtus ritetą moksleivių tarpe. Todėl draugus, nuoširdžiai trokštan komjaunuoliai išrinko jį kur so komjaunimo organizacijos čius tau tiktai gero. RIMTI TRUKUMAI BENDRABUTYJE J. Bareika, Universiteto Čiurlionio 1 karais dažnai net po 5—6 karM. Maksįmaitis, ■ Laikraštyje „Molodiož Lit- i bendrabutyje gyvena apie 300 tus užgęsta elektros lemputės Teisės fakulteto studentai vy" skaitytojai svarsto diskustudentų. Bendrabutį ūkio sky Pirmo aukšto kambarių gy„Molodiož Litvy “ , sinį straipsnį „Mus jaudina rius gausiai aprūpino kuru ir ventojai jau ne kartą kreipės, Krutikovo ateitis". (Red.j. 1954 m. vasario 14 d. inventoriumi, tačiau kai ku i administraciją, bet ji į sturiuose kambariuose nėra tinka lentų poreikius maža terea♦ mos tvarkos. Pirmo aukšto guoja. Tiesa, minėtiems kam kambariuose dėl apšildymo bariams išduoti reflektoriai Įdomus su vamzdžių nepakankamo sutvar apšildymui, bet iš jų nauda Šiomis dienomis Čiurlionio 1 ir mokymosi sąlygas, apie viso kymo neįmanoma net be pal menka. bendrabučio taryba surengė pasaulio studentų kovą už tai- tų sėdėti, o ką jau bekalbėti Administracija ir butų skysusitikimą su III Pasaulinio ką ir demokratiją, už teisę j apie darbą. Ypatingai bloga rius atsiųsti nusimanan. jaunimo kongreso dalyviu drg. mokslą. padėtis 6, 10 ir kai kuriuo čius galėtų kurie, galų Grigoniu. Susitikime drg. Gri Studentai susitikime dalyva- se kituose kambariuose. Labai gale, specialistus, sutvarkytų kambariams gonis papasakojo daug įdo šalta ir bufete. šildymo ir šviesos tiekimą. maus apie sunkias kapitalisti vo su dideliu susidomėjimu. Reikiamai nesutvarkyta taip St. Daunys nių kraštų studentų gyvenimo J. Stasėnas pat elektros instaliacija.
A
------- 0-------
G ĖLĖ
i
Vingio panko pakraš tyje, prie Neries išsidės tęs universiteto botani kos sodas. Čia vasarą ir žiemą žaliuoja augalai, žydi gėlės. Reti šiltųjų kraštų augalai čia jau čiasi kaip savo gimtinė je. Nors lauke termo metras rodo žemiau nu lio, sodo šiltnamiuose auga bananai, laurai, žy di gėlės. Prieš kurį lai ką sode pražydo citrinos. Botanikos sode augina ma virš 1000 įvairių rū šių augalų ir medelių. Sodas palaiko tamprius ryšius su respublikos kolūkiais, teikdamas jiems įvairių augalų sėk las. Ryšiai palaikomi ir su kitomis broliškomis respublikomis. Iš Kirgizi jos, Tadžikistano, Ukrai nos, Maskvos, Tartu ir kitur universiteto bota nikos sodas nuolat gau na siuntinius su sėklomis. Tuo pačiu sodas paruo-
L. LV 08337
Naujos knygos STALINAS J. Didžiojo persi laužimo metai. XII-sioms Spa lio metinėms. Valstybinė poli tinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1954. 19 p. STALINAS J. Apie kai ku riuos bolševizsio istorijos klau simus. Laiškas žurnalo „Proetarskaja Revoliucija" redak:ijai. Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1954. 19 p. šia sėklas ir išsiunčia kitoms respublikoms Botanikos sodas yra puiki mokomoji bazė Gamtos fakulteto studeniams. Čia biologai susipažįsta su augalais, pagilina paskaitose įgy tas žinias, Vadovaujant prof. Dalinkevičiui ir prof. Minkevičiui čia studentai renka medžia gą diplominiams dar bams, rašo mokslinius
darbus. Sodą kasmet ap lanko šimtai ekskursijų. Vidurinių mokyklų moks leiviai, kolūkiečiai čia susipažįsta su retesniais augalais, su jų auginimu ir priežiūra. Dažnai čia apsilanko Vilniaus gyventojai. Nuotraukoje: laborantė drg. Masytė renka gėlių žiedadulkes dau ginimui. L. Butkevičiaus nuotr.
ŠITAREVAS G. TSKP įsta tai — pagrindinis partinio gy venimo įstatymas. Vblstybinė politinės ir mokslinės literatū ros leidykla, 1953. 96 p. ALEKSIEJEVAS, A. M. Šiuo laikinio kapitalizmo parazitiz mo ir puvimo sLprėjimas. Vals i tybinė politinės ir mokslinės I literatūros leidykla, 1953. 64 p.
GREBNEVAS A. Laikraščio redakcijos darbo organizavimas. Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1953. 84 p.
Redakcijos adresas: Vilnius, Stuokos-Gucevičiaus g-vė Nr. 3, telef. Nr. 2-10-38.
Kq parodė aukštųjų mokyklų spartakiada Įvykusios V aukštųjų mo kyklų spartakiados pirmajame etape universiteto sportininkai užėmė II vietą, surinkę 48 taš. kus. I vietą, surinkę 51,5 taš ko, užėmė Kauno Kūno kultū ros instituto sportininkai. Nors užimtoji vieta nėra jau tokia bloga, tačiau reikia atvirai pasakyti, kad spartakiadoje kai kurie mūsų sportininkai pasi rodė žemiau savo galimumų. Pirmąją varžybų dieną įvy ko estafetės 4X5 km mote rims ir 4X10 km vyrams. Mo terų I komanda šiose varžy bose užėmė antrą vietą (laikas 1:47,25 vai.), II—ketvirtą (lai kas 1:52,42 vai.). Kiek blogiau pasirodė vyrai. Jų I komanda užėmė V vietą, o II — net septintą. Gerai mūsų sportininkai pa sirodė slalomo varžybose. USK komanda, surinkusi 114 taškų, užėmė bendrą I vietą. Indivi dualiose varžybose moterų grupėje I vietą iškovojo Medi cinos fak. stud. E. Mejeraitė (laikas 1:05,5 min.). Slidinėjimo varžybose mote rims I vietą užėmė Teisės fak. stud. L. Babėnaitė. 5 km dis tanciją ji įveikė per 22,25 min., tačiau žymiai blogiau pasiro dė kitos mūsų slidininkės. La bai prasti slidininkų vyrų 18 km distancijos rezultatai: ge riausiai pasirodęs A. Latėnas užėmė... VII vietą (laikas 1:17,28 vai.), o kiti — M. Kasperavičius, J. Vaitkus, M. Padleckas — pasidalino XIX, XX ir XXIV vietas. Ką rodo toks gėdingas faktas? Jis kal-
V
ba apie tai, kad slidininkai gy vena nusiraminimo nuotaiko mis, tingi daugiau pasitreni ruoti. Žemiau savo galimumų pasi rodė mūsų fechtuotojai. Jie užėmė bendrą III vietą. Kaip ir visada gerai pasirodė tik Z. Tuliševakis, iškovojęs špaga I vietą. Universiteto stalo tenisinin. kai tapo V aukštųjų mokyklų spartakiados čempionu. _ Kitaip ir būti negalėjo, nes mūsų ko mandos sudėtyje žaidė du kart TSRS stalo teniso čempionas sporto meistras Alg. Saunoris, visasąjunginių pirmenybių da lyvis pirmaatskyrininkas V. Baltakis. Tačiau jiems buvo sunku ginti universiteto gar bę, kai kiti komandos dalyviai tempė komandą atgal, ir tik paskutinė partija, kurioje V Baltakis pademonstravo aukštą žaidimo klasę, nulėmė pergalę Reikia tiesiog pasakyti, kad tenisininkai S. Vaintraubas, L Motiejūnaitė ir A. Lechavičiūtė nekelia savo meistriškumo ii žengia atgal. Birželio 28 — liepos 4 d. d įvyks antrasis spartakiados eta pas. USK valdybos bei fizinio auklėjimo ir sporto katedros uždavinys — gerai organizuoti reguliarias ir teisingas treni ruotes, kurios veiksmingai pa dėtų sportininkams pakelti sa vo sportinį lygį. Laikas įvest' tvirtą drausmę, ryžtingai ko voti prieš treniruočių praleidi nėtojus. Tik atkaklus darbas atneš geresnius rezultatus.
Lengvaatlečių varžybos žiemą
Vasario 13—14 dienomis Valstybiniame stadione įvyko miesto lengvosios atletikos pirmenybės žiemos sąlygomis, šiose varžybose dalyvavo ir universiteto sportininkų ko manda, užėmusi bendrąją I-ąją vietą. II-oje vietoje liko PSK komanda, atsilikusi net 153,5 taško. Nežiūrint šalto oro, eilė USK lengvaatlečių pasiekė ne blogų rezultatų. Pavyzdžiui, G. Astrauskas laimėjo I vietą 800 m bėgime (2:05,1), V. Buzas — I vietą ieties metime (47,90), A. Vaišnoras — II vietą šuolye į tolį (5,85). Tai III atskyrio ezultatai. Neblogai pasirodė ir kiti mū rų lengvaatlečiai. Jų tarpe — -egavičiiūtė (I vieta šuolyje į aukštį — 1,25), S. Gaudešiūtė I vieta šuolyje į tolį — 4,32), Ragauskaitė (I vieta penkiako-1
IŠ
vėje), Kasperavičius (II vieta 5 km ėjime — 24:31,8), P. Vai tiekūnas (III vieta penkiako vėje), V. Radžiūnas (III vieta 800 m bėgime — 2:10,2), S. An tanavičius (III vieta šuolyje į aukštį — 1,50) ir kt. . , Visumoje USK komanda var žybose dalyvavo organizuotai bet pasitaikė ir „dezertyrų" Taip, pavyzdžiui, lengvaatletė Pakštytė, nors buvo įspėta, ne atvyko į varžybas, nes... daly vavo slidinėjimo varžybose ir net už kitą kolektyvą. Varžybų rezultatai liudija, kad nemažas skaičius mūsų lengva atlečių treniruočių nenutraukia ir žiemos metu, įtemptai ruošia si ateinančiam sezonui. Vyt. Volungevičius
L D A A L R
Sekmadienį, didžiojoje aktų salėje įvyko LDAALR vakaras. >alėje stendai, rodantieji laiszanoriškos draugijos tikslus ir rasiekimus. Salės palubėje — lėktuvų ir sklandytuvų mode liai, prasiskleidęs parašiutas. Pranešimą tema „Tėvynės gynimas — šventa kiekvieno TSRS piliečio pareiga" padarė LDAALR universiteto komiteto pirmininkas drg. A. Naumovas. Pranešėjas kvietė visus dės tytojus ir studentus būti akty viais Laisvanoriškos draugijos irmijai, aviacijai ir laivynui remti nariais, plačiai kultivuoti šaudymo, slidinėjimo ir kitas tporto šakas, gausiai dalyvauti oarašiutizmo sekcijos ir automoto kursų darbe. Po pranešimo laisvanoriškos draugijos Lenino rajono komi teto atstovas įteikė drg. Naurnovui, universitetui skirtą Visasąjunginės Raudonosios Vėliavos ordino Laisvanoriš-
k « iu f
veiklos
kos draugijos armijai, aviaci jai ir laivynui remti raštą už gerą mūsų pirminės organiza cijos pasirodymą Visasąjungi nėje LDAALR spartakiadoje. Šios spartakiados II rate uni versiteto komanda uiSėmė I vietą Lenino rajone ir po to Vilniaus mieste. LDAALR universiteto komi teto pirmininkas drg. Naumo vas įteikė universiteto komi teto pereinamąsias taures Me dicinos fakulteto moterų ko mandai ir Ekonomikos fakulte to vyrų komandai, spartakia dos metu užėmusioms I vietas universitete. Taip pat įteikti diplomai ir universiteto komi teto raštai bei vertingos kny gos kitoms komandoms ir drau gijos nariams, užėmusiems pir mąsias, antrąsias ir trečiąsias vietas šaudymo varžybose. L. e. redaktoriaus pareigas P. MIKUCKAS
Laisvanoriška draugija armijai, aviacijai, laivynui remti yra masinė organizacija, turinti tikslą stiprinti mūsų šlovingosios socialistinės vais tybės Ginkluotąsias Pajėgas. Draugai studentai ir dėstytojai! Stokite į LDAALR eiles! LDAALR universiteto komitetas
Spaudė’ „Tiesos“ spaustuvė Vilniuje. Tiražas 1000 egz.
Užs. Ni 00272