VISU SALIU PROLETARAI, VIENYKITĖS!
VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTiNIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Nr. 7 (151)
1954 m. kovo 4 d., ketvirtadienis
Kaina 20 kap.
DIDYSIS LENINO REIKALO TĘSĖJAS i 1954 m. kovo 5 dieną sukanka vieneri metai nuo Josifo Visarionovičiaus Stalino — ištikimo Vladimiro Iljičiaus Lenino mo kinio ir bendražygio, jo nemirtingo reikalo tęsėjo mirties. J. V. Stalino vardas gyvena mūsų liauiies širdyse, kaip vardas žmogaus, atidavu sio visą savo gyvenimą darbininkų klasės ir visų darbo žmonių išvadavimo iš išnaulotojų jungo reikalui, kovos už komunizmo irlumfą reikalui. J. V.' Stalino gyvenimas ir veikla — įkvepiantis pavyzdys, kaip reikia tarnauti liaudžiai, didvyriškai, pasiaukojančiai ko voti už darbo žmonių masių interesus, už jų laisvą ir laimingą gyvenimą. Nuo pat jaunystės dienų J. V. Stalinas, persiėmęs beribiu tikėjimu Lenino genijum, žengė Lenino nurodytu revoliucinės kovos už darbo žmonių laisvę ir laimę keliu. „Kai dėl manęs, — sakė J. V. Stalinas, — tai aš tik Lenino mokinys ir mano gyveni mo tikslas — būti jo vertu mokiniu". (Raš tai, 13 t., 97 psl., liet, leid.j. J. V. Stalinas •padėjo Leninui kurti darbininkų klasės par tiją Rusijoje, vadovaudamasis Lenino moks lu, jis gynė ideologinius, organizacinius, taktinius ir teorinius Ipartijos pagrindus nuo oportunistų. Po Didžiosios Spalio socialistinės revo liucijos pergalės, Į kurią mūsų šalies tautas atvedė Komunistų partija, J. V. Stalinas tapo artimiausiu Lenino pagalbininku so cialistinės darbininkų ir valstiečių valsty bės statyme bei stiprinime. J. V. Stalinas, partijos pasiųstas į pačius sunkiausius fron to barus pilietinio karo metais, nuosekliai kovojo už tai, kad būtų {vykdyti lenininiai planai vidaus ir užsienio icontrrevoliucijai sutriuškinti. Daug darbo J. V. Stalinas padėjo, įgy vendinant istorinį Tarybų Socialistinių Res publikų Sąjungos sukūrimo uždavinį, kurį įgyvendino Lenino vadovaujama Komunistų partija. Po Lenino mirties Komunistų partija, J. V. Stalino vadovaujama, sudaužė išda vikus ir kapituliantus, mėginusius sužlug dyti socializmo statybą Imūsu šalyje, ap gynė lenininį socializmo statybos planą, mobilizavo tarybinę liaudį į kovą už jo įgyvendinimą. Vykdydama Lenino priesakus. Komunistų partija priešakyje su Centro Komitetu, ku-, riam vadovavo J. V. Stalinas, nuosekliai vykdė šalies industrializavimo ir žemės ūkio kolektyvizavimo politiką, įvykdė kul tūrinę revoliuciją ir atvedė musų plačio sios Tėvynės tautas J socializmo pergalę. J. V. Stalinas, apibendrindamas socializ mo statybos TSRS Sąjungoje patyrimą ir to meto tarptautinio išsivadavimo judėjimo patyrimą, kūrybiškai išvystė marksistinjlenininį mokslą, pritaikindamas jį naujoms istorinėms sąlygoms, ir praturtino revoliuci nę teoriją naujais teiginiais eilėje klausi mų. J. V. Stalino veikaluose buvo toliau išvystyti Lenino programiniai teiginiai na cionaliniu klausimu, jo nurodymai valsty bės, proletariato diktatūros, šalies indusl-
rializavimo, žemės ūkio socialistinio per tvarkymo klausimais, Lenino mokslas apie partiją, apie darbininkų klasės sąjungą su valstietija ir eilė kitų. J. V. Stalinas be paliovos dirbo, stipri nant nesugriaunamą TSRS tautų draugystę, kuri po socializmo pergalės mūsų šalyje tapo didžia varomąja tarybinės visuomenės vystymosi jėga. Didžiojo Tėvynės karo metais Komunistų partija buvo tarybinės liaudies ir Ginkluo tųjų Pajėgų įkvėpėjas ir kovinis vadovas. Tarybinės vyriausybės nutaPartijos CK ir ‘ — rimu J. V. Stalinas buvo paskirtas vadovauti TSRS Ginkluotosioms Pajėgoms. . Tarybinės liaudies pergalė Didžiajame Tėvynės kare privedė prie fašistinės Vo kietijos ir militaristinės Japonijos sutriuški nimo, prie eilės Centrinės, Pietryčių Euro pos ir Azijos šalių atsiskyrimo nuo kapi talizmo sistemos, prie galingo taikos, de mokratijos ir socializmo stovyklos su Ta rybų Sąjunga priešakyje susidarymo. Pokariniais metais Komunistų partija, vadovaudamasi V. I. Lenino nurodymais dėl tarybinės visuomenės perėjimo Į komu nizmą kelių, nurodymais, kurie toliau bu vo išvystyti J. V. Stalino veikaluose ir partijos nutarimuose, mobilizavo visas ta rybinės liaudies jėgas kovai už komunizmo sukūrimą mūsų šalyje. Partija ir vyriausybė, remdamosi laimėji mais, pasiektais vystant sunkiąją pramonę, nužymėjo plačią programą, numatančią smarkų liaudies vartojimo prekių gamybos padidinimą tokiu mastu, kad dviejų-trijų metų laikotarpyje būtų žymiai pakelta tary binės liaudies materialinė gerovė. TSKP CK rugsėjo Plenumo ir vėlesniuo se partijos ir vyriausybės nutarimuose bu vo numatyta spartaus visų žemės ūkio ša kų išvystymo konkreti programa. Tos progmos tikslas — sudaryti stiprią žaliavos ba zę lengvąją! pramonei ir maisto produktų gausumą Tarybų Sąjungos darbo žmonėms. Komunistų partija, išreikšdama Tarybinės liaudies ir visų 'taiką mylinčių tautų inte resus, nuosekliai vykdo lenininę užsienio politiką, taikos ir tautų saugumo politiką, demokratijos ir socializmo stovyklos stipri nimo politiką. Akylai budėdama liaudies interesų, ta rybinių žmonių taikaus darbo sargyboje, Komunistų partija atsižvelgia į tai, kad už sienyje yra reakcinių imperialistinių jėgų, kurios siekia paaštrinti ir sustiprinti tarp tautinį įtempimą, sukelti naują karą. Todėl, tvirtai ir nuosekliai vykdydama taikos po litiką, partija laiko būtinu nenuilstamai to bulinti ir stiprinti Tarybų Sąjungos Gink luotąsias Pajėgas, kelti tarybinės liaudies budrumą prieš visas ir visokias Tarybų valstybės priešų intrigas. Tarybiniai žmonės, vadovaujami Komunistų partijos, tvirtai ir pergalingai nešančios Markso—Engelso—Lenino—Stalino vė liavą, su pasiaukojimu dirba ir kovoja už komunizmo triumfą mūsų šalyje. O. POSELIANINA, Istorijos mokslų kandidatas
t
♦
geriausias mano draugas kylėkite knygą, ji paleng vins jūsų gyvenimą, draugiš kai padės susivokti margoje ir audringoje minčių, jausmų, įvykių painiavoje, ji išmokys jus gerbti žmogų ir pačius sa ve, ji suteiks sparnus protui ir širdžiai, sužadindama mei lės jausmą pasauliui ir žmo gui", — rašė didysis rašytojas Maksimas Gorkis. It aš manau, kad kiekvienas tarybinis stu dentas patvirtins šiuos didžiai teisingus M. Gorkio žodžius. ... Aš prisimenu pradžios mokyklą: su kokiu džiaugsmu aš nešdavausi knygas iš mo kyklos bibliotekos ir namie, susirietęs lovos kamputyje, balsiai jas skaitydavau. Tai buvo plonos vaikiškas knyge lės. Aš su pavydu žiūrėjau į aukštesniųjų skyrių mokslei vius, kurie nešėsi „tikras" kny gas; storas, dideles. Vėliau — vidurinė mokykla, žemesnės klasės. Knyga tam pa nuolatiniu mano draugu.
Mokykloje atsidaro bibliote ka — naujos tarybinės knygos, klasikų veikalai. Jos nustūmė nuo skaitytojų stalų buržuazinį šlamštą, ir jo vietą užėmė kla sikų veikalai, tarybinių autorių knygos, mokslo veikalai. Nuo to laiko knyga tapo pačiu ge riausiu draugu. Ji supažindino mane su gyvenimu, paruošė jam, ji subrandino mane. Ji man padėjo ir specialybę pa sirinkti. Aš — filologas. Ir dabar — pati specialybė kalba, kad geriausiu mano draugu yra knyga. Knyga yra pagrindinė medžiaga, studijuo jant lietuvių kalbą ir literatū rą. Ir jei anksčiau skaitydavau knygas, tai dabar ne tik skaitau, bet ir dirbu su jomis, Skaitau su pieštuku it popieriaus lapu, Knyga atskleidžia man visuomenės vystymosi dėsnius, atskleidžia praeities gyvenimą, supažindina su juo, ji kartu parodo ir mūsų pui kią dabartį šviesioje ateities perspektyvoje, ji moko pažinti literatūrą, jos raidą, dėsnius.
Įvairios knygos pasirodo da bar ant mano stalo. Čia — genialieji Markso, Engelso, Lenino, Stalino veikalai. Ati džiai juos studijuoju, nes jie sudaro išeities tašką, studijuo jant ir įsisavinant literatūrą, jie duoda teisingą požiūrį į gy venimą. Teisingai įsisavinti šią literatūrą padeda marksizmoleninizmo pagrindų paskaitos ir seminarai. Svarbią vietą tarp visų kny gų užima ir specialybės kny gos — lietuvių rašytojų vei kalai. Jie reikalauja kruopščiausio darbo, juos reikia pa žinti nuodugniai ir giliai, įsi savinti. remiantis marksistine estetika. Čia — didysis realis tas K. Donelaitis, Poška, liau dies dainius Strazdas ir dau gelis kitų. Štai tie draugai — knygos, kurios padeda įgauti sparnus ateities skridimui. Ant. Mikalauskas Istorijos-filologijos fak. stud.
Rinkimams į TSRS Aukščiausiąją Tarybą artėjant V
☆
Turininga agitpunkto veikla TSKP Centro Komiteto krei pimasis1 į rinkėjus nurodo į būtinumą rišti agitacinį darbą su rinkėjų gamybiniais ir bui tiniais reikalais. Tuo atžvilgiu labai gerą iniciatyvą rodo universiteto agitatoriai, dirban tieji agitpunkte Nr. 62 (vedėjas drg. Kostelnicki6, agitkolektyvo vadovas drg. Tretjakova). Pavyzdžiui, agitatorė drg. Neverauskaitė, istorikų II k., atėjusi pas rinkėją drg. Perevorkiną (Tallat-Kelpšos g-vė 5), rado ją sunkiai sergančią. Drg. Neverauskaitė nedelsiant iš kvietė gydytoją, atnešė vaistų ir stengėsi visokeriopai ligonei padėti. Agitaorė drg. Gordon, II k. istorikė, padėjo_ rinkėjai drg. Bazaraitei (Biliūno g-vė 6) išspręsti buto remonto klau simą, tarpininkavo jai stojant į tarnybą. Labai gerą pavyzdį tuo atžvilgiu rodo taip pat agitatorius drg. Marcinkevičius, kuris padėjo rinkėjai drg. Gu daitienei (Pionierių 11) gauti buto orderį. Si sveikintina iniciatyva, be abejo, žymiai padeda dirbti agitacinį darbą, jį sukonkreti na ir padaro veiksmingesnių. J. Butkevičius NAUDINGAS DARBAS
Aš pravedu agitacinį darbą Gorkio gt. Nr. 37 namo gy ventojų tarpe. Savo garbingam uždaviniui įvykdyti, stengiuo si, pravesdama agitacinį dar bą, įvairiapusiškai padėti rin kėjams kelti savo darbo našu mą, mobilizuoti juos Partijos ir Vyriausybės nutarimų įvykdy mui. Pašnekesių metu kalbame su rinkėjais juos dominančiais klausimais. Labai gyvai vyko pasikalbėjimas apie TSRS tau tų draugystę. Paprastai, po pranešimų ir pasikalbėjimų, kurie organizuojami gyvento jams rinkiminėse apygardose, iškyla įvairūs klausimai. Lan kydamasi pas rinkėjus, aš kaip tik ir stengiuosi išaiškinti šiuos klausimus. Tiesa, kiekvienam pasikalbėjimui su rinkėjais Teikia ir gerai pasiruošti, Tačiau, tas man netrukdo mokytis, nes, prieš einant pas rinkėjus, aš geriau susipažįstu su marksiz mo-leninizmo klasikų veika lais, laikraštine medžiaga, o tai man padeda geriau įsisavinti marksizmo-leninizmo pagrindus. Pismanik, Teisės fak. II k. stud.
☆
Maloni Garbingas darbas tenka agi tatoriams. Mums pavesta supa žindinti žmones su demokratiš kiausia pasaulyje rinkimų sis tema, su Tarybine konstitucija, kuri užtikrina Tarybų Sąjungos piliečiams teises į darbą, moks lą ir poilsį. Man pavesti 4 butai. Nueiti po paskaitų pas rinkėjus man nesunki pareiga, o, atvirkščiai —< malonumas. Malonu yra pa sakoti žmonėms apie tai, kad mūsų liaudis kasdien sparčiais žingsniais žengia pirmyn, — į komunizmą. Atidžiai klausosi 60 m. senutė Kondratjeva apie teisę į darbą, į mokslą, į poil sį. Ji tai pati puikiai žino. Ar gi ji, paprasta darbininkė bur žuazijos valdymo laikais būtų galėjusi savo sūnų leisti į mokslą? Ne, jokiu būdu. Su gi liu skausmu jį pasakoja man apie savo jaunystę, praėjusią neišbrendamame skurde ir tam-
☆
pareiga soje. Ji puikiai supranta, kad jos sūnus, baigęs Miškų tech nikumą, gaus pagal savo spe cialybę darbą ir jo ateitis bus puiki, užtikrinta. Štai, kodėl ji atidžiai klausosi to, ką ji jau žino, tačiau kas miela jos šir džiai. Pas mus, fakultete, yra ne mažai agitatorių. Visi jie pasi ryžę dirbti taip, kad nebūtų padaryta gėda garbingam agi tatoriaus vardui. Fakulteto vyr. agitatorius dig. Zavilčinskaitė nuoširdžiai teikia patarimus jauniems agitatoriams. Daug padeda agitatorių instruktažai, kurie vyksta kiekvieną trečia dienį. Po instruktažų vėl sku bam pas rinkėjus, kurie mus su malonumu išklauso. Pas juos mes visada esame laukiami svečiai.
Agit. A. Žukauskaitė Teisės fak. I k. stud.
Pirmą kartą balsuosiu. Aš mokausi Teisės fakulteto pirmame kurse. Apie aukštąjį mokslą aš jau seniai svajojau. Ir štai šiandien mano svajo nės išsipildė. Buržuazijos val dymo metais, aš mažažemio valstiečio duktė, tikrai nebū čiau 'baigusi net viduriniojo mokslo. Tik Tarybų valdžik, tik TSRS Konstitucija atvėrė kelius į darbą, į mokslą, į po ilsį. Tarybų šalyje žmogus gali pasirinkti tą profesiją, kuri lablausiai atitinka įgimtus jo gabumus ir polinkius. Pas mus dirbama ne tik iš pareigos, bet ir iš širdies. Tarybiniai žmo nės darbui atiduoda visas jė gas, visą energiją, visas ži nias. O kad įsigytume daugiau ir kuo tvirtesnių žinių, mes turime atkakliai mokytis. Juk tam yra sudarytos mums visos sąlygos. Visiškai kitaip yra kapita listiniuose kraštuose. Ten dau gelis jaunuolių, jeigu jiems ir pavyksta baigti aukštąją mo kyklą, negali gauti darbo pa
V
gal savo profesiją. Jie yra priversti dirbti gatvių šlavė jais, sargais, restoranų pada vėjais. Dabar visi tarybiniai žmonės ruošiasi didžiajai šventei — rinkimams į TSRS Aukščiau siąją Tarybą. Kovo 14-ją aš balsuosiu pir mą kartą ir todėl su didėliu džiaugsmu laukiu tos dienos, kada galėsiu atiduoti balsą už geriausius mūsų tarybinės ša lies žmones. Su atsidėjimu išnagrinėjau Rinkiminius nuo status, susipažinau su iškeltų kandidatų biografijomis. Tary binės . liaudies iškelti kandida tai į deputatus yra geriausieji mūsų šalies žmonės, gilūs tary biniai patriotai, atsidavę tary binei liaudžiai žmonės. Nors aš balsuosiu tik pirmą kartą, tačiau jaučiu, kad esu pilnateisis Tarybų Sąjungos pi lietis, galintis pilnai pareikšti savo valią renkant aukščiau siąjį valstybės organą. E. Malinauskaitė
Agitpunktas — studentams
19-osios rinkiminės apylin" kės agitpunktas (vedėjas drg. Smirnovas) Čiurlionio 1 studen tų bendrabutyje surengė pa skaitą „TSRS Konstitucija — socializmo šalies konstitucija". Paskaitą skaitė Politinių ir
mokslinių žinių skleidimo drau gijos tikrasis narys drg. 2iurlys. Po pranešimo buvo pade monstruotas kino filmas „Ko vojantis Vietnamas". B. Janulis
GRUPORGO TRIBŪNA
V
Grupė — vieningas kolektyvas
SMD ATOSTOGŲ METU
PASAKĖČIA
VIETOJE
FELJETONO
Varnėnas ir šarka
JUOKAS PRO AŠARAS
Pasibaigus egzaminų sesijai, Anąsyk profesorius Aras studentai neilgam laikotarpiui Pradėjo miške seminarą, Čiurlionio 1 bendrabučio 9-to Tokiais atvejais „aktoriai" iš Tik sistemingą, nuoširdų ir „Tarptautinė studentų diena", išsisklaidė po visus Tarybų kambario gyventojai — links kambario atsivelka nemaža atkaklų darbą lydi geri rezul „Konstitucijos diena", „Kom Lietuvos kampelius. VVU Stu Tema pasitaikė tokia: tatai. jaunimo 35-osios metinės". dentų Mokslinė Draugija ne „Naudingosios uogos miške". mi vyrukai. Nors kai kurie iš buržuazinio šlamšto — senų jų turi po porą rektoriaus ir romanų, ir užverda platus, mažą SMD ir mokslinių būrelių Medicinos fakulteto I kurso Grupė nepraleidžia nė progų bendrabučio tarybos karšti, kiekvienam besimokan narių nukreipė paskaitiniam Kadangi iš paukščių nė vienas keletą įspėjimų, bet tai nekenkia jų čiam mokymosi kambaryje au II grupės studentai žiemos se pagilinti savo žinias, pavyz darbui atostogų metu. Daugu Pirmuoju nestojo kalbėti, „linksmam" būdui. sį rėžiantys ginčai. siją išlaikė tik labai gerais ir džiui, ji atsilankė konferenci mas studentų jiems pavestą Pakilo stropusis Varnėnas Grįžęs iš užsiėmimų, Mažeika Nebegalėdami niekam sukel gerais pažymiais. Tai rodo, kad joje — susitikime su Kauno uždavinį puikiai atliko. Apie Ir šitaip pradėjo iš lėto: (Teisės fak. I k.), visada atli ti juoko (ypač sesijos metu) jie semestro eigoje rimtai ir Medicinos instituto studentais, 70 pranešimų jie perskaitė kinėja arijas iš „Tarzano". „scenoje", „artistai" griebiasi gimtuosiuose kolūkiuose, vidu — Labiausiai naudingos Skambus jo balsas drebina mo kitų išmonių. Kad vistik galėtų nuoširdžiai ėmėsi darbo, suge kur išklausė keletą gana įdo rinėse mokyklose ir įmonėse. mėlynės, kymosi kambario ir gretimų trukdyti kitiems (tokia jau jų bėjo puikiai įsisavinti dėstyto mių pranešimų. Geriausiai atostogų metu dirbo Avietės, serbentai laukiniai, kambarių, ypač 8-tojo, kuria prigimtis — patys nesimoko ir fakulteto studen Dar žemuogės, bruknės, jų aiškintus dalykus ir skai Antro semestro pradžioje Gamtos me gyvena pats bendrabučio kitiems neleidžia), jie panau Jie perskaitė apie 25 tai. tytą literatūrą. Iš labai gerai grupė taip pat nesnaudžia. Ji tarybos pirmininkas Rui'bys doja iš jų kambario į moky suorganizavo vieną O rudenį uogos šermukšnio. (Teisės fak. III k.), sienas. išlaikiusių egzaminus tenka nagrinėjo J. V. Stalino kalbą pranešimus, mosi kambarį einantį ventilia išvažiuojamąją konferenciją. Ir taip neskubėdamas temą Mažiau sugebantieji solo torių. Didžiulis į birbynę su pažymėti Ramanauskaitę Regi VIII-me komjaunimo suvažia Štai gamtininkė Legavičiutė Ira Varnėnas netrukus išsėmė. srityje organizuoja „kameri suktas kardono gabalas dažnai ną, Ožiūną Albertą, Sirvydį vime, kolektyviai aplankė Dai Kėdainių vidurinėje mokykloje nius" instrumentų koncertus ir pasirodo pro ventiliatoriaus an skaitė paskaitą „Baltijos jū Vytautą, Vaišvilaitę Oną, Pi* lės muziejų, kur apžiūrėjo stu Tada, pastūmėjus Apuoką, „spektaklius". „Aktoriai", Nar gą, ir siunčiami linkėjimai ra", padėjo išplėsti geografų kevičius, Danilevičius (Teisės tiems, kurie sėdi kelytę L. ir kt. Grupė aktyviai dentų diplominių dailės kūri būrelio mokymosi veiklą, aktyviai daly Nenuorama Šarka iššoko. fak. I k.), Totilas (Ekonomikos kambaryje. dalyvauja ir visuomeniniame nių parodą, organizavo ekskur vavo rinkiminėje kampa Kol žodį turėjo Varnėnas fak. II k.) groja kas mandaliPuikiai organizuotas juokas! gyvenime. Sis kolektyvas, ri siją su slidėmis į Karolinkas. nijoje; stud. Bartkevičiūtė kol Ji tyliai kamputy tupėjo. na, kas dūda, kas sumaniai iš Argi ne? Vargu, ar kas kitas ūkyje „Tarybiniu keliu" skai šamas draugiškumo ir draugys Vasario—kovo mėn. grupės (Mat čia nagrinėjamos temos spaudžia garsus iš kieme pa taip sukombinuotų. tė pranešimą „LTSR 6uindustrigautos katės (vargas tą vaka tės saitų, organizuoja kolekty darbo plane dar numatyta: iš nimas"; medikas Ožiūnas Uk Padauža visai nemokėjo). Vis dėlto gal kas ir tokius vines išvykas į kino, dramos, vyka į saldainių fabriką „Per mergės rajone padarė praneši Bet, temą Varnėnui nušvietus, rą tam gyvūnui!), kas vietoj gudruolius kada nors ims mo būgno taktą muša keptuve. kyti, kaip laikytis bendrabu Operos ir baleto teatrus, eks galė", kino filmo aplankymas mą „Tarybiniai rinkimai — Ji garsiai pradėjo tarškėti: Jeigu geras ūpas, išsigrimavę čio drausmės taisyklių, arba, pasaulyje"; kursijas, knygų svarstymus ir ir aptarimas, tinkamas Tarptau demokratiškiausi „aktoriai", persirengę įvairiau ko gero, į jų vietą bendrabufizmatas Valentinavičius pada — Sis draugas, čia ką tik sių profesijų 'žinovais, vaikšto pan. priims kitus, nes tokie „ar tinės moters dienos paminėji rė pranešimą apie pasaulio kalbėjęs, po mokymosi kambarį, skelb- tin tistai" ne tik patys renka tre Grupė per I-jį semestrą su mas, paskaitos „Apie 'žmogaus kilmę. Dar daug ko svarbaus damiesi matematikos, kalbų ir jetus, bet ir kitiems trukdo ruošė ekskursiją į Puškino mu psichiką" organizavimas, rusų neminėjo. kitų disciplinų įskaitų priimi mokytis. Jei Gamtos, Medicinos ir Fi ziejų, aplankė ir aptarė kino ar Valstybinio dramos teatro zikos nėto jais. - matematikos fakultetų Mums baisiai naudingas K. Gilys filmą „Rimskis Korsakovas", šermukšnis studentai neblogai dirbo atosbei Operos ir baleto teatro plačiai išnagrinėdama žymaus Bei žemuogės, bruknės, gų metu, tai to negalima rusų kompozitoriaus gyvenimą aplankymas. pasakyti apie Istorijos-filologi Avietės, serbentai laukiniai ir kūrybą, aptarė Voinič kny Tos kultūrinės-masinės prie jos, Teisės, Ekonomikos ir Ir šitos (na, kaip jos?) — gą „Gylys". mėlynės. monės padėjo mūsų grupėje Chemijos fak. 'būrelių narius. ★ ★ Dramos teatre grupė žiūrėjo sudaryti tvirtą draugišką stu Istorijos-filologijos fakultete tik Balzako „Gėlininkę", Operos ir dentų kolektyvą, kuris sugeba 2 studentai padarė pranešimus, Kai baigė kartoti nuo galo, Slidininkų kovos baleto teatre — „Kunigaikštį ne tik puikiai mokytis, bet ir tuo tarpu kai Istorijos-filologi Pridūrė „naujieną" tarškale, Vasario mėn. pabaigoje įvy vietas iškovojo Mejeraitė (Me Igoiiį". Spektaklis ir opera vė įdomiai bei naudingai organi jos fakultetas turi didžiausią liau buvo grupės studentų ap zuoti savo poilsį. būrelių narių skaičių. Tai pa Pažvelgus į paukščius didingai: ko VVU VII spartakiados tarp- dicinos fak.) ir Grigelis (Gam svarstyti. rodo, kad šio fakulteto SMD, — Pabrėžiu, svarbiausia, štai fakultetinės slidinėjimo varžy tos fak.). J. Steikūnaitė, ką, bos, kuriose dalyvavo daugiau o ypač jos šefavimo sektorius Grupėje buvo atžymėtos ir • Medicinos fak. I kurso kaip 100 sportininkų. Kad uogos tos auga miške, blogai dirba. Jie nesugebėjo žymesnės datos, kaip antai: II gr. gruporgas Komandinę I vietą iškovojo panaudoti turimus būreliuose Ir mums jos be galo pranešimus, o visą kaltę su naudingos.. . Gamtos fakultetas (254 taškai), II — Medicinos fak. (191,5 taš verčia Politinių ir mokslinių ži ko), III — Ekonomikos fak. nių skleidimo draugijai, kuri (147 taškai). nedavusi jiems reikiamą kiekį Jeigu Gamtos ir Medicinos paskaitų. Ne, draugai filologai, Kaip liūdna, kad tenka ne taip dirbti negalima, — juk ne kartą fakultetų komandos varžybose pasirodė organizuotai, gerai pa Politinių ir mokslinių žinių Matyti tikrovėje „šarkų". siruošusios, tai to negalima pa skleidimo draugija, o mes Albinas Aškinis sakyti apie Chemijos (V'II vie patys, būrelių nariai, tu ta su 18 taškų). Teisės (VI rim rašyti įdomius praneši — vieta su 7 taškais) fa mus ir juos skaityti kolūkyje, kultetų komandas. mokykloje ar įmonėje. Chemi VILNIUS-MASKVA jos fakulteto SMD šefavimo Estafetėje 4X3 km. moterims Šiandien anksti rytą užvirė I-ąją vietą iškovojo Medicinos sektorius drg. Seikis sužlugdė Liepos 21-osios fak. ir 4X5 km. vyrams •— darbą. Jis net neišdalino stu gyvenimas dentams nukreipimų, nors jie bendrabutyje. Vestibiulyje rin Fizikos-matematikos fak. ko Praėjusios varžybos parodė, studentai - ansambliečiai. mandos. Nežiūrint nepalankių jam buvo įteikti dar prieš se kosi Jiems tenka didi laimė_ — da gamtos sąlygų (lipnus Sniegas, kad slidinėjimo sportas uni siją, ir juos išdalinti, parinkti lyvauti Lietuvių literatūros ir vėjas) atskiri slidininkai pa versitete žymiai sustiprėjo. Tai atitinkamus pranešimus, laiko meno dekadoje. Kartu su besi siekė gerų rezultatų. Štai 5 matyti jau vien iš to fakto, buvo pakankamai. Matom, kad ruošiančiais malonion kelionėn km. distanciją moterims lai kad praėjusių metų tarpfakuT gausu ir jų draugų, taip pat mėjo LTSR Aukštųjų mokyklų tetinėse varžybose nebuvo pa žiemos atostogų metu ne visi džiaugsmu švytinčiais veidais. spartakiados čempionas L. siekta nė vieno pirmo ar ant studentai atliko jiems pavestus Stoties peronas. Laikrodžio Babėnaitė (Teisės fak.), pa ro atskyrio rezultato. Varžybo uždavinius. Artėjančių vasaros rodyklė rodo 9 vai. 40 min. rodžiusi pirmo atskyrio re se gerai užsirekomendavo nau Z atostogų metu mes turime šias Traukinys „Vilnius—Maskva" zultatą — 21:42,0. Gerai pa jai išaugę jauni sportininkai — Kiekvieną šeštadienį chemijos fak. I k. studentai turi it sirodė A. Palionytė (Gamtos ekonomistė Sakalytė, filologai užsiėmimus neorganinės chemijos laboratorijoje. Čia klaidas ištaisyti. Jau dabar sujuda. -— Laimingo kelio, laimingo fak.), pirmoji užbaigusl'8 km. Padleckas, Vaitkus, gamtinin jie atlieka įvairiausius bandymus, teorines žinias pa mes turim ruošti pranešimus kelio! — pasigirsta džiaugs distanciją (43:40,0) ir 5 km. kas Milašius ir kt. Aišku, geri tikrina praktikoje. įvairiomis aktualiomis temomis, mingi palydinčiųjų balsai. distancijoje laimėjusi II-rą vie rezultatai buvo pasiekti tik Nuotraukope: Chemijos fak. I k. studentai Didi garbė teko ansamblio tą su antro atskyrio rezultatu sistemingų treniruočių, vykdo kad vasaros metu juos galėtu mokslo pirmūnai (iš kairės į dešinę) Rimantas Sližys, mų per ištikus metus, dėka. Vilhelmas Skominas ir Kęstutis Karpavičius atlieka dar me įdomiai paskaityti plačioms dalyviams. Ir jie neapvils į (24:27,0). A. Latėnas (FizikosVyt. Volungevičius juos dedamų vilčių. Jie grįš iš matematikos fak.) laimėjo 10 bą „Kalio permanganato gavimas". liaudies masėms. Nuotraukoje: slalomistas Gri šlovingosios Maskvos pasisėmę km. (38:28,0 — antras atskyris) A. Anskaičio nuotr. naujų jėgų mokslui ir kūrybai. ir 18 km. (1:22:50.0) distanci gelis varžybų metu. A. Ivanauskaitė P. Užpalio nuotr. (Mūsų koresp.) jose vyrams. Slalome pirmąsias SMD Tarybos narys
\i S P O R T A S
LABORATORIJOJE
— v
VIENAME SAVIVEIKLOS KOLEKTYVE^ Erdvi, ornamentais ir barel kurso studentas Mikalauskas, jefais išdailinta Vilniaus Vals V kurso gamtininkė Valionytė, tybinio universiteto aktų salė. IV kurso filologas Cižauskas Spindintis sietynas apšviečia ir daugelis kitų — štai tie an jaunus, kupinus energijos stu samblio „veteranai", pergyve dentų veidus. nę visus kolektyvo laimėjimus Darniai, jaunatviškai skamlba ir nepasisekimus. Nuo pat pra džios iki dabar jie pavyzdin daina, šauniai sukasi poros. Tai Vilniaus Valstybinio giausiai lanko repeticijas. Sun universiteto Liaudies dainų ir ki, labai sunki buvo pradžia. šokių ansamblio repeticija. Blankiai grojo kelios birbynės, — Na, o dabar, „Malūnėlį", nedarniai ir gailiai skambėjo kanklės, neįgudę buvo šokėjai. — pasigirsta vadovo balsas. Aidint lietuvių, liaudies in Juokinga prisiminti pirmąjį strumentų garsams, į sceną iš koncertą, kuris žiūrovams pali bėga šokėjų grupė. Nespėji nė ko ne pergeriausią įspūdį. sužiūrėti, kaip iš atskirų žmo Tačiau pirmieji nepasiseki nių susidaro malūno sparnai, mai nepalaužė entuziastų dva girnos, girnelės. Ir visa tai skrie sios. Jie 'žinojo, kad pradžia ja, juda, sukasi — visai kaip visada sunki. Ansamblis nuo tikrame malūne. .Liaudies lat gausėjo, papildomas vis savanorių, mylinčių melodijos fone girdisi girnų naujų liaudies meną ir suprantančių, ūžimas, pikliaus tarškėjimas. Bet kiek reikėjo įdėti darbo, kad darbas ir atsidėjimas viską laiko ir pastangų, kad viskas nugali. vyktų sklandžiai ir harmonin Į kolektyvą atėjo dabartiniai ansamblio solistai Peteraitytė, gai. Pažvelkim į šio ansamblio Kardas, Ylevičius. Kartu su istoriją. Senesnieji ansamblio jais į ansamblį įsijungė stu dalyviai prisimena, kaip prieš dentai visuomeninkai Vidrinstrejus metus grupė studentų — kaitė, Marcinkevičius, Urbaitis entuziastų sudarė dabar plačiai ir kt. Pastebėjusios studentų inicia žinomo kolektyvo branduolį. Dabartinio V kurso filologai tyvą, pradėjo daugiau domėtis Sauka, Eugenija ir Dana Mik šiuo kolektyvu universiteto šytės, Medicinos fak. VI kurso vadovybė ir visuomeninės or studentai Salaviejūtė, Valins ganizacijos. Ansamblis gavo kas, Ekonomikos fakulteto III I naujus tautinius drabužius, bu LV 36925
vo aprūpintas naujais, specia liai jam pagamintais instru mentais. Pastangos nedingo veltui. Pernai įvykusioje saviveiklos kolektyvų peržiūroje šis kolek tyvas nugalėjo savo varžovą — Kauno Politechnikos instituto Liaudies dainų ir šokių an samblį. Peržiūroje universiteto ansamblis iškovojo teisę atsto vauti respublikos aukštosioms mokykloms šiuo metu vykstan čioje Lietuvių literatūros ir meno dekadoje Maskvoje. Po šio laimėjimo naujai iš kilusiu kolektyvu buvo rimtai susidomėta. Šią vasarą univer siteto ansamblis turėjo- progos tris savaites pastovyklauti Pa langoje ir per tą laiką gerai apšlifuoti kūrinių atlikimą. Reikia pabrėžti, kad šios trys įtempto darbo savaitės davė labai gražių rezultatų. Ansamb lio meno vadovas Vladas Bar tusevičius, šokių grupės vado vas Juozas Gudavičius, choro vadovas Viktoras Aleksa ir koncertmeisteris Eduardas Pundys padėjo visas jėgas, kad ansamblio programos dalykai būtų atliekami kuo darniausiai. Tą patį tikslą turėjo ir visi šio kolektyvo dalyviai. Ansamblis vėl pasipildė nau jomis jėgomis iš naujai įstoju sių į universitetą studentų
tarpo. Čia galima paminėti šiais metais įstojusias daug žadančias ansamblietes I kurso gamtininkes Grinevičiūtę, Dabkevičiūtę, I kurso filologę Dominaitytę ir daugelį kitų. Mums begalvojant apie šio saviveiklos kolektyvo praeitį, baigėsi ir „Malūnėlis". Greito šokio nualsinti šokėjai šluostė si prakaitą, tačiau nebuvo nė vieno, kurio veidas reikštų ne pasitenkinimą, pervargimą. Neuižmirškim, kad visi šie savi veiklininkai — studentai. Dau gelis i'š jų į repeticiją atėjo tiesiog iš užsiėmimų. Bet tary biniam jaunimui užtenka ener gijos ir mokslui, ir menui. — Draugai, o dabar visi prie radijo aparato. Šiandien pusė dešimtos transliuojamas mūsų koncerto įrašas magnetofo no juostoje, — nuskambėjo kažkieno žodžiai. Akimirka, ir 130 žmonių ap gulė aparatą iš visų pusių. Vi si laukė laidos pradžios su di džiausiu nekantrumu. Pasigirdo pranešėjos balsas: — Kalba Vilnius. Klausyki tės Vilniaus Valstybinio uni versiteto liaudies dainų ir šo kių ansamblio koncerto. Meno vadovas — Vladas Bartusevi čius. .. Čia pranešėjos balsą nustel bė griausmingos katutės. Tai ansambliečiai plojo savo vado vui. Jie myli ir gerbia savo vadovą už puikų savo dalyko
Redakcijos adresas: Vilnius, Stuokos-Gucevičiaus g-vė Nr. 3, telef. Nr. 2-10-38.
pažinimą, už tai, jog koncertų metu kritiškais momentais jis šaltakraujiškai sugeba išgel bėti padėtį. Bet labiausiai an sambliečiai vertina drg. Bartu sevičių už jo nuoširdumą, pa prastumą ir sugebėjimą supras ti kiekvieną savo ansamblietį. Iš garsiakalbio išsiveržė ga lingi italų kompozitoriaus Molinelli „Taikos balandžio" dai nos garsai. Ansambliečiai da bar iš šalies klausėsi savo at likimo, girdėjo gerąsias ir silp nąsias jo vietas, jautė ką dar reikia taisyti. Po šios dainos ėjo žaidimas „Atidarykite vartelius", rusų liaudies daina „Varpelis", at liekama Medicinos fakulteto studento Kardo, skudučių pol ka ir kt. Besiklausančiųjų akyse spin dėjo pasididžiavimas savo ko lektyvu, savo pasiektais lai mėjimais. Spindinčios akys kalbėjo dar daugiau — josi ža dėjo dar atkakliau dirbti, kad į mūsų didžiosios Tėvynės sostinę nuvežtų tikrai vertą pagyrimo programą ir įrodytų, kad tarybiniam studentui už tenka laiko ir gerai studijuoti ir dalyvauti saviveikloje. Mu sų Partija ir Vyriausybė sutei kė tam visas sąlygas, ir jos lūkesčių universiteto ansamb lio dalyviai tikrai neapvils. Z. Serapinas
Spaudė „Tiesos" •paasluvė Vilniuje. Tiražas 1000 egz.
NAUJOS KNYGOS LENINAS, V. I. Raštai. T. 23. 1916 rugpiutis — 1917 kovas. Versta iš 4-jo leid. Valstybinė politinės ir mokslinės literatū ros leidykla. 1954. 408 p. STALINAS J. Atsakymas „Social-Demokratui“. Valstybi nė politinės ir mokslinės lite ratūros leidykla. 1954. 16 p. L. e. redaktoriaus pareigas P. MIKUCKAS
Universitetas skelbia, kad 1954 m. kovo 9 d. 19 vai. Gamtos fakulteto geografijos I-je auditorijoje J. JANUŠEVIČIENĖ
viešai gins disertaciją tema: „Rišamojo sluoksnio struktūros kitimai ir fotoanizotropija” chemijos mokslų kandidato laipsniui įgyti.
t ? ; |
Universitetas skelbia, kad 1954 m. kovo 23 d. 17 vai. Medicinos fakulteto didžiojoje auditorijoje L. FINKELSTEINAITE
viešai gins disertaciją, i t j ? t į
tema: „Pleuros plėvių pakitimai prie plaučių tuberkuliozės ir dirbtinio pneumatorakso torakoskopijos duomenimis" medicinos mokslų kandidato laipsniui įgyti.
Užs. Nr. 00342