visu Saliu proletarai,
vienykitės i
Rytoj prasidės VLKJS XII šuva-
tTUDTNTAS VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS
KOMITETŲ ORGANAS
žiavimas. Tegyvuoja Visasąjungine Lenino Komu nistinė
Jaunimo
Sąjungą — priešakinis
tarybinio jaunimo būrys!
1954 m. kovo 18 d., ketvirtadienis
Nr. 9 (153) aa
V
Derinti darbą su aspirantais GILIAI ĮSISAVINTI PASIRINKTĄ SPECIALYBĘ! Nuo to, kaip bus ruošiami mokslo darbuotojai, priklauso isas tolimesnis tarybinio mokslo vystymasis. Todėl Komulistų partija ir Tarybinė vyriausybė nuolat rūpinasi mokslinių ;adrų ugdymu. Apie begalinį partijos ir vyriausybės rūpinimąsi jaunųjų mokslinių kadrų ugdymu vaizdžiai kalba ir tas faktas, kad per į penkmetį aspirantūroje bus paruošta du kartus daugiau uokslo darbuotojų, negu jų buvo paruošta praėjusio penk mečio metais. Dideli uždaviniai ruošiant respublikai nacionalinius jau tųjų mokslininkų kadrus tenka ir mūsų universitetui. Todėl tenuoslabu, kad aspirantūra prie mūsų universiteto kasmet lečiama. Štai, jei 1948 metais aspirantūroje ruošėsi moksliiam darbui 8 aspirantai, tai šiandien universiteto aspirantūoje ruošiasi 80 disertantų. Eilė aspirantų nuo pirmųjų dienų nuosekliai ir įtemptai lirba, su visu rimtumu žiūri į jiems suteiktą teisę ir garbę ęsti mokslą aspirantūroje. Laiku išlaikė minimumo egza minus, sėkmingai rašo disertacijas III-jų metų aspirantai drg. Irg. čostkevičiutė (lietuvių literatūros katedra), Pikčilingis lietuvių kalbos katedra). Jau išlaikė du minimumo egzamiius, pasirinko mokslinio darbo temą ir pradėjo rinkti medžia[ą pirmuosius metus esąs aspirantūroje drg. Maiminas. Tačiau tą galima pasakyti tik apie atskirus aspirantus, tesiruošiančius moksliniam darbui. Daugelis aspirantų nustaytu laiku neapgina disertacijų, kai kurie per tris metus net tesurenka disertacijai reikalingos medžiagos. Štai, paimkime :ad ir aspirantus prie Istorijos-filologijos fakulteto katedrų. Ta per ištisą pokarinį laikotarpį nė vienas aspirantas laiku teparašė ir neapgynė disertacijos. Daugelis aspirantų nevykdo nustatyto grafiko, laiku nelai ko kandidato egzaminų ir laiku neapgina disertacijų. Užten ka pažymėti ,kad nuo 1951 m. iki 1954 m. iš viso tiktai du ispirantai apgynė disertacijas (drg. drg. Šugurovas ir Paliolis). Visa eilė aspirantų pavėluotai laiko egzaminus. Aspiranas drg. Rybakovas (TSRS tautų istorijos katedra) pagal nutatytą grafiką turėjo jau beveik baigti disertacijos rašymą, ačiau jis turi dar kandidatinio minimumo įsiskolinimų ir nepaašė nei vieno disertacijos skyriaus. Drg. Urbonaitis (Fizikosnatematikos fak.) nors aspirantūroje mokosi jau antrus metus, šlaikė tik vieną egzaminą, o aspirantas Žemaitaitis (Teisės ak.), nepaisant vadovo drg. Moreino nuolatinių raginimų, nešlaikė dar nei vieno egzamino. Vėžlio tempais rašo disertaijas ir buvusieji aspirantai drg. drg. Rickevičiūtė, Sprindis ir Et. Nepakenčiama yra tokia padėtis, kai daugelis aspirantų, ižuot dirbę mokslinj-tiriamąjį darbą, yra apkraunami pedago giniu darbu. Štai, kad ir aspirantė drg. Rožanauskaitė marksizmo-leninizmo pagrindų katedra) pavėluotai laiko kanlidatinio minimumo egzaminus tik todėl, kad dirba tos pačios satedros dėstytoja. . Ką visi tie faktai rodo? Tokie gėdingi faktai rodo visų pirma tai, kad universiteto tai kuri aspirantų dalis nejaučia atsakomybės prieš Partiją, Vyriausybę ir tarybinę liaudį, pasiuntusią juos siekti spindinių mokslo viršūnių, kad kai kurie aspirantai dar gyvena „išaikytinių" nuotaikomis. Yra faktų, kad į aspirantūrą ligi šiol dalinai patekdavo r atsitiktiniai žmonės, nesugebą dirbti kūrybinio, mokslinio larbo, kaip drg. Urbonaitis (Fizikos-matematikos fak.) ir kt., o ispiranlų moksliniai vadovai, katedrų vedėjai nerasdavo drąos iškelti klausimo dėl tokių „aspirantų" pašalinimo. O taip •at universiteto mokslinės tarybos, visuomeninės organizacios dar nedėjo visų pastangų, kad į aspirantūrą patektų žmolės, pasižymėję moksliniame-tiriamajame darbe. Iki šiol dar jper silpnai skiepijama studentams meilė moksliniam-tiriamaįam darbui, nepakankamai ugdomi juose šio darbo įgūdžiai. Jad nenuostabu, kad iki šių metų j aspirantūrą nebūdavo be veik jokio konkurso. Didelį vaidmenį, ruošiant busimuosius mokslininkus, vaidi la ir aspirantų darbo kontrolė. Dažnai aspirantus pas mus išklauso, juos už atsilikimą „muša", bet į jų darbo esmę ar tai katedros, ai visuomeninės organizacijos labai retai teįsigilina. Toks formatus tikrinimas priveda prie to, kad aspirantams kai kada net paskutiniu momentu reikia savo disertacijas perdirb-
Norint teisingai vadovauti aspirantų darbui, kiekvienas vadovas, visų pirma, turi jausti atsakomybę už savo aspi rantą. gerai jį pažinti, žinoti jo stipriąsias ir silpnąsias puses, pratinti būsimąjį mokslininką sistemingai dirbti, nuolat jį kontroliuoti, žinoma, nedirbant už jį, jo „netempiant". Reikia padaryti galą ir vis dar pasitaikančioms kai kufių aspirantų neteisingoms nuotaikoms: girdi mums nevadovau|a, ir todėl iš mūsų neturi teisės reikalauti. Tokiems aspiranJams reikia išaiškinti, kad mokslinis vadovas nėra auklė, o Savarankiškai dirbančio busimojo mokslininko vadovas. Visas katedros kolektyvas turi nuolatos domėtis aspiran■o darbu, sudaryti aspirantams tikrai kūrybingą atmosferą, ■traukiant aspirantus į katedros vedamą mokslinį-tiriamąjį darbą. Katedros privalo nuodugniai ir iš esmės svarstyti diser•Jacijų planus. Reikalinga auklėti aspirantus griežto reiklumo dvasia, kada kiekvienas nors mažiausias nustatytų terminų įiesilaikymas būtų įvertinamas, kaip gamybinės drausmės Daužymas. Mokslinių kadrų paruošimo ir auklėjimo klausimai nuoJat turi būti fakultetų partinių organizacijų ir aspirantų-dės■ytojų komjaunimo organizacijos dėmesio centre, į Jaunų mokslininkų ruošimas — didelės valstybinės svar|’°s reikalas. Universiteto mokslinės tarybos, katedrų vedėjų ■r visuomeninių organizacijų uždavinys — iš pagrindų page rinti darbą su aspirantais.
Politinės ekonomijos seminarai y Ekonomikos fakulteto III kur so pramonės sipec. studentai nuo pat pirmųjų naujojo se mestro dienų stengiasi nepra leisti be svarbios priežasties nė vieno socializmo politekonomijos seminaro. Patys semi narai praeina gyvai, įdomiai, grupės studentams aktyviai da lyvaujant. Visuomet gerai pasi ruošia seminarams studentai visuomenininkai Klebanovas, Barysas, Pašukonis ir kt. Jie atidžiai išklauso paskaitas, skai to marksizmo-leninizmo klasi kų pirminius šaltinius, kon spektuoja perskaitytą medžia gąTo negalima pasakyti apie kai kuriuos kitus šios grupės studentus tokius, kaip Augėnas, Kapeckaitė ir kt., kurie ateina į seminarą nepakanka mai pasiruošę. Jie ruošdamie si seminarams dažnai tenkina si tik užrašų bei brošiūrų pa skaitymu. Tas, žinoma, atsilie pia į seminaro kokybę. Vienas iš didesnių trūkumų yra ir tas, kad seminarų metu dažnai perilgai apsistojama prie atskirų antraeilių klausi mų, kai tuo tarpu svarbesnie ji temos klausimai tepaliečiami vos prabėgomis. J. Valiukonis
Studijuojame LKP VIII suvažiavimo (/ medžiagą Su meile ir atsidėjimu uni versiteto studentai studijuoja Lietuvos Komunistų partijos VIII suvažiavimo medžiagą. Neseniai įvykusioje politvalandoje Medicinos fakulteto I k. II grupė nagrinėjo LKP CK sekretoriaus ataskaitinį prane šimą, padarytą VIII partijos suvažiavime. Išsamiai pasisakė apie Ta rybų Lietuvos žemės ūkio kili mą N. Stanevičiūtė. Ji ryškiais faktais parodė, kaip kasdien vystosi respublikoje žemės ūkis. Drg. Stanevičiūtė kalbė jo ir apie tai, kad vystant že mės ūkį dar yra ir gana daug trūkumų, papasakojo apie LKP VIII suvažiavimo iškeltus už davinius žemės ūkio srityje. Apie nuolatinį partijos ir vyriausybės rūpinimąsi kol ūkiečių ir visų darbo žmonių gerovės kilimu kalbėjo kol ūkiečio duktė, grupės seniūnė M. Repšytė.
— Aš vasaros atostogų metu turėjau progos akivaizdžiai įsi tikinti tuo, kokį milžinišką pa sitenkinimą iššaukė partijos ir vyriausybės nutarimai dėl že mės ūkio mokesčio ir valsty binių prievolių sumažinimo, dėl paruošimų kainų pakėlimo — pasakojo savo grupės draugams M. Repšytė. — Mūsų šalies žemės ūkis tokio partijos ir vyriausybės rūpinimosi dėka kasdien vis labiau klesti ir auga, baigė ji savo pasisakymą.
Tolimesnio pramonės vystymo ir ideologinio darbo gerinimo klausimais pasisakė drg. drg. Vaišvilaitė, Steikūnaitė ir kt. Praėjusi politvalanda parodė didelį grupės studentų domėji mąsi respublikos ir šalies eko nominio ir kultūrinio vystymo si klausimais. R. Ramanauskaitė
Pagerinti moksiiniy būreliy darbi
Šiuo metu mūsų universitete vykdoma studentų mokslinių būrelių reorganizacija. Daug kur sudaryti nauji būreliai, į RUOŠIASI MOKSLINEI kurių mokslinį darbą aktyviai KONFERENCIJAI įsijungė studentai: tiria mekonkrečius džiagą, sprendžia Kiekvieną pavasarį mūsų mokslinius klausimus, Naujos universiteto yra ruošiama darbo formos organizacijos mokslinė konferencija. Čia moksliniuose būreliuose savo studentai skaito geriausius sa esme yra daug naudingesnės vo mokslinius darbus. Norėda mi, kad darbai išeitų geri, stu ir vis daugiau būrelių savo dentai paprastai juos pradeda darbą pertvarko naujais pa rašyti nuo pat pirmosios moks grindais. Gamtos fakultete kai kurios lo metų dienos ir šiuo metu juos jau yra baigę arba bebai- katedros jau pertvarkė savo darbą. Geoloqijos katedra (ve giąTokia padėtis yra ir ekspe dėjas prof. Dalinkevičius), darrimentinės fizikos katedroje. vinizmo-genetikos katedra (ve Mokslinius darbus konferenci dėjas prof. Snars'kis),botanikosjai čia ruošia įvairių kursų sistematikos katedra (vedėjas studentai. Dalis iš jų darbus prof. Minkevičius) jau sudarė jau yra parašę. Stud. Šileika naujus būrelius prie daugelio (V k.) jau yra užbaigęs darbą dėstytojų, atliekančių moksli„Stibio sulfido absorbcijos pri nį-tiriamąjį darbą. Naujuoju metodu pradėjo klausomybė nuo temperatūros", Makariūnas (IV k.) — „Vario dirbti geologijos katedra. Čia jodido absorbcija", Kriščiūnas iš buvusių dviejų mokslinių (II k.) — „Bismuto telurido būrelių dabar sudaryti penki: elektrinio laidumo priklauso paleontologijos (vadovas vyr. mybė nuo temperatūros" ir kt. dėst. Žeiba), hidrogeologijos Kiti studentai mokslinius darbus baigs rašyti artimiausiu (vadovas vyr. idėst. Petrulis) ir kt. Regioninės geologijos būlaiku. Studentai , geriausiai parašę relio (vadovas prof, Dalinkevimokslinius darbus, turės pro- ■j čius) nariai su dideliu susidogos juos paskaityti ir kitų aukštųjų mokyklų studentų ' mėjimu ir rūpestingai atlieka mokslinėse konferencijose — "mokslinius techtoninio judėji Kaune, Kijeve. mo ir mikrofaunos tyrimus, nagrinėja geologinę Tarybų V Lietuvos struktūrą. Daugelis Pirmasis egzaminas šio naujo būrelio narių jau Dėl mokymo planų pertvar pasirinko sau mokslinių darbų kymo I kurso geografams žie temas. Pvz., P. Suveizdis. mos egzaminų sesija buvo nu kruopščiai dirbdamas kasdien, kelta j kovo mėnesį. Kovo 11 d. I kurso geogra plačiai nagrinėja mokslinę te fai laikė pirmąjį egzaminą iš mą apie techtoninį judėjimą. hidrologijos. Geografai jam Chomskytė ir Brašiškytė pasi ypač stropiai ir rūpestingai ruošėsi, nors lygiagrečiai vyko rinko mokslinį darbą siluros ir paskaitos ir seminarai. Žinoma, etigrafijos srityje, Tilvytis ir tai apsunkino pasiruošimą. Ta Sidauga — kreidos ir mikro čiau nežiūrint to, sunkumai faunos. Būrelio nariai dabar buvo nugalėti. naudojasi laboratorinėmis prie Egzaminas praėjo gana gerai. Visi studentai jį............... . išlaikė tik monėmis, o vėliau numato iš gerais ir labai gerais pažy- vykti į Sambį (Kaliningrado miais. sritis) tirti gintaro. Taip pat Pirmo kurso geografai yra studentai aplankys ir įvairias tvirtai pasiryžę ir likusius du egzaminus išlaikyti tik gerais Tarybų Lietuvos vietoves, su sipažins su respublikos gamtos ir labai gerais pažymiais. J. Merkys turtais.
Geologų pavyzdžiu seka ir kitos katedros. Štai darvinizmo-genetikos katedroje jau sudaryti 3 nauji moksliniai būreliai, vadovaujami prof. Snarskio, doc. Petrylos ir vyr. dėst. Margolytės. Pirmieji į naujai susidariusius būrelius padavė pareiškimus aktyves nieji SMD nariai II k. studen tai Balevičius, Vaičiūnaitė ir kt. Taip pat studentų mokslinįtiriamąjį darbą reorganizavo botanikos-sistematikos, augalų fiziologijos katedros. Tačiau reikia pažymėti, kad nevisos katedros vienodai įsijungė į mokslinių būrelių pertvarkymą naujais darbo pagrindais. Štai, pvz., mineralo gijos katedra (vedėjas prof. Kaveckis) dar vos tik pradėjo organizacinius darbus. Tai, ži noma, trukdo studentams įsi jungti į darbą, o taip pat pa siruošimui artėjančiai studentų mokslinei konferencijai. Salia to dar per silpnai vedama agi tacija studentų tarpe, neišaiškinam :, naujų būrelių darbo metodą:, studentai nesupažin dinami su būrelių darbo kryp timi ir tematika. Todėl į kai kuriuos būrelius paduoti vos tik keli pareiškimai. Ypač į tokią padėtį turėtų atkreipti dėmesį fakulteto komjaunimo biuras, katedrų vedėjai, o taip pat ir dekanatas. Artėja VII mokslinė studen tų konferencija. Zoologijos, geologijos, meteorologijos ir kt. būreliai jau pradėjo jai ruoštis. SMD posėdyje buvto ap svarstyti kai kurie dalykiniai bei organizaciniai pasiruošimo konferencijai klausimai, taip pat pasiruošimas aukštųjų mo kyklų mokslinių darbų apžiū rai. Tačiau, reikia pasakyti, kad posėdyje per silpnai išna grinėti iškelti klausimai, nebu vo konkrečios informacijos apie pasiruošimą konferencijai atskiruose būreliuose. Gamtos fakulteto SMD pri valo galutinai baigti savo re organizacinius darbus ir galu tinai pereiti prie konkrečios mokslinės - tiriamosios būrelių veiklos. Aid. Serkšnytė
ŠALIES AUKŠTOSIOSE MOKYKLOSE
DIRVONU ĮSISAVINTI Į partijos kvietimą įsisavinti dirvonus ir plėšinius karštai atsiliepė universiteto studentai. Prieš keletą dienų komjaunimo rajono komitetas gavo tokio turinio pareiškimą: „Suprasdami didžiulę partijos • kvietimo įsisavinti dirvonus ir olėšinius reikšmę, mes, Biolo gijos fakulteto V kurso stu dentai, norime, baigę universi tetą dirbti Altajaus krašte prie dirvonų ir plėšinių įsisavinimo. Mes norime įnešti ir savo darbo dalelę į visaliaudinį rei kalą. Prašome komjaunimo rajono komitetą padėti mums, kad mūsų troškimas būtų paten kintas. E. Karmalicka, A. Vaščenko, O. Barabaš, A. Krivonis, E. Stepą, N. Semenčenko“. Kilni ir patriotinė diplomantų-biolfogų iniciatyva rado platų atgarsį ir kitų mūsų uni versiteto diplomantų tarpe. „Za peredovu nauku" (Dniepropetrovsko univer siteto laikraštis)
MOKSLININKU PARAMA LENGVAJAI PRAMONEI Tie, kurie vartojo kvepalus „Bielaja sirenj", negalėjo ne pastebėti, kad po kurio laiko kvepalai įgaudavo rausvą at spalvį. Nusidažydavo net me džiaga, ant kurios patekdavo kvepalai. Kaip pašalinti šį trūkumą? Parfumerijos fabriko dar buotojai kreipėsi į mūsų uni versiteto Chemijos fakulteto organinių junginių laboratori ją, kuriai jau daug metų va dovauja profesorius Georgijus Vasiljevičius Pigulevskis. Po eilės bandymų šis kvepa lų trūkumas buvo pašalintas. Su miesto lengvosios pramo nės įmonėmis palaiko glaudžius ryšius ir kitos fakulteto kated ros. Fizinės chemijos katedro je buvo pasiūlyta sorbito (ža liava vitaminui „C" gaminti) apvalymo nuo nikelio meto das. Didelę šio darbo dalį atli ko fakulteto studentai ir aspi rantai. „Leningradskij universitet"
EKSKURSIJA Į MTS žemės ūkio mašinų būrelis suruošė ekskursiją su paskaita į Garliavos MTS. Prieš prade dant paskaitą, studentai buvo supažindinti su Garliavos MTS veikla, traktorių parku, kapita line statyba, susipažinti taip pat su traktorių remonto dirb tuvėmis, jų skyriais ir patal pomis, skirtomis laikyti atre montuotus traktorius. Išardymo ir surinkimo sky riuje remonto procesas, prade dant traktoriaus plovimu ir baigiant jo išardymu, yra me chanizuotas. Per visą šį skyrių eina 3 t balkinis kranas, kurio pagalba perkeliami iš vienos vietos į kitą agregatai bei at skiros stambios detalės. Po to stud. Peikštenis per skaitė paskaitą tema: „Kvadratinės-lizdinės bulvių ir daigų sodinimo mašinos". Šioje paskaitoje buvo nu šviesta, kokie buvo pasiekimai naudojant šį metodą ir kokie galutiniai rezultatai pasiekti mūsų respublikoje, naudojant kvadratines-lizdines bulvių ir daigų sodinimo mašinas. Pa skaita buvo pailiustruota pla- • katais ir kitomis vaizdinėmis priemonėmis. „Tarybinis agronomas" (Lietuvos Žemės ūkio aka demijos laikraštis)
Už dar šviesesnę ateitį v
/NSZMBL/EČ/// SUGRĮŽO!
Trečiadienio vakaras. Nors ir vius sveikina LTSR Aukščiau Su pakilia nuotaika ir pasi pirmųjų prieina Istorijos-filoloryžimu dar geriau dirbti ir gijos fakulteto studentas Pet gana vėlyvus laikas, bet Lie siosios Tarybos Prezidiumo Pir mokytis sutiko rinkimus į TSRS kevičius su savo draugu Amb pos 21-osios bendrabutyje ne mininkas drg. J. Paleckis. Partijos miesto komiteto ir Aukščiausiąją Tarybą universi rasu ir kitais. Tai gerai žino įprastai gyva. Į vestibiulį ren komiteto teto profesoriai dėstytojai ir mi mūsų universiteto mokslo kasi kas kart vis daugiau ir miesto Vykdomojo Kodėl neįrengiamas šiltnamis studentai. Anksčiau, negu pa pirmūnai, aktyvūs visuomeni daugiau studentų, dėstytojų. Jie vardu dekados dalyvius karš Kiekvienam studentui botani kuris keliamas jau nuo 194. ninkai, energingi organizato ruošiasi sutikti savo draugus, tu pasveikinimu sutinka Vil prastai kovo 14 dieną pakilo m., atsimuša nuo storų ūkio mokslininkų namų gyventojai. riai. Gal niekuomet šitie jau liaudies dainų ir šokių an niaus miesto Vykdomojo komi kui dažnai iškyla toks klausi skyriaus sienų, o jei kartais ir mas: kodėl neįrengiamas šilt Mokslininkų namuose įrengta nuoliai nebūtų matą aukštosios samblio dalyvius. teto pirmininkas drg. Vildžiū namis prie Gamtos fakulteto? prasiveržia pro jas, tai pasle me agitpunkte šeštą valandą mokyklos auditorijų, jei ne Ta . . .Trečia valanda nakties. nas. Universiteto vardu deka Juk tai žymiai pakeltų moky piamas kuo giliausiai į stalčius jau buvo gausus būrys ten gy rybų valdžia. Prie Vilniaus geležinkelio sto dos dalyvius nuoširdžiai svei mo lygį visų botanikos specia ir... pamirštamas. Štai augalu venančių universiteto profeso Rimtai susikaupęs, nuleidžia ties jau susirinko tūkstantinis kina Istorijos-filologijos fakul lybių — tiek augalų fiziologi rių, dėstytojų, aspirantų. Visur biuletenį į urną Vytautas Pet būrys miesto gyventojų, stu teto studentė drg. Simkevičiū- jos, tiek genetikos, tiek ir sis anatomijos ir fiziologijos ka tedra šiuo klausimu į ūkiu girdėjosi nuotaikingi pašneke apie tai, su tematikos. Tai atsilieptų ir į skyrių kreipėsi tris kartus: dentų. Lietuvių literatūros ir tė. Ji pasakoja siai apie didžiulį partijos ir kevičius. Jis širdyje jaučia meno dekados dalyvius sutikti kokiu didžiuliu susidomėjimu studentų mokslinio - tiriamojo 1947 m. liepos 4 d. (raštu vyriausybės rūpinimąsi tarybi didelį džiaugsmą ir norą daug atvyko vyriausybės ir visuome ir susijaudinimu universiteto darbo pagerinimą, įgalintų stu Nr. 49), 1948 m. kovo 26 ir nio mokslo klestėjimu, apie pasakyti, padėkoti mylimai Ko organizacijų atstovai. studentai sekė straipsnius, ži dentus daryti bandymus ir žie spalio 25 d. (raštų Nr. Nr. 26 pasiryžimą naujais laimėjimais munistų partijai, Tarybinei vy ninių Skamba dainos, muzikos garsai. nutes, pasirodžiusias spaudoje mos metu, ko platesniu mastu ir 73). Prie paskutiniojo rašto moksliniame ir pedagoginiame riausybei, kurį suteikė jam, pa Dekados dalyvių laukiant, ir apie dekados eigą, apie univer negalima vykdyti, neturint šilt buvo pridėti ir šiltnamio brėži darbe prisidėti prie visaliaudi niai bei išmatavimai. Šiltnamio prasto geležinkeliečio sūnui, laikas neprailgsta. Laikrodžio siteto saviveiklos kolektyvo namio. nės kovos už komunizmą. įrengimo būtinumo klausimas pasirodymus Maskvoje. rodyklės artinasi prie ketvirtos Šiltnami prie Gamtos fakul teisę mokytis aukštojoje mo Dar gerokai prieš šeštą va iškeltas ir jungtiniame Dekados dalyvių vardu at- teto netaip jau sunku įrengti, buvo valandos. Į stotį ateina trauki landą ryto Liepos 21-sios bend kykloje. posėdyje botanikos katedros sakomąją kalbą pasako TSRS kadangi 8 — 10 m atstume nuo nys, kuriuo grįžta Valstybinio rabučio koridoriuose būriavosi Tačiau ūkio skyriaus vadovai į Anksti į rinkiminę apylinkę nusipelnęs artistas, Stalininės garažo stovi šiltnamio griau studentai, linksmai vienas kitą atėjo Istorijos-filologijos fak. dramos bei Operos ir baleto tai visiškai nekreipė dėmesio. universiteto premijos laureatas Kipras Pet čiai. Pakanka tik įdėti rėmus, sveikindami su visaliaudine III kurso studentės, kambario teatrų artistai, rauskasjuos įstiklinti, padaryti stalus studentai Gamtos fakulteto saviveiklos kolektyvas. Lau švente. Visur jaučiama pakili draugės Birutė Švenčionytė ir ūkio Mitingas baigtas. Dekados bei įvesti centralinį apšildymą tikisi, kad universiteto kiančiųjų tarpe pagyvėjimas: nuolaika, visų veiduose Monika Vitkevičiūtė. peržiūrės (ką padaryti nėra sunku, ka skyriaus vadovai spindėjo džiaugsmas, skambėjo — Sveiki, atvykę! — skamba dalyviai sėda į specialiai pa — Aš balsuoju už mūsų lai sveikinimai. ruoštas mašinas, kurios juos dangi centralinis apšildymas savo stalčius ir artimiausiu lai muzika ir dainos. yra garaže) — ir studentai ku šiltnamį įrengs. mingą studentišką gyvenimą ir išvežioja į namus. Beliko kelios minutės iki še Nuo susirinkusių minios at gautų puikų šiltnamį. dar laimingesnę mūsų ateitį, — V. Butkus, šių. Studentai grupėmis rinkosi Klegančiais būreliais skirstosi siskiria merginos su gėlių D. Garmutė, Tačiau reikia pažymėti, kad prie rinkiminės apylinkės sakp Birutė. Ir tą patį minti puokštėmis. į namus ir studentai. Ilgai dar A. Gaigalas šiltnamio įrengimo klausimas, būstinės. Nuskambėjus TSRS mis pakartoja tik ką atėję prie Prasideda sutikimo mitingas. negeso tą naktį šviesos bend urnos Ekonomikos fak. studen himno garsams, atsida tai Prišmantas ir Juškaitis. Jie Lietuvos tarybinės vyriausybės rabučio languose. ro rinkiminės apylinkės durys. dar tik pirmi metai mokosi vardu lietuvių literatūros ir Studentai ar chuliganai ? Rinkiminės apylinkės pirminiu, aukštojoje mokykloje. Laimin meno dekados Maskvoje daly(Musų koresp.). Fizikos-matematikos fakulte gabalai dengė grindis. Šie gru kas sveikina rinkėjus ir kvie gi jie šiandien, kad gali stu -------------to II k. fizikų II grupės stu pės studentai sugadinto vie čia pradėti balsavimą. Viduje dijuoti pasirinktą specialybę, JONAS JAKŠTAS dentų elgesys yra nepakenčia nintelį, meteorologijos-klimato jau viskas paruošta rinkėjų o dar šviesesnė jų laukia ryt mas. Sį semestrą jie klauso logijos katedrai priklausantį IŠ LYRINIO DIENORAŠČIO sutikimui. diena, už kurią jie atidavė paskaitas astronomijos ir me- vertingą termografą. Prie raudonos urnos, papuoš savo 'balsus. teorologijos-klimatologijos ka Fizikos-matematikos fakulte tos nuo skaidrių šviesų mir tedrų patalpose. Visų pirma, to dėstytojai jau antri metai V. Stankevičius gančiomis gėlėmis, vienas iš grupės studentų atvykimą į kovoja su šia grupe dėl draus Kai išvydau aš gimtąjį sodžių, paskaitas lydi nežmoniškas mės pagerinimo. Tačiau kaip Kur prabėgo vaikystė mana, klegesys, žviegimas, o jiems rodo paskutinieji įvykiai Veltui šiandien ieškočiau dar žodžių išvykus auditorijoje lieka pur drausmė grupėje nei kiek ne Pasakyt, ką jaučiau aš tada. vinos grindys, aptrintos nuga gerėja, o ten yra nemažas Mūsų universiteto saviveik Pionierių rūmų, antras — uni romis sienos, rašalo dėmės ant skaičius komjaunuolių. Laikas Aš laimijigu žvilgsniu glamonėjau los kolektyvai aktyviai daly versiteto Centrinių rūmų pa grindų bei auditorijos stalų. fakulteto dekanatui ir komjau Kalnelius ir pašlaites — čionai vavo rinkiminėje kampanijoje. talpose buvusiose rinkiminėse Kovo 9 d. šios grupės stu nimo organizacijai susirūpinti Lenktyniauti rogutėm su vėju Kovo 14, rinkimų į TSRS apylinkėse. dentų chuliganiškas elgesys II k. fizikais. Aš ėjau, rodos, taip neseniai. . . Gerai pasirodė Teisės fak. Aukščiausiąją Tarybą dieną, J. Podriadčikaitė, viršijo visa iki šiol buvusį — akademinis choras koncertavo liaudies šokių kolektyvas, la V. Ščemeliovas, po paskaitų auditorija atrodė Aš džiaugiuosi, kad liepa senoji pašokęs lietuvių vienoje iš rinkiminių apylin bai gerai K. Kaušyla, lyg po mūšio: stalai ir suolai Teberymo sodelio gale, latvių kių „Raudonosios žvaigždės" liaudies šokį „Oželį", V. Voronkovas buvo išmėtyti po visą kambarį, Aš džiaugiuosi, kad margis sulojo, kombinato patalpose. Rinkėjai, liaudies šokį „Ruscavietis" ir sulaužyti. Sulaužytų suolų ir Astronomijos ir meteoro Pasitikęs prie vartų mane. atlikę savo atsakingą pilietinę kitus. stalų skeveldros, buterbrodų logijos katedros darbuoto pareigą, su įdomumu išklausė Neblogiau savo numerius iš liekanos, papiergaliai, kreidos jai Bet labiausiai džiaugiuosi sutikęs mūsų saviveiklininkų koncertą. pildė solo atlikėjai: Teisės fak. Kaimo žmogų — kalbu ir matau: Akademinis choras padainavo stud. Račiūnaitė, Istorijos-filo Artėja tarpfakultetinės pirmenybės Visas vargas ir skurdas pranyko Dunajevskio „Už taiką", Moli logijos — Matulionis, OvčaroIš jo kelio šviesaus ir tiesaus. nei! „Taikos balandį", Alek va. Kiek silpniau pasirodė Tei Artėja 1954 m. universiteto kos komandos. Šių fakultetų sandrovo „Dainą apie Partiją". sės fak. merginų sekstetas. Di spartakiados lengvosios atleti lengvaatlečiai iki šio laiko dar Aš džiaugiausi savojoj gimtinėj Didžiulį pasisekimą turėjo bal delį darbą, organizuojant kon kos pirmenybės. Šioms atsa nepradėjo reguliariai lankyti Darbštumu kolūkiečių šaunių, tarusių liaudies daina „Eisiu, certus, atliko stud. stud. Pet kingoms pirmenybėms reikia treniruočių. Aš džiaugiausi skambiom sutartinėm surasiu", Sasnausko „Karvelė rauskas, Švenčionytė. pradėti ruoštis iš anksto. Gam Tokia padėtis negali toliau Iš krūtinių mergaičių jaunų. lis“, kurio solo partiją atliko Fizikos-matematikos ir Che tos, Istorijos-filologijos, Teisės tęstis. Reikia šių fakultetų I Istorijos-filologijos fak. stu mijos fakultetų saviveiklos ko ir Ekonomikos fakultetuose jau komjaunimo biurams ir SK Neilgai aš gimtinėj viešėjau — dentas Matulionis, taip pat ru lektyvai koncertavo Švietimo sukomplektuotos komandos, ku atkreipti į tai rimtą dėmesį ir I Laukė darbas manęs ir draugai, sų liaudies daina „Variago žu ministerijos ir III vidurinės rios reguliariai treniruojasi. ateityje užtikrinti pilnų ko Bet čionai ką karštai pamylėjau, vimas". mokyklos patalpose. mandų reguliarų treniravimąsi Bet neleistina padėtis yra Atminty pasiliks amžinai. Rinkimų į TSRS Aukščiausią Studentų saviveiklininkų pa Fizikos-matematikos, Chemijos Tik tada šių fakultetų lengva- j ją Tarybą dieną porą koncer sirodymai rinkėjų visur buvo atlečiai galės tinkamai pasi Neužmiršiu parimusios liepos, tų rinkėjams davė Teisės ir šiltai sutikti ir gerai įvertinti. ir Medicinos fakultetuose, ku ruošti tarpfakultetinėms leng Ir kalnelių, ir šlaitų gražių, Istorijos . filologijos fakultetų riuose iki šiol dar nėra suda vosios atletikos pirmenybėms. Neužmiršiu darbščių kolūkiečių S. Budrytė meninės saviveiklos kolekty Dėst a. Zumbakys rytos pilnos lengvosios atletiIr mergelių dainų nuoširdžių. . . R. Rupeika vai. Vienas koncertas įvyko
Gimtinėje
Koncertai rinkimu dieną
♦
KOLEKTYVAS IR ŽMOGUS
JIE MANĘS NESUPRANTA Devinta valanda ryto. Antro jo kurso pramonės specialybės studentams vyksta paskaita. Studentai atidžiai klausosi dės tytojo žodžių, užsirašo. Kiek viena išklausyta paskaita jiems suteikia daug naujų žinių, ku rias jie vėliau galės panaudoti savo praktiniame darbe. Bet susirinkusių tarpe nėra grupės studento Alfredo Petrausko, Prasideda antroji paskaita, o jo vis dar nėra. — Kur gi mūsų Alfredas? — paklausia kažkas iš grupės studentų. — Kaip visuomet — miega. Vakar, gal būt, gėrė, tai da bar ilsisi, — seka atsakymas.
Tas, kuris taip atsakė nesu klydo. Jeigu mes tada būtume pravėrę Liepos 21-osios bend rabučio 123 kambario duris, tai iš tikrųjų būtume pamatę lo voje besivartantį Alfredą Pet rauską. Apie 10 vai. Alfredas pabudo. Kambario draugų lo vos tuščios — jie išėję į pa skaitas. „Kvailiai tie, kurie lanko paskaitas. Egzaminus juk galima išlaikyt ir nelankius jų", — žiovaudamas mąsto jis. Neišlipdamas iš lovos, jis pa ima iš šalimais stovinčios spin telės kefiro bonką ir godžiai išgeria. Po vakarykščio išgė rimo galvą drasko aštrus skausmas. Vienuolikta. ., dvy likta valanda, — negailestin gai skaičiuoja laikrodis. Į trečią paskaitą Alfredas LV 36956
nueina, Atsisėda į paskutinį suolą ir išsitraukia iš kišenės vienintelį sąsiuvinį — „univer salą", kuriame be rusų kalbos, politinės ekonomijos, specialy bės užrašų yra įvairių piešinė lių, aforizmų, Vienas aforizmų „gyvenimas yra džiaugsmo taurė, kurią reikia išgerti iki dugno" pabrauktas raudonu pieštuku. Grupės draugai iš karto pastebėjo, kad Alfredas. į aukš tąją mokyklą atėjo vedamas kitokių tikslų, negu jie. Jis ieškojo malonumų, pramogų, bet tik ne žinių. Grupės stu dentai Gaigalas, Grodauskaitė, Pempė, Maksvytis ir daugelis -kitų, gerai lankydami paskai tas, konspektuodami perskaity tą literatūrą, norį tapti gerais savo specialybės žinovais, at nešti savo darbu kuo daugiau naudos liaudžiai ir Tėvynei. Visi šie draugų kilnūs sieki mai Alfredui svetimi, o gal būt, ir truputį juokingi. Gru pės draugai stengėsi padėti Alfredui suprasti savo klaidą ir, kaip dera tikram tarybiniam studentui, pradėti atkakliai mokytis, turtinti savo žinias. Bet Alfredas atmetė kolektyvo paramą. — Auklių man nereikia. Ke lią pats mokėsiu surasti, — sa kė jis. Bet vis dėl to jis susirado aukles. Su naujais draugais jis dalinai linksmai praleidžia lai-
ką kuriame nors iš bariukų. Alfredas su savo Neseniai draugais Uloza ir Palčiausku, sugrįžę iš eilinio išgėrimo į Čiurlionio 1 bendrabutį, išliejo ant bendsavo jėgų perteklių . rabučio budinčio, pakėlė triukš mą. Negaudamas stipendijos, Al fredas yra materialiai tėvų iš laikomas. Jo tėvas, Panevėžio elektrotechnikas, patyręs visas buržuazinės santvarkos netei sybes, dabar yra laimingas, galįs savo sūnų leisti mokytis. Jis laimingas, kad jo sūnus gali pasinaudoti didžia TSRS Konstitucijos suteikta teise į mokslą. Alfredo tėvai trokšta, kad jų sūnus taptų geru tary biniu specialistu ir žmogumi. Bet Alfredas dažnai suvartoja atsiųstus tėvų pinigus ne tam, kam jie skirti. Praleidinėjimas pirmųjų pa skaitų Alfredui tapo normaliu dalyku. — Tegu lanko paskaitas tie, kurie gauna stipendijas. O už rašai? Jie man nereikalingi. Užrašų vedimas nenulemia eg zaminų išlaikymo. Egzaminų sėkmė priklauso nuo atsitikti numo, — atsakydavo grupės studentams. „Atsitiktinumai" Alfredą per sekioja jau nuo pirmo kurso. Pirmasis „atsitiktinumas" jį ištiko per įstojamuosius egzami-
nūs, kada jis gavo trejetą. Vėliau „atsitiktinumai" ėmė birti, kaip iš gausybės rago. Paprastu atsitiktinumu Alfredas laiko ir per šią, žiemos egza minų sesiją, gautą trejetą. — O, gal būt, tai irgi atsi tiktinumas, kad Alfredas dar iki šiol yra negavęs politinės ekonomijos įskaitos, kada visi dekanato duoti terminai jai gauti praėjo, — klausia grupės studentai pas Alfredą. Tai ne atsitiktinumai. Tai žiauri būtinybė, kuri išplaukė iš to, kaip per semestrą Alfre das lankė paskaitas, konspek tavo medžiagą, ruošėsi semina rams. — Galima išsiversti ir be seminarų, — dažnai sako Al fredas, matydamas savo grupės draugus jiems ruošiantis. Al fredas marksizmo-leninizmo ir politinės ekonomijos semina rus lanko ir juose pasisako tik semestro pabaigoje, kada rei kia rimtai pagalvoti apie įskai tas. Grupėje be Alfredo yra ir daugiau silpnesnių moksle stu dentų. Artinantis žiemos eg zaminų sesijai, komjaunimo grupės susirinkime buvo ap svarstytas pasiruošimo egzami nams klausimas. Stipresnieji studentai įsipareigojo savo draugams padėti tinkamai pa siruošti egzaminų sesijai, Al fredas atsisakė nuo draugų siūlomos pagalbos. — Nereikalinga ji man buvo anksčiau, nebereikalinga ir da. bar, — atsakė jis. Ir kada grupės draugai li kusį prieš egzaminų sesiją laiką praleisdavo prie knygų, įtemptai mokydamiesi, šį laiką
Redakcijos adresas: Vilnius, Stuokos-Gucevioiaus g-vė Nr. 3, telef. Nr. 2-10-38. i
Spaudė „Tiesos1
Alfredas, kaip ir visuomet, lei do labai įvairiai ir „įdomiai". — Einam, Alfredai, į skai tyklą. Egzaminams pasiruoši me, — dažnai vadindavo gru pės draugai jį. „Ir ko jie prie manęs amži nai kimba su savo paslaugo mis, — galvodavo jis, kai drau gai palikdavo jį ramybėje. — Mažas vaikas aš ar ką. Jie manęs nesupranta. .. Kas kaltas, kad Alfredas ta po tokiu, kokiu jis dabar yra? Visų pirma dėl to kaltas gru pės kolektyvas, kuris nesuge bėjo pritraukti prie savęs, kal ti grupės, komjaunuoliai, kurie leido Alfredui nueiti šiuo ne garbingu, kaip komjaunuoliui, keliu. Bet daugiausia kaltas yra pats Alfredas, kuris nesu prato, kad gyvenimas nėra ne pertraukiamų pramogų grandi nė, kad taip elgtis jam, kaip komjaunuoliui yra žema ir ne garbinga. Kiekvienas tarybinis žmogus turi didįjį savo gyvenimio tikslą — komunistinės visuome nės pastatymą mūsų šalyje. Sis tikslas veda tarybinius žmones iš pergalės į pergalę, daro jų gyvenimą prasmingu ir turi ningu. Be šviesios svajonės, be siekimo atnešti liaudžiai kuo daugiau naudos, žmogus negali jaustis esąs pilnateisis socia listinės visuomenės narys. Tik kolektyvas padės Alfre dui surasti savo gyvenimo tiks lą, nugalėti savo klaidas, pa dės suprasti, kad kolektyvo garbė — jp garbė.
A. Adomavičius, S. Blėda
Mūsų medžiagos pėdsakais „EPIDEMIJA TEISĖS FAKULTETE"
Teisės fakulteto III kurso komjaunimo organizacijos biu ras praneša, kad feljetonas „Epidemija Teisės fakultete" išspausdintas š. m. sausio 14 d „Tarybinio studento" Nr. 2 buvo apsvarstytas kurso kom jaunimo organizacijos susirin kime. Feljetone iškeltus fak tus susirinkimas pripažino tei singais. Studentai Kaloška, Kūliko vas, Budrytė, Kuzmickas, Sa dauskaitė, Ruibys buvo ap svarstyti ir nubausti.
NAUJOS KNYGOS LENINAS, V. I. Nuo kokio palikimo mes atsisakome? Valstybinė politinės ir moksli- I nės literatūros leidykla, 1954 Į 52 p. KULEŠOVAS, V. I. V. V. Majakovskis — talentingiau sias tarybinės epochos poetas. Paskaitų apibendrinta steno- 9 grama. Valstybinė politinės ir 1 mokslinės literatūros leidykla 1954. 52 p. GUDYNAS, P. ir JURĖNAS E. Lietuvių dailė. (Albumas) Valstybinė grožinės literatūros ; leidykla, 1954. 144 p. (Lietuvių literatūros ir meno dekada Maskvoje). Įrišta. BRIANCEVAS, G. Širšyno galas. Apysaka. Valstybinė ! grožinės literatūras leidykla, . 1954. 284 p.
L. e. redaktoriaus pareigas P. MIKUCKAS
spaustuvė Vilniuje. Tiražas 1000 egz.
Užs. Nr. 00433