VISU ŠALIŲ PROLETARAI VIENYKITĖS!
--------------------- ŠIAME NUMERYJE ---------------------
Komjaunimo konferencija ♦ IFF partiniame biure
+ Reportažas „Trūksta... galvos“ * Mokslininko jubiliejus + Du vakarai ♦ Pradedančiųjų kūryba V
ILNIAUS valstybinio v. kapsuko vardo universiteto AKTINIO biuro, rektorato, komjaunimo ir profesines SĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
* Spartakiados rezultatai + Žymus saviveiklos pa siekimas
, 22—23 (232—233) + 1956 m. lapkričio 3 d., šeštadienis > Kaina 40 kap.
IFF komjaunimo organizacijos tose Sąjungos vietovėse. Juos geriau sekretorius Bielinis pataria plačiau ir reguliariau reikėtų aprūpinti lie propaguoti jau prigijusią formą — tuviškomis knygomis, spauda. susitikimus su patyrusiais specialis Delegatas Bielinis (IFF) plačiau tais su kurių nors įvykių liudytojais nušvietė nacionalinį klausimą: įvai ir kitais įdomiais, gyvais žmonėmis. rūs nesutarimai šiuo klausimu atsi Iš tikrųjų, ar ne geriau sumaniai de rado dėl neigiamo asmenybės kulto rinti kultūrinio ir politmasinlo darbo poveikio ideologiniam darbui. Ne giau galima turėti nemalonumų”. Ir barus? galima paneigti, kad ir šiuo metu tik išėjus iš auditorijos pasireiškia būna netaktiškų išsišokamų, neretai studento asmenybė, jo iniciatyva, KAI KOMITETAS ATITRŪKĘS užgaunančių nacionalinius jausmus NUO MASIŲ kaip rusų, tain ir lietuvių. Viso šito nuotaikos. Tokia padėtis susidarė dėl galima išvengti, mes galime išugdy anksčiau vyravusio sustingimo kom Jau tai, kad daugelis studentų ti tikrąją tautų draugystę, tik reikia universiteto komjaunimo komiteto jaunimo organizacijų darbe, dėl kai blaiviai ir marksistiškai spręsti vi sekretorių konferencijoje pamatė sus iškylančius klausimus, visur ir kurių dėstytojų neryžtingumo sava pirmą kartą, rodo nepatenkinamą rankiškai atsakyti į aktualius klausi sekretoriaus darbą, atitrūkimą nuo visada kovoti su bet kokio naciona lizmo pasireiškimu. mus. Visa tai atnešė daug žalos, stu masių. Kritika sekretoriaus atžvilgiu Su draugų pasiūlymais sutiko ir tęsiasi visos konferencijos metu. Ne dentų iniciatyva dažnai paslysdavo LKP CK atstovas drg. Uogintas. Jis pasitenkinimą išreiškia kiekvienas bloga linkme, nes jos nevairavo ko kad šiuo metu Jau imtasi kalbantysis: sekretorius gerai nepaži pažymėjo, lektyvas. priemonių aprūpinti lietuvišku no nė vieno fakulteto padėties, prie spausdintu žodžiu Baltarusijoje gy „Mes turime drąsiai pasakyti savo žmogaus dažnai prieidavo formalisvenančius lietuvius ir daug jcas šiuo mintis, ieškoti drąsių atsakymų ir tlškai. . . Pati darbo ataskaita rodo, reikalu jau padrayta. kad buvo užmiršta pirminės komjau nebijoti „nemalonumų”. Tai padės nimo organizacijos, tartum jos visai — Gerai, kad studentija kelia ak pažinti vieniems kitus, ieškoti bend neegzistuotų, nepasirūpinta pirmojo tualius klausimus — pastebėjo drg. rų sprendimų, padės pilnai Išnaudoti kurso studentais. Uogintas. — Mes atvirai turime kal savo iniciatyvą ir pasukti ją teisin Bet kur kiti komiteto nariai? Ko bėti apie opius klausimus, stengtis ga linkme”. juos išsiaiškinti. dėl jie neminimi? Vertėtų pasinaudoti drg. Meškaus ko patarimu.
VI UNIVERSITETO KOMJAUNIMO KONFERENCIJA KOKYBĖ AR KIEKYBĖ?
_ Kodėl komjaunimo gyvenimas są universitete apmiręs? Kur dintaip reikalinga darbe komjauiliška ugnelė? Konferencijoje pajįs klausimai kilo vienas po kito, įsakiusieji drąsiai ieškojo atsaky1 juos. Pasisakęs konferencijoj drg. Steppajudino komjaunuolių kokybės išimą ryšium su komjaunimo kie!ės augimu. - Svarbi nesėkmių komjaunimo te priežastis yra ta, kad ne kiekias komunistinės Jaunimo sąjuneilinis įsivaizduoja savo pradaibendrame darbo bare. Juk tai pa iko labai dažnai ne dėl energijos esimo, o dėl to, kad į komjauą ne. visi atėjo širdies šaukiami 8 nepilnai suprasdami savo paKomjaunimo organizacijos sasąrašuose dar dažnai turi tik pa dės. Pagrindinis uždavinys — erstl tas pavardes gyvais, kalbam b ir dirbančiais žmonėmis!
Besą, negalima užmiršti darbo su omjaunuoliais (šitą mintį pabrėsavo pasisakyme LLKJS Vilniaus sto komiteto sekretorius BurkausĮ Tačiau taip dirbti, kaip dirba- berti žirnius į sieną. O kon dicijoj apie tai nebuvo kalbėta, likimas (pilna šio žodžio prasme!) LKJS narių eiles turi būti iš liktas iš organizacijų darbo plaIšauginkime, visų pirma, savo ^jaunuolius iki tikro komjaunuoj lygio, pastatykime nesąjungii jaunimui pavyzdžiu, prabilkime tais į kiekvieną nesą junginio sąi?, tada draugiškai (ne įkyriai!) Meskime sau į talką nekomjautas, tada niekad neiškils klau si kokybė ar kiekybė? DIDELĘ TIESĄ ė savo kalboje universiteto tktorius drg. Meškauskas. „Daustudentų turi tartum du vei- kalbėjo jis, — vienas visuoiiis, antras — asmeninis”. Kuo skiriasi? O štai: susirinkimuose, itose ' studentas kalba taip, reikia”, o savame draugų ra te taip, kaip jis galvoja. Susirinosc kalbama sausai, Išdėstomos pripažintos arba visiems žinomintys, o daugiau. . . „už dau-
KUR NAUJOS FORMOS? Retas nustinga senuose rėmuose. Visi jaučia būtinybę spręsti klausi mus naujau, organizuoti darbą įdo miau arba bent iš tribūnos pasakyti: — Būtinos naujos formos! Kas jas mums gali nurodyti? — Ogi mes patys! — anot dele gato Šimkaus (GMF). Pirminėms komjaunimo organiza cijoms grupėse duota galimybė drą siam studentiškos veiklos profiliui. Bereikalinga prieš laiką nusigąsti galimų klaidų. (Nepasakysi, kad budrumas nebūtinas, tačiau kaip tik veikloj, ginčuose atrasime įdomumą). Galima ir reikia aiškinti studentus dominančius politinius įvykius užsie nyje, liaudies demokratijos šalyse. Drg. Muižė (IFF) sako, kad mes no rime girdėti iš dėstytojų teisingus, pilnus atsakymus į pateiktus klausi mus, o ne sausą atsakymą „Tai ma no dėstomos temos neliečia”. Kūrybingumo dvasia gali pasi reikšti ir sprendžiant dienos klausi mus. Konkrečiai nurodyti temą pa sikalbėjimui iš anksto, pasiūlyti ją— vargu ar tikslinga. Kiekvienos spe cialybės specifika, grupės specifika ar net atskiro žmogaus būdas kartais perša mintį. Kodėl neparinkt tokią temą, tokią klausimo pusę, kuo domisi labiausiai žmonės, ir organi zuoti reikalą taip, kad susirinkimą, diskusiją galima būtų pravesti ekspromtu.
IFF partiniame biure. iomis dienomis išplėstiniame IFF kilo biuro posėdyje buvo ap lytas rusų kalbos dėstymo uniHete klausimas. Kaip paaiškėjo Užio eigoje, studentų ir dsėtynepatenkinama praktinio rusų ■ kurso dėstymo tvarka ir.pro■ Rusų kalbos katedra per lėPūtvarko darbą naujų, TSKP iuvažiav.'mo iškeltų, uždavinių Je. Rusų kalbos dėstymas kar•>uvo vedamas pasyviai, karto’idurlnėje mokykloje išeitą kur dai kuriose grupėse rusų kalbos as nebuvo surištas su studen^rindlne specialybe . toiškėjo didelis, nieku nepagrįs’kirtumas rusų kalbos paskaitų ’lle atskiruose fakultetuose, nedingai sumažinant ar padidiMandų skaičių. ltas platus nutarimas, reko-
menduojantis katedrai pertvarkyti darbą, padedant studentams giliai Įsisavinti rusų kalbos praktišką ži nojimą, daugiau ir drąsiau panau dojant aktualią, studentams Įdomią medžiagą. Rusų kalbos katedra Įpareigota artimiausiu laiku parengti naują rusų kalbos praktinio kurso programą. Katedrai taip pat nuro dyta Į būtiną reikalą diferencijuoti studentų grupes atsižvelgiant į prak tini rusų kalbos žinojimą. Katedroje organizuotas lietuvių kalbos studija vimo ratelis. Posėdyje dalyvavo fakultetų dekanatų, o taip pat rektorato ir uni versiteto partinio biuro atstovai. Numatytos priemonės nukreiptos j ruSų kalbos dėstymo esminį pagerinimą. Studentų uždavinys — giliai Įsisavinti rusų kalbą, stiprinti tarybinlų tautų draugystę — mūsų ša lies nenugalimumo laidą.
Drg. Aleliūnas atkreipė konferen cijos dalyvių dėmesį į Istorijos-filo logijos fakulteto šiukšlyną, esantį prie 49 ir 50 auditorijų. Reikia bent kartą išvalyti tą neestetišką universiteto kampelį. Pašalinis žmo gus išsigąstų sužinojęs, kad čia mo kosi studentai. Studentai patys savo rankomis te gul padeda ištaisyti šią padėtį. Mūsų universiteto teritorija, auditorijos ir kabinetai turi būti sutvarkyti gra žiai ir skoningai. Tokį nutarimą ir priėmė VI uni versiteto komjaunimo konferencija. Reikia tikėtis, kad universiteto va dovybė atkreips dėmesį į šį teisingą studentų reikalavimą.
DALINKIMĖS PATIRTIMI Audringais, ilgai nenutylančiais plojimais delegatai sutiko svečių iš Kauno politechnikos ir Vilniaus pe dagoginio institutų pasirodymą. — Mūsų uždavinys — pasidalinti sukaupta patirtimi, — sako drg. Mackūnas. — Politechnikos institu tas šiemet įdomia' organizavo stu dentų vasaros stovyklą: ir su savi veikla vietoj, turistiniu žygiu ir su pagelba nuimant derlių laukuose. Šaunia tradicija tapo talkininkavi mas HES statybose. Mes kviečiame Komjaunimo komitete ir jus prisidėti prie šio darbo. Naujai išrinktas Universiteto Komjaunimo Komitetas pareigomis pa Džiugu svečių apsilankymas, pa siskirstė sekančiaisakojimas apie atsleklmus, pasiūly Sekretorius — KAZBARAS (Ekonomikos m. fak. stud.) mai. Norėtųsi, kad ateityje tokie ry Sekretoriaus pavaduotojas politmasiniam darbui — asist. BERNA šiai dar labiau tvirtėtų. TAVIČIUS (TSKP ist. kat.) Sekretoriaus pavad. organizaciniam darbui — SOPAUSKAS (Gam O ŠITO PASIGEDOME tos m. fak. stud.) Keista, bet komiteto ataskaitoje ir Kultmasinis sektorius — POSKUS (Fizikos-matematikos fak. stud.) Mokslinis sektorius — asp. LAZUTKA (Dialekt. ir istorinio materia pasisakymuose nebuvo paliesti gru pių darbo planai. Visiškai buvo apei lizmo kat.) Sefavimo sektorius — MAKSTUTYTĖ (Fizikos matematikos fak. tas klausimas kaip konkrečiai kom jaunimo organizacija padeda rekto stud.) Buities sektorius — STANKEVIČIUS (Ekonomikos m. fak. stud.) ratui ir partinei organizacijai išleisti į gyvenimą tinkamai paruoštus jau Spaudos sektorius — KUBILIŪNAITE (Medicinos m. fak. stud.) Organizacinis sektorius — ANTANAVIČIUS (Medicinos m. fak. nuosius specialistus, kokie dar yra stud.), JABLONSKIENĖ (įsk. vedėjas), RASIMAVICIUS (Teisės m. šiame darbe trūkumai ir kaip Juos pašalinti. Be reikalo nebuvo palies fak. stud.) ir SLIESORIŪNAS (Ist fll. fak. stud.) tas taip pat ir klausimas apie kom jaunimo organizacijos santykius su Pasirodo, kad nėra ką ir minėti: SUTVARKYTI UNIVERSITETO profsąjunga, ką viena, o ką kita or TERITORIJĄ — dauguma iš jų nedirbo Ir tiek. ganizacija privalo daryti. Mažai paliestas paramos kol šis klausimas universiteto komjauni Sopauskas kalba entuziastingai, stengiasi būsimam naujam komitetui mo konferencijoje buvo paliestas ne ūkiams klausimas, o pakalbėti buvo apie ką — ir apie formas, ir apie nurodyti kelią, kaip turėtų Jis dlro- pakankamai. rezultatus. ti, kokias naujas formas galėtų savo Drg. Merkšaitls, kalbėjęs apie O aplamai konferencija praėjo gy darbe panaudoti. . . sportinę studentų veiklą, pabrėžė vai, kovingoj komjaunuoliškoj dva Turtinga asmenybė. Kas jis toks? būtinumą sutvarkyti senas universi sioj. Reikia tikėtis, kad daugelis iš Pasirodo, kad tai komiteto narys. keltų gražių minčių bus įgyvendintos Gaila, drg. Sopauskal, kad šluos teto sporto aikšteles ir įrengti nau art'miausioje ateityje. jas. Tam tikslui galima organizuoti pasiūlymus jūs užslėpęs nėšiojotės Naujasis komjaunimo komitetas visus metus, nepasistengėte pritai studentų talkas. Sportininkai-entu- turi supažindinti pirmines komjauni kyti savo darbe ir šiandien tegalite ziastal patys pirmieji kibs į darbą. mo organizacijas su konferencijos palinkėti Juos Įgyvendinti naujajam Bet sportinių aikštelių sutvarkymu medžiaga ir nutarimais, plačiai ir komitetui. lygyie vesti darbą studen šis klausimas negali apsiriboti. Kiti aukštame tų tarpe auklėjant akademinį jauni konferencijos dalyviai iškėlė mintį mą tautų draugystės ir tarybinio STIPRINKIME TAUTŲ DRAUGYSTĘ! apsodinti universiteto teritoriją vais patriotizmo dvasia. Tautų draugystės stiprinimas, tei medžiais ir krūmais, įrengti gazo singas nacionalinio klausimo trakta nus, gėlių darželius. Mintis labai ge „Vinelės" aptarimas vimas yra vpatlngai svarbi kom ra. Kaip pastebėjo universiteto rek jaunimo auklėjamojo darbo grandis. torius drg. Bulavas, į Vilnių kiek Neseniai III-jo kurso žurnalistai Nenuostabu, kad visa eilė delegatų vienu momentu gali atsilankyti tu susirinko aptarti pirmąjį praėjusių kėlė tautų draugystės stiprinimo ristinės grupės iš užsienio ir liaudies mokslo metų pabaigoje jų išleisto li klausimus .stengėsi surasti atsaky demokratinių šalių. Kad nereikėtų teratūrinio almanacho „Vilnelė” nu mus į daugelį rūpimų dalykų. raudonuoti prieš svečius, mes turime merį. Studentai Išnagrinėjo almanacho Delegatas Muižė (IFF) kalbėjo energingai prisidėti prie universite apie lietuvius, gyvenančius Baltaru to teritorijos, auditorijų ir kabinetų trūkumus. Aptariant kai kuriuos at skirus kūrinėlius, įsiliepsnojo ginčai. sijos TSR, plėšininėse žemėse ar ki- sutvarkymo. Pasisakiusieji pažymėjo, kad meni niu atžvilgiu atskiri kūrinėliai turi daug trūkumų, viena silpnesniųjų al NAUJAS BŪRELIS Susitikimas su buvusia s manacho vietų — eilėraščiai. Kaip nurodė dauguma pasisakiu Pirmadienį įvyko steigiamasis es pogrindininkais perantininkų būrelio susirinkimas. siųjų, pagrindinį almanacho bruožą Šeštadienį į 34 auditoriją gausiai Čia susirinko studentai iš visų fa- susirinko Istorijos-filologijos fakul sudaro temų pasirinkimo ir sprendi mo drąsumas, šviežumas. Čia galima .kultetų — labai gausus būrys nori teto studentai atšvęsti 38-jų šlovin pažymėti T. Ridikaitės apsakymą išmokti tarptautinę kalbą. gojo komjaunimo metinių. „Susimąstymas”, Z. Cėsnos — „Smu Seni esperantininkai drg. drg. No Susirinkime įdomiai kalbėjo mūsų ko”, R. Kubiliaus recenziją A. Bie reika ir Cieška papasakojo apie šios universiteto dėstytojas Kapočius, ku liausko pjesei „Egzaminas” ir kt. kalbos kilmę, paplitimą, apie papras ris papasakojo apie pogrindžio kom Pasitarime dalyvavęs literatūros tas, lengvas šios kalbos gramatines jaunuolių darbą buržuazinės Lietu ir teatro kritikas Z. Grigoraitis di taisykles. Studentai galėjo pavartyti vos metais. desnę savo pasisakymo dalį paskyrė net keletą žurnalų, einančių espe Šiltai studentai sutiko ir poetą almanacho kritikos skyriui, palinkėjo ranto kalba. VI. Mozūriūną, pasidalinusį su susi sėkmės, leidžiant naujus almanacho Išrinkta būrelio valdyba ir nutar rinkusiais mintimis apie Lietuvos numerius. komjaunuolių kovą dėl šviesesnės Pasitarime buvo išrinkta nauja ta prašyti „Komjaunimo tiesą” ir darbo žmonių ateities 1938—1940 redakcinė kolegija ir sudaryti darbo „Tarybinį studentą”, kad būtų metais. planai. Dabar ruošiama medžiaga se spausdinamos esperanto kalbos pa Susitikimas su buvusiais pogrindi kančiam almanacho „Vilnelė” nume mokos. ninkais praėjo įdomiai ir gyvai. riui. R. Vidūnaitė K. Vaičiulis M. Cegelskytė
Įžymus mokslininkas Tokių vakarų norime,
NELINKSMAS REPORTAŽAS
Šiomis dienomis Vilniaus Valst. Veltui valytoja jau ke- kupsto pelkėta vietove. — O aš gi plaukt Kapsuko vardo Universitete Augalų tintą kartą nekantriai Keliantis per plačiai išsi-moku. Būtinai reiks anatomijos ir fiziologijos katedros barškina šluota korido- liejusią upę plaustą pa-niruotls, — mąsto zedėjui, profesoriui, biologijos moks rlaus grindis: auditorijo-gauna srovė. Iki sotiesmam suole sėdinti me — Šalta. . . Kokia mūsų tiesioginė Ir šventa lų daktarui Jonui Dagiui sukako 50 je vis negęsta šviesa, primirkę lediniame van-na. Lyg atsiliepdam pareiga? — Mokytis. O mes ką da rių buvo atspausdinta, ar kai kurių metų amžiaus ir 30 metų jo pedago balsai nenutyla. Neišken- denyje ir tik nenukelia-jos mintis, paš0 rome? — Miegame. Tikra to žodžio asmenų visai nedomina pasiruošime ginei ir mokslinei veiklai. Drg. J. tus ji pažvelgia pro pra-vę kažin kur, pasiekia kumšteli draugė, prasme miegame. Nėra ko slėpti — žiemai klausimas, bet mums šio nuta Dagys vienas iš pirmųjų ėmė tyrinėti viras duris, įsiklauso, ir krantą. Vargais negalais Vis tik keli veidai nelabai malonu rytais Iš šilto patalo rimo teko ieškoti kaip bibliografinės B grupės vitaminų pasiskirstymą palieka rymoti ant šepe- susiranda stovyklą. Pasl-girdę apie sunkumus staigiai pasinerti į ledinį kambario retenybės. ankštiniuose augaluose ir jų reikšmę člo koto. rodo ne ta, dar liko ko-tysta. Emeljanovas : Beieškodami to rašto, smarkiai ap- ląstelių dalinimuisl ir augimui. Šie Viską pasauly užmir- kie penki km kelio. Irba nuraminti, orą, bet ar tai mums bijoti šalčio? Reikia, draugai, drąsiai keltis rytais dilinome studentiškus puspadžius. tyrimai buvo rimtu indėliu augalų šę, sėdi ten „jaunikliai", vėl skverbiasi du bičių- — O bijoti — me Ir eiti į paskaitas, o nuėjus drąsiai Na, bet svarbiausia tai, kad nutari fiziologijos mokslui. Už juos auto I k. geologai, ir nesle- liai neįžengiama taiga, nereikia. Pamačiau nusimauti pirštines ir užsirašinėti mą vis dėlto radome Teisės fakulte riui buvo suteiktas mokslų daktaro piamas susižavėjimas palikdami ryškias brydės Sibiro naktį — ir dėstytojų mums teikiamą Išmintį te ir dabar galime su juo supažindin laipsnis ir lietuvio mokslininko var švytėte švyti jų veiduo- aukštoje žolėje. Ima gyvenimą jos neuž „oluellc plačiai žinomas visoje se. Juk po metų kitų ir temti, o stovyklos nesi-šlu. Kokie puikūs v (bent tą, kurios nėra vadovėliuose). ti studentiją. das Fpasidarė Jokios naudos mums neduos sėdėji Punktų daug. Paminėsime tik ldo-iTarybų Sąjungoje ir toli už jos ribų, jiems teks tai patirti! O mato. Grįžtų atgal, betrai prie laužo! Jauk mas auditorijose su pirštinėmis ant mesnius: B Vėlesni prof. J. Dagio ir jo bendra- į šį susitikimą su IV kur- gali ir tos stovyklos ne-gera prie jo net vit rankų, spoksojimas į garus, sklin 1. Krosnių remonto išbandymą H ’arbių tyrimai parodė, kad papildo- so 'geologais atsilankę rasti. Liktų nakvoti —taigos. Ir geologų j n mai teikiant . dančius iš karštų dėstytojų lūpų. . . baigti iki spalio 12 d. augalams vitaminus, ga svečiai — biologai, geo- sušaltų. O naktį valkš-gystė — stipri, 2. Iki spalio 10 d. atlikti sutvar lima paspartinti augalų augimą Ir pa grafai ir kitų fakultetų čiotl nejauku. Pamaino- Geologas — Salta! Kis.’ kymą universiteto pastatų, nesan didinti jų derlių. Ech, draugai, draugai. . . studentai — nors ir ne mis jie pūtė lūpinę ar-praktiką atliko Užk Ir kur gi mūsų žvalumas, energi darių durų, langų bei langelių. Kita svarbi priemonė sprendžiant tokie atviraširdžiai, kaip monikėlę, „kad links-tėj. Sunku jam dabai Viskas iki smulkmenų numatyta ankštinių derlių klausimą yra augalų pirmakursiai, taip pat ne miau būtų”, pagaliau kinti draugus, kad ( ja, linksmumas? Pertraukų metu sė dime suoluose, susitraukę į savo stu šiame rašte: priemonės „ryšium su aprūpinimas mikroelementais. Taip visada nuslepia savo su-pro medžius sumirgėjokos kasyklose matė dentiškus paltelius Ir kalename dan centrinio šildymo įvedimu iškaltų yra vadinami boras, varis, cinkas, sidomėjimą. laužo liepsna. . . duose iškaltą erdvų timis. . . Šimtamečiai seniai, dau skylių užtaisymo ir uždažymo" gra manganas, kobaltas. Šių elementų au Vis įdomesni pasakoji- Ir tai — tik atvyki-statą, su tiesiog bliz giau nieko. fiko sudarymu, priemonės dėl kros galuose yra šimtoji dalis procento, mai keičia vienas kitą, mas į darbovietęl čiom kolonom, skai tačiau, Jei jų dirvoje trūksta — gero ir klausantieji pergyvena Nemažiau įdomi buvo šviesą. .. ir jų praktika. Menkai Gi J. Savickas derliaus negausime. Mikroelementų drauge. tyrimams mūsų respublikose taip pat . . . Štai iš mažutės ištirtos Vakarų Sibiro koja apie Kolos pus vadovauja prof. J. Dagys. Šių tyri taigos aikštelės pakyla vietovės. Vienlntėlis pa-lį, jo žlnones, ga *—*■— « — mų išdavoje jau paruošta instrukcija malūnsparnis. Virš mil- tikimas — patarėjas —Ypač jam ----patiko ši Savarankis-elniai. jų plačiam taikymui kolūkiuose ir ta žiniškų sąmanotų medžių kompasas, rybiniuose ūkiuose. jis dar labiau primena kas ’ darbas, o po kojom Vėlai vakare ištu Aukštų derlių klausimą spren pasakišką keistos formos — neaprėpiami žemės auditorija. Karštai džiant, susiduriame su augalų Ilgo vabalą. Ir ilgai iydi jį gelmių plotai. Tikrai pa-kasi grįždami stud mis ir kenkėjais. Prieš dvidešimtį akimis palikti keleiviai sididžiavimo jausmas ga-Dąlijasi įspūdžiais metų tarybinis mokslininkas Tokinas — linksmasis mūsų geo Įėjo apimti tada juos, ži-rabučluose migdami aptiko augaluose fitoncidus — spe logas Emeljanovas ir jo nant, kad gelmių likimas daug kas pavydi g gams. cialias apsaugines medžiagas, nu bičiulis Leonas Savickas. ir jų rankose! kreiptas prieš parazitinius grybus ir Keistai jiems atrodo Tik nevlsada įdomi ir — Nors sunku, vabzdžius. Prof. J. Dagys neliko nuo aerodromas. Aplink nė vertinga buvo bekraštė įdomu! Sena pasaka. Ją galite pasakoti nių „kurios yra centrinio šildymo šalyje ir nuo šios naujos problemos. gyvos dvasios, tik pa- taiga. Į praktikos pabai- O valytoja ima tv savo bobutėms — gal jos jumis pa apšildomose patalpose" užplombavi- Fitoncidų pasiskirstymą augaluose ir slaptingai kažką ošia tai- gą prasidėjo liūtys. Tolltls. Ji taip ir nep tikės, nes jų kaulai irgi bijo šalčio. mo ir daug, daug kitų gerų dalykų. ių praktiško pritaikymo galimybes ga. Ir kaip sužinoti, kur lygumose išsiliejęs van-studentų už tokį Tik nemėginkite savo apsnūdimo, sa duo ėmė rauti ir geologų „posėdį”. Ypatingai raminą ir svarbūs yra tiria profesoriaus vadovaujami aspi stovykla, ar toli?. . vo neveiklumo taip teisinti prieš uni du paskutiniai punktai, llečią įrė rantai. Vyrukai jie šaunūs, palapines. Tada tai tikGr. Kadžiui versiteto ūkinę vyriausybę! Nuošir mintų ir įstiklintų taisyklių iškabi Jubiliato veikla neapsiriboja vien ima ilgai nedelsę šoki- rai pravertė užsigrūdiniGamtos m. džiai patariame, kaip draugams! Ge nimą katilinėse ir pilnos kuro nor moksliniu tiriamuoju darbu. Jis yra nėti nuo kupsto ant mas, stipri valia. II k. stud riau jau išsigalvokite kokią nors li mos, reikalingos universiteto apkū parašęs „Augalų anatomijos ir mor gą. „iškombinuokite” pasiteisinimo renimui, parūplnimą ir pargabeni- fologijos“ vadovėlį pirmojo kurso raštelį, bet tik nesiskųskite žema oro mą. studentams-biologams ir baigia ruoš temperatūra, Apsijuoksite. . . Juk są ti spaudai originalų veikalą, kuria pripažinti, kad pastaruoju Reikia Antro kurso istorikų pasiūlymas Pagaliau atėjo susitikimo < moningas studentas negali bijoti šal me bus išdėstyti augalų fiziologijos metu visi piliečiai, o ypač studentai, pagrindai. Sekdamas didžiojo rusų susitikti, mus, pirmokus maloniai Susirinkome 1 auditoriją, mes čio (tai silpnadvasiškumas!). Be to, labai skeptiškai ėmė žiūrėti į viso visos tos šaltos krosnys, šalti radiato fiziologo K. A. Timirlazevo nuteikė, Visiems norėjosi kuo grel- me jos gale, antrokai — kitam tokio pobūdžio raštus, nutari augalų riai, nesutvarkyti langai, išklibusios kius obalslu mokslui ir rašyti čiau įsijungti į studentišką šeimą, dlme vieną valandą, sėdime mus ir protokolus. Nuo tų popierių liaudžiai”„Dirbti , prof. J. Dagys daugiau pažinti savo vyresniuosius draugus, Mūsų lyg ir nebūtų. Antrokai durys jau seniai nuėjo į praeitį. nė kiek nešilčiau. Vis vien tos „prie negu bet kuris kitas mūsų respubli sužinoti kokiomis mintimis jie gyve vieni su kitais. Gal būt nor Netikite? Tuojau įsitikinsite. monės padėčiai pagerinti" pasilieka kos mokslininkas yra parašęs popu na, pasipasakoti savo pirmuosius mus nustebinti, ar pasirodyti, 1 ”. Pažiūrėkime, ar turi tie „vargus” universitete, pasidžiaugti, metus išmoko, į salės vidurį, Prieš mus guli eilinis Nutarimas. popieriuje skeptiški atsiliepimai pagrindo. Kas liarių veikalų, kuriais skleidžiamos nei „bugi-vugi” muzikai stūga „Dėl universiteto patalpų paruoši praėjusiais metais daugiausia šalo? mokslinės žinios, skiepijama materia bendrai pasilinksminti, pašokti. II kurso studentas Batu listinė pasaulėžiūra. Naujausias iš jų, mo darbui žiemos sąlygomis". Tiesa, — Aš su drauge pagrosime akor Išeina — Gamtininkai! Jų fakultete tem išleistas šiais metais, yra „Materia deonais, — pasisiūlė mūsų bendra kažkokia mergina. Na, ir p nue visi dekanatai susipažino su šiuo tampytis, draskytis, lyg i lizmo kova su idealizmu biologijoje". kursis Chmeliauskas. nutarimu. Ar per mažai egzemplio- peratūra siekdavo +5, +3C. plautų. Galop, neiškentę, mes Prof. J. Dagys moka vykusiai de — Aš padeklamuosiu, — pridūrė me klausti, ar stilingų krai CIURLIONIO GATVĖJE rinti mokslinį, pedagoginį ir visuo kažkur! mergina, prie kurios prisi- pasižiūrėti mus pakvietė, kad meninį darbą. Jo skaitomos paskai Visur centralinis apšildymas; turė tos yra moksliniu atžvilgiu gilios ir . ungė ir kiti pirmo kurso istorikai sidės draugystės vakaras. tų būti šilta.. . Deja, tokiu įtikinė domios. Jis dalyvauja visuose stu su savo pasiūlymais. Pirmasis uni jimu oro temperatūros nepakelsi. — Kokios draugystės? M dentų mokslinio būrelio susirinki versitete draugystės vakaras! KlekGamtininkai kiekvieną žiemą sėdi vienas mūsų grupės narys norėjo kvietėme pasižiūrėti, kokios muose. Be to, profesorius yra Visa auditorijose su paltais. Pasirodo, kad sąjunginės Botanikų d-jos LTSR sky nešti nors dalelytę savo, kad šis kurso merginos. Gi pagalia ir šiemet puošiasi sėdėti. . . riaus steigėjas Ir pirmininkas, Politi vakaras ilgam liktų visų atmintyje. t os visos oficialios kalbos, — Katilinės krosnys blogos — nių ir mokslinių žinių skleidimo pylė antro kurso studento Alellūno reiškė kažkuris antro kurso at aiškina administracijos darbuotojai. draugijos Biologų sekcijos biuro pir Tačiau, visus lyg šaltu vandeniu perTaip sudužo musų gražios Krosnys iš tikrųjų netinkamos. žodžiai: mininkas. svajonės apie linksmą, džiug Jos buvo pritaikytos kūrenti vietiniu Visas didžiulis universiteto studen — Savo saviveikla jūs čia nieko natvišką draugystės, kartu ir kuru, duodančiu didelę liepsną. Pra tų ir dėstytojų kolektyvas linki prof. nenustebsinsite. . . Vilniuje netokių vakarą universitete. O juk to dėjus kūrenti anglimi, kilo reikalas Dagiui geros sveikatos ir jaunatviš dalykų galima pamatyti. O, aplamai, karai yra be galo reikalingi. krosnis pertvarkyti. Ir iš tiesų buvo kos energijos dar ilgus metus vaisin tai jūs ypatingai nesirūpinkite. Mes, „tvarkoma” kelis metus iš eilės, po gai dirbti vystant tarybinį mokslą ir antrokai, padarysime taip, kad visi R. Maskolių sprindį buvo artinamas krosnies pa auklėjant jaunąją kartą. V. glapinsk liksite patenkinti. grindas prie vamzdžių. Bet atstumas Doc. P. Bluzmanas T. Guodžiūt Kągi, beliko tik laukti. tarp jų visvien liko didelis. Kad įkaistų vamzdžiai iki reikiamos tem peratūros, turi būti sunaudojamas di — Sprogsiu ar nesprogsiu — štai kur II krosnis. — Ko dūsauji, sesele? kai prirūks auditorija, tada ims man POPIERIŲ DAUG, O NA džiulis kiekis anglių (3 tonos vietoje klausimas! Praėjo jau biaurloji vasara. Ateina šonkaulius gramdyti ir lipdyti spra — Pasakykite, drauge p 1,5). žiema. . . Studentai vėl glausis prie gas moliu. . . rlau, ar šiemet nereikės' sėdė Kyla klausimas, kuriems tikslams Tik į musų prašymus niekas nekrei- mūsų!. . O tu liūdi. II krosnis. — Sako, šiemet mus torijose su paltais ir su pirš buvo daromi tie taisymai? Ar tik ne pia dėmesio. Sako, kai sprogs, tada I krosnis. — Ir kaip neliūdėti?. . dar menkiau maitins negu praeitais — Hm. . . Kaip čia pas tam, kad dabar būtų pasakyta: pakelsime. Menkas malonumas lauk- Nebeilgas mūsų amželis. Žada kitais metais.. . Universitete kuro proble Mes dar už trečią ketvirtį ne — Daugiau taisyti nebegalima, ti, kol nuneš galvas. metais ir šiuose rūmuose įvesti mū ma, girdėjau, labai kebli. O tas bjau 540 tonų anglies. Apie kitu rybė centrinis šildymas surys daug belieka perstatyti! Nors laukiama tik dviejų katilų sų konkurentą — centrallnį apšildy člus nėra nė ko kalbėti! Sta — O perstatyti šiemet jau per vė- sprogimo, bet didelio džiaugsmo mą. Vadinasi, mes greitai būsime kuro. Mums liks tiktai atliekos. . . rėkite į šį pluoštą popierių I krosnis. — Sako, mus durpėmis žada, raštais lu, — taip bent aiškina kai kurie va- stovėti greta jų nejaučiame. Mes iš- nebereikalingos. . . Sugriaus mus ir guodžia, o ang dabar kūrens, kol ne taip šalta, kad išmes į šiukšlyną po plytelę. . . doval. — Be to, reikalingos didžiu- einame. nėra, taip nėr. sutaupytume kuro žiemai. . . II krosnis. — Neimk į galvą, ne lės sumos. Kaip matyti, daug šilumos medi— Ar negalima kaip nor: II krosnis. — Žinau. Bet ką aš vietinio kuro? Teislngai, sumos nemažos, bet ne- kams nėra ko lauktl įdomu tik, sugriaus! Universiteto vyresnybė didesnės už sunaudotas taisymams. kaj„ ta patį giluma išsilaikys jų ru- daugiau pasitik,! mumis, savo senais neseniai išgirdau, kad tu žinotum!. . — Reikalaujame. Vežam ištikimais draugais. Centriniuose rū Pagaliau, pertvarkius krosnis, ang muose. — 550 tonų. Turime 200 k muose, nors ir įvedė centrallnį apšil lių būtų sukūrenama dvigubai ma Langai sutvarkyti? — Arti to, dymą, bet krosnys kai kuriuose ka rų malkų. Iki šalčių tikimės žiau, ir tas anglies sutaupymas per nes—užplanuota. Reikės truputį studentams p tai jau pusė dar binetuose išliko. . . Manai, dėl gra metus padengtų remonto išlaidas. bo. Kai tik bus O gauta stiklo (gal už žumo? Negalvok, universiteto admi ti, pataupyti kurą. Yra net nuomonių (tik ne iš admi dienos, už mėnesio — laikas ne nistracija žino, ką daro! Juk šalčiui Centriniams rūmams ir nistracijos pusės), kad krosnis gali ribotas),gal tuojau langai bus įstiklinti. filologijos fakultetui meta ma sutvarkyti dar dabar. Medicinos Žadėto juk tris metus galima laukti. prieinamiausiose vietose radiatorius ta 417 tonų kuro (aišku, po fakulteto kūrikas Sostakas gerai pa Nedaug ir tereikia to stiklo — tik ir vamzdžius neapibarstė piūvenoar gaus universitetas tą kif žįsta tokių krosnių struktūrą ir, iš kokių 20 kvadratų. Medikai kantrūs, mls? Neapibarstė. Per didelius šal ar ne — tai jau kitas k! čius jie kai užšals, tai sprogs ir iš tikrųjų, ar nevertėtų pagalvoti apie pakentės (juk ir langelių ventiliaci Mėnesiui išeina apie 70 t< ves visą liniją iš rikiuotės! Kas tada jo turimą projektą? Pasirodo, būtų jai, ir traukos spintų jie laukia nebe nai — apie 2 tonas. Mažoka šildys tuos kabinetus? Mes — kros galima taisyti vieną krosnį, kūrenant pirmi vargšei Istorijai-filologijai metai!). nys!!! kitą, kol bus sutvarkyta visa apkūre kentėti. nimo sistema. I kronls. Ir vis vien man neNa, bet prorektorius saki NUGIRSTAS DIALOGAS linksma. Tau kitas reikalas — esi Net pelenai iš išgąsčio pasišiaušė. lologijoje langai ir durys ž Taigi, draugai gamtininkai, šiluKada skrendi keleiviniu lėktuvu, jaunesnė, karštesnė. Tave ir studenlumos klausimas Jūsų pačių rankose! ra! pasiruošę. Šalčiui nebu: neduodamas parašiutas. Ko tai daugiau myli. . . O aš. . . Palie- (Pašnibždom). Tik niekam nesakyk įlįsti, Medikai — kantrūs žmonės. Slo lakūnui tai ir šiluma susltauj — viena laborantė pakūrė kabineto dėl? O todėl, kad, atsitikus nelaimei, visa, sergu ir sergu. . . Atsime- krosnį laikraščių komplektais. . . Ma Užeikime dar kartą į 31( fakulteto katilinėje, kaip paprastai, lakūnas neiššoktų su parašiutu, gel gusi niūroka. Nelinksmos ir čia dirban bėdamas savo kailį, o padarytų vis nu, kelis metus ėjo visokios komisi- tai, šaltis iki ko privedė, jos, apžiūrinėjo mus, užsirašė trūku FANTAZIJA IR TIKU čiųjų nuotaikos. Nori žmonės dirbti ką, I krosnis. — O kas dėl to kaltas? išgelbėtų ir keleivius, ir ma mus netgi numerį ant koklio už gerai, 'bet negalima. Anglis blogos šiną.kad II krosnis. — Kas? Ogi. . . Pasirodo, ir rimti žmonf Deja, kitose gyvenimo srityse rašė, kad nepabėgčiau — ir užmiršo. kokybės, smulki, byra pro groteles tas beveik nepritaikoma. Apie tai I krosnis. — Sšš. . . Auditorijoje kartais pafantazuoti. Mano durelės glaudžiai neužsida į pelenus, duoda mažai šilumos. liudija Istorijos-filologijos fakultete ro. . . Trūksta Sriubelių. . . studen kažkas yra! Ne visi langai pas filo Vienas Iš kūrikų ištiesia mums nugirstas dviejų krosnių-veteranų tai mane plūsta, o kuo aš kalta? Vienam iš mūsų neatsargiai susl- spindinčioje tvarkoje. Kai delną, pilną rudo vandens. pasikalbėjimas, kurį mes perduoda II krosnis. — Kažin kas bus, kai baldžlus, krosnys nutilo. O mes ėmė koridoriuose ir auditorijose — Pažiūrėkite, kaip katilai var- me pažodžiui. O jau analogiją tarp pradės mus kūrenti? me spėliot, ką krosnys laikė kalti sidaro, kai kurie be stlkli lakūno, šilumos ir gudrių viršininkų va. . . I krosnis. — Bijau ir pagalvoti! ninku. . . ir pasukome pas prorekto rie. . . Na, bet, draugai, nėra k — Suremontuoti jų negalima? jūs patys susiraskite. Mano kamine kuosos lizdus susisuko. rių ūkio reikalams sužinoti apie tik reikalauti! Administracija — Galima. Yra ir naujų katilų. I krosnis (atsidūsta). — Och. . . Nepabandė anksčiau užkurti, dabar rą padėtį.
TRŪKSTA
GALVOS
o tokie mums nepatin
SVEIKI ATVYKĘ!
Nepasitiko jus su duona, druska, Ar kaip mamytė, blynais nešina. Visi tik linki: te jėgų netrūksta Ne taip lengvam studento kelyje. (ARAI 3ral--- Kažkur kloniais nuplaukę, į svajonių nuslnešėt jūs! arrnonika verkė palaukėj, o vėjas obels žiedelius!
o dienos, lyg vandenys plaukė... ,0 meilės pirmosios gaisrai. įė! to svyravo beržas ant lauko? Įažko neramu, permažai... [arai, vakarai... ANYKŠTIETIS KELYJE (HUMORESKA) pagyvenęs, jau senokas, [linįsma, graži, jauna. . . ias vingiuotas ir slaurokas, įuo mus nešė mašina. Pro šalį bėgo pušynai, Dzūkijos kalvos, smėliais pabarstytos. — Ji man vienam, aš jai vienai Skaitėm iš knygos nerašytos. jan: „Kodėl paniuręs, nebylus? ėdęs? — Vadinas, daug renkiesi". ai: „Kad gi aš vyras negražus, jo nemylės niekas".
Paskum sustojo mašina. Sudie reikėjo pasakyti. Taip ir paliko mūs knyga. Nepabaigta skaityti. J. Volungevičius NA U iu, kas yra meilė iek suteikia Ji skausmų, m, kas yra laimė aip gyvent be jos sunku.
įmylėti — negaliu. ie užbūrė jos šypsnys, valios, proto netenku, jai pažvelgiu į akis.
tęs pirmą kartą, ą išskyriau iš kitų, įdžio jos ištarto siaus! su džiaugsmu. LEONIDAS LUNSKIS
SUGRĮŽK! Su baltom obelim Tu sugrįžk vakare... Ties sakuota svirtim Pasitiksiu tave... Kai mėnulis smagus Ir aušrinė maža Pravirkdys takelius — Tu sugrįžk vakare.
Tu sugrįžk vakare, Kai liepsnoja dangus. Auksiniam vakare. Tu sugrįžki, brangus.
J. LAZAUSKAS
Saulėlydis ežere.
B. DAČIULIO nuotr.
Kai klykia gervės, palikdamos tėvynę. Nerimsta baltom putom apsitaškę vandenai, Tada ir aš jaučiu tuštėjančią Kaitrą. Ir širdį plakančią lėnai ir neramiai.
Berods, matau nubėgančią jaunystę Su vystančiom gėlėm, su vasaros kantra. Nubėgusių dienų daugiau nepasivyti — Tai yr žiauri, žiauri gyvenimo tiesa. . . O taip norėčiau dar nors sykį Paleist vadžias jaunystei nežabotai. Surankiot valandas, kurios nuvytę, Ir vėl iš naujo dirbti ir kovoti. Nes juk gyvenimas toks trumpas, trumpas, Kaip naktį .žaibo įskelta šviesa Ir nelaimingas tas, kuris suklumpa Po Jam skirta gyvenimo našta.
Kuris gyvenimo ledų pralaužt nedrįsta, Nemato kelio kryžkelėj sustojęs, Kuris pačiam jaunystės ryžto Parkrinta gyvenimui po kojom. J. Volungevičius
E i 1 ė r a š č 1 ai apie šuoliais ir be naudos prabėgusią Jaunystę, kažkur dingusius drau gus, nustojusią mylėt mergaitę, perkūno nu skeltą beržą, ežere nu kumpusį mėnulį su žvaigždėmis ir kitomis įelinksmomis temomis, kilusiomis, greičiausiai, dėl gręsiančios stipendi jų reformos ir jaunatviš kos energijos bei poeti nio talento grūdų, kurie iki šiol nesuranda tinka mas išraiškos. Redakcijos prierašas: Spausdindami mūsų uni versiteto jaunųjų poetų kūrybą ir turėdami dar nemažą pluoštą eilėraš čių atsargoje, prašome skaitytojus ir skaityto jas plačiau pasisakyt' apie šių ir anksčiau mūų laikraštyje išspausdin tų lyrinių eilėraščių me ninį lygį, tematiką, o taip pat apie juose ke 'lamas mintis ir nuotai kas. Laiškai bus spausdi nami „Tarybiniame stu dente" polemine tvarka.
J. Lazauskas
SUSIMĄSTYMAS
Prie atviro lango parymęs, Skaudančią galvą suku — Ką parašyt atminimui Veltui praleistų dienų?! Dieną gal tą užtušuoti — Daug kas Juk gali praeit! To permažai. Jei gyvenimas duotas. Reikia Korčiaginu būt! Anykštietis
kuo greičiau „neria" užėmę nosį nuo perdaug stipraus įvairių „aromatų" veikimo). Tur būt, aiškinti nereikės, drau gai, kad, esant šaltam orui, iš šiukš lių dėžės sklindantis kvapas ne taip aštriai jaučiamas negu šiltame ore. Taigi, einant į šias auditorijas, žiemą dujokaukių nereikės įsitaisyti. Suti kite, kad šiuo atveju šaltis naudin gas. Toliau. Esant šaltam orui, ore su sidarę vandens lašai krinta į žemę sniego pavidalu, o tai labai naudin ga. . . kai kuriems istorijos-filologi jos kabinetams. Nesistebėkite! Vis kas labai paprasta. Rusų literatūros, istorijos kabinetuose kiauros lubos. Kai lyja lietus — vanduo padaro ne mažą žalą ant stalų ir atvirose len tynose sukrautoms knygoms (geras spintas kabinetai galvoja gauti tik
*
*
Kur bėga tas dulkėtas kelias. Paskendęs vakaro ūkuos? Pro šalį praskamba varpeliai, O aš su ilgesiu liekuos. . . *
Tiktai žvelgiu į tolį blausų, Ir skausmas dega širdyje — O kiek draugų—draugų geriausių Išklydo taip kažkur, deja. . .
O ėjom, rankom susitvėrę, Bendrais siekimais nešini, Draugystės svaigų džiaugsmą gėrėm, Ėjome drąsūs ir jauni!
* Aš palydėjau juos į kelią Ir mojau einantiems tolyn. Ir dingo jie kaip tie varpeliai Klaidaus gyvenimo kely.
rodos, išnešė kiekvienas džiaugsmo ugnį kaip kadals, man paliko ilgos dienos, žingsnių aidas ir vardai.
- šaukė juos keliai migloti? — nežinia tokia skaudi! — čiau pėdų jų ieškoti, lėpęs nerimą širdy,
skamba praskamba varpeliai, ęsta vakaro ūkuos, loja dulkės bendrą kelią, > su ilgesiu liekuos. ALG. SAMULIONIS
BALADE Miške.
Jei anglis, kurias veža šis tėvukas [ Centrinius rūmus, suskaldytume 1 atomus, Jų užtektų apkūrenti visam Vilniui. O kol kas...
KARTAIS SALTIS BŪNA NAUDINGAS Tai, draugai, ne agitacija ir ne prnpaganda, o rimtas, praktikoje patik rintas, dalykas. Kas nežino garsiųjų Istorijos-filo logijos 49 ir 50 auditorijų? Tai au ditorijos už centrinio šiukšlyno. No rint patekti į jas, reikia praeiti pro gana vaizdingą dar Žemaitės puikiai apibūdintą („meška koją nusilauž tų") vietovaizdį: dešinėje pusėje stūkso didžiulė šiukšlių dėžė, per krauta įvairiausią „aromatą" sklei džiančiais dalykėliais, pakliuvusiais čia iš paplųvų kibiro, kairėje pusėje pilkus skliautus dažnai „puošia" sudžiaustyti vyriško ar moteriško gar derobo skalbiniai; priekyje masina studentus savo pasakišku paslaptin gumu tamsi pereinamojo koridoriaus anga (į kurią, tarp kitko, studentai
Ne vieno — daugelio draugų. Rankas paspausklm — juk visi studentai — Te mūs šeima kaip niekad sutvlrtėsl Šiandieną linkim drąsiai mokslo semtis — Po to ir stalas vaišių negailės.
Jį sapnuoju nakčia, O rytelį verkiu... Bet praeitų šalia — Nepakelčiau akių... Tik ant skruosto rasa Sužibėt sidabru... Kai užgęsta diena, Neramu, neramu.
*
*
VAKARE ANT UPES Kai užgęsta diena Tarp baltųjų miglų, Kažko Ilgų tada. Neramu, neramu... Plakas aukso banga Tarp žilvičių žalių... Nors pabūtų drauge, Parymotų kartu.
' Juk ventiliatorių auditorijose 1 (Tarp kitko, pasakoja, kad tų iliatorių arba bent langelių vėnui žmonės prašo jau keli me ta reikalas nejuda iš vietos, tik rimų ir aktų papkė storėja). IšI langai šiuo atveju bus labai Ungi (ir madingi) ventiliatoriai, rikės atluplnėti žiemą čia vieno, kito lango, norint išvėdinti au4ją. Pasakoja, kad pernai viena itoja užprotestavo prieš langų toėjimą žiemos metu, o vėliau b iš kėdės, skaitydama paskai to, smalkių buvę. Tačiau, matušti plepalai, nes po poros dienmislja jokių smalkių jau nesubys irgi tarnauja ventiliacijai ®ršūs studentai dažnai palieka tvlras). Kam reikalauti jose spyiil? Nereikia būti tokiems reiki draugai! Štai kad ir fizikai su įkais. Pastarieji, ypač organinės Uos studentai, išbuvę visą dieną ta cheminių dujų persissunkulaboratorijoje, išeina tokie ap!5. kad nepajėgia net pakelti ’ dėl traukos spintų sutvarky ki jie, patenkinti tuo, kad pas nors ir dvokia, bet šilta. . . O ? kaulų nelaužo — apie tai jau H kalbėjo! įsa, fizinės chemijos katedroje as žiūri į šilumos problemą ne optimistiškai (esą, žiemą kartais Ha įvairių radiatorių linijos ir šalta), bet tai tik lašelis skundų t . Laikykitės, fizikai su cheb. ir greičiau įsisavinkite bran"i? energiją universiteto patalpų bul! Kas ne kas, o jūs tai gaMėti šąlantiems draugams ato •me amžiuje. ..
— Sveiki atvykę... iš gimtųjų sodžių Pasiuntiniai žaliuojanvių laukų... Mieli draugai!.. Širdy prabilo žodžiai
•
A. VITLIPO nuotr.
PRISIPAŽINIMAS Iš tyrų karštųjų negėriau vandens, Versmės neprašiau įkvėpimo. Ir kuo ašal kaltas, jei kaimo piemens Laimužė mane pavaišino?! Juk liko paliko tada man širdis Sveika, nepabūgau likimo... Blaškiausi, vijausi sparnuotas mintis, O Ji vis dainuoti mėgino.
Tos naktys praėjo! — visa širdimi Klausau naujo ryto ūžimo...
Nors kartais daina dar visai nestipri, žinoki, Jog tvirto gimimo! prie komunizmo). Šaltis gelbsti ir šiuo atveju. Nemanykite, kad mums viskas ne patiko, ką mes matėme. Ne! Mums patiko nauji universiteto bendrabu čiai Čiurlionio gatvėje, mums pati ko restauruotos salės Centriniuose rūmuose, patiko daugelio eilinių žmonių — kūrikų, valytojų pastan gos padaryti viską, kas galima, kad universiteto patalpos būtų šiltos ir jaukios. Tačiau mums nepatiko, kad didžiulės partijos ir vyriausybės ski riamos lėšos ūkiniams universiteto reikalams dažnai panaudojamos ne planingai, neproduktyviai ir nepil nai. Racionalus, apgalvotas patalpų Ir šildymo tvarkymas duotų kitokius rezultatus, nepaisant to, kad dauge lis pastatų seni, nepatogūs auditori joms ir kabinetams. Mūsų studentai važinėja ekskursijose į broliškas res publikas, į liaudies demokratijos šalis, į kitus kraštus, ir mes diena iš dienos laukiame svečių. Kaip gi mes priimsime svečius auditorijose, sėdėdami su paltais? Antra vertus, jeigu ir nusirengsime paltus, tai pri sieis Juos kabinti ant langų, durų, mesti ant suolų. Juk surasti kabyk lą —- retenybė, ypač centriniuose rūmuose. , — Studentai patys kalti — šiukšlina auditorijose, palieka atvi ras duris, išsukinėja lemputes, — dažnai atsakoma į panašius prie kaištus. Priekaištai — ne be pagrindo. Kalti studentai. Tačiau pamėgink įmesti popierį į šiukšlių dėžę, pvz., Istorijos-filologijos fakultete. Nepa siseks! O nepasiseks todėl, kad šiukšlių dėžė (ir ta pati apverktino je būklėje) randasi dekanate. . . Ar
Linkčioja beržas, Parimęs prie vartų, Barsto ledines rasas. Buvo jis mūsų Draugas ne kartą, Pinant svajonių gijas.
Mėnuo paklydęs Takais vaikštinėjo, Meiliai kalbėjo su aušrine Niekas iš mūsų Tada netikėjo, Kad nebebūsim trise. Tiktai perkūnas Pyko užpyko Mėnesį kirto kardu. . . Stovi berželis Vienas palikęs. Vienas ties pirkios langu. Anykštietis
ba pamėgink išsukti lemputę, ku rios nėra jau antri metai. Iš piktu mo studentui lieka trinktelėti duri mis, kurių spyna netaisyta dar nuo prancūzmečio. . . Suvedus visus „už” ir „prieš”, pasidarys aiškus mūsų administraci jos susilaikymas nuo bet kokių refor mų šilumos ir tvarkos atžvilgiu uni versitete. Administracija žino, ką daro! O vistik dabar labai dažnai stu dentų tarpe pasigirsta nepatenkinti balsai universiteto administracijos adresu. — Nieko mums netrūksta — nei kuro, nei inventoriaus. Trūksta tik galvos viskam tvarkyti. . . Galvos!
T. S. A. R.
RIDIKAITĖ, PATACKAS, MINEVICIUS, PAURAITE
Spartakiada baigta
SA VJ VEIKLOS SCENOJE
Jeigu pradedama kalbėti apie mū kaip vaidina artistai, kaip jie susi sų universiteto meninę saviveiklą, doroja su savo vaidmenimis, ar iš tai tarp visų kitų saviveiklos kolek reiškė tai, ką norėjo pasakyti auto tyvų nereikia, pamiršti Ir centrinio rius. Apibūdinant šį spektaklį visu dramos ratelio. Priešingai, aš pasa moje, tenka pripažinti, kad atlikėjai kyčiau, kad apie šį kolektyvą reikia savo vaidmenyse pasirodė vykusiai, pakalbėti šiek tiek daugiau. Jeigu gerai sugebėjo perteikti tą nuotai apie kitus kolektyvus, kaip apie aka ką, kuri vietomis čia siekia aukš deminį chorą, liaudies dainų ir šokių čiausio įtempimo, dramatizmo, čia ansamblį, fakultetų saviveiklinin perauga į sveiką natūralų juoką. Pa kus nors šiek tiek kalbama, tai to grindiniai veikėjai (tiek teigiamieji, negalima pasakyti apie dramos rate tiek neigiamieji) yra Tumonių šei lį. Sis kolektyvas yra dar gana jau mos atstovai. Jei prie neigiamųjų nas, bet daug žadantis. Pereitais priskiriame Genę, Tumonlenę ir sū metais šis ratelis pastatė Borozinos nų Andrių, tai prie teigiamų tegali ir Davldson 4 v. 6 pav. pjesę „Tre me priskirti tik Tumonį, kurio bruo čio kurso studentas" ir paruošė jau žai daugiau iškyla pokalbiuose su no autoriaus B. Sivicko pjesę „Gy fabriko darbininkais. Šeimoje jis venimas be meilės". Šiais mokslo užguitas, jo žodžio čia niekas net ir metais ši pjesė buvo atnaujinta ir nemano klausyti. Pagrindinį toną susilaukė teisėto didelio pasisekimo šeimos gyvenimui duoda jo žmona ir mūsų žiūrovų tarpe. Kaip tik apie duktė Genė. Tumonienė ir Genė — tai toks „duetas", kuris gali ryžtis šį pastatymą ir norisi pakalbėti. Nemaža kliūčių ir sunkumų teko bet kam, kuris gali padaryti visą ką Iš KKI — USK susitikimo. nugalėti dramos ratelio kolektyvui tik nori — apgauti, veidmainiauti, Baigtos LTSR Aukštųjų mokyklų ekipas, ir parodė rimtą paslpriešini- beruošiant pjesę. Užtenka paminėti, intriguoti, tik jokiu būdu ne paklus kad ši B. Sivicko pjesė yra pirmas ti, nenusileisti niekam nė už ką. VI spartakiados varžybos, kurios ry- mą kitoms komandoms, šlum su TSRS Tautų spartakiada bu Tiek vyrų, tiek moterų ekipos yra pradedančio autoriaus kūrinys ir kad Prie jų prisideda ir sūnus Andrius, vo atidėtos. Neseniai baigė kovas pajėgios pasirodyti dar geriau. Tai ji scenoje statoma pirmą kartą, ir tai „švelnutis" sūnelis, kiekviena juos gerbia. Ypač vykusiai p krepšininkai, tinkllnlnkai, irkluoto priklauso nuo darbo. Abejoms ko taps aišku, kad trūkumų buvo, ir proga kartojantis: „Mes jauni, mes Tumonienės krizė. Jei pradž matome kaip galingą, turine jai. šios varžybos buvo respublikos mandoms trūksta ryžtingumo, valios dar nemažai. Pjesės autoriui bend mokame gyventi". Genę vaidina N. Baužytė, Tumo- įsakinėti, tai pabaigoje jil tan aukštųjų mokyklų darbo ataskaita, pergalei pasiekti. Dar gerokai reikė radarbiaujant su vaidmenų atlikėjais parodė, kiek jos kreipia dėmesio stu tų padirbėti vyrams bloko ir gynimo teko keisti pergalvoti, naujai per nienę — D. Pečkaitytė. Genė ir jos klnga, demaskuoja pati save. Sūnų Andrių vaidina J. B dentų sportiniam auklėjimui. taktikos įsisavinime. Moterų koman rašyti atskiras scenas, atskirus dialo motina kaip du vandens lašai pana šios viena į kitą. Abi jos garbėtroš tis. Mykolaitis — Andrius, Pasistengsime trumpai aptarti, ką doje, palyginti, dar silpnas puolimas. gus, taisyti ištisus veiksmus. Džiu kos, veidmainės, gyvenimo kelyje rakterlngas mamos lepūnė mūsų universiteto sportininkai šioje Nepaprastai apgailėtina padėti su gu matyti, kad dramos ratelio na su pakilimu ėmėsi darbo ir kad nesiskaitančios su jokiomis priemo kartu tai grubus akiplėša, n srityje nuveikė laikotarpyje nuo pra mūsų krepšinio komandomis. Nebuvo riai Ko duktė pageidauja, tą tantis su jokiomis mandagu eitos spartakiados. Pažiūrėkime, ko padaryta jokių išvadų iš praeitos jį atliko gerai. Šiltas įsijautimas į nėmis. vaidmenis, skoningos dekoraci motina besąlygiškai vykdo. Motina syklėmis. Mykolaitis puikiai kių rezultatų pasiekė krepšininkai ir spartakiados. Moterys užėmė penktą, savo jos — visa tai sudaro darnią visu dukrai nusileidžia visur, o kartais kė jo veiksmus, kalbą, elges tinkllnlnkai. Pastarieji praeitoje o vyrai, nelaimėję nė vieno susitiki mą, kurią su pasitenkinimu priėmė net padeda jai „kombinuoti". Štai, vais, su draugais, pedagog; mo, šeštą, paskutinę'"vietą. Sprenspartakiadoje tapo čempionais, na, Genė baigia Ped. Institutą, bet į didelė laisvė padarė savo žiūrovas. 0 moterys turėjo pasitenklnti 6-ta džiant pagal technines pasekmes, ki keliamas labai reikšmin darbovietę nevažiuoja ir nevažiuoja damas be priežiūros, jis nue vieta. Šį kartą vyrai užėmė 3-člą, o taip ir negalėjo būti. Abi komandos gasPjesėje aktualus klausimas — buržua todėl, kad to nori motina. Genė pra gu keliu. moterys — 4-tą vietas. Kame prie patirdavo pralaimėjimus dideliu taš zinėsir moralės kritika, mies deda parazitinį gyvenimą: eikvoja Prie vieno iš geriausių v kų skirtumu. Nejaugi nėra išeities? čioniškumo ir likučių žastys? tėvo uždirbtus pinigus, visas jos dar tenka priskaityti ir Tumonį, irstančios šeimos kri Yra. Visų pirma abi komandas Vyrų komanda sudaryta daugiau tika. Miesčioniškumas, o ne daugiau bas — madų žurnalų vartymas, ma sia iš jaunų žaidėjų. Tačiau ji ga reikia geriau techniškai paruošti. kas sugriauna šeimą, jos laimę, pri dų vaikymasis. Neužilgo namuose liko V. Urbonavičius. Tai nu sumanus žmogus, geras vado na stiprus kolektyvas ir pajėgus ko Opiausia vieta — metimai. Netobula veda prie liūdnų pasekmių. kyla audra: tėvas perpykęs, jam gė bloga tai, kad jo gerieji br voti su stipriomis komandomis. Tai ir taktika. Drausmė vyrų komandoje Pjesės siužetas labai paprastas ir da. kad namuose sėdi dykaduonė. ryškėja tik pokalbiuose su parodė varžybos su KPI komanda, pašlijusi. Nėra komandoje ir kolek nesudėtingas. Genė Tumonytė baigia Tačiau, vėl įsikišus motinai, reika darbininkais, pašaliniais žmo kurioje žaidžia keli respublikos rink tyviškumo jausmo. sutvarkomi. Dar daugiau, moti ne šeimoje. Šeimoje jis p Reikėtų daugiau dėmesio skirti ir Ped. Institutą, bet į paskyrimo vietą lai tinės nariai. Universiteto sportininkai nai dingteli mintis, kad dukrai rei nesavarankiškas. Nors Tume vidurinę mokyklą kolūkyje, važiuoti parodė tikrai gražų ir valingą žaidi šauliams, ypatingai jaunųjų šaulių kia surasti gerą vyrą ir ta auka ji noje rodosi žymiai mažiau i atsisako. Motina su tuo visai sutin mą ir sugebėjo laimėti. Laimėjo ir ugdymui, šioje srityje padirbėjus, ka. Genė pažada susiieškoti darbo pasirenka Simaičių sūnų Julių. N. tl pagrindiniai veikėjai, tai kitus susitikimus. Tačiau pralaimėji galima žengti pirmųjų gretose. Baužytės sukurtas paveikslas — tai Spartakiada parodė, kad kai kurio čia pat mieste, kur gyvena jos tėvai. charakteringas mleščioniškumo įsi bonavičius atrado priemonių mas prieš KKI nulėmė vietą varžybų nai atskleisti jo charakteriu Tėvas per daug užsiėmęs fabriko se srityse sporto lygis nekyla. Tai lentelėje. Trys komandos turėjo po Jei Genė Tumonytė ai ir į tai nekreipia dėmesio. kūnijimas. Baužytė visur vaidina ly vieną pralaimėjimą, ir pagal setų rimtas signalas sporto katedrai, USK reikalais giai, be jokių didesnių nukrypimų. miesčioniškumu, egoizmu u Bėga diena po dienos, o Genė darbo santykį USK komandai atiteko tre ir treneriams. Reikia tikėtis, kad negauna (ji jo neieško), gyvena iš Nuo pjesės pradžios iki galo ji Iš sios jaunuomenės dalį, VII spartakiadoje universiteto sporti čia vieta. tėvų uždarbio. Pagaliau laikraštyje laiko vienodą ritmą, jos , vaidyboje priešingas personažas yra Padarė pažangą ir jauna moterų ninkai vėl kovos dėl nugalėtojo var pasirodo Ped. Instituto direktoriaus nėra nė vieno bereikalingo judesio. Tai darbštus, gabus, kuklus komanda. Jeigu praeitoje spartakia do. Tam reikia ruoštis jau dabar. mostas, kiekvienas lis. M. Kazlauskas puikiai straipsnis, kritikuojantis Genę ir Kiekvienas doje ji nelaimėjo nė vieno susitiki žingsnis, akles mirktelėjimas ar jo psichologiją, jo svyravim daugelį į ją panašių. Tačiau, Genė S. Kernagis mo, tai šį kartą įveikė KPI ir PSK dėl to perdaug nesijaudina, nekrei šypsnis yra apskaičiuoti, panaudoti nes draugystėje su Gene. I pia ypatingo dėmesio. Jai pritaria savo vietoje, turį prasmę. Judesių, kos jam daro ir Jo motina ir jos „rūpestinga" mama. Jos abi veiksmų koncentruotumas Baužytei gogė Šimaitienė — Vitkau; gera į greit užmiršta šią nemalonią naujie padėjo pilnumoje atskleisti tos tuš Šimaitienė — ną. Dar daugiau, čia pat sudaromas čios, nežinančios gyvenimo prasmės puiki savo srities specialist Sekmadienį Vingio parke buvo kurias Išvadas — beveik visi parašė tolesnis jų veikimo planas. Jos su merginos charakterį. Tai ryškiausiai ka prieti prie žmogaus, s tų linksma. Universiteto moto kursų na pareiškimus į moto kursus. Na, Ir žino, kad jų kaimynų Simaičių sū atsiskleidžia scenoje, kai tėvas grįž kiomis minutėmis žmogų riai, po dviejų teorinių užsiėmimų, prasidėjo jų (pareiškimų) kelionės ir nus Julius sėkmingai apgynė diser ta iš ligoninės. Ji tiek užsiėmusi sa teisln keliu. Gerą įspūdį palieka ir bandė savarankiškai važiuoti moto nuotykiai, ėjo jie iš rankų į rankas taciją. Genė (motinos patarta) nuta vo „darbais", kad neturi laiko net ciklu. Susirinko ‘apie 15 žmonių. ir niekas nežinojo, kam juo įteikti. ria apsukti Juliui galvą ir tai jai pa aplankyti tėvo, o kada jis skambina kėjų sukurti paveikslai, Kol pareiškimai klaidžiojo Ieško vyksta. Ji nesiskaito su priemonė iš ligoninės ir prašo padėti pareiti riaus draugė Rimutė (Kris Daugumai ant motociklo priešakinės sėdynės teko atsisėtl pirmą kartą, ir dami adresato, pasirodė sąrašas žmo mis, padaro taip, kad Julius persi- į namus, ji atsisako, sakydama esan D.) direktorius (Steponavič todėl ne visiems vienodai sekėsi ko nių, priimtų į moto kursus. Mūsiškių sklrla su savo mylima mergina Ži ti labai užimta. Jei pradžioje žiūro maltis (Adimaitis) ir kt. Nors spektaklyje trūkum vile ir nutaria susituokti su Gene. vas piktinosi Baužytės — Genės ordinuoti motociklo valdymo jude pavardžių ten nesimatė. Dabar, visų pirma, kyla klausimas, Bet Julius neužilgo įsitikina, kas veiksmais, tai pabaigoje jis jos ne taikė, tačiau bendro gero sius. Kai kas ir parko griovelius bei tai negadina. Jaučiasi, ka duobes Išmatavo. Bet smagu buvo kokiu pagrindu buvo daroma atran per paukštis yra Genė, pamato jos apkenčia, pasmerkia. Panaši yra ir Tumonienė — D. lektyvas stiprus, daug ne visiems. Netoliese stovėjo grupė ka, kokiais talentais pasižymėjo žmo tuštumą, supranta, kad jos nemyli. studentų ir su pavydu sekė „laimin nės tapo laimingiausiais. Ir Iš viso, Pjesės pabaigoje Julius vėl susitin Pečkaitytė. Tačiau jei Baužytei pasi Džiugu, kad kolektyvas guosius”. Pasirodo, ne visi norintie ar tikslinga daryti tokią atranką? ka su Živile, o Genė palikta viena. sekė išlaikyti vienodą liniją, tai to kantriai dirbo prie pjesės, Dauguma mūsų studentų dabar jau Panašiai atsitiko ir su Tumonių sū negalima pasakyti apie Pečkaitytę. autorium taisė ir perdlrl ji pateko į kursus. Pereitą savaitę prie IFF dekana yra LDAALR nariai. Tai argi numi Andrium. - Motinos lepinamas Kai kuriose scenose per ryškiai jau stengdamasis sukurti verti to (tur būt, ir prie kitų fakultetų de LDAALR nariai neturi teisės daly jis nueina klaidingu keliu, prieina čiasi vaidyba, nenatūralial kalbama. taklį. Reikia tikėtis, kad ž kanatų) atsirado skelbimas apie vauti moto kursuose, lygiai kaip šau prie to, kad įvykdo nusikaltimą ir už Visumoje Pečkaitytė gerai perteikė jo artimiausiu laiku sulau LDAALR organizuojamus moto kur dymo treniruotėse ar parašiutizmo tai nuteisiamas 5-iems metams ka- moters egoistės, savanaudės paveiks dar geresnių pastatymų. B sekcijoje? Gana jau to formalaus po lėti. lo charakteringiausius bruožus. Ge linkėti jauniesiems aktor sus žiūrio į šios organizacijos nario var Kalbant apie spektaklio paslseki- rai traktuojamas jos mokėjimas pri mės jų įdomiame darbe. Skaitė žmonės skelbimą ir džiau dą. Ir vargu ar verta laikyti mą, pirmiausia pradedama nuo to, sitaikyti, pasirodyti kitiems, kad Ji Alg. gėsi. Jei kitų specialybių studentams LDAALR nariu žmogų, kuris nedaly tai — pramoga ar sportas, tai žurna vauja nė vienoje draugijos sekcijoje. listams būtinybė. Moto teisių reika Antra, mūsų, t. y. žurnalistikos, lingumą pajutome šiemet, pirmosios katedra taip pat turėtų apsvarstyti šį praktikos metu, kai teko pėstiems klausimą. Jeigu LDAALR komitetas pravalkščloti dešimtis, o kartais ir jau sukomplektavo moto grupę ir Prieš mus 11 Vilniaus Valstybi Štai kodėl ypatingai apmaudu, jau kituose tomuose (pvz žymiai daugiau kilometrų. Eini sau naujų narių priimti nenori, tai ar ne nio V. Kapsuko v. universiteto kad redakcija, išleisdama , Mokslo tikos, fizikos ir chemijos dulkėtu vieškeliu į kokį nors kolūkį galima sudaryti atskirą grupę, Iš žur „Mokslo darbų” tomų. Nereikia įro darbus”, nepakankamai rūpinasi tei rijos III ir IV 1.1.) ištisini singu jų leidybiniu apipavidalinimu, merlo visai nėra, o kai ku medžiagos rinkti, o saulė kepina, į nalistų? Rodos, bazė yra — turima paupį ar giraitę viliodama. Turizmas, pora motociklų. Manau, kad entu dinėti šitų stambiausio respublikos nesilaiko reikiamo nuoseklumo nu šeliuose figūruoja ištisinė — sakysite, neblogas dalykas. Ne ziastų atsirastų ir kituose kursuose. mokslinio kolektyvo leidinių reikš meruojant atskirus tomus, Išdėstant merls, visai neatitinkąs bandysiu ginčytis. Tik vargu ar įma Iš mūsų kurso moto teises nori įsi mės ne tik jo tiriamajam ir metodi leidimo duomenis viršeliuose Ir ant (taip, pvz., du paskutiniai noma šios rūšies turizmą suderinti su gyti daugiau kaip 25 žmonės. niam darbui, bet ir jo mokslinės raštiniuose lapuose Ir 1.1. Tik kai žymėti VIII ir IX numeria pagrindine būtina laikraštinės me Moto-auto kursus galima įvesti ir veiklos patyrimo populiarinimui. kuriuose tomuose (pvz., IV-me) vir pu kai iš tikrųjų pagal džiagos savybe — operatyvumu. O kaip faku.tatyvinę .discipliną, lygia Universiteto biblioteka keičiasi šiais šelyje nurodomas ištisinis viso leidi jie yra X ir XI). tuo tarpu redakcijoje neretai būdavo grečiai ir nemažiau būtiną už steno leidiniais su TSRS ir kai kurių už nio eilės numeris, o antraštiniame la Nesilaikoma būtino vie motociklas, tačiau mes nemokėjome grafiją ar fotoreportažą. sienio šalių mokslinėmis įstaigomis, Išdėstant leidimo duomenį pe — atskiros serijos eilės numeris važiuoti. V. Petrauskaitė, jais plačiai naudojasi universiteto se ir antraštiniuose lapųo Iš mėnesį laiko trukusios prakti Žurnalistikos spec. mokslo darbuotojai, studentai, kitų (tokią dvigubą numeraciją Ir priim se tomuose pavadinimas kos mūsų kurso studentai padarė kai III k. seniūnas kategorijų skaitytojai. ta naudoti šio tipo leidiniuose). Bet antraštiniame lape, kituos liuose ir 1.1. Šie iš pirmo žvilgsni IGXO DRAUSMELĖS N U O P U O L I S PO PASKAITŲ NAŠTA techniniai trūkumai apsun tekinį apipavidalinimą, įr logus painiavą, klaidini ir, rezultate, mažina gal riau naudotis „Mokslo < Būtina suvienodinti „ bų” leidybinio apipavid dą, teisingai numeruoti dėstyti viršelio ir tituli mentus, o tuo pačiu pa leidybinę kultūrą ir pale tytojams naudotis šiuo s
Reikia moto kuršy
Rupestingiau apipavidalinti ,,Mokslo darbu
R. R'
Redaktorius J- BULC L V 14490
Redakcijos adresas: Vilnius. Stuokos-Gucevičiaus g. 3, telef. 2-10-38. Spaudė Laikraščių ir žurnalų leid. sp.