VISU ŠALIŲ PROLETARAI VIENYKITĖS!
--------------------- ŠIAME NUMERYJE ---------------------
Komjaunimo konferencija ♦ IFF partiniame biure
+ Reportažas „Trūksta... galvos“ * Mokslininko jubiliejus + Du vakarai ♦ Pradedančiųjų kūryba V
ILNIAUS valstybinio v. kapsuko vardo universiteto AKTINIO biuro, rektorato, komjaunimo ir profesines SĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
* Spartakiados rezultatai + Žymus saviveiklos pa siekimas
, 22—23 (232—233) + 1956 m. lapkričio 3 d., šeštadienis > Kaina 40 kap.
IFF komjaunimo organizacijos tose Sąjungos vietovėse. Juos geriau sekretorius Bielinis pataria plačiau ir reguliariau reikėtų aprūpinti lie propaguoti jau prigijusią formą — tuviškomis knygomis, spauda. susitikimus su patyrusiais specialis Delegatas Bielinis (IFF) plačiau tais su kurių nors įvykių liudytojais nušvietė nacionalinį klausimą: įvai ir kitais įdomiais, gyvais žmonėmis. rūs nesutarimai šiuo klausimu atsi Iš tikrųjų, ar ne geriau sumaniai de rado dėl neigiamo asmenybės kulto rinti kultūrinio ir politmasinlo darbo poveikio ideologiniam darbui. Ne giau galima turėti nemalonumų”. Ir barus? galima paneigti, kad ir šiuo metu tik išėjus iš auditorijos pasireiškia būna netaktiškų išsišokamų, neretai studento asmenybė, jo iniciatyva, KAI KOMITETAS ATITRŪKĘS užgaunančių nacionalinius jausmus NUO MASIŲ kaip rusų, tain ir lietuvių. Viso šito nuotaikos. Tokia padėtis susidarė dėl galima išvengti, mes galime išugdy anksčiau vyravusio sustingimo kom Jau tai, kad daugelis studentų ti tikrąją tautų draugystę, tik reikia universiteto komjaunimo komiteto jaunimo organizacijų darbe, dėl kai blaiviai ir marksistiškai spręsti vi sekretorių konferencijoje pamatė sus iškylančius klausimus, visur ir kurių dėstytojų neryžtingumo sava pirmą kartą, rodo nepatenkinamą rankiškai atsakyti į aktualius klausi sekretoriaus darbą, atitrūkimą nuo visada kovoti su bet kokio naciona lizmo pasireiškimu. mus. Visa tai atnešė daug žalos, stu masių. Kritika sekretoriaus atžvilgiu Su draugų pasiūlymais sutiko ir tęsiasi visos konferencijos metu. Ne dentų iniciatyva dažnai paslysdavo LKP CK atstovas drg. Uogintas. Jis pasitenkinimą išreiškia kiekvienas bloga linkme, nes jos nevairavo ko kad šiuo metu Jau imtasi kalbantysis: sekretorius gerai nepaži pažymėjo, lektyvas. priemonių aprūpinti lietuvišku no nė vieno fakulteto padėties, prie spausdintu žodžiu Baltarusijoje gy „Mes turime drąsiai pasakyti savo žmogaus dažnai prieidavo formalisvenančius lietuvius ir daug jcas šiuo mintis, ieškoti drąsių atsakymų ir tlškai. . . Pati darbo ataskaita rodo, reikalu jau padrayta. kad buvo užmiršta pirminės komjau nebijoti „nemalonumų”. Tai padės nimo organizacijos, tartum jos visai — Gerai, kad studentija kelia ak pažinti vieniems kitus, ieškoti bend neegzistuotų, nepasirūpinta pirmojo tualius klausimus — pastebėjo drg. rų sprendimų, padės pilnai Išnaudoti kurso studentais. Uogintas. — Mes atvirai turime kal savo iniciatyvą ir pasukti ją teisin Bet kur kiti komiteto nariai? Ko bėti apie opius klausimus, stengtis ga linkme”. juos išsiaiškinti. dėl jie neminimi? Vertėtų pasinaudoti drg. Meškaus ko patarimu.
VI UNIVERSITETO KOMJAUNIMO KONFERENCIJA KOKYBĖ AR KIEKYBĖ?
_ Kodėl komjaunimo gyvenimas są universitete apmiręs? Kur dintaip reikalinga darbe komjauiliška ugnelė? Konferencijoje pajįs klausimai kilo vienas po kito, įsakiusieji drąsiai ieškojo atsaky1 juos. Pasisakęs konferencijoj drg. Steppajudino komjaunuolių kokybės išimą ryšium su komjaunimo kie!ės augimu. - Svarbi nesėkmių komjaunimo te priežastis yra ta, kad ne kiekias komunistinės Jaunimo sąjuneilinis įsivaizduoja savo pradaibendrame darbo bare. Juk tai pa iko labai dažnai ne dėl energijos esimo, o dėl to, kad į komjauą ne. visi atėjo širdies šaukiami 8 nepilnai suprasdami savo paKomjaunimo organizacijos sasąrašuose dar dažnai turi tik pa dės. Pagrindinis uždavinys — erstl tas pavardes gyvais, kalbam b ir dirbančiais žmonėmis!
Besą, negalima užmiršti darbo su omjaunuoliais (šitą mintį pabrėsavo pasisakyme LLKJS Vilniaus sto komiteto sekretorius BurkausĮ Tačiau taip dirbti, kaip dirba- berti žirnius į sieną. O kon dicijoj apie tai nebuvo kalbėta, likimas (pilna šio žodžio prasme!) LKJS narių eiles turi būti iš liktas iš organizacijų darbo plaIšauginkime, visų pirma, savo ^jaunuolius iki tikro komjaunuoj lygio, pastatykime nesąjungii jaunimui pavyzdžiu, prabilkime tais į kiekvieną nesą junginio sąi?, tada draugiškai (ne įkyriai!) Meskime sau į talką nekomjautas, tada niekad neiškils klau si kokybė ar kiekybė? DIDELĘ TIESĄ ė savo kalboje universiteto tktorius drg. Meškauskas. „Daustudentų turi tartum du vei- kalbėjo jis, — vienas visuoiiis, antras — asmeninis”. Kuo skiriasi? O štai: susirinkimuose, itose ' studentas kalba taip, reikia”, o savame draugų ra te taip, kaip jis galvoja. Susirinosc kalbama sausai, Išdėstomos pripažintos arba visiems žinomintys, o daugiau. . . „už dau-
KUR NAUJOS FORMOS? Retas nustinga senuose rėmuose. Visi jaučia būtinybę spręsti klausi mus naujau, organizuoti darbą įdo miau arba bent iš tribūnos pasakyti: — Būtinos naujos formos! Kas jas mums gali nurodyti? — Ogi mes patys! — anot dele gato Šimkaus (GMF). Pirminėms komjaunimo organiza cijoms grupėse duota galimybė drą siam studentiškos veiklos profiliui. Bereikalinga prieš laiką nusigąsti galimų klaidų. (Nepasakysi, kad budrumas nebūtinas, tačiau kaip tik veikloj, ginčuose atrasime įdomumą). Galima ir reikia aiškinti studentus dominančius politinius įvykius užsie nyje, liaudies demokratijos šalyse. Drg. Muižė (IFF) sako, kad mes no rime girdėti iš dėstytojų teisingus, pilnus atsakymus į pateiktus klausi mus, o ne sausą atsakymą „Tai ma no dėstomos temos neliečia”. Kūrybingumo dvasia gali pasi reikšti ir sprendžiant dienos klausi mus. Konkrečiai nurodyti temą pa sikalbėjimui iš anksto, pasiūlyti ją— vargu ar tikslinga. Kiekvienos spe cialybės specifika, grupės specifika ar net atskiro žmogaus būdas kartais perša mintį. Kodėl neparinkt tokią temą, tokią klausimo pusę, kuo domisi labiausiai žmonės, ir organi zuoti reikalą taip, kad susirinkimą, diskusiją galima būtų pravesti ekspromtu.
IFF partiniame biure. iomis dienomis išplėstiniame IFF kilo biuro posėdyje buvo ap lytas rusų kalbos dėstymo uniHete klausimas. Kaip paaiškėjo Užio eigoje, studentų ir dsėtynepatenkinama praktinio rusų ■ kurso dėstymo tvarka ir.pro■ Rusų kalbos katedra per lėPūtvarko darbą naujų, TSKP iuvažiav.'mo iškeltų, uždavinių Je. Rusų kalbos dėstymas kar•>uvo vedamas pasyviai, karto’idurlnėje mokykloje išeitą kur dai kuriose grupėse rusų kalbos as nebuvo surištas su studen^rindlne specialybe . toiškėjo didelis, nieku nepagrįs’kirtumas rusų kalbos paskaitų ’lle atskiruose fakultetuose, nedingai sumažinant ar padidiMandų skaičių. ltas platus nutarimas, reko-
menduojantis katedrai pertvarkyti darbą, padedant studentams giliai Įsisavinti rusų kalbos praktišką ži nojimą, daugiau ir drąsiau panau dojant aktualią, studentams Įdomią medžiagą. Rusų kalbos katedra Įpareigota artimiausiu laiku parengti naują rusų kalbos praktinio kurso programą. Katedrai taip pat nuro dyta Į būtiną reikalą diferencijuoti studentų grupes atsižvelgiant į prak tini rusų kalbos žinojimą. Katedroje organizuotas lietuvių kalbos studija vimo ratelis. Posėdyje dalyvavo fakultetų dekanatų, o taip pat rektorato ir uni versiteto partinio biuro atstovai. Numatytos priemonės nukreiptos j ruSų kalbos dėstymo esminį pagerinimą. Studentų uždavinys — giliai Įsisavinti rusų kalbą, stiprinti tarybinlų tautų draugystę — mūsų ša lies nenugalimumo laidą.
Drg. Aleliūnas atkreipė konferen cijos dalyvių dėmesį į Istorijos-filo logijos fakulteto šiukšlyną, esantį prie 49 ir 50 auditorijų. Reikia bent kartą išvalyti tą neestetišką universiteto kampelį. Pašalinis žmo gus išsigąstų sužinojęs, kad čia mo kosi studentai. Studentai patys savo rankomis te gul padeda ištaisyti šią padėtį. Mūsų universiteto teritorija, auditorijos ir kabinetai turi būti sutvarkyti gra žiai ir skoningai. Tokį nutarimą ir priėmė VI uni versiteto komjaunimo konferencija. Reikia tikėtis, kad universiteto va dovybė atkreips dėmesį į šį teisingą studentų reikalavimą.
DALINKIMĖS PATIRTIMI Audringais, ilgai nenutylančiais plojimais delegatai sutiko svečių iš Kauno politechnikos ir Vilniaus pe dagoginio institutų pasirodymą. — Mūsų uždavinys — pasidalinti sukaupta patirtimi, — sako drg. Mackūnas. — Politechnikos institu tas šiemet įdomia' organizavo stu dentų vasaros stovyklą: ir su savi veikla vietoj, turistiniu žygiu ir su pagelba nuimant derlių laukuose. Šaunia tradicija tapo talkininkavi mas HES statybose. Mes kviečiame Komjaunimo komitete ir jus prisidėti prie šio darbo. Naujai išrinktas Universiteto Komjaunimo Komitetas pareigomis pa Džiugu svečių apsilankymas, pa siskirstė sekančiaisakojimas apie atsleklmus, pasiūly Sekretorius — KAZBARAS (Ekonomikos m. fak. stud.) mai. Norėtųsi, kad ateityje tokie ry Sekretoriaus pavaduotojas politmasiniam darbui — asist. BERNA šiai dar labiau tvirtėtų. TAVIČIUS (TSKP ist. kat.) Sekretoriaus pavad. organizaciniam darbui — SOPAUSKAS (Gam O ŠITO PASIGEDOME tos m. fak. stud.) Keista, bet komiteto ataskaitoje ir Kultmasinis sektorius — POSKUS (Fizikos-matematikos fak. stud.) Mokslinis sektorius — asp. LAZUTKA (Dialekt. ir istorinio materia pasisakymuose nebuvo paliesti gru pių darbo planai. Visiškai buvo apei lizmo kat.) Sefavimo sektorius — MAKSTUTYTĖ (Fizikos matematikos fak. tas klausimas kaip konkrečiai kom jaunimo organizacija padeda rekto stud.) Buities sektorius — STANKEVIČIUS (Ekonomikos m. fak. stud.) ratui ir partinei organizacijai išleisti į gyvenimą tinkamai paruoštus jau Spaudos sektorius — KUBILIŪNAITE (Medicinos m. fak. stud.) Organizacinis sektorius — ANTANAVIČIUS (Medicinos m. fak. nuosius specialistus, kokie dar yra stud.), JABLONSKIENĖ (įsk. vedėjas), RASIMAVICIUS (Teisės m. šiame darbe trūkumai ir kaip Juos pašalinti. Be reikalo nebuvo palies fak. stud.) ir SLIESORIŪNAS (Ist fll. fak. stud.) tas taip pat ir klausimas apie kom jaunimo organizacijos santykius su Pasirodo, kad nėra ką ir minėti: SUTVARKYTI UNIVERSITETO profsąjunga, ką viena, o ką kita or TERITORIJĄ — dauguma iš jų nedirbo Ir tiek. ganizacija privalo daryti. Mažai paliestas paramos kol šis klausimas universiteto komjauni Sopauskas kalba entuziastingai, stengiasi būsimam naujam komitetui mo konferencijoje buvo paliestas ne ūkiams klausimas, o pakalbėti buvo apie ką — ir apie formas, ir apie nurodyti kelią, kaip turėtų Jis dlro- pakankamai. rezultatus. ti, kokias naujas formas galėtų savo Drg. Merkšaitls, kalbėjęs apie O aplamai konferencija praėjo gy darbe panaudoti. . . sportinę studentų veiklą, pabrėžė vai, kovingoj komjaunuoliškoj dva Turtinga asmenybė. Kas jis toks? būtinumą sutvarkyti senas universi sioj. Reikia tikėtis, kad daugelis iš Pasirodo, kad tai komiteto narys. keltų gražių minčių bus įgyvendintos Gaila, drg. Sopauskal, kad šluos teto sporto aikšteles ir įrengti nau art'miausioje ateityje. jas. Tam tikslui galima organizuoti pasiūlymus jūs užslėpęs nėšiojotės Naujasis komjaunimo komitetas visus metus, nepasistengėte pritai studentų talkas. Sportininkai-entu- turi supažindinti pirmines komjauni kyti savo darbe ir šiandien tegalite ziastal patys pirmieji kibs į darbą. mo organizacijas su konferencijos palinkėti Juos Įgyvendinti naujajam Bet sportinių aikštelių sutvarkymu medžiaga ir nutarimais, plačiai ir komitetui. lygyie vesti darbą studen šis klausimas negali apsiriboti. Kiti aukštame tų tarpe auklėjant akademinį jauni konferencijos dalyviai iškėlė mintį mą tautų draugystės ir tarybinio STIPRINKIME TAUTŲ DRAUGYSTĘ! apsodinti universiteto teritoriją vais patriotizmo dvasia. Tautų draugystės stiprinimas, tei medžiais ir krūmais, įrengti gazo singas nacionalinio klausimo trakta nus, gėlių darželius. Mintis labai ge „Vinelės" aptarimas vimas yra vpatlngai svarbi kom ra. Kaip pastebėjo universiteto rek jaunimo auklėjamojo darbo grandis. torius drg. Bulavas, į Vilnių kiek Neseniai III-jo kurso žurnalistai Nenuostabu, kad visa eilė delegatų vienu momentu gali atsilankyti tu susirinko aptarti pirmąjį praėjusių kėlė tautų draugystės stiprinimo ristinės grupės iš užsienio ir liaudies mokslo metų pabaigoje jų išleisto li klausimus .stengėsi surasti atsaky demokratinių šalių. Kad nereikėtų teratūrinio almanacho „Vilnelė” nu mus į daugelį rūpimų dalykų. raudonuoti prieš svečius, mes turime merį. Studentai Išnagrinėjo almanacho Delegatas Muižė (IFF) kalbėjo energingai prisidėti prie universite apie lietuvius, gyvenančius Baltaru to teritorijos, auditorijų ir kabinetų trūkumus. Aptariant kai kuriuos at skirus kūrinėlius, įsiliepsnojo ginčai. sijos TSR, plėšininėse žemėse ar ki- sutvarkymo. Pasisakiusieji pažymėjo, kad meni niu atžvilgiu atskiri kūrinėliai turi daug trūkumų, viena silpnesniųjų al NAUJAS BŪRELIS Susitikimas su buvusia s manacho vietų — eilėraščiai. Kaip nurodė dauguma pasisakiu Pirmadienį įvyko steigiamasis es pogrindininkais perantininkų būrelio susirinkimas. siųjų, pagrindinį almanacho bruožą Šeštadienį į 34 auditoriją gausiai Čia susirinko studentai iš visų fa- susirinko Istorijos-filologijos fakul sudaro temų pasirinkimo ir sprendi mo drąsumas, šviežumas. Čia galima .kultetų — labai gausus būrys nori teto studentai atšvęsti 38-jų šlovin pažymėti T. Ridikaitės apsakymą išmokti tarptautinę kalbą. gojo komjaunimo metinių. „Susimąstymas”, Z. Cėsnos — „Smu Seni esperantininkai drg. drg. No Susirinkime įdomiai kalbėjo mūsų ko”, R. Kubiliaus recenziją A. Bie reika ir Cieška papasakojo apie šios universiteto dėstytojas Kapočius, ku liausko pjesei „Egzaminas” ir kt. kalbos kilmę, paplitimą, apie papras ris papasakojo apie pogrindžio kom Pasitarime dalyvavęs literatūros tas, lengvas šios kalbos gramatines jaunuolių darbą buržuazinės Lietu ir teatro kritikas Z. Grigoraitis di taisykles. Studentai galėjo pavartyti vos metais. desnę savo pasisakymo dalį paskyrė net keletą žurnalų, einančių espe Šiltai studentai sutiko ir poetą almanacho kritikos skyriui, palinkėjo ranto kalba. VI. Mozūriūną, pasidalinusį su susi sėkmės, leidžiant naujus almanacho Išrinkta būrelio valdyba ir nutar rinkusiais mintimis apie Lietuvos numerius. komjaunuolių kovą dėl šviesesnės Pasitarime buvo išrinkta nauja ta prašyti „Komjaunimo tiesą” ir darbo žmonių ateities 1938—1940 redakcinė kolegija ir sudaryti darbo „Tarybinį studentą”, kad būtų metais. planai. Dabar ruošiama medžiaga se spausdinamos esperanto kalbos pa Susitikimas su buvusiais pogrindi kančiam almanacho „Vilnelė” nume mokos. ninkais praėjo įdomiai ir gyvai. riui. R. Vidūnaitė K. Vaičiulis M. Cegelskytė