rTEJA ataskaitinė - rinkiminė studentų mokslinės draugijos konferencija. Susirinksime į salę, lšklausyslm pirmininko h į. keletą išstojimų, priimsim mą, išrinksim naują tarybą, pam protokolą, pasirašysim. . . , atliksim visus formalumus, įrodydami, kad universitete, be įLR. Raudonojo kryžiaus Ir kt. nacijų, egzistuoja lr SMD. [velgus į praeitį, pasirodo, kad auglja gana Jauna. Jai šiemet ka dešimt metų. Pasakoja, kad veiklos pradžioje JI buvusi gapuliarl studentų tarpe. Juk & mokslinėje draugijoje dauLūsų universiteto dėstytojų, Ltų žengė pirmuosius žings|gMD Išauklėjo daugelį moksllĮadrų. Ljals laimėjimais SMD šutin io 10 metų Jubiliejų? Kokios Lnės perspektyvos? Likime centrinę SMD Tarybą. Lai pereitos ataskaitlnės-rlnklfkonferencljos protokolą, susi|t5 9 narių. Tikrovėje gi SMD L vieno savo nario niekada ne lytą — kažkada 1955 m. atši lt vieno posėdžio metu, likuĮetkarčlals pasirodo. Paprastai tižius atsilanko vos 4—5 naĮjet to lr reikėjo tikėtis, nes Eu negu pusė tarybos narių bu■nkt i jiems patiems nedalyvau|[onferencljoje, neakivaizdiniu |Ar galima buvo laukti iš jų Įarbo? Ateityje reikėtų vengti Ko išrinkimo, nes darbas TaK nėra labai lengvas net norln■dlrbtl šį darbą. Ką tada kal te tokius žmones, kurie dirba Krievartą”? E ataskaitinį laikotarpį Tary to aklai, be plano. Tiesa, buEarytt kiekvieno sektoriaus
Visu ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
0— TaitRlAt VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINES SĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS Nr. 25 (235) ♦ 1956 m. lapkričio 19 d., pirmadienis
nlal būreliai mažai susilaukė paramos Iš centrinės Tarybos pusės. Dabar susidarė tokia padėtis, kad Taryba nežino nei tikslaus mokslinių būrelių, nei SMD narių skaičiaus Nežiūrint į tai, kad visos organi zacijos kiekviena proga vis žada lr žada remti Draugiją, bet rėmimas buvo lr iki šiol yra vien žodinis, o kad „žodžiais kailinių nepasiųsi”, tą mes seniai žinome. Tiek profkomltete, tiek komjaunimo komitete yra išskirti mokslo sektoriaus vadovai, bet nei jie mūsų, nei mes jų iki šiol nematėme. Tai „viršūnių” veikla. Bet juk moksllnį-tlriamąjį darbą vykdo SMD nariai. Kaip jie veikia? Aišku viena: kas veikia — tas šį tą nuveikia. Jeigu pažvelgsime, kokius klausi mus, temas studentai nagrinėjo prieš 5—6 metus, tai pamatysime, kad
>
Kaina 20 kap.
mavlmo konferencijų išvakarėse. “ .............................. - Relkalinga įvesti griežtesnę draus mę moksliniuose būreliuose. Stu dentus, nesilaikančius būrelio vidinė: drausmės, svarstyti susirinkimuose Ir reikalui esant atimti SMD narte teises. Reikia vėl iš naujo įvesti SMD nario bilietus. Žinoma, jeigu tas bi lietas bus tik dar vienas dokumentas kišenėje, tai kam jis reikalingas? Bet reikia prašyti rektoratą suteikt' SMD naraims tam tikras privilegijas naudojantis, pvz., specfondo kny gomis, profesorių skaitykla (kaip bū davo anksčiau), net gi Mokslų Aka demijos biblioteka. SMD nario bi lietas primintų lr įpareigotų studen tą laikytis SMD įstatų, jis pravestų šiokią tokią ribą tarp SMD narių ir nenarių, ko nėra dabar. Kai kurių specialybių dėstytojai
Svečiai iš Urugvajaus Šiomis dienomis į mų- su užsienio leidiniais, nys „Tarybinis studen sų sostinę atvyko Urug kurių čia gaunama dau tas”, kuriuo ekskursan vajaus lietuvių delegaci giau kaip 200. Ekskur tai labai susidomėjo. ja. Delegacijai vadovau- santai Įsitikino, kad kal Delegacija Lietuvoje a Urugvajaus Lietuvių bos apie geležinę uždan viešės apie mėnesį laiko, Centro Valdybos pirmi gą — grynas melas, ne lankysis visoje eilėje atitinkantis realios tik kolūkių, tarybinių ūkių, ninkas St. Raslkas. vidurinėse bet snec'alloLabai Įdomiai lr Įspū -nvės. dingai praėjo Urugva jus lietuvių delegaci jos susitikimas su mūsų universiteto studentais Svečiai studentams pa pasakojo apie Lotynų Amerikos lietuvių gyve nlmą, pažangiųjų žmo nlų veiklą. Po to ekskursantai ’ydiml universiteto va dovybės, apsilankė Cent •Intuose rūmuose, istori taše Aktų ir Kolonų sa ėse. Jiems buvo papasa -ota smulkiai universite to istorija nuo pat Jc Su Urugvajaus Lietu se mokyklose, plačiai su 'slkūrimo laikų. Vado- vių Centro Valdybos pir sipažins su Tarybinės 'aujaml universiteto mininku St. Raslku uni Lietuvos gyvenimu. Slo Mbliotekos direktoriaus versiteto blblloteko; mėnesio pabaigoje dele Vladimirovo, ekskursan- darbuotojai susitarė kels gacija dar kartą lanky-
SMD KONFERENCIJAI ARTĖJANT planai, jie buvo apsvarstyti, da viskas apsiribojo planų pa imu, o jokios kontrolės nebu si jų likimas aiškus. Jie be ilsi ir liko tik planais popie-
mokslinių darbų lygis yra žymiai labal neįdomiai skaito paskaitas. pakilęs. Gilesnė faktinės medžiagos Dažnai paskaitos būna paruoštos analizė, drąsesnės Išvados — štai prieš kelis metus, lr studentas nesu kuo skiriasi dabartiniai moksliniai žino, kas toje srityje yra pasiekta darbai. Iki minimumo sumažėjo re- naujo per pastaruosius metus tiek feratyvinių darbų skaičius. pas mus, tiek užsienyje (tarp kitko pačios Tarybos kaltės bevelk daugelis dėstytojų vengia kalbėti Bet jeigu mokslinių darbų lygis įrybos nariai nesijautėme Taapie mokslo pasiekimus užsienyje). [ šeimininkais, o pakviestais kyla, tai to negalima pasakyti apie Reikia prašyti katedrų vedėjus, kad domėjimąsi moksliniu darbu. Dabar Lenų paviešėti svečiais. Gal atidžiau dėstytojai ruoštų paskaitas. I iš Tarybos narių pusės nebu- mokslinius darbus vykdo tik nedide Galima net prie kiekvienos specialy skaičius studentų-„moksllnlnkų”. loma Jokios iniciatyvos. „Ką lis Negana to, lr tie vos keli paruošti bės suorganizuoti „paskutinių moks liukas lieps — tą padarysiu”, moksliniai darbai nesusilaukia klau lo naujienų” būrelius, kurie susi lydavom. Net tie nariai, kurie sytojų. Kodėl gi pas mus konferen rinktų kas mėnesį ar kas pusė mė |bą atėjo su entuziazmu, pilni cijose dažnai dėstytojų būna dau nesio ir aptartų to mėnesio moksli los, ilgainiui, negaudami Iš giau, negu studentų? Kodėl dažnai nių žurnalų straipsnius. |s Jokio uždavinio, aprimo. būna daugiau, negu klau Didelio atgarsio susilaukė espe Ima, čia ne Tarybos ataskai pranešėjų Kur diskusijos, kurios to ranto kalbos būrelis (gaila, bet tai ta nesistengsiu detaliai nagrl- sytojų? kituose uni R n/ sektorių darba vis tik kios klos gyvos gyvos lr lr įdomios idomlos kltuose unl‘ ne SMD Tarybos nuopelnas). Ar neBiėtikad fakultatlnės ta- yersltetuose? Būrelių susirinkimai, pabandžius organizuoti daugiau totr tno labiau atskiri moksli- konferenclJ°s pas mus pavirto tradl- Rių tarpfakultetlnlų būrelių? Ar nelr tuo labiau atskiri moksli clnlu formalumu. paversti tarpfakultetlnials būreliais ų Kaip iš to viso išbristi? tokių kaip kraštotyros būrelis, gali( Mano nuomone, pirmiausia reikė- raa suorganizuoti stenograflstų, poAR ZINAI, I tų apvalyti SMD eiles nuo įvairiau- litikų tarpfakultetinlus būrelius. Ne paslaptis, kad studentų moks..kad pirmutinis ir, atro- > šių prisiplakėlių, nieko neveikianpaskutlnls SMD biuletenis | člų ir tuo dezorganizuojančių SMD Unį-tlrlamąjį darbą trukdo materlallf veiklą mirusių sielų. Geriau bus nio suinteresuotumo nebuvimas. [o jau prieš metus laiko. 1 mažiau narių, bet darbas bus koky- Ateityje reikia prašyti rektoratą . .kad per 10 SMD gyvavi- 5 blškesnls. O tam artimiausiu laiku skirti daugiau kelialapių SMD nametų dar nepasirodė nei 5 reikalinga sutvarkyti SMD narių do- rlams į kitus universitetus, skirti pas „Studentų mokslinių | kumentaciją. Reikia paruošti narių daugiau lėšų moksliniams darbams, M rinkinys”. i apskaitos ir darbo korteles, kad pa- skaitomiems konferencijose, net bū.kad paskutinės SMD | gal jas Taryba žinotų, kokiame sto- relių susirinkimuose, premijuoti. fakulteto, moks- Reikalinga artimiausiu metu reguferencljos programa buvo I vyje yra to ar okito v, r n n ViaV kiek irir bnUo kokie Haris! liariai nradAti pradėti leisti leisti universiteto universiteto stustu bllnta studentams paskutinę jk llnio būrelio darbas, darbai ruošiami, klek kiekvienu mo- dentų mokslinių darbų rinkinius. nien. mcmichu Iferencijos dieną ir valan- 5> darnai | mentu yra jų paruošta. Tuo mes išKęst. BALEVICIUS J, vengsime „mokslo viršūnių” štur-
PRIEŠ SIAURĄ LYRIKOS SUPRATIMĄ jiniu metu jaunieji poetai R dainuoti apie savo jausIPergyvenimus, t. y. metėsi į pdlnamą „asmeninę lyriką", praėjo tie laikai, kada iš ellėrelkalavo vien aktualumo ir Mos. „Asmeninė” lyrika ptl Jausmus ir panašiai. Visa pa, panašu į tiesą. Bet lr iš Įinės" lyrikos mes turime telllkalautl didelio etinio ir mejurtlngumo. Juk taurinti — pėdinti, kelti žmogų, veikti Jį 10 grožio turinys visada sąlyF visuomeninio idealo. VadlF kokia lyrika (ir „asmeninė") Ijneninlo turinio. Ir dėl to |Įme ir turime atskirti kas lyIjaldru, sveika, nuo to, kas ■tina ir_ žalinga. Jeigu taip |1 Poeziją, labai mažai kuo galusižavėtl „Taryb. Studente" ■'■23) paskelbta lyrika. Dvajj^ergls, šaltumas lr net mig leli atskirom Išimtimis, jau l5t apie meninį silpnumą — E^arakterlngi tie eilėraščiai. Anykštletls „suka ■ / galvą”, neturėdamas ką ■ ’Ple savo praeitį, nes Ji lyg ■'nuplaukė — „Dingo mel■ sios gaisrai", ir jam neraKni ra' Jaunas poetas atrodo ■ ■‘Ibio sulamdytas seniokas.
J. Lazauskas visą savo jaunystę ir liko poetui „ilgos dienos, jų žings palygina su „praėjusia naktimi' (nes nių aidas ir vardai", be to, dar „ne jam teko piemenauti!). „Visa širdimi žinia skaudi” ir beprasmis ilgesys. klausau naujo ryto ūžimo" — rašo Ir nieko daugiau? Gal būt poetinis jis „Prisipažinime", tikėdamas, kad sumanymas vertas dėmesio: draugai jo daina „Nors nestipri, bet tvirto pradingsta „kaip tie varpeliai klalgimimo!” Sis, kad lr pavargusiai, daus gyvenimo kely"; bet kam toks miglotas neaiškumas? Veltui ieško bet vis dar kruta į priekį. J. Volungevičius prabyla labiau tum čia bent pėdsako tos neramios polėkio, Jėgos, troškimų. subrendusiu žodžiu. Bet apie ką? Jaunystės, Net šauskmo ir to čia nėra. Viskas „Nubėgusi jaunystė. .. — žiauri gy neaišku, spalvos, viską „užkloja venimo tiesa". Poetas norėtų dar dulkės" be Nesinorėtų tikėti, kad tai kartą „paleist vadžias Jaunystei ne viskas, ką gali pasakyti Alg. Samužabotai”, ir tada jis ..iš naujo dirbtų lionls. Gal nevertėtų apie tai lr ra lr kovotų". Toliau poetas išreiškia šyti, be reikalo karščiuotis. Juk tos mintį: , eilės niekam nieko blogo nedaro ir Ir nelaimingas tas, kuris negali daryti. Tikriausiai niekas dėl suklumpa jų labai nepergyvens, nesipiktins. Po Jam skirta gyvenimo Tad kam juos puldinėti? Tegul sau našta! dainuoja, tegul raminasi! Juo labiau, Klystate, Jeigu manote, kad tai kad „Tarybiniam Studente" atspaus panašu į klebono pamokslą, raginan dinta ir vykusių, tikrai poetiškų eilė tį paklusniai nešti gyvenimo kryžių. raščiu kaip pav. J. Jakšto „Mėnesie poetas čia nepretenduoja į šaltą mo- nas naktį" („Taryb. Stud.” Nr 20) rallzuotoją; Jis tik užjaučia tuos ku kur Jaunam poetui pasisekė išsitiesti rie „parkrinta »yvenlm“Lpom^ Tas visu ūgiu ir duot pajust jaudinantį Iš kur toks dviprasmiškumas? Tas mįslingai pamokantis tonas? Kas gi naktMlegtl°slėnlai, lygios lygumėlės, tai per apmąstymai apie gyvenimą, Tik rugiuos dar šūkauja atrodo, tokį liūdną ir beprasmį. Jei griežlė. .. autorius neranda nieko kito paša y , Bet reikalas tas, kad kai kurie mūsų draugai sstudentai Hl’vadK'ja“ « S». dar beslmlkciną labai alauMiglotumo Pav1yfdžlįį.11PghLabtas rai prieštaringai supranta „asmenižlfkėu^fi2 ~ <W» dr^uga1, ne'‘lyrlką-Jiems atrOd°’
tai lankėsi bibliotekoje, perlodinlals leidi sis universitete, kur su apžiūrėjo senųjų rank niais. Urugvajaus liet, sipažins su Gamtos bei raščių ir spaudinių sa spaudos biblioteka kaip Medicinos fakultetais. les, susipažino su senųjų tik lr neturi. Dabar uni lietuviškų knygų rinki versitetas gaus Urugva Nuotraukose: svečiai niais, su revoliucine jaus Lietuvių Centro studentų bendrabutyje spauda. Valdybos leidinį „Drau Čiurlionio gatvėje. Profesorių skaitykloje gas”, o ten bus siunčia ekskursantai susipažino mas Universiteto leldlJ. ŠARŪNAS
Taip toliau neturi būti Šiomis dienomis įvyko Istorijos-fi pildomas įpareigojimas, neįskaitant į lologijos fakulteto SMD ataskaitinis- krūvį ar atleidžiant nuo kitų visuo rinkiminis susirinkimas. Iš dviejų meninių pareigų. Universiteto SMD šimtų specialiais pakvietimais kvies Taryba taip pat Iki šiol formaliai tų žmonių atvyko vos 42 (dalis Jų vadovavo fakultetų SMD darbui, ne nepriklauso SMD). Susirinkimas šiais visados žinodama, kas vyksta tame metais vis dėlto įvyko. Palyginus su ar kitame fakultete. Vietoje dalyki ankstyvesniais metais, kada reikėjo nės paramos ir patyrimo jie dažniau susirinkti po 2—3 kartus, tai Jau siai pasitenkindavo Istorijos-filologi šiokia tokia pažanga. jos fakulteto SMD kritikavimu. ParKaip •_ .paaiškėjo ■; -iš ataskaitinio ___ rpra-> __ aiškėjo taip pat, kad universitete Iki nešimo ir pasisakymų, mokslinis dar šiol dar neatsisakyta žalingos masiš bas fakultete vis dar neįeina į reikia kumo sąvokos organizuojant SMD mas vėžes. Būreliai prie daugumos darbą. Reikia aiškinti studentams katedrų yra formalūs, studentų masė apie SMD naudą lr uždavinius lr pa nieko nežino, kad SMD aplamai eg rodyti Jos darbo rezultatus, o ne for zistuoja šiame fakultete. maliai juos įtraukti į tą ar kitą bū Paaiškėjo ir dauguma priežasčių, relį. kodėl SMD blogai dirbo. Studentai Susirinkime Išrinkta nauja fakul perkrauti paskaitomis, dažnai kvie teto SMD taryba lr priimta gana pla čiami dalyvauti lr saviveikloje, lr ti rezoliucija. Apie vieną Jos punktą sporte, lr visuomeniniame darbe. Ka reiktų rimtai pagalvoti viso universi da gi čia užsllmlnėsl mokslinlu-tlria- teto mastu. Seniai pribrendo reikalas muoju darbu! Jei ir atsiranda keletas organizuoti studentų žurnalą ar kito pasišventėliu, tai jų atliktas darbas, tipo perlodlnj leidinį, kuriame visi Išskyrus gal tik lietuvių kalbos Ir geriausieji studentų moksliniai dar dialektologijos mokslinius būrelius, bai būtų nedelsiant Išspausdinti. O niekur nėra realizuojamas. Mokslinės kol šie darbai gulės katedrų spintose konferencijos organizuojamos blogai, — studentą sunkiai priviliosi prie vyksta formaliai, neįdomiai. Paga mokslinio darbo. liau lr dėstytojams — būrelių vado vams, šis darbas primetamas kaip paA. Lukša *^*^*^*^*^%^*^ kas asmeniška, Intymu, tai ir lyriš ka. Jie daugiau ar mažiau linkę sek ti mūsų buržuazinių laikų poetais, kurie dainavo „asmeninius" Jausmus (J. Kossu-Aleksandravičius, A. Miš kinis, pirmieji S. Nėries eilėraščiai ir t. t.). Nesuprasdami nei Jų blaš kymosi, nei Jų beviltiškų dairių, kad lr sukeliančių rezignaciją, pagimdytą tų laikų beperspektyvaus gyvenimo lr kraštutinio individualizmo, mūsų jaunieji draugai, atrodo, įsikalė į galvą, kad Jei lyrika, tai būtinai — prabėgusi Jaunystė, vakaras, abs traktus ilgesys, neramumas, po to — daugtaškis. Jie nori atskirti lyriką nuo aktualaus skambėjimo, suvest ją į kamerines, abstrakčias temas. Jie kalba ple „asmeninę" lyriką, neno rėdami suprasti, kad Jos prigimtis — visuomenė, lr tiktai vieni poetai dai nuoja visuomenei svetimus lr nerei kalingus savo „jausmelius", o kiti stengiasi įsiklausyti į laiko eismą, ir per savo subjektyvlnį sielos virpė jimą atkurti laiko muziką. Lyrika yra ne vien poeto asmeniškų jausmų
išraiška, bet tam tikros grupės, ku riai jis atstovauja, arba visos visuo menės gyvenimo išraiška. Minėti eilėraščiai ir Į juos panaši kūryba rodo jų autorių siaurą „gim nazistišką" lyrikos supratimą. Šitoks lyrikos supratimas, išugdytas gal dar mokykloje, uždeda antspaudą ant Jų pasaulėjautai, nenorom stumia Į abs trakcijas, nepergyventų jausmų dai navimą, į vyraujančios mados pamėg džiojimą. Iš čia ir prasideda tas ne pabaigiamas įgrisusių motyvų karto jimas. Taip žiūrint į poeziją užsida roma siaurame temų rate, atitrūksta ma nuo visuomeninio gyvenimo. Baigiant norėtųsi priminti, kadtos pastabos nebūtų priimtos už vi sapusišką čia paliestą autorių kūry bos charakteristiką: mes palietėme juos tik tiek, klek Jie pasireiškė mi nėtuose eilėraščiuose. Norisi tikėtis, kad tos pastabos neišgąsdins tų, ku riems rūpi tikrai sveika, žadinanti * ir taurinanti žmogų poezija.
R. Pakalniškis
INDŲ STUDENTO DIENA
Aktyvinti ateistinę propagandą Religinių prietarų nu- venlmo klausimus, rei- V. Kapsuko antireliginės galėjimas — sunkus ir kia jį pratinti abejoti, propagandos vedimo būsudėtlngas procesas, o ne tikėti. Kritiškas re- das. Jis labai jautrus Mūsų Jaunimas, kartais Ilginių vertybių perver- dirbančiųjų religiniams ir studentai savo vaikys- tinimas, o ne aklas tlkė- jausmams ir stengiasi tės metais buvo auklėja- jlmas gali sukurti tikrai niekur Jų neužgauti, ml religinės moralės, tvirtus, teisingus, gyve- Būtų labai gerai, Jei į ,,dievobaimingumo” nimiškus, o ne atltrūku- būrelio susirinkimus, dvasloje. šitie Jaunystės sius nuo gyvenimo tlk- kurie įvyks š. m. lapkri įspūdžlal neretai labai rovės, įsitikinimus, čio 28 Ir gruodžio 19 stipriai įsirėžia į Jaunuo Universitete, prie Fi dienomis, atvyktų gali lio sąmonę, todėl ateiz losofijos katedros Jau mai dldąsnls studentų mo propaganda turi pa antri metai veikla ateiz lonu, Jei į susirinkimus dėti atsikratyti religinių mo mokslinis būrelis. ateitų kaip tik tie drau prietarų vergovės. Jei Praėjusiais mokslo me gai, kurie tiki. Draugiš naudoti pliko administra tais stud. Repšys šiame kos bendros diskusijos vimo prlemones, krltl- būrelyje paruošė ir skai padėtų ieškoti ir rasti suslrlnklmuose, tė darbą apie S. Daukan tiesą. Juk neveltui Ir kuotl piešti karikatūras tų to antlklerlkallnes pažiū „Tiesa” pradėjo diskusi žmonių, kurie praktikuo ras. šiais metais, rudens ją religiniais klausimais. ja religines apeigas, tai semestro bėgyje, būrely Šie klausimai yra svar šitokios priemonės duos je numatyta paruošti du būs ir reikšmingi, ypač mažiausią efektą. Toksai pranešimus: vieną apie studentiškam jaunimui, „auklėjimas” gali veikti V. Mlckevlčiaus-Kąpsumetais for valią, o ne religinius įsi ko ateistines ir antireli studijavimo savo pasautikinimus, nes religija gines pažiūras, ir antrą muojančlam veikla per žmonių jaus — apie idealizmo ir lėžiūrą. mus, gi jausmai dėl vyk- materializmo kovą bur- Norintieji dirbti būdomos prievartos neiš- žuazlnėje Lietuvoje žmo- relyje, ras palankias są venglamai iššaukia pasl- gaus kilmės '..1 __ 1___ lygas darbui. Aktyvūs klausimu. priešinimą, prleštaravi- § g[į darbą ruošia Gamtos būrelio nariai gali būti mą. Toks kritikuojamas, m fakulteto V k. stud. rekomenduojami į Moks išjuokiamas žmogus daž- Balevičlus. Aš; pasirin- linių Ir politinių žinių nlausla slepia savo reli- ^au y Kapsuko ateistl- skleidimo draugijos na ginlus įsitikinimus, slap- nes pažiūras. Mane labai cius. Būrelio vadovas, ta lanko religines apei- domina, kokiu keliu for- filosofijos katedros doc. gas ir netgi didžiuojasi rnavosi V. Kapsuko pa drg. Zaksas padeda už savo įsitikinimų stipru- žiūros. Juk savo jaunys- tikrinti mokslinį vadova mu ir pastovumu. To- t$je jis buvo įstojęs į vimą rašant darbus. Ga kiam žmogui retai kyla kunigų seminariją ir bu- lima net pasirinkti diplo abejonės, ar šitos jo pa- go ginai religingas. Aš minių darbų temas ateiz žiūros, šitie įsitikinimai ieškau medžiagos, at- mo klausimais. Lieka tik palinkėti bū yra teisingi. spindinčios V. Kapsuko Norint padėti Jaunuo- sielos lūžį, kuris padėjo reliui sėkmingo darbo, priklausys nuo M ISsiv.duou 1S rellgl- j™, "“SS kuris pasaulėžiūros ir tapti skaitlingo studentų da nlų pažiūrų nelaisvės, šio būrelio materialistu lyvavimo reikia jį mokyti nepa- nuosekliu darbe. liaujamai galvoti, ieško- Ir aistringu revoliuclotl atsakymo į visus gy- nlerlumi. įdomus yra ir V. SMELSTORIUS
SKAITYKLA - NE SMULKMENA Teisės fakulteto studentai, sužino ję, Jog fakulteto skaityklą ruošia masi iškelti iš fakulteto į mažesnes patalpas, reiškia nepasitenkinimą. Savarankiškam studentų darbui fa kultete esanti skaitykla daug pade da. Čia studentai susipažįsta su rei kiama literatūra, kurios kitose skai tyklose nėra. Mokslo metų eigoje, o ypač sesijos metu skaityklos patal pose negalima rasti laisvos vietos, tuo tarpu patalpų sumažinimas ap-
sunkins studentų pasiruošimą egza minams, trukdys savarankiškai dirb ti. Mažesnėse patalpose nebus gali ma praplėsti knygų fondą, kas mūsų fakultetui būtinai reikalinga. Todėl mūsų fakulteto studentai pageidauja, kad fakulteto skaitykla paliktų toje pačioje vietoje ir būtų geriau aprūpinta literatūra, invento riumi. Stud. BERNATONIS Teisės m. fak. IV k.
Studento gyvenimas Indijoje pra sideda 6 valandą ryto ir baigiasi 10 vakaro. Jis ir taip Jau panašus į skeletą, todėl į nieką neatsižvelgda mas įsigudrina miegoti paroje 8 va landas. Studentas-praktlkantas tuoj po rytinės' mankštos ir pusryčių eina į užsiėmimus su savo mokiniais. Vyks ta ten Jis paprastai tramvajumi, kar tais autobusu, o dažnokai ir pėsčias. Grįžęs 2 valandas mokosi, po to studentų name geria arbatą, kartu nežvelgdamas laikraščius. Oflclantas atneša trečią — to vienintėlio alkio malšintojo ir energijos šaltinio — arbatos puoduką. Ir kada skam butis pašaukia pietų, studentas į sa vo skrandžio kvietimą reaguoja su tokiu veržlumu, su kokiu praeina ir patys pietūs. Tramvajuje Iš naujo žurnalo ar studentiško laikraščio jis susipažįsta su dienos įvykiais. Atvykęs į Uni versitetą jis arba įsijungia į disku siją apie paskutinius Neru ar Chruš čiovo žingsnius, padarytus vardan taikos sustiprinimo ir socialistinės visuomenės vystymo, arba su šypse na sveikina savo pažįstamą. Dažnai diskusija nutraukiama kokios nors prasidėjusios paskaitos apie Kuricharą, Klnsę arba Kitse. Po to ji vėl $
Iš Lenkijos rašo
MANO BRANGIEJI!
Norėčiau su kuo nors iš Jūsų susirašinėti. Varšuvos universitete studlx juoju lenkų kalbą ir literatūrą. X Turiu 19 metų. Ypač domluo>) siu dabartine literatūra, fllz mals, filosofija, šiais metais () dalyvavau kelionėje po Pietų A Europą. Iš ten turiu parsiveA žęs daug įdomios medžiagos, A nuotraukų. Labai būčiau dėA klngas už informaciją apie A kultūrinį ir literatūrinį gyveA nimą Lietuvoje, apie lenkų () tautybės studentų gyvenimą C> Vilniuje, apie tautybių santykius. Labai norėčiau aplankyti 0 Vilnių, o taip pat priimti ką V nors su atsakomuoju vizitu ? Varšuvoje, Gal būt, pas Jus v leidžiamas laikraštis lenkišQ kai, o gal būt ir studentų ? laikraštis. Turiu prisipažinti, k kad mes apie Jus bevelk nieko < nežinome. \ Jus nuoširdžiai sveikinu ir 1 laukiu atsakymo. < AndrzeJ RUDNICKI \ Mano adresas: X Warszawa, Kickiego 9.
$
a a
Naujas žurnalas Neseniai trečio kurso lietuvių kj bos ir literatūros specialybės plrri nė komjaunimo organizacija išleij žurnalą „Atžalynas”, kurio redak rluml išrinktas stud. T. Venclovai Pirmajame žurnalo numeryje 1 spausdintas Adomaitytės straipsl „Kultūros paminklus reikia saugoj Ed. Krakausko apybraiža iš plėšj nlų žemių „Buvo ir toks atsita mas”, gana įdomiai užmanyl Vyt. Kutkevlčlaus apsakymas „gi nio svirtis”, jaunųjų poetų eilėj člai ir kita. žurnalas neblogai apipavidalinti Šį leidinėlį su įdomumu paskali kiekvienas studentas. Reikia tlkė| kad lituanistai savo žurnaliuką al tyje leis, kaip ir žadama, regulial kiekvieną mėnesį.
būna atnaujinama. Apie antrą valan dą studentas turi šiek tiek laisvo laiko, kad galėtų kavinėj paplepėti su kuriuo nors busimuoju Rablndranatu Tagoru. Ir tada, kai moks lingasis studentas vis labiau grlmsta į diskusiją, Jaunasis Kupidonas nu kreipia strėlę į čia pat sėdinčią šian dieninę Ellzabetą Barret. Ji gniaužo kraštelį savo turtingo, išpuošto sari, o Jam ant kaktos pasirodo prakalto lašeliai, nors Jis stovi po ūžiančiu ventiliatoriumi. Pokalbis, apsistoja ..... - patpr tai apie tik ką išleistą filmą „i atei Pančalll", ♦=>' tal ’nakrvnsta pakrypsta 1į Daskutlnl paskutinį Rodeno Podesto paveikslą. Jei mūsų studentas visuomenininkas, turi daug reikalų studentų sąjungos pa state. Ir iki profesorius eis į audi toriją, studentas suspės apšniukštlnėtl studentų valgyklą, užrašyti vie K. VAIČIULĮ! ną ar du studentus į studentų sana toriją ir išspręsti kokį nors svarbų klausimą su kitais sąjungos valdybos nariais. , „ Aš įsipareigoju. Kai tik nuskamba skambutis, jis galvotrūkčiais išbėga į pievelę prie šais pastatą ir grįžta pritvirtinęs ke letą plakatų, kritikuojančių perne lyg minkštą vyriausybės politiką Goa klausimu. Sekančios užsiėmimų valandos pašvęstos meno klausimų studijavimui; po šio klausimo ap svarstymo jis kalba studentų mitin < ge apie mokslinį lavinimąsi. Paskui jis dalyvauja neilgai trun j* v kančiuose kalbos ar teisės užsiėmi Ii/ muose ir tuojau pat skuba į bibliote Ai j ką, išsidėsčiusią viršutiniame aukš Į- ’ t te. Po dviejų įtempto darbo valandų prie knygų jis vyksta namo, išnau f , dodamas darbui net kelionės laiką tramvajumi. Studentas pakankamai ii išvargęs, bet pokalbiai, vykstą tram vajuje apie Marksą ir Gandi, užima visas Jo mintis. Ir nors akys jau Kur, kas ir ką besiūlys merkiasi, mintis lėtėja. Jis save rami Jis pirmas trapt ant Ao na tuo, kad tuojau po vakarienės jo Na, kas gi man čia? Ni laukia nepertraukiamas miegas. Aš įsipareigoju. .. Bet net labiausiai užimti studen tai, jų tarpe ir mūsų draugai, turi krosą laisvalaikius. Niekas nenustebs pa- Suruost jaunimo _ matęs jį vaikščiojantį paskaitų metu. Pasiūlo atsistojęs Jis vaikštinėja dėl to, kad išbandy- Sunku bus? Man tai šposai — tų laimę arba žaidimuose, arba mel- Aš įsipareigoju. Įėję su besimokančia kartu su juo Organizuot koncertą? Juodaplauke Karabl. Paskui juos Aš pats cimbolais groju\ mato kino teatre „Metro” arba se Man nebe pirmas kartui name parke prie Gango upės. Jis Jis vėl įsipareigoja. žavisi jos šukuosena, įsmeigta į plau kus jazmino šakele, jos išlenktais an takiais, besitęsiančiais į kaktoje esan- Spektaklio aptarimą člą mėnulio formos dėmelę. Jis ne- Profbiuras užplanuoja; atsitraukdamas žiūri į ją, atsikvepia Jis — recenzuoti imas su palengvėjimu ir po to įspaudžia Vėl įsipareigoja... į ružavą savo draugės žanduką ra Ir taip, ir taip be gali minantį pabučiavimą. Priversdamas žavėtis, SENAT CHALDAR Liežuvėliu jis mala, Darbai gi — nė iš vi
vs?
Ii
Tad ar ne laikas būtų Pietaujame „Kolevo” restorane, Pasiųst velniop iš vis tą 1. PER SUOMIJĄ IR ŠVEDIJĄ kurio vidus įrengtas pagal suomio Nedakeptą truputį Leningrade „Inturlsto” atstovas valstiečio pirkios pavyzdį. Švediškas Šiaudinį aktyvistą. mus labai nudžiugino. Girdi, keliau stalas. Kažkaip tirta rankos nešant dami į Norvegiją, turėsime progos sau valgius, o ypač, kai žiūri aukšta Ed. VA1TK] susipažinti su Helsinkiu ir stabtelslR. KASAUSKAS ūgės gražios oflclantės, tautiškai ap me Stokholme. Kas gi tokiomis nau .. Padarysi ką ne taip, * Suomis Išsiėmė iš kišenės didelio naujų namų kvartalus, olimpinį sta sirengusios. jienomis nesidžiaugs! neduok tu dieve, negražu... Jau nuo pat Vyborgo mes neatsi formato, storą laikraštį „Helsinkio dioną, oranžeriją ir kitas įdomias — Draugai, lošimo mašiną radau! traukėme nuo langų, belaukdami žinios”. Jis 28 puslapių. Tačiau jam vietas. „KEPURINE" PROZOJE Diena saulėta, bet ore jauti žvar — pasakė vienas mūsų po pietų. Suomijos. Dar vagone tarybinis pa perskaityti nedaug užtruksi — pus Ant sienos įtaisyta skardinė dėžė. sienio karininkas mums grąžino už- lapius daugiausia užpildo reklama. bų šiaurės kvėpavimą. Akinamai — Sekmadieniais dar storesnį iš blizga įlankos vandenys, kurie įsi Jei pataikai gerai įmesti — išloši. ☆ vlzuotus užsienio pasus, traukinys Sukišau -ir — aš terpia į miesto kvartalus. Tolumoje, Bet — daugiau —o—- praloši. «-------- --------sustojo prie kontrolinio punkto. Lai eina, — paaiškino suomis. Bet kaina —i 25 markės. Netolie už raibuliuojančių vandenų, kaip pil- ten paskutines savo markes ir nusl— Kur bėgi, ar krosan ren; mingos kelionės, draugai! — sako pasieniečiai, išlipdami. O už neut se esančiame kioskelyje — žurnalų kas dūmelis matyti Estijos krantas. vylęs įlipau į autobusą. Atvažiavome į aerodromą. Čia jau — Ne. Skubu į siuvyklą, raliosios juostos iš bokštelio pilkas kainos net virš 80 markių. Pasiro Įlankos pakraščiais — Ištisos flotillsuomių kareivis moja vėliavėle — do, suomišką markė ne taip jau di jos motorlaivių. Helsinkiečiai iš mūsų laukė suomių lėktuvas „Fln- > viena dama siuva paltą iš pasijudinkite. Pavarome laikrodžius delės vertės. Čia daug kartų vykusi miesto valdžios nuomoja prieplau n>alr.š Susėdome į vietas. Tie, kas tės", gal man kepurei paliksi valanda atgal. . , Sunku aprašyti tą infliacija. Smulkesnis už markę pi kas Jiems laikyti. Naktimis gatvėse skraido pirmą kartą, apžiūrinėjo Jausmą, kurį išgyveni, palikdamas Tė niginis vienetas peni nebevartojamas stovi daug mašinų — jų savininkai maišelius, įdėtus kėdžių atlošose. ☆ neturi kur laikyti. O įlankos pakran Sako, kelyje yra oro duobių Ir gali vynę ir keliaudamas į svečius, nepa visai. motoras, lėkStotelės viduje — prisigrūdę dar tėse daugybė laukinių ančių. Jos praversti. . . . Sukaukia žįstamas šalis. Degi nekantrumu, su . . . ----- — — Tas draugas Jau trečia sijaudinęs nerimauji ir*lauki naujų, bininkų, laukiančių algų. Bandome tokios jaukios, kad vos ne už uode kviamp t staijtą ir P^engva pietų nevalgo. Matosi, arba ji gos gali nučiupti. su jais kalbėtis, bet nei vokiškai, nei kylame. Apačioje miestas, uolos, paha fr> kfšpnėnepaprastų dalykų. . . O kelionė į J S6rga' Landau po knygynus: šalia gerų mažu darosi neaiškūs, miškas apslŠiaurės šalis mane ypač džiugino, angliškai, nei rusiškai niekas nemo nes Jos nuo pat vaikystės mane bai ka. Visi darbininkai prisisegę prie knygų — daug geltonosios literatū traukia mėlynu rūku. Apačioje mė — Ką tu! Jis sveikas kaip] siai traukė, aš mėgau apie jas daug diržo suomiškus peilius — pukko. ros. Knygos leidžiamos gražiai. De lynos girios ir ežerai, ežerai. Rodos, kas. Tikriausiai kepuraitei tauri Aš paprašiau vieną suomį parodyti tektyvinių romanų viršeliai —- rė kad jie skverbte skverbiasi, rėžiasi skaityti. Suomija tokia — kokią tikėjausi tą peilį ir Jis noriai, šypsodamasis jį kiantys, šiurpūs. Vaikštau ir sielvar į miškų ir granito masyvus, siekia ☆ rasti. Pilkos, grubiai Iškapotos uo man Ištiesė. Tai pasirodė paprastas tauju — ką gi aš nupirksiu už savo vienas kito ilgomis plonomis atšalos, apaugusios samanomis ir egly medkotls peilis, tokiu mūsų šeimi tris šimtus markių, jei cigarečių po- i!?“?.'. .”1 . - Draugai, neturiu kepant vingiai. Savo pilku paviršiumi nais, kurie be galo ir be krašto tę ninkės kaimuose raiko duoną. Kokį kelio kaina 150 m. .. Suomiai, kaip jau minėjau, žmo granitinei Suomijai suteikia 1 ; o taipogi ir pinigų jai įsigyt siasi į pilkai melsvas tolumas, švi turi žmogus, tokį nešioja, svarbiau užtat gerą idėją žinau. nės labai malonūs ir paslaugūs. Kal daugiau rūstumo ir rimties. .. niniai ežerai. . . Ežerų — begalės. sia, kad paprotį išsaugo. . . — Kokią? Vakare atvažiavome į Helsinkį. buosi angliškai. Iš pradžių man ne Nepravažiuos kartais traukinys nė Pagaliau apačioje rusva s, J — T va Šve, - Jel mūsų galvos vlenod kilometro — ežeras, kartais ir gele Pirmą kartą gyvenime aš pamačiau taip jau gerai sekėsi, tuo labiau, kad dlia S etai llbr ? ke,P"«lt'll<’el žinkelio pylimas per jį supiltas. didelį kapitalistinį miestą su jo mo nepriimtina ir žalinga. Jeigu taip da atgal. Stokholme nutūpėme. Rei — kalnuos tik po 15 rublių. derniškais pastatais, mirgančiomis ~ kainuos mano pašnekovai ne ką geriau už kia pasakyti, 1’ <; ciTL.77*' Uolose, tarp miškelių raudoni namu ~__ _ ___7. _____ ________ kai, maži, tartum žaisliukai. Baltos reklamomis, su jo tempais; Mus pa mane moka. Bet vėliau'įpratau, pra- aerouostus sulekia vos ne viso pa jų stogų briaunos ir baltos langinės, sitlko suomių turistinės firmos atsto drįsau, išsitraukęs iš kišenės „zubrl- saulio lėktuvai. Todėl ir žmonių vivėtomis — siauri rėželiai dirba- vas ir susodino į liuksusinį autobu- jau” žodžius ir keikiau save, kad mos žemės, pievos. Džiūva javų ku- są. Bandžiau stebėti važiuojant, kas universitete nebuvau atidus anelu mums sukėlė indės, apslvllkusios sa TINKLININKŲ SUSITIKIMAI petos, susmeigtos ant baslių. Sako, už lango, bet kur tau! Krautuvių kalbai. vo mes — neturi„„ tautiniais . , rūbais. ----- O - ---Universiteto vyrų ir moteriri kad daug kur darbštus ir atkaklus vitrinos, langai, reklamos, praleMūsų autobusas lekia vėl į cent noit??/ 1-- *------- ’ Y zų’ todėl negalime llplo komandos dalyvauja Vii iii ix 121 n * ų ----** ucgciHllK suomls ant granito prisiveža žemės kiančlos mašinos — visa susiliejo rą. Prie stoties, kur stovl Nacionall- 4X uni- m. stipriausiųjų komandų tu ū išeiti m V™,,i iš♦ aeroporto. Y—___' i Prieinu rle unimi ir ūkininkauja.____________________ I vieną. Važiuojame 90 km per va- nis teatras ir Damlnklaq f rwn-i! . . P rprie Cl suomiai, kuriuos aš iki tol landą greičiu ir tai—melsto centre, Aleksui Kivi, aikštėje daugybė mJ bent balkonaTš^fd^ lr prašausl kurl° nugalėtojas įgis teisę I _ m„ eidz,?!nas' vautl respublikinėse žiemos I vaizdavausi šaltais ir niūriais, pasi- Gali atrodyti neįtikima, bet visos šlnų. Vienam raudoname taksi sėdi rodė labai malonūs. Jau pirmoje sto- mašinos čia taip važinėja, o sankry- moteris ir pardavinėja kažkokius bl- Ii švDsodama O ,??StSlb e/ T atsako nybėse. Jau įvyko pirmieji s J Tai loterija esą galima išloš iii ° UŽJOS stovl didžiu- mal. Po sunkios kovos studentė! telėje prie mūsų priėjo uniformuotas žose beveik nėra reguliuotojų, šofe- lietus. tl automobilį„..^Prisitaikiau3 prie nemėgSk eit S P°llclnlnkas ~ nė tykiu 3:2 nugalėjo Jaunimo s] vagonų meistras ir prašnekino mus riai susitikę vienas kitą mandagiai gido ir paklausiau: P mokyklos auklėtines. rusų kalba. Per pirmąjį pasaulinį praleidžia.. . — Kokie įžymiausi šių dienų šuo- DanmiiP tarndJkSkrldonle nakt*' vyri* komanda rezultatu 3-0 karą jis gyvenęs Peterburge. Sekančią dieną tas pats autobumių rašytojai? rašytojai? žvaifžripi^^noAi61!6811 v ena kIta &alėJ° Pedagoginio Instituto ir — Vaišinkitės suomiškais paplro- sas mus vežiojo po miestą. Mus mių —_O1, Oi, spruksiu į šalį, — apail°Je sumirga žibu- nlmo sporto mokyklos atstovus. sals, — šypsodamasis atidarė dėžu- stebino konstruktyvinės statybos - atsako rėlis^ rė’lisf 6 tę. Paėmiau ploną kaip šiaudas pa- daugiaaukščiai namai, kokių mes neTiesa, gidaiUir Suomijoje ir Nor- Skandinai? Vakarus Jau kitas -rS. Kernai pirosą, bet, suomiui nematant, vėl buvome matę. Apžiūrėjome parla1 °S °r° slstemos lėktuįbrukau į kišenę. Atsiminiau, kad mento rūmus, Aleksandro II, davu- vegijoje nedaug ką gali papasakoti vas d mečlau rūkyti. šio Suomijai autonomiją, paminklą, aple kultūrinį šalies gyvenimą. Redaktorius J. BULOTA (Bus d augiau) Redakcijos adresas: Vilnius, Stuokos-Gucevičiaus g. 3, telef. 2-10-38. Sp^dė Laikraščių ir žurnalų lelcL LV 14528 Užs. Nr. < »P.
Po šiaurės dangumi
a
i
I
/
Valgyklose ir bufetuo
VYT. KASINSKAS Bronė nematė šio baleto, tik gir’ Pačiame Barvalnlų kaimo gale pa Baigiasi paskaitos.. to paruošėjos O. KaraApsakymas dėjo ištrauką per Vilniaus radiją ir, Būreliais traukia studen■ clejūtė, O. Maršalklenė, vieną iš tokių pįrmB sigirdo akordeono muzikos melodija, norisi paminėti bB matė nuotrauką „Jaunimo gretų ” tokia lyriška, nuostabiai vingri, ku tai „Tauro" bendrabučio Tiškūnaitė, E. Siukš- kuris yra CiurlioniB a ☆ žurnale. Danguolė griežė. Bronė įsi’ link. Išvargus per pa-i• A. rioje galėjai girdėti ir upelio čiur-. čiūtė ir kt. Kai kurie O po kiek laiko visi pamatė jos klausė Į puikią valso melodiją ir. skaitąs, gerokai padirbė patiekalai ruošti prade bendrabutyje. Ciutfin lenimą, ir lakštingalos suokimą, ir miestelyj®^ pagaliau linksmą merginos juoką kruopštaus darbo vaisius. Per Nau- staiga kažkas stipriai suspaudė jos jus, kiekvienam norisi dami iš vakaro, o sekan- studentų apie 800 žnioH Y £ uoslus metus apie Ją-rašė rajonlnia- širdį. Kodėl Danguolė, kuri viduri' skaniai pavalgyti, pasi• čią dieną, 13 vai. 30 vena atsisveikinant palydėjusį vaikiną. bufetas čia tėra v< nėje mokykloje buvo vėjavaikė ir be ne laikraštyje, bet tai buvo tik pa O laukuose pats vasaros gražu stiprinti. Gerai paruoš min., atidarius valgyklą, nas. Pereitais meti mas — birželio mėnesio pabaiga. Va ariamieji žodžiai, ir ji, perskaičiusi gabumų muzikoje niekuo nepasižy tus pietus, skaniai paga jie jau paduodami į sta vo Įsteigtas ir antį' karas buvo šiltas, tylus. Iš laukų vo ■alzdelį ir prisiminusi visus sunku- mėjo, šiandien ją taip toli paliko. . . mintus valgius kiekvie lą. šiemet jis kažkodė Tą patį vakarą ji pasakė motinai; nas gauna minėtame juntamas vėjelis nešė stiprų žydin nus, tik karčiai nusišypsojo. Tačiau, be gerųjų val darė. Esantysis gi — Mama, aš penktadienį išvažiuo bendrabutyje esančioje gyklos Praėjo beveik metai, kai Ji dirba čių dobilų ir džiūstančio šieno kvapą darbo pusių, ne tas nepajėgia apta p ju į Vilnių. Visos mokosi, tik aš vie kolūkyje. Bronė, nedidelio ūgio, tamsiomis AR valgykloje. reikia užmiršti, kad čia gyventojų, juo ] Užvakar grįžo iš Vilniaus Dan na su kiaulėmis. . . kasomis, gražiai sudėtomis aplink pasitaiko ir kai kurių kad jame tėra lab. paĮėjus į valgyklos Merginos akyse pasirodė ašaros. galvą, mergina, ėjo palengva, nesku guolė, kuri tada, kartu su ja, išva Dar ir dabar žas produktų pas — Ką gi, važiuok, — nepriešta talpas, kiekvienam iš trūkumų. bėdama. Rasota žolė braukė per basų žiavo laikyti stojamųjų egzaminų. karto krinta Į akis čia dažnai pasitaiko, kad mas. Pagal tai Danguolė įstojo į Tallat-Kelpšos ravo motina. kojų blauzdas, į tarpupirštes įstrig prie maisto išdavimo sta bufel Ir štai dabar šiuo papieviu ji ei vyraujanti pavyzdinga lo susidaro didelė eilė ir kiekviename davo dobilų žiedai. Rankų ir nuga vardo muzikos mokyklą, rašė jai laiš būti karštų valgių tvarka, švara. Lygiomis na namo, gal būt, paskutinį kartą. kus, džiaugėsi gyvenimu sostinėje. iš raumenis maudė nuovargis: netai tik todėl, kad nespė mentas, o čia to vi J Tą patį vakarą, paskubomis užsi Kas bus toliau — ji negalvojo. Ji eilėmis sustatyti baltai jama iš virtuvės paduoti ra. Čia toli gražu judlkai visą dieną tampyti sunkius dengti stalai, tvarkingai kiblr ūs> smulkinti žolę, laiku spėti metusi gėlėtąją perkelinę suknelę, ji troško tik išsiveržti į Vilnių, vaikš paruošto maisto. Išdavė sada galima gautB čioti elektra nuttviekstomis gatvėmis išdėlioti peiliai, šaukštai, jos stovi be darbo, o tos nukūrė pas Danguolę. apšer?-1 pulką kiaulių. kavos, kompoB šakutės daro kiekvienam Danguolė vilkėjo trumpomis ran ir mokytis, . . AĮ^prdeono melodija nutilo, tačiau žmonės eilėje veltui gaiš visuomet yra net » malonų įspūdį. Šiais me Žydinčiuose dobiluose čirškėjo kovėmis gelsvą šilkinę suknelę, kal ji vis /dar skambėjo Bronės ausyse. Jeigu minėtieji p tais valgykloje buvo at ta brangų laiką. Bro'nė dabar jau nebejautė nuo bėdama retkarčiais krestelėdavo pa kurapkos, toli dainavo arklininkai: Iš karto, kada atidaro tai ir pasirodo, liktas kapitalinis remon vargio,^' viską užmiršo, ji laiminga! purusius su pusmetine plaukus, tarsi tas ir įvestos pačioje ap ma valgykla, peiliai, užtenka labai neB Vėjai žvaigždę užpus, veutia piė — vienturtė Kunčiūnų duk- norėdama pasakyti: žiūrėk, kokia aš Medicinos falB tarnavimo sistemoje kai šaukštai, šakutės yra iš liui. Sodų žiedą nuplėš. . . mus, gi jgerai prisimena tėvo žodžius graži. dėlioti ant stalų. Paval esantis bufetas ir<B F kurios naujovės. Pir Bus vestuvės, vai bus, Ant skoningai padengtos lovos domos tus jai prieš kokius aštuonemiau maistas buvo išduo gius vieniems, jie neša privalumais negalB. • Ir armonika grieš. gulėjo žvilgantis akordeonas. venglametus: damas prie kelių atski mi plauti, ir dažnai bū girti. Laikas cbi ųtu — Tavo? — paklausė ji. — Tai priešini Paūgėk. Užkurį užimsiu. Mudu ištaisyti minėt rų langelių ir tai atlik na taip, kad užmirštama tik Šią dainą, kuriai muziką sukūrė mą. Toatina senstame, o užvado rei- tu čia grojai? juos atnešti. Lankyto kumus, bet ir pa davo viena padavėja. septynmetės mokyklos — Tėtė nupirko. Gimimo dienos kolūkio lšjuokia jams patiems tenka eiti apie valgyklos įst muzikos mokytojas, ji labiausiai my Todėl dažnai susidaryda jų ieškoti, o neradus, kuri čia yra būtin niausią., visa susiklojo kitaip .Prasidė- proga. vo didelės eilės, spūstis. lėjo. Rajoniniame festivalyje ją net — Vilniuje? ginirkalbos apie kolektyvus, Susirašė laukti, kol kas teiksis pa reikalinga. tris skykius teko kartoti. O kiek plo Dabar maisto išdavimas duoti. Panašiai būna ir — Ne, čia turguje. trbarvalniškiai, o miestelyje pradėjo Visiškai panaši, atliekamas vadinamu — Vaje, ir nežinojau! — nusiste jimų buvo! ■' veikti vidurinė mokykla. Rudenį su duona, nes ne visuo tis yra ir kituose! „konvejeriniu būdu ” . Salta rasa degino kojas ir ji, niū Kunčiūnas nuvežė Bronę į miestelį bėjo Bronė. met jos randama ant tuose. Tik vieninfl Draugės įsišnekėjo . niuodama dainos posmą, pasišokinė Aptarnaujančiame sąsta stalo kiek reikiant. Nere Centriniuose uniJ .ir apgyvendino pas gimines. te vietoj vienos padavė — Ech, Brone, Vilnius tai ne Bar- dama nustriksėjo. Greitai, oi, greitai bėgo mokslo ją reikia medžioti nuo to rūmuose esą] jos dirba 3—4, ir kiek tai Troboje girdėjosi šneka. kitų stalų. bufete galima gaufl metai, vieną pavasarį keitė kitas. vainiai su liepomis. Kiek kinoteatrų, viena išduoda atskirą opera, baletas, parkai, dramos teat — Ilgai laukiau, Brone, — pasi Bronė kopė iš klasės į klasę. Apie šiuos, kad ir ne tos kavos, kompotl patiekalą. Pvz., viena ras, Valakumpių pliažas! tiko ją nebejaunas, seniai skusta Ne visuose bufl Praėjo daug neišdilstančių įspū išduoda sriubą, kita — didelius, trūkumus turi ir ne Danguolė pasakojo apie viską pla barzda kolūkio pirmininkas. visada galini pagalvoti ir nedelsiant džių palikęs abiturientų atsisveikini čiai, žuvį, trečia — kompotą ir Bronės akyse visa mirgėjo — Kodėl? — paklausė ji. — Ga ti sviesto, ir svarbi juos ištaisyti valgyklos mo su mokykla vakaras. Ir tėvas vėl tarsi miražas. ir pan. Tai žymiai pa lėjote į fermą užeiti. darbuotojai. Reikia siek kaip taisyklė, kiell vežė Bronę — tik šį kartą į gele spartina aptarnavimą, Bronyte, kad tu žinotum, ko — Nepakeliui. Rytoj bus rajono ti, kad studentų valgyk me bufete paprasti žinkelio stotį. Mergina pasiryžo stu kie—pas mus šokiai! Salėje parke gyvulininkystės darbuotojų pasitari padeda sutaupyti dau loje visados būtų pigu, tik brangiausių I dijuoti universitete lietuvių kalbą ir tas — tikras ledas! Savo orkestrą mas. Kvietimą atnešiau. Tau kalbėti giau laiko. skanu ir tvarkinga. Be prekės. Bufetų 11 literatūrą. turime. Ir berniukai šaunūs, pasuks, reiksią. . . Kalbant apie valgyk to, laikas būtų pagalvoti se galima rasti brL Iš pradžių Bronei sunku buvo su tai net svaigsti. Nueiname ir į dailę. — Nėra kuo girtis. Kiaulės žvie lą, nereikia pamiršti ir ir apie antro maisto iš šių konservų, salH ta. sirasti net reikiamą auditoriją. Ji — Nežinai? — šyptelėjo Danguo gia, o Anupras dar į malūną neišsi- gero darbo tų, kurių mes davimo stalo įsteigimą. dešros (ir tos ne Įsą paslapčiomis savo melsvomis akimis lė. — Taip vadiname Dailės institu ruošė, — piktai mostelėjo nusirišta nematome, kurie dirba Tuo atveju aptarnavimas Pavyzdžiui, buH fde sekdavo kitas drauges, kurios atei tą. Tik dailininkai labai jau keisti skarele mergina. po mūsų kojomis. Tai dar labiau pagerėtų, bū daugiausia matot® jer davo su šlamančiomis šilkais motino žmonės #— vis augina gaurus, lyg . . . Rajono kultūros namų salė virtuvės darbininkės. tų sutaupoma dar dau dainius, kurie ki is mis ar solidžiai apsirengusiais tėvu kaimo seniai. buvo pilnutėlė kolūkiečių. Darbas čia verda nuo giau laiko... 37—40 rb. kilos kais. Jos linksmai krykštavo, juokė Gėlės, raudonu šilku padengtas Abi merginos nusijuokė. pat ankstyvo Tyto iki vė Prie tos pačios maiti dešrą po 25—30] si, nes jomis rūpinosi jų augintojai. Danguolė ūmai pažvelgė į suskir stalas, ūžianti salė. Tik tada, kai atsi liausio vakaro, ugnis nimo sistemos priklauso ir pan. Kodėl nd Gi Bronė Jautėsi vieniša. Ramumo dusias, pajuodusias Bronės rankas. sėdo Į kėdę netoli kolonos, pradėję krosnyje negęsta nė mi ir universiteto ribose būtų į bufetus pi] g jai nedavė du ketvertai. Konkursinių susigaudyti. Rankose ji tebelaikė do nutei. Norint aptarnauti esantieji bufetai (o jų, žymiai pigesnių — Kiaules šeri? egzaminų ji neišlaikė. . . — Liuobtu, — sumišo ji. — Ką vaną — mažytę pilką dėžutę su laik tokią masę lankytojų, I reikia pasakyti, yra ne ir ko didesnio pa rodėliu. . . Kurį laiką, prislėgta nepasisekimo, darysi. . . dirbti virykloje reikia mažai). Tačiau jeigu apie mo? Tada žymiai I Jai kažkodėl pasidarė gėda prieš Parvežė ją motociklu į Barvalnius nepaprastai greitai ir ge valgyklos darbą daugiau tų prekybos darl^^_ ji gyveno pas tetą, o po savaitės lau rai. Matant kaip mik ar mažiau kalbama iš ge blau butų patenki Ii < kimo -gavo tėvo laišką. Stambia, pa išsipusčiusią draugę. Prieš metus jos kolūkio pirmininkas. Namie nieko nebuvo. Tėvas, ma liai gaminami pyragė rosios pusės, tai to nega dentai. B 511 drika rašysena tėvas rašė: „Sveika abi vaikščiojo, rovė pievose kmynus, Tokia padėtis t B 11 dukra, rašai, kad nepavyko. Kolūky uogavo raiste, o dabar kiek ji daug tyt, dar negrįžo nuo statybų, o mo liai, kotletai, kaip greit lima pasakyti apie bufe tina melžė karvę. je darbo atsiras. Atvažiuosiu į stotį žino, kaip gražiai šneka! paruošiama žuvis, kom- tų darbą. Bufetai daugu se ilgiau tęstis B L — Tai gera tau, — išsprūdo jai. pasitikti”. ootai, darosi aišku, kad moje dirba blogai, nesu Tą padėtį reikia lai į Vakaruose žaižaravo saulėlydis. — O tu mesk ir važiuok laikyti čia dirba geri savo dar geba patenkinti lankyto ir kuo skubiausia B ] Gal būt, tada, įsikniaubusi į pagal Bronė parimo ant palangės. Kodėl vę, taip skaudžiai pirmą sykį pravir stojamųjų egzaminų, kad ir į Peda ją apdovanojo? Tiesa, kitos kolūkio bo specialistai. Tai mais- jų pageidavimų. Kaip Alg. S B ko. Tą patį vakarą, nežiūrint visų goginį institutą. Pamatysi, kai įstosi. kiaulių šėrikės dirba atžagariomis Bronė kurį laiką tylėjo. tetos įkalbinėjimų susirasti Vilniuje rankomis, sunku žiūrėti į jų gyvu — Vieną kartą išvažiavau ir. . . lius. . . „Bet argi su kiaulėmis visą jai, išsilavinusiai merginai, pritin tik pinigus veltui praleidau. . . O gyvenimą pragyvensi?” — vėl skver kantį darbą, išvažiavo namo. bėsi į jos mintis Danguolės žodžiai. Kartą pas Kunčiūnus užsuko kol kas gi ir mano kiaules prižiūrės? — Tuščia jų! Ar tu su jomis gy ūkio pirmininkas. Kalba pakrypo ap Ji turi mokytis. Tačiau pagalvojo leistos kolūkio kiaulių fermos link. venimą pragyvensi? apie dovaną ir ją nukrėtė kažkoks Danguolė vis drąsino. Ir Bronės šaltis. Pabėgti dabar iš kolūkio, va Bronė ilgai galvojo, nemigo nak sieloje pamažu užgimė kutenanti dinasi, reikia apgauti kolūkiečius, timis, ne kartą teiravosi rajono kul mintis: mokytojus, tėvus. . . tūros skyriuje, bet lyg tyčia — ne — O gal?.. buvo net laisvos skaityklos vedėjos O likti? Šerti kiaules, bartis su — Važiuok. Kartu į operą, bale Anupru vietos. dėl miltų, retkarčiais nueiti į tą nueisime. Gyvenimą kitą pama vakaruškas, kur vienintelė programa — Padirbėsiu metus, tada bandy tysi, — įkalbinėjo draugė. — šokiai dulkių pilname kambary siu stoti Į universitetą, — nusprendė Prieš išsiskiriant Danguolė, apka je. . . ji, ir padavė kolūkio valdybai pareiš binusi ją, nerūpestingai ištarė: kimą. Kieme skambtelėjo statomas kibi — Brdnyt, paklausyk! Juk tu ras. Grįžo motina. Šią valandėlę jai Mergina ji buvo užsispyrusi: ką pasidarė taip sunku, akyse kaupėsi užsibrėš — būtinai padarys, nors mėgsti muziką. ašaros. dieną naktį neišeitų iš fermos. Ne Pasitaisiusi diržą, ji paklausė: Reikėjo išlaikyti ne konkursinį, o’ kartą jai teko išgirsti daug karčių — Ką nori? Gal valsą iš „Gulbių gyvenimo egzaminą. . . pajuokos žodžių, įvairių paskalų. ežero”? Nuotraukoje: padavėja B. Karol aptarnauja studentus
i
i
nas vaikas iš šeimos, o visi kiti jam lą, o paskui ir antrąją. Pintuosius Ti____ Kiekvienas turi savo nuomorįę, satj septynis metus man buvo nesunku pažiūras ir neretai pasitaiko padeda. Mieste Ir jo apylinkėse mokosi vi mokytis, nes abu tėvai daug dirbda mingi ginčai. Maždaug pusė s si vaikai. Įdomu, kad mokiniai labai vo — motina skalbdavo baltinius, pasisako už Tarybų Sąjungoj mišrūs nacionaliniu atžvilgiu: italai, tėvas gi dieną siūdavo batukus, o ■naktį saugodavo vieno turtuolio na ką, nemaža jų — komunistai.^ ispanai, ukrainiečiai, žydai, armėnai, mą, todėl materialinių trūkumų ne Jei kalbėti apie laisvalaj| ? si į klases; turtingieji turi nuosavus turkai, vokiečiai, bet žymiausias skir buvo. Daug sunkiau buvo antroje < namus, nuosavas mašinas, valdo fab- tumas jaučiasi tarp atskirų klasių mokykloje — čia reikėjo mokėti už pirmoje mokykloje organiz mokslą. Tiesa, antroji mokykla gali daug ekskursijų, iškylų, antri ji« > rikus, bankus, o darbininkai beveik valkų. būti apmokama ir neapmokama. Sto kykla pavasarį, rugsėjo 21 d. ruo Baigus pirmąją mokyklą seka ant jant Į apmokamą nereikia laikyti eg vyk roji, vadinama gimnazija. Mokslas zaminų — gali būti tikras, kad įsto dideles gegužines, kurių metu tok čia trunka penkis metus, bet jau sto si, o Į neapmokamas reikia laikyti tinklinio, krepšinio, teniso ir jant reikia apsispręsti kokioje šakoje egzaminus ir patenka nedaug „lai varžybos. Šiaip mokiniai ir st I norėsi paskui dirbti. Pagal tai gali mingųjų". laisvalaikį praleidžia kaip ka: H ma eiti į Komercijos mokyklą, LicieĮ Universitetą stoja toli gražu ne voja. (ų, Normalinę, Nacionalinę, Industri visi, nes studijavimo sąlygos gana Baigus universitetą, niekas esi nę mokyklas. Po penkių metų studen f nieko tas neturi. Aš noriu papasakoti sunkios. Visai nėra bendrabučių, nė pina jaunuolio likimu. Jei t gauna titulą ir gali stoti į univer > apie mokyklas. Čia taip pat labai ra jokių stipendijų. Didelis mokestis įstaigose dėdžių ar gerų Pa Dar nėra metų kaip aš patekau į bet skirtumai. išlaikyti stojamuosius > . ryškūssitetą, klasiniai Tiesa, egzaminus gana sunku — gimnazijos už mokslą uždaro kelią darbinin — tai dar pateksi dirbti paj 1 s tarybinių studentų tarpą, bet jau spė-1 antroji mokykla ir Unlversite> pirmų klasių mokiniai dar būna paruošia O stoti Jau pamatyti, koks didelis skirtumas tas. > draugiški, bet nepakankamai. toliau, gyvenimo są- gali kams, prie kurių daugiausia priklau clalybę, priešingu atveju tenk dirl tik Į vieną skatinami, ar du fakultetus, lygų ma ir auklėjimo vaikai kurie so Argentinos lietuviai, patekti į uni. kur pakliuvo. Miestiečiai P‘ B tarp čionykščių ir Pietų Amerikos Prmoje mokykloje reikiaĮ mokytis atitinka gimnazijoje pasirinktą išsiskiria į klases: kapitalistų ir pasimokyk spe versitetą. Mokslo knygos Argentlno( R B studentų. septynis metus. Čia mokslas> skaitosi cialybę. Taip iš Komercinės pasilieka mieste, o kaimieči^^ turinčiųjų vaikai sudaro atskirą ratą, los priima į Ekonomikos ir Teisės fa e nepaprastai brangios. Paprastai Aš gyvenau Argentinos sostinėje privalomas, tačiau tikrumoje yra ne versitetą baigia labai retais c | į kurį neįeina darbininkų vaikai. kultetą, o baigęs Normalinę mokyklą, . ---Buenos namai,, r-plačios ie -- Aires. ------ Gražūs ----- —------įpArgentinoje UdUKCUS PIUVHIUIJUO giiumvyjv ‘;ip. Daugelis kitokia provincijos gilumoje mokyklų siste jaunuolis gauna mokytojo titulą ir studentas dirba ir mokosi, o turtin važiuoja į kaimus. Kiekviena nuosavo kelio prasimušti į glį>nil ma negu Lietuvoje. Yra pirmoji mo- gali stoti į Profesorvedos fakultetą. guosius išlaiko tėvai. Nei gimnazijoje, nei universitete ka, taip kaip ir Tarybų šalies provincijoje ir pasitaiko kokia Aš, kaip ir visi mieste gyvenan tuose. Tačiau čia visi žmonės skirsto- / mokyklėlė, tai paprastai ją lanko vle- tieji vaikai, lankiau pirmąją mokyk- nėra jokių jausmo ^organizacijų. Redaktorius J. BULOTA ----------------- u----------- VI.Užs. Nr. 01586 I rnlų leld. sp. Redakcijos adresas: Vilnius, Stuokof-Gucevičiaus g. 3, telef. 2-10-38. Spaudė Lai LV 14493
Taip mokosi lietuvių vaikai Argentinoje
!
■
-M
I