rTEJA ataskaitinė - rinkiminė studentų mokslinės draugijos konferencija. Susirinksime į salę, lšklausyslm pirmininko h į. keletą išstojimų, priimsim mą, išrinksim naują tarybą, pam protokolą, pasirašysim. . . , atliksim visus formalumus, įrodydami, kad universitete, be įLR. Raudonojo kryžiaus Ir kt. nacijų, egzistuoja lr SMD. [velgus į praeitį, pasirodo, kad auglja gana Jauna. Jai šiemet ka dešimt metų. Pasakoja, kad veiklos pradžioje JI buvusi gapuliarl studentų tarpe. Juk & mokslinėje draugijoje dauLūsų universiteto dėstytojų, Ltų žengė pirmuosius žings|gMD Išauklėjo daugelį moksllĮadrų. Ljals laimėjimais SMD šutin io 10 metų Jubiliejų? Kokios Lnės perspektyvos? Likime centrinę SMD Tarybą. Lai pereitos ataskaitlnės-rlnklfkonferencljos protokolą, susi|t5 9 narių. Tikrovėje gi SMD L vieno savo nario niekada ne lytą — kažkada 1955 m. atši lt vieno posėdžio metu, likuĮetkarčlals pasirodo. Paprastai tižius atsilanko vos 4—5 naĮjet to lr reikėjo tikėtis, nes Eu negu pusė tarybos narių bu■nkt i jiems patiems nedalyvau|[onferencljoje, neakivaizdiniu |Ar galima buvo laukti iš jų Įarbo? Ateityje reikėtų vengti Ko išrinkimo, nes darbas TaK nėra labai lengvas net norln■dlrbtl šį darbą. Ką tada kal te tokius žmones, kurie dirba Krievartą”? E ataskaitinį laikotarpį Tary to aklai, be plano. Tiesa, buEarytt kiekvieno sektoriaus
Visu ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
0— TaitRlAt VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINES SĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS Nr. 25 (235) ♦ 1956 m. lapkričio 19 d., pirmadienis
nlal būreliai mažai susilaukė paramos Iš centrinės Tarybos pusės. Dabar susidarė tokia padėtis, kad Taryba nežino nei tikslaus mokslinių būrelių, nei SMD narių skaičiaus Nežiūrint į tai, kad visos organi zacijos kiekviena proga vis žada lr žada remti Draugiją, bet rėmimas buvo lr iki šiol yra vien žodinis, o kad „žodžiais kailinių nepasiųsi”, tą mes seniai žinome. Tiek profkomltete, tiek komjaunimo komitete yra išskirti mokslo sektoriaus vadovai, bet nei jie mūsų, nei mes jų iki šiol nematėme. Tai „viršūnių” veikla. Bet juk moksllnį-tlriamąjį darbą vykdo SMD nariai. Kaip jie veikia? Aišku viena: kas veikia — tas šį tą nuveikia. Jeigu pažvelgsime, kokius klausi mus, temas studentai nagrinėjo prieš 5—6 metus, tai pamatysime, kad
>
Kaina 20 kap.
mavlmo konferencijų išvakarėse. “ .............................. - Relkalinga įvesti griežtesnę draus mę moksliniuose būreliuose. Stu dentus, nesilaikančius būrelio vidinė: drausmės, svarstyti susirinkimuose Ir reikalui esant atimti SMD narte teises. Reikia vėl iš naujo įvesti SMD nario bilietus. Žinoma, jeigu tas bi lietas bus tik dar vienas dokumentas kišenėje, tai kam jis reikalingas? Bet reikia prašyti rektoratą suteikt' SMD naraims tam tikras privilegijas naudojantis, pvz., specfondo kny gomis, profesorių skaitykla (kaip bū davo anksčiau), net gi Mokslų Aka demijos biblioteka. SMD nario bi lietas primintų lr įpareigotų studen tą laikytis SMD įstatų, jis pravestų šiokią tokią ribą tarp SMD narių ir nenarių, ko nėra dabar. Kai kurių specialybių dėstytojai
Svečiai iš Urugvajaus Šiomis dienomis į mų- su užsienio leidiniais, nys „Tarybinis studen sų sostinę atvyko Urug kurių čia gaunama dau tas”, kuriuo ekskursan vajaus lietuvių delegaci giau kaip 200. Ekskur tai labai susidomėjo. ja. Delegacijai vadovau- santai Įsitikino, kad kal Delegacija Lietuvoje a Urugvajaus Lietuvių bos apie geležinę uždan viešės apie mėnesį laiko, Centro Valdybos pirmi gą — grynas melas, ne lankysis visoje eilėje atitinkantis realios tik kolūkių, tarybinių ūkių, ninkas St. Raslkas. vidurinėse bet snec'alloLabai Įdomiai lr Įspū -nvės. dingai praėjo Urugva jus lietuvių delegaci jos susitikimas su mūsų universiteto studentais Svečiai studentams pa pasakojo apie Lotynų Amerikos lietuvių gyve nlmą, pažangiųjų žmo nlų veiklą. Po to ekskursantai ’ydiml universiteto va dovybės, apsilankė Cent •Intuose rūmuose, istori taše Aktų ir Kolonų sa ėse. Jiems buvo papasa -ota smulkiai universite to istorija nuo pat Jc Su Urugvajaus Lietu se mokyklose, plačiai su 'slkūrimo laikų. Vado- vių Centro Valdybos pir sipažins su Tarybinės 'aujaml universiteto mininku St. Raslku uni Lietuvos gyvenimu. Slo Mbliotekos direktoriaus versiteto blblloteko; mėnesio pabaigoje dele Vladimirovo, ekskursan- darbuotojai susitarė kels gacija dar kartą lanky-
SMD KONFERENCIJAI ARTĖJANT planai, jie buvo apsvarstyti, da viskas apsiribojo planų pa imu, o jokios kontrolės nebu si jų likimas aiškus. Jie be ilsi ir liko tik planais popie-
mokslinių darbų lygis yra žymiai labal neįdomiai skaito paskaitas. pakilęs. Gilesnė faktinės medžiagos Dažnai paskaitos būna paruoštos analizė, drąsesnės Išvados — štai prieš kelis metus, lr studentas nesu kuo skiriasi dabartiniai moksliniai žino, kas toje srityje yra pasiekta darbai. Iki minimumo sumažėjo re- naujo per pastaruosius metus tiek feratyvinių darbų skaičius. pas mus, tiek užsienyje (tarp kitko pačios Tarybos kaltės bevelk daugelis dėstytojų vengia kalbėti Bet jeigu mokslinių darbų lygis įrybos nariai nesijautėme Taapie mokslo pasiekimus užsienyje). [ šeimininkais, o pakviestais kyla, tai to negalima pasakyti apie Reikia prašyti katedrų vedėjus, kad domėjimąsi moksliniu darbu. Dabar Lenų paviešėti svečiais. Gal atidžiau dėstytojai ruoštų paskaitas. I iš Tarybos narių pusės nebu- mokslinius darbus vykdo tik nedide Galima net prie kiekvienos specialy skaičius studentų-„moksllnlnkų”. loma Jokios iniciatyvos. „Ką lis Negana to, lr tie vos keli paruošti bės suorganizuoti „paskutinių moks liukas lieps — tą padarysiu”, moksliniai darbai nesusilaukia klau lo naujienų” būrelius, kurie susi lydavom. Net tie nariai, kurie sytojų. Kodėl gi pas mus konferen rinktų kas mėnesį ar kas pusė mė |bą atėjo su entuziazmu, pilni cijose dažnai dėstytojų būna dau nesio ir aptartų to mėnesio moksli los, ilgainiui, negaudami Iš giau, negu studentų? Kodėl dažnai nių žurnalų straipsnius. |s Jokio uždavinio, aprimo. būna daugiau, negu klau Didelio atgarsio susilaukė espe Ima, čia ne Tarybos ataskai pranešėjų Kur diskusijos, kurios to ranto kalbos būrelis (gaila, bet tai ta nesistengsiu detaliai nagrl- sytojų? kituose uni R n/ sektorių darba vis tik kios klos gyvos gyvos lr lr įdomios idomlos kltuose unl‘ ne SMD Tarybos nuopelnas). Ar neBiėtikad fakultatlnės ta- yersltetuose? Būrelių susirinkimai, pabandžius organizuoti daugiau totr tno labiau atskiri moksli- konferenclJ°s pas mus pavirto tradl- Rių tarpfakultetlnlų būrelių? Ar nelr tuo labiau atskiri moksli clnlu formalumu. paversti tarpfakultetlnials būreliais ų Kaip iš to viso išbristi? tokių kaip kraštotyros būrelis, gali( Mano nuomone, pirmiausia reikė- raa suorganizuoti stenograflstų, poAR ZINAI, I tų apvalyti SMD eiles nuo įvairiau- litikų tarpfakultetinlus būrelius. Ne paslaptis, kad studentų moks..kad pirmutinis ir, atro- > šių prisiplakėlių, nieko neveikianpaskutlnls SMD biuletenis | člų ir tuo dezorganizuojančių SMD Unį-tlrlamąjį darbą trukdo materlallf veiklą mirusių sielų. Geriau bus nio suinteresuotumo nebuvimas. [o jau prieš metus laiko. 1 mažiau narių, bet darbas bus koky- Ateityje reikia prašyti rektoratą . .kad per 10 SMD gyvavi- 5 blškesnls. O tam artimiausiu laiku skirti daugiau kelialapių SMD nametų dar nepasirodė nei 5 reikalinga sutvarkyti SMD narių do- rlams į kitus universitetus, skirti pas „Studentų mokslinių | kumentaciją. Reikia paruošti narių daugiau lėšų moksliniams darbams, M rinkinys”. i apskaitos ir darbo korteles, kad pa- skaitomiems konferencijose, net bū.kad paskutinės SMD | gal jas Taryba žinotų, kokiame sto- relių susirinkimuose, premijuoti. fakulteto, moks- Reikalinga artimiausiu metu reguferencljos programa buvo I vyje yra to ar okito v, r n n ViaV kiek irir bnUo kokie Haris! liariai nradAti pradėti leisti leisti universiteto universiteto stustu bllnta studentams paskutinę jk llnio būrelio darbas, darbai ruošiami, klek kiekvienu mo- dentų mokslinių darbų rinkinius. nien. mcmichu Iferencijos dieną ir valan- 5> darnai | mentu yra jų paruošta. Tuo mes išKęst. BALEVICIUS J, vengsime „mokslo viršūnių” štur-
PRIEŠ SIAURĄ LYRIKOS SUPRATIMĄ jiniu metu jaunieji poetai R dainuoti apie savo jausIPergyvenimus, t. y. metėsi į pdlnamą „asmeninę lyriką", praėjo tie laikai, kada iš ellėrelkalavo vien aktualumo ir Mos. „Asmeninė” lyrika ptl Jausmus ir panašiai. Visa pa, panašu į tiesą. Bet lr iš Įinės" lyrikos mes turime telllkalautl didelio etinio ir mejurtlngumo. Juk taurinti — pėdinti, kelti žmogų, veikti Jį 10 grožio turinys visada sąlyF visuomeninio idealo. VadlF kokia lyrika (ir „asmeninė") Ijneninlo turinio. Ir dėl to |Įme ir turime atskirti kas lyIjaldru, sveika, nuo to, kas ■tina ir_ žalinga. Jeigu taip |1 Poeziją, labai mažai kuo galusižavėtl „Taryb. Studente" ■'■23) paskelbta lyrika. Dvajj^ergls, šaltumas lr net mig leli atskirom Išimtimis, jau l5t apie meninį silpnumą — E^arakterlngi tie eilėraščiai. Anykštletls „suka ■ / galvą”, neturėdamas ką ■ ’Ple savo praeitį, nes Ji lyg ■'nuplaukė — „Dingo mel■ sios gaisrai", ir jam neraKni ra' Jaunas poetas atrodo ■ ■‘Ibio sulamdytas seniokas.
J. Lazauskas visą savo jaunystę ir liko poetui „ilgos dienos, jų žings palygina su „praėjusia naktimi' (nes nių aidas ir vardai", be to, dar „ne jam teko piemenauti!). „Visa širdimi žinia skaudi” ir beprasmis ilgesys. klausau naujo ryto ūžimo" — rašo Ir nieko daugiau? Gal būt poetinis jis „Prisipažinime", tikėdamas, kad sumanymas vertas dėmesio: draugai jo daina „Nors nestipri, bet tvirto pradingsta „kaip tie varpeliai klalgimimo!” Sis, kad lr pavargusiai, daus gyvenimo kely"; bet kam toks miglotas neaiškumas? Veltui ieško bet vis dar kruta į priekį. J. Volungevičius prabyla labiau tum čia bent pėdsako tos neramios polėkio, Jėgos, troškimų. subrendusiu žodžiu. Bet apie ką? Jaunystės, Net šauskmo ir to čia nėra. Viskas „Nubėgusi jaunystė. .. — žiauri gy neaišku, spalvos, viską „užkloja venimo tiesa". Poetas norėtų dar dulkės" be Nesinorėtų tikėti, kad tai kartą „paleist vadžias Jaunystei ne viskas, ką gali pasakyti Alg. Samužabotai”, ir tada jis ..iš naujo dirbtų lionls. Gal nevertėtų apie tai lr ra lr kovotų". Toliau poetas išreiškia šyti, be reikalo karščiuotis. Juk tos mintį: , eilės niekam nieko blogo nedaro ir Ir nelaimingas tas, kuris negali daryti. Tikriausiai niekas dėl suklumpa jų labai nepergyvens, nesipiktins. Po Jam skirta gyvenimo Tad kam juos puldinėti? Tegul sau našta! dainuoja, tegul raminasi! Juo labiau, Klystate, Jeigu manote, kad tai kad „Tarybiniam Studente" atspaus panašu į klebono pamokslą, raginan dinta ir vykusių, tikrai poetiškų eilė tį paklusniai nešti gyvenimo kryžių. raščiu kaip pav. J. Jakšto „Mėnesie poetas čia nepretenduoja į šaltą mo- nas naktį" („Taryb. Stud.” Nr 20) rallzuotoją; Jis tik užjaučia tuos ku kur Jaunam poetui pasisekė išsitiesti rie „parkrinta »yvenlm“Lpom^ Tas visu ūgiu ir duot pajust jaudinantį Iš kur toks dviprasmiškumas? Tas mįslingai pamokantis tonas? Kas gi naktMlegtl°slėnlai, lygios lygumėlės, tai per apmąstymai apie gyvenimą, Tik rugiuos dar šūkauja atrodo, tokį liūdną ir beprasmį. Jei griežlė. .. autorius neranda nieko kito paša y , Bet reikalas tas, kad kai kurie mūsų draugai sstudentai Hl’vadK'ja“ « S». dar beslmlkciną labai alauMiglotumo Pav1yfdžlįį.11PghLabtas rai prieštaringai supranta „asmenižlfkėu^fi2 ~ <W» dr^uga1, ne'‘lyrlką-Jiems atrOd°’
tai lankėsi bibliotekoje, perlodinlals leidi sis universitete, kur su apžiūrėjo senųjų rank niais. Urugvajaus liet, sipažins su Gamtos bei raščių ir spaudinių sa spaudos biblioteka kaip Medicinos fakultetais. les, susipažino su senųjų tik lr neturi. Dabar uni lietuviškų knygų rinki versitetas gaus Urugva Nuotraukose: svečiai niais, su revoliucine jaus Lietuvių Centro studentų bendrabutyje spauda. Valdybos leidinį „Drau Čiurlionio gatvėje. Profesorių skaitykloje gas”, o ten bus siunčia ekskursantai susipažino mas Universiteto leldlJ. ŠARŪNAS
Taip toliau neturi būti Šiomis dienomis įvyko Istorijos-fi pildomas įpareigojimas, neįskaitant į lologijos fakulteto SMD ataskaitinis- krūvį ar atleidžiant nuo kitų visuo rinkiminis susirinkimas. Iš dviejų meninių pareigų. Universiteto SMD šimtų specialiais pakvietimais kvies Taryba taip pat Iki šiol formaliai tų žmonių atvyko vos 42 (dalis Jų vadovavo fakultetų SMD darbui, ne nepriklauso SMD). Susirinkimas šiais visados žinodama, kas vyksta tame metais vis dėlto įvyko. Palyginus su ar kitame fakultete. Vietoje dalyki ankstyvesniais metais, kada reikėjo nės paramos ir patyrimo jie dažniau susirinkti po 2—3 kartus, tai Jau siai pasitenkindavo Istorijos-filologi šiokia tokia pažanga. jos fakulteto SMD kritikavimu. ParKaip •_ .paaiškėjo ■; -iš ataskaitinio ___ rpra-> __ aiškėjo taip pat, kad universitete Iki nešimo ir pasisakymų, mokslinis dar šiol dar neatsisakyta žalingos masiš bas fakultete vis dar neįeina į reikia kumo sąvokos organizuojant SMD mas vėžes. Būreliai prie daugumos darbą. Reikia aiškinti studentams katedrų yra formalūs, studentų masė apie SMD naudą lr uždavinius lr pa nieko nežino, kad SMD aplamai eg rodyti Jos darbo rezultatus, o ne for zistuoja šiame fakultete. maliai juos įtraukti į tą ar kitą bū Paaiškėjo ir dauguma priežasčių, relį. kodėl SMD blogai dirbo. Studentai Susirinkime Išrinkta nauja fakul perkrauti paskaitomis, dažnai kvie teto SMD taryba lr priimta gana pla čiami dalyvauti lr saviveikloje, lr ti rezoliucija. Apie vieną Jos punktą sporte, lr visuomeniniame darbe. Ka reiktų rimtai pagalvoti viso universi da gi čia užsllmlnėsl mokslinlu-tlria- teto mastu. Seniai pribrendo reikalas muoju darbu! Jei ir atsiranda keletas organizuoti studentų žurnalą ar kito pasišventėliu, tai jų atliktas darbas, tipo perlodlnj leidinį, kuriame visi Išskyrus gal tik lietuvių kalbos Ir geriausieji studentų moksliniai dar dialektologijos mokslinius būrelius, bai būtų nedelsiant Išspausdinti. O niekur nėra realizuojamas. Mokslinės kol šie darbai gulės katedrų spintose konferencijos organizuojamos blogai, — studentą sunkiai priviliosi prie vyksta formaliai, neįdomiai. Paga mokslinio darbo. liau lr dėstytojams — būrelių vado vams, šis darbas primetamas kaip paA. Lukša *^*^*^*^*^%^*^ kas asmeniška, Intymu, tai ir lyriš ka. Jie daugiau ar mažiau linkę sek ti mūsų buržuazinių laikų poetais, kurie dainavo „asmeninius" Jausmus (J. Kossu-Aleksandravičius, A. Miš kinis, pirmieji S. Nėries eilėraščiai ir t. t.). Nesuprasdami nei Jų blaš kymosi, nei Jų beviltiškų dairių, kad lr sukeliančių rezignaciją, pagimdytą tų laikų beperspektyvaus gyvenimo lr kraštutinio individualizmo, mūsų jaunieji draugai, atrodo, įsikalė į galvą, kad Jei lyrika, tai būtinai — prabėgusi Jaunystė, vakaras, abs traktus ilgesys, neramumas, po to — daugtaškis. Jie nori atskirti lyriką nuo aktualaus skambėjimo, suvest ją į kamerines, abstrakčias temas. Jie kalba ple „asmeninę" lyriką, neno rėdami suprasti, kad Jos prigimtis — visuomenė, lr tiktai vieni poetai dai nuoja visuomenei svetimus lr nerei kalingus savo „jausmelius", o kiti stengiasi įsiklausyti į laiko eismą, ir per savo subjektyvlnį sielos virpė jimą atkurti laiko muziką. Lyrika yra ne vien poeto asmeniškų jausmų
išraiška, bet tam tikros grupės, ku riai jis atstovauja, arba visos visuo menės gyvenimo išraiška. Minėti eilėraščiai ir Į juos panaši kūryba rodo jų autorių siaurą „gim nazistišką" lyrikos supratimą. Šitoks lyrikos supratimas, išugdytas gal dar mokykloje, uždeda antspaudą ant Jų pasaulėjautai, nenorom stumia Į abs trakcijas, nepergyventų jausmų dai navimą, į vyraujančios mados pamėg džiojimą. Iš čia ir prasideda tas ne pabaigiamas įgrisusių motyvų karto jimas. Taip žiūrint į poeziją užsida roma siaurame temų rate, atitrūksta ma nuo visuomeninio gyvenimo. Baigiant norėtųsi priminti, kadtos pastabos nebūtų priimtos už vi sapusišką čia paliestą autorių kūry bos charakteristiką: mes palietėme juos tik tiek, klek Jie pasireiškė mi nėtuose eilėraščiuose. Norisi tikėtis, kad tos pastabos neišgąsdins tų, ku riems rūpi tikrai sveika, žadinanti * ir taurinanti žmogų poezija.
R. Pakalniškis