GERINTI NEAKIVAIZDINĮ MOKYMĄ
visų
Salių proletarai, vienykitės i
NAUJAS BILIETAS
1956-ieji metai svarbūs komjaunimo gy venime tuo, kad šiais metais kiekvienas šlo vingosios Lenino Komunistinės Jaunimo Są Įdėli vaidmenį rengiant kvalifikuotus jungos narys gaus naują komjaunimo bilietą. Ralistus įvairioms liaudies ūkio šakoms Imdamas į rankas naują, tamsiai raudoną Ina vakarinis bei neakivaizdinis mokyknygutę su V. I. Lenino siluetu viršelyje, su šūkiu: „Visų šalių proletarai, vienykitės!” ir lečlasl neakivaizdinis mokymas ir mūsų užrašu „Visasąjunginė Lenino Komunistinė ubllkoje. Svarbų uždavinį ruošiant kadJaunimo Sąjunga”, o pirmame lapelyje — atlieka mūsų universiteto neakivaizdinis su keturiais ordinais, kuriais komjaunimas lūs. Jame mokosi dabar 14 specialybių apdovanotas už nuopelnus Tėvynei, ir dau 4 studentai. giaženkliu skaičiumi, rodančiu bilieto nume ačiau neakivaizdinio mokymo darbe yra ri, kiekvienas mūsų pagalvos, ką jis nuveikė daug trūkumų, kliudančių parengti geper tą laiką, kai nešioja pilką knygelę, Ir ką speciallstus. Vienas jų — pastovių, TSRS įlojo Mokslo Ministerijos patvirtintų mo VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, jis dar turi padaryt naujos, raudonos knygu tės vardan. 'Si raudona knygutė kiekvienam lu planų nebuvimas. Pavėluotai gaunami REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINES SĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS primins šaunų komjaunimo nueitą kelią, kiek «i dezorganizuoja dėstytojus ir studenvieną paskatins dirbti ir mokytis taip, kad Nr. 3-4 (214-215J Į 1956 ra. sausio mėn. 13 d., penktadienis | Kaina 40 kap. komjaunimo istorijoje būtų įrašyti nauji pui U šiol nepakankamai gerai organlzuojakūs puslapiai. |studentų-neaklvalzdlninkų priėmimas. Pa Per trisdešimt septynerius savo gyvavimo to, kad į ŠĮ skyrių studentais priimami ir metus komjaunimas išaugo į milijoninę ar [r nedirbantieji (Fizikos-matematikos fak. miją. Komunistinė Jaunimo Sąjunga dabar kas). jungia beveik 18,5 milijono geriausių mūsų ligiamas reiškinys skyriaus darbe — ga šalies jaunuolių. linus studentų nubyrėjimas. Per praėjuPilietinio karo ir užsienio intervencijos I mokslo metus neakivaizdini mokymąsi ☆ metais komjaunuoliai kartu su komunistais I kartu su neišlaikiusiais valstybinių eg & ☆ . kovojo sunkiausiuose kovos baruose, ten,kur lių, 157 žmonės. Tai galima paaiškinti PRIE EGZAMINŲ STALO— FAKULTETUOSE SPECIALYBEI buvo sprendžiamas jaunos Tarybų respublikos [pirma tuo, kad kai kurie studentai-neNEAKIVAIZDININKAI DAUGIAU DĖMESIO Tris dienas prie klasikinės likimas. Už šiuos kovų nuopelnus komjauni p din inkai dirba nesistemingai, laiku ne ko kursinių Ir kontrolinių darbų, mėn Universiteto neakivaizdinia Neblogai pradėjo laikyti eg filologijos katedros ir 61 au mas buvo apdovanotas koviniu Raudonosios [rengiasi egzaminams; tai aiškintina taip me skyriuje prasidėjo žiemos zaminus III k. fizikų lietuvių ditorijos durų nekantriai bū Vėliavos ordinu. riavosi trečio kurso lituanistai. Taikios statybos metais neįžengiamoje pa|ir tuo, kad ne visur sudaromos sąlygos egzaminų sesija. StudentamsKalioms neakivaizdininkų studijoms. Prak- neaklvalzdinlnkams skaitomos grupė. Iš 28 studentų aštuo Baigiamasis lotynų kalbos eg amūrės taigoje komjaunuoliai pastatė Komsorparodė, kad studentų nubyrėjimas yra apžvalginės paskaitos, ruošia niolikos žinios buvo įvertintos zaminas buvo ne Iš lengvųjų. niolską; tūkstančiai jaunuolių su komjaunimo Tačiau, nežiūrint to, iš dvide kelialapiais vyko į naująsias Magnitogorsko, kis Ir mokslo pažangumas geresnis to- mos konsultacijos, pasikalbėji labai gerai, o kitų gerai. šimties sausio 6 d. laikiusių Dnieprogeso, Maskvos metro, Stalingrado Įecialybėse, kur studentų-neaklvaizdinin- mai. Išlaikyti pirmieji egzami Bet fakultete dar pasitaiko merginų, pusė parodė labai traktorių, Gorkio automašinų gamyklų Ir ki nai. Jų rezultatai rodo, kad Įrbas yra kontroliuojamas. L ankiškas studento-neaklvaizdininko šią sesiją, nors ji ir fakultaty nerūpestingos pažiūros į kas gerą dalyko žinojimą. Jų tar tas statybas. Už puikų darbą jose komjauni Ls — svarbiausia mokymosi forma neaki vinė, neakivaizdininkai sutin dieninį darbą faktų. II k. ma pe — mokslo pirmūnės A. mas buvo apdovanotas antru — Darbo Rau Įniame skyriuje, o kontrolinių Ir kursi- ka labiau pasiruošę negu per tematikų rusų gr. per teorinės Platūkytė, G. Bedelytė, E. donosios Vėliavos ordinu. Rūsčiu komjaunimo jėgų išbandymu buvo Oginskaitė ir eilė kitų. Plrlarbų (vykdymas — svarbiausia savaran- eitais metais. mechanikos egzaminą CelnoDidysis Tėvynės karas. Šimtai tūkstančių | studento darbo dalis. Todėl svarbu, Atsirado ir nepasiruošusių Pirmo kurso lietuvių kalbos (studentas laiku gautų metodinius nuro ir literatūros, taip pat rusų kov gavo nepatenkinamą pažy egzaminui. S. Pikelis, V. Kar komjaunuolių išėjo l frontą, į partizanų bū L kontrolinių bei kursinių darbų tema- kalbos ir literatūros specialy mį. Silpnai atsakinėjo Navic- velis, J. Subačius visai atsisa rius, į fabrikus, gamyklas, kolūkių laukus. |Neblogal aprūpinami šia medžiaga Tei bių studentai neseniai išlaikė kaja ir 2modek, kurių žinios kė atsakinėti bilietą. Laikas Šimtai jų savo krauju apgynė komjaunimo bilieto garbę. Mes su pagarba prisimename Ekonomikos fakultetų studentai. Tačiau logikos egzaminą. Daugelio šių tokiems reiškiniams už komjaunuoli seržantą Grigorijų Kagamliką, I dalykų, kaip marksizmo-leninizme grupių studentų — Krekena įvertintos tik patenkinamai. būtų kirsti kelią. L. Ežerskis kuris sužeistas krauju ant savo bilieto užraIndų, dialektinio ir istorinio materiallz- vos vid. mokyklos mokytojos Reikalinga visą dėmesį su šė: „Mirsiu, bet nesitrauksiu nė žingsnio at |olitinės ekonomijos, matematikos ir kt. Rudienės, mokytojo iš Panevė telkti geram specialybės daly <*** gal”. Su pagarba mes minime Marytės, Zo Kiniai nurodymai gaunami iš Vyriausios žio — Aramevičiaus, Panku kų įsisavinimui. Socializmo politinės ekono jos, Olego, Lizos ir kitų komjaunuolių-dldElnės valdybos labai pavėluotai. no iš Sakių, vilniečio Bortkemijos egzaminas — III kurso vyrių vardus. J. Kalvaitytė ji tome t laiku paruošia ir apsvarsto vičiaus ir kitų žinios įvertin teisininkams baigiamasis šios Už Ištvermę, už neužmirštamą drąsą fron Elinių darbų tematiką lietuvių llteratū- tos gerai ir labai gerai. disciplinos egzaminas. te ir užnugaryje 1945 metais komjaunimas I rusų literatūros katedros. II kurso chemikai išlaikė L metu neakivaizdinio skyriaus darbe Sėkmingai laikė analizinės pirmąjį Kaip visada plačiai ir išsa buvo apdovanotas trečiu — Lenino ordinu. specialybės egzaminą miai atsakinėjo drg. drg. R. Kovos baigėsi, bet komjaunimas nesėdėjo ■jo atsakingas laikotarpis — egzaminų geometrijos egzaminą matema K sesija. Didelės reikšmės dabar (gauna tikos specialybės II kurso stu — kiekybinę analizę. Tiek Greičius, St. Gylytė, St. Dau sudėjęs rankas. Trisdešimtmečio proga, 1948 1 kvalifikuotų dėstytojų išskyrimas ap- dentai. Gilų dalyko žinojimą pereitais metais, tiek šiemet nys. Bet buvo ir tokių, kurių metais, jis buvo apdovanotas antru Lenino liėms ir nustatomosioms paskaitoms parodė mokytojai Kisielius jie rimtai dirbo įsisavindami atsakinėjimu vyr. dėst. E. Bo- ordinu — už nuopelnus Tėvynei, auklėjant tarybini jaunimą, už aktyvų dalyvavimą so I bet Ir laiku atliktas tų paskaitų bei Navickas ir kiti. specialybę. Teorines žinias pa relkaltė nebuvo patenkinta. statyboje. lai u užsiėmimų planų, dėstymo kokybės Praeis keletas dienų ir egza pildydavo dažnos ekskursijos į Vieno iš jų — Zenono Marke cializmo Ir toliau, vadovaujamas partijos, komjau irs mas katedrose. vičiaus žinias teko įvertinti minus neakivaizdiniame laikys nimas žengia pirmose komunizmo kūrėjų gre Iig< lis katedrų darbui su neakivalzdi teisininkai, ekonomistai, blb gamyklas. Visi studentai sesijų net nepatenkinamai. tose. Plėšiniuose ir hidroelektrinių statybo Is Išskyrė geriausius savo dėstytojus liotekininkai ir kitų specialy metu gavo tik gerus ir labai Sis nepatenkinamas ir pen se, gyvulininkystės fermose ir auditorijose — Islzmo-leninizmo pagrindų katedra, poli- bių studentai, — žmonės, ke gerus pažymius. ki patenkinami tokio svarbaus visur komjaunuoliai gina savo bilieto garbę. lekonomijos katedra ir kitos). lią savo kvalifikaciją, neatlmokslo egzami Su pasididžiavimu ir mes, universiteto kom Gerą pažangumą grupė pa visuomeninio ■iavi kai kurios katedros l darbą su ne trūkdami nuo gamybos. no pažymiai 45 žmonių grupei lidininkals žiūri nerimtai. Rusų kalbos siryžusi išlaikyti ir per šią se — toli gražu nedžiuginą re jaunuoliai, prisimename savo organizacijos A. Trakells, auklėtinius, kaip Vievio rajono „Stalino ke Ba ilk sesijai prasidėjus išskyrė dėstysiją. Tai Jau rodo pirmasis eg zultatai. liu” kolūkio pirmininką Juozą Bernotavičių, J. Bartkus ;1js tautosakos kursui vesti. Tematinis zaminas: beveik pusė grupės LLKJS CK sekretorių J. Grigonį, Vilniaus m. B. Tarasaitė ■ čia liko neapsvarstytas. LLKJS sekretorių V. Burkauską. Su pagar studentų gavo labai gerus pa ■tojo mokslo ministerija nustatė griež ba kalbame apie tokius studentus komjaunuo *<♦ žymius. Jų tarpe Kazlauskas, iką, kad egzaminai gali būti priima Baigiasi žiemos sesija ne lius, kaip’R. Kazbaras, P. Rasimavlčius, P. B sesijos metu. Reikia vengti tokia akivaizdinio Matulevičiūtė, Stepanavičius, Savo pirmąją sesiją uni matema Bernotavlčius, D. Kazlauskas, Kudaba ir dau Bos, kada neakivaizdininkas, neišlaikę! tikams. Nors skyriaus versitete I kurso ekonomlstai- geli sesija fakultaty Plvoriūnaitė ir kiti. kitų. ■Ine pas vieną dėstytoją, gauna nukrei vinė, bet iš 13 pramoninkai pradėjo matema I kurso mate Naujas bilietas mums bus visų komjauni tikos egzaminu. Labai gerai ■laikyti JI pas kitą dėstytoją. Tokių pa matikų susirinko dešimt. Dau mo atliktų žygių ir pasiektų pergalių sim ■ pasitaikė svetimų kalbų katedroje, II kurso anglistai išlaikė įveiktos fakulteto komjaunimo Kaip rodo daugelyje pirminių orga ■ant pagerinti studentų-neaklvalzdlnin gelis jų išlaikė visus šios se spec. dalyko — leksikos ir būrio nariu M. Jasalinlo, V. bolis. nizacijų praėję susirinkimai, skirti ■mimą, pakelti jų mokslo pažangumą sijos egzaminus. Matematini gramatikos egzaminą. Egzami Fainešaltės, L. Algalčio, A. VLKJS dokumentų keitimo klausimui ap Ivaškevičiaus ir kitų žinios. anallzį geriausiai atsakinėjo ■ti nubyrėjimą, reikalinga stiprinti ry svarstyti, komjaunuoliai supranta, kad doku ■ atitinkamomis ministerijomis ir žlny Butkevičius. Penketą gavo ir nas praėjo sėkmingai: dauge Tačiau atsirado ir tokių, ku mentų keitimas yra ne formalumas, o svar rių žinias teko įvertinti pa lio atsakinėjimai įvertinti la B teikti didesnę paramą studentams, ap Kasomaitis. tenkinamai, o A. Steponavi bus politinis (vykis komjaunimo gyvenime. ■t kiekvieną jų metodine medžiaga, 11 bai gerai. Tai liudija apie nuo čius gavo net nepatenkinamą Ryšium su šiuo svarbiu (vykiu reikia page Geometrijos egzaminui bu ■. programomis, labiau kontroliuoti rinti visų komjaunimo organizacijų darbą, latini ir kruopštų darbą per pažymį. ĮlJų savarankišką darbą tarpsesljlnlu lai- vo ruoštasi klek silpniau. siekti, kad kiekvienas narys aktyviai daly visą pusmeti. Labai gerai iš Tą pačią dieną doc. L. Ja■u Tik tuomet mes galėsime ir neakljame. Politini budrumą mes turime pa Sesija parodė, kad ir neaki laikė egzaminą Kuncaitė, sinskas egzaminavo I k. fi vautų ■bme skyriuje paruošti gerus speclalivaizdininkai neblogai ruošėsi Maknytė, Baranauskaitė ir kiti nansininkus iš TSRS liaudies kelti iki tokio laipsnio, kad pro mūsų akis neprašliaužtų nė viena reikšminga smulkme ----- 4----egzaminams. ūkio istorijos kurso. na. Paskutiniu metu, ruošiantis dokumentų studentai. A. Romaltytė R. Juknaitė keitimui, kartais paaiškėja, kad kai kurie V. Rašytė draugai yra pametę savo bilietus. Tai gali ★ — ------------ * būti ir priešo veiklos išdava. Saugokime sa vo neįkainojamą knygutę su V. I. Lenino si VENCLOVAI luetu! Olegas Koševojus, išvykdamas į kelio famtos fakultete sausio 9 d. egzami- į nę, motinos prašomas jai palikti komjaunimo ■ laikė 218 studentų. 119 atsakymų [ Sausio 7 d. Valstybi bilietą, atsakė: nės konservatorijos sa ■ įvertinti labai gerai, 99 — ge- į — Pagalvok pati, koks bus iš manęs kom lėje Įvyko žymaus lle tuvių tarybinio rašyto jaunuolis, Jei aš paliksiu savo bilietą na jo, Stalininės premijos muose. įįjhtmijos fakultete sausio 6 d. laikė i laureato Antano Venc ■tud. 38 atsakymai įvertinti labai į Gerbti Ir saugoti jį — mūsų visų šventa lovos 50-sios gimimo ■ 35 — gerai Bendras vidurkis i metų sukakties minė komjaunuoliška pareiga. jimas. I vakarą atsilan ■.62. į kė sostinės jaunimas, B jtori ios-fllologl los fakultete sausio [ kultūros ir visuomeni VIETOS KOMITETE niai veikėjai, broliškų ■ 328 žmonės laikė egzaminus. 167 i respublikų atstovai. Naujai išrinktas Vilniaus Valst. V. Kap ■jinai įvertinti labai gerai, 140— > Rašytojas E. Mieže ■, 15 — patenkinamai, 6 — nepa- 1 darbuotojų profsą laitis papasakojo apie suko vardo universiteto Jubiliato nueitą garbin jungos Vietinis komitetas ■namai. Bendras-vidurkis — 4,4. pareigomis pasi gą kelią, pažymėdamas skirstė sekančiai: f fonomikos mokslų fakultete sausio i Jo nuopelnus Didžiojo Pirmininkas M. Nagevičius. ■ laikė 208 egzaminus. 93 atsaky- [ Tėvynės karo metu, poarlo atstatymo laikoPirmininko pav. J. Tijūnelytė. ■įvertinti labai gerai, 96 — gerai, | irpiu. Kultūr. masinio darbo sektorius: ■ patenkinamai, 2 — nepatenkina į — Jūs sutinkate gy Radvilavičius (sektoriaus vedėjas). ■ Bendras vidurkis — 4,4. venimo vidudienį Jau Br. Sudavičius (spauda ir part. šviet.), daug nuveikę ir pada Qlsės mokslų fakultete sausio 5 d. < rę, — sako Mieželaitis. S. Finkelbrandienė (saviveikla). ■ 326 egzaminus. 137 atsakymai . — Bet mes tikimės su Gamybos sektorius — V. Paulauskas. ĮĮfati labai gerai, 165 — gerai, 19 | laukti iš Jūsų gražių Buities sektorius — N. Jeriomenko. meninių kūrinių, pasa ■įtenkinamai, 5 — nepatenkinamai, i kojančių apie mūsų Sporto sektorius — K. Rickevičiūtė. ■as vidurkis — 4,3. 4 liaudies žygius komu Sefavimo sektorius: nizmo vardan. r Fkos-matematikos fakultete sausio į P. Bluzmanas (kolūkiai), ■ laikė 203 egzaminus. 82 atsakyJubiliatą sveikino Ta Audiejūtė (miesto įmonės). džikijos, Baltarusijos, ■įvertinti labai gerai, 102 — gerai, > Ukrainos ir kt. respub Darbas su vaikais — J. Gutausklenė. ■ patenkinamai, 4 — nepatenkina- > likų atstovai. Socialinio draudimo sektorius — A. Mar ■■Bendras vidurkis 4,12. Po to, įvyko koncer cinkevičius. r—'j-^cinos fakultete sausio 6 d. lai- į tas. Darbo apsauga — J. Serapinas. Bj egzaminus. 3 atsakymai įvertinti į Nuotraukoje: A. Sodininkystė-daržininkystė — P. Petryla. ■ gerai, 4 — gerai, 2 — patenki- i Venclova darbo kamba Palangos poilsio namų reikalų tvarkymas ryje. ■ Bendras vidurkis — 4,1. pavestas M. Ragevičiui.
Universitete vyksta egzaminai
II Paskutinėmis žiniomis
ANTANUI
50 METŲ
Sučirškėjo žadintuvas. Al APSAKYMAS dona pabudo. Pro langą balta vo gretimų namų stogas. Prie ilgo kamino prisišliejęs, tarsi nuo ko slapstydamasis, švietė siauras delčios ragas. Dangus gyvas, visada mandagus vaiki buvo Juodas. nas patiko daug kam. Vytau Kambary vienodai tiksėjo tas buvo ne tik gražus pažiū Poilsio ir kultūringo laisva laikrodis, kažką per miegą kal rėti, jis neblogai nusimanė Rūpinantis universiteto per sonalo buitiniu ir kultūriniu laikio organizavimo srityje di bėjo draugė. Aldona, pusiau muzikoj, aktyviai dalyvavo sa gyvenimu, didelis organizaci delis dėmesys bus atkreiptas į atsisėdusi, nejudėdama, dar viveikloj, daug skaitė. Anta nis ir ūkinis vaidmuo tenka universiteto vilos Palangoje truputį miegūsta, žiūrėjo į nas, labiausiai už viską dievi universiteto darbuotojų prof sutvarkymą, ten esančios val tamsų dangaus foną, į vos pa nąs stadioną, sakydavo, kad su pagerinimą, stebimai dylantf mėnulį. Iš Vytautu vienodai kalbėtis ma sąjungos vietos komitetui. Mū gyklos darbo sų korespondentas paprašė: sportinio inventoriaus įslgijl- kažkur jai atėjo mintis, kad lonu, kaip žiūrėti į krepšinio naująjį vietkomo pirmininką, mą, skaityklos įsteigimą, sa savo meti! ir tame šviesulėly žaidynes. docentą M. Ragevičių papasa viveiklos organizavimą. Poil tekėjo gyvenimas, o dabar štai Aldonai iš pradžių Vytau koti apie darbo planus, apie sini numatoma panaudoti ir jis plaukia per dangų šaltas, tas pasirodė pasipūtusiu. Ji tai, kas numatoma pagerinti ar vasaros metu sportininkų neiš- negyvas, sustingęs, tiesa, sa naujai organizuoti komiteto naudojamą Zydlškių sporto votiškai žavus. Aldona jautė, vengdavo jo draugystės ir kal darbe šiais metais. kaip pamažu Ją supa kažkokia bėdavosi tik būtinu atveju, bazės plotą. iškilminga nuotaika — gal stengdamasi greičiau nuo jo Drg. Ragevlčlus plačiai at vletinis komiRimtą dėmesį būt, ją kėlė nykstančios nak nueiti. Dažnai pasitaikydavo, sakė į visus mus dominančius tetas atkreips į gamybinę sa- ties grožis, tyla, o gal ir dėl kad jie po paskaitų į namus klausimus. vo organizacijos veiklos pusę, to, kad šiandien Aldona lai grįždavo kartu — jiems buvo — į 1956 metų pirmojo Tuo tikslu jau pirmame šių kys pirmąjį egzaminą. pakeliui. Juodu pradžioje kal ketvirčio darbo planą įtraukti metų ketvirtyje bus apsvarsbėdavosi apie tai, kad pirmam Gatvė budo, aidėjo žings kurse perdaug apkrauna pa patys aktualiausi ir artimiau tylas Fizikos-matematikos fa niai, girdėjosi šnekos, suūžda si uždaviniai, kuriuos turės at- kulteto fizikos katedrų, Medi skaitom, kad štai jų lietuvių »likti naujojo vietinio komiteto cinos fakulteto mokslinių bū vo automobilis. Aldona pa literatūros dėstytojas skaito relių Ir jų vadovų darbas, pa žvelgė į laikrodį, pašoko iš taip, kad nepajunti kaip pra nariai. lovos, įjungė šviesą. Paskum ji Ypač opus yra butų klausi tikrintas gamybinės praktikos pažadino stipriai įmigusią Ma švilpia dvi valandos, o per Ekonomikos fakultef tlikimas kalbotyrą nors šepetį prisirlšk mas. Nors universitetas turi rytę. Ji turėjo beveik visą va po smakru — balsiausiai smau gana didelį butų fondą, bet jo te. landą laiko, todėl dar kartą gia miegas, žodžiu, apie pa išnaudojimas visiškai nesutvar Visus svarbesnius klausi- atsivertė užrašus. čius paprasčiausius, kasdlenlškytas. Daug gyvenamojo ploto mus numatoma spręsti glau kiausius dalykus. Aldona dau — Gana tau prie tų knygų vE dar užima ne mūsų uni džiame sąryšyje su rektoratu versiteto darbuotojai. LikusE ir visuomeninėmis organizaci tupėti Ko neprivalgei — ne- giausia tik klausėsi, retkar plotas paskirstytas labai nely jomis. Ypač bus sustiprinti prilaižysl. Na, tu tai Jau lite čiais pritardama pašnekovui. giai: kai kur šimto kvadrati ryšiai su studentų profkomite- ratūros iki soties priklmšai,— Vis dėlto geriau pradėjo gal voti apie Vytautą: jis visai nenių metrų ploto bute gyvena tu. Abu komitetai jau apsvars Juokėsi Marytė. lšdidus. Taip tik atrodo, kol 2 asmenys, kitur 12 kvadrati tė klausimą dėl bufetų darbo Pusė devynių Aldona išėjo žmogaus nepažįsti. nių metrų kambarėlyje tenka pagerinimo sesijos metu. Bu į universitetą. Ilgajame filolo susispausti 4—5 asmenų šei fetų veiklos kontrolė pavesta gijos koridoriuj jau buvo susi Kartą jie atsitiktinai pasi mai. Ypač sunku įsikurti jau dėstytojų profbiurams. Pavyz rinkę visi būsimieji lietuvių kalbėjo apie eilėraščius ir, pa niems universiteto darbuoto džiui, Ekonomikos fakulteto literatūros mokytojai. Štai An sirodė, kad čia jų skoniai su jams. Kartais jiems tenka dėstytojai kontroliuoja centri tanas su Jonu kaip ir visuo tapo: ir Aldona, ir Vytautas samdytis privačius kambarius nį bufetą, Fizikos-matematikos met drauge. Jie sėdėjo užsiko- žavėjosi Lermontovu. arba įsikurti gyvenimui netin fakulteto dėstytojai — Ciur- rę ant palangės ir, sukišę gal Iš lėto eidami, jie užsuko į kančiose patalpose. Tai kliudo Ponio 23b esanti bufetą. „Tau vas į storą, gelsvais viršeliais kiek apleistą parką. Die dirbti mokslinį darbą. Siekiant ro" bufątą ir valgyklą kontro knygą, pusbalsiu ginčijosi. seną, na buvo saulėta, nepana sutvarkyti butų klausimą, ar liuoja Istorijos-filologijos fa Elena stovėjo prie lango. ši į tas apsiniaukusias, lietin timiausiu metu universiteto kulteto dėstytojai. Artimiau Juk jai pirmiausia atsakinė gas spalio mėnesio dienas, ka darbuotojai užpildys anketas siame posėdyje bus apsvarsty ti, — dingtelėjo Aldonai. Su- da ir nosies į lauką nesinori apie savo gyvenamąją vietą ir tas klausimas dėl bufetų įstei slkaupt nori. . . O po Elenos iškišti. sąlygas, kas padės suvesti tiks gimo naujuose bendrabučiuose Ryškiai raudonavo, mėlyna lią apskaitą apie visą turimą (Čiurlionio 23c ir 23d) bei Is eis Antanas, paskum Petras, paskum Vytas ir ji. . . Kūnu vo lysvelėse gėlės, medžio vir gyvenamąjį plotą ir jo pa torijos-filologijos fakultete. perėjo lengvas šiurpas. šūnėj skardžiai čiulbėjo paukš skirstymą. Numatytos priemo Naujame plane numatoma nės dėl darbo apsaugos ir sa darbą paskirstyti taip, kad Sš! Profesorius antai atei- tis, dangus buvo mėlynas, vaiskus, be mažiausio debesė nitarinės būklės pagerinimo, profbiural galėtu rodyti savo r.a! Visa sujudėjo Elena. lio. Tiktai papūtus stipresniam iniciatyvą. Jiems bus skiriamos numatoma žymiai išPlane Koridoriaus duryse pasiro vėjui, gelsvomis srovelėmis tam tikros lėšos saviveiklos ir plėsti ir pagerinti kultmasinį gerai pažįstama, aukšta, byrėjo medžių lapai, tyliai šla kitiems reikalams. Tuo pačiu dė darbą. I™ Iki šiol — universiteto L_. klek pakumpusi senojo profe mėdami, kad vasara jau pasi vietinis komitetas taps dau darbuotojų profsąjunga visiš soriaus figūra. Už jo ėjo Vy baigė. kai neturėjo saviveiklos. Tam giau organizaciniu ir kontroli tautas, kairėj rankoj nešdamas niu punktu. — Graži gamta, — sukinė skiriamos lėšos nebūdavo iš didžiulį, gerokai apsišėrusį, naudojamos arba išnaudoja Pirmieji naujojo vietkomo kupiną knygų profesoriaus damas tarp pirštų didelį klevo mos kitiems reikalams. Ateity veikimo žingsniai jau žengti. portfelį. Apie šį portfelį skli lapą, kalbėjo Vytautas. — je bus bendraujama su studen Bufetų veikla po apsvarstymo do legendos, kad jis tiek pat Tačiau ji sustingusi, negyva. tų saviveiklos būreliais. žymiai pagerėjo, vietkomo na turi metų, kiek ir jo savinin O žmogus štai gyvas. Todėl žmogus turi būti dar gražes Bus pagyvintas ir sportinis riai pareikalavo administraci kas, kad tai kažkokia ypatin nis, teisingesnis. . . Kaip sako darbas. 2000 rb. iš neišnaudo ją artimiausiu laiku sutvarky ga dovana ir todėl profesorius poetas: tos pereitų metų sąmatos iš ti praėjimus prie centrinio bu su juo niekuomet nesiskiria, skirta sporto reikalams. Spor feto bei buhalterijos. Prave dargi guldamas deda šalia sa Zmogaus širciis skirta to sekcijas numatoma steigti dama viso turimo turto Inven vęs. Tačiau kiek ten buvo tei pajausti teisybę, sybės — sunku pasakyti. ne fakultetų, o viso universi torizacija. Ji gėrio amžino pilna. . . Profesorius paėmė iš Vy teto mastu, fakultetuose palie Ateitis parodys, ar sugebės kant tik tokias šakas, kaip šaš naujasis vietinis komitetas tauto portfelį, jam nusišypso Priešais juos sėdėjo dvi ge jo. Visi žinojo, kad Vytautas rokai pagyvenusios, užslgobu kės ir šachmatai. Sportiniam praktikoje įgyvendinti savo profesoriui labai patinka. Ne sios vienodomis skarelėmis mo darbui vadovauti paskirta drg. planus. buvo kuo ir stebėtis: gražus. terys. Salia jų stovėjo pintinė Rickevlčiūtė.
na šyptelėjo: tikriausiai p čiukai nusigando. Taip k; ji, imdama bilietą. Daba donai norėjosi greičiau a su obuoliais. Moterys neskubė nėti, o paskui valkščlo gatves — Juk taip puiki damos valgė. — Turbūt Jaunavedžiai, — da sninga. — Tau viskas aišku? kumštelėjo viena savo draugę. — Kad dar jaunučiukai vi Aldona iš lengvo palieti sai, — pakraipė galvą kita, tauto petį. Jis aEisuko. j žiūrėdama į jaunuolius pilkom de virpėjo nerimas, virš gerom akis. rlojo antakio buvo įslrėži Aldona paraudo, nusisuko. Ii raukšlelė. Vytautas, tarsi nieko nepaste Aldona kaltai nuslšyj bėjęs, deklamavo toliau Ler montovą. — Aš tau vis trukdai Nuo to laiko Aldona apie — Nee. . . Viskas aiš Vytautą dažnai pagalvodavo. Jis užsikniaubė ant su< Ji dabar- naktimis ilgai neuž Vytautas egzamino me migdavo, visą laiką prieš akis stovėjo Vytautas, jo gražūs, sirodė puikiai. Kalbėjo ai kupini vidinio jaunatviško logiškai, dažnai į sal įkarščio veido bruožai, akys, įterpdavo vykusiai par tiesiai ir ramiai žvelgiančios į žmones. „Tokios akys niekada citatas, kartais vieną ai negali meluoti”, — galvodavo žodį palydėdavo gestu. Aldona. „Laimė turėti tokias — Na, gerai, užteks akis”. nutraukė profesorius. — — Kodėl tu nemiegi? — džiuginai. Rašau „labi pakeldavo nuo pagalviuko už miegotą veidą Marytė. — rai”. Rašalas pasibaigė, Galvą skauda? Jeigu galvą, tai paduokš savo plunksną. paimk nuo mano spintelės cit. . . Aldona ruošėsi aE, ramono. Dėžutėj yra. ti. Staiga Ji nejučiom p; — Ne. . . Taip nesimiega. rėjo į suolą, kuriame t; — A, jeigu taip, tai esi įsi seniai sėdėjo Vytautas, mylėjusi. ten tiek lapų? — nuste — Miegok neplepėjusi! Ji pasilenkė, paėmė Ji visa užsiklostydavo ant rius. klode, užmiršdavo, kad dabar Lapai nuo viršaus ik naktis ir draugė jokiu būdu nepamatys išraudusio veido. Ar čios buvo prirašyti sr Ji E tikrųjų įsimylėjusi? To stačia Vytauto rašysena. Aldona nežinojo; ji tik jautė, Aldona atsistojo, vėl kad joje vyksta kažkas naujo, do, tarsi Ją vienu kartų tarsi jai išaugtų sparnai ir ji skristų virš alsuojančios pava apleldusios visos Jėgos, sariu žemės. Egzaminas pasibaigė . . . Profesorius, atkišęs į Niekas neišėjo nanl priekį baltutę tvarkingai ap baigė atsakinėti pas J kirptą barzdelę, pro akinių vir šų žiūrėjo į pirmakursius Paskum visi kalbėjosi ai linksmu, truputį pašaipiu zamlno rezultatus, profj žvilgsniu. Jis labai negarsiai, vienus pabarė, kitus pJ nesiderinančiu su aukšta figū — Bendrai, aš pate) ra balsu, kalbėjo: — Tik nesijaudinkit. Kad jūsų grupe. Matosi, k nepamatyčiau tirtančių pirštų! bcte, ruošėtės. Taigi, k Būkit šaltakraujal, kaip mūšy. ruošėsi, tiek E gavo. Jums neteko kariauti, o man Aldona žiūrėjo tie štai teko.. . Na, papasakosiu L kada nors apie tai. O dabar tautui į akis. pirmieji trys marš su manim. — Pasisakyk, pasisal — Eisime šį vakarą į kiną? — priėjo prie Aldonos Vytau gavai ne pagal nuopil tas. — Po egzamino gerai bū juk iš špargalkos ml tų prasiblaivyti, ką? Nejaugi tu apgausi pril draugus ir... mane? I Aldona linktelėjo galva. — Gerai, tuoj po egzami kyk! — rodos sakė šll no. Žiūrėk kaip sninga. Malo nis. numas tokiame ore pasivaikš Ji aiškiai prisimini čioti. dar egzaminų išvakarl Po kurio laiko E auditorijos jų grupė nutarė laikjl skriste išskrido Elena. Jos vei das švietė džiaugsmu. „Labai miną, anot Antano, ■ gerai!” — mosavo ji žalsva vingrybių, o ruoštis I gal. studijų knygele. — Tai bus, galim; l| — Dabar jau eE Vytautas, EMIJA kaip savaran gerai žinoma ir prieinama kal Sartorio laboratorijoje jE už ėmė Vilniaus gimnazija. Iš — pagalvojo. O kai išeis Pet- ir mūsų garbės egzanilq ba kėlė jų susidomėjimą dės kiška dEclplina aukš siiminėjo ne alchemiškais da jos kabineto vėliau kai kurie lykais, bet drauge su moki reagentai perėjo Vilniaus Far -as — jos eilė. — Kad tik jam karštai kalbėjo VytaiI tojoje mokykloje Vil tomuoju dalyku. pasisektų, kad tik pasEektų, Tai turime be jokių š 1800 metais išspausdinti niais sprendė praktiškus užda maceutų Draugijos žinion. niuje buvo įvesta, palyginti, vėlai, praėjus net dviem šimt Sniadeckio „Chemijos prad vinius. Vienu iš didžiausių at Kitas Fizikos-matematikos — mintyse palinkėjo Aldona, dorai, komjaunuolišk mečiams po Jėzuitų akademijos menys” davė pradžią origina radimų, kuriuos padarė Snia fakulteto Sniadeckio auklėti kai Vytautas neskubėdamas, laikyti. įkūrimo. Ištisus du šimtmečius lui cheminei literatūrai lenkų deckis Vilniaus universiteto nis — Kumelskls Norbertas Paskum Aldonos at chemija buvo susijungusi su kalba. Šio veikalo pirmoje lai laboratorijoje, reikia laikyti (1802 — 1853) Išgarsėjo kaip suglostęs delnu gelsvus nepa filosofija ir todėl negausi doje pirmą kartą viešai buvo naujo elemento atradimą pla gamtos ir techniškųjų mokslų klusnius plaukus, uždarė pas kilo viena diena. Ji miglota medžiaga vienu ar ki paskelbta lenkiška cheminė tinoj, kurį autorius pavadino populiarizatorius tant parke lapus, Lietuvoje. kui save auditorijos duris. tu klausimu randama tik jė terminologija. Antroje „Che Vesti um. Vien tik 1823—1829 metų . . .Aldona prie staliuko, kur spėliojančlas, kas zuitų filosofiniuose darbuose. laikotarpyje jis atspausdino buvo išsklaidyti bilietai, pri Vytautą, deklamuo. Žinoma, kad jėzuitai savo al „Vilniaus žurnale” daugiau J. Bubelis J kaip chemiškoje laboratorijoje ga C 110 straipsnių Ir išleido ėjo drąsiai, tačiau imant bilie montovą. . . mindavo įvairius cheminius 4 knygas. Iš Jų 66 straipsniai tą taip sudrebėjo ranka? kad Profesorius pagaili preparatus, kuriais stebindavo skirti chemijos, cheminės tech net ir nepajutus mažas popie jo atsisveikinti. Ai seimelių atstovus ir pasiunti nologljos, mineralogijos ir fi rėlis Išsidriekė ant grindų. jis su kiekvienu aE nius. Praktinių problemų jie 8 i zikos klausimams. nesprendė. Jis padavė ranką Pe — Blogas ženklas, — pa Šiam visapusiškai išsilavinu Posūkis chemijos istorijoje mijos pradmenų" laidoje, iš Būdamas geras pedagogas, siam ką pasakė Algiui, tu^__ galvojo. Ir gabiam žmogui 1826 Vilniuje įvyko 1784 metais. ėjusioje Iš spaudos 1807 me Sniadeckis Vilniuje išauklėjo kingo, nes pastarasis | į; metais universiteto Tarybos Profesorius nusijuokė. Jis Pagal Edukacinės komEijos tais, Sniadeckis klasifikavo nemaža gabių specialistų. Vie nutarimu, po trijų metų spe V] nutarimą fizikos ir matemati medžiagas į augalines Ir gy nas E jų — Ignas Fonbergas, cializacljos pirštu rodė drebančią Aldonos iki ausų, priėjo prie užsienyje, turėjo kos skyriuje buvo atidaryta vulines bei neorganines. 1823 metais užėmė chemijos — Dabai- jE pasis I ranką ir geraširdiškai purtė Si Sniadeckio knyga nebu katedrą ir vedė Ją iki Impe būti pavesta technologijos ka chemijos katedra, kurią užėmė neišdrįs paduot ran® tedra. Tačiau šie sumanymai galvą. Ir Aldona pajuto, kad atvykęs iš Turino farmaceutas vo sustingusiu traktatu, bet ratoriškojo Universiteto užda nebuvo įgyvendinti dėl uni įtempimas praėjo. Ji ramiai Jis pasisakys, ir chemikas Juozas Sartoris. originaliu, nuolatos besivys rymo. versiteto uždarymo. Sis pirmasE chemijos profeso tančiu — priklausomai nuo atsisėdo už Vytauto į trečią viską. . . Fonbergas, suprasdamas Vilniaus universiteto užda suolą ruoštis. rius Vilniuje per 8 darbo me naujos medžiagos, veikalu. cheminio eksperimento svarbą, Vytautas visas su tus nieko ypatingo nenuveikė, Apie tai liudija ne tik antro toliau turtino Sniadeckio įkur rymas buvo dideliu smūgiu be Biliete visai klausimai buvo člau greit, kaip ir I išskyrus tai, kad davė pradžią ji, bet ir trečioji laida, pasi tą laboratoriją naujais prepa- pradedančiai kilti Vilniaus naujos disciplinos dėstymui. rodžiusi 1816—1817 metais. rataE, tikslia ir geros koky chemikų mokyklai. Nors žy aiškūs, žinomi. žiūrėjo profesoriui Snladeckio-chemlko veika bės aparatūra. Fonbergo lai- mesnieji chemikai ir dirbo ki Ant Sartorio padėtų pama paslaugiai atidaręs Mintyse vEką pakartojusi, tų, po keturių metų pertrau lais domėjosi ne tik besimo kaE cheminė laboratorija Vil tose Rusijos aukštojo mokslo kos, 1797 m. atvykęs naujas kantis jaunimas Vilniuje, bet niuje buvo viena iš geriausių įstaigose, tačiau nebuvo Juos Aldona pasižiūrėjo pro langą. rė: vienoje vietoje jungiančio VE dar tebesnigo. Be garso chemijos profesorius Andrius Ir užsienio mokslininkai. 1804 ir turtingiausių Europoje. — Prašau, profe® Sniadeckis užbaigė statyti pa m. pasirodęs pirmas „Organi Uždarius universitetą, che centro. DalE svarbių moksli leidosi žemyn minkštos snai Aldona tylėdama ■ statą, pakeldamas dėstymo ir nių būtybių teorijos” tomas mijos kabinetas perėjo Vil nių darbų, išleistų lenkų kal gės. Medžiai universiteto kie ba straipsnių ar aEkirų spau buvo aukštai įvertintas Vaka mokslinio tiriamojo darbo ly niaus medlko-chirurginės dė prie lango. Ja® gį iki tuo metu pirmavusių rų Europoje ir greitu laiku Akademijos žinion. 1840 me dinių pavidalu buvo pamiršti me buvo pabalę kaip gegužy. kad viskas staiga a® B išverstas į vokiečių ir prancū tais, Fonbergui persikėlus į Ki ir platesniems mokslininkų Viršūnėje ant plonytės šakelės ir krintantis balti® aukštųjų mokyklų lygio. jevą, laboratorija iširo. Dides sluoksnEms nežinomi. Tačiau suposi paukštis. AEkrldo antL Sniadeckis, norėdamas pla zų kalbas. Andrius Sniadeckis sprendė nė reagentų dalis atiteko Ki Vilniaus chemikų atliktasE rasE, šakutė trakštelėjo ir nu gas, į kurį truput® čiau sudominti chemija stu ji žiūrėjo su tokiu ® dentus, skaitė jos kursą ne lo ne tik teorinius klausimus, bet jevo universitetui Ir tiktai 555 darbas turėjo nemažą reikšmę tyniškai, bet lenkiškai. Dėsty buvo taip pat geras praktikas. pavyzdžiai E 1282 daiktai li tolimesniam chemijos mokslo lūžo, o abu paukščiukai toliau D. ZAiM I nuskrido savaE keliais. Aldo mas universiteto studentams Iš pagrindų pertvarkytoje ko Vilniuje. Pastaruosius per- vystymuisi.
Darbo perspektyva INTERVIU
I
Chemija Vilniaus universitete ;
Egzaminas
įvarstant straipanį „Reikšmingos imulkmenos,,
Skaityklose apsidairius Sesija šiuo metu universite te jau pačiame įkarštyje. Da bar svarbi ne tik kiekviena diena, valanda, bet Ir minutė. klus susilaukia kitų pritarimo Pažiūrėkime, kaip jas išnaudo ar net.. . pasekėjų. ja skaityklų ir kabinetų lanky Antra, už kiekvieną kolek tojai. tyvo narį turi Jausti atsako VISOS VIETOS mybę visa grupė. Teisingai pa UŽIMTOS. . . sielgė I kurso ruslstal ir Isto Bendroji skaitykla sutinka rijos-filologijos fakulteto kom mus plačiai atvertomis duri jaunimo biuras, apsvarstę drg. mis. Bet durys atvertos ne to Pinlglo elgesį. Turi būti su dėl, kad tokia priemone būtų draustos ir teisininkės iš Čiur masinami žmonės. Anaiptol, lionio 23b, turi būti mūsų skaitykloje visos vietos užim tos, o prie knygų Išdavimo pasmerktas kiekvienas nekul stalo dar stovi vorelė skaity tūringas poelgis. Jei komjau tojų, Gavę knygas, studentai nimo grupės domėsis savo na veltui dairosi, kur prisėsti, riais ne tik auditorijoje, bet Tiesa, sesijos metu čia papildomal gauta dar 50 kėdžių, seks juos kiekviename žings bet Ir to maža. nyje, sirgs už kiekvieną narį, — Kartais tenka atiduoti nebijos kritikos, gėdingi reiš paskutines taburetes, — pasa kiniai išnyks iš studentų bui koja budinti skaityklos darbuo ties, ir nereiks skųstis, kad toja. komjaunimo darbas grupėse Skaitykloje kasdien pabu nuobodus. Polltlnls-auklėjama- voja daugiau kaip 250 lanky sls darbas turi būti grupių Ir tojų. Daugumoje tai tie pa žmonės, kurie čia dirbo ir fakultetų biurų dėmesio cent tys semestro bėgyje. Atėję nauji re. Už studentų kultūrą priva skaitytojai vis nepripranta prie lo kovoti sienlaikraščiai. Blo įkyraus ventiliatoriaus birbi ga yra tai, kad sienlaikraš mo, nors, prorektoriaus ūkio čiuose spausdinama kritinė me reikalams drg. Jasllionio teigi mu, jis dabar pateptas ir vei džiaga nesvarstoma tose gru kia bevelk idealiai. Oras skai pėse, kurias ji liečia, — taip tykloje, nežiūrint to, kad ven Ji nustoja didelės savo veiks tiliatoriui talkininkauja plačiai atvertos durys, tvankus. Ir ne mingumo dalies. žinia nuo ko vakare išėjus gal Tik tada, kai kiekviename va švininė: ar nuo įgytų žinių, žingsnyje leisime draugui pa a: nuo tvankumo. Ne vien tyro oro trūksta justi, kad jo elgesys stebimas, kai dar sustiprės kultūrlnis- skaitykloje. Kartais čia lanky neužtenka J. Jablons auklėjamasls grupių ir kom tojams kio „Lietuvių kalbos gramati jaunimo biurų darbas, kai sie kos” egzempliorių, Homero ninė spauda kovos už studentų „Iliados" ir „Odisėjos”, netgi vidaus ir Išorės kultūrą, už marksizmo-leninizmo klasikų teks „Taure” peilių ir šaku raštų. čių, su neakivaizdininkais gy vensime kaip broliai, o šokiuo LABORANTO BELAUKIANT O marksizmo-leninizmo ka se galėsime tikrai kultūringai tedros skaitykloje literatūros linksmintis. netrūksta. Čia trūksta tik.. . A. Lukša laboranto. Iš paliktos skrybė G. Krasauskaitė lės, palto ir kitų žymių atpa F. Pažūsis žįstama, kad dabar dirba drg.
KODĖL TAIP YRA? pasakykite, kur, išskyrus j tik centrinių rūmų kasą, ngviau užsimezga pažintys, augystė, gal būt, net meilė, Igu ne „Tauro” valgykloje? ' Jei žmogus stovi arti lanįllo, kur gaunami talonai, ii [igu iš jo kada nors esi skoL sls ugnies cigaretei prideg— jis bus tau ir „gimiį", ir „pažįstamas” ir, be Ljo, prašysi, kad jis tau pa lų talonus. Kad tai nekultūLga, kad kiti, anksčiau atL ilgiau lauks už tave — [pagalvosi. Ne! štai, jeigu [orikas Venckus, telsinimta, Lzlnskas, Žukauskas patys į eilės lenda — čia jau, sa li, kiauliška, bet ir tai — L man darbo! . . kaip tat pas mus jau įprasI .Giminių” ieškojimas ellėItapo tradicija. Užimti vietas L stalų paltais, rankinukais L knygomis — taip pat. Se ime lietuvių liaudies priežo [u: „Jautis miške, o jau iešĮ drožia”, — pirmiau, užĮ vietas, sukrauname ant Įlų peilius, šaukštus ir šakųĮ o tik po to einame prie Los talonėlių. Pasitaiko net [p, kad drovi pirmakursė, pa[paskutinė stovėdama eilėje, Įspaustose prie krūtinės ran[se laiko valgymo įrankių [niplektą ir nejučiomis baks[ja šakutėmis į priešais stoiki jĮčio kolegos nugarą. SlBIkodėl taip yra? Gal būt, "efl Igykloje trūksta šaukštų? H BL Nors kai kurie draugai rt'.l jĮdentai ir „pasiskolino” iš dI •klos bent po visą kompItą, dingę šaukštai, peiliai I šakutės valgyklos tarnauIii sąskaita pakeisti naujais, j B likalas tas, kad mes patys įskui| kiek nesistengiame kovoti I tvarką. Niekas nesudrauofB[ia Venckaus, Bražinsko ir į pafl|;s panašių. Vieniems jie bllllal, kiti vadovaujasi printcl 1. „Kodėl aš turi sakyt?” |■juk vieną vienintelį kartą lėktų drąsesniam vyrukui, tiems pritariant, viešai pa išyti juos į eilės galą, ir tas įtik neslkartotų, bet būtų
pamoka ir kitiems, Visiems pakaktų ir peilių, ir šakučių, jei vieni turėtų mažiau egoiz mo, o kiti — drąsos rėžti tie sai į akis. O pas mus, užuot pasiėmęs nuo šalimais stovin čio stalo šakutes, kurios bus naudojamos mažiausiai tik po pusvalandžio, ir vėliau su iro nija atsiprašęs jų „savininką" už savo, atseit, nemandagų po elgį, neretai vyrukas, o juo la biau mergina, krikščioniškai nuolaidūs, kabina kotletą su šaukštu. . . Pateiksime daugiau faktų. . . . Spalio 15 dieną filolo gai džiaugėsi vakaru fakulte te. Patenkinti buvo ir organi zatoriai — fakulteto komjau nimo biuras. Aštuntą valandą 34 auditorija buvo pilnut pil nutėlė studentų, o pavėlavu sieji nebuvo įleidžiami. Vieni Jų išsivaikščiojo, kiti susimetė į krūvą ir laukė programos pabaigos. Kur buvęs, kur ne buvęs, atsverdėjo Kopelevas (IV k.) su II k. ruslstu Dubčlonok. — Leiskit praeit! išsiplėtė narsuoliai. —- Salė pilna, neleidžiam. —- Savų neleidžiat?! —• su riaumojo Dubčionok ir pečiais atidarė duris, bet budintieji jį sulaikė. Tada duris užgulė ko lektyviai: Municas (IFF III k.), Juodis (IFF II k.), Karbauskas (EMF III k) ir kt. Tris kartus atstumtas, puolančiųjų būrys ketvirta ataka išvertė dvejas duris, ir visi sugarmėjo į vi dų. Sportininkas Vaupšas, sa ko, į antrą aukštą įšokęs pro langą (!).. . Ar padarė tą vakarą tinka mas išvadas fakulteto komjau nimo biuras? Ne, nepadarė. Minėtieji draugai ne tik ne buvo apsvarstyti, bet netgl fakulteto sienlaikraštis apie tai nutylėjo. Ir štai, vos keletui savalčlų praslinkus, I kurso rusls tas Pinlgis, norėdamas patekti į šoklus, išlaužė užrakintas du ris iš sandėliuko, o II kurso
žurnalistas Mundrys peiliu iš mušė langą ir pabėgo nuo jį pastebėjusio budinčiojo. „Lais vu keliu" į šoklus pasinaudo jo ir kai kurtos studentės (III k lituanistė Radavičiūtė). Fa kulteto komjaunimo biuras šį kartą ėmėsi priemonių. Drg. Pinlgį apsvarstė grupėje ir biure, apie tai buvo rašyta ir sienlaikraštyje. Nuo to laiko vakarai Istorijos-filologijos fa kultete praeina be ypatingų įvykių. Tačiau būtų Juokinga manyti, kad tie. kurie neseniai laužė duris, Jau lšsiauklėjo. Dar ir dabar vakaruose pasi taiko girtų. Dažnai linksniuo jami II k. žurnalistai (Biekša ir kt.) dar visai netolimoj pra eityje leisgyviai parsvyrlnėdavo į bendrabutį. Dar netaip seniai Čiurlionio 23 b gyven toja Senekovaltė (IFF II k.), užuot Išnešus šiukšles į lauką, išvertė jas virtuvėje, „aprū pindama” darbu valytojas. Tik tai prieš keletą dienų to pa ties bendrabučio 18 kambario teisininkės Blnkevlčlūtė, Peremytė, Budrytė ir kt. kone su draskė į gabalus bendrabučio administratorių už tai, kad Jis apgyvendino jų kambaryje dvi neaklvaizdininkes. Ne mažiau moralų Išklausė ir atvykusios.. . Ką rodo šie faktai valgykloję, šokiuose, bendrabutyje? Kai kurių mūsų studentų „iš siauklėjimą", moralinį jų vei dą. Šie atskiri individai ter šia tarybinio studento vardą. Dėl ko taip yra — atsakyti nesunku. Pirma, kaip jau minėjome, mes patys, pasivertę tyleniais abejingai praeiname pro nei giamus mūsų gyvenimo reiški nius, jų tarsi visai nepastebė dami. Kambario draugai, užuot griežtai pasmerkę grįžu sio girto draugo poelgį, tik geraširdiškai tarpusavy pasi šaipo iš jo ir visai nekreipia l tai dėmesio — atseit, ne už mano pinigus geria. Vienas katinų keliais įsibrovęs į šo
ircfe
m; r j inl
tauta ŠĮ
M
F O T O „TARYBINIO STUDENTO” redakcija organizuoja FOTO PARODĄ-KONKURSĄ Parodoje-konkurse gali dalyvauti visi foto mėgėjai — studentai ir dėstytojai. Tikslas: a) išaiškinti pajėgiausius foto mėgėjus, sukurti prie redakcijos foto centrą, kuris rūpintųsi visapusišku uni versiteto gyvenimo ir veiklos nušvietimu mūsų dauglatlražinlame laikraštyje, o taip pat ir respublikinėje spaudoje; b) padėti universiteto mokslinei bibliotekai sudaryti uni versiteto veiklos foto archyvą, c) suorganizuoti bendrauniversitetinę foto laboratoriją ir leisti plataus masto foto sienlaikraštį. Patelkiamų parodal-konkursui nuotraukų formatas ne mažiau, kaip 9X12 cm., turinys: 1) universiteto gyvenimas, mokslinė ir visuomeninė veikla; 2) gamybinės ir mokomosios praktikos, šefuojamos iš vykos, Iškylos, turistiniai žygiai ir pan.; 3) foto etiudas, pelsažas, architektūrinė nuotrauka. Nuotraukas galima pristatyti į redakciją iki š. m. kovo mėn. 1 d. Kiekvieno mėgėjo darbai bus vertinami ir premijuojami tik pateikus nuotraukas visomis trimis temomis. Redkolegija
mėgėjų t
dėmesiui
Jankūnas. Jo belaukdami, ap sidairykime skaitykloje. Žmonės šiandien čia sėdi be paltų ir pirštinių — rekto riaus jsakymu Jau kelinta die na krosnis kūrenama po du kartus. Kitaip ir neįmanoma, kai centrallnls „apšaldymas” taip puikiai veikla. Šiltos krosnies ir neveikiančio ven tiliatoriaus dėka čia visai ne šalta J. Braslauskaitei ir J. Cepuraitel ruoštis rusų dialek tologijos egzaminui, G. Girčytel studijuoti politekonomiją, o lituanistėms A. Burbaltel ir D. Frelmanaltel mokytis lygina mąją lietuvių kalbos grama tiką. Nieko nepadarysi — se sija toks metas, kada visi mokslai pasidaro vienodai reikšmingi ir svarbūs, o šiltą kampelį ne visur surasi. Po kiek laiko atsiranda ir pats laborantas, bet Jau belie ka tik atsisveikinti su juo.
KUR PER DAUG, O KUR VISAI NĖRA Polltekonomijos kabinete jauku, patogu. Spintose pui kuojasi naujitelaičiai politinės ekonomijos vadovėliai. Šali mais išsirikiavę K. Markso „Kapitalo” tomai ir kita lite ratūra. Todėl ir lankytojų čia netrūksta. Tuo įsitikina atvy kėlis, kuriam dažnokai tenka liūdnai atsidusti, pažvelgus pro stiklinį durų langelį ir pasukti kitur ieškoti laimės. Pasisukus išėjimo link, į akis krenta ant kitų durų užrašas „Skaitykla”. Valio! Išeitis su rasta! Bet atsargi laborantė laiku perspėja: — Oi, neikite! Ten egzami nas. — Egzaminas?! Tai kodėl gi parašyta „Skaitykla”? — Skaitykla čia buvo tik prieš sesiją. O dabar žmonės egzaminus laiko, — nenusilei džia laborantė. Žinoma, studentų universi tete daug, ir egzaminus laiky ti reikia, bet, gerai paieško jus, galima būtų rasti ir kitą patalpą. I Telsės-ekonomikos fakul teto skaityklą pakliūti neleng va. Reikia įveikti nemažas kliū tis, braunantis per nustatytas knygomis patalpas. Niūri ap anka mažai vilioja lankytojus. Vos penketas žmonių tesiruo-. šia čia egzaminams. Nors eg zaminų rezultatai Teisės fakul tete neteikia daug džiaugsmo, bet čia pro pirštus žiūrima į skaityklos darbą.
SKAITO IŠTISUS METUS Ne visi studentai darbą skai tyklose pripažįsta kaip vie nintelį mokymosi metodą. Kai kurie draugai mėgsta reikalin gą literatūrą parsinešti Ir į namus. Tuo kiekvienas gali įsitikinti, atsilankęs mūsų bib liotekos abonemente. Pažiūrėjus į paimtų knygų sąrašą, atrodo, kacį Istorijosfilologijos fak. III kurso stu dentas Br. Petravičius užper nai išlaikytam TSRS istorijos egzaminui ruošiasi dar ir da bar. Atkakliai tebestudljuoja Šekspyro ir Moljero drama turgiją jo grupės draugas H. Savickis. Su savo mokymosi tempais skaitymą derina V kurso litua nistas A. Vaišnoras. Ilgamečių studijų objektu Jis pasirinko žinomą A. Venclovos eilėraš čių rinkinį „Kovoti, degti, nenurimtl”. Panašiems draugams skaity mo tempo galėtų pavydėti pats N. Gogolio Manilovas. ***
Egzaminų sesija prasidėjo jau ne šiandien. Bet ne visur Jai buvo tinkamai pasirengta. Pats laikas plačiau susidomėti skaityklomis ir skaitytojais. Reido brigada:
Red. pav. Z. KONDRATAS, T. Balčiūnaitė, M. Barysas, J. Bložė, A. Lukša, Z. Maliukevičius
Sieninės spaudos apžvalga
Vietoj feljetono
Nuo žodžių prie darbų
S
Iš didelio debesio
Kartais vasarą būna taip, Ir taip dalykai įgavo nau Egzaminų sesija atėjo į vi tai mes jau girdėjome! Iš tik kad, žiūrėk, užtvenkia didžiau ją, organizatorių nenumatytą sas grupes, kursus, fakultetus. rųjų, apie šias vertingas prie sias debesis visą dangų, o lie kryptį. Maskaradą teko pradė mones dažnai mėgstame kalbė Visur verda darbas, jaudina ti, kai mūsų pečius užgula se taus — nė lašo. Nors dabar ti be kaukių. Tiesa, buvo Ir mas!, pergyvenama „pravir sija, tačiau maža kas nuo ir ne vasara, tačiau kažką pa kaukių — trys, keturios, o gal IŠ UNIVERSITETO TAUTOSAKOS tus" draugui, džiaugiamasi lai svarstymų pereina prie darbų. našaus neseniai galėjome ste Ir daugiau. Visiems patiko bėti, tik ne gamtos, o, saky Pliušklnas, čigonė, tačiau di mėjimais. Kai kurių fakultetų MĮSLĖS Biuleteniai, kovos lapeliai tume, visuomeninių reiškinių džiausio dėmesio buvo vertos (Ekonomikos, Teisės, Istorijos- turėtų būti tas veidrodis, ku sferoje. tos „kaukės”, kurios vaizdavo 1) Du bėga, du veja, vienas kraipo, penki laiko — ]< filologijos) studentai gavo riame atsispindėtų studentų . .. Viskas prasidėjo nuo to, pusiausvyros jausmą Ir proto Penki milicininkai sunkvežimiu veža „linksmą” s įskaitas ir išlaikė jau po ke pastangos laikyti egzaminus kad vieną gražią dar senų me blaivumą praradusius žmones. dentą į dušą Totorių gatvėje. lis egzaminus. Dar savaitė, kl tik gerais ir labai gerais pa tų dieną universiteto skelbimų Tokių buvo nemaža. Jos, vei A Surazgytas, sumazgytas ir po langu pakabytas — k lentos pasidabino ryškiaspal kiausiai, džiaugėsi tuo, kad Saitas šildymo radiatorius centriniuose rūmuose ta, ir egzaminai, o kartu su žymiais, kur išvystų savo tik viais plakatais. Didelėmis rai organizatoriai nepamiršo Ir jais susiję vargai ir rūpesčiai rąjį veidą tinginiai, apsileidė dėmis figūravo Naujųjų metų bufeto. PRIEŽODŽIAI bus jau praeities prisimini liai, lengvo studentavimo mė maskaradas. Perskaitė šluos Linksminosi kaip kas išma 1) Mėgsta, kaip prodekanas pažymėjimus. skelbimus universiteto jauni mai. gėjai. Juose lengva pateikti mas ir apsidžiaugė, daugelis nė: kas šoko, kas dainas dai 2) žada, kaip profsąjunga kultūringą poisį. Ką turėtų veikti dabar fa studentams įdomius ir reikš dėl to, kad numatė linksmai ir navo, o kas tiesiog nuobo 3) Sekasi, kaip ansambliui apžiūrose. kultetų sienlaikraščių redkole mingus dėstytojų atsiliepimus, įdomiai sutikti Naujuosius me džiaudamas laukė atrakcionų ir « DAINOS gijos? Leisti sienlaikraščius? pastabas apie egzaminus,, nu tus, kiti tiesiog tikėjosi iki so žaidimų pradžios. Bet taip ir nesulaukė. Skelbimuose žadė ties pasišokti Aktų salėje. Šiuo metu, kada studentai visą rodyti grupėms darbo kryptį ĖJO ŽURNALISTAS. . . Susidomėjimo maskaradu ti malonumai skelbimuose ir savo laiką, energiją ir dėmesį egzaminų sesijos metu. debesis kaupėsi. Maskarado pasiliko. Dovanos, turėjusios skiria egzaminams, kada bran (Liaudies dainos „Plaukė sau laivelis” motyvais) Deja, mes apėjome visus fa iniciatoriai ir organizatoriai pradžiuginti šių pramogų nu Ėjo žurnalistas dekanato link, gi kiekviena diena ir valanda, kultetus, ir vienintelė „opera taip pat nesnaudė. Jie atspaus galėtojus, ramiai tūnojo dėžė Nešėsi knygelę įskaltėlėm rinkt. se. dino pakvietimus, nupirko do kada greitai keičiasi įvykiai ir tyvi” sieninės spaudos forma, Iš abiejų pusių vien pikti veidai. vanas geriausioms kaukėms, Skaitytojas tikriausiai pa rezultatai, sunku išleisti dide kurią mums pavyko rasti, bu Vien tik skolos skolužėlės, kur tik užmatai. atrakciono nugalėtojams pre lės apimties operatyvų sien vo iškabinta Gamtos fakulteto mijuoti. Paskui sutvarkė salę, klaus: kas dėl viso to kaltas? Nevykę organizatoriai. Vertin Turiu šiltą vietą, alga nemenka, laikraštį. Nė vienas fakultetas koridoriuje tuščia „Egzaminų jos viduryje pastatė puošnią ga kultūrinė priemonė sužlugo Mokestį už mokslą moku kai kada. tokių sienlaikraščių dabar ir atsiliepimų lenta". Daugiau eglutę. Daug kitų rūpesčių bu tik dėl to, kad neatsirado Turiu talentėlio ir gerų draugų, žmonių, kurie būtų apgalvoję neleidžia. Paskutiniai Gamtos, nebuvo kuo mums pasidžiaug- vo juos užgriuvę. Tiktai niekaip neišvengiu paskaitų piktų. . . Dar maskarado išvakarėse, visas šio reikalo puses, ėmęsi Chemijos, Fizikos-matematikos tl. Dar nė viename fakultete Barė dekanatas, katedra pikta. jausdami, kad atsiras daug no maskarado Išpopuliarinimo, or Barė komjaunimas ir profsąjunga, fakultetų sienlaikraščių nume sienlaikraščių redkolegijos rinčių patekti į šią pramogą, ganizavę kolektyvų kaukių, Rūmuose centrlnluos pažymą gavau, riai pasirodė dar gruodžio vi nesugebėjo išleisti kad ir organizatoriai pareiškė: „Lei Kostiumų gaminimą grupėse Ir Kad nesveikas, kad daug dirbu, kad toli buvau sime tik su kaukėmis ir pa fakultetuose. Juk maskaradas duryje ir skirti pasiruošimui menkiausio biuletenio. Kai ku kvietimais ” . Taip jie ir ban — tai ne šiaip sau įprastinis egzaminams nušviesti. Kai kur rios redkolegijos net galvoja, Porą dar metelių reiks man studentam, dė daryti pradžioje, kada pa poilsio vakaras, bet retai pasi O vėliau galėsiu ir diplomą gaut. (Medicinos fak.) iš viso nėra kad tai ne jų reikalas. Kom skirtą valandą plačiai atsivėrė taikanti pramoga universitete. Kaiman nevažiuosiu, man ir čia gerai — jokio sienlaikraščio. Aktų salės durys. Tačiau jau Geras sumanymas sužlugo tik jaunimo, profsąjunginės orga Vien barai tik, valgyklėlės, kur tik užmatai. pirmoji svečių banga juos pri dėl to, kad buvo paliktas sa Vis dėlto' studentų pastan nizacijos ne tik nepadeda red vieigai. vertė nuleisti griežtą nusista gos, jų laimėjimai ir nepasi kolegijoms organizuoti biulete tymo vėliavą: bevelk visi mas Studentai, tikėjęsi įdomiai JEI DURYS NEPASIDUODA — JOS IŠLAUŽIAMOS sekimai turėtų kur nors atsi nių, kovos lapelių Išleidimo, karado dalyviai pasirodė esą spindėti. Su šia nuomone, rei bet, gal būt, net nesvarstė to be kaukių. Nors kai kas, brau ir linksmai praleisti laiką, su Naujųjų Metų proga pirmo kurso lituanistai lšlat tikti Naujuosius metus, išslfakulteto duris Ir surengė šokius. (Faktas) kia manyti, sutiks ir šiuo me kio klausimo kaip sieninės damasis pro dežuruojančlus sisklrstė nusivylę. durimis, ir kyštelėdavo iš tu neleidžiamo sienlaikraščio spaudos darbo organizavimas ties po skverno kažką panašaus į Nauji metai Jau praeity, bet redaktorius, ir visuomeninės egzaminų sesijos metu. Bet kaukę, vestibiulyje vėl grūs iš to pasimokyti verta. organizacijos vadovas, ir bet mes nemanome, kad taip bus davo ją kuo giliausiai į kiše M. Vosylius kuris aktyvistas. ir toliau. Reikia laukti, kad nių. .Yra labai gerų, operatyvių žmonės, kuriems yra skirta rū ir veiksmingų sieninės spau pintis sienine spauda, pabus iš sienlaikraščiuose dos formų, kurios galėtų vi miego. siškai pakeisti šiuo metu „su Sieninė spauda privalo ypa- Į rambėjusius” sienlaikraščius. tingai operatyviai nušviesti Tai biuleteniai, žaibai, kovos grupių gyvenimą egzaminų selapeliai. Jūs pasakysite: apie I sijos metu. Diplomantai Kle------------------ ----------------Dar porą smūgių ir galėsime linksmintis. . . banovas ir Ciapas praktikoje. BENDRABUTYJE„TYLOS MENUO
Premjera saviveiklos scenoje
Sį sekmadienį lietuvių dra I teatras. Spektaklį režisavo to mos būrelis Universiteto Aktų paties teatro aktorius J. Bautsalėje pasirodė su nauju pasta rėnas. tymu — Borozinos ir Davidso Tai pirmasis būrelio pasiro no pjese „Trečio kurso stu dymas šiais metais. dentas”. Pjesėje vaizduojamas Ateityje su šiuo spektakliu studentų gyvenimas, visiems saviveiklininkų kolektyvas nu toks artimas, pažįstamas. To mato apsilankyti pas kitų res dėl žiūrovai šiltai sutiko savi publikos aukštųjų mokyklų stu veiklininkų pasirodymą. dentus, įmonių ir gamyklų dar Didelę paramą kostiumais, bininkus. dekoracijomis būreliui suteikė P. Gudaitis LTSR Akademinis dramos ---------------
MUMS R/ŠO Negauna laikraščių Vienas iš kultūrinių žmo gaus bruožų yra platus jo ap siskaitymas. Tam tarnauja gro žinė, mokslinė literatūra, spau da. Tačiau Ji dar ne visur tin kamai platinama. Redakcija gavo Čiurlionio 23c bendrabučio gyventojo G. Evetiuničevo laišką. Jis užsi prenumeravo vokišką laikraštį „Už tvirtą taiką, už liaudies demokratiją”. Minėtame bend rabutyje atsakingas už spau dos platinimą buvo Uždavinys. Tiems, kurie pirmą kartą į Jį kreipiasi, aiškina, kad laikraš čiai paliekami koridoriuje ant stalo, o antrą kartą klausiam1
tiems sako, kad iš pašto ne gauname. Po ilgų vaikščiojimų G. Evetiuničevas pirmą savaitraš čio numerį gavo tik spalio 28 d, sulankstytą, suglamžytą. Prieš gaunant sekančius nu merius vėl teko atlikti pana šią kelionę, bet ir po jos iš 9 egzempliorių gavo 4. Blogai organizuotas išnešio jimas Čiurlionio 23d bendra butyje. Reikia pasiekti, kad atsakingų už spaudos platini mą darbu domėtųsi bendrabu čių tarybos, komjaunimo orga nlzacija.
☆
EPIGRAMOS Pasaulėžiūra Pripažįstam evoliuciją, Pripažįstam revoliuciją, O Petkūnas Jonas, Jono — Tik dekano rezoliuciją. Kasdieninė giesmelė ‘ (Jancevičiul) Traukia jis kasdien kupletą,
Nepaisant to, kad egzaminų sesijos metu bendrabučiuose paskelbtas tylos mėnuo „Tau ro” koridoriuose vyksta „fut bolo” pirmenybės. Įdiegiant barškantį kamuolį —- tuščią batų tepalo dėžutę, aktyviai dalyvauja Ir bendra bučio tarybos narys Augulis. — Valio! 3:0 tarybos naudai!
„Tarybinis ekonomistas" IR LINKĖJIMAI Susitikęs bet kurį: — Cigaretę, cigaretę, Cigaretę gal turi? Politaitei (III k.) Ieškoti dvasinio peno moks le. o ne bonkoje. „Tarybinis ekonomistas" Į
DĖMESIO! NAUJAS KENKĖJAS, Pastebėta, kad mūsų blbliotekoje, ypač skaltyklose įsiveisė labai pavojingas kirmi nas iš šeimos „cbullganorum vagiUorum”, kuris Iškarpo Iš laikraščių ir žurnalų straips nius, darydamas didelę žalą Ir bibliotekai, Ir studentams. Pa našūs sutvėrimai pradeda nu iminėti nuo stendų foto nuo traukas.
BIBLIOGRAFINIAME BIURE PAVASARIS
X,
Hapodna
^MAAAEM DIMITROVO LIAUDIES JAUNIMO SĄJUNGOS LAIKRAŠTIS (Bulgarija)
AKTUALIOMIS TEMOMIS Sklinda gandai, kad mū sų orkestrantai ruošiasi va lyti instrumentus.
S
Mūsų medžiagos pėdsakais
„Po remonto“ Šiuo pavadinimu „Tarybi nio studento" Nr. 20 (201) buvo kritikuotas blogas Liepos 21 bendrabučio inventoriaus sutvarkymas. Prorektorius drg. Jaslllonls mums praneša, kad Iškeltieji trūkumai Liepos 21 bendra butyje pašalinti. Dabartiniu metu veikia dušai, pastatyta daugiau kaip 20 kriauklių,
baigiamas langų įstiklinimas. Stengiamasi tinkamai aprūpin ti trūkstamu inventorium Ir kitus bendrabučius. Kadangi bendrabučiuose gyvena 300 Draugai, organizuokime žmonių daugiau, negu yra kruopščią dezinfekciją ir išva vietos, jaučiami tam tikri sun kumai. Pvz., Liepos 21 bend lyklme mūsų biblioteką nuo rabutyje trūksta kėdžių. Deda parazitų. mos pastangos minėtiems trū „Tarybinis bibliotekininkas" kumams pašalinti.
LV 00724
Redakcijos adresas: Vilnius, Stuokos-Gucavlčiane gL «, telrf. 3-10-88. Spaudi „Ttoaoa“ apauto*. Tfradaa 1000 ags
VORAS — Kokios tik muzikos neprisiklausiau per tuos mete lius!.. Dabar gi — siūlus į kamuo lį ir kraustykis kur tinkamas.
— Sūneli, kojos manęs nebelaiko. 4 — Pasenai tu, bobule, dėl to ir nelaiko. Redaktorlus J. BULOTA