-f ŠALIŲ PROLETARAI. VIENYKITĖS!
Pasiekta 1955 metais Nr. 1-2
(212-213)
1956 m.
ariNTM
sausio mėn.
1 d. sekmadienis
kaina 40 kap.
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINES SĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Į naujus laimėjimus Praėjusiejl metai buvo tolesnio mūsų liaudies gerovės ir kultūros kilimo metai. Tarybinė liaudis su pasididžiavi mu sutinka Naujus Melus Ir ryžtasi naujiems darbo žygiams, kurie dar daugiau sustiprintų mūsų tarybinės Tėvynės eko nominę galią, dar aukščiau pakeltų liaudies gerovę Ir jos kultūrą. Su žymiais laimėjimais mokslo ir mokymo srityje sutin ka Naujus Metus Ir Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko vardo universiteto kolektyvą?. Per praėjusius metus universitetas žymiai pagerino aukštas kvalifikacijos kadrų paruošimo dar bą. Paspartėjo mokslo, darbų išleidimas. Pakilo studentų pa žangumas moksle, žymių pagerėjimų pasiekta ir kituose uni versiteto dar^o baruose. Tačiau kokie tie laimėjimai bebūtų dideli, Jie yra nepakankami, palyginti su tais uždaviniais, ku riuos Partija ir Vyriausybė yra iškėlusi aukštosioms mo kykloms mokslo ir mokymo srityse. Mūsų uždavinys — gerinti visus darbo barus. Nauji Me tai turi atnešti mums naujų laimėjimų. Kad tai pasiektume, turime dirbti su nauja Ir didėjančia energija, su did^niu užsispyrimu ir atkaklumu kovoti prieš mūsų darbe pasitaikan čius trūkumus. Tam, kad 1956 metais atsiektume dar ge resnių darbo vaisių, mes turime visas reikiamas sąlygas. Darbo sėkmė prikibus j nuo mūsų pačių, nuo mūsų suge bėjimo išnaudoti pulkaus darbo sąlygas, kurias mum» sudarė Partija Ir Vyri ausy oe aukštos kvalifikacijos kadrų paruoši mo srityje. Reikia tikį' geriau dirbti. Todėl, sveikindamas uni versiteto kolektyvą s<u Naujais Metais', kviečiu gerinti visas mūsų darbo sritis, kad 1956 metai būtų tolesnio mūsų darbų laimėjimo metais. , ' Prof. dr. J. BUCAS Universiteto rektorius .... / - _
Sėkmingai baigiau aspirantūrą Sunkus buvo buržua zinės santvarkos sąly gomis kelias i mokslą neturtingiems. Tik ta rybinė santvarka sudarė palankiausias sąly gas mokytis darbo žmonių valkams. Man buvo sudarytos sąlygos mokytis uni versitete ir toliau kelti savo kvalifikaciją, dirbti mokslo tiriamąjį darbą aspirantūrole. Būdama aspirantė, dirbau kvantiniai mecha ninio atomo skaičiavimo srityje. Vadovauja ma prof. daktaro A. Jucio apgyniau disertaciją tema „Dvlelektroninių sistemų teorinis nagrinėjimas". Aštuonl mokslo metai universitete įskiepl_______ . darbui, jo ___ manyje meilęv_____ mokslo tiriamajam ugdė šio darbo įgūdžius, patvirtino di džiai teisingus rašytojo Maksimo Gorkio žo džius: ,.Mylėkite knygą, ji palengvins jūsų gyvenimą, draugiškai padės nusivokti mar goje ir audringoje minčių, jausmų, įvykių painiavoje, ji išmokys jus gerbti žmogų ir pačius save, ji suteiks sparnus protui ir šir džiai, sužadindama meilės jausmus pasauliui ir žmogui".
I
1SC5-15L7 M; F £ V C L !IX IjC Ė MINĖJIMAS
i
GraodžjA Aktų salę Čiurlionio gatvėje susirinko profesoriai, dėstyto jai, universitetą aptarnauja s personalas, studentu Scena papuošta šūkiais, tnarkslzmolenlnlzmo klasikų portretais, o ant aksomo — auksinėmis rai dėmis datos ,,1905)—1955". Salėje surengta parodėlė, vaiz duojanti revoliucijos Įvykius. Čia matome RSDOP ^atsišauki mus, Lenino ir Stalini straips nius ir veikalus, llečliinčlus tų metų įvykius. Greta listatyt' Gorkio, Rainio, KatajLvo Ir ki tų rašytojų grožinės literatūros kūriniai, kuriuose atsispindi darbo žmonių kova už savo teises. Universiteto prorektorius prof. Jankauskas prilnešlmul. apie 1905—1907 m. revo-j llucljos 50-ies metų jubiliejų1
I
jį ’žtgtį 1*P CK -ot'4 Partijos Istorijos Instituto di rektoriui drg. Šarmaičiui. Pra nešėjai kalba apie revoliucijos kilimo priežastis, tas sąlygas, kurloa paskatino darbininkų klasę!imtis ginklo. — I Kartu su rusų darbinin kais, I— sak0 Šarmaitis, — į kovą pakilo Ir Lietuvos darbi ninkai, kurie rusų tautoje ma tė saV0 geriausią draugą. Kalbėtojas plačiai apsistojo ties revoliuciniais įvykiais: Vflnltjje, Kaune, Šiauliuose Ir kitose Lietuvos vietose. Po, to žodis sutelkiamas 1905 m. revoliucinių kovų ve teranui Brlgmanul. Jis papasa kojo. kaip Rygos proletariatas, kurltf dalį sudarė Ir lietuviai, išėjo į gatves. Po minėjimo įvyko koncer tas, kuriame dalyvavo univer siteto orkestras Ir akademinis choras Z. Maliukevičius
Tinkamai pasiruošti egzaminų sesijai (vyko universiteto partinės tls buvo kova su šturmo nuoorganizacijos atviras susirinki talkomis, studentų orientavi mas, apsvarstęs pasiruošimą mas į' nuoseklų mokymąsi vi so semįestro metu. egzaminų sesijai. Drgi. Ragevlčlus — univer Pranešimą partiniame siu 1rinklme padarė prorektorius siteto (vietos komiteto plrmlmokymo reikalams drg. Mit- -ninkai — kalbėjo apie būtlnu__tinkamas buitines larytl ropolskls. Pranešėjas Išnagri mą su__ nėjo praėjusiųjų sujaljų patyri sąlygas studentams ir dėstyto mą, klaidas Ir nurodė Iškilu jams besijos metu. Jis pra sius partinei organizacijai, vi šė, kad partinis biuras Ir rek sam universiteto kolektyvui toratas daugiau domėtųsi stu uždavinius aukštu lygiu pra dentu valgykla Ir bufetais, vesti artėjančią sesiją. Ypatin sklarJjžlu skaityklų darbu. Sutelrlnklme dar kalbėjo gai rimtą dėmesį prorektorius drg. Mltropolskls atkreipė į drg. (drg. Lukšienė, Mauza, studentų žinių vertinimą. Rei Bielinis Ir kiti draugai. Universiteto partinės orgakia kovoti prieš formalizmą ir liberalizmą, vis dar pasital- itfftac'jos susirinkime dalyvavo kar‘į vertinant studentų ži .ILkP Vilniaus m. Lenino rajo'no komiteto sekretorius drg. nias egzaminų metu. Pasisakę dekanai drg. drg. Mišutls. Atviras partinis susirinki Paullukonls, Paševlč Ir Meš kauskas kalbėjo apie padėtį mas priėmė Išsamų nutarimą, Jų vadovaujamuose fakultetuo nustatantį gaires egzaminų se se ruošiantis egzaminų sesijai. sijos pravedlmo laikotarpiui ir Pasisakiusiųjų pagrindinė mln- tolesniam darbui.
Skubiai skubiai bėga pas kutinės 1955 metų valandos r ant slenksčio jau stovi Nauieji, 1956, dar didesnių mūsų Tėvynės laimėjimų, metai. Per praėjusius 1955 metus mūsų šalis, Komunistų parti jai vadovaujant, tiek liaudies ūkio r kultūros srityse, tiek užsleHo politikoje pasiekė dldžiauių laimėjimų ir viso pasaulio 'eros valios žmonių pasitikėji mo. Džiaugdamasis mūsų Tėvynės laimėjimais, aš kartu džiaugiuosi Ir savo laimėjimais, nes 1955 metais užbaigiau rašyti Ir apgyniau kandidatinę disertaciją ir laimėjau docento vietai užimti konkursą. Bet šiandien man rū pi jau nebe tas, nes partija mus moko nepasi tenkinti pasiektu. Man rūpi 1956 metai ir VI penkmetis, kuriam didingus uždavinius nubrėš XX partijos suvažiavimas, kurio išvakarėse mes esame. Naujuose, 1956 metuose, statau sau užda vinį toliau kelti savo teorini ir idėlinf lygį, gerinti dėstymo kokybę, žadinti studentuose meilę savarankiškam mokslo-tiriamajum dar bui Ir. pagaliau, rinkti medžiagą ir atlikti pa ruošiamuosius darbussavo mokslų daktaro di sertacijai, kurią užsibrėžiau parašyti ir apginti Vl-jame penkmetyje.
V. Kuchalsklo pieš.
Šviesios jaunystės metai J. STEPSYS
Kiek džiaugdavomės, būdavo, kiek šėlom, Voliodamies po pirmą minkštą sniegą/ /r šiandien man širdis nerimsta vėlei, Nors ištisas dešimtmetis prabėgo.
O jūs laukai, gimti laukai nušvitę, Gal aš per tuos metus mažai paaugau, Kad vėl mane, kaip tą vaikystės rytą, Pasivoliot po purų sniegą traukia?
Faktai ir skaičiai Sėkmtngt buvo 1955 me tai universiteto mokslo per sonalo darbe. Išėjo trys uni versiteto mokslo darbų to mai. 21 dėstytojas apgynė disertacijas mokslo kandi dato laipsniui (gyti. *ft*l 484 studentai mokosi vien tik labai gerais pažymiais. 16 Iš Jų gauna vardines sti pendijas.
Universiteto biblioteka įsigijo 42.000 naujų knygų Ir 16.538 egz. įvairių žur nalų. Tai pats didžiausias bibliotekos praturtėjimas per visus pokarinius me tus.
***l Universiteto studentai ga
vo šiais metais naują bendrabutĮ, kuriame apsigyveno 223 žmonės. Dabar bendra bučiuose gyvena 1965 stu dentai, kas sudaro virš dvle-
jų trečdalių visų universi teto studentų. Sėkmingi buvo 1955 me tai mūsų sportininkams ir saviveiklininkams. Univer sitete yra trys Tarybų Są jungos ir 37 respublikos čempionai. Akademinis cho ras ir liaudies dainų bei šo klų ansamblis užėmė pirmą sias vietas respublikos savi veiklos pasirodymuose.
Šeši geriausi universite to darbuotojai, partijos kvietimu, Išvyko dirbti kol ūkių pirmininkais.
Nepamiršta universiteto studentai naujakurių plėšinlnėse žemėse. Vien tik paskutinėmis dienomis jiems pasiųsta keletas šim tų knygų ir daug kitų do vanų.
Mane dar mokykloje vilioja chemijos mokslo paslaptys, to?1 aš nutariau tapti chemiku. Kai baigiau mokyklą, sąlygos susiklostė taip, kad teko stoti įe į aukštąją mokyklą, bet iš karto pradėti savarankišką gy venimą dirbant. Nenusiminiau, įes žinojau, kad turint pasiry žimo ir energijos, tarybinėje šalyje galima pasiekti bet kuri tikslą. Didelis buvo mano džiaugsmas, kai po il gos pertraukos, įveikęs nelengvus konkursi nius egzaminus, tapau Chemijos fakulteto I k. studentu. Jau iš pirmų dienų pajutau, kokia didelė laimė mokytis aukštojoje mokykloje, būti kupinos gyvenimo džiaugsmo studentų šeimos nariu, kurioje Junti nuolatinį Komunis tų partijos rūpinimąsi Jaunimo ateitimi. Aš, kaip ir kiekvienas tarybinis studentas, noriu tapti geru specialistu ir sąmoningu ta rybiniu piliečiu. Man iš praktinio darbo aišku, kaip sunka labai gerai atlikti savo pareigas, kada neuž tenka žinių. Suprantama, kad nemažesnę reikšmę gyve nime turi pasaulėžiūra ir pažiūra į darbą. Vi siems aišku, kad niekada nebus geru specia listu chemikas, kuris be formulių, kolbų Ir mėgintuvėlių nieko daugiau nenori žinoti gy venime. Peržvelgdamas praėjusius metus, matau, kiek dar nedaug tenuveikta. Sutikdamas Naujuosius metus, pasiryžtu dirbti daug daugiau, kad ateityje dirbant ga mykloje ar mokykloje, pilnai pateisinčiau mū sų universiteto auklėtinio vardą.
uždaviniai 1956-siais
d
re
Naujaisiais metais tarybinė auklėjamasis darbas už audito K. Navickas liaudis, Komunistų partijos va rijos ribų. Čia ypač svarbus dovaujama, toliau vykdys di Universiteto partinio biu vaidmuo tenka komjaunimo džiuosius komunizmo statybos ro sekretorius organizacijoms ir akademinių uždavinius. Šioje mūsų šalies grupių vadovams. Stiprinti Jau prasidėjo rusų kalbos egzaminai. Šiomis darbo žmonių kovoje Vilniaus komjaunimo organizacijų avan c ienomis juos laikė trečio ir ketvirto kurso li Valstybinio V. Kapsuko vardo Be to, negalima pamiršti, gardinį vaidmenį grupėse 1. tuanistai. Abiejų grupių studentai parodė gilų universiteto, kaip ir kitų TSRS teorinį ir praktinį šio cfa lyko žinojimą. Egzaminą jog universitetas gali paruošt gerinti akademinių grupių va aukštųjų mokyklų, svarbiau dovų darbą — vienas iš svar jie išlaikė vien tik lala! gerais ir gerais pažy pilnaverčius specialistus tik biausių uždavinių kaip mokę miais. Ypač gerai atsaiinėjo IV k. studentai Va sias uždavinys yra ruošti aukš tuo atveju, Jeigu greta specia mo, taip ir auklėjimo procese nagas, I aliūnas, Petrą tis, III studentės Latai kvalifikuotus liaudies ūkio pinskaitė, Lašaitė, Plat įkytė. lybės išmokymo besimokantie Žymų vaidmenį studenti ir kultūrinio fronto specialis Džiugu, kad univers! <?te rusų kalbą gerai lštus, ištikimus tarybinei Tėvy ji įgyja ir gilų politlnį-ldėjinį auklėjimo procese vaidina me nlnė saviveikla. Reikia įtraukt moko ir tie, kurie atėjo (ia iš vidurinės mokyklos paruošimą. Kaip tik dėl to nei mūsų visuomenės narius, Į ją kuo plačiausias studenti suolo silpnai paruošti, .Atkaklaus ir sistemingo aktyvius komunizmo statyto marksizmo - leninizmo teorijos mases. Bet tai pasiekti galim: darbo dėka studentės Kederytė K; J. ' ir ’ Oginskaitė, ~ • ■ dėstymas aukštojoje mokykloje anksčiau menkai mokt-.jii tos bus tik tuo atveju, jei saviveik jus. -s rusiškai, dabar šį egzaminą išlaikė labai neapsiribos vien bendrom!: ai. Jų pavyzdžiu turėSis svarbiausias uždavinys sudaro neatskiriamą jaunų spe la tų pasekti ir kiti draugą universiteto saviveiklos grupė cialistų paruošimo ir auklėji tenka visiems fakultetams, vi mis, bet bus vystoma fakul Dėst. I. Taberko soms katedroms, visam profe mo dalį. Didelis vaidmuo šiuo tetuose. sorių - dėstytojų kolektyvui. atžvilgiu tenka marksizmo-le Tamprių ryšių palaiky Baigėme j|- enografiją Gerų specialistų paruošimas ninizmo pagrindų, dialektinio mas su Universiteto darbuoto Ir istorinio materializmo ir jais, išvykusiais dirbti į kaime reikalauja iš kiekvieno dės Gruodžio 28 d. antri kurso žufnaiistai susitytojo nuolatinio paskaitų politinės ekonomijos dėstyto kolūkių pirmininkais, ir sutei rinko į paskutinę steno;, ijos paskaitą. Kaip ir praktinių užsiėmimų ko jams. Studentų auklėjimas kimas Jiems realios, konkre paprastai, užsiėmimai | įsidėjo žinomo teksto rašymu. Čia geriausiai kybės gerinimo. Tačiau šis marksizmo-leninizmo dvasioje člos paramos taip pat yra vle asirodė T. ’Rldlkaitė. Neblogai užduotį atliko n- kiti studentai. tikslas vien gerais norais padeda jauniems specialistams nas iš labai svarbių viso uni Šio užsiėmimo met tytojas pasirašė įskai negali būti pasiektas. Patyri tapti aktyviais partinio ir vi verslteto kolektyvo uždavinių tas. Visi šie uždaviniai galės bū mas moko, jog pilnaverčiu suomeninio darbo organizato Nors tuo stenografij , kursas buvo baigtas, dėstytoju gali būti tik tas, ku riais, partijos ir vyriausybės ti įvykdyti tik tūo atveju, Jei bet ateity visi žadam dar daug padirbėti. Išmo ris vykdo mokslinį-tirlamąjį politikos vykdytojais masėse. gu tam tinkamai vadovaus uni kę dalyko teoriją, dabar ; lėsime Įgytas žinias darbą, yra susirišęs su gamy Todėl būtina toliau tobulinti versiteto partinė organizacija Išlaikę paskutinę egzaminų sesiją univer praktikoje panaudoti. marksizmo-leninizmo teorijos ba, praktika. Dekanų ir kated visumoje ir fakultetlnės parti siteto diplomantai galės visą laiką paskirti Gerai stenografuoti (nelengva. Nemaža teko rų vedėjų uždavinys yra dėstymą. nės grupės atskirai. Universi diplominių darbų rašymui. pavargti. Bet tai vienas, svarbiaifcių būsimos Rūpestingesnieji iš ju Naujuosius metus Tačiau būtų klaidinga many teto partinės organizacijos dar Įtraukti į mokslinį-tirlamąjį specialybės dalykų. darbą visus dėstytojus, su- ti, kad auklėjimas marksizmo- bo sėkmingumas priklauso nuo sutinka su jau Įpusėtais darbais. Mes linkime pirmajai^ kursui, pavasarį pra diplomantas-geolo- dedančiam stiprinti jų ryšius su praktika, leninizmo dvasioje krenta vien kiekvieno jos nario aktyvumo, gasNuotraukoje: stenografiją,! rbti su jaunatvišku A. Jakubauskas laboratorijoje atlieka ryžtingumu ir atkaklumu. pakelti reiklumą studentams. tik ant vlsuomen'nių disciplinų iniciatyvos, sąmoningumo, nuo dolomitų cheminį tyrimą. Gurytė Kaip tik šia linkme turi dėstytojų pečių. Mūsų jaunuo tinkamo vadovavimo kitoms M. Vyto nuotr. ¥-------------būti sustiprintas ir vadovavi sius specialistus komunizmo visuomeninėms organizacijoms. Sesiją mas iš rektorato pusės. dvasioje privalo auklėti visų į Todėl partinių grupių biurų Iš čia iškyla ir konkretūs dalykų dėstytojai. Iš čia mūsų bei sekretorių uždavinys—nuo Semestro bėgyje kurso ekouždaviniai studentams. Tai uo uždavinys, nesusilpninant kont lat kelti komunistų sąmonin speclalynomistai. Pastarosiomis Antro kurso geologai šią sesiją laiko bių grupės susirinko lus dalyko mokymasis, draus rolės visuomeninių mokslų ka gumą, aktyvumą, pasiekti to, ;<> ruoštis mės palaikymas, įsitraukimas į tedrų darbui, vystyti visų spe kad kiekvienas komunistas paleontologijos, mineralogijos, fizikos ir pirmiesiems sesijos rusų kalbos egzaminus. Rimtai nesiruomokslinį-tirlamąjį darbą. Sla cialybių dėstytojų paskaitų vykdytų avangardinį savo š'a."t. sėvm'ngal išlaikyti tokią sesiją ne ruošiant kurYpač kruopščiai buvo kryptimi turi eiti ne tik deka idėjinio-politinio lygio kontro vaidmenį visose mūsų gyveni galima. Todėl grupė dirbti pradėjo nuo se sinius politinės ekonomi Labai gerai natų ir katedrų, bet ir komjau lę. mo grandyse, sustiprintų vado mestro pradžios, o ypač rimtai dirba dabar, įvertinti studentų Kazba •rekybos spec.), Vyšnimo organizacijų vadovavi Neatskiriamą būsimų spe vavimą komjaunimu!, profesl- sesijos išvakarėse. (finanniausko (pramonės spec ) Jau pirmųjų paleontologijos paskaitų mas. cialistų paruošimo dalį sudaro nėms organizacijoms. metu vyr. dėst. Zeiba grupei nurodė kon sų spec.) ir kt. kursiniai T,..Lasevičius sultacijų pobūdį ir reikšmę. Konsultacijos sekė viena kitą, ir dabar galime pasakyti, *-----kad tos gyvūnų grupės, kurias mes aptarė me jose, egzaminų metu nesudarys sunku mų. Dabar jau išėjome bestuburių grupę ir pradėjome stuburinius. Tokiu tempu dirb Gamtos fak. geo dami iki sesijos pradžios mes pilnai įsisa logijos spec. stu vinome paleontologijos kursą. dentai praturtina' Smarkus'dar'as verda inlnėralogtjd* Tfl“ savo muziejų vis boratorljoje ir muziejuje. Čia kasdien,; pa naujais praktikose skaitoms pasibaigus, iki vėlyvaus vakaro surinktais ekspo grupės studentai kartoja kursą, Įsidėmi ir natais. stebi savybes, panaudojimą ir kt. N u o t r a u k oRusų/kalbos egzaminui ruošiamasi dvie j e: (iš kairės) Z. Putilovas (III k.), jose grupėse, vadovaujant dėstytojams KleP. Kražauskas (IV | bšnskienei ir Slgajevai. Abi grupės šiuo k.), E. Jemeljano- i metu jau pradėjo kurso kartojimą. Grama vas (III k.) ir J. tikos taisykles padeda Įsisavinti dažnai ra diktantai. Daug naudos duoda groži Merkys (IV k.) ap šomi nės literatūros skaitymas, garsiniai laik žiūri muziejui at raščiai, kolektyviniai pašnekesiai įvairio rinktus pavyz mis temomis. Studentai ■įinią tradiciją Naujųjų džius. metų pįogs keisti dovanomis. Nors sesija ir nelengva, tačiau rimtai I M. Vyto nuotr. ........................ N u P t r .1 ko je: IW ledicinos fak. II kurso dirbant, antro kurso geologai tikisi ją iš studenbėkom vnuolė V]i Norvaišaitė dovanolaikyti tik gerais ir labai gerais pažymiais. ja kuršė drat ■i V !■-putei knygą. K. Baravykas W. Petrausko nuotr. Gamtos fak. II k. stud.
Prie diplominio
Sėkminga pradžia
Ruošiamės egzaminams
Vilniaus p blem datas, vadovavęs aikštėje. Miesto salės (dabar Filhar gauti, nebepasidavė nustatytai mo monijos), Pigiosios virtuvės (dabar kyklų drausmei, boikotavo kai ku ovoliluclnei šovai, apjungė tuomet sas į pažangi:,si as miesto visuomeklnoteatras „Pionierius") turėjo bū rias pamokas, ypač tikybos, statė ti palaikomas nuolatinis ryšys. To reikalavimus, laikėsi įžūliai. Norma .ės jt’gas. R< vciii.clja buvo gerlauia niokykla jaunuoliams. Ji ugdė kiais ryšininkais dažniausiai būdavo lūs darbas mokyklose prasidėjo ti1 jaunuoliai. Jie platindavo biulete po lapkričio 11 (24) d., kada care rebaiinius Kovotojus,, organizatorius, Rusijos 1905—1907 metų revo toliau veiks arba bus uždaryta pa nius, pranešimus, gamindavo plaka valdžios buvo leista dėstyti mokyk publio nitus, p< 'tus, menininkus. Re liucija skyrėsi nuo ligi tol buvusių gal partijų nutarimą. Vaistinės turi tus, piešdavo šūkius. lose lietuvių ir lenkų kalbas. Revo voliucijos kll '.io metu subrendo buržuazinių demokratinių revoliuci būti atidarytos, draugai vaistininkai liucijos pakilimo metu buvo iškelf i r dili;’ :■ suruoš! lietuvių dailės paro prašomi darbo nenutraukti. Gydyto Revoliucijoje dalyvavo ir Vilniaus jų tuo, kad šios revoliucijos vadovas tas reikalavimas atgaivinti Vilnį? r'Į dą, kuri buve atidaryta Vilniuje gimnazijų, komercijos, chemijos-techjų dispozicijon bus duoti vežikai, ku ir svarbiausioji varomoji jėga buvo universitetą, caro įsakymu uždarytų 190? m .sausio mėn. Revoliucijos proletariatas. Be to, šioje revoliuci rie turės važinėti pagal nustatytą ei nikos ir muzikos mokyklų mokslei 1832 m. Caro valdžia, kraujuose j i me u įsikūrė lietuvių teatras „Vil joje plačiausiai buvo naudojama pro lę. Bet kokie „juodųjų šimtinių" kės viai, prisidėdami prie Spalio mėn. skandinusi gruodžio sukilimą Maskr niaus kanklės", pirmą kartą viešai letarinė kovos priemonė — streikai. lai prieš revoliuciją bus griežčiausiu visuotinio politinio streiko. Mokiniai voje ir pajutusi, kad revoliucija imk ;a; Įrodęs geležinkelininkų klube streikuodami reikalavo: 1) leisti tėvų j atslūgti, į šį reikalavimą atsakei - spalio visuotinio streiko metu. Visuotini politiniai streikai, kaip ki būdu sutramdomi". Sitų visų priemonių įvykdymą atstovams dalyvauti pedagogų tary jog jis esąs per ankstyvas. tuose didžiuosiuose to meto Rusijos ' Gruodžio t? (2: . sukilimas Maskmiestuose, taip ir Vilniuje, revoliu užtikrindavo kovos būriai, kurių žy bos posėdžiuose, 2) panaikinti mo Revoliucijos metu Vilniaus mok;* voye-fr politiniai . relkai didesniuo cijos įvykių kreivėje sudarė aukš mią dalį sudarydavo darbininkiška kinių inspektavimą už mokyklos sie nų, 3) leisti moksleivių ratelius ir leiviai paįvairindavo darbininkų sua se Rusijos miestuose, tame skaičiuje čiausio pakilimo taškus. Ekonominiai sis jaunimas. menine programa. Liauli ir Vilniuje, būvį ukščiausias 1905 ir politiniai streikai išjudindavo ir Streiko metu kasdien buvo lei savišalpos kasas, 4) dėstyti gimtąją sirinkimus įtraukdavo į kovą net labiausiai atsi džiamas biuletenis. Gruodžio 11 d. kalbą kaip atskirą dalyką, 5) manda dies masės Iškėlė aikštėn nemaža ta-lį m. revoliucijos > kilimo taškas. Su likusius liaudies masių sluoksnius. (sekmadienio) numeryje pranešama: gesnio mokytojų elgesio su moki lentų. Revoliucijos metu savo velkląl ksimą numalšinus, prasidėjo revo kompozitorius į liucijos atoslūgis. Caro vyriausybė Darbininkams streiką užbai kaip dirigentas ir 1905 m. sausio, spalio ir gruo „Šiandien rytą pagal revoliucinių niais. mokinių streikas dar tebevyko pradėjo Stalininės premijos laurea- n skubėjo pasinaudoti tuo pralalmėjidžio mėnesių visuotinių streikų me partijų nutarimą prasidėjo visuotinis gus, lapkričio > (16) d. Lapkričio 3 d. tas Juozas Tallat-Kelpša, tuomet bu- jj >ii, kad pribaigtų revoliuciją. Vil tu Vilniaus viešasis gyvenimas atsi streikas. Fabrikai ir dirbtuvės nu iki Miesto salėje įvyko labai audringas vęs muzikos mokyklos mokinys. Jis i niuje prasidėjo masinės kratos, areštraukė darbą, prekyba sustojo. Smul durdavo revoliucionierių rankose. mokinių ir jų tėvų susirinkimas. Ši vadovavo Vilniaus lietuvių šelpimo- I cai, kankinimai ir sušaudymai. Nors kloji buržuazija bandė nepasiduoti Jungtinis socialdemokratinių organi tame susirinkime buvo priimti mo si draugijos 80 žmonių chorui, Į ku ir kaip siautė karinis-pollcinis terozacijų komitetas, vadovavęs strei partijų nutarimui, ir dalis krautuvių kyklų klausimu reikalavimai, ypač rio koncertus visada susirinkdavo ’as, tačiau revoliucija dar nebuvo kams, nustatydavo miesto tvarką. juvo atidaryta. Tokiais atvejais mūsų reikalavimas, kad būtų leista mokyk gaišinta. Vilniaus darbininkai Gruodžio 11d. paskelbus trečiąjį vi draugai visada sugebės priversti lose dėstyti lietuvių ir lenkų kalbas daugybė žmonių. 1906 m. spalio 6 d. Miesto salėje' tr.iuįk -si iš lėto, kovodami, gindami suotinį politini streiką Jungtinio streiklaužius vykdyti partijų nutari ir kad mokiniams nebūtų draudžiama oį užkariavimus: ekonominius, Komiteto atsišaukime į miesto gy mus, kas daugelyje vietų ir buvo pa tarpusavyje kalbėtis gimtąja kalba. pirmą kartą buvo pastatyta lietuviš-1 oi itinius ir kultūrinius. Vilniaus ka Miko Petrausko opera „Birutė ” ,, daryta". ventojus buvo sakoma: „Gyventojai rblpinkai 1905 meti) revoliucijo Jungtinio komiteto Įsakymu gruo Reikalavimai buvo pasiųsti caro kurioje solo partiją dainavo 20 me d; tegul apsirūpina pirmojo reikalingu je išėjo turtingą politinio auklėjimo valdžiai ministerlų pirmininko Vitės tų jaunuolis Kipras Petrauskas. Ta! mo daiktais. Iš krautuvių savininkų džio 13 d. darbą turėjo nutraukti ir po to nuspręsta streiką nu buvo pirmas TSRS liaudies artiste mokyklą, užsigrūdino kovose ir toreikalaujama, kad prekių kainos ne įstaigų raštinės, elektros stotis. Ko vardu debiutas, jo pirmas žingsnis scenoje dė!. Į918 m. Didžiosios Spalio socia būtų keliamos. Mūsų skrajojantieji vos būriai turėjo būti drąsūs ir at traukti. revoliucijos paveikti, jie pirLapkričio 5 dieną prasidėjo pamo Publika įvertino Kipro Petrausko listinės būriai tą stebės. Pirmadienį, gruo kaklūs, nes carinės valdžios įstaigos .lieji Lietuvoje ėmėsi kurti tarybinę džio 12 d., duonos kepyklos bus ati stengėsi streiką sužlugdyti. Tarp kos Vilniaus vidurinėse mokyklose. kaip dainininko talentą, ir tuojau p< santvarką. darytos nuo 8 iki 11 vai. ryto, o ko- kovos būrių ir tarp Jungtinio Komi Tačiau mokslas tęsėsi neilgai. Mo vaidinimo buvo sudarytas komitetą lonlallnių prekių krautuvės — ant teto, o taip pat tarp stambiausių kyklos po keletą dienų buvo uždary jam paremti. Tos paramos dėk' J. JURGINIS radienį tuo pačiu laiku. Elektros sto darbininkų susirinkimo vietų — tos mokyklų administracijoj, nes 1907 m. Kipras Petrauskas pateko Istorijos moksli kandidatas Peterburgo konservatoriją. tis pirmąją dieną nebus liečiama, o cirko pastato Lukiškių (dabar Lenino) mokiniai, revoliucinės nuotaikos pa
Vilniaus jaunimas 1905—1907 metų revoliucijoje
/
/PUSLAPIS J. JUSKAITIS
Duona
Nėr tokios gėlytės
PRISIPAŽINIMAS
Salo. Retkarčiais sausai pokštelė davo nuo stipraus šalčio tvora, suprunkšdavo palei barjerą sto vi pakinkyti arkliai. Bet kiek ji prašlamėjo ūkuos! Ir sakei: — Kai prisimins kely Jokūbas Vaišnoras, „Pirmū no" kolūkio sandėlininkas, pa Kiek praėjo dienų nuo sėjos!.. Bendras darbas, vakarai gražiausi, likęs kontoroje apšilti vyrus, Išaugino ją žmonės laukuos. Mano mielas, būdamas toli, , pirmasis išėjo j lauką. Daug naktų neužmigo dėl jos. Vienumoj tu ilgesio nejausi... — Galvodamas apie besiarti nanti pavasari, Jokūbas priėjo Buvo pūslės, rasojo kakta, Visa melas. .. Melas! — Netikėk! prie rogių, kuriomis Jis atva Buvo lietūs, speigai dideli... Tegu tiki, kol nežino, kitas... žiavo. Jo žvilgsni staiga pa Ir ta duona tau tampa šventa, Ilgesio nemažina nė kiek traukė nukritęs ant sniego Ir tu jos nebrangint negali. Ta gėlytė knygoje suvytus. maišas su dobilų likučiais. Ro gėse gulėjo tik šeši salietros i eigų našūs kolūky rugiai — maišeliai. Kaip saujelė žemės mūs gimtos mones dirba prie jų nuo sėjos. .. Nepakeis visų laukų žieduotų. — Negi pamečiau? — pa ai tu duoną paimsi džiugiai, Taip juk niekur nėr gėlytės tos, galvojo, bet greitai prisiminė, kad, eidamas į kontorą sušil agalvok — ar vargai tu dėl josi? Kur tave, brangioji, pavaduotų! ti, Jis dar pastūmė šį kraštini maišelį i roges. L a I š k o s Dabar jo vietoje šiauduose buvo matyti tik išgulėta pail Mažytis vokas ir toks trumpas laiškas, Bet slinko dienos. Mudu išsiskyrėm, — ga duobelė. Jokūbas pasilenkė Aš mokausi, plieninį žirgą tu valdai. O kiek jame jaučiu švelnios aš šilumos! ir atidžiai apžiūrėjo sniegą. Tiktai dabar, ties popierium parymęs, Skaitau, o prieš mane tarytum skleidžias Bet argi atskirsi pėdas, kurio Man laiškus Tu rašai labai dažnai. mis išrašytas visas didelis Kartu praleistos dienos tėviškėj gimtoj. centrinės kolūkio*sodybos kie Tai kas, kad skiria nuotoliai abudu. mas. ... Štai mes abu žingsniuojam į mokyklą, Kilometrais mūs meilės nebeišmatuot! Ir nors šis Tavo laiškas toks trumputis, Netikėdamas keista vagyste, Štai beržas, ties kuriuo apkabinai mane. Vistiek jame jaučiu tiek daug aš šilumos. Jokūbas apėjo kitas roges, ta O kiek kartu mes perskaitėme knygų, čiau kiekvienose tebuvo po J. STACEVICIŪTE septynis trąšų maišelius. Juo Kiek apie ateitį svajodavom drauge! Chemijos fak. IV k. stud ko Jam niekas neiškrėtė. Trą šas kažkas pavogė. R. TRIMONIS Jokūbas įsiklausė, bene iš girs kur girgždant sniegą. Bu Tėviškė vo tylu. Tik tvarte kažkuris Siekimai arklys pora kartų stuktelėjo BCia gimiau aš. Nemuno pakrante, Pasakei, kad mylėt galima, kanopa i sieną, sucypė įšąluIda no širdžiai nuostabiai brangi, Nors bendrų siekimų nebūtų. slos kontoros gonkų durys. Ant | u dažnai skambėjime kurantų laiptų pasirodė tamsūs kolūkie Myli vabalas lapų žalumą. čių siluetai, žybčiojo baigiamų Irožį Pamaskvio laukų regi. Spindulėlį saulės mažutį. rūkyti cigarečių ugnelės. Panašus, kaip Rusijoj, ruduo čia — Vabalą tą, šiluma penimą, Jokūbas neramiai pažvelgė Žmonės ir kraštai šie artimi. Vienąkart palikus pavėsy, 1 žmones. Greitai sugraibęs ki 4$ gyvybę savo atiduočiau, Saulė eis, nešdama gyvenimą, šenėje raktą, atidarė duris ir Kad jie liktų neatskiriami. Kaip pati ji — liepsningą, šviesų. ėmė vilkti į vidų trąšų maiše lius. M i e I a j a i Kai jis pakėlė iš rogių pas rali būt, jos ne tamsios iš viso, Kartais liūdint, ar džiaugiantis tyliai kutinį salietros maišelį, prie r ne žydros, gal būt, — sutinku. Fakulteto kieme jas matau. jo būriu priėjo vyrai. -gi žavesį čia išsakysi Širdyje būna šilta ir miela - Darbininkas iš tavęs, Joos pablyškusių tavo, akiu. Dėl šitų paprastųjų akių, kūb. Net be žiburio, dar užsi Ilgesingos jos mielos iškyla, Nes jose tavo rusišką sielą. muš!, — juokėsi viens kitą Kai dainas Isakovskio skaitau. Tavo grožį ir meilę regiu. pertraukdami vyrai. — O mėnuo kam gi? — ne ALG. RIMINIUS atsigręždamas nuo prieklėčio, atsiliepė Jokūbas, apmaudin Išplaukiant i marias Ar padės? gai prikąsdamas apšerkšnijusį ūsą. no linkstančių nendrių rasa krinta Krinta snaigės, kaip plaštakės, iltis tyliai skiria taką sau, Vyrai sutartinai nusijuokė. Būna vakaras tylus, ramus... Jokūbas vos nunešė šį pas i dar kartą pažiūriu į krantą Su džiaugsmu tada širdis Tau plakė, kutinį salietros maišelį, jam nakties alsavimo klausau. rodėsi, kad pir.mas pasitaikęs Prie sodybų gluosniai man linguoja, Jis tave lydėjo į namus. kolūkietis tuoj pastebės negud Dyla mėnuo debesų būry, rų jo darbą. Ir žvilgsniu aš nejučiom sustoju, Tu paslydai — jis Tave sulaikė, Kur užgeso Tavo žiburys. „Ir atsitik tu man taip, — O rytoj jau širdį gal žadės. .. ilimoji, likusi namuose, galvojo eidamas iš klėties. — r numik — neklaidžiok po marias, Taip darys kiekvienas vėjavaikis, Pasakyk dabar, po visą kolgal būt tą laimę pasapnuosi, ūkį kalbos ir nueis. . . Juk pir Bet gyvenime paslydus... ar padės? l kurios aš iškeliu bures. mas išėjai. . ." Jokūbas nusprendė tylėti. BR. JAGMINAS Niekas iš kolūkiečių nė ne pagalvojo, kad galėjo atsitik Išsiskiriant ti toks nesmagus dalykas. Prie Jeigu draugystę tau nedavė nieko. sandėlio vienas po kito važia •i •jertė šaltis žiedelį nuvysti, Ką širdyje būtų verta laikyt, vo rogės. Gelsva žibinto švie ir paukštelių giesmės negirdėt. Jei vakarai, kambarėly prabėgę, sa apšvietė vis labiau augantį 10 draugystė, ir žūna draugystė — Negaubė mudviejų meile svaigia. trąšų kalną. l'/e išrauni iš savo širdies. Grįšiu. Užeisiu. Knygas pasiimsiu. Tu nueini, kad daugiau neateitum, Jokūbas dar kartą persvarsKitas gal būt kambarėly sėdės. Ten, kur suolelis tarp krūmų žalių. tė kolūkio arklininkus, — jų Tu nebeleisi, ir aš neišdrįsiu k Tu nueini. .. O palauki, mergaite' gi nebuvo. Apėjo visą vyšny Švelniai priglausti tavęs prie širdies. I Ne, nepalauki! Pasmerk, jei gali!.. ną, bet niekur nesimatė jokio Nuotraukos mano nebus ant stalelio, Itu vadinki, suktu donžuanu, ženklo. Tik dovanėlės kai ką tau kalbės.. . niekingiausias, sakyk, — iš visų. O į gyvenimo srautą patekęs. Ujo Jokūbas namo, o širdy lin/i. Tylėsiu, numylėtoji mano, Veltui gal būt jau ieškosiu tavęs. je buvo nesmagu, kam jis pa B iš tikro toksai tau esu, dėjo vagiui. ■ JON. JAKŠTAS — Reikėjo man važiuoti, bet ta Emilė „Nupirksi pipirų, Atsiliekančiam plunksnos draugui mielių, cukraus. . ." Se tau da bar: ir cukrus su mielėmis. Užgyvenimas pulsuoja: Verčiau ir pats supraski, 'i, simaišlau tokią košę, jog neži Čia soduos kad vystaisi, drauge, nau ką ir bedaryti, — galvo Sakos vaisiais linksta, Kad toj pačioj kad augi, jo, pamažėle traukdamas ke Ten varpos nokstančios f“ stovi vietoj. tu — liu. Džiugu, kai Duona, duona! — Imi ją džiugiai. Trupinėli! Nė tu nebyrėk... Augo, plaukė, pabalo rugiai — Rodos paprasta: augo, ir tiek.
Išvažiuojant vakaro metu. Kai mane peronan palydėjai, Man į knygą atminimui tu Šią gėlytę kvepiančią įdėjai.
banguoja k greit kylantis poetas, Girdi iiem motorų, kitaip atrodo, staklių drauge, — gausmą. i-o mažiausiai — Matai stovi vietoj, atgyjant likis išdailintais stepių smiltį... posmeliais Ar neužteko žodžių ie kasas, jausmo berželį, Tau vėją apie tai "^prasiveržęs į takelį, daina prabilti? bjai O dar galvoji vis, kelio nepriėjęs. kad augi, plaiiryfe tiktai aplinkui — Kad diplomuotas ’mjau poetas.
1
) r
1
Nūnai
Tačiau
vakar buvęs vaikas,
i žygį liaudį kelia.
ir tau jau būtų laikas Pasukti į kelią iš takelio. Tiktai daugiau širdy veržlumo, Ugnies ir žodžiuos — plieno, drauge, O pasakyt bus nesunku mums Kada reikės, kad tu — jau augi.
Pirmą kartą savo gyvenime Budrelka grįžo namo taip su nerimęs. Tik užtrenkęs prieme nės duris, jis pasijuto saugiau. Kai jis įėjo į trobą, jau de gė lempa.
— Naktimis valkiotis ir te žinai. Valgis ataušo, — užsisiautusi kailinius, eidama prie krosnies, piktai metė Agota. Budreika jautė kaip jį krečia šaltis, nežinia, ar iš nuovargio, ar iš baimės. — Kepurę nors nusiimtum, — nešdama vakarienę, burbte lėjo.
I
VYT. KASINSKAS ☆ Vyras susigriebė, kad tikrai atsisėdo už stalo užsimaukšli nęs ausinę kepurę. Staiga jis panoro teisintis žmonai, pasi sakyt, bet ir vėl susilaikė. Žvilgterėjęs į vakarienę, Budrelka lyg nesavais pirštais paėmė bulvę, srėbtelėjo rūgu sio pieno ir padėjo šaukštą. Parimęs galustalėje perbraukė surambėjusiu delnu per dygią, seniai skustą barzdą ir nulei do galvą. — Kodėl tu šiandien toks? Sergi? — susirūpino Agota. — Ot, nežinau. .. Valandėlę patylėjęs pridūrė: — Agot, negaliu net pasa kyt. — Ko negali pasakyt? Dėl ko? — Paslėpti reikėtų gi liau. . . — Apie ką tu kvalliojl? Ką slepi? Budrelka ilgai žiūrėjo į su pleišėjusią sieną. Susisukęs naminio tabako cigaretę, prisi pažino: — Salietros maišelį Paėmiau. Štai, kas Agot. . . Agotos veidas nušvito. — Bent kartą į protą atėjai! Paslėpsim, ko čia sukiesi, kaip katinas primygta uodega. — Žinau! Tiek tik ir teiš manai! O. . . jei ryt pirminin kas. . . Kas tada? Budrelka užsidėjo kepurę ir, netaręs žmonai daugiau nė žodžio, išėjo į priemenę. Pūtė žvarbus vėjas. Niūriai ošė medžių viršūnės. Kažkur lojo šuo, dangumi bėgo reti, balti debesys, o į priešingą pu sę, atrodo, tokiu pat greičiu, traukėsi mėnulis ir žvaigždės. Mėnulį pridengus debesėliui, Budreika paskubomis perbėgo vyšniomis apsodintą kiemelį. Paslėpė jis salietrą ant tvar to, apkasė šiengalials, apdėjo lentomis, ant viršaus dar už vertė seną skylėtą lovį. . . Troboje nuo krosnies sklido maloni šiluma. Pro langą mė nulio šviesa metė ant krosnies mūro ryškų, gelsvą lango keturkampį. Budreika gulėjo atmerktomis akimis, į galvą viena po kitos skverbėsi įvairios mintys, vienas po kito pynėsi įvairūs vaizdai, o miegas vis neėmė. Visus šeimos reikalus tvar kė žmona, ir jis niekuomet ne sipriešino. Dar pavasarį, kai jis vežiojo sėkliniams skly pams ir daržams mineralines trąšas, žmona ne kartą minėjo salietrą. Tada jis pirmą kartą nejuokais supyko: — Vogti mane mokai? Ap sijuokti prieš žmones! — Ir kvailas tu, — kalbė jo žmona. — Juk tai kolūkiui niekas, o mums padės. . . Ma nai, kad tas tavo sandėlinin kas ir kiti šventuoliai? Ne snaudžia pelė ant aruodo. Ne būk kvailas. — Ne, Agot, ne už tokio užkliuvai, — piktai atrėžė. Paskui atėjo vasaros darbai. Tik rudenį nuimant cukrinių runkelių derlių, Agota vėl pri minė vyrui: — Matai kas per cukriniai kolūkio, o mūsų tik kerpės. . . Pamažu Budreika ėmė tikė ti, jog žmona iš tikrųjų teisi. Dėl vieno kito salietros ki logramo kolūkis nenusigyvens. Pagaliau, salietra — ne duona. Įpusėjo žiema. Budreika šė rė pirmosios brigados arklius. Rytą, užėjęs į kontorą, jis gir dėjo, kaip pirmininkas kalbė jo apie salietrą. Nuo pat ryto jis ginė iš galvos įkyrias min tis, bet jos vis sukosi apie gelsvą salietrą.
Užmigo jis negreit ir mato save, skubanti su salietros maišeliu per pūgą. Bėga jis, staiga kažkas pašoka iš už linkstančio nuo vėjo krūmo. Priešais jį eina Jokūbas. . . — Vagis 1— aidi sandėli ninko balsas. Pabudo Išpiltas prakaito, smarkiai plakė širdis. Budrelka užsirūkė ir, trupu ti nusiraminęs, atsigulė. Užsnūdo jis paryčiu, kai kaimo gaidžiai jau rėkė antrą sias savo sutartines. ***
Slinko viena po kitos die nos. Apie salietrą niekas taip ir neužsiminė. Tylėjo Jokūbas, o ir Budrelka niekam nesisakė. Tiktai sunkus akmuo gulėjo jam ant krūtinės. Ne kartą no rėjosi prabilti, bet kažkas lyg užkerėtas sulaikydavo vietoje. — Paspėsiu .Na, o be to, ką dar žmonės pasakys, — ir Budrelka numodavo ranka. Kovo pabaigoje saulė nuo stogų nutirpdė sniegą, po nakties ant pievų tviskėdavo ledas. Šeštadienio rytą rūkas neišsisklaidė. Taip ir pasiliko tirš ta, pilka marška pridengęs krū mus, vis labiau pilkėjančius laukus. Nuo medžių šakų pa pūtus vėjui, krito stambūs la šai. Sniegas aplink medžius pasidarė akytas, pažliugęs. Bu vo daug darbo: reikėjo iškelti įslmynuslas į mėšlą ėdžias, kreikt itvartus. Pavakaryje vy rai išėjo į lauką ir, susėdę ant lentų rietuvės, užsirūkė. Prie berūkančių vyrų važelyje pri važiavo kolūkio pirmininkas ir Jokūbas. — Sveiki, vyrai, su pavasa riu! — kratydamas surambė jusius nuo darbo arklininkų delnus, linksmai kalbėjo pir mininkas. — Vieversiai jau parlėkė. Į lauką taisytis reikia, — tarė Budreika. — Vieversiai tai jau čyrena, o mums, Jokūb, arkliais reikia susirūpinti, — siūlyda mas papirosą, tarė pirminin kas. — Ir dar kaip reikia, — pridūrė milo švarkeliu vilkįs, strazdanotas vaikinas. — Taigi, Kazy, nuo ryt mes pradėsime arkliams duoti avi žų. Tu, Budreika, paimsi vi sai savaitei. Avižas padėsime diendaržyje, o raktus nešiosies su savim. — Oi, pirmininke! Dar nu neš maišą, kitą, — nusijuokė kažkuris iš vyrų. Ūmai Budreika pajuto, kaip kažkas dilgtelėjo jo širdyje. — Ko tu, nepatenkintas? — pamatęs sunerimusį Budreik’ą, paklausė pirmininkas. — Jis dabar apsigalvoja. Kiekvienas katinas gudrus, kai mato pelę, — vėl sukikeno strazdanotasis vaikinas. Aplinkui sutartinai nuošė juokas. Pirmininkas nusišypsojo ir Ištarė: — Toki žmonės, kaip Bud reika, ir kolūkį ant kojų pa statė. Jei aš sakau, tai žinau. Kurį laiką Budreika galvo jo. Sena žaizda, truputį lai ko apgydyta, vėl atsivėrė. Pa galiau drąsiai pakėlė galvą. Ne, to jis slėpti ilgiau nega Įėjo. — Pirmininke. . . Aš kai tas. Žiemą paėmiau salietros maišelį. Agota viską supy nė. . . Atiduosiu. Visa tebėra. . . Ant tvarto. Teiskite, vy rai, mane. . . — Ką, tu?! — nustebęs šūk telėjo Jokūbas. — Einu atnešiu, — pakilo. — Ne, — sulaikė jį pirmi ninkas. — Nuvažiuosime kar tu. Pirmininkas atrodė ramus. Netrukus iš centrinės kolūkio sodybos išvažiavo rogės. Arklys bėgo lengva ristele, taškydamas pavandenėjusį sniegą.
I
FELJETONAS
Ilgiausias liežuvis Ilgai buvo ginčytasi, kaip — Mūsų proforgas turi il derėtų sutikti Naujus Metus. gą liežuvį, — pamatęs beli Tuo klausimu įvyko keli su pantį į sceną grupės profsą sirinkimai, du išplėstiniai po jungos vadą, pasakė Dorulls. sėdžiai ir vienas aktyvo pasi — Gal paklausykim, — tarimas. Pagaliau, turint gal pasiūlė Petrulis. voje įvykio svarbą Ir didelę visuomeninę reikšmę, buvo nu gai.— Neverta. Jis kalba blo tarta, jog geriausia Naujuo — Se tau, — išplėtė akis sius Metus paminėtl, sušauklant jiems pašvęstą konferen- Petrulis. — Tu mane stebini. Juk Jūsų proforgas, sakai, il cijąPaskirtą dieną, praėjus va- gą liežuvį turi? landai Ir keturioms minutėms — Ilgą, tikrai ligą, — pa nuo skelbimuose nurodyto lai tvirtino draugas. — Tur būt, ko, Naujametinė konferencija niekas grupėje ilgesnio netu prasidėjo. Delegatai, turėję ri. nelaimės atstovauti savo drau — Vadinasi, proforgas di gams, jau nuo pat ataskaitinio džiausias plepys? pranešimo žiovavo. Pradžioje Dorulls nusišypsojo Ir pa žiodavosi nedrąsiai, prisideng dami ranka, o vėliau — visai aiškino: — „Ilgą liežuvį” reikia atvirai, pasigardžiuodami. Nuobodulys buvo toks nežmo suprasti tiesiogine prasme. Petrulis vis tiek nieko ne niškas, kad net tarp savęs per simesti žodeliu-kitu nesinorė suprato. Pažiūrėjo jis į sceną. Norėjo paklausyti, kaip kalba Į jo. Tribūnoje stovėjusio grafi proforgas, bet tribūnoje jau no vanduo septintą kartą bu buvo kitas kalbėtojas. Dorulls pažvelgė į kaimy vo Išvarvintas Ilgi paskutinio lašo, o kalbėtojai nė nemanė ną triumfuojančiu žvilgsniu. — Sakiau, Jog kalbėti ne baigti. Vieni jų pasakojo apie pasiektus laimėjimus, kiti kė moka, — pasakė jis. — Tik lė „per praėjusį laikotarpį” pusantros minutės Ištempė, ir pastebėtus trūkumus, kritika tai Iš popierėlio... vo tuos, kurie ir be jų buvo — Tai kodėl Jį ilgaliežu sutriuškinti. Tik viena visus viu vadini? — paklausė sumi kalbėtojus jungė: jie žinojo, šęs Petrulis. kad daugelio šnekos tiek tetu neiškraipyti fak rės įtakos, klek užpernykštė tų, —— Prašau ėmė piktintis sesija ateinančių metų stipen — Aš jo ilgaliežuviu Dorulls. nevadi dijai. . . nau! — Neįdomu, — sušnibždė — Kaip tai nevadinai? — jo delegatas Dorulls į ausį nustebo pašnekovas. kaimynui. — Nevadinau, — patvirti — Ne tau vienam, — nu sižiovavo Petrulis Ir parodė į no Dorulls. — Aš tik pasa kiau, kad jis turi Ilgą liežu sceną. vį. Ar tu pasiektum liežuviu Prezidiume sėdėjo patys nosies galiuką? O jis pasie garbingiausi konferencijos da kia! Tiesa, prieš trejus metus, lyviai. Kaip beįmanydami, jie kai dar nebuvo proforgu, irgi stengėsi neparodyti, kad nuo nepasiekdavo. Dabar šį triuką bodžiauja. Vis dėlto beveik Jis atlieka lengvai. Bet čia, ' visi matė, kad dešiniame kraš žinoma, ne jo nuopelnas, o te pūpsojęs solidus asmuo, draugų. kaip paprastai, užsikniaubęs — Kodėl draugų? — vis skaitė knygą. Ir, kas įdomu, tai jam dar niekada nebuvo dar nesusigaudė Petrulis. — Visai paprastai, — susutrukdę susirinkimų pabaigo je pasakyti ugningą kalbą Ir skato aiškinti Dorulls. — Paatsakyti į kritiką. Kitame šo bandyk tu trejus metus vien ne už plačios nugaros užlin nario mokesčio ženkliukus kli dęs, visuomenininkas atidžiai juoti. Matysi, ar tai neturės įtakos liežuvio vystymuisi. krapštinėjo dantis. — Tal-alp, — kovodamas Juk sudrėkinant klijuojamą su snauduliu, pasakė Dorulls. ženkliuko pusę svarbiausias — Jiems irgi, matyt, nuobodu. vaidmuo kaip tik ir tenka šiam žmogaus organui. — Papasakotum ką nors, Petrulis išklausė Dorullo — paprašė Petrulis. — Nežinau tik ką. . . — pasakojimo Ir daugiau nebe nuobodžiavo. Jei tik kur neto atsiliepė Dorulls. liese prasižiodavo koks profAbu kaimynai nusižiovavo, orgas, jis tuojau pat įsmelgPokalbis kuriam laikui nutrū- davo žvilgsnį į jo liežuvį: leško. kojo ilgiausio, Tribūnoje vėl pastatė pilną O konferencija ėjo savo kevandens grafiną, Ir pirminin kaujantis paskelbė naujo kal llu. . M. Barysas bėtojo pavardę.
FAKTAI IR SKAIČIAI -O
42 studentai tebeturi akademinius įsiskolini mus. ««<! Tik iki gruodžio mėn. 1 d. per šį semestrą uni versitete praleistos 36.682 akad. valandos.
Mūsų redakcija gavo paskaitų praleidimo čempiono Blažaičlo laišką, kuriame rašoma: „Gerbiamoji redakcija! Kaip matote Iš pridedamų nuotraukų, gyve nu visai neblogai. Naujų metų proga patobu linau lovos paklojlmo būdą, pavertęs ją uni versaliniu sandėliu. Sekančiais metais žadu pastatyti stalo teni so lošimo Ištvermės rekordą' Ir parašyti trijų tomų veikalą „Kaip smagu studentauti turint gerus dėdes". Naujų metų proga linkiu visiems naudotis sėkminga mano šio semestro patirtimi. Blažaitis P. S. Prašyčiau šį laišką esant galimybei paskelbti".
Katinas Optimistas iš „Tau’ bendrabučio šiukšlyno apie savo gyvenimo perspek tyvą praneša keliomis Išdi džiomis eilutėmis (spausdina me pažodžiui): — Ką gi. Gyvenu bajoriš kai.. . Jokių nepriteklių Iš niekur : nesitikiu apturėti — universiteto garažas nežinia kada benzinu apsirūpins. NEREGULIARUS EKSPORTAS
Per praėjusį semestrą universitete sulaužyta 20 suolų ir sugadinta daug kito inventoriaus.
Nesusllaukėm nei vieno mokslų daktaro.
STUOKOS-GUCEVICIAUS 1 BENDRABUTYJE 65 kambarys. . .
Pirmasis: — Gal pailsėtume ar ką? Antrasis: — Mielai, brolau, bet kad jau Nauji metai. . .
PSEUDOLIAUDIES DAINŲ TEMOMIS
. . Antrą valandą nakties ir. ..
Draugai, varpais neskambaluokit, — Iš jūsų to aš neprašau. ..
POPULIARIAUSIAS „NEAKIVAIZDINIO" STUDIJAVIMO BŪDAS BENDROJE SKAITYKLOJE
Visos vietos užimtos. . .
(Mįslė) Kas slepiasi po šia kauke?
.. . antrą valandą dienos.
Jei užsuksi kokį rytą Į bendrabučio virtuvę, — Pribarstyta, pritaškyta, Puodai barasi sugriuvę. .. ’rašom gerbt šlavėjos darbą. Jei suprantate jo svarbą.
• 4/ \ Su Naujais metais, su švie žiom bulvėm!
XX-
SKELBIMAI
TELEGRAMA J 1/J---- ----
—.
•----
UŽSIENIO LITERATŪROS KABINETO LABORANTEI
Iškabinkite, jei galit, prie kabineto raštelį Apie tai, kuriuo metu būna jus surast sunku. LIETUVIŲ LITERATŪROS KABINETO LABORANTUI
Gal Ir geras Jis vaikinas (apie tai mergaitės žino); Siūlom tik mažiau fllrtuot Ir visai neslnervuot. PRADEDANČIAJAM KRITIKUI PAKALNIŠKIUI
Mokantis Iš V. Blellnskio, linkime neužmiršti, kad jis savo raštuose pirmiausiai puoselėjo šviesias Jaunųjų literatų kūrybos puses.
Sveikiname jaunavedžius Karaliukaltę ir Domaševičių, sukūrusius šeimos židinį. Llnkim laimingų metų! *** Llnkim ekonomistei Vertelkaltel per paskaitas atei nančiais metais numegzti bent 5 kepuraites. („Tarybinis ekonomistas”)
L> džk dary lonir rad' t'
Istorijos-filologijos k uiteto skelbimų lenta prašo studentų: I k. žurnalistų Vosyliaus, Stanelio, III k. ra sistų Prikazčikovos, Potapovu Vitlipo Ir kt„ kad jos Naujaisiais metais nuolat r.ea; sunkintų su savais pa peikimais ir įspėjimais.
LV 45130
Aš, I k. teisininkas Žilevičius, nusipelnęs švilpa vimo meistras bendrabučio koridoriuose, priimu stu I dentus mokymuisi. Smulkiau teirautis Čiurlionio 23d j bendrabutyje.
'“•vi-
... II kurso ekonomistas Rlmševlčius, V k. teisininkas Mikalauskas, III kurso ekon. Urbutls ir filologas Lukoše vičius įsteigė draugiją „Dar po vieną”. . . . pirmo kurso chemikas J. Sivickls užpatentavo naują autobiografijos rašymo būdą, apibūdinant garderobą žmo gaus amžiuje nuo vystyklų Iki madingo šllpso. . . ... Čiurlionio 23 b bendra bučio 72 kambario gyvento jos, vadovaujamos Karajevos, išrado naują universalinį kam bario dekoravimo būdą, prikalant valdiškas anklodes prie sie nų. .. . Liepos 21-oslos bendr. 430 kamb. gyventojams Dapkūnui, Vaupšul, Svirskiui sutelktas garbingas „Nusipelniu sio" stalo futbolo „meistro" titulas. . . .Fizlkos-Matemat'kos fakultete, pritrūkus kreidos ban doma rašymui pritaikyti sūris, druska, akmenukai Ir kiti bal ti kreidos pakaitalai.
... I kurso rusistas Pinigis per klaidą pateko ne į kon servatorijos teatrinį fakultetą, o pas mus. Juk jis nuosta baus artistiško talento: paskaitų metu išdarinėja sudėtingo turinio grimasas, mimikas, judesius. ... III k. lituanistas Cvirka Naujus Metus sutinka liūd nokai: pirma laiko pragėrė stipendiją.
1
SPEKTAKLIS „NAKTINIS MASKARADAS” S Stuokos-Gucevičiaus bendrabučio gyventojos, III k.l lituanistės, šiandien ir visada pasirodo didžiuliam val < dlnime. Prašom atsilankyti, nes drabužiai įdomūs! viena ant galvos užsidėjusi kojinę, su raudonu trenlnl gu, rankoj gitara; kita su neaiškiais drabuž’ais, kareJĮ lials. Atsilankę pamatysite, kaip Jos šoka ant stalo!
Teatro direkcija
>į
Priimame! Priimame! Priimame! Patogu! Patogu! Patogu! Naudokitės naujausio telegrafo beldžlant vandeni apšildymo vamzdžius patarnavimais. Pagal susitarimą priimami Ir klausytojai į telegra® flstų kursus. Telegrafo išradėjas ir agentūros direktorius Statkevičius J Ciurllono 23c bendrabučio, 61 kambarį gyventojas I Numerį apipavidalino: J. Bložė, St. Patackas ir V. r į šilaitė. Redaktorius 1. i
Redakcijos adresas: Vilnius, Stuokos-Gucevičiaus gt. 3, telef. 2-10-38 Spaudė „Tiesos" spaustuvė. Tiražas 1000 egz.
LOTA
Užs. Nr.