DŽIAUGIUOS I
VISU ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
O
I
<2
filHNlM
R B
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVFRSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUisuuu ik PRutoĄJUNGOS Koiv.ITETŲ ORGANAS Mr. 10 (221)
*
1956 m. kovo mėn. 10 d., šeš’adienis
Moky mo-mckslinį darbą — i naują pakopą
*
Svarsto TSKP XX suvažiavimo medžiagą
Kaina 20 kap.
u
I I
^tegaliu pagalvoti apie tai, kas būtų manęs laukę praeityje, tamsiais buržuazijos valdymo metais Lietuvoje.. . Mažažemio valstiečio vaikų gyvenimas — samdinio, nešančio buožių jungą, dalia. .. O našlaičių vaikų gyvenimas dar sunkesnis, dar skaudesnis. Šiandieną aš su tūkstančiais jaunuolių ir merginų mokausi aukštojoje mokykloje. Atsidė kojant Komunistų partijai už rūpinimąsi mumis, reikia kant riai, ryžtingai ir su jaunatvišku užsidegimu dirbti, nes tik nuo seklus darbas duoda gerus re zultatus. Fakultete aš dirbu vi suomeninį darbą, aš gyvenu jo sunkumais, rūpesčiais, ateities planais. Suderinti visuomeninį
Ekonomikos • fakulteto III Besivystantis mūsų šalies liaudies ūkis, kultūra reikalingi naujų aukštai kvalifikuotų kurso prekybininkai pradėjo specialistų. TSKP XX suvažiavimo priimtose nagrinėti TSKP XX suvažiavi šeštojo penkmečio plano direktyvose numato mo medžiagą. — Socialistinė sistema įgau ma per penkmetį padidinti išleidžiamų spe cialistų su aukštuoju Ir viduriniuoju mokslu na vis stipresnį pobūdį, o ka skaičių pusantro karto, o sunkiosios pramo pitalizmo kilimas — tai gink lavimosi varžybų kilimas, — nės, statybos, transporto ir žemės ūkio ša aiškina pranešėjas koms — maždaug du kartus palyginti su studentaspagrindinis Jis plačiai penktuoju penkmečiu. Drauge su tuo suva papasakojoRiauba. draugams apie Ta žiavimas pareikalavo Iš pagrindų pakelti iš rybų Sąjungos teisingą užsie leidžiamųjų specialistų kokybę, plačiau su nio politiką, kovą už tarptau rišti teorinį parengimą su praktika, supažin tinio įtempimo sumažinimą. dinti studentus su naujausiais tėvyninio ir Šiandieniniame užsiėmime užsienio mokslo bei technikos pasiekimais, o tarptautinė Tary taip ,rra{ su priešakiniu gamybos patyrimu. nagrinėjama Iškilmingas bų Sąjungos padėtis. Pirmi Iškeltas uždavinys plačiau įtraukti aukštąsias ninkaujantis duoda mokyklas į mokslinio tyrimo darbų liaudies žodį studentuiLasevičius Kovo aštuntą universiteto Taletul. Pasisa ukiui atlikimą. ko ekonomistai Ramanauskas, dėstytojai ir studentai susirin Aktų salėje paminėti Tarp Mūsų respublikos darbo žmonės, universi Raščiūtė, Bakūnaitė ir kiti. ko tautinę moters dieną. Iškilmin teto kolektyvas pasitiko partijos suvažiavimą Per valandą jie vos spėjo iš gą posėdį atidarė vletkomo nagrinėti ' numatytą partijos su naujais žymiais laimėjimais. įgyvendintas suvažiavimo medžiagos dalį. pirm, pavaduotoja drg. J. Tlprivalomas septynmetis mokymas, aukštosios Užtat dabar gerai žinomos jūnelytė. Pranešimą padarė lietuvių literatūros katedros mokyklos turi šešis kartus daugiau studentų drg. drg. Molotovo, Vorošllo- vedėja M. Lukšienė. vo ir Sepilovo kalbos, o taip negu buržuazijos valdymo metais. Pokariniais — 1910 m. Kopenhagoje pat ir užsienio atstovų išstoji metais Vilniaus universitetas išaugo į pagrin mai ir laimėjimai. įvykusiame pasaulio moterųdinę aukštai kvalifikuotų kadrų ruošimo kalIII kurso prekybininkai soclallsčlų kongrese buvo nu tarta kovo 8 dieną skirti tarpi vę mūsų respublikai. Jo auklėtiniai sėkmin tvirtai pasiruošė pirmajai po- tauUno moters diena. Ir šią gai darbuojasi Įvairiose liaudies ūkio ir kul- litvalandal, parodė susidomėji dieną pasaulio moterys duoda mą ir sąmoningumą tokiuose atliktų darbų ataskaitą, — kal ■ tūros šakose, mokslo personalas įnešė nemažą svarbiuose klausimuose. ba pranešėja. į indėlį toliau vystant mokslą. I Pranešėja nušvietė sunkų Uždaviniai, kuriuos iškėlė partijos suva moters kelią nuo užgultos veržiavimas prieš visą tarybinę liaudį, reikalau Kaip visoje šalyje, taip ir ja pagerinti ir toliau stiprinti universiteto mūsų universitete vyksta par darbą. tijos XX suvažiavimo nutari Moters dienos proga univer Būtina sustiprinti mokomąjį darbą, prlar- mų svarstymas. I tlnant jį labiau prie gamybos. Katedros, vlGamtos fakultete šį atsakin siteto mokslinė biblioteka su | suomenlnės organizacijos turi plačlau prak- gą, svarbų darbą organizuoja rengė parodą. Paroda pasakoja | tikuoti studentų gamybines ekskursijas, Išvy- ir praveda fakulteto komjauni aplo moteris — aktyvias ko 4 kas į pramonės įmones, kolūkius, mokyklas, mo organizacija, padedant munistinės visuomenės staty tojas, apie moteris-visuomenlI susitikimus su gamybos novatoriais, pirmū profsąjungai. Šiomis dienomis Įvyko pir ninkes. nais. Reikia pagerinti gamybines praktikas, Prieš akis praslenka garsi I siekti, kad studentai jų metu plačiau susipa mieji susirinkimai, juose buvo žintų su busimuoju darbfc specialybės srityje, svarstoma VI penkmečio direk Cerkasko srities Chručlovo var » daug vietos paskaitų ir pratybų metu skirti tyvos ir Lietuvos Komunistų do kolūkio pirmininkė G. BurI paskutiniesiems laimėjimams, praktiniams partijos IX suvažiavimo nuta kackaja, statybininkė A. E. Ušakova, Altajaus krašto trakI pritaikymams parodyti. Universitetas turi to- rimai. Svarstomoji medžiaga sieja torlnės brigados brigadininkas I liau palaikyti atskirų katedrų pradėtą lni| ciatyvą — susitikimų su universiteto auklėti ma su mūsų respublikos eko nomika, buitimi. Didelį susi niais, dirbančiais gamyboje, organizavimą. domėjimą kelia tos vietos, ku Svarbia jaunųjų specialistų paruošimo riose kalbama apie tarybinio grandimi turi tapti studentų moksliniai būre mokslo uždavinius, padidinimą liai. Vadovaujami labiausiai patyrusių profe specialistų su aukštuoju moks sorių ir dėstytojų, jie gali ir turi ne vien lu, teorijos siejimą su prak ją sudomino nepažįstamas tik dirbti mokslo tiriamąjį darbą, jo rezulta tika. K. Gerdaitė tus įgyvendinti gamyboje, bet ir populiarivyriškis, sukąs ratuką po J. Paukštė I zuoti naujausius mokslo atsleklmus. Reikalin ratuko. ga pasiekti, kad jungdami mokymosi darbą — Bet juk tai visai pa su veikla būrelyje studentai į gyvenimą išei prasta, — pagalvojo Nijo tų tinkamai paruoštais specialistais. lė, — lyg aš šitaip nemo Partijos suvažiavimas iškėlė naujus uždakėčiau. vintus toliau vystant mokslą, gerinant naujų Ir nors ratukas brėžti mokslinių kadrų paruošimą. buvo ne taip jau paprasta, moks bet vyriškis (jis pasirodė
gH
I
i; fvr j ■ ■■■
i
c
į iis darbą su giliu žinių įsisavinimu yra nelengvas dalykas, bet vis kas galima padaryti, turint šviesius ateities planus, turint aiškų gyvenimo tikslą, — grei čiau įsijungti į komunizmo sta tytojų eiles sumaniu specialistu. Šiandieną, kada tarybinė liau dis su pasiaukojimu vykdo šeš tojo penkmetinio plano užduo tis .diena iš dienos žengia į naujus laimėjimus, aš prisidedu savo kukliu darbu — sėkmingu mokymusi ir tariu ačiū Komu nistų partijai ir tarybinei vy riausybei už džiugią ir kūrybin gą jaunystę.
V. SIMONYTĖ Istorijos-filologijos [ak. II k. sfUil.
minėjimas gės iki laisvos, lygiateisės pi lietės. Mūsų šalyje moteris pe tys į petį su vyru statė socia lizmą, o dabar aktyviai dirba visuose komunizmo statybos baruose. Pranešėja kalbėjo apie istorinius XX partijos suvažiavimo nutarimus, ku liuose ryškiai atsispindi nuo latinis partijos rūpinimašis moterimi. Po pranešimo buvo paskelb tas rektoriaus įsakymas, atžy mimus geriausias universiteto moteris. Iškilmingam posėdžiui pasi baigus įvyko universiteto Liau dies dainų ir šokių ansamblio koncertas. A. Juršys
Paroda moters dienai V. Fedianina, konstruktorė-inžinlerė M. Jurkova. Kitame stende sutinkame latvių rašytoją A. Saksę, pas kaitą skaitančią O. Lepešlnskają. Daug moterų-muzlkų, mo kytojų, sportininkių. . . Gausi literatūra, fotomedžlaga patvirtina V. I. Lenino žodžius, kad „mūsų Įstatymas pirmą kartą istorijoje Išbraukė visa tai, kas darė moteris be teises”. V. Rainytė
Kelias į čempiones
>
beeąs dailiojo čiuožimo ži novas ir teisėjas drg. Mar Būtina artimiausiu laiku peržiūrėti tinaitis) tiesiog paklausė: linių tiriamųjų darbų reikia planus,taip nukreipti Jų te — Tai kodėl gi nedaly sėrtacljų, monografijų, pat prakmatiką klausimų,bet susijusių tolimesniu tikuoti siauresnių, didelę su praktinę reikšmū vavai respublikinėse pir sų šalies liaudies ūkio ir kultūros vystymu mę turinčių, gamybinių klausimų nagrinėjimą. menybėse? Išsprendimo linkme. Be stambių darbų — diNaujus mokslininkų kadrus ruošia aspl Ir nuo to pasikalbėjimo rantūra, tačiau jos darbe yra rimtų trūkumų Nijolė ėmė užsiiminėti dai Reikia pagerinti atrinkimo į aspirantūrą da: liuoju čiuožimu. bą, daugiau priimti žmonių iš gamybos. Pradžioje buvo neleng Tenka pažymėti, kad pereitais mokslo meta.t va, — prisimena mergina, įe visos katedros įvykdė aspirantų atrinkime danus. Reikalinga aspirantus plačiau įtrauk — gavau III atskyrį, pra 1 į katedrų mokslinį tiriamąjį darbą, reikli dėjau ruošti antrojo nor . įasiekti, kad kiekvienas iš jų dar prieš diser Kai Nijolę Mazuronytę mas. Daugiausia vargo, ži acijos gynimą turėtų spausdintų mokslinių I larbų. Katedros, moksliniai vadovai turi rū tėvelis pirmą kartą nusi noma, turėjau su privalo dntls visapusišku aspirantu pasirengim vedė su pačiūžomis ant maisiais pratimais. 1954 mokslinei veiklai, neapsirlbodamos vien tik Nemuno, jai buvo tik 5 m. įvykdžiau šio atskyrio ^kandidatinių egzaminų laikymo ir disertaci- metukai. Gyvai ir vikriai reikalavimus. jos rašymo kontrole. Šiltai Nijolė prisimena mergaitei čiuožimas labai | Reikalinga sutelkti rimtą pagalbą jaunle patiko. Nuo to laiko Nijo Leningradą, kur stebėjo Jiems dėstytojams, dirbantiems pedagoginį ii lė nesiskyrė su pačiūžomis 1955 metų visasąjungines mokslo tiriamąjį darbą. r ne vieną linksmą žiemos jaunių pirmenybes. Kaip I TSKP XX suvažiavimo nutarimai sukėlė popietę praleido ant ledo. ji tada žavėjosi Michailovu Ji mokėsi Vilniaus Salo ir kitais dailiojo čiuožimo ■tusų šalyje naują, dar galingesnį darbo už mojį. Žengdamas kartu su visa tarybine liau mėjos Neries vardo vidu meistrais! O Šiauliuose „ netrukus _______ _______ dimi, universiteto kolektyvas, yra pajėgus rinės mokyklos dešimtoje klasėje. Kartą čiuožykloje ■ įvyko respublikinės dailio' įvykdyti prieš jį iškeltus uždavinius. I
jo čiuožimo varžybos. Jo se Nijolė Mazuronytė už ėmė pirmąją vietą. Po pirmosios pergalės sekė dar dvi. Šių metų Vilniaus miesto pirmeny bėse Nijolė vėl neturėjo sau lygių varžovų ir tapo nugalėtoja, o vasario mė nesį Šiauliuose vykusiose respublikinėse varžybose jaunai sportininkei buvo rimtas išbandymas — čia ji nugalėjo rimtą savo kon kurentą, seną čiuožėją ir buvusią respublikos čem pionę, kaunietę Leokadiją Klimavičiūtę. Ir štai Nijolė Mazuronytė, Chemijos fa kulteto III kurso studentė tapo respublikos dailiojo čiuožimo čempione. Nijolė žino, kad pasiek ta dar ne viskas. Treneriui drg. Paluikiui padedant, jauna čempionė toliau ke lia savo meistriškumą. Be to, universitete šiemet įsi steigė dailiojo čiuožimo būrelis, — argi nereikia pamokyti, patarti savo draugams? Taip, reikia! ši jauna ir entuziastinga sportininkė pasiryžusi dirbti dar daugiau. T. BALČIŪNAITE
t
Pasenai, sugrubo tavo rankos. Akimis dažnokai tu skundies. Tik tie patys kko žodžiai brangūs, Plaukiantieji iš tavos širdies.
Dar šiandien tava daina lopšinės' Taip miela, raminančiai tyli Kužda man, kaip vėjas iš gimtinės. Kur berželiai Šypsosi keli, Apie tdi, kad skurdas amžiams dingo, Varganų bakūžių nebėra. .. Apie tai, kaip ragana pradingo,Kai nušvito virš laukų žara. Išsibarstėm po pasaulį platų, Ir namus aplankome retai. Žengdami darnioj kūrėjų gretoj, Turim laisvo laiko per mažai.
Baltoms snaigėms tyliai žemėn krintant, Skubam dirbt ir mokytis jauni. Ir kaip niekad mes Tave suprantam, — Mūsų džiaugsmui, mama, gyveni! J. BOBROVAS Teisės fak. I k. stud.
KOVO
t I j i f
f į i f f
į į j I i
8-JI
Šiemet kovo 8-ji sutampa su dešimtosiomis Tarptautinės moterų Federacijos įsteigimo metinėmis. Didelį kelią nuėjo pažangiosios viso pa saulio kontinentų moterys per šį laikotarpį. Jos savo kukliu darbu įnešė neįkainojamą indėlį į bendrą viso pasaulio tautų reikalą, talkos reikalą, už savo valkų ir brolių lai mę, šviesią ateit}. Sunku išskaičiuoti visas darbo sritis, kovos formas, kuriomis pasaulio moterys prisideda prie to, kad žemėje kles tėtų laimė ir taika. Juk ir derlinglausio vi soje Italijoje Po upės slėnio badaujanti strelkinlnkė ir Kalkutos mokytoja, ir kare nete kusi sūnaus Ruano motina, ir Šanchajaus au dėja — visos Jos gyvena viena svajone, viena mintimi apie tai, kad niekada nebesllietų kraujas Korėjoje ir Alžyre, kad ramiai mie gotų europietės ir negrės valkai. Viso pasaulio moterų akys nukreiptos į mūsų šalį, kur moteris jau seniai tapo pilna teisiu gyvenimo šeimininku, kurių šviesus gyvenimas diena, iš dienos vis darosi gražes nis ir linksmesnis. TSKP XX suvažiavimo di rektyvose ryškiai atsispindi mūsų Tarybinės Vyriausybės ir Komunistų partijos rūpini masis moterim! — darbininke, moterimi — mo tina. Šeštajame penkmetyje realusis darbi ninkų ir tarnautojų darbo užmokestis padidės 30 procentų. Darbo dienos sutrumpinimas iki 7 vai. sudarys sąlygas daugiau dėmesio skir ti šeimai, pagerės sąlygos kultūrinėms pra mogoms, mokymuisi ir poilsiui. Padidinus valkų darželių ir lopšelių tinklą, tarybinė moteris galės daugiau įsijungti į gamybą, da lyvauti kultūriniame ir visuomeniniame ša lies gyvenime. Direktyvose taip pat numato ma šiame penkmetyje panaikinti mokestį už mokslą vidurinėse ir aukštosiose mokyklose, įvesti privalomą vidurinį apmokymą, o tai dar labiau prisidės prie moters gerbūvio kė limo. Visos šios partijos ir vyriausybės numaty tos nriemo^ės dar labiau skatina tarybines moteris naujiems darbo žygiams. Tarptauti nės mote s alenos, kovo 8-slos proga tarybi nės moterys dar daugiau paslryžusios nesi gailėti savo jėgų tam, kad atsidėkoti Tary binei Tėvynei už tas teises, kuriomis naudo jasi mūsų šalies moterys. Visiems gerai ži noma, kad tarybinės moterys greta su vyrais aktyviai dalyvauja kolūkiniame gyvenime, valdo sudėtingiausias mašinas įmonėse ir fabrikuose .Moterų tarpe nemaža yra įžymių kultūros ir meno veikėjų. Tūkstančiai moterų dirba mokslinį-tiriamąjį darbą visose mūsų priešakinio tarybinio mokslo srityse. Ir mū sų universiteto kolektyvas pelnytai gali di džiuotis daugeliu savo moterų, kurios visas savo jėgas skiria tam, kad pagerintų studentų buitines sąlygas, atkakliai dirba mokslinį dar bą, strop’ai mokosi. Iš 366 mokslo personalo narių 115 yra moterys. Jų tarpe 8 docentai. Pagalbinio personalo didesnę dalį sudaro mo terys. Siame gausiame moterų kolektyve yra ne maža tokių, kurios nusipelnė visų pagarbos ir meilės. Štai Gamtos mokslų fakulteto doc. M. Natkevičaitė-Ivanausklenė, Ekonomikos fakulteto doc. Davtlan, Chemijos fakulteto vyr. dėst. Januševlčlenė, Lietuvių literatūros katedros aspirantė, geležinkelininko duktė, Romana Dambrauskaitė, prieš laiką išlaikiusi kandidatinio minimumo egzaminus, Medicinos fakulteto IV kurso studentė pirmūnė Danutė Blstrickaitė, Fizikos-matematikos fak. IV kurso Studentė Sigutė Žvironaitė ir daugelis kitų .O kiek daug moterų, kurių vardai ne žinomi, kurios dirba kuklų nepastebimą dar bą, apie kurias nerašo laikraščiuose, nemini susirinkimuose! Jų visų darbas reikalingas visuomenei kaip oras, kaip vanduo, nes kas. Jei ne moteris, suteikia jaukią aplinką bend rabutyje ar namuose, kas augina ir globoja jaunąją kartą, kas nuramina ligonį? Tai vis moters jautri ranka, gera širdis. Todėl kovo 8-ji, tebūnie pati džiaugsmingiausia, pati graž’ausia metų diena, artėjančio pavasario diena!
Praktikoje patikrinome savo žinias ☆
PEDAGOGINIO DARBO PRADŽIA-2 Vasario 7—23 dienomis V versitete mokėsi be priekaištų, kurso biologai turėjo pedago ir praktiką atliko geriau: jie ginę praktiką. Mūsų kores moksliniu atžvilgiu turtinges pondentas neseniai kalbėjosi nę medžiagą perteikdavo, sūdo-su studentų praktikos vadovais mindavo klausytojus. Tuo pa drg. drg. Lisaite ir Sarkinle- sižymėjo Majauskaitės, Jermalavičiūtės, Raginaitės, Macke ne. Jie papasakojo: vičiūtės ir kitų pamokos. Drg. — Penkto kurso biologų Mackevičiūtė, aiškindama VIIIgrupė, susidedanti iš 21 žmo Je klasėje stuburo smegenų gaus, pedagoginę praktiką at refleksus, padarė bandymą su liko Vilniuj, Salomėjos Neries varle, panaudojo vaizdines mo priemones. Praktikantai Il-je vidurinėje mokykloje ir kymo neblogai išaiškino ir kitas te I-je vidurinėje mokykloje. mas. Drg. Jermalavičlūtė, kal Studentai pasiskirstė į dvi da bėdama apie vegetatyvinę hib lis. Kiekvienas iš jų pagal ridizaciją (skiepijimą), nušvie Mičiurino darbo metodus ir praktikos planą turėjo pra tė davė pavyzdžių iš didžiojo vesti po dvi privalomas pamo tarybinio mokslininko prakti kas (jeigu studentas pageidau kos. ja — gali pravesti ,tris ir dau Atliekantiems praktiką drau giau V—IX klasėse). Prakti gams metodinę pagalbą sutei kos tikslas — duoti baigian kė ir mokyklų gamtos moky čiam universitetą gamtininkui tojai. Ypač daug padėjo I-os pirmus pedagoginio darbo įgū vidurinės mokyklos mokytojas džius, sunažindinti su dėsty Serapinas. Jis duodavo patari mo metodika. Darbas sutvar mus, supažindindavo su pamo kytas taip, kad vienas studen kų pravedlmo metodika, pa tas praveda pamoką, o kitas iliustruodamas pavyzdžiais iš kartu su praktikos vadovu ir savo darbo praktikos. Tokion mokyklos botanikos mokyto aplinkon patekę mūsų praktiju stebi pamokos eigą, praktl- kantai savo darbe greit Įsijaus kantas turi susidaręs pamokos davo ir, kaip mokytojai paste vedimo planą. Prieš užsiėmimą bėjo, praktiką atliko geriau, vadovas šį planą-konspektą pa negu Pedagoginio instįtuto tikrina. Jeigu reikia — įneša auklėtiniai, ypač moksliniu savo pastabas. Po pamokos vi atžvilgiu. Vadovų — Sarkinienės Ir si apsvarsto pravestą pamoką Lisaitės nuomone, praktikos ir ją įvertina. laikas per trumpas. Reikėtų jį Pirmose pamokose praktlkantams trūkdavo laiko: nebū prailginti, nes studentai negali davo kada pakartoti aiškintą visapusiškai susipažinti su temą. Bet sekančiose darbas auklėjimo darbu, su darbu vykdavo daug geriau. Daugu bandomuose sklypuose, negali mos pamokas įvertinome labai gerai ir tik šešių žmonių — dalyvauti būrelių veikloje, mo gerai. Bevelk visi, kurie uni kytojų tarybos posėdžiuose.
PER
ILGAI
Jau visas mėnuo praėjo, kai IV k. teisininkai baigė ga mybinę praktiką. Tai antra jų praktika, daug ilgesnė, įdo mesnė, geriau organizuota. Studentai sulaukė žymiai di desnės savo praktikos vadovų paramos, susipažino su darbo organizavimu prokuratūroje, liaudies teisme. Smagu žmogui išbandyti jėgas darbe, nugalėti sunku mus, susidurti su naujais da lykais, neaiškumais, padaryti juos suprantamais. Iš tikrųjų buvo įdomu. Teko studen tams ne tik apiforminti bylas, jas įregistruoti į kartoteką, su sipažinti su bylų lankymo tvar ka, bet ir dalyvauti priimant liudytojus, juos apklausinėti, dalyvauti teisiamajame posė dyje, sudarinėti nuospren džius, sprendimus, sutarčių projektus. Ne vien praktika užsiiminėjo studentai. Siame mokymosi etape studentai to liau gilinasi į teoriją, į bau džiamuosius straipsnius, lie čiančius byloje nagrinėjamą klausimą. Daugelis studentų, jų tarpe ir Klimavičiūtė, Dunovskaja, Butkytė, Jatulevlčlus ir kiti, praktiką atliko sąžiningai, Jų darbus vadovai įvertino gerai ir labai gerai, pažymėjo studentų drausmę. ilgai delsiama? Bet ir jiems ne visada buvo lengva, varžė nedrąsumas, RAJONO
M
Vasario 7 — kovo 7 dieno mis grupė IV kurso istorikų at liko pedagoginę praktiką Bir žų pirmoje vidurinėje mokyk loje. Praktikantai plačiai susipa žino su mokytojų darbu, pra vedė po keturias įskaitines pa mokas. Savo pirmajam darbui mokykloje Jie kruopščiai ir rū pestingai ruošėsi. Vien tik la bai gerai buvo įvertintos stu dentų Marcinkevičiaus, Bajo rūnaitės. Mekeščlūtės vestos pamokos.
Praktikantai taip pat ste bėjo komjaunimo susirinkimus, padėjo leisti sienlaikraštį, da lyvavo istorikų būrelio darbe. Reikia pažymėti didelę mo kyklos direktoriaus Repšio pa ramą sėkmingam darbui. Si praktika, pravesta rajo ne, atnešė studentams daug naudos, nes jie čia susipažino su realiomis darbo sąlygomis.
Vyr. dėst. G. Drūtytė
su ja. nebūti pasyviu atsakinėjant mo kiniui ir, kas svarbiausia, pateikti me džiagą taip, kad ją mokiniai gerai įsisavintų. O tai, draugai, yra sunku! Tam reikia įdėti daug darbo, daug jė gų, daug širdies. Klasėje į mus nukreipta daug akių, kuriose mes pastebim daug vaikiško smalsumo ir pagarbos suaugusiems. Mes suaugę!.. Tai reikalauja iŠ mūsų atitinkamos laikysenos. Mes pamirštame studen tišką nerūpestingumą, laiko neįverti nimą, iš pagrindų pasikeičia pažiūra į darbą. Net plepiausi iš mūsų neju čiom surimtėja, žodžiai tampa apgal voti ir prasmingi. Meilė darbui, savo būsimajai moky tojo specialybei padėjo mums prakti kos metu. Nejučiom prisirišom prie
.-.T,-.-, .-.-. .-.-.-Tpnro-y-mrvvvu u » » u » » u
r--««
ntis Nijolė. — Į nieką kitą gyveni me nemainyčiau! Kiek dar paslap čių savyje slepia Sibiras, Tolimieji Rytai! . . — Merginos, o jei mes neištversi (Apybraiža) me geologinio darbo sunkumų, — kartais suabejoja kuri kurso draugė. — Dvi vasaras praleidau Berčiū — Ištversim, — pasitikinčiai at nų stovykloje, — mėgsta pasakoti siliepia Nijolė. — O kam būtų fiz ji. — Pas mane atveda, būdavo, vi kultūra? Juk gimnastika mes rimtai sus „nepataisomus” išdykėlius. O, užsiiminėjame. Palaukit, per tris su pasirodo, nepataisomų nėra. Vaikai puse metų kokie mums dar raume visi geri. Vakarais aš jiems pasako nys užaugs! davau, ką nors skaitydavau, o kartais — Atsimeni praktiką Vingio par kalbėdavau apie gyvenimą ... Pa ke, paskui Gardine? siilgstu savo vaikų. — O ar buvo sunku? Atsimenate, Kai Nijolė baigė vidurinę mokyk kaip vaikinai mums nenorėdavo duo lą sidabro - medaliu, ji dar nutarė ti kastuvų? Mes prašome, prašome, metus padirbėti su pionieriais, su o jie lyg negirdėtų. O kai mes nu stiprėti fiziškai ir paskui užtikrintai čiumpame kastuvus, tai jiems ne pulti geologijos tvirtovę. duodame. Jie burba. Mes kasame ir Stojant į geologi'ą Nijolei teko juokiamės.. . Ir nepavargdavome. O nugalėti dar vieną kliūtį. Tėvai, my šiemet — pusantro mėnesio prakti lėdami savo dukrelę ir bijodami dėl ka Kryme! . . Och, kaip lauktu! — jos sveikatos, sutiko geriau jai leis ir Nijolės akyse užsidega nekantru ti stoti Į teatrinį fakultetą (nes Ni mo liepsnelės. Kai ši mergina dirba laboratori jolės širdis linko ir Į sceną), bet tik joje, nueina Į mineralogijos muziejų, ne į geologiją. — Tu užsimuši, vaikeli, kur nors prie savo fosilijų, prie uolenų — besikarstydama po kalnus, — alma nemėginkite tada Jai trukdyti. — Jei dirbti, tai dirbti! Nėra lai navo motina. Bet Nijolė neatsižadėjo savo sva ko tuščiažodžiauti. Taip, laiko tikrai nėra. Ji kartu su jonės. ... Ir štai ji — antro kurso geo III kurso geologe Ivanauskaite rašo mokslinį darbą iš paleontologijos logė. Ar JI laiminga? O gal nusivylė „Pietų Lietuvos kreidos ostrocodai". — Ostrocodai — viena moliuskų savo svajone? Pamėginkit jos apie rūšis, — paaiškina Nijolė. — Iš tai paklausti! — Ką jūs! Tai juk nuostabiai įdo Kapsuko, Druskininkų gręžinių pamu! — blykstels savo žalsvomis aki- I imami moliuskai ir reikia nustatyti
JI BUS GEOLOGĖ Jeigu kam nors Nijolė prieš porątrejetą metų būtų pasakiusi, Jog ji studijuos geologiją, tas tik nusišyp sotų dėl merginos utopiškų svajonių: — Kas jaunystėje neskraido pa debesiais? Geologas — tai tvirtas, raume ningas sportininkas. Taip bent gal voja dauguma. O mūsų Nijolė — nedidukė, smulkutė ir, pažiūrėjus, netvirta mergaitė. Iš kur pas ją fi zinė jėga? Nijolė tai žinojo ir nie kam nepatikėjo savo slaptų minčių. O apie geologiją ji svajojo jau nuo aštuntos klasės. Kiekvienas Panevė žio IV vidurinės mokyklos mokyto jas jai siūlė studijuoti savo specialy bę: kas — matematiką, kas — isto riją, fiziką ar lietuvių kalbą, nes mergina vienodai gerai mokėjo visus dalykus. — Nijolė bus literatūros mokyto ja, — sakydavo draugės. — Aktyvi literatų būrelio pirmininkė, poetė. Ko dar bereikia? Bet ar buvo tokia sritis, į kurią ši mergaitė nebūtų pasinėrusi visa kunkuliuojančia jaunystės energija? Jos visur buvo pilna. Ir visa moKykIa mylėjo savo komjaunimo sekreto rę, o vėliau pionieriai karštai prisi rišo prie jos — vyresniosios pionie rių vadovės. Pionieriai! Juos ir dabar su gilia meile prisimena Nijolė.
mokinių, įsisavinom mokyklos reikalą, vimus. Tolimesnės pamokos praėjo žy miai aukštesniame lygyje. Daug mums padėjo mokyklos mokytojai savo paty rimu, žiniomis, patarimais. Ką gi davė mums praktika? Ji mums parodė, kaip dirbti, vertin ti laiką ir mokėti tinkamai jį išnau doti Ir, kas svarbiausia, ko negalima pamiršti, tai — kad kiekvienas būsi mas mokytojas pirmoj eilėj turi turė ti tvirtą žinių bagažą. Praktikos metu mes arčiau susipa žinome su savo busimąja specialybe, pamilom ją, įvertinom ir dabar su nekantrumu laukiam to laiko, kada galėsim dirbti mokykloje ne kaip praktikantai, o kaip mokytojai. R. SMURIGINAITE, A. JASIŪNAITE
Vakarais universiteto salėse, auditorijose vėl repetuoja an sambliečiai, Akademinis choras, fakultetų saviveiklininkai. Pra. eidamas pro 28-tą centrinių rū mų auditoriją, dažnai išgirsi: „Och! Vos nepavėlavau, kur mano ledai?". „Kokie ledai au ditorijoje?" — suka galvą pra šalietis. Pasirodo, čia vyksta ei linės centrinio dramos būrelio repeticijos. Visiems patikusioje pjesėje „Trečio kurso studentas" ,4. Samulionis atlieka Vovos vaidmenį. Tai jis klausia: „Kur mano ledai?”. Auditorija apyšal. tė, erdvi, o artistai įsivaizduoja esą jaukiame studentiškame kambarėlyje, jaučia karštį, kurį gerai vėsina ledai. Patsai Samulionis iš tikro „karštas” žmogus. Tik baigėsi repeticija, jau jis, žiūrėk, skai tykloje besėdįs arba grįžęs su kambario draugais diskutuojąs dėl Solochovo kalbos XX parti jos suvažiavime. Pasikalbėkite su juo nuoširdžiai, paskaitykite jo poeziją ir įsitikinsite, kad tik Oblomovas negalėjo kurti eilė raščių, vaidinti scenoje ir kartu nuosekliai, atkakliai studijuoti ■Tai jums pasakys ne tik Samu lionis, — ir fizmatai Br. Riau ba su Alg. Pankauskaite, ir eko nomistai K. Vyšniauskas su E Daubaru, ir filologai V. Vit kauskas, G. Kubiliūtė — visi, kurie įsitikino sistemingo, nuo seklaus darbo studijavimo nau da. L. E2ERSKIS
Proforgų pasitarimas
R. Resytė
OKYKLOJE Į/
IK e s su a u ff ę / Pirmoji pedagoginės praktikos diena buvo žymi diena IV kurso rusis« tams! Praktiką mes atlikome S. Ne ries vardo vidurinėje mokykloje. Ta diena iššaukė daug sujudimo, daug šnekų, daug spėliojimų. Visiems buvo įdomu, kaip sutiks mus mokykla, ką ji mums duos ir ką mes jai duosim. Kiekvienas galvojo, sprendė panašius klausimus ir truputį jaudinosi. Kiekvienam teko pravesti po 4 pa mokas (dvi literatūros ir dvi kalbos). Pagal mokyklos planą pamokos buvo numatytos IX ir XI klasėse. Tai įpa reigojo mus dar rimčiau pažiūrėti į praktiką. Po temų pasiskirstymo pra sidėjo ruošimasis pirmajai savarankiš kai pamokai. Ir štai mes pirmą kartą stovim prieš klasę, prie mokytojo staliuko. Reikia nuolat jausti klasę, nepamesti ryšio
MOKOSI SISTEMINGAI
Universiteto koridoriuose terš kia skambučiai, pertraukų metu ☆ sklinda linksmas merginų juo kas, o pypkoriai prašo vienas DELSIAMA antro pridegti. Auditorijos pil nos/ Bendrojoje skaitykloje per būdingas žmonėms, žengian dieną apsilanko net iki dviejų tiems pirmus savarankiško šimtų studentų. Apypilnės mark gyvenimo žingsnius, nemokėji sizmo ir politinės ekonomijos, o mas reikiamu momentu pasi taip pat daugelio fakultetų skai naudoti turimomis žiniomis. tyklos. Net iki šiol mažai lan Sunku naudotis praktikoje koma Teisės-Ekonomikos fakul teorija, Įsisavinta atitrauktai tetų skaitykla pagyvėjo. nuo gyvenimo, dar sunkiau Štai prie vieno stalo sėdi nuo darbe be teorijos. Ar tik ne latinis lankytojas teisininkas A. tame glūdi Lechterio, Kapito- Greičius. Jis kasdien po keletą novo blogai atliktos praktikos valandų paskiria darbui skai priežastys? Ar ne tame glūdi tykloje. Kisellūtės, Jankauskaitės prak — Ir jauku čia, ir literatūra tikos vadovų nusiskundimai vietoje, — pasakoja drg. Grei silpnu studentų paruošimu? — Perskaitau su specialy Teisės fakultete dar blogai čius. be susijusią medžiagą žurnaluo organizuojami seminarai, juo se — jų čia nemaža. Studijuoju se trūksta praktinės veiklos pagalbinę literatūrą. Palengva pavyzdžių. Studentai tegauna dirbdamas, semestro bėgyje aš vieną—du kartus surašyti nu sušidurau lyg ir studijuojamų tartis baudžiamajai bylai iškel dalykų griaučius, kuriuos per ti, nutraukti, parašyti kalti- sesiją belieka tik papildyti, mąją išvadą ar patelkti kalti sakant, aptraukti oda. Be taip nimą. Silpnai studentai žino 'man čia patogu dirbti dar to, ir baudžiamąjį procesą. Tačiau dėl to, kad vietoje fakulteto katedra dar neapsvarstė, nesu komjaunimo biuras. Paskaitei. sumavo atliktos praktikos re atsigaivinai — ir vėl zultatų, nepadarė išvadų. Sun posėdyje ku būtų apkaltinti vien kated prie knygų. rą tuo nerūpestingumu. Dar Be abejo, Greičius juokavo. yra studentų, nepristačiusių Ugi posėdžiai žmones išsekina. ataskaitos už praktiką, dar ne Tačiau politmasinio sektoriaus visi praktikos vadovai prisiun pareigos nekliudo atkakliam vai tė charakteristikas ir darbo kinui būti mokslo pirmūnu. O Įvertinimus. Būtų laikas tą tai — sistemingo darbo per se reikalą sutvarkyti. Ar ne per mestrą rezultatas!
Istorijos-filologijos fakulteto profbluras organizavo visų grupių proforgų pasitarimą Susirinkusius apie esamą pa dėtį fakultete Informavo profbiuro pirmininko pavaduotojas Vanagas. Jis pabrėžė, kad proforgai kartu su komjaunimo biuro nariai turi daugiau rū pintis paskaitų lankomumu. Reikalinga laiku pristatyti na rio mokesčius, darbo planus, laiku sutvarkyti informaciją, ką ne visi proforgai rūpestin gai atlieka. Proforgai turi or ganizuoti spektaklių, koncertų aplankymus, aktyviau platinti bilietus. Buities sektorius Kniukšta pasakė, kad gauti kelialapiai į poilsio namus ir sanatorijas pavasario ir vasaros sezonui. -----------------MUMS
Norintieji gauti .turi artimiau siu.znctu paduoti pareiškimus Silpnos sveikatos studen tams iš profsąjunginio fondo, tarpininkaujant aukštųjų mo kyklų poliklinikai, bus išskirti pinigai dietiniam ma)tlnimųisi. Blogi reikalai yra su butpi niglų išskyrimu. Per pirmąjį semestrą gauti pareiškimai ne buvo patenkinti, nes universi teto fonde nėra pinigų. Sį se mestrą aukščiau stovinčios or ganlzacljos žada butpinlgių klausimą sutvarkyti, ir, reikia tikėtis, kad studentų pareiški mai bus patenkinti. Proforgai pateikė kai kurių pageidavimų fakulteto profblurui ir trumpai Informavo apie padėtį grupėse. A. Roinaitytė
RAŠO
Sustoję s — Kaip greitai prabėgo lai kas, — taria susirūpinęs vie nas. — Ir pralėkė diena, nieko nesuspėjau padaryti, — dūsau ja kitas. Žinote, nuo šitokio nerimo labai lengva išsigydyti: nu eikite tik į politinės ekonomi jos kabinetą. Sėdėsite ten iš tisas valandas, ruošltės atsi dėję ar žiovaudami, svajoda mi ar suraukę antakius, — nepajusite, klek praėjo laiko. Nesistebėkite, nieko čia nėra paslaptingo, antgamtiško. Kai-
laikas
tas visu kuo skaityklos sieninis laikrodis. Sis negailestin gas, bet nepaprastai reikalin gas laiko skaičiuotojas nuo mokslo me.tų pradžios, o gal ir nuo seniau teberodo pusę aštuonių. Gal kam ir patinka, kai laikrodžio rodyklė neslenka, Skaityklos lankytojų žvllgsniai kalba vlsal ką kitą. Jie dažnai klausiamai pakyla, bet pamatę tą patį nelemtą skai čių — pusę aštuonių, nusilei džia pasipiktinę. J. Gečaitė
...............
Jų rūšį. Aplamai tai jie visi labai panašūs. Sį darbą ji skaitys devintoje fa kulteto mokslinėje konferencijoje. — Na, kaip sekasi, Mlkrofauna (taip ją draugiškai vadina kurso draugai)? Jie domisi jos darbu
Irena Normantaitė, Vlada Andrlejūnaitė, Nijolė Jurevičiūtė ir kitos pasižyminčios ne mažesniu stropumu merginos mėgsta pasitarti su Nijole šiuo ar kitu klausimu. O kartais jos ir susiginčija. — Palauk, Armyda! Iš kur tu iš traukei tuos devynis šimtus?! Juk matai, kad pado ir kraigo stratllzohipsls skiriasi trim šimtais metrų? Reiškia, reikia ir imti tris šimtus, o ne devynis. — Na jau, pasakė! Iš kur tris? Juk sluoksnyje praeina keturios stratiizohipsės, taip jų trys atkarpos. — Kam tau tos trys atkarpos? — O kam tau tie trys šimtai, — Daryk, kaip nori. Mano meto das teisingas. — Pažiūrėsim. Abi galvos palinksta prie sąsiu vinių. Dar kartą patikrina. Atrodo, klaidos nėra. Bet palauk, kas čia?! Juk ir viena ir kita gavo tą patį skaičių: 288. Tik skirtingu keliu. Ir Nijolė su Armyda juokiasi iš savo &inčo. Nijolė ne tik mokslu domisi. Ji neužmiršo ir savo organizacinio
darbo. Pirmame semestre išrinkta kurso komjaunimo sekretore, vėliau ji buvo pervesta Į fakulteto komjau nimo biurą šefavimo sektoriumi, o nuo III semestro — spaudos sekto riumi. Spaudos, literatūros ir meno sri tyje visos merginos pripažįsta Nijo lės autoritetą. — Grožinę literatūrą tenka skai tyti naktimis, — kartą nusiskundė Nijolė. — Nesinori atsilikti nuo Ii teratūros, meno. . . O laiko nėra Filmus tai visus pažiūrime, o vėliau diskutuojame. — Matei „Pedagoginę poemą”? — O! Kelis kartus! Nuostabusis Makarenka! Tik jumoro galėjo dau giau būti. — O „Motina” kaip? — Patiko. Labai. Aš pačią knygą beveik atmintinai, atrodo, žinojau, o dabar dar kartą perskaitysiu. Daug naujo pamačiau filme. Tas pats ir su „Gyliu". Tik pamačiau, tuoj nu slpirkau knygą ir vėl perskaičiau O vistlk knygoje stipriau! — Nijole, kodėl tu nestojai į žur nalistiką? Juk korespondentai irgi į daug kur važinėja, daug pamato. — O geologas negali būti žurna į lįstų? Negali būti rašytoju, dailinin ' ku? Jis tokių nuostabių vaizdų pa I mato! Ir pats dirba praktiškai. Taip, Nijole. Iš tavęs bus puikus | geologas. Tuo tiki tavo draugai, tuo I tiki tavo dėstytojai. Mes linkime | tau sėkmės! '» R. Pauraitė
SPAUDOS APŽVALGA
I SVARSTANT STRAIPSNĮ „REIKŠMINGOS SMULKMENOS“ —----------------------------------------------------- -*«-------- 1--------------------------- r?------
Argi vis tiek ?
ŽIEMA' vingio
parke
A. Vitlipo fotoetludas konkursui IŠ JAUNŲJŲ KŪRYBOS
Neseniai literatūros ir kritikos būrelio susirinki me buvo apsvarstytas L. SURGAILAITES eilėraščių ciklas „Tėviškės peizažai". Draugai pažymėjo laimėji mus jaunosios poetės kūryboje, nurodė klaidas, ku rios dar dažnai pasitaiko jos peizažiniuose eilėraščiuose. Žemiau spausdiname keletą geresnių L. Surgailaitės kūrinėlių.
Tik i
£ > 1 f i i.
e ■t lF f
1 >
1 lė I1 .u Is J
ją <i ig Ir uu.
i
mintys...
Virš sostinės skliautas toks blaivas, Neris kažką šneka krantinei. ..Tik mintys — kaip paukščiai keleiviai Sugrįžta atgal į gimtinę, — Į pamario lygumas, kopas Marias, baltom burėm sparnuotas. Kur bangos į tolumas kopia. Kur vėjas lig sutemai juokias. Ten pievos Vilnelėm apraibę, Pavasario vandenis supa, Ir dainos — be žodžių, be vardo. J r karklai ge'.svi palei upę.. . Pakyla žolytė suminta, Suvirpa atolas pernykštis. — . .. Toli pamarys; tiktai mintys Atgal į gimtinę sugrįžta.
Salėje šokiai. Ryški šviesa, jos, Jaunos merglnos-studentės Bevelk visų fakultetų pas lėti darbo Ir pan. Ir Iš kur daug jaunų veidų, klegesio. Išvaizda. Orkestras užgroja valsą, Ir O to „vlstlek” studentų tar kutinieji sienlaikraščių nume tiksliųjų disciplinų studentai stovinčių pačiame gale vyrų pe labai daug kur pasitaiko. riai paskirti TSKP XX-jo su ir dėstytojai moka taip abst būrelis pamažu praretėja. Pa Jie išeina Iš auditorijos lšvar- važiavimo medžiagai ir egza rakčiai kalbėti? Perskaičius paskutinį Me sesijos rezultatams suka merginų pusėn Ir Stasys tę stalus, sukrovę vieną ant ki minų A. Dailiai Išlygintas kostiu tos kėdes, primėtę popiergalių, apsvarstyti. Šios temos dabar dicinos fakulteto sienlaikraš mas, tviskanti balta apykaklė, nuorūkų. Daugelis mūsų dėvi tiniu metu yra svarbiausios. čio „Tarybinis medikas" nu Partijos suvažiavimas nu merį, susidaro įspūdis, kad kruopščiai nublizginti batai, praplyšuslomls kojinėmis, ne žodžiu, tvarkingas vaikinas; šioja atbrizgusias kelnes, neat- rodė aukštosioms mokykloms šis sienlaikraštis yra dėstytojų nieko Jam neprikiši. Šoklų sa slūlėtus šalikus, vaikšto nesl- būtinumą pagerinti mokymo kolektyvo, tik jokiu būdu ne partinės, profsąjunginės ir lėje apie jį bet kas pasakytų: skutę. Žinoma, Iš stipendijos Ir mokslinį darbą. „Žvilga kaip naujas pinigas”. ne visada nusipirksi naują no Kaip gi fakultetų sienlaik komjaunimo organizacijų or Tačiau auditorijoje jo Ir ba rimą daiktą, tačiau tai dar raščiuose nušviečiami šie ganas, kaip užrašyta ant šio tai ne taip blizga, ir nosinė Iš nereiškia, kad reikia vaikščio klausimai? Štai Fizikos-mate sienlaikraščio. Cla talpinama kišenės dažnai prapuola. O į ti netvarkingam. matikos fakulteto sienlaikraš katedrų vedėjų, dėstytojų, bi kambarį, kuriame Jis dirba, il Dažnai bendrabučių virtu tis „Mokslą į gyvenimą" Nr. bliotekos darbuotojų straips sisi, geriau nė neuželt, tuo la vėse apstu šiukšlių, bulvių lu 4. Iš teigiamos pusės galima niai Ir nė vienos žinutės su biau, Jeigu tą dieną budi pats penų, telkšojančlų vandens ir paminėti tai, kad šiame sien studento parašu. Labai gerai, Stasys. Iš šiukšlių dėžės kyšo žibalo balučių, nešveistų puo laikraštyje liečiami visi kad redkolegija talpina dėsty popieriai, pakabintas ant dul dų, ašarojančių suodžiais pri aktualiausi klausimai; Ir dip tojų pasisakymus, kurie kritiš kino lango tyso kaklaraištis, musų. „Tai ne aš, tai jis (ji) lominių darbų rašymas, Ir kai gali įvertinti egzaminų ant išklibusios lovos galų ka paliko”, — Išgirsi teisinantis. pirmakursių įspūdžiai iš pir rezultatus, vieno ar kito stu bo kelnės, drybso paltas. Kal- O teisintis nereikėtų, jei nesi mosios sesijos, ir pedagoginės dento atsakinėjimą, gali duoti I tas dėl viso to Stasys? Kaltas. dairytume į kitus, bet sutvar praktikos eiga- Ir pagaliau naudingus nurodymus Ir pa Tačiau nemažiau kalti ir jo kytume pirmiausiai savo ap atostogų įspūdžiai. Verta dė tarimus studentams, bet iŠ draugai. linką. mesio žinutė „Pas diploman kitos pusės blogai, kad į sien Pirmame kurse su juo kar per mažai reiklūs ne tus". Silpnesnė medžiaga pa laikraštį rašo tik dėstytojai. tu gyvenę draugai nepasižy tikMes bet Ir draugų atžvil talpinta rinkinėlyje „Pirmoji Kur gi pačių studentų drau mėjo tvarkingumu — pasitai giu,savo, o tai blogiausia. Matai — sesija", kur labai švelniai pra giška kritika atsiliekančių ad kydavo atvejų, kada Stasio pa prausykloje be reikalo bėga Iš einama pro trūkumus, vengia resu? Juk ne paslaptis, kad lovyje lagaminai ir batai at čiaupo vanduo užsuk, pūp ma išvilkti juos į dienos švie ne vienam studentui teko po rodydavo tvarkingiau, negu so virtuvėje —popierius — są. Nestatomi griežti reikala 2 kartus laikyti tą patį egza Algio B. Ir Eugenijaus U. Vė įmesk dėžėn, draugas nešioja liau Ir Stasys apsiprato su be batus be raiščių — pasakyk. vimai atsiliekantiems studen miną, kad dar yra įsiskolinu tams Ir labai Jau mandagiai sių studentų, bet laikraštyje tvarke, „susilygino" su drau Grupių komjaunimo organi pastebima; „Tenka pasakyti, dėstytojas J. Serapinas rašo: gais. Nekartą šie draugai bu zacijos taip pat neturėtų žiū kad į pirmūnų skaičių galėjo ,„. .Tikėsime, kad likviduos vo kritikuojami kaimynų, apie į draugų netvarkingumą patekti ir Baltėnaltė, Matullo- Įsiskolinimą". Sieninės spau jų kambarį rašė net universi rėti pro pirštus. Bene vieninteliai nytė, Llzas ir kt". Toks susi dos uždavinys ne „tikėtis", teto spauda. Galima pagalvoti, antro kurso gamtininkai svars taikymas su gabiais studentais, bet griežtai pasmerkti atsilie kad Liepos 21-4 bendrabučio to Dalią G. už netvarkingumą. pasitenkinančiais „vidutinio kančius, laiku nurodyti .trū 335 kambario gyventojams Svarstė pačios Dalios žodžiais ko" padėtimi neskatina Jų kumus. smagiau vaikščioti po nešluo „tik. . . tris kartus ”, bet Ir tai rimčiau imtis darbo. Slo fa Sienlaikraštyje turi būti tas grindis, maloniau žiūrėti į nepadėjo. Gamtininkų kulteto III k. rusų grupės fi jaučiamas tvirtas komjaunimo neišneštą lauk pilną šiukšlių tyva gera, ir jeigu jieInicia būtų aštri dėžę, į nepaklotas lovas, kaip svarstę ne formaliai, būtų pa zikai labai blogai laikė žiemos organizacijos balsas, gyventi tvarkingoje, jaukioje kakę Ir vieno karto. O kodėl sesiją. Jų bendras pažangu trūkumų kritika, keliami kon aplinkoje. mo vidurkis siekia vos 3,97. kretūs uždaviniai. Kodėl neapie tvarkingumą neužsi Jau O kas kaltas, kad netvar gi ši grupė tikrai turėjo su patalpintl pirmūno pasisaky menama kitų fakultetų kom kinga III k. istorikė Danutė jaunimo susirinkimuose? silaukti pasmerkimo, tačiau mo (gal net su nuotrauka), V.? Kambario merginos Jai Ir nei fakulteto komjaunimo biu kaip jis rengėsi egzaminams, Mus įprasta laikyti suaugu ras, nei dėstytojai nerado rei kaip pasiekė gerų rezultatų? pernai, Ir šiemet ne kartą sa kė, kad reikia valyti primusą, siais. Ir vis tiktai kartais to kalo pasisakyti sienlaikrašty Kodėl nepasldalintl patyrimu, nelšmėtyti drabužių. GI per per maža. Reikėtų mums vie je dėl šios grupės mokymosi, kaip ruoštis vieno ar kito spėti, kad negalima gulti į nos kitos paskaitos Ir apie dėl jos uždavinių naujame se dalyko seminarams, kolokvišvarų patalą neplautom kojom, tvarką, gero auklėjančio žo Jumams, paskaitoms? į su chalatu arba su suknute, džio Iš dėstytojų. Jie ateina, mestre. Dabartiniu metu sieninės Bevelk panaši padėtis yra perskaito paskaitą, prišiukš turbūt, ir nereikia — Ir taip Ir Chemijos fakulteto sien spaudos uždavinys, Išanaliza lintoje auditorijoje pastebėtą aišku. Danutė, užuot susitvar laikraštyje. Labai daug ben vus pereitos sesijos trūkumus, kiusi, vilki suglamžytais dra netvarką, galimas dalykas, de drų žodžių, maža aštrios kri sutelkti visas Jėgas pavasario bužiais, Išneša suodiną primu dasi į širdį Ir kažkodėl nutyli. tikos. Ką pasako toks saki sesijai, diplominių darbų ra Pirmuosius tvarkos įgū są iš kambario, kad Jo neužtik „Įvairiai mokėmės, įvai šymui. Atsiliekančius krltikuo tų švaros komisija Ir priešta džius mes turėjome gauti iš nys: riai išlaikėme" drg. tl po egzaminų — ne laikas. rauja draugėms: tėvų, jeigu jų dėl kurių nors Urbaitė), arba (autorius „Bendrai Laikraštis turi nuolatos vesti — Kodėl man viskas nega priežasčių negavome, mus auk blogai praėjo sesija" (e. ne kovą prieš praleidinėjimus, p. lėjo mokykla, dėstytojai, o vė lima? nesąžiningumą. Dažniausiai ji numoja ran liau — bendrabučio draugai. doc. Finkelštelnaitė). Straips tinginiavimą, atliks savo nelyje apie diplominius dar Sienlaikraštis ka ir burbteli: „Man vlstlek”. Daugiausia rūpintis tvarka tu bus nesuminima nei viena pa vaidmenį tada, kada Jame Cla Jau pačios Danutės kaltė. rime mes patys. Ne kas kitas, visapusiškas fakul JI įprato prie netvarkos, o at o mes atsakingi už tai, kad vardė, neiškeliamas nei vie atsispindės prasti neįstengia. Prašyk, aiš kaip Stasys, Danutė Ir pana nas teigiamas, ar neigiamas teto gyvenimas su visais ge diplomantų darbe. rais Ir blogais reiškiniais, kai kink — Jai vlstlek. Iš tikrųjų šūs į Juos draugai kuo grei faktas gi būsimai pedagogei turėtų čiausiai atsisakytų savo įpro Autorius įsitikinęs, kad visi Jame pasisakys mokslo pir diplomantai yra pasiryžę būti mūnai, dėstytojai, komjauni būti ne vlstlek, kokioje aplin čių. <9 koje gerais specialistais, nepagal- mo biurų atstovai. Z. Moškevlčiūtė JI gyvena, pagaliau kokia
„KONCERTUOSE
Naktis pamary Lai slepia valtis gluosnių skaros Kasom, paleistom ant vandens; j sidabrinį .paukščių taką Naktis mėnulį išridens. Lig ryto supsis tinkluos vėjas. Stebės gelmes krantų beržai. Sapnais ramiais namus užliejus. Žaliom vilnim naktužė žais.
o
Bet.. . jau virš upės rūkas kelias. Languos sublykčios greit ugnelės. Vos suvirpės pirmi motorai. Suoš, užvirs ramus vanduo. Aušra pravers blakstienų porų. Aušra švelni nusistebės: Jau tinklai žadina gelmes, Jau marios bunda, valtys skrieja Žvejų diena jau prasidėjo.
Pavasarėjant Balandžio saulė ir Neris. Pušynas purto drėgną sniegą. Gyvybė beldžia į duris, O žemė — miega. Žemė miega... Pabusk! Pabusk ir suklegėk Šimtais upelių — džiaugsmo gyslų! O žemė miega... Jai vis tiek... Kaip noris man, kad ji pražįstų!..
Į d o m
ii
s
TRŪKSTA KRITIKOS
susitikimas^
ir aI Praėjusį šeštadienį _______ , ,į Istori- jausmus išreiškė vieni kitiems ................................. gi ■ft-filologijos fakultetąi atsi ... įvairių pasaulio šalių studen lankęs LLKJS Centro Komlte- tai — jaunuoliai ir merginos. a toi sekretorius drg. Grigonis Drg. Grigonis plačiai papasa n papasakojo apie tarybinės stu- kojo Ir apie Jaunimo gyveni ,a ldntų delegacijos, kurioje jis. mą Suomijoje, Norvegijoje, dalyvavo, viešėjimą Lenkijoje, draugiškus susitikimus su šių uslStiomi|oje Ir Norvegijoje. šalių studentais, fabrikų dar Uo ■ Svečias įdomiai kalbėjo ne wie Tarptautinės studentų są- j bininkais, žemės ūkio fermų . jungos kongreso darbą Varšu-' darbuotojais. J. Mikuckas voje, apie tai, kokias mintis ir'
su muzikos menu, neišmokė jo suprasti. — Nesuprantame muzikos, — atvirai prisipažįsta dauge lis studentų. — Kaip studentas eis į simfoninį, Jei Ir radijo muzi ka jam įgrįsta, — sako Che mijos fakulteto komjaunimo biuro narys A. Jankauskas. Universitete mažai tesirūpi nama studentų muzikinės kul tūros kėlimu. Kartais ruošia mos paskaitos apie muziką, bet dauguma jų negirdi: kultūros klube kažkodėl manoma, Jog muzika domina vien choro
Centrinių rūmų skelbimų lentoje kabo didžiuliai plaka tai. Studentams jie praneša apie artimiausiomis dienomis įvyksiančius susirinkimus, te atrų spektaklius, sportines varžybas. Dažnai čia galima pamatyti ir skelbimus, kvie čiančius pabuvoti koncerte. Kiekvieno tokio skelbimo kam pe paprastai būna pažymėta, jog bilietus Į koncertą galima gauti universitete. — Filharmonija padeda, — džiaugiasi Kultūros klubo pir mininkas S. Poškus. — Bilie tų mums niekad netrūksta. — O kaip studentai lanko koncertus? dalyvius. Jiems iš Akademi — Nueina, — neapibrėžtai nio Operos Ir baleto teatro atsako Poškus. pakviestas lektorius S. Yla Klausimą tenka pakartoti. papasakojo, kaip suprasti mu Paaiškėja, kad universitete ziką. Tik choristai girdėjo ir etai kada Išplatinama daugiau paskaitą apie Galingojo sam kaip dvidešimt bilietų. Jeigu būrio kompozitorius — vie į dainų ir šoklų ansamblių nintelę šiais mokslo metais koncertus nueina daugiau universitete skaitytą muzikinę studentų, tai simfoninės ir paskaitą. instrumentinės muzikos mėgė — Organizuosime porą pa jus galima suskaičiuoti ant skaitų visiems, — raminasi pirš.tų. Kultūros klube. — Lektorius Suprantama, kad priklauso pakviesime Iš Politinių ir mai nuo programos, atlikėjų mokslinių žinių skleidimo ’r kt. vieną kartą koncerte ga draugijos. li būti daugiau, kitą sykį ma Paskaitų temos iki šiol ne žiau klausytojų. Vis dėlto numatytos. Laukiama, matyt, daugumai koncertų Išplatintų ar nepaslmalšys kokio kompo bilietų skaičius labai mažas. zitoriaus metinės, q> ta pro Pelnytai didžiuodamiesi ga ir paskaitą paruošęs lek universiteto Liaudies dainų ir torius. Kultūros klubas žino, šoklų ansambliu, Akademiniu kad dvi dūdos nesudaro orkest choru Ir orkestru, kultūrinio ro, todėl keista būtų galvoti, darbo vadovai užmiršta eili jog pora atsitiktinių paskai nius studentus, jų muzikinės tų Išmokys studentus suprasti erudicijos vystymą. Ne stu muziką. Reikia suruošti ne vieną ar dentai kalti, kad vidurinėse mokyklose nesupažindino jų dvi paskaitas atsitiktinėmis
temomis, bet organizuoti ciklą paskaitų apie musziką. Paskai tų temos turi būti kruopščiai apgalvotos, paskaitos Išdėsto mos suprantamai, atsižvel giant į silpną daugumos stu dentų nuovoką muzikoje. Tik tada bus galima pasakyti, kad Kultūros klubas šį tą padarė, Ir universiteto auklėtinis yra pats kaltas, jeigu nesidomėjo muzika. Kultūros klubas privalo pa laikyti tampresnius ryšius su grupėmis, su fakultetų kom jaunimo ir profsąjungos biu rų nariais, atsakingais už
MUMS N U 0 B 0 D U“ kultūrlnį-masinį darbą. Poilsio vakaruose Iki šiol daugiau rū pinamasi muzika šokiams, o ne programinei vakaro daliai. Tik Chemijos fakultete vieno vakaro programa panaudota pokalbiui apie muziką. Ir tai iniciatyva organizuoti šį va karą kilo ne iš Kultūros klu bo, o iš fakulteto komjaunuo lių. Glaudaus ryšio klubas nepalaiko ir su kitais fakulte tais. Gamtos fakulteto IV kur so biologų grupėje praeitais mokslo metais įvyko susirin kimas, pašvęstas P. I. Caikovskiui. Grupės draugai ge ru žodžiu mini komjaunuolę N. Jančenko, kuri papasakojo apie didžiojo rusų kompozito riaus gyvenimą ir kūrybą, kai kuriuos jo kūrinius paskambi no fortepionu. Nei šio susi/ rinkimo, nei Chemijos fakul tete įvykusio vakaro aidas nepasiekė Kultūros klubo ir jis nerado atgarsio kituose fakultetuose ir grupėse. Muzikos nepažinsi, nemo
kėsi jos suprasti. Jei nesilan kysi koncertuose. Studentai apie įvykstantį koncertą su žino tik paskutinėmis dieno mis, kai pakabinamas skelbi mas Ir parslnešaml bilietai. Tada klube pradedama spėlio ti: pirks kas bilietus ar ne? Jeigu pirks — gerai, nepirks — Irgi menka bėda. Fakultetų komjaunimo Ir profsąjungos biurai turi iš anksto žinoti koncertų planą. Ne paskutinę dieną apie kon certus turėtų būti pranešta ir pirminių komjaunimo organi zacijų sekretoriams bei proforgams. Tai leis planuoti gru pių kolektyvines Išvykas į koncertus, susirasti, jeigu rei kia, literatūros apie kompozi torių. Prieš dvejus metus univer siteto pučiamųjų orkestrą bu vo bandoma perorganizuoti Į simfoninį. Susidūrus su pir mais sunkumais, Kultūros klubas pradėto darbo atsisakė. Dabar sukurtos dvi pučiamų jų instrumentų orkestro gru pės. Pirmosios repertuare yra apie 50 kūrinių. Orkestro atliekamos Ištraukos iš operų rodo, kad grupė yra pajėgi ir stambesniems muzikos žan rams. Sujuhgus šią grupę su antrąja, papildžius simfoni niam orkestrui reikalingais instrumentais, universitetas turėtų dar vieną stambų sa viveiklininkų kolektyvą. Stu dentų simfoninis orkestras pa dėtų propaguoti muziką uni versitete. Kultūros klubas turi susi rūpinti studentų muzikiniu la vinimu. Kad daugelyje kon certų tenka nuobodžiauti, kad muzika nesuprantama — apie tai studentai . kalba su nuo skauda. < Br. Mintautas
S p O P t A s
Tarpfakultetinės slidinėjimo varžybos Pasibaigė keturias dienas trukusios universiteto IX-os spartakiados tarpfakultetinės slidinėjimo varžybos. Šios var žybos sutraukė Itin didelĮ skai čių studentų-slldlninkų. Mote rys varžėsi 5 km, 8 km Ir es tafetėje 4X3 km. Vyrai — 10 km, 15 km Ir 4X5 km dis tancijose. Į startą Išeina moterys. Tei sės fakulteto slldlnlnkė Babėnaitė atsiplėšla nuo varžovių Ir pirmoji baigia 5 km distanciją per 22,50 mln.; antroji ateina Ambrazevlčiūtė — 24,05 mln. Gamtos fak.); trečioji pasiekia finišą Ivanauskaitė (Gamtos fak.) — 25,24 mln. Startas duotas 10 km slidi ninkams vyrams. Lengvai įvei kęs nuotoli Per 37,22 mln., pirmas finišuoja Fizikos-mate matikos fakulteto slidininkas Latėnas. Antras pasiekė baig mę Blažys (Medicinos fak.) — 38,56 mln. ir trečias — Sku dutis (Istorijos-filologijos fak.) — 40,50 mln. Sekančią dieną slidininkų laukė Ilgosios distancijos: 8 km moterims ir 15 km vyrams. Moterys ir vyrai šiose distan cijose pasiekė gerų rezultatų. Pirmoji finišavusi teisininkė Babėnaitė Ir antroji — gamtlninkė Ambrazevlčiūtė, parodė rezultatus, lygius pirmajam vi sasąjunginiam atskyriui. Latė no (Fizikos-matematikos fak.)
15 km parodytas rezultatas taip pat lygus I-Jam atskyriui. Antrą ir trečią vietas užėmė teisininkas Ranakauskas Ir fi lologas Skudutis, parodę II at skyrio rezultatus. Estafetėje 4X5 km vyrams geriausią laiką parodė Teisės fakulteto komanda — 1:18,40 vai.; II — Gamtos fakulteto — 1:21,14 vai.; III — Fizikosmatematikos fakulteto — 1:24,10 vai. Moterys estafetėje 4X3 km vietomis pasidalino sekančiai: vieta — Gamtos fakulteto komandai — 54,40 mln. II vieta — Istorijos-filolo gijos fakulteto — 55,30 mln.; III vieta — Fizikos-matema tikos fakulteto — 1:00,45 vai. Slalomo varžybose nugalė tojais tapo medikė Mejeraltė ir gamtininkas Milašius. Suvedus galutinius VVU IX slidinėjimo spartakiados rezul tatus, paaiškėjo, kad bendrą pirmą vietą užėmė Gamtos fa kulteto slidininkai, surinkę 468 taškus. Antra vieta atite ko Fizikos-matematikos slidi ninkams — 409,5 taško. Tre čia vieta — Istorijos-filologi jos fak. sportininkams — 338,5 taško. Vykusiose po to Rektorato taurės varžybose pirmąją vie tą taip pat iškovojo gamtinin kai. R. Jankauskas
I
Svečiuose pas Dailės instituto šachmatininkus Kovo mėnesio 3 dieną mūsų universiteto Istorijos-filologi jos fakulteto šachmatininkai pravedė draugišką matčą su Dailės instituto studentais. Žaidimas vyko prie septynių lentų. Pirmasis mūsų fakulteto ko mandai tašką pelnė šeštoje lentoje žaidęs baltaisiais Ar džiūnas, kuris įveikė Danllovą (VDI), ketvirtoje lentoje lošęs Jaslonls (VVU) privertė kapituliuoti Aroną, penktoje lentoje — Laurikletls (VDI) pasidavė Knluštal, septintoje lentoje — Novikovas (VDI) pralošė Radžiūnui. Ilgiausiai kova užsitęsė pirmojoje lento je, kur žaidė Guščius (VDI) su
Sargūnu ir trečiojoje, kur Petkevičius (VDI) kovojo su Valeika. Atomazga Įvyko po to, kai Guščlus bandė išsilais vinti pėstininko auka, tačiau paskui padarė neatsargų ėji mą, pralošė žirgą Ir pasidavė. Ilgiausia Ir įdomiausia ko va vyko Petkevičiaus—Valei kos partijoje. Vienu momentu Valeika galėjo forsuotai išloš ti, bet. . . nesužaldė kaip rei kiant Ir galų gale pralaimėjo. Tokiu būdu draugiškas matčas su Dailės Instituto koman da pasibaigė įtikinančia Isto rijos-filologijos fakulteto šach matininkų pergale. Rezultatas — 6:1. J. Sargūnas
Keliq — stalo tenisui! Istorijos-filologijos fakul tete įvyko tarpspeclalyblnės stalo teniso varžybos. Jos bu vo pravestos vieno minuso sistema. įdomiausias susitiki mas įvyko pusfinalyje. Po įtemptos kovos, žurnalistų specialybės komanda patyrė pralaimėjimą prieš Istorikus rezultatu 3:2. Sis susitikimas faktiškai ir nulėmė varžybų nugalėtoją. Juo tapo istorikų komanda, finale lengvai Įvei kusi rusistus rezultatu 3:1. Komandos-nugalėtojos sudėty je žaidė Blažaitis ir Vinkelštelnas. Rusistams atiteko' antroji vieta. Po to įvyko asmeninės fakulteto stalo teniso pirme nybės. Čia nugalėtoju tapo III
kurso žurnalistikos spec. stu dentas Samaitis. Reikia pažymėti, kad var žybose dalyvavo nepaprastai mažas skaičius merginų. Tai rodo šios sporto šakos nepo puliarumą Istorijos-filologijos fak. studenčių tarpe. Bet štai dar kita reikalo pu sė: fakulteto stalo tenisininkai visai neturi sąlygų normaliam darbui. Nėra stalo, patalpos, kamuolėlių. Labai keista, kad didžiausio universitete fakul teto sportininkams USK ne gali išrūpinti nors minimalių galimybių užsiiminėti stalo tenisu. Gera būtų turėti nuosavą kampą. P. Ginuitis
Kažkur prie ausies tiksėjo laikrodis. Edis pamažu pra plėšė vieną akį — pusė devy nių — Ir vėl užsimerkė. Pas kubomis trinkėtojo durys. — Ankstoka, — sumurmė jo jaunuolis, slėpdamas galvą po pagalve. Maloni šiluma iš karto suvystė visą kūną, o prieš akis, vienas kitą peršok dami pradėjo keistis vaiz dai. . . . . . Edis prie auditorijos durų — už jų draugai laiko egzaminą. Visi susikaupę, tik jis šypsosi Ir kaso retą ūsą. Atsidaro durys, Ir juoda plaukis vaikinas atlenkia pen kis pirštus: — Visi! Edis nori Įeiti į vidų, bet sunkios, tarsi švino pripiltos, kojos atsisako klausyti. Jis veržiasi Į vidų Ir. . . Jau ne beatpažįstą pats savęs. Visas Įlindęs į ungurio odą, vietoj ūsų kyšo du ilgi šeriai. Ir tik tas pats, antrus metus Ištiki mai tarnaujantis, kaklaraištis sukinėjasi ant slidaus, bliz gančio kaklo. Dėstytojas, Išskėtęs rankas, veltui stengiasi sugriebti šį keistą ungurį. Vijurkas slys teli ir jau vingiuoja kažkur už nugaros. Staiga apslvynioJa apie kaklą ir, įbedęs demo nišką žvilgsnį į dėstytoją, iš sišiepia: — Rašyk „ge-ral", „ge rai". . . Pavargęs dėstytojas bevil tiškai prisitraukia studijų knygutę Ir, pagriebęs plunks nakotį, suraito „patenkina mai". Ungurys-Edis švelniai nus liuogia ant kelių, susiraito ir paperkančiai šypsosi, žiūrė damas, kaip dėstytojas nosine šluostosi nuo veido prakaitą Dar kartą linkteli ir, paglemžęs savo knygutę, pasieniais išvingiuoja iš auditorijos. . . . Kažkas jį apkabina ir kvatojasi tiesiog į veidą, paskui ima už pečių ir' sodi na ant kėdės. Edis apsidai rė: — taip, ta pati, aplaisty ta vynu, staltiesė, ta pati pri rūkyta užkandinė, atsis,tygavęs smuikas čirpino tą pačią liūdną melodiją, ir tik prieš jį sėdėjo kažkoks nepažįsta mas tipas, linksmai dainuoda mas: „Taurelėj skandinsiu vargą savo". , . Edis atstūmė stikliuką: — Kas tu toks, kad sėdi su manim prie vieno stalo? Daina nutrūko ir kaimynas perkėlė žvilgsnį nuo butelio etiketės ant pašnekovo kak tos. Edis nenusileido: — Kokia tavo pavardė? Sukinėdamas tarp pirštų cigaretę, kaimynas ironiškai šypsojosi; — Nejaugi nepažįsti? Ga lėčiau pasisavinti tavo vardą ir pavardę, tam aš turiu teisę, nes esu amžinas tavo palydo vas. Bet pasakysiu tikrąjį sa vo vardą: aš — Tinginys. Edis lengviau atsiduso: — Tai ko tu, po šimts pyp kių, Iš karto neprlsistatel. Už tavo sveikatą!
... Iš radijo reprodukto riaus sklinda paskutiniai radi sopranu atliekama kom jo programos garsai. Mergi — Tave matėm. bainininko daina: — Bet Iš kur toks panašu nos ieško „Švyturyje” apsa mas! Kur tik eina, ten gulinė- kymų, kad greičiau užmigtų. «...Ecjih napeHb nHrepeciibifi — Dėmesio, dėmesio! — 3HaHHT, napeHb — KOM(5afiHep». ja. Matyt, kraujo apytaka tik reproduktoriui nutilus, praby Melodiją pagauna šeši sop horizontalumą pripažįsta. ranai, du altai ir vienas mezosopranas. — Ot filmas, tai filmas! Kaip iš Kubanės sugrįžom. Ir finalas — vandeny! Iš kambario Išlenda galva, papuošta Įvairiaspalviais skudurėllais. Jei Ji nustebusiu — Aš visai nemiegojau. . . la Marcelė. — Paskutinės žvilgsniu palydi šauniąją ple — O kas knarkė? Puškinas?! kambario žinios. Rytoj atiduo jadą, tai iš antrojo kambario — Bet, žinai, Marcele, ne du budėtojo krivulę Koste!. išlindusi galva pasipiktina ja, daug nustojai, pramiegodama. Tikėkimės, kad rytoj tavo die tačiau juokas nustelbia repli Sapnai dažnai būna įdomesni na bus sėkmingesnė. .. kas. Draugės nenusimena, už „Svečią iš Kubanės”. — O ką, blogą sapną sap nors minėtos replikos tikriau Samprotavimus nutraukia navai? siai bus pakartotos bendrabu mintys apie būsimą vakarienę. — Sapną! Lyg aš nuolat čio gyventojų susirinkime. Tik Kostė, prisėdusi prie Mar miegočiau. Šiandien tik jums Plačiai atsiveria N kamba celės, pasakoja įspūdžius.' Išėjus — kaip perkūnas iš rio durys. Paslaptingoje prie — Merginos, kepam bly giedro dangaus — švaros ko blandoje kietai miega budin nus! misija! Kambarys didžiulis, o čioji. Staiga šviesa demaskuo — Kuriai leisim pašeiml- aš viena... ja kombainininko padėjėją ninkaut? — Rado dulkių? Bet juk Nr. 2. Kambarys nuo grindų — Man! — išdidžiai atsi visur nuvalyta? lubų pilnas muzikinių toUgi liepia Agotėlė. — Et, XX amžiuje tokia nų. Veltui Marcelė keičia gal— Gerai. Riškis prijuostę. jau išradinga ta švaros komi vos padėtį po pagalve. Saldūs Patikrinsim tavo kulinarinius sija! O ypač, kai aš dežuruosapnas taip ir liko neužbaig sugebėjimus. ju. Kėdę apvertė ir rado. . . tas. Ir nebandyk reikšti pre — tik nepersūdyk! — Mat, kokie! tenzijų, iš kino grįžusioms . . . Blynai buvo skanūs. Su — Nieko, dabar ir mes bū draugėms. naikinti jie buvo žymiai grei sime mokytos. Tiesa, Koste? — Na, tai kaip filmas? — čiau negu iškepti. — Tai jau mano tokia laijrjENDRABUCIO korldo- norom nenorom klausia „bu
/j rluje pasigirsta švelniu dėtoja”.
VIENĄ VAKARĄ
LV 08909
APIE VILKO PAVIDALŲ^
■Naramus sapnas
i'
Norite, jus supažindinsime su drg. Algiu Vilku, I kurso teisininku? Užsuksime audito rijom Štai paskutiniame suole sėdi juodas, vidutinio ūgio „džentelmenas". Jis kažką gyvai pasakoja draugams. Tai nieko nepapras to — jo eilinis nuotykis, gau sia! pagražinamas iliustracijo mis ir perdėtais fakteliais. Mums nepasisekė visko Iš girsti, Vilkas atsistojo, Iš krapštė Iš kišenės poros deci metrų Ilgio kandiklį. Išmargin tą spalvota celiulioze ir, užsi degęs, ėmė oriai žingsniuoti po auditoriją, pripažindamas, kad jam auditorijoje rūkyti leidžiama! Oho, jis — Vilkas, kas jam užgins tai daryti. . . Paskaitų metu Vilkas Irgi nepraranda reikiamo orumo. Jis daugiausia tyli (suprask, dėstytojo klausiamas semina rų metu), jei neskaityti kar tais „rinktiniais" žodžiais pa aiškinamų draugams išgertuvių nuotykių. . . Tai šitaip maždaug atrodo Vilkas paskaitose ir auditori joje (reikia atkreipti dėmesį, kad į jo gyvenimo planą pa skaitų lankymas neįeina). Drg. Vilkas daugiau mėgsta šiltą patalynę, negu auditoriją.. .
Jis jau kėlė stikliuką, bet čia kažkas Įsikabino į rankovę. —- Tuoj pat kelkis ir eik į paskaitas, jau pusė devynių, — mažytė mergaitė Įkyriai tempė Edį už rankos. — Į paskaitas? — nustebo Tinginys. — Neklausyk jos. Tai — Pareiga, tavo sesuo. Vyk šalin įkyrią mergiūkš tę. . . Edis sėdėjo Ir, nieko ne suprasdamas, žiūrėjo tai į vieną, tai į kitą. Tokioje keis toje kompanijoje jis buvo pirmą kartą. Mergytė vis laikė jo rankovę: — Edi, auditorijoj tavęs laukia drauįgal! Tinginys nuslspiovė: — Prisimink, kad dar nė vienas Iš Jų neapmokėjo už tave sąskaitos. — Universitete tu užpildysl spragas žiniomis! — Atrodo, daug maloniau jas užpildyti skaidriąja. — Tavęs dar niekad nema tė kai kurie dėstytojai. — Gali pranešti jiems sa vo priėnąlmo valandas. — Tu dar nesi buvęs skaitykioje! — Bet užtat beveik kas vakarą alpsti tango vingyje. — Edi, tu vėl neišlaikysi sesijos! Tinginiui atsibodo ginčytis: — Mergyte, tu peržengi ribas, — jis atsistojo ir dviem pirštais, pasibjaurėdamas, at plėšė Pareigą nuo Edžio ran kovės ir, prinešęs prie atviro lango, išmetė lauk. Tik dabar Edis pamatė, koks didelis ir puošnus Jo draugas. Vien dėl „a la Tarzan" kaklaraiščio vaikinas buvo pasiryžęs nors visą gyvenimą sekti paskui Tinginį, kuris, nusišluostęs rankas, pasiūlė: — Tai ką, Išgersim? Jie susidaužė stikliukais. Edis gėrė žiūrėdamas į dug ną. . . Staiga ten atsirado ma žytis taškelis, kuris, pasakiš kai greit didėdamas, per aki mirką pavirto į milžinišką mi licininką. Jis griebė Edį už sprando Ir iškėlė į orą; — Kozlovskį! Ir vėl tu ma no rankose. Sį kartą, matyt, teks tave nuvežti ne į žurna listikos katedrą, o į Totorių gatvę.. . To dar betrūko! Edis atsegė vienintelę sagą Ir, Išsinėręs Iš švarko, ėmė kristi, krito Ilgai, negalėdamas pasiekti žemės... . . . Jaunuolis staigiai atsi sėdo lovoje. Širdis beprotiš kai daužėsi krūtinėje, o kakta sruveno šaltas prakaitas. Jis dairėsi apsiblaususlomis aki mis, kol, pagaliau, viską supra tęs, nusišypsojo: —- Neapgavo! Atrodo, ir šį kartą išvingiavau! Jau ma niau, kad prasideda baltoji karštinė. . . Patenkintas apsivertė ant kito šono. Vėl prie ausies tiksėjo laik rodis, skubėdamas skaičiuoti pramiegotas valandas. V. Gutls j- .<• j
IS REDAKCIJOS PAŠTO ir Čiurlionio 23c bendrabučio inventoriaus pravesti stalo I gyventojai nusiskundžia, kad nlso varžyboms. Pradui 26 kambarys (seniūnas J. Sa 1955 metais fakulteto stl vickas) blogai Išnešioja spau teniso pirmenybės vyksta 1 dą. Skaitytojai dažnai negau šiol, nes turimas tik. .. vlel na eilinių „Komjaunimo, tie kamuoliukas, kuriam sudul sos”, „Literatūros ir meno” reikia laukti keletą mėnesi numerių. iki bus gautas naujas. Tuo J ★ Gamtos fakultbto sportinin pu fakultete yra nemažas skl kai mums praneša, kad trūksta čius šios sporto šakos mėgėl MOŠŲ MEDŽIAGOS PĖDSAKAIS „A p s i Šiuo pavadinimu „Tarybinio studento" Nr. 9(220) buvo keliama, jog naujame Čiurlio nio 23 d bendrabutyje nėra spintelių. Prorektorius drg. Jasilionls praneša, kad artimiausiu lai ku iškeltieji trūkumai bus pa šalinti. Aukštojo mokslo mi nisterija neišskiria universite-
r i k •" ■ tui medžio, o Vilniuje e.-A člos artelės („Beržas" Ir k| daro užsakymus tik iš užšali tojo medžiagos. Tenka iešką įmonių, kurios sutiktų atli.i užsakymus iš savo lentų. Spl telės Jau yra užsakytos SvtM člonyse, greitu laiku bus ! vežtos į Vilnių ir pristatytos^ bendrabučius.
Gerb. „Spygly”! Suteikčiau aš Jums galimybę aštriu spygliu bakstelti tuos, kurie dar tebegyvena, sakytume, atostogų nuotaikomis. Tačiau ne — bičiulių aš nekritikuosiu! Yra Istorijos-filologijos fakul tete lituanistas Kežys, kuris jau pirmąją dieną po atostogų pa reiškė: „Vėl tos paskaitos! Jos tik žmogų atbukina..Todėl, kad perdaug „neatbukus”, Kežys dažnai iki vienuolikos „ilsina" savo smegenis ant valdiškos pa galvėlės. Po to, sakysime, per politekonomijos seminarą, jis dar truputį nusnaudžia (jau au ditorijoje), o po jėgas išsekinu sių pietų vėl šiek tiek (dažnai iki vakaro) ilsisi lovoje, o lo va, kiek žinome, neklota — klo ti nėra prasmės... Pažįstu aš ir daugiau pana šių. Pavyzdžiui, Kežio kolegą Pikelį, fizmatą V. Simą. Bet jie visi — mano bičiuliai ir, at leiskit, aš jų kritikuoti nesiren giu. Antai su Simu vienoje kla sėje mokėmės. Nusisėdžiu, bū davo, per pamoką, susigalvoju ir ka-ad žiebsiu aš jam į pa kaušį spriktą, — mat jis prie šais mane sėdėjo. Ir imsiu čia dabar skelbti, kad Simas aptingo, į mokslus kreiva akim žiūri ir su lovyte pernelyg
bendrauja? Ne-e!.. Taip ne i < vo šnekėta. Pažįstu irusistą riUĮHU u&izių rPinigį migį — iol ‘ ‘H t su rausvu treningu, akinius r. ■ šioja. Tai va, per sesiją kamb.| ry jis būdavo meteoras. į ryte, tai tiktai vakare sušuin:® i Ir kur tiktai jis, kaip tas čtgo jį j arklys, neišsitrankydavo: po sus kinoteatrus, čiuožyklas, ViįVĮ į gio parke su slidėmis! O sesi■ ’ kad išlaikė — graudu ir l bėti... O dabar jisai vėl, kaip ir pi eitą semestrą, gatvėse — uo.siil ar tuoj buš pavasaris, o į kr.. kr. | gą akies neužmeta ir ffakultUV USK valdyboje, į kurią IšriTil tas, darbą, taip sakant, marinavo". 7 Taip ir norisi K atskaityti moralą: — Pažvelkite, draugas į tuos, ktirie ir visuomeniniI įpareigojimus turi, ir sportą, bl >1 ną, teatrą mėgsta, ir kasd.-jį prie knygų po truputėlį pašė: S — Tačiau moralai visiems joH įgrįso ir aš šį sykį apseisiu ] c jųTai. ot. didžiai gerbiat:. j „Spygly"! Baigdamas pabrėžiu^ bičiulių gyvenime aš dar ne' Į išdavęs. O šiandien išdavic.l ° M — ne'(?). Su pagarba J. BEVARDIS
mė. Kai tik aš tvarkausi po Marcelės, visada tenka tvarky tis už dvi. . . „Nežus dvasia dienų jaunų Ir jūsų polėkių didybė”, —’ apsiversdamas ant šono, pra bilo mieguistas lyriškumas — Adelė. Juo greitai užsikrėtė Ir kitos. O kambario kampe, pamiršusios visą pasaulį, dar Ilgai šnibždėjosi Genutė su Milda: — Jis man sako. . . aš jam sakau. . . jis sako. . . — *!r tu jam sakai, Ir jis tau sako! Nusibodo klausyt, — pakėlė galvą Verutė. — Mie gokit! Rytoj aštuntą keltis. .. . Saldžiausiai miegojo STUDENTAS TELEVIZIJOS AMŽIUJE Marcelė. O visų kitų ausyse Il arba TINGINIŲ SVAJONĖ gai skambėjo: «...Ecjth napeHb HHTepeoHbifi 3>iaųnT, napeHb — KOMČaiiHep».
Mums pavyko atvaizduoti tik mažytę dalelę to gyvenimo, kurį gyvena mūsų merglpos. Čia jus nematėt nei kaip jos mokosi, rašo mokslinius dar bus, aktyviai dalyvauja uni versiteto visuomeniniame gy venime. Apie tai parašysime kitą kartą. Moters dienos pro ga pallnkėsim joms sėkmingo darbo ir laimės! B. Vasiliauskaitė, G. Vildžiūnaitė
'
Redaktoriaus pavaduotojas Z. KONDRATAS
Redakcijos adresas: Vilnius, Stuokos-Gucevičiaus g. 3, telef. 2-10-38. Spaudė Laikraščių ir žurnalų leid. sp. c
Dabar pabandysime nui! kitą vaizdą, nes drg. vi linksmoje kompanijoje mI nepasiseka: Išgertuvės vyl nelegaliu būdu ir, reikia pi žintl, tik su patikimais asn! mis. . ., kurie vikriai paspl ka artinantis šviesai.. . Kada milicijos darbuoti atvedė Vilką į auditui draugams teko nemažai nu! tl. — Kaip? Kame reikalą I visi klausinėjo. Pasirodo buvo taip. Vii su kompanija, bendrai! grįžimo proga (negalimai miršti fakto, kad jis I liauja" Iš Čiurlionio 23 I Taurą ir Iš jo laukan) „pi linksmino trupučiuką" ir ■ gatvėje sukeltą triukšmą i I patalpintas po šaltu dušu ■ timiauslame milicijos skvl Je. . . Rytojaus dieną, kad „nei klystų", jis buvo atgabentas! palydovu fakultetai:. . . Panašūs neakivaizdiniai 1 būviai drg. Vilko gyveni! egzistuoja periodiškai.. . Mūsų manymu laikas t.n Algiui Vilkui iš „neaklvai-I nio" gyvenimo pereiti į | vaizdinį. . R. Žilevičiusfl
Užs. Nr. 0274
j
T*
i