Nuo Tarybų Sąjungos Komunistu Partijos Centro Komiteto ir TSR Sąjungos Ministru Tarybos
visu šaulį PROLETARAI, VIENYKITĖS' Nr. 11 (222)
a
Tarybų Sąjungos Komunistų partijos Centro Komite tas ir TSR Sąjungos Ministrų Taryba su giliu liūdesiu pra neša, kad kovo 12 d., 23 vai. 35 min., po sunkios ligos (miokardo infarktas) Maskvoje mirė įžymus tarptautinio komunistinio ir darbininkų judėjimo veikėjas, didysis lenkų tautos sūnus, Lenkijos Jungtinės Darbininkų partijos Cent ro Komiteto Pirmasis sekretorius Boleslavas Bierutas.
TARYBŲ SĄJUNGOS KOMUNISTŲ PARTIJOS CENTRO KOMITETAS TSR SĄJUNGOS MINISTRŲ TARYBA
UŽ
22 ketvirtadienis
Kaina 20 kap.
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
kolektyvas neleidžia jam kristi, pastato ir varo jį pirma savęs, kad nuolat matytų prieš akis. Iš klaidų mokomasi. Jau nuo pat pirmųjų naujojo semestro dienų vėl įsivyravo darbo atmosfera. Rū pestingai ruošiamasi artėjančiai pavasa rio egzaminų sesijai, baigiami rašyti kursiniai darbai. Trečio kurso geografai viena iš stipriausių grupių. Visų grupių uždavinys yra įsisavinti pirmūnų patyrimą, pasiekti, kad neliktų nei vieno nepažangaus moksle studento. Dar kai kur taikstomasi su akademinio įsiskolinimo faktais, nesiimama ryžtingų priemonių užkirsti tokiems reiškiniams kelią. Reikia grupėse kovoti už gerą paskai tų ir pratybų lankomumą, sistemingą darbą su knyga, naudętls dėstytojų kon sultacijomis, teikti nuolatinę paramą at siliekantiems draugams. Iki pavasario egzaminų sesijos liko nedaug laiko tačiau Ir dabar nevėlu Ištaisyti esamus trūkumus. Tiktai gerai sutvarkytas sistemingas darbas duos ge rus rezultatus.
Antro kurso teisininkas A. Juodėnas ne vien tik gerai mokosi, bet taip pat ir akty viai dalyvauja SMD veikloje. NUOTRAUKOJE: A. Juodėnas rašo bū reliui pranešimą ,,SNO ir tarptautinis sau gumas”. M. VYTO nuotr.
įdomi disciplina
•&;
į Sį semestrą trečio kurso medikai pradėjo klausyti nau jos disciplinos — rentgenolo gijos paskaitas. Jau pats pava dinimas rodo, kad ši disciplina (domi ir patraukianti. Ir iš tik j* rųjų, mes nekantriai laukiame 8M praktikos darbų, kurių metu susipažinsime su eile rentge nogramų, charakteringų kiek vienam susirgimui. Doc. Kuncevič su atsidėjimu aiškina, J kaip suprasti ir skaityti rent genogramas, kaip pagal jas diferencijuoti susirgimus ir pan. Mes susidomėję klauso mės ir stengiamės viską sudė ti atmintin, nes išmokti gerai ■ '1 X ' rentgenologiją — kiekvieno mūsų pareiga. Šiuo metu rentgeno spindu Lituanistės A. Sinickaitė ir 1. Meškauskaitė — _geros liai vaidina didelį vaidmenį kambario ir kurso draugės, Draugės kartu ruošiasi užsidiagnostikoje Ir gydyme. Juk ėmimams, dalijasi (spūdžiais aple perskaitytas knygas. kai kurias ligas galima nusta Nuotraukoje: A. Sinickaitė ir I. Meškauskaitė tyti tik rentgenogramų pagal ruošiasi politinės ekonomijos seminarui. ba. Todėl mūsų uždavinys — M VYTO nuotr. kuo giliau ir nuosekliaus stu *----------------★ dijuoti rentgenologiją. R. Ramanauskaitė <š
Universitete viešėjo VVU PARTINIAME BIURE įžymūs TSRS mokslininkai dienomis univer
I > Šiomis siteto partinis biuras, dalyvau-’ O ' Jant dekanatų, katedrų ir SMD i atstovams, apsvarstė SMD dar Naujos mokslo problemos bą universitete. Kovo 9 d. Chemijos fakul nerallnių trąšų gamybos vys Pranešėjai doc. Sugurovas ir tete skaitė paskaitas žymūs ta tymąsl, tolesnes cheminės pra prof. Slapoberskis, taip pat rybiniai chemikai — TSRS monės vystymosi perspekty Mokslų akademijos nariai-ko vas, didžiulius uždavinius, ku pasisakiusieji diskusijose drg. respondentai,, profesoriai Pet riuos Iškelia chemijai TSRS drg. prof. Dagys, prof. Bud rovas ir Zavoronkovas. liaudies ūkio programa šešta rys, doc. Palionis ir kiti nuro Prof. Petrovas savo paskai me penkmetyje. Svečias trumpai pažymė dė trūkumus SMD darbe, o toje kalbėjo apie parafininių angliavandenilių su šakotomis jo didelius tarybinių moksli taip pat kelius jiems pašalin grandinėmis sintezę, apie pas ninkų laimėjimus atominės ti. Plačiai buvo paliesti būre kutinius darbus šioje srityje, energijos panaudojime, nu lių organizacijos, SMD mate atliktus įpaties pranešėjo ir jo švietė tuos didelius galimu mus, kuriuos suteikia žymėtų rialinės bazės, narių aktyvu kolegų. Zavoronkovas pasako- atomų taikymas cheminiuose mo, būrelių darbo propagavi Jo Prof. apie chemljos pramonės ir tyrimuose, paragino ir Lietumo klausimai. chemijos mokslo vystymąsi vos chemikus pradėti naudoti Svarstytais klausimais biu Tarybų Sąjungoje. Jis nušvie juos savo darbuose. Susirinkusieji Chemijos fa ras priėmė išsamų nutarimą, tė nepaprastą chemijos pramo išaugimą mūsų šalyje, di kulteto dėstytojai, studentai, nustatant} tolimesnio darbo nės delius ir reikšmingus darbus, LTSR Mokslų akademijos Che gaires. atliktus tarybinių Inžinierių, mijos ir cheminės technologi mokslininkų, kuriant chemijos jos instituto darbuotojai šiltai pramonę, kurios carinėje Ru sutiko svečius. Jų pranešimai sijoje bevelk nebuvo. Pranešė sukėlė didelį susidomėjimą. jas plačiai aptarė miA. Vaškelis
ŠALIES AUKŠTOSIOSE MOKYKLOSE Didvyriškas
K6 ^4^
tu»emta$
kovo mėn.
PAŽANGUMĄ MOKSLE
..Norint žinoti, reikia daug ir atkak liai mokytis”. Žiemos sesijos rezultatai gal šimtąjį kartą patvirtino šį Lenino teiginį. Gerą dalykų žinojimą parodė tie studentai, kurie nuo pirmos semestro dienos kruopščiai vedė paskaitų ir studi juojamos medžiagos konspektus, skaitė su specialybe susijusią pagalbinę litera tūrą. Tik nuoseklus darbas viso semest ro bėgyje davė gerus rezultatus. Štai, Gamtos fakulteto geografijos specialybės trečiame kurse žiemos sesi jos egzaminus 48 procentai grupės stu dentų Išlaikė tik labai gerais pažymiais. Trejetų ar nepatenkinamų pažymių gru pėje nėra. Gilų dalykų žinojimą parodė draugei A. Zeruolytė, A. Stanaitis. .J. ValtaAytė, A. Fijalkauskytė ir kiti. Kaip visa tai buvo pasiekta? Visų pir ma — sąžiningo paskaitų lankymo ir nuoseklaus savistovaus darbo dėka. Geo grafai ypač stengėsi įsisavinti specialy bės disciplinas ir visuomeninius mokslus, o taip pat dalykus, iš kurių bus egzami nai ar įskaitos, todėl ir sesijos egzaminų rezultatai buvo geri. Grupėje jautėsi ir dabar jaučiasi vieningas noras mokytis, kuo daugiau žinoti. Neaiškūs dalykai stengiamasi Išsiaiškinti tuoj pat po pa skaitos auditorijoje arba per konsultaci jas. Nesvetimas grupėje Ir kolektyvus klausimų Išsiaiškinimas, draugiška vienų parama kitiems. Dauguma grupės studen tų sistemingai dirba, po keletą valandų kasdien,' kas padeda Išvengti ..šturmavlmo” ruošiantis egzaminams. Jie savo laiką taip suplanuoja, kad jo užtektų ir pasimokyti, ir kultūrinėms priemonėms kino filmui, spektakliui aplankyti Ir suėjus apie juos įdomiai pasiginčyti. Mėgsta trečio kurso geografai ir šokius, kurie jų fakultete taip pat neretas daly kas. O kiekvienas žino, kaip smagu pra siblaškius ar tai teatre, ar šokiuose sėsti prie kursinio darbo ar seminaro konspek tų ir su šviežia galva rimtai padirbėti. Už mokslo pažangumą grupėje kovoja ir jos komjaunimo organizacija, grupės trejetas — seniūnas, proforgas ir kom jaunimo grupės sekretorius. Jie žino, jog draugai myli savo specialybę, rūpestingai kaupia teorines žinias, kad paskui jas galėtų panaudoti artėjančioje praktikoje, tačiau ima. žiūrėk, kartais ir apsileidžia kuris nors draugas. Susigyvenęs grupės
jnnnnmrmf
1956 m.
&
poelgis
Antro kurso studentė Zina Zaparo vakare grįžo iš užsiėmimų į medicinos instituto bendrabutį. Atidariusi savo kambario duris, ji atšoko atgal.. . Garų ir ver dančio vandens srovės su triukš mu veržėsi iš trukusio radiato riaus. I sukeltą triukšmą iš kaimy ninio kambario atbėgo Vl-to kurso studentas Viktoras Varvašenia. Ką daryti, kaip pasi elgti, kuo padėti merginai? — galvojo Viktoras. Karšto van dens srovės neleido prisiartinti prie radiatoriaus. Bet Viktoras nepasimetė. Lietpaltis — štai kas gali padėti! Prisidengęs juo vei dą, apdegdamas rankas, Vikto ras prisiartino prie radiatoriaus ir pradėjo kovą su fontanais verdančio vandens. Lietpalčio ir rankšluosčio pagalba jis su gebėjo laiku užkirsti kelią ver dančiam vandeniui, kol spėjo atbėgti mechanikas. Minskas
*1^ Žirnio >SPECIAU£TĄS
koGckud
| partij0J
rūpinimąsi atsakysime darbu Žinodamas tai, kad kolūki niam kaimui trūksta kvalifikuo tų vadovų, kartu su keturiais savo draugais aš nusprendžiau vykti į kolūkį ir įgytas aukšto joje mokykloje žinias pritaikyti praktikoje. Kai kurie draugai mane gąsdina, kad kolūkyje man bus sunku. Aš pilnai su prantu, kad teks susidurti su sunkumais, bet juk kas nors juos turi nugalėti. Vykstantieji dirbti kolūkių pirmininkais drg. drg. A. Jurčikonis, J. Kozliūnas, J. Berūkštis jau baigia aukštąją mokyk lą, drg. A. Kulisauskas yra bai gęs technikumą. Aš pereitų me tų vasarą dirbau VZŪP, kur įgijau daug vertingų žinių. Jas ir stengsiuosi pritaikyti prakti koje man patikėtame kolūkyje.
APIE
Du derliai
Kovo devintos dienos smulkiai nušvietė dabarti vakare medicinos didžiąją nių tarybinių tyrimų eigą. auditoriją gausiai užpildė Daug įspūdžių ir įdomių studentai ir mokslo perso atsitikimų teko išgirsti pa nalas. Susirinkusieji ati skaitos klausytojams. Daug džiai išklausė TSRS Moks naujo buvo sužinota apie lų akademijos tikrojo na šį šeštąjį mūsų planetos rio profesoriaus Ščerbako kontinentą. vo paskaitą. Nušviesdamas Po šios paskaitos, skirs visą Antarktidos užkariavi tantis į namus, visi norėjo mo istoriją, apibūdindamas vieno, kad tokie svečiai jos fizinės geograiines są su mokslinėm paskaitom į lygas, geologinį sandarą, mūsų Universitetą atsilan akademikas Ščerbakovas kytų kuo dažniau. ---------------- -------------------
per metus i
Pereitais metais augalų fizio logijos katedros darbuotojai ty rinėjo žieminių ir vasarinių že mės ūkio kultūrų (kviečių, bul vių) vienkartinės sėjos metodų įdiegimą. Atlikti bandymai pa tvirtino vienkartinės sėjos, įgali nančios gauti du derlius per me tus, efektyvumą. Taip, pavyz džiui, vienkartinės žieminių ir vasarinių kviečių sėjos bandy muose 1955 m. gauta vidutiniš kai po 41,8 cnt iš hektaro, o sė jant atskiruose sklypuose — 25,2 cnt. iš hektaro. Maždaug tokie pat rezultatai gauti sodi nant kartu jarovizuotus ir vėly vuosius nejarovizuotus bulvių gumbus. Minėtų bandymų medžiaga perduota kai kuriems Maskvos srities kolūkiams, kur ji randa pritaikymą, praktikoje.
O o o o ė o o o o o o o o B
ANT ARKTIKĄ
Į
4|
talką botanikos sodui
Mes, Čiurlionio 1 bendrabučlo gyventojos, nuoširdžiai dėkojame universiteto botani kos sodui už gėles, kurios dabartiniu metu puošia mūsų bendrabutį. Tačiau gėlių rei i kia ne vien languose. Artė jant pavasariui, norisi pa puošti bendrabučio aikšteles, apsodinti jas gyvatvorėmis, prisodinti klombas gėlių. Ir čia į pagalbą mums ateis bo tanikos sodas. Stud. J. Ginkūnas Mūsų bendrabučio gyven Maskva Kaunas tojos talkininkaus botaniko, AJLfl-g_g.fi g o 0 0 ooo oo o o o,o o oo o ooo 0000000800 gfl g agafi egsoe8ooooQOeag£flg8flflja.gfloaflgge fl_fl.fi.fljt gfi? (sodui, tuo pačiu augins, gėles
ir sau. Mes kviečiame ir ki tų bendrabučių gyventojus aktyviai įsijungti į šią talką, padėti botanikos sodui tvarkyti šiltnamius, sėti ir sodinti gėles, žalumynus, o mums botanikos sodas už tai duos ___ gėlių, kurias mes patys galė sime išsiauginti. Nepatingėklm, draugail Ta da bus gražu ir malonu pasė dėt bendrabučio aikštelėje, kai aplinkui bus gėlės ir ža lumynai. Čiurlionio 1 bendrabučio gyventojos
TO PAKĘSTI NEGALIMA Jau seniai pastebima, kad kad tai ne pirmas viešo chuli iš studentų valgyklos po tru ganizmo atvejąs, kurį sau lei puti dingsta indai, šakutės, džia kai kurie Ekonomikos fa Rudenį peiliai ir kiti daiktai. Už tas kulteto studentai. materialines vertybes atsakin bendrabučio taryba svarstė gas valgyklos personalas ir 103 kambario studentų ekono dėl kai kurių draugų nesąži mistų elgesį. Studentai Štrei ningų (švelniai tariant) polin mikis, Rlmševlčius ir kiti, gy kių padavėjoms kas mėnesį iš venantieji šiame kambaryje, skaitomos iš algų nemažos su naktį sukėlė skandalą ir muš mos. Prieš kurį laiką bendra tynes. Buvo nutarta kai ku bučio Nr. 1 tarybos iniciatyva riuos draugus iš bendrabučio buvo sudaryta komisija ieškoti pašalinti, kitus griežtai įspėti. dingusiam valgyklos invento Tačiau fakulteto dekanate ir visuomeninėse organizacijose riui. užtarėjų, kurie sušvel Štai, pagaliau, ir atsirado atsirado nino chuliganams bausmes. vienas kleptomanlja sergąs Tokių faktų buvo ir daugiau. draugas. Ekonomikos fakulteto studentas Rėželis pavogė (mes Dabar chuliganai įsidrąsino: sąmoningai neieškome švelnes mat, viršininkų liberalizmas, nio išsireiškimo) penkias lėkš apskritai kalbant, skatinančiai tes iš valgyklos. Žinoma, rei veikia. Pastarasis recidyvas kalą galima buvo išpūsti Ir Jau vertintinas kaip politinis nukreiptas Pėželį griežtai nubausti. Bet chuliganizmas, draugai nutarė nesąžiningąjį prieš radijo redakcijos masinįstudentą tik sugėdinti. Pra auklėjamąjį darbą. To jau pa ėjusį sekmadienį bendrabučio kęsti negalima. Svarbu čia pat radijo mazgo diktorius turėjo pasakyti, Jog nepaisant to, kad perskaityti feljetoną apie Pė- valandėlė transliuojama dienos želio ydingus įpročius imti metu ir chuliganų sukeltasis jam nepriklausančius daiktus. triukšmas buvo girdėti visame bendrabutyje, vis dėlto neatsi Tačiau Ekonomikos fakulte rado nė vieno Ekonomikos fa to studentų grupė, žinoma, ne kulteto studento-vlsuomenlnlnbe Pėžello intervencijos, ban ko, kuris būtų sudraudęs Įsi dė nutraukti radijo valandėlės siautėjusius vaikinus. transliavimą. Ties radijo maz Reikia tikėtis, kad Ekonomi gu susirinko gausus ekonomis tų būrys. Sle draugai kėlė di kos mokslų fakulteto dekanas džiulį triukšmą ir riksmą, ku drg. Pauliukonis ir partinio rį į „eterį" perdavė jautrus biuro sekretorius drg. Jablons mikrofonas. Chuliganai daužė kis padarys reikiamas išvadas duris, šūkavo ir stūgavo. Va Iš šio politinio chuliganizmo landėlės transliavimas buvo atvejo. nutrauktas. Tik po kurio laiko Mūsų tarpe chuliganams ne studentai — radijo klausytojai vieta. išgirdo laidos pabaigą.
U PAGYVINKIME SMD DARBĄ
— Padėtis labai bloga, blogesnė kažin ar gali būti, — skundėsi pas kutiniame SMD narių, katedrų ve dėjų, dėstytojų susirinkime Ekono mikos fakulteto SMD tarybos pir mininkas Stankevičius, — reikia rimtai pagalvoti apie mūsų būrelių darbo pagerinimą......... Ir tikrai, nors fakulteto SMD ke turiuose būreliuose jungia apie 70 narių, mokslinį-tirlamąjį darbą juo se vykdo tik paskiri studentai. į šį darbą dar neįtraukta nė dešimtoji dalis visų fakultete besimokančių studentj. Mokslinių darbų tematika toli gražu nepateisina nuolat augan čių aukštajai mokyklai partijos ir vyriausybės reikalavimų, dažnai turi atsitiktinį charakterį. Būreliuose darbas vyksta formaliai, juose daly vauja, kaip taisyklė, tik Jaunesniųjų kursų studentai, tuo tarpu vyresnieji draugai, kuriems teorines žinias įtvirtinti praktiniu moksliniu darbu būtinai reikalinga, laikosi nuošaly je. — Dalyvausime kur tik norite, tik ne mokslinės draugijos būreliuo se. Ten neįdomu, nėra kas veikti, — atvirai pareiškia ekonomistai. Šiuose jų žodžiuose yra nemaža tiesos. Būreliai fakultete dirba tik rai neįdomiai. Dažnai būre iuose re feratų skaitymo klausosi ciėstytojas r keli studentai, nėra diskusijų, kūrybinio mokslinių problemų svars tymo. Kas gi trukdo Išvystyti gyvą mokslinį studentų darbą fakultete? Studentų sudominimui moksliniu darbu didelę reikšmę turi įvairių darbo metodų pritaikymas. Iki šiol būrelių užsiėmimuose praktikuoja mas tik referatų rašymas, o užmirš tama, kad yra ir kitos formos. Ko dėl nepaieškotl naujų darbo formų, C. Andriūnas Reikia čia pat pažymėti, nesuorganizuoti ekskursijos į mūsų -----------------------respublikos įmones, neaplankyti moksllnlo-popullarlnio filmo, surišto su viena ar kita nagrinėjama tema, MUMS RAŠO nepasidomėti naujaisiais mūsų šalies Ir užsienio pasiekimais moks’o srity Seniena Fizikos-matematikos fakultete je, nesusirišti su kitų respublikų stu dentų mokslinėmis draugijomis, pa Fizikos-matematikos fakul niu metu yra žinomas 101 ele sidalinti savo darbo pasiekimais? Ži noma, visa tai būtų įdomu, naudin teto Didžiojoje fizikos audito mentas. rijoje kabo ant sienos didelė Lentelės pabaiga visiškai ga, labai pagyvintų draugijos darbą. Kai kuriuose būreliuose tarp dės D. I. Mendellejevo periodinės neatitinka dabartinių mokslo elementų sistemos lentelė. davinių. Dar 1947 metais nu tytojo Ir studento moksliniame dar Pažiūrėkime atidžiau į šią statyta, kad visi sistemos pa be nėra kontakto — kiekvienas na lentelę. Pirmiausia į akis kren baigos elementai, pradedant grinėja skirtingas, tarp savęs ryšio ta tušti langeliai su eilės nu aktiniu (Nr. 89), sudaro vie neturinčias temas. Tik pramonėsmeriais 85 ir 87. Jei tikėti ningą grupę,, žinomą dabar ekonomikos būrelis, vadovaujamas šiai lentelei, tai atitinkamieji aktlnoidų vardu, analogišką doc. Ragevičiaus, naudoja kiek ge elementai dar neatrasti. Tačiau seniai žinomiems lantanidams. ne! Elementas Nr. 85 — asta- Ryšium su tuo buvo pertvar resnius darbo metodus. Būrelio va tinas — atrastas 1940 metais, kyta visa periodinė sistema. dovas nagrinėja problemas, susiju elementas Nr. 87 — francis — Lentelėje nėra Ir šio pertvar sias su vietine pramone, įtraukda atrastas 1939 metais. kymo. Lentelė atitinka 1930 — mas į šį darbą ir studentus. Būre Langeliuose Nr. 43 ir 1936 metų davinius. Kyla klausimas, kodėl fakul- I lio nariai renka medžiagą referatams Nr. 61 įrašyti „pliki" simbo liai Ma ir II, kas atitinka klai teto vadovybė Iki šiol nesiėmė iš įvairių respublikos rajonų, padė dingus pranešimus apie tų priemonių šiai lentelei refor-: dami dėstytojui ir panaudodami ją elementų atradimą, pasirodžiu muotl. Laikas nupiešti Fizikos savo rašomiems darbams. Žinoma, sius 1930 — 1936 metais. Tuo didžiojoje auditorijoje moder- i toks darbo metodas yra geras, ta tarpu tikrieji šių langelių šei nlą šiuolaikinę periodinę ele- | čiau reikėtų daugiau atsižvelgti ir Į mininkai technecls ir prometis mentų sistemos lentelę. atrasti 1937—1938 metais. V. Straižys Lentelėje telšvardinti 92 ele Fizikos-matematikos fak. mentai, tuo tarpu kai dabarti II kurso stud.
„Aš—neskundžiamą asmenybė** šeštadienio vakare ilgai „Taure” nenutilo juokas, dai nos,’ bet po vidurnakčio vis kas aprimo. Bendrabutis mie ga. Apie trečią valandą staiga rimtį nutraukė sugriaudėjęs perkūnas. Geriau įsiklausę, iš girdome skardų teisininko Kaloškos balsą: — Pempe, atidaryk!!! Bet užsispyrėlis IV kurso ekonomistas pempė, gyvenan tis 113 kambaryje, nenorėjo įsileisti vėlyvąjį svečią. Rei kia pripažinti, kad drg. Pem pė pasirodė apdairus, nusta tęs „svečio” svyravimo ampli tudę apie 40 laipsniukų. O tuo tarpu Kaloška pada rė nuostabų atradimą — juk batų daužymas į duris puikiai
akomponuoja įsismaginusiam balsui. Sukeltas pragariškas triukš mas pabudino visus kaimynus. Bet į jų pastabas orusis tei sininkas nekreipė dėmesio. Teko pagrąsinti suįžūlėjusį vaikiną bendrabučio taryba. Į tai Kaloška Išdidžiai atšovė: — Aš — neskundžiamą as menybė. Manęs, brolyčiai, joks prokuroras nepaims! Dar ilgai vaitojo vargšo Pempės durys, vos atlaikydamos įnirtusią ataką. Griaus mingas baritonas pritarė šiai muzikai. Įdomu, kur gi dings jau nasis teisininkas-komjaunuolis, jeigu jau dabar tiek daug „ego” visuose jo poelgiuose? L. Jodelė
MOŠŲ MEDŽIAGOS PĖDSAKAIS
„SKAITYKLOSE APSIDAIRIUS“ Šiuo pavadinimu „Tarybi tyklos. Į jas nusiųsta taip nio studento” Nr. 3—4 buvo pat ir filologinės literatūros. pranešama, kad skaityklose Biblioteka gavo virš 100 kė trūksta kėdžių, vadovėlių, džių, jos jau nugabentos į dažnai tenka laukti budinčio skaityklas. Susitaria su fakul tetų dekanatais dėl laboran bibliotekininko. Mokslinės bibloitekos di tų budėjimo skaityklose. Kny rektorius L. Vladimirovas goms skiriamos lėšos padi mums praneša, kad šiems dintos iki 310 tūkstančių rb. ti ūkumams pašalinti imtasi per metus. Šiais metais bib rimtų priemonių. Praplėstos lioteka įsigys vadovėlių už gamtos, medicinos, fizikės 30 tūkstančių rublių daugiau matematikos fakultetų sk? 1- negu praėjusiais metais. LV 00568
kiekvieno mokslinio būrelio nario asmeninį pageidavimą, stengtis ne užgniaužti jo asmeninės iniciatyvos. Kituose moksliniuose būreliuose .trūksta darbo konkretumo. Jei pra monės ekonomikos būrelyje kiek vienas studentas turį Individualų darbo planą, tai to negalima pasa kyti apie kitus mokslinius būrelius, pavyzdžiui, apie pramonės organiza vimo ir planavimo, buhalterijos Ir kt. Kai kuriuose būreliuose Indivi dualus darbas su kiekvienu studentu paliktas antroje vietoje, dėstytojas tenkinasi bendrais nurodymais, ne padeda nugalėti studentui sunkumus, pasirenkant temą moksliniam nagri nėjimui, ją sprendžiant. Ekonomikos fakultete neprakti kuojama SMD darbo propaganda. Moksliniai būreliai dirba užsldafrę, nesistengiama populiarinti jų darbo laimėjimus. Argi nebūtų galima pa skelbti universiteto spaudoje geriau sius studentų mokslinius darbus, pa sidalinti patyrimu su kitų fakultetų mokslinių būrelių nariais? SMD ry šys. su universiteto daugiatlražiniu laikraščiu ir fakulteto sienine spau da labai silpnas. Iki šiol silpnas ry šys tarp fakulteto SMD tarybos ir būrelių vadovų, neperžiūrėti būrelių darbo planai, tiksliai nežinoma, ko kie rašomi moksliniai darbai. Nesirūpina moks’.inlo darbo orga nizavimo pagerinimu ir fakulteto komjaunimo organizacija (sekreto rius Kazbaras). Fakulteto komjauni mo biurui reiktų pradėti kontroliuo ti SMD veiklą, praktikuoti biurų po sėdžių metu išklausyti atskirų mokslinių būrelių darbo ataskaitas. Šiuo metu viena didžiausių kliū čių normaliam moksliniam darbui fakultete — laiko studentų savisto viam darbui stoka. Paskaitos dauge lyje grupių tęsiasi 6—8 valandas, maža lieka laiko studentų savaran kiškam moksliniam darbui. Ar nega lėtų dekanatas paskirstyti užsiėmi mus taip, kad viena diena tektų vi siškai studento nuožiūrai, lankymulsi gamyklose, įmonėse ir panašiai? Tai sudarytų sąlygas labiau priartin ti studentų mokslinį darbą prie ga mybos, suteikti jam konkrečių tyri nėjimų pobūdį. Dėl Ekonomikos fakulteto studen tų mokslinės draugijos blogo darbo atsakinga taip pat ir universiteto SMD taryba (pirmininkas drg. Šugurovas). Tačiau taryboje ramina mas! tuo, kad kituose fakultetuose padėtis dar blogesnė. Nauji uždaviniai, kuriuos iškėlė partijos suvažiavimas prieš aukštą sias mokyklas, jų išsprendimas rei kalauja iš pagrindų pagerinti stu dentų mokslinį darbą. Šis darbas turi būti pagerintas, priartintas prie gamybos ir Ekonomikos fakultete. G. Krasauskaitė J. Bložė
SVEIKINAME INICIATORIUS Pirmo kuro žurnalistų grupėje tik ką pasi rodė žurnalo formato rankraštis. Jį sudaro as tuoni puslapiai, kuriuose gausiai ir Įvairia for ma patelkiama satyrinė medžiaga grupės gy venimo temomis. Titulinis puslapis atrodo se kančiai:
Šio žurnaliuko „moto” nusakomas visą antrą puslapį užimančiame jumoristiniame „pasikal bėjime su „Plunksnos smaigaliu”. Talpinamas reportažas apie paskaitų praleidinėjimo „var žybas”. Baigdamas ji autorius kreipiasi: ,,— Draugai! Nors šitos varžybos dar ne baigtos, tačiau tęsti jas nevertėtų”. Žurnaliuke patelkiamas smulkus jumoras, pilnas gyvo, apgalvoto sąmojaus. Štai dialogas, aavadintas „Literatai”. ■> — Gorkio „Motina” padėjo socialistinio realizmo pagrindus... — Tai Pleškova buvo rašytoja?! — Aš irgi nežinojau, bet dėstytojas taip sakė.
Reikia pasakyti, kad apipavidalinimas at liktas skoningai. Draugiškuose šaržuose meni ninkas tiksliai išreiškė redkolegijos narių būdo bruožus. Iš jų atpažįstame I. Jakinevlčiūtę, S. Karalių, V. Motiejūną, C. Juršėną, R. Vosylių. „Tarybinio studento” redakcija sveikina iniciatorius ir linki sėkmės.
Bibliografinė informacija užsienio leidiniams Istoriniai XX partijos suvažiavimo nutarimai tarybiniam mokslui nubrėžė didelius ir atsakingus uždavinius, šių uždavinių išsprendimui turės reikšmės Ir ryšių sustiprinimas su užsienio ša’ių mokslo-tirlamoslomis įstaigomis. Tų ryšių sustiprinimas — tai bibliogra finės informacijos apie pasaulinio mokslo pasiekimus operatyvumo ir ko kybės pagerinimas. Tokiomis sąlygomis žymiai išaugs mokslinių bibliotekų vaidmuo, kurių tikslas — patenkinti kasdien augančius mokslininkų poreikius ne tik tarybinei, bet ir užsienio knygai, padaryti tą kny gą labiau prieinamą skaitytojui, padė ti naudotis ja pilniau ir operatyviau. Suprasdama šiuos uždavinius, VVU mokslinė biblioteka šiais metais žymiai sustiprino užsienio knygų komplekta vimą. Jei pereitais metais biblioteka gaudavo užsienio knygas atsitiktinai ir jų skaičius sudarydavo tik vienetus, tai šiais metais užsienio literatūros įsigi jimui biblioteka asignavo daugiau kaip 15 tūkstančių rublių. Tik per du pra ėjusius šių metų mėnesius pagal fakul tetų paraiškas Jau apiforminti užsaky mai 3 tūkstančiams pavadinimų knygų — daugiausia iš Lenkijos liaudies res publikos ir Vokietijos demokratinės respublikos. Nepalyginamai išaugo užsienio pe riodikos prenumeratos skaičius: nuo 51 pavadtnlmo pereitais metais iki! 200 pavadinimų dabartiniu metu. Iš Užpre numeruotų užsienio žurnalų ypač ver tingi yra TSRS Mokslų Akademijos Mokslinės informacijos instituto re produkuoti leidiniai (iš fizikos-matema tikos ir gamtos mokslų srities). Jų skai
čius išaugo, palyginti su pereitais me tais, beveik tris kartus. Naudojimosi patogumui visa bibliotekoje gaunama periodika, kaip ir svarbiausi pereitų metų periodiniai leidiniai, dabar kon centruojami mokslinės bibliotekos salė je. Toks didelis užsienio literatūros pa pildymas iškelia bibliotekai uždavinį surasti atitinkamą bibliografinės infor macijos sistemą, kuri palengvintų skai tytojams naudojimąsi šia literatūra. Bet iki šio laiko bibliotekoje nebuvo in formacijos apie naujai gautas užsienio leidinių siuntas. Biblioteka netgi ne siėmė jokių priemonių tam, kad skaity tojas gautų įvairios bibliografinės litelatūros, informuojančios apie užsienio knygas, esančias kitose Tarybų Sąjun. gos bibliotekose. Dabartiniu metu VVU Mokslinės bibliotekos bibliografinis biuras bai gia ruošti informacinį užsienio perio dikos, gautos per visus pokario metus biuletenį. Biblioteka užregistruos dau giau kaip 500 žurnalų ir laikraščių pavadinimų, susistemintų pagal moks lo šakas ir kalbas. Pagalbinis abėcėli nis biuletenio rodiklis padės surasti periodinius leidinius ne tik pagal savo specialybę, bet ir tarnaus kitiems in formaciniams tikslams. Svarbią reikšmę turi užsienio knygų suvestinių katalogų panaudojimas iš kitų stambiausių bibliotekų, su kurio mis VVU Mokslinė biblioteka palaiko ryšius per tarpbibliotekinį abonemen tą. Iš jų svarbiausi: „Suvestinis užsie nio knygų, gautų stambiausiose TSRS bibliotekose biuletenis” ir „Naujoji užsienio knyga TSRS Mokslų akademi
?adake|j(w adresas: Vilnius, Stuokos-Gucevičiaus g. 3, telef. 2-10-38. Spaudė Laikraščių ir žurnalų leid. sp.
jos ir sąjunginių respublikų mokslų akademijose”. Šie katalogai duoda ne tik sistematinę užsienio knygų apžval gą, bet ir nurodo vietą, kur jos randa si. Tai žymiai palengvina knygų gavi mą pagal bibliotekinį abonementą. Dar nepilnai panaudojami esantieji bibliotekoje užsienio knygų biulete niai, leidžiami TSRS Mokslų akade mijos bibliotekos sistematizacijos ir informacijos skyriaus, įvairūs TSRS Mokslų akademijos visuomeninių moks lų bibliotekos fundamentiniai biulete niai („Naujoji filosofinė užsienio lite ratūra”, „Naujoji ekonominė užsienio literatūra” ir kt.), bibliografiniai Visa-,' sąjunginės valstybinės užsienio litera tūros bibliotekos rodikliai (serija „Liaudies demokratijos šalių rašyto jai”, „Progresyvūs kapitalistinių šaltų rašytojai”). Ypač vertingas mokslinės informaci jos apie užsienio knygas ir svarbiau sius žurnalų straipsnius šaltinis yra gaunami bibliotekoje referatyvinial TSRS Mokslų akademijos mokslinės informacijos instituto žurnalai iš mate matikos, fizikos, astronomijos, geode zijos, geologijos, geografijos, biologi jos, chemijos mokslų sričių. Būdami viena iš tobuliausių bibliografinės in formacijos rūšių, referatyvinial žurna lai duoda gana aiškų supratimą apie re feruojamų knygų turinį, atskleidžiama platesnių ir tikslių anotacijų keliu. Visų bibliotekoje esančių bibliogra finių informacijos šaltinių apie užsie nio spaudą pilnesnis panaudojimas žy miai praturtintų tą spaudą prie biblio tekos skaitytojų, duotų jiems galimy bę giliau susipažinti su pasaulinio mokslo ir technikos pasiekimais ir tuo pačiu padėtų Išspręsti tuos uždavinius, kuriuos tarybiniam mokslui Iškėlė XX suvažiavimas. R. ROZETAITĖ
Redaktorius J. BULOTA Užs. Nr. 0387