VISU šaulį proletarai, vienykitės i
o Ca
Pavasaris pakvipo... egzaminais!
o
TUPINTI VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUimivio ĮR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS Nr 12 (223)
*
1956 m. kovo mėn. 31 d.
I Jaunystė—taika Kiekvienais metais kovo 21—28 p.d. Pasaulinės demokratinio jauni mo federacijos, jungiančios savo ei lėse apie 80 milijonų jaunuolių ir merginų, nutarimu pravedama Pa saulinė jaunimo savaitė. Ji vyksta tomis dienomis, kai pradeda atbusti gamta, ir tai turi kai kurią jaunys tės prasmę: juk jaunimas — tai žmo nijos viltis, žmonijos pavasaris. Ir lygiai kaip nėra jėgos, kuri sulaiky tų pavasario žengimą, taip niekas ne kali išplėšti jaunimui teisės siekti laimės, džiaugsmo, draugystės. Impe[rialistinė reakcija mėgina užmušti [jaunimo tikėjimą gyvenimu, atimti [jaunuoliams ir merginoms jaunystę [teisę į šypseną, teisę į laimę. Tai [ryškiai išreiškė septynolikmetė ame rikietė ,ptoksleivė iš Š. Karolinos [valstijos laiške. Tomis dienomis, kai [virš Korėjos ir Vietnamo buvo paki bęs karo gaisras, ji rašė: „Mums at ėmė, mūsų ateitį — mums atėmė tei kę gyventi, mylėti, tikėti, juoktis... Kai mes galvojame apie išleistuves, po kurių merginos grįš namo, o jau nuoliai išvyks į karą, kad užmušinė tų arba būtų užmušti, tai nutrūksta Kuokas ir spazmos užgniaužia gerk lę. Mes maldaujame išsaugoti taiką Ir užtikrinti mums teisę į gyvenimą". Viso pasaulio jaunimas vis labiau pradeda įsisąmoninti, kad maldavi mais taikos nepasieksi, kad reikalinfca atkakli ir ryžtinga kova. Ir tame, kad nebuvo leista Įsiliepsnoti naujam pasaulinio lįaro gaisrui, tame, kad pasaulyje pasiektas tarptautinio įtem pimo sušvelnėjimas, yra nemažas inflėlis visų pasaulio šalių jaunimo ko bros už taiką. Šiandien mes lenkiame galvas prieš tuos nežinomus taikos Kareivius, kurie žuvo kovoje už tai, kad žemėje amžiams klestėtų taika, ■ų didvyriškos kovos pavyzdys įkve pia pasaulio jaunimą naujiems kovos |iž taiką žygiams. I Jaunimo kovos už taiką priešakyje žengia tarybinis jaunimas. Tarybų žalies jaunimas gerai žino, kad di džiausias indėlis į taikos reikalą — ■itsidavęs darbas, ir jis nesigaili Jė zų ir pastangų įvykdyti didingiems Iždaviniams, nubrėžtiems partijos XX suvažiavimo Direktyvose dėl šeš tojo penkmečio plano. Šių uždavinių Bsprendimas, be abejo, pareikalaus daug pastangų. | Kovoje už taikos išsaugojimą ir sustiprinimą pasiekti nemaži rezulta tu!. Tautos ir Jaunimas yra Įsitikinę javo teisingo reikalo triumfu. Bet šie laimėjimai nesukelia kovotojų už t: ką nusiraminimo. Taikos gynėjai ■elia savo budrumą, akylai seka nau jo karo kurstytojų intrygas ir ma chinacijas. linacijas. Jie reikalauja derybų irp valstybių tarptautinių problemų ginčytinų klausimų taikaus išsprenimo dvasia, bendradarbiavimo ir raugystės tautų tarpe.
šeštadienis
Tai neturi kartotis M— Partijos XX suvažiavimo nutarimas paruošti per VI psnkmetį 4 milijonus aukštai kvalifikuotų specialistų uždeda atneštosioms mokykloms rimtus įpareigojimus, — pradėjo drg. Kolesnikovas. g’VVU komjaunimo komite tas , fakultetinės organizacijos silpnai padeda ruošti tokius specialistus. Komjaunimo dar-
Kaina 20 kap.
DRAMOS BŪRELIS DIRBA
Paskutinį sykį užsiskleidžia uždanga, salėje užside ga šviesos. Žiūrovai, dalin damiesi įspūdžiais, skirstosi į namus. Jų tarpe šį kartą buvo galima sutikti Dailės 'r Pedagoginio institutų auklėtinius, kurie kartu su iniversiteto studentais ste bėjo centrinio dramos būre lio pasirodymą. Ir tur būt tik nedaugelis pagalvojo, kiek entuziazmo, triūso ir svajonių įdėta į tą, vos po■ą valandų besitęsiantį pektaklį. < Borozino ir Davidsono n/esė ..Trečio kurso studen tas" buvo pastatyta neatsi tiktinai. Pjesėje vaizduoja mas toks artimas studentui gyvenimas sudomino jau nuosius aktorius. Būrelio vadovas aktorius J. Bautrėlas kantriai ir nuodugniai išaiškindavo kiekvieną cha rakterį, kiekvieno žodžio orasmę. Taip ir vyko dar bas — pradžioje prie stalo, oaskul auditorijoj, kur suo las atstojo lieptą ar lovą, o kėdė — ir medį, ir akme nis, ir namo kertę. .. Atėjo sesija, bet repetici jos nenutrūko. Tik dabar
studentai į repeticijas vis dažniau rinkdavosi su kny gomis rankose. Net ir ..rūs tusis profesorius" (aktorius Adomaitis), suradęs nuoša lią kertelę, pasinerdavo fizi kos moksle. Nuoširdus dar bas davė gerus rezultatus. Žiūrovai kiekvieną paveiks lą ar veiksmą lydėjo aud ringais plojimais, privertė dar ir dar kartą pakelti už dangą. Bevelk visi scenos mėgė jai yra pirmūnai ir moksle. Štai studentai Kazlauskas, Samulionls, Vitkauskas, My kolaitis ir kiti visus egzami nus išlaikė vien labai gerai. Šiuo metu jaunieji akto riai dirba prie naujos pje sės kartu su autoriumi Br. Savickiu, kuris neretai pri verčiamas pakeisti savo pjesės ,.Vedybos be meilės" atskiras scenas, dialogus. Vėl vyksta repeticijos, at kakliame kūrybiniame dar be vėl praleidžiami vakarai, kad universiteto žiūrovai būtų pradžiuginti nauju pastatymu.
K. Monstviio nuotr. konkursui
neris atplukdo pavasari.
MUSU
INTERVIU
Matematikai baigė pedagoginę praktiką
Mūsų korespondentai apsi lankė pas Fizikos-matematikos fakulteto profesorių Žemaitį, kuris papasakojo apie fakulte to studentų pedagoginę prak tiką Ir apie jaunųjų matemati kų olimpiados pravedimą. — Šiais metais 29 mūsų fa kulteto studental-matematlkal atliko pedagoginę praktiką vi durinėse mokyklose. Pedagogi nė praktika šiemet buvo suor ganizuota geriau, nei ankstes niais metais: studentai turėjo daugiau laiko pasiruošti pamo koms, kas teigiamai atsiliepė į pravedamų pamokų kokybę. A. Stanaičio Didesnioji dalis studentų atli tekstas ir nuotrauka ko pedagoginę praktiką Vilniu je, IV, VI, VII, VIII, XV vi durinėse mokyklose. Pavieniai studentai atliko pedagoginę praktiką Vilniaus rajone: Nau jųjų Verkių, Naujosios Vil nios, Nemėžlų vidurinėse mo kyklose. Pedagoginė praktika tęsėsi apie 4 savaites, kurios metu studentai turėjo pravesti po 4—5 pamokas. Nors galuti niai praktikos rezultatai dar nesuvesti, bet atrodo, kad dau guma studentų ją atliko labai gerai.
Visose mokyklose mus nuo širdžiai sutikdavo mokyklos va dovybė: studentams-praktikantams mokytojai padėdavo savo patarimais. Be pamokų pravedlmo, mū sų studentai vidurinėse mokyk lose padėjo klasių vadovams dirbti užklasinį darbą su mo kiniais. VII, XV vidurinėse mo kyklose praktlkantai padėjo suorganizuoti įžymaus rusų matematiko Lobačevskio minė jimus, VII viduripės mokyklos mokiniams suorganizuota eks kursija į observatoriją. Praktikąnta! mokyklose padėjo orga nizuoti- būrelių užsiėmimus ir kt. Pedagoginė studentų prakti ka sutapo su mokinių pasiruo šimu matematikų olimpiadai. Čia, žinoma, mūsų studentai nemažai padirbėjo padėdami mokiniams. Kaip žinoma, matematikų olimpiados pravedimas mūsų respublikoje tapo tradicija. Olimpiada vyksta kiekvienais metais per 2 turus. Pirmasis turas įvyko mokyklose vasario 18 d. Matematikų olimpiadai geriau pravesti prie Švietimo
ministerijos sudarytas organi zacinis komitetas ir žiuri komi sija, kurios pirmininku man tenka būti. Organizaciniame darbe dalyvauja ir mūsų ka tedrų dėstytojai: teikia užda vinius, tikrina mokinių darbus, praveda konsultacijas. Po pirmojo olimpiados turo į Švietimo ministeriją buvo prisiųsta 500 darbų. 160 ge riausių darbų atlikėjai bus kviečiami į antrąjį olimpiados turą, kuris pradedamas kovo mėnesio gale Vilniuje. Turas vyks 4 dienas, per kurias iš aiškės stipriausi respublikos jaunieji matematikai. Atvykusiems mokiniams «bus parūpin tos įvairios pramogos, numa tyti teatrų spektaklių aplanky mai, ekskursijos į gamyklas. Prie viso šio organizacinio darbo bus pritraukti mūsų dės tytojai ir studentai. Jau dabar sudarytos brigados tikrinti iš spręstiems uždaviniams. Vie noje iš jų daug dirba mūsų ka tedros docentas V. Paulauskas. Reikia tikėtis, kad matema tikų olimpiada bus pravesta gerai ir organizuotai.
Mokslinis darbas patarnaus respublikos pramonei
scena iš ketvirto veiksmo. Svietą (N. Baužytė) ir Katla (S. Kirlytė).
-------- *
*--------
Mūsų redakcija kreipėsi į poli tinės ekonomijos katedros dės tytojus, prašydama papasakoti apie Jų vykdomą moksllrų-tirlamąjį darbą ir jo ryšius su gamyba. Vyr. dėst. E. Bore!-' kaitė pasakoja: — Mano disertacijos tema:
Šefuojame mokykLą Antro kurso chemikai už mezgė ryšius su Salomėjos Nėries vardo vidurinės mo kyklos chemijos būreliu. Bendrame pasitarime buvo nutarta padėti šefuojamo būrelio moksleiviams geriau įsisavinti teorines žinias bei įgauti praktinius Įgūdžius. Numatyta suruošti bendrą
{KOMJAUNIMO AKTYVO PASITARIMAS S Gausiai susirinko universi teto komjaunuoliai-aktyvistai į ■ktų salę, kur vyko pasitari ąs komjaunimo organizacijos darbo klausimais. a Vilniuje kurį laiką pabuvo ja svečiai iš VLKJS CK. Mask viškiai susipažino su universi teto gyvenimu, su komjauni mo komiteto bei atskirų orga nizacijų darbu, lankėsi paskaiKt;e, seminariniuose užsiėmlRMM mi.tose. Pranešimą apie pastebėt _Jtus trūkumus komjaunimo dirbę padarė VLKJS CK at stovas drg. Kolesnikovas.
*
studentų ir moksleivių va karą, kurio programoje jau niesiems chemikams bus de monstruojami įvairūs ban dymai. Artimiausiomis dienomis moksleiviai susipažins su chemijos laboratorijomis bei Jose esančia aparatūra. J. Bivainis
toriais, nepravestl kolektyvi nio mūsų ir praeities rašytojų bet poetų kūrinių skaitymo? — klausia toliau pranešėjas. Daug puikių darbo formų pasiūlė Ir kitas VLKJS CK at stovas — drg. Andriejevas, o taip pat Vilniaus miesto kom jaunimo komiteto sekretorius drg. Burkaųskas. — Gali komjaunimo organL zacija pravesti konkursą ge riausiam kursiniam ar diplomi niam darbui, — sako drg. And riejevas. Nutarimo projekte numatyta eilė konkrečių priemonių, ku rias turės pravesti komitetas artimiausiu metu.
be vis dar vyrauja formaliz mas, valdininkiškumas, biuro kratizmas. Žemame lygyje yra politmaslnis darbas. Blankiai nagrinėjama XX suvažiavimo medžiaga, paviršutiniškai įsisa vinami marksizmo - leninizmo teorijos pagrindai. Universite te šlubuoja drausmė, paskaitų lankomumas. Darbo planai su darinėjami formaliai. Daugelis VLKJS narių neturi komjau nuoliškų įpareigojimų. Pavyz džiui, .Istorijos-filologijos fa kultete iš 829 komjaunuolių pastovius įpareigojimus turi tik 200. Vos 4 fakulteto kom jaunuoliai dirba polltmasinį darbą įmonėse bei gamyklose. Seimininkai juk mes patys Kritiškoje padėtyje yra sa — Kodėl gi norint suruošti viveikla fakultetuose. Blogai organizuojamas studentų vasa paprasčiausią poilsio vakarą, reikalinga tiek daug įvairiau ros poilsis. sių rezoliucijų? Kam reikalin gas tas biurokratinis ratas, va Ieškokime įdomesnių dovavimas telefonu, sausais darbo formų .įsakymais? — kreipiasi į susi — O kodėl gi štai šioje sa- rinkusius Istorijos - filologijos Įėję neruošti susitikimo vaka fakulteto komjaunimo biuro rų su gamybos pirmūnais, ak- sekretorius drg. Bielinis.
— Universitete septyni fa kultetai, septynios organizaci jos, — kalba Ekonomikos fa kulteto komjaunimo organiza cijos sekretorius drg. Kazbaras, — kurios skiriasi savo darbo profiliu. O kodėl gi taip panašūs vienas į kitą darbo planai, susirinkimų dienotvar kės? Dėl to, kad komjaunuoliai dar neįprato jaustis pilnais šei mininkais. Visus jaudina bloga sportinės bazės padėtis, bet niekas be direktyvos iš viršaus nesiima organizuoti stadiono statybos. Į rajoną atvyksta dirbti jau nas gydytojas. Kolūkietis lau kia iš jo ne vien tik medicini nės pagalbos, bet ir atviro, nuoširdaus principinio tiesos žodžio. O ar mes pakankamai į tai gilinamės? Labai dažnai specialistų paruošimo klausi mai suprantami tik kaip sausa egzaminų išlaikymo ir užsiėmi mų lankomumo registracija. O juk iniciatyva mūsų pačių rankose. Reikia kartą ant vi sados baigti su šabloniškumu. Daugiau iniciatyvos — ir kom jaunimo organizacijos darbas pasidarys turiningu. Apie komjaunuolių vaidme nį gerinant paskaitų kokybę kalbėjo universiteto partinės organizacijos sekretorius drg. Navickas. Kaip nebūtų keista, pasitari me nė vienu žodžiu nebuvo pa minėtas studentų savarankiškas mokslinis darbas ir komjauni mo organizacijos vieta SMD veikloje.
„LTSR socialistinė Industriali karinį mūsų respublikos pra monės rekonstravimą, panaudo zacija". Pagrindinis uždavinys — Iš jant naujausią techniką, kaip, kelti mūsų respublikos svar sparčiai augant pramonei, bu biausius Industrializacijos už vo išugdyti nacionaliniai kva davinius, Ištirti ir nurodyti, ko lifikuoti kadrai. Būtina pabrėž kias pramonės šakas geriausiai ti greitą respublikos virtimą iš vystyti praktikoje, panaudo agrarinės šalies industrine. jant vietinius resursus. Noriu Taip pat noriu paminėti viso parodyti respublikos pramonės keriopą ir nuolatinę TSRS tau šakų struktūros pasikeitimus tų pagalbą Tarybų Lietuvai. tarybiniais metais. Iškelti pra Medžiagą šiam skyriui reikia monės atsilikimo buržuazinėje rinkti praktiškai stebint gamy Lietuvoje priežastis. Šiam klau bą, lankantis Kauno „Perga simui kaip tik ir paskirtas pir lės" turbinų gamykloje, pla masis disertacijos skyrius. taus vartojimo elektros reikme Surinkta medžiaga parodo nų įmonėje Vilniuje ir kt. buržuazinės Lietuvos pramonės Darbas eina jau prie pabai atsilikimą, jos priklausomybę gos. nuo užsienio valstybių. Ryšium su TSKP XX suva Antrame skyriuje pažymė * žiavimo nutarimu dėl temų ak jau, kokius milžiniškus nuosto tualumo ir mokslinių darbų lius pramonėje padarė hitlerinė praktiško panaudojimo gamy okupacija Lietuvoje. boje stengsiuos, kad mano di Dabar dirbu prie trečiojo ir sertacija būtų panaudota prak paskutiniojo disertacijos sky tikoje toliau vystant respubli riaus. Jame reikia parodyti po kos industrializaciją. -o-
Kur dirbs jaunieji meteorologai Visuose fakultetuose dabar padaryčiau gėdos mūsų respub vyksta diplomantų paskirsty likos aukštajai mokyklai ir sa mas. Jaunieji specialistai dirbs vo kolektyvui. ne tik mūsų respublikoje, bet Sunku buvo paskirstymo me ir toli už jos ribų. Tačiau ne tu Krlaučiūnaitei, kuriai net retas pavyzdys, kai studentas, ašaros nepadėjo atsisakyti nuo neturėdamas rimtos priežas darbo Baltarusijoje. O Bagdo ties, demonstratyviai atsisako nas pareiškė, kad iš Vilniaus vykti į numatytą jam darbo niekur nevažiuos, geriau likti vietę, vengia palikti Vilnių. vietoje ir dirbti... nors kol Pefeitą šeštadienį buvo ūkio pirmininku, negu bastytis skirstomi Gamtos fakulteto galas žino kur. Aktyvus visuo meteorologai. Grupė negausi menininkas ir geras studentas — ją sudaro vos penki žmo atsisakė vykti į paskyrimo vie nės. Diplomantai Strazdas ir tą. Regina Pikeliūnaitė liko Gimbutytė nuoširdžiai sutiko Vilniuje, Lietuvos hidrometeo žinią, kad jiems teks vykti į to rologijos tarnybos žinioje. limąjį Uralą inžinlertais-sinopBusimieji inžinierial-slnoptitikais. kai, sėkmingai apgynę diplo — Man vis tiek pat kur, — mus, vyks dirbti į naujas vie pareiškė Genė Gimbutytė, — toves, tvirtai pasiryžę savo ži o į Uralą juk nepaprastai įdo nias kuo greičiau pritaikyti mu. Ten aš susirasiu draugų ir praktikoje. dėsiu visas pastangas, kad ne K. Gerdaitė
IEŠKOTI NAUJO
FELJETONAS
Kiekvienais metais į univer da miesčioniškoms madoms ir sitetą ateina gausus būrys jau tai jas Išskiria. Gera, kad mūsų jaunieji nų, bandančių savo jėgas lite ratūriniame darbe, žmonių. poetai savo eilėraščiuose liečia Yra pas mus studentas Marty Džiugu yra tai, kad šios jėgos svarbias ir reikšmingas temas, nas. Jis — vaikinas šaunus, vie savo gyvu, kupinu polėkių bet vien tik idėjinis turinys na tik nelaimė — Jis serga sun neapsprendžia eilėraščio koky kia ir biauria liga: chroniška fibalsu greitai įsilieja į jaunųjų ypatingai smarkūs poezijos kūrėjų gretas, kartu bės. Perskaitome visus šiuos nanstokoze; priepuoliai mėnesiui įpusė Įnešdamos kažkokį naujumą, eilėraščius, Ir mažai kas lieka jos jus. Tada judrus, gyvas Marty mintyse. Kodėl taip yra? Visų nas tamp-» tvlus, s««sim^st»c. pavasariško vėjo gaivumą. Tokiu atveju Pastaruoju metu „Tarybinio pirma todėl, kad mūsų jaunieji netgi apsiblausęs. į vieną savo draugų: studento" redakcija paskelbė poetai per mažai ieško žodžio Jis—kreipiasi Vytai, klausyk, ar tu tur daug eilėraščių, keletą apsa pasirinktam vaizdui išreikšti, tingas? Negalėtum man pasko Nors aš tau ir taip sko kymų, feljetonų. Visa tai ro dažnai naudoja sunkias, trafa linti... lingas, bet nebijok: gausiu sti do, jog mūsų jaunieji poetai ir retines sakinių struktūras. pendiją — atiduodu! prozaikai aktyviai dalyvauja Daugelio jaunųjų kovinga min — O daug tau reikia? tis įstringa neapdorotose eilu — Kokį desėtką gali? — nu literatūriniame darbe. šiek tiek Martynas, nes iš Siame straipsnyje norėtųsi tėse. Mes visi turime prisimin švinta patirties žino — Jei jau klausia, nors trumpai sustoti ties tais ti V. Biellnsklo žodžius, kad kiek reikia, tai, vadinasi, pasko pradedančiųjų poetų eilėraš forma yra turinio išraiška, jog lins. Draugas pagelbsti. trys dienos, o čiais, kurie dėl nepakankamo jinai taip glaudžiai su juo su Praeina Jaudvi, kitam draugui: literatūrlnio-menlnlo lygio ir sieta, kad ją atsieti nuo turi Martynas Algi, ar ngali man pasko apdorojimo nebuvo išspaus nio, reiškia — sunaikinti patį linti— bent kiek? Kipšai griebtų — iki stipendijos dar toloka, aš ėsti dinti mūsų laikraščio pusla turinį. Štai Imkime E. Skaudvilal- neturiu už ką. .. Kvailai išėjo, piuose. . . Anądien susitikau pažįs Poezijoje kaip tik ir atsi tės eilėraštį „Sudie, aš grį žinai. tamą, užsukom.. . Reikia kar skleidžia patys giliausi, jeigu šiu!" Eilėraščio mintis gera, tais. . . Tu nebijok — gausiu sti pendiją — tau pirmoj eilėj! bet kiek daug jos posmuose ne taip galima išsireikšti, sielos šios vytų ir algių pasko virpėjimai, nepaprastas ir jau lygumų! Jaunoji poetė mėgsta losVisos šiek tiek sušvelnina finansodinantis nuoširdumas. Vadina kažkokias miglotas, neaiškias stokozės priepuolius. O stipendi si, Iš poetinio kūrinio ir reika mintis. Trečiame posme ji sa jų kaip tyčia nesiskubina mokėti. laujama gilaus ir subtilaus tik kosi grįšianti namo, kai gegu Tik negreit, labai negreit, tary iš už jūrių marių, ateina ta žis kaimely švęs su saule šau tum rovės perteikimo. laimingoji diena. Martynui nebeKaip tai atsispindi musų nias vestuves (?). Perskaitęs šį išsėdėti iki paskaitos galo! Jis, posmą, skaitytojas nesupras jo. nieko nepaisydamas, kaip žaibas jaunųjų poetų kūryboje? prie kasos ir atkakliau M. Mulvinaltė savo eilėraš šauna Jaunatviškam gyvenimo negu Napoleonas Tuloną ima ata džiaugsmui apdainuoti savo čiuose Irgi neišvengia miglo kuoti langelį. Negi ten labai eilėraštį „Sudie, aš grįšiul” tumo, per didelio ištęstumo. svarbu, khd nublokši į šalį ke Jaunieji poetai labai mažai letą merginų. paskyrė pradedančiojl poetė dėmesio skiria minties glaustu Na, dabar atsigriebsime už E. Skaudvilaitė. Atsigriebęs, įsi mui. Štai Imkime P. Rutės ei visus pasninkus! eina Jis nakčia į bend „Pasilikite, astrai baltieji, — lėraštį „Nesklnki tu neužmirš linksminęs rabutį ir švilpauja neapolietiškas Jus globos rudenėlis toliau. tuolių". Išleidus trečiąjį pos melodijas. Radęs užrakintas du: Atsivėrė keliai man platieji mą, eilėraštis tampa tik sklan- ris, ima belstis, tačiau — kas tai Į gyvenimą žengt pagaliau!" desnls, mintis darosi aiškesnė. per monai? Duryse pasirodo ne administratorius ir ne budintis, — rašo jaunoji poetė. Tačiau Pradedantieji poetai kažko o kažkas visiškai svetimas: kai ji džiaugsmingai atsisveikina dėl nedrąsiai ieško meninių iš kada vyras, kai kada moteris. Martynas tučtuojau pradeda iš su sodžiumi, su žmonėmis, nes raiškos priemonių. Gi didieji mėtinėti, kad per anksti bendra žino, kad įgijusi žinių, grįš į rašytojai taip tvarko savo poe bučio durys užrakintos, kiša pa laikrodį. Bet, di savo gimtąjį kaimą. tinę kalbą, kad kuo ryškiausiai nosėn rankinį nuostabai, gauna atsa Jaunasis poetas J. Lazaus atskleistų kūrinio turinį, kad džiausiai kymą, kad čia, girdi, pilieti, vi kas savo eilėraščiuose apdai skaitytojas galėtų suprasti, ką sai ne bendrabutis. — Kaip tai ne bendrabutis?! nuoja meilę, dėkoja tarybi poetas norėjo pasakyti. Mu — dar mėgina ginčytis mūsų did niam kariui, atnešusiam laimę sų jaunieji poetai tai užmirš vyris, bet pagaliau prisimena, ir džiaugsmą į Nemuno kraš ta. kad bendrabutis — tai oho na tą. J. Lazausko eilėraštyje mas, o Čia tik kažkoks namiūkš Nuoširdūs ir antro kurso li „Prie raudongvardiečio pa tis. Ir vėl jis šlepsi tolyn svir tuanisto P. Rutės posmai, skir minklo" randame ir besiver duliuodamas. Pagaliau Martynas susiranda ti apdainuoti komjaunuoliškai žiantį Nemuną, saulę, besilei tikrąjį bendrabutį. Bet ir toks draugystei. Jaunatviškai skam džiančią už miško, ir krūtinėje nesudėtingas dalykas — susiras aukštą — nevisada iš ba šios eilutės: įsigavusius kruvino Spalio tikartsavo pasiseka. Laimė — bendra „Apie draugystę paprastą, bet vaizdus, ir besisupančias žalio butyje daug pažįstamų. Jie ir šventą, klevelio šakas, ir besiplakan pagelbsti Martynui. Kambario draugai liepia jam Draugystę komjaunuoliškų čius vėliavų šilkus, o mintis „Kokiems galams! Juk širdžių. taip ir lieka neaiški. Jauti, kad miegoti. mieqo visai nesinori!” Kad !r O gėlės! — Joms nuvysti autorius nori pasakyti kažką atsigula, paklausęs draugų, bet lemta, nuoširdaus, bet dar nepajėgia, spokso į lubas ir kartas nuo užtraukia: Žmogumi — o ne gėlėm ar nepakankamai dirbo prie karto — HajĮO MHO-O-O-OH THXO tikiu". kūrinio. 3Be3Abi MepųaiOT... Perskaičius eilėraščius, ma Kiek pasivartęs nuo šono ant Ir tikrai, kas giliai supran Martynas keliasi. ta jaunų žmonių siekimus, tome, jog jaunieji poetai ne šono, tu, Martynai? — klau kilnius jų polėkius, ilgai atsi dirba prie žodžio. Rimai būna sia—ii Kur draugai. dažnai netikslūs, neatitinka mins šį posmą. Vargais negalais pagaliau Iš M. Mulvinaitės redakci klauzulių sąskambio, retai pa draugai vėl Jį prikalbina atsigul ti. Užmiega. jai prisiųstų eilėraščių, geriau sitaiko netikėti rimai. Autoriai Tačiau — tie draugai?! Jie da siai pavykęs „Ačiū Spaliui", dažnai derina tas pačias kalbos ro vis ne taip, kaip reikia. Vos kuriame jaunoji poetė dėkoja dalis, o tai poezijoje vengtina. tik Martynas spėja sumerkti akis, Jauniesiems draugams rei ir girdi raginimą keltis. Didžiajam Spaliui už laimingą | ausis lenda įkyrūs raginimai. gyvenimą ir dėl to pasiryžusi kėtų daugiau mokytis iš mūsų Martynas atsigręžia, prasimerkia atiduoti visas savo jėgas, kad įžymiųjų poetų, studijuoti lite ir neaiškiai sumurma: dar labiau suklestėtų tarybinė ratūros teoriją, aktyviai daly — Vladai! Klausyk, sukombi vauti literatūros Ir kritikos bū nuok ten, kad> seniūnas nepažy Tėvynė. Nebeisiu šiandien — vel Eilėraštyje „Buvusiai drau relyje, žinoma, Ir patiems ra mėtų. plėšia galvą! gei" pradedančiojl poetė ban šyti, Ieškoti, kurti. Visa tai niškai Prasideda nauja finanstokodo nupiešti savo buvusios mo jiems padės pasiekti naujų lai zės stadija. mėjimų kuriant gerus eilėraš kyklos draugės satyrinį pa Lionginas RAGENAS V. KASINSKAS i kurso žurnalistas veikslą, kuri greitai pasiduo čius.
Londono universitete
Finansostokozė
Kai kurios pastabos apie studentų auklėjimų
I
l
i <j>
■!
L
$
1 I
1955 m. grupė tarybinių studentų lankėsi Anglijoje, atsakydami į tuo pat metu vykstantį anglų studentų vizitą Tarybų Sąjungoje. Neseniai išėjo iš spaudos dviejų delegacijos dalyvių I. Kobzevo ir G. Ostroumovo — kelionės pastabos „Tūkstantis mylių po Ang liją”. Spausdiname keletą charakteringesnių ištraukų iš šios knygelės, parodančių, kaip gyvena anglų studen tai. Pastabų autoriai ne galėjo smulkiau susipažinti su Anglijos aukštųjų mo kyklų gyvenimu, matomai, ne dėl savo kaltės. Už poros kvartalų nuo mū sų viešbučio kyla į dangų daugiaaukštis, .pilkas, kam puotas Londono universiteto pastatas. Iš tolo jis panašus į gigantiško paminklo pjedesta lą, Ir tik juoduoją langų kvad ratėliai kalba apie tai, kad šio akmens luito viduje ran dasl žmonės. Universiteto fakultetai iš mėtyti visame mieste. Penkios minutės kelio — medicinos fakultetas. į ten mes ir susiruošėme vieną rytą, vadovaujami vieno iš mū sų draugų — pirmo Maskvos medicinos instituto studento. — Jūs žinot, — reikšmin gai pakėlęs pirštą, pareiškė studentas-medikas. — čia sa vo laiku dirbo didysis anglų chirurgas Llsteris. Pirogovo amžininkas, pirmasis panau dojęs dezinfekuojančias anti septines priemones. Fakultete mus sutiko dakta ras Molllsonas — neaukštas vidutinio amžiaus vyras. — Gaila, kad dabar nevyks ta užsiėmimati ir pamatyti studentų jums nepasiseks. ' O patalpose eina remontas, — skėstelėjo jis rankomis. Iš tikrųjų, auditorijoje, kur paprastai žybčioja pirmakur sių. bestudijuojančių anatomi ją, skalpeliai. dabar šmėkš čiojo ilgi dažytojų teptukai. Mes aplankėme anatomijos muziejų — erdvų ir šviesų, pabuvojome chirurginiame skyriuje. — Taip, čia patogu moky tis, — linktelėjo galva mūsų studentas-medikas. Po to daktaras Mollisonas nuvedė mus į klinikos vaikų palatą. Čia gulėjo sergą vai kai. Mūsų draugas medikas greitai susipažino su diagnozais ir čia pat stebėdamasis kreipėsi į daktarą: — Kodėl čia randasi įvai raus amžiaus ir įvairiomis li gomis sergantieji vaikai? Mū šų klinikose šio neprileidžiama.
TRUMPAI * Kovo 25 d. prasidėjo uni versiteto tinklinio pirmenybės. Po vieną pergalę turi Gamtos, Chemijos ir Fizikos-matemati kos fakultetų vyrų ir Ekonomi kos, Istorijos-filologijos, Gam tos moterų komandos. * Balandžio 1 d. įvyks uni versiteto žiemos lengvosios at letikos pirmenybės uždarose patalpose. Į varžybų programą įeina: šuolis į aukštį, šuolis į tolį, trišuolls ir 15 m bėgimas. Dalyviai, parodę atitinkamus rezultatus, bus apdovanojami diplomais ir asmeninėmis dova nomis.
būti, nes tai įžeidžia studentas ir niekada nepasieks tikslo. Tačiau reikia padėti studentų or ganizacijoms ir, visų pirma, kom jaunimo organizacijai paimti visiš ką iniciatyvą į savo rankas, sukū rus sąlygas visapusiškam studento asmenybės išsivystymui, jo akiračio praplėtimui, jo sutaurinlmui, suku riant nepakantumo atmosferą mies čioniškumui, šlykščioms kapitalizmo liekanoms, tykojimui, pavydui, sa vanaudiškai konkurencijai, tinginia vimui, chamiškai pažiūrai į moterį, į tėvus, Į vyresniuosius ir t. t. Tam tikslui gali tarnauti eilė prie monių. Pasikalbėjimai politinėmis temo mis turi būti periodiškai ruošiami pačių studentų kolektyvų, savo jė gomis, tik išskirtinais atvejais stu dentų nuožiūra pakviečiant to ar ki to klausimo specialistą. Tačiau toks organizavimas neprivalb įgauti reg lamentuoto politinių užsiėmimų cha rakterio. Dėstytojas turi būti jame tik vyresniu bendrininku. Tokie pasi kalbėjimai labai reikalingi, bet jie vieni negali išspręsti visos auklėji mo darbo studentų tarpe problemos. Kiekvienos atskiros disciplinos dėstymas turi būti pravedamas aukš tame lygyje,'suteikiant ne tik fakti nių žinių, bet ir aukšto dorovingu mo principus. Dėstytojas turi būti gabus, talentingas, plačiai išsilavi nęs, giliai žinąs ne tik savo dalyką ir su juo susietas disciplinas, bet ir nusimanąs politiniuose, filosofiniuo se, literatūros ir meno klausimuose. Ir būtinai — žmogus aukštos mora
Daktaras Mollisonas trukte lėjo pečiais. Sekančioje palatoje — chi rurginėje — mūsų dėmesį at kreipė nedidelis plakatėlis prie sienos: „Taupykite! Vyriausybė su mažino mūsų lėšas”. Pasiro do, reikia taupyti vaistus, ka dangi naujajame biudžete žy miai apkarpytos sumos, skir tos sveikatos • apsaugai. — Ar tai nekliudo Jums dirbti? — užklausėme Meilišoną, rodydami plakatėlį. — Kol kas ne, bet plėsti darbo negalime. Apžiūra baigėsi. Prieš išei dami į miestą, mes nutarėme užkąsti. Studentiška valgykla pasirodė esanti čia pat. Tuščioje salėje tik prie vie no staliuko sėdėjo būrelis jau nuolių. Vienas iš jų ką tai kalbėjo, stengdamasis nuduoti ritfitą. Jo draugai kartas nuo karto nutraukdavo pasakoji mą juoko papliūpomis. — Ko jus taip juokiatės? — neiškentė kažkuris iš mūsų. — Mes pasakojame anekdo tus. 0 jūs kas tokie būsi te? — nenustodamas Juoktis, užklausė aukštas raudonvei dis jaunuolis. — Mes — tarybiniai studen tai. Vaikinai nustebę pašoko iš vietų. — Negali būti! — Ne, mes tikrai iš Tarybų Sąjungos. Jauni medikai, matomai, nebuvo girdėję apie mūsų at važiavimą ir ne iš karto atsi gavo. Tačiau po minutės klau simai pasipylė, kaip iš maišo. — Kas pas jus skaito pas kaitas? — Kas praeinama trečiame, ketvirtame kurse? — Kaio aprūpinti tarybi niai studentai materialiniu at žvilgiu? Jie neslėpė, kad apie savo tarybinius kolegas jiems norisi sužinoti kaip galima daugiau. Ir mes uždavėme jiems klausimų' studijuojate — Kaip jus Pavlovo veikalus? — Pavlovo? šiek tiek lietėme jo darbus, nagrinėdami maisto virškinimo organų veiklą. Mūsų medikas paaiškino Pavlovo mokslo apie sąlyginius refleksus esmę ir jo vaidmenį medicinoje. — Tai. ką jūs pasakojate, suprantama, — pagalvojęs, at sakė vienas iš studentų. — Tačiau mūsų dėstytojai ir va dovėliai patalogijos pagrindu laiko Virchovo mokslą. Daug laiko mes pašvenčiame taip pat Morgano idėjų studijavi mui. Su dideliu dėmesiu buvo iš klausytas pasakojimas apie
2
lės, savo gyvenimu galįs tarnauti pavyzdžiu jaunimui. Nepriklausomai nuo to, kokią discipliną jis dėsto, jis turi uždegti klausytojų širdyse meilę mokslui, savo būsimai profe sijai, aukštus tarnavimo žmonijai bendrai ir savo socialistinei Tėvy nei atskirai idealus. Tame klausime aukštųjų mokyklų organizacijoms reikia atkreipti dėmesį į studentijos balsą. Miesto aukštųjų mokyklų rėmuo se su laiku reikėtų organizuoti stu dentų klubą, kuriame priklausomai nuo aplinkybių, pačių studentų arba profesinių kolektyvų jėgomis perio diškai būtų statomi klasikiniai, aukšto meninio ir idėjinio lygio kū riniai — dramos, operos ar baleto, ■engiami simfoniniai koncertai. Kol tokio klubo nėra, būtina ne rečiau kaip du kartus į mėnesį gauti teisę atitinkamos žinybos ir organizacijos turi padėti) į uždarą vakarą dramos ir operos teatre, filharmonijoje, ki ne ir t. t., išskirtinai studentams. Atskiri dėstytojai turi būti pakviesti studentų organizacijų jų pačių nuo žiūra. Prieš seansą, ypač muzikinį, turi būti pravesta paskaita — paaiš kinimas. Lankymas turi būti nemo kamas arba minimaliai mažas. Reikia kreipti daugiau dėmesio į gerų knygų įsigijimą, taip pat į buitinius studentų poreikius ir, at skirai paėmus, į apsirengimo bei apavo klausimus. Labai pageidautina būtų įvesti studentams uniformą. Vienoda uni forma priverčia studentus laikytis tam tikro būtinų elgesio normų gat
TSKP XX suvažiavimas yra toks šių dienų įvykis, kuris priverčia iš naujo peržiūrėti visas mūsų gyveni mo sritis, kad būtų galima dar aukš čiau pakilti, pasiekti žmonijos idea lą — komunizmą. Šio suvažiavimo medžiagos šviesoje aš, kaip senas gydytojas ir aukštosios mokyklos dėstytojas, laikau savo pareiga ko lektyvinio apsvarstymo keliu kreip tis į studentiją ir Į atitinkamas au toritetingas organizacijas bei įstai LV 00599
Redakcijos adresas: Vilnius, Stuokos-Gucevičiaus g. 3, telef. 2-10-38. Spaudė Laikraščių ir žurnalų leid. sp.
į į ? ; ? I | < > | $ | i ? < 1
Iš aukštosios mokyklos į gyvenimą turi išeiti specialistas, apginkluotas ne vien tik mokslinėmis žinilomis, bet ir su aukštomis moralinėmis savybėmis. Auklėjimas — atsakingas komunizmo statybos baras. Jaunųjų specialistų visapusiškas paruošimas gyvenimui reikalauja peržiūrėti ir kritiškai Įvertinti ligi šiol vartotas auklėjamojo darbo formas. Spausdindama gydytojo doc. Skliutausko straipsnį, redakcija kviečia ir kitus draugus pasisakyti straipsnyje liečiamais klausimais.
I
H■
•“
u i u >o
C
•n
I u <[ ri
?'
h f
Nauja sistema vyksta krepšinio varžybos
Nė vienos varžybos univer sitete nesutraukia tiek žiūro vų, kaip krepšinio. Šiemet krepšinio mėgėjus dar labiau sudomino, peš varžybos vyko neįprasta sistema. Komandos buvo suskirstytos į dvi grupes: „A" ir „B". „A" grupėje žai dė stipriausios universiteto ko mandos, kaip Ekonomikos, Tei sės, Istorijos - filologijos ir Gamtos. „B" grupėje varžėsi kitų fakultetų sportininkai. „A" grupėje visas varžybas puikiai sukovojo teisininkai. Nepatirdami nė vieno pralai mėjimo, jie iškovojo 1956 m. universiteto čempiono vardą. Antroje vietoje liko gamtinin
gas su kai kuriais samprotavimais dėl auklėjimo darbo studentų tarpe. Auklėjamasis darbas sudaro vals tybinės reikšmės problemą. Visi tie, kuriems brangi mūsų visuomenės, mūsų mokslo ir kiekvieno paskiro žmogaus, įgyjančio aukštojoje mo kykloje mokslinį, profesinį ir dvasi nį apiforminimą, ateitis, turi skir ti maksimumą pastangų ir energijos tam, kad ši problema būtų spren džiama kaip galima plačiau, giliau ir geriau. Reikia iš pagrindų pakeisti auk lėjamojo darbo universitete stilių ir struktūrą. Visų pirma, tos problemos spren dimas (iniciatyva, Įvykdymas) turi būti pilnutinai pavestas patiems studentams. „Pritvirtintų" dėstyto jų, abstraktaus moralų skaitymo, „auklėjimo", reglamentacijos iš vir šaus ir pan. Sistema žemina studen tą, mažina jo pasitikėjimą savimi, atima savarankiškumą, padaro jį ne suaugusiu, o mažyčiu. Studenti ja privalo turėti autoritetą. Jos bal sas turi būti išgirstas ir rektorato, ir dekanato, ir mokslinių tarybų. Jeigu patys studentai kuriam nors klausimui apsvarstyti pakviečia tą ar kitą dėstytoją, — tai jų reikakalas, jų pasirinkimas. „Patvirtin tų” mokytojų ir „auklėtojų” neturi
i
tarybinių studentų mokslinius būrelius. — Tajp, tai padeda mokytis ir ruoštis moksliniam darbui, — patylėjęs nusprendė vienas iš musų bendradarbių. — Jus domina mokslinis darbas? Kur jūs dirbsite, — užklausė jo vienas iš mūsiš kių. — Kur dirbsim? Nežinau, — truktelėjo šis pečiais. — O Jūs kur? — užklausė me jo draugą. — Nežinau. Nežinojo to ir trečias anglų studentas. Klausimas apie ateitį, atrodė. pastatė į ne visai malonią padėtį šiuos vaikinus. Tačiau, kaip žinoma, badas ne teta, ir mes, apsiginklavę nedideliais paaėklais. orą įėjo me patys save aptarnauti. Pokalbis tęsėsi jau prie sta lo. — Kaip tarybiniai studen tai praleidžia laisvalaikį? — Sportuoja, vaikščioja į teatrus, į Kinus: Dažnai į naują filmą ir spektaklį ei na v>sa« kolektyvas. Kartu ruošia išvykas į užmiestį. — Tur būt labai įdomu il sėtis kolektyviai. Tačiau pas mus tai nepriimta, tikriau, pas mus grupė — tai ne ko lektyvas. — Sakykit, ar tiesa, kad pas jus. tarybų Rusijoje, lei džiamas tik vienas laikraštis? — atsargiai užklausė vienas iš mūsų naujų pažįstamų. Išklausęs atsakymo, Jis su simąstė ir Ilgai po to tylėjo. — O ar teko kam nors iš jūsų skaityti tarybinius laikraščius? — kreipėsi kažkuris iš mūsų į anglus. — Ne, jie pas mus nepakliūva. — Na, o iš savų, angliškų, jus apie mūsų šalį sužinote? — Tiesą sakant, savo laik raščiais mes ne visai tikime. Jie neretai ir mūsų gyveni mą iškraipo. — Buvo labai malonu susi pažinti. Tiesą sakant, mes jūs įsivaizdavome ne tokiais, — prisipažino vienas iš anglų. — Taip, tokie susitikimai labai daug duoda, — pritarė“ jam antras. — Būtų gerai dar kartą su siekti. Mes surinktume vaikinus. . . Jūs galėsite pas mus ateiti? — Būtinai! Mes taip pat norime susitikti. žinote ką. galėsime duoti jums nedidelį koncertą! — O, tai bus tikrai šaunu! — nudžiugo anglų studentai. Susitarėme, kad vienas iš jų užeis rytoj naimti musų.’ Rytą jis atėjo, tačiau su apgailestavimu pranešė, kad panašiam susitikimui univer siteto patalpą duoti atsisakė. . .
ol<
art zes
kai, trečioje — ekonomistai, ketvirtoje — filologai. „B" grupės nugalėtojo var dą iškovojo medikai. Kovo 24 dieną vyko pereinamosios rungtynės, kuriose filologai vargais negalais įveikė medi kus rezultatu 61:56. Tokiu bū du pagrupių sudėtis nepakito. Lygiagrečiai vyko moterų krepšinio pirmenybės. Pirmą vietą užėmė gamtininkės, antrą — filologės, trečią — ekono mistės. Bendrą pirmą vietą iškovojo Gamtos fakultetas; antrą — Ekonomikos fakultetas; trečią — Istorijos-filologijos fakulte tas. R. Jankauskas
vėje ir viešose vietose, padeda vysty tis garbės jausmui už save ir aukš tąją mokyklą, prisideda prie glau desnio kolektyvo sutelkimo. Studentų laikraščio vaidmuo-'Vle šosios nuomonės formavime, vadina si, ir studentų auklėjimo darbe, yra milžiniškas. Reikia padidinti bend radarbių skaičių, pritraukti prie to darbo dėstytojus, profesorius, įvai rių mokslo ir pramonės šakų spe cialistus, jų tarpe inžinierius, gy dytojus, mokytojus, juristus iš baigų šių musų universitetą studentų tar po, kad nuolat būtų palaikomas ry šys tarp mokyklos ir gyvenimo. Svarbiausias gi mūsų laikraščio ak tyvo brandūolys turi susidėti iš stu dentų, būtinai visų fakultetų. Laik raščio formatas turi būti padidin tas. Uždaras laikraštis turi tapti at viru, t. y. jis turi būti laisvai par J davinėjamas visuose kioskuose, kas v labai pakels jo autoritetą. Sporto klausimas kultūriniame oga gyvenime vaidina didžiulį vaidmenį. štai Bet, rodos, studentai negali ypatin <as gai nusiskųsti menku vadovaujan liciV čių organizacijų dėmesiu tam klau a 1 simui. Norėtųsi tik pažymėti, kad calr sporto nereikia paversti tikslu sau ir Ižia neatitraukti studentų ilgesniam lai — t kui nuo mokslo dėl dalyvavimo ;ilei rungtynėse. iail Visos šios priemonės ne tiktai tau padarytų auklėjamąjį darbą įvaires nas niu ir turiningesnių, bet, reikia ma V nyti, duotų ir apčiuopiamesnius re Joja zultatus. Doc. I. SKLIUTAUSKas pln lo i Redaktorius J. BULOTA >ūst 100 Užs. Nr. 0443 v| a nei!