ę
^ISU ŠAULĮ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
> > > > ►
■8
O
a
>
TUOENT
>
> > J >
5
h’r. 13( 224]
Vsevolodas Grigorjevičius ILJINAS
1956 m.
medicinos institute, kurį baigė 1936 m. Nuo 1936 iki 1946 m. drg. Iljinas dirbo Krasnojars ke, o 1946 m. V. G. Iljinas ko mandiruojamas į Vilnių orga nizaciniam ir pedagoginiam darbui. Dirbdamas LTSR Svei katos apsaugos ministerijoje, jis daug padarė respublikos medicininių įstaigų laboratori jų darbui pagerinti. Nuo 1948 m. drg. Iljinas dirba intensyvų mokslinio tyri mo ir pedagoginį darbą aukš tojoje mokykloje. 1950 m. jis apgynė kandidatinę disertaci ją, o vėliau nagrinėjo antibio tikų poveikį makroorganizmui. Jis yra autorius eilės vertingų mokslinių darbų, skaitytų kon ferencijose ir paskelbtų spau doje. Paliko mus kūrybinių jėgų žydėjime didelis specialistas, puikus pedagogas, organizato rius, komunistas, atidavęs sa vo jėgas jaunųjų gydytojų auklėjimui Vilniaus Valstybi niame universitete. Visam laikui lieka mums V. G. Iljlno — gydytojo-visuomenininko, kuklaus ir jautraus draugo atminimas.
balandžio mėn.
10 antradienis
IAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO. REKTORATO. KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Kaina 20 kap.
Plėsti ryšius su gamyba
Kuklių svajų kolegoms
>
I Jokslas. yrą, pagimdytas ktlkos ir atsirado kaip at1 /mas į praktinius gyvenimo 1 alavlmus. Jo vystymasis a ) tik ir nukreiptas gyvenlio reikalavimų. Vieninteliu ■aliniu mokslo tikslu yra lomenės, o ypač gamybos slklų, patenklnifhas. Dėl to :slo ryšys ir bendradarblaas su gamyba, iš vienos > įs, teigiamai veikia į gamyvystymąsi, — mokslas _ įurtina praktiką, o, iš kitos is, iškeldama prieš mokslą js klausimus ir reikalau> i jų išsprendimo, praktika ia mokslą pirmyn.
i
* ■
> r
I s i
l i i
>KPmūsų XK Suvažiavimas pa•likosi dėstytojai, stu•jo mokslo ir praktikos sąel;al, laborantai, čia šuteitrūkumus, kurie pašapasiian.a>jeirpraktiška pagalba mūsų sutrikimus darbe. nantemijos atskirus techfakultetas palaiko oBglnlame procese, gerinant su mūsų miesto echųlų irryšį gamyklų laboratorijų onės įmonėmis: fabrikais artą,i", atliekant svarbias ana„Puntukas". zes. Darbas paprastai„Pergapagy plataus vartojimo elektroti ja pavasarį, kai ketvirto kurikos reikmenų gamykla, fltudental atlieka gamybinę ros skaitiklių gamykla, raktlką. Praktikantai padeda cevičiaus įskiepyti vardo odos-avaarbininkams naujus komblnatu, Vito vardo amybos metodus, pagerinti araių fabriku kt. įmonėse tskirų procesųir technologiją, rltaikyti naujus analizės me ldu Pavyzdžiui, elektros kaltlklių įmonėje studentairaktikantai padėjo įsisavinti ašjįfviųjų plėvelių ant metallletalių gavimo būdą, gaoje „Puntukas" — pašarimtus sutrikimus ketaus
lydymo technologiniame proce se. Per pastaruosius metus yra nemaža tokių pavyzdžių. Be to, buvo atlikta eilė diplominių darbų, daugiau ar mažiau su sijusių su gamybos poreikiais. Tai darbai kailių apdirbimo ir rauglnimo srityje (vadovas chem. mokslų kandidatas J. Ku daba) ir galvanostegijos srity je — elektrodinių procesų ty rimas prie metalų elektrokristalizacijos (vadovas prof. J. Matulis). Bendradarbiavimo su gamy ba darbas galėtų būti dar sėk mingesnis ir naudingesnis, esant geresniam ir teisinges niam sutvarkymui. Tai. ką at lieka fakultetas, yra, iš esmės, „šefų" darbas (kaip jį vadina oficialiose ataskaitose), o ne bendradarbiavimas su gamyba. Mokslo bendradarbiavimas su gamyba — tai abipusis suin teresuotumas, savitarpis su pratimas interesų ir tikslų vie ningumo. įmonės ir jų vadovai dažnai kelia klausimą vienaša liškai: bendradarbiavimas su gamyba — universiteto reika las, o jų reikalas — vykdyti planą ir užsiiminėti einamai siais reikalais. Suprantama, nušviečiant klausimą, bendradarbiavitnas virsta šefavimu, kuriuo suinteresuotas tik uni versitetas. O įmonės kreipiasi pagalbos tik vykdant sudėtin gas analizes. Tai viena medalio pusė. Yra ir kita. Mums, Chemijos fakulteto'darbuotojams, dažnai tenka išgirsti tokį klausimą: „Kokie jūsų darbai įdiegti į ga mybą?" Atsakymas būna labai paprastas: darbų, įdiegtų į ga mybą, beveik nėra. Kuo gali ma paaiškinti tokią padėtį? Iš vienos pusės, ,,... mokslo ryšys su praktika, su gamyba anaip tol ne visada turi tą tiesioginį charakterį, kaip neretai galvo jama: .mokslo uždavinių iš-
Mūsų universitetas praėjusiais metais paruošė grupę geologų, kurių 11 paskyrimus gavo į Vakarų Si birą. Šiandien spausdiname dviejų iš jų — Meilės ir Valentino Tilvyčių — dienoraščio ištraukas.
VIII,2. Ir taip mes — geoogai. Atvažiavom į tolimąjį štalioską. Paskyrė į Ūsą. Kol <as tai nieko nesako. VIII.8. Skrendame į ekspelicljos vietovę. Žemai vingiuoa Tomė, geležinkelis. Iškyla calnai, apaugę įdomiais me čiais. kurie panašūs į žvakes, — tai pichta (taigos eglė). Nu;ileidžiam į nepažįstamą vietą. Daikįus perkraunam į karabazą taipivadinamas arklio traukianas j'aivas). VIII. 10. Darbovietė toliau. Jojam. Žolė sulig arkliu. Ap• pinta uodai. Tolumoje paslrolo nameliai — mūsų būsimoji jfietinė. 500 metrų ilgio ir 100 metrų pločio iškirtime sto.i aštuonl iš rąstų suręsti nanellai: geologų būrio „konto
ra", parduotuvė, bendrabutis, pirtis, kepykla ir trys gyvena mieji namai. Gyvenvietėje yra šuo. gaidys, katinas ir arklys. Antrą arklį prieš porą dienų sudraskė meška. VIII. 13. Susipažįstam su čia augančia žole, kurios skonis primena svogūną ir česnaką; žolė vartojama kaip prieskonis. Vakare einame į pirtį, kuri ne blogesnė už lietuvišką kaimo pirų> VIII.23. Praeitą naktį buvo labai stiprus vėjas. Atrodė, kad nuneš namuką su jo gyven tojais — dviem jaunais geolo gais. Medžioti yra ką: daug ož kų, valdšnepų, ančių, kurtinių. Vietiniai žmonės labai geri me džiotojai. Valkai iš pat mažens
sprendimas — pagalba gamy bai Ir tų ar kitų gamybos kliū čių pašalinimas...“ ir „Moks lo ryšys su praktika labai įvai rus ir labai dažnai ne tiek be tarpiškas. . (Nesmejanov A., „Nauka 1 proizvodztvo", „Komunist", Nr. 2, 1956 m.). Iš kitos pusės, visiems supranta ma, kad, norint kokį nors dar bo metodą įdiegti į gamybą, reikia jį kruopščiai patikrinti ne tik laboratorijoje, kur ban dymai praeina idealiose sąly gose. bet ir pusiau gamybinėse sąlygose, t. y. sąlygose, labai artimose gamybai. Mes tokių galimybių fakultete kol kas neturime, todėl kai kurių prak tiškai vertingų mūsų dėstytojų ir studentų darbų įdiegimas pasilieka laboratorinėje tyrinė jimo stadijoje ir nenueina iki gamybos. Sis klausimas gali būti išspręstas išimtinai ga myklinių laboratorijų pagalba. Galima išspręsti šį klausimą ir kitu keliu — įrengiant fakul tete nedidelę tyrinėjimo labo ratoriją, aprūpintą kai kuriais gamybiniais įrengimais. Visiš kai reali galimybė įrengti to kią laboratoriją fizinės chemi jos katedroje, kur nagrinėjami klausimai, susiję su galvaninių cechų darbu eilėje respublikos gamyklų. Tokios laboratorijos organizavimas turi padaryti ne tik realesniu ir konkretesniu bendradarbiavimą su gamyba, bet ir pagerinti mūsų išleidžia mų specialistų, didelė dalis ku rių, pabaigę mokslą, nueina dirbti į pramonę, paruošimo kokybę. Tuos trūkumus mūsų fakul teto darbe pilnai galima paša linti. Tik bendradarbiaudami su gamyba mes galėsime sėkmin gai įvykdyti TSKP XX suva žiavimo Iškeltus mokslo ir pra monės išvystymo uždavinius. D. Skllarinskls Chemijos fakulteto -vyr. dėst.
Iš gyvenimo, piliečiai. Aš kažin ko nenorėčia: S. m. balandžio mėn. 2 d. Greitai baigsiu unlverką po ilgos ir sunkios ligos mirė (Apie tai svarstyti nėr ko), Medicinos fakulteto dekanas, Ir, Jei Vilniuje neliksiu, medicinos mokslų kandidatas, Į rajoną dirbti vyksiu. docentas Vsevolodas Grigorje (Mat, rajone — toks jau Iljinas, TSKP narys. laikas — vičius Drgx V. G. Iljinas gimė Diplomuotų kadrų reikia). 1908 m. Vladimiro gub. Kovrovo mieste, tarnautojo šeimo Metelius ten padirbėsiu, je. Pinigus kason vis dėsiu, Aukštąjį medicinos mokslą įsirengsiu gerą butą, Grupė draugų drg. V. G. Iljinas gavo Omsko Kad jauku ir šilta būtų, Parsivesiu bobą storą, Apsitversiu daržą tvora. Iš tarnybos kai sugrįšiu Aplankėme gamyklą Paršui pilvą pakasysiu, Savo ūkį apžiūrėsiu Antro kurso žurnalistai su kol pagaliau visa pagaminta Ir pietaut prie stalo sėsiu. organizavo ekskursiją į elekt produkcija suplaukia į surin rotechnikos gaminių fabriką kimo cechą. Čia atskirai pa Po pietų, kai būsiu sotus, „Elfą". Iškart, patekę į di gamintos patefono dalys suren Virsiu sofon padrybsoti. džiulį fabriką, suglumome, — kamos ir gaunami elektriniai Prisiminsiu aš tą laiką. per mašinų dundesį, triukšmą i patefonai, kurie, praėję pro Kai širdim buvau dar vaikas, negalime susikalbėti. Pamažu kontrolierių rankas, patenka Kai dar įskaitos rūpėjo. apsiprantame. Ekskursijos va į visas šalies parduotuves. Kai galvoje švaistės vėjai, dovas veda mus iš cecho į ce Fabrikas dabar pradėjo ga Kai trdnklaus po miesto klubus, chą. supažindina su darbo minti naujus elektrinius pate procesu. Fabrike dabar gami fonus, dvigubai mažesnius už Šokdavau, kiek leido ūpas, nami elektriniai patefonai, anksčiau leistus. Mes matome Kai pliauškiau vis apie kaimą, magnetofonai, motorai skalbi gaminant atskiras dalis pate mo mašinoms ir dulkių siurb fonui. įdomu, kad tame pa Jojo gerbūvį ir laimę. Galvai oi .oi, buvo riesta! — liams. Pirmuose cechuose ma tefone prie adapterio galvutės Vis sukau kaip likti mieste.. . tome gaminant atskiras pate bus pritvirtintos 2 adatos, fono detales: metalines ir viena ilgai grojamom plokš Prisiminsiu, atslduslu, Dūmais į lubas papusiu, plastmasines — patefono telėm, kita paprastom. Adatos Kortų paimsiu kaladę rankenas, adapterio galvu pasižymi dideliu patvarumu ir Ir eisiu pas draugą Tadą. nenudyla. Elektrinis pa tes adatai ir kt. Yra maši ilgai) tefonas, baigus groti plokšte Ten sulošim proferansą, nų, kurios paleistos dirba be lę, pats automatiškai išsijun Pasvarstyslm, ar avansą žmogaus priežiūros; jos ga gia. Greitai nauji elektriniai Greit mokės, ar oras mainos, mina patefono adatėles, varž patefonai pasirodys pardavi Ar nekilsią bulvių kainos.. . me. telius ir kt. Vakare namo pareisiu, Ekskursija visiems dalyva-_ Katilą vandens užkalsiu, Pradžioje grubiai pagamin O žmonelė bus maloni vusiems labai patiko. tos detalės kituose cechuose Ir paruoš man, šiltą vonią. . . šlifuojamos ir apdirbamos, V. Leonaitė * I Iš gyvenimo, piliečiai, Tiktai vieno tenorėčia: įgytos žinios brangesnės Gero buto, Barborytės, Kasdien Judru ir gyva uni Studentai, suprasdami prak Sočiai penimos kiaulytės, versiteto botanikos sode. Čia tikos reikšmę busimajame sa Valgyt, gert, lankyti pirtį, Gamtos fakulteto IV k. studen varankiškame darbe, nedvejo O po to. .. ramiai numirti. tai- biologai, padedant dėstyto dami įsijungė į gamybinį dar jams ir sodo darbuotojams, bą. Sode jie supažindinami su Alb. LUKŠA kruopščiai ruošiasi pavasario daržovių ir dekoratyvinių gė darbams. lių sėklomis, sėjos terminais ir Mokslinė taryba, ryšium su agrotechnika. Biologai čia pa partijos XX suvažiavimo direk tys atlieka visus darbus, pra tyvose keliamu reikalavimu dedant žemės paruošimu ir sėk priartinti mokslą prie gamybos, lų išsėjimu. Be to, jie susipa priėmė nutarimą nuo š. m. ko žįsta su dekoratyvinių gėlių vo mėn. 15 d. IV k. biologams vegetatyviniu dauginimu, per organizuoti spec. praktiką bo sodinimo ir kt. darbais. tanikos sode. A. Lučinsklenė
Darbe
X.7. Gavom paskyrimą į ki tą ekspediciją. XII.31. Mes naujoje vietoje. Todėl trumpai papasakosiu, kaip sutikome Naujuosius Me tus, kaip pradėjom gyventi tai goje 1956 m. Savaitę prieš Naujuosius Metus vyko pasiruošimas kon certui. Pagaliau vakaras. Su akordeonu nudūmlau į klubą. Renkasi publika. Pasirodo, čia nėra užkulisių, nėra kur susi rinkti „artistams". Salia scenos yra biblioteka, kurios dvi sie nos sukaltos iš lentų. Nutarėm vieną iš jų išversti, kas, žino ma, ir buvo padaryta, lydint nekantraujančios minios šauks mams. Pradžioje dainavo choras iš trijų vyriškų ir 6 moteriškų balsų. Kaip senam universiteto choro dalyviui, man teko akor deonu akomponuoti vietiniam chorui ir dainininkams. Visi susidomėję klausėsi politinių kupletų. Po koncerto buvo už kalta siena, sušokta porą šokių ir pasilinksminimas baigėsi. Sausio 1 d. rogėmis važia vom su Seniu Šalčiu į vaikų kurie miegojo ant grindų, pa eglutę. Sekančią dieną pradė budo vandenyje. Pradėjo snig jom kasdieninį darbą. Taip pra ti. Žymiai atvėso. ėjo Naujųjų Metų sutikimas..
šakaros (mažytės muselės): mat, jaučia mirtį. IX.26. Patvino Usa. Plaukia malkos, rąstai. Susisiekimas su kitu krantu nutrūko. Kabantis tiltas vos laikosi, nes paplauti stulpai. Užlieti daržai, keletas namų. Studental-praktlkantai, kartu su vyresniais eina me- to, kad ir stogo nematyti. Kad džioti, žuvauti. Visi labai ge- šviesa patektų į kambarį, žmo rai orientuojasi taigoje. Žmo nės kasa tranšėjas iki langų. nės gaudo meškiukus, augina, Tie gyventojai, kurių namų moko dirbti. Vienas kalvis su durys tiesiai išeina į lauką, pa gautą meškiuką išmokė kalti tys nesugeba atidaryti durų. geležį. Jei kūreni laužą prie Juos atkasa kaimynai. upės ir įerzini priėjusią mešką, IX.9. Akis praplėšiam sep ji įlenda į vandenį ir šlapia tintą valandą. Pakuriam skar raičiojasi ugniavietėje, kol ją dinę krosnelę, nuo kurios kam užgesina. staiga pasidaro labai VIII. 26. Joju sutemus. Ark baryje Rytinė mankšta su lys brenda per aukštą žolę. Iš karšta. kliūtimis: kai aš keliu rankas po kojų pakyla paukščiai, aukštyn, tai nusimušu skersai takelį kriuksėdami pra krumplius į būtinai Meilei lu bėga katės dydžio žvėreliai. bos ne žemai.lubas; Bėgti tenka vie Žiūriu į tamsą — nematyti me Pusryčiai susideda iš bly džio, nuo kurio reikia pasuk toje. kurių užtenka ir pietums, ti. Staiga arklys pats pasuka į nų, ir vakarienei. keliuką, sunkiai surandamą ir IX. 15. Rytais — šalna, die dienos metu. Pagaliau jis par nešė mane į namus. Tokia buvo ną — lietus. Taiga lyg vaivo pirmoji pažintis su taiga naktį. rykštė: ir žalia, ir ruda, ir rau IX. 5. Artėja žiema. Vietiniai dona, ir violetinės spalvos. Po gyventojai mus supažindina su truputį šviesėja ir kiškiai, de čionykštės žiemos užgaidomis. rinasi prie aplinkos. Šiltesnė Pūgos metu namus taip užpus- mis dienomis ypač piktos ma-
-
Kodėl tinklininkai pralaimi?
SPORTINĖ KRONIKA
Dar visai neseniai — 1953 vaudavo savo komandoms, ne rado keletą taškų iš eilės, ėmė' Ą Vingio parke Vilniaus sportiIšbandė savo jėgas miesto metais, universiteto tlnkllnin- leisdavo joms pakrikti. Perga nebetikėti savo Jėgomis ir per. nlnkai pavasario krose. Jame startavę kai Lietuvos TSR pirmenybėse lę būdavo išplėšiama atkaklu galė jau slydo iš rankų. Mer mūši, lengvaatlečiai iškovojo koginos klausiamai žvilgčiojo , mandinę pirmąją, vietą. Ekonomilaimėjo antrą vietą, o moterų mu. valia, vieningumu. Tačiau V. Masaitis ne. kos fak. IV kurso studentas Ra komanda parsivežė respublikos Kaip tik to — vieningumo, trenerį. džiūnas pirmuoju baigė 3 km dis čempionų žetonus. tik neatėjo lemiamą minutę tanciją per 10 min. 3,4 sek. Ne kolektyviškumo ir atkaklumo pagalbą savo patarimu, bet su pasirodė ir gamtinlnkė Iva Kas gi atsitiko, kad anks — siekiant pergalės, ir trūks pykęs, kad komanda. . . nemo blogai nauskaitė. 800 m nuotoli baigusi čiau buvusios tokios stiprios ta mūsų tinkllninkams šian ka žaisti, paliko Ją likimo va trečiąja. komandos šiuo metu patiria dien. liai ir išėjo iš salės. * Universiteto didžiojoje sporto pralaimėjimą po pralaimėji įvyko tarpfakultetinės leng Moterų komanda suskilusi į salėje Visos šios savybės įgyjamos vosios atletikos varžybos uždaro mo? Šie klausimai jaudina uni bendru du blokus. Vienoje grupėje atkakliu darbu treni se patalpose. Trišuolyje iš vietos versiteto sporto mėgėjus. Da Bet ką galima kalbėti spartakietės R. Redkina, G. geriausią rezultatą pasiekė filolo lykas atrodo neišsprendžia ruotėse. gas Jankauskas — 8 m 88 cm. bendrą darbą, kai rungty Sevčenko, R. Aleksaitė, o ki Ypatingą susidomėjimą sukėlė mas, nes komandų sudėtis per apie — likusios žaidėjos. Rung toje nių dalyviai dažnai praleldinėi aukšti rungtis, kurioje tuos dvejis metus nedaug te ja treniruotes? Štai P. Kulleša, tynių metu šioje dvilypėje ko šuolio universiteto rekordininkas Vauppasikeitė. Pirmuosius šešetukus V. Triuškinąs, Juodagalvis mandoje būdingi tarpusavio šas (Istorijos-filologijos fak), per sudaro techniškai stiprūs pir dažnai praleidlnėja treniruo barniai ir priekaištai. Tai, ži šokęs 170 cm. pralenkė sekan čias vietas užėmusius ekonomis mo atskyrio žaidėjai, įeinantie tus Barakūną ir Vilūną net dvi Tas pats P. Kulieša atsi noma, nepadeda pasiekti per dešimčia ji į Vilniaus rinktinę. Kaip ir tes. Moterų tar sakė net vykti į Baltarusijos galės. USK tlnklininkės pra pe lengvaicentimetrų. nugalėjo filologė Gauanksčiau, tinklininkai turi geras TSR laimi todėl, kad žaidžia abejin pirmenybes, o važiuoti į dešiutė, (veikusi 135 aukštį. sąlygas treniruotis: tris kartus Kauną, į Lietuvos pirmenybes, gai, lyg būtų vis tiek: laimėti II taip pat pirmavo 15 cm m bėgimo savaitėje Jiems išskiriama vie jį reikėjo paprašyti net kelis ar pralaimėti. Visa tai būtų distancijoje — 2.5 sek. Gana ašt rus buvo vyrų 15 m bėgimo fi na geriausių Vilniuje 6-ji uni galima pataisyti, jei komanda nalas. į kurį pateko keturi bėgi versiteto sporto salė, užsiėmi kartus. kai, užbėgimuose parodę 2.4 sek. kaip anksčiau taptų vieningu mams vadovauja baigęs Kūno Ne tokios turėtų būti ir pa ir draugišku kolektyvu, jei Filologas Jazdauskas ir ekonomis tas Barakūnas. sėkmingai paėmę kultūros institutą treneris V. čios treniruotės. Drg. V. Ma santykiai tarp trenerio ir žai startą, finale finišavo per 2.3 sek., Masaitis. saitis neturi glaudaus ryšio su dėjų taptų ne tokie oficialūs. tačiau antrasiš atsiliko krūtine. Snolyje i tolį pirmavo Tinklinio sekcijoje galima žaidėjais. Treniruočių metu Argi G. Sevčenko, R. Aleksai logijos fak. studentas Istorijos-fiVaišnoras, išgirsti, kad, girdi, komandas Lukoševičius, Voverytė, Džlu- tė ir R. Redkina negalėtų star nušokąs 5 m 99 cm. Moterų tarpe to paties fakulteto spor anksčiau palaikydavę tik Ar- binskaitė praleidžia pro ausis tuoti tik už USK, neardyti ko nugalėjoPuslytė — 4 m 14 cm. tomonovas ir Žilinskaitė, buvę teisingus trenerio pamokymus mandos, o ją vėl paversti tokia tininkė Varžybų vėliavą teko nuleisti kapitonai. Jie baigė universi pat vieninga ir nenugalima, filologams — komandiniam nuga lėtojui. Antrą vietą iškovojo eko tetą, išėjo iš komandų ir todėl ir, kai išeina rungtynėms į kokia ji buvo 1953 metais? trečioje liko gamtinin dabar teksią pasitenkinti kuk aikštę neišmokę atskirų ele Argi dabartiniai komandų nomistai, kai. mentų, nesigauna darnaus žai kapitonai A. Vaičiūnaitė ir S. lesniais rezultatais. * Gausiai susirinkę studentai Kšivickis negali suvaidinti sa stebėjo USK krepšininkų draugiš Tokioms nuotaikoms vyrau dimo. kas rungtynes su Tadžikijos TSR Darnaus kolektyvo susidary vo komandose tokio pat vaid krepšinio rinktine. jant, universiteto tinklininkai Pirmosios į aikštelę Išbėgo mo susitaiko su pralaimėjimo nuo me svarbią vietą užima trene mens, kaip anksčiau Žilinskai terys. USK pagrindinis sąstatas — ris. Jis turi padėti komandai taikomis, žaidžia padrikai, ne susigyventi, įkvėpti ryžtingai tė ir Artomonovas? Ar jie blo Kontrimavičiūtė. Bajorūnaitė. Sto nytė, Kavaliukaitė ir I. Babiliūtė rodo ryžto ir atkaklumo. Iš ša kovai dėl pergalės. Tuo tarpu gesni žaidėjai, blogesni orga — pirmosiose žaidimo minutėse aikštėje jaučiasi suvaržytai. Tanizatoriai? V. Masalčio santykiai su USK lies žiūrint atrodo, kad koman džikės mėgina mėtyti iš toli, bet tai Joms nevyksta. Aiškiai matosi dai nesvarbu laimėti ar pralai tinkllninkais oficialūs. Trene Aukštųjų mokyklų sparta mūsų krepšininkių pranašumas ris nesidomi, kuo /gyvena ko-' kiada jau nebe už kalnų. USK mėti. aikštėje, tačiau Jis ilgą laiką ne mandų nariai, kodėl merginų atsispindi demonstracinėje lento tinklinio sekcija turi rimtai ša Kaip gi žaisdavo komandos komandoje, kuomet jai nesise je, kur rezultatas apylygus. Tik prieš porą metų, kuomet jų ka žaisti, kyla tarpusavio bar linti iškeltus trūkumus, pasiek 7 minutėje jis išauga iki 11:3 USK naudai. Toliau žaidimas išsilygi tarpe dar tebebuvo Artomono- niai, net koliojlmasis. Kokie ti, kad komandos į varžybas na, tačiau pirmąjį kėlinį vis tik vas ir Žilinskaitė? Tai buvo trenerio santykiai su tinklinin- ateitų tinkamai parengtos ir lengvai laimi mūsų krepšininkės visų pirma vieningi kolektyvai, kais, gerai pailiustruoja toks rezultatu 27:16. -Po pertraukos kovotų žymiai sėkmingiau svečiai suaktyvėja, pradeda tiks į kiekvienas pirmenybes, rung faktas: šių metų Vilniaus mies liau mėtyti; paima eilę atšokusių tynes tinklininkai eidavo tikė to pirmenybėse USK merginų negu pernai. kamuolių nuo lentos. USK koman doj seka eilė žaidėjų keitimų, ta dami pergale, pasiryžę laimėti. komanda žaidė su Švietimo J. Šamai t is, čiau nevisai pagrįstų, nes tadži Komandas cementuodavo jų darbuotojų komanda. Lemiama kas. likus 3 minutėms iki rung A. Urbonas, kapitonai, kurie ne tik gerai jame sete universiteto tlnklitynių pabaigos, sušvelnino rezul tatą net iki šešių taškų. Galutinis žaisdavo, bet ir puikiai vado- ninkės lyg ir pakriko, jos praA. Vaineikis
V i e name Pastaruoju laiku suaktyvino savo veiklą Teisės fakulteto SMD baudžiamosios teisės būrelis, vadovaujamas v. d. Klimkos. Neseniai įvykusiame susirinkime buvo išklausytas stud. Gaidelio (II kurso) dar bas tema „Nusikalstami žemės ūkio artelės įstatų pažeidi mai”. Pranešėjas plačiai iš nagrinėjo svarbiausias pažei dimų kategorijas, pabrėžė, kad žemės ūkio artelės įstatai — tai pagrindinis kolūkinio gy venimo įstatymas.
Diskusijose aktyviai dalyva vo drg. drg. Butrimas, End riukaitis ir kiti. Susirinkimo metu taip pat buvo aptarti klausimai, susiję su netrukus įvykstančia uni versiteto studentų moksline konferencija, kuriai būrelis aktyviai ruošiasi. Baigia rašy ti savo mokslinius darbus stud. Butrimas tema „Baudžia moji atsakomybė už smulkią vagystę”, stud. Dimavičius tema „Ypatingi valstybės apsaūgos įstatai — teroristinė Lietuvos buržuazijos prlemo-
Literatūros ir kritikos bū relio susirinki mas artėjo į pabaigą. Būrelio pirmininkas J. Juš kaltis ištiesė valdybos nariui Kašauskui popieriaus lakštą: — Skaityk! — Ką?! Atleisti nuo pirmininko pa reigų? — nustebo jis. — Kodėl? Juškaitls ėmė aiškintis: būrelio darbas blogėja, žmonės juo nepatenkinti — tegul kitas pabando, pavadovauja. Kilo polemika. Vieniems atrodė, kad būrelis veikia visai neblogai, kitiems — priešingai. Susirinkimas pasibaigė, o ko trūksta būrelyje — .taip ir neišryškėjo. Sugrįžkime truputį į praeitį, — prisiminkime pirmąjį šiais mokslo me tais įvykusį būrelio susirinkimą. Kiek gražių sumanymų, minčių buvo iš reikšta jame! O kiek energijos, inicia tyvos ir optimizmo parodė naujieji būrelio narial-pirmakurslai! — Čia mes išaugsime, dirbsime, mokysimės , — kalbėjo šie, pilni iš mokyklos suolų atsineštų užmojų, drau gai. — Iki Naujųjų metų išleisime universiteto literatūrinį almanachą — nutarė susirinkimas. Pirmakursiams atrodė ir to permaža, jie pasiūlė leisti mašinėle spausdin tą jų kūrybos žurnaliuką. Bėgo laikas, jau įpusėjo balandis, o almanachui medžiaga dar teberenkama. — Eilėraščių turime, pakaks, — sa ko vienas būsimojo almanacho redakto rių — Kašauskas, — prozos, apybrai žų, feljetonų, recenzijų — štai ko rei kia. Taip, reikia. Ii- ne tik almanachui reikia pilnakraujės, įvairiapusiškos kū rybos ! Negalime skųstis, kad mūsų litera tai visiškai neauga, nekuria. Jų tarpe pasigirsta ir stiprių, skambių balsų. Nė vienas jų susilaukė pripažinimo ir už
NU
LV 09518
bure 1 y i e nė darbo žmonių pasipriešini mui slopinti” ir kt. Tenka pa žymėti, kad būrelis pagrindi nę savo veiklą nukreipė į gry nai mokslinį-tlriamąjį darbą. Didesnė narių dalis pasirinko darbus, demaskuojančius burž. Lietuvos baudžiamąją teisę, gausiai panaudoja pirminius šaltinius, archyvinę medžiagą. Universiteto studentų moks linę konferenciją baudžiamo sios teisės būrelis sutiks pil nai pasiruošęs. Vi. Čepaitis
ŽODŽIU PRIE universiteto ribų. Bet ar daug čia bū relio nuopelnų? Pats Juškaltis, mėgin damas išsilaisvinti nuo pirmininko pa reigų. teisinasi turįs rimtesnio, svar besnio darbo. Ar negalvoja jis užsida ręs rašyti eilėraščių? Išeina, kad daly vavimas būrelyje, jo organizacinis dar bas tėra bereikalingas apsunkinimas, kliudąs jo meniniam augimui. — Klasikų, tarybinių rašytojų kūri niai — tikroji literato mokykla, — ma no kai kuriiį draugai. Bet dėl to būre lio reikšmė negali sumažėti. Sakysime, būrelis dar nepatenkina augančių jų reikalavimų, netapo iki šiol jiems ant rąja kūrybine mokykla — čia būsime teisūs. Kas gi trukdo būreliui tokiu tapti? Visų pirma, netvarka, primityvumas aūrelio darbo organizavime. Juškaičiui sunku dirbti todėl, kad jis, valdybos pirmininkas, pamiršo, jog valdyboje be jo yra dar keturi žmonės. Juškaltis visą darbą nuo susirinkimų organizavimo iki skelbimų iškabinimo stengiasi atlikti pats vienas. Dėl blogai organizuoto valdybos darbo užsitęsė ir almanacho išleidimas. Būrelyje neieškoma naujų, įdomes nių darbo formų. Viskas suvedama į su sirinkimų organizavimą, kurių dieno tvarkė paprastai susideda iš dviejų punktų — kūrybos svarstymo ir eina mųjų reikalų. Manoma, kad kūrybos koreferavimas, atseit, nagrinėjimas, ir padeda būrelio nariams mokytis, kūry biškai augti. Neneigiame, tai labai svarbi, skatinanti dirbti, taisyti savo klaidas priemonė, tačiau universitete rašo ne Vienas ar du, o dešimtys stu dentų. O būrelyje turėtų rasti pritaikymą kiekvieno rašančiojo energija, kūrybi nis įkarštis. Pagaliau, ar neprimena jums, draugai literatai, tas „nagrinė-
susitikimo rezultatas — 49:44 USK naudai. USK vyrai rungtynes pradėjo greitu tempu, tiksliais metimais. Vaineikis. Eitminavičius. Statkevičius. Butkus ir Gudjurgis parodė gražų, darnų žaidimą. Tadžikai mėto labai netiksliai. Aštuntoje žaidimo minutėje mūsų krepšinin kai veda net 14:0! Kai kada atro do, kad svečiai neturi ką veikti su kamuoliu. Tačiau kėlinio pabai goje skirtumas sumažėja. Pirmoji susitikimo pusė baigiasi rezultatu 29:21 USK naudai. Antrame kėli nyje vienas po kito išsifauluoja Universiteto krepšinio rinktinės pagrindinio sąstato visi žaidėjai. Juos pakeičia Jauni žaidėjai ir, kas gera, žaidžia užtikrintai, kaip ir pirmasis penketukas. Esant re zultatui 66:53 mūsų krepšininkų naudai teisėjo švilpukas fiksuoja universiteto pergalę.
jimas viduri nės mokyklos darbo stiliaus? Pas mūsų studentus atvyksta menininkai, rašytojai, visuomeniniai veikėjai. Daug įdomių pokalbių, minčių galima išgirs“ ti tuose susitikimuose. O kiek tokių su sitikimų turėjote jūs? Kodėl susirinki muose nėra gyvų disputų, pašnekesių teoriniais, literatūrinį darbą liečiančiais klausimais? Juk daugeliui jūsų trūksta ne talento, ar įkvėpimo, o pa prasčiausio mokėjimo rašyti, teorinių žinių. Daug galėtų duoti būrelio veiklos pagyvinimui kūrybinė literatų ir mūsų universiteto saviveiklos kolektyvų (liaudies dainų ir šokių, ansamblio, choro, dramos ratelių) draugystė. Šiems kolektyvams kaip oro trūksta kūrinių studentiško gyvenimo tematika. — Duokite mums eilėraščių, feljeto nų, pasakėčių, tekstų kupletams, inter medijoms ir mes paruošime jūsų poil sio vakarams geras programas, — sa ko šių kolektyvų vadovai. Jų balsą mūsų literatai turėtų išgirsti. Literatų ir kitų saviveiklos kolekty vų kūrybinis bendradarbiavimas padė tų išspręsti eilę problemų. Tai būtų puiki tribūna literatų kūrybai popu liarinti, nauja veiklos dirva atsivertų scenos, dainų mėgėjams, o universite to studentai gautų kultūringą, įdomų poilsį. Poilsio vakaruose literatų saty rą ir jumorą, kuris dabar dažnai švais tomas ne ten kur reikia, galima būtų nukreipti prieš ydas ir trūkumus mū sų darbe, buityje, kasdieniškame gy venime Literatų būrelis turi tapti rimta visų rašančiųjų universitete mokykla, terei kia pašalinti jį slegiantį sustingimą, pa ieškoti naujų, įdomesnių darbo formų. J. Bartkus, L. Ežerskis
ĮDOMUS SUSITIKIMAS Šiomis dienomis Žurnalisti kos katedra organizavo studen tų susitikimą su buvusiu ,,Tie sos” laikraščio korespondentu, dabar Vilkijos rajono Petro Cvirkos vardo kolūkio pirmiūnku A. Varkulevičlum. Atvy kęs svečias studentams papasa kojo daug įdomių dalykų iš sa vo praktinio darbo kolūkyje pa tirties, nurodė, kad, rašydami korespondencijas, žurnalistai turi labiau gilintis į kolūkinę gamybą, pažinti žmones. ,,Gy vas žmogus turi nuolat būti
žurnalisto dėmesio centre”, — i pabrėžė A. Varkulevičius. Studentai pateikė svečiui I klausimų apie atskirų ūkio ša 1 kų vystymą kolūkyje, apie I darbo drausmę, darbadieniai vertę, kolūkio gyvenvietės st; | tybą ir kt„ į kuriuos svečias:l išsamiai atsakė. Atsisveikinai | studentai pažadėjo vasarą nu-I vykti į Petro Cvirkos vardai kolūkį patalkininkauti kolūkiu] člams lauko darbuose. S. Januškevičiūtė
MŪSŲ MEDŽIAGOS PĖDSAKAIS „N e 9 auna laikraščių"
„Tarybinio studento" Nr. 3 (214) ir Nr. 10 (221) buvo kal bama, kad Čiurlionio 23c bend rabutyje blogai pristatoma spauda. Bendrabučio tarybos pirmi ninkas drg. N. Munčelis pra; neša, kad spaudos Išnešiojimo klausimas buvo svarstytas bendrabučio Tarybos posėdyje, įvykusiame 1956.III.12. Tary-
bos narys, atsakingas už spau I dą, buvo įpareigotas vesti I griežtesnę kontrolę, išaiškinti I ir pašalinti trūkumus. 26-to I kambario gyventojai už blogą I laikraščių išnešiojimą buvo I perspėti ir kritikuoti Gamtos I fakulteto sienlaikraštyje. Spai: Į dos išnešiojimas bendrabutyje I pagerėjo. I
„Koncertuose mums nuobodu"
„Tarybinio studento” Nr. 10 buvo kritikuojamas blogas Kultūros klubo darbas, rašoma, kad per maža organizuojama muzikinių paskaitų, koncertų. Kultūros klubo pirmininkas drg. Poškus mums praneša,
kad imtasi priemonių padėči ii ištaisyti. Kovo 30 d. Aktų s i-| Įėję įvyko estradinis koncertą | kurio klausėsi didelis skaičiui universiteto studentų. Be tol artimiausiu laikti bus suorganil zuota muzikinė paskaita.
Kai kuriems diplomantams Dalis diplomantų — nepaten kinti paskirstymu į darbovietes. (Faktas)
„Penkis metus mieste gyventi, Dabar gi postas rajone?! Galiu batus ten prisisemti. . . Palikit sostinėj mane! Čia pripratau prie triukšmo, kino, Teatro, salių ir taksi. Važiuot į kaimą?!. . Velnias žino, Ar malonumai bus visi?"
Jis mėgsta pakalbėti, — Kad paskaitas draugai, • Kaip teko jam girdėti, Dar lanko gan blogai. Kai šoka kritikuoti, — Pasaulio pabaiga! Delnai net prakaituoti, Sudrėkusi kakta. O pats į viską spiauna, Jam paskaitos niekai. Ir jį — mėnulį jauną — Pamatome retai.
Ko plepiui palinkėti? Liežuviui raumenų. Kurie greit nudėvėti Bus nuo kalbų senų. YLA <į
be
Redaktorius J. BULOTA
Redakcijos adresas: Vilnius, Stuokos-Gucevičiaus g. 3, telef. 2-10-38. Spaudė Laikraščių ir žurnalų leid. sp.
Užs, Nr. 0481