VISU ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
GINA DIPLOMINIUS DARBUS
Vilniaus valstybinio v. kapsuko vardo unive rsiteto partinio biuro, REKTORATO, KOMJAUNIM O IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
ls|r. 14 (225)
*
1956 m. balandžio mėn. 19 d. ketvirtadienis
Kaip mes ruošiame atvirus partinius susirinkimus
*
Kaina 20 kap.
Moksllnėje taryboje
Šiomis dienomis įvyko Uni I Atviras partus uždavinius. versiteto mokslinės tarybos po Įinls suslrlnI. ZAKSAS Ypač vertingą sėdis. Jo dalyviai buvo supa Blmas — svar IFF partinio biuro sekretorius medžiagą sutel žindinti su TSRS Aukštojo ius įvykis viso kė komisijos na mokslo ministro įsakymu, pa likulteto kolektyvo gyvenime. riai komunistai drg. drg. gal kurį patenkinamas prof. I)ėl to jam turi būti rūpestin- Bendžlus, Chrlstiansen, ne dr. Jono Bučo pareiškimas I ai pasirūošta. Visų pirma partiniai dėstytojai drg. drg. atleisti jį iš rektoriaus pareigų Ivarbu, kad atviro susirinkimo Laučka, Zaborskaitė, Žu ryšium su pablogėjusia svei I fenotvarkėje būtų įtraukti kas ir kt. Komisijos darbas, kata ir nauju universiteto rek I ktuallausieji klausimai, domi- ruošiant medžiagą partiniam toriumi skiriamas LTSR Moks I antleji kaip komunistus, taip susirinkimui, turėjo teigiamą lų akademijos narys-koresponI ■ nepartinius draugus. poveikį katedrų darbui, mobi dentas, docentas, mokslų kan Juozas Bula dėstytojus. Jau paties didatas I Patyrimas parodė, kad daly lizavo kiškas klausimų nagrinėjimas tikrinimo metu pagerėjo pa vas. Kalba mokslinės tarybos pir I riklauso ne tik nuo dlenotvar- skaitų kokybė. mininkas prof. dr. J. Bučas. lės. Svarstomų klausimų paAtviri partiniai susirinki — Draugai, leiskite Jūsų Buošimui ^peikia įtraukti kuo mai, vykę rudens semestre, su vardu naują uni Bldesnį' aKtyvistų — komunis- kėlė didelį susidomėjimą fa versitetopasveikinti rektorių drg. Bulavą ■■ ir nepartinių draugų būrį. kulteto profesorių ir dėstytojų Ir palinkėti Jam sėkmingo dar Buo tikslu mes biuro posėdyje kolektyve. Ypač skaitlingas at bo vadovaujant Vilniaus Vals ■ įtvirtinome komisijas, ku- vykusiais nepartiniais draugais tybinio V. Kapsuko vardo uni ■oms buvo pavesta paruošti ir aktyviai praėjęs buvo atvi versitetui. (Plojimai). liausimus planuojamiems atvl- ras partinis susirinkimas, ku Draugas Bulavas seniai ži ■ems susirinkimams. į koml- riame buvo apsvarstytas kated nomas kaip turįs didelį prakti ■jų sudėtį buvo įtraukta eilė rų darbas gerinant paskaitų nį patyrimą vadovaujančiame komunistų ir nepartinių drau- kokybę. Drg; Bulavas 1940— Hų. Antai, polltlnlam-masiniam Žinoma, dar ne viskas fakul darbe. 1941 mokslo metais buvo Vil ■irbui grupėse išanalizuoti bū tete tvarkoje. Vis dar kąj kur niaus Valstybinio universiteto vi' sudaryta komisija iš 11 prileidžiamos klaidos vystant prorektoriumi mokymo ir Bnonių. Komisija, vadovauja politinį-masinį darbą grupėse, mokslo reikalams. Po Didžio ma partbiuro sekretoriaus pa įtraukiant studentų aktyvą, vi jo Tarybų Sąjungos tautų Tė vaduotojo polltmaslnlam dar- suomenines organizacijas į ši vynės karo drg. Bulavas akty Kil drg. Mltropolskajos, patlk- svarbų politinės veiklos barą. viai įsijungė į darbą LTSR ■no dėstytojų vykdomą darbą Deja, kai kurių dėstytojų skai Mokslų akademijoje, kur ligi ■■upėse ir pateikė dalykiškas tomose paskaitose dar yra šiek šio laiko dirbo vadovaujantį ■askaltas. Į komisiją, ruošusią tiek dogmatizmo, paviršutiniš darbą, pradžioje Teisės moks k aušimą apie katedrų uždavi- kumo. Tokios paskaitos neska lų instituto direktoriumi, o n us gerinant paskaitų kokybę, studentų atskirų mokslinių paskui Ekonomikos instituto b|vo įtraukti 17 aktyvistų: de- tina problemų iškėlimui, analizavi direktoriumi. Ir todėl aš giliai ka nas drg. Meškauskas, kated- mui ir dėl to jos neįdomios. įsitikinęs, kad, vadovaujant drg. rų vedėjal . „ drg. _ Potapo- Partinis biuras su fakulteto drg. Bulavui, Vilniaus Valsty vis, Stepanovas, Matlušenko, komunistų ir nepartinių akty binis V. Kapsuko vardo uni L kšlenė, Dumčius, Dundulis, vo pagalba kovos prieš šiuos versitetas toliau kils ir stiprės. La učka ir kiti. Komunistams trūkumus ir mes bendromis jė Kartu kviečiu visus padėti drg. pa "uošti klausimą padėjo 9 ne gomis įvykdysime savo priim Bulavui šiame dideliame Ir rtiniai draugai. Visi draugai atsakingame darbe, partinei gavo konkrečius uždavinius: tus nutarimus. organizacijai vadovaujant. Mes pasiryžę atiduoti visas (Plojimai), pabuvoti paskaitose, katedrų Atsakomąją kalbą pasakė pAėdžluose ir išnagrinėti esa savo jėgas ir sugebėjimus sėk mą padėtį. Kaip parodė faktai, mingai įgyvendinti TSKP XX universiteto rektorius, LTSR (jĮmgai sąžiningai ėmėsi dar- suvažiavimo nubrėžtus užda Mokslų akademijos narys-korespondentas Juozas Bulavas. bo Ir gerai atliko jiems paves- vinius.
DARBAI
IB
Ž O B ŽII I
svarstoma narių kūryba. Prie-, skaičius. Kodėl? Viena, dau šingu atveju būrelis nelieka guma, gal būt, „išsirašė”, t. y. kūrybiniu būreliu. Valdyba sa subrendo, apsisprendė, įverti vo narius turi skatinti rašyti no savo jėgas ir pamatė, kad ir reikalauti Jų kūrybinės ata jų gyvenimo kelias — ne lite skaitos. Ką gi daugiau veiks ratūrinis darbas. Antra, būre literatai, jei ne rašys, jei ne- lyje įsisvyravo, vėzdo kritika". 1. ALMANACHAS nagrlnės savo pasiekimų ir Kaip pavyzdį galiu paminėti |Į\TORIU visų pirma keliais trūkumų? susirinkimus A, Lukšą, recenzavusį SurgaljB" žodžiais paliesti pirmo kalbės apieIštisus klasikų meistrišku laltės eilėraščius. Lukša nepa kurso literatų darbą. Visi bū mą ir teorijos klausimus? Man rodė reikiamo jautrumo, ne relio nariai turi vienodas tei atrodo, 10 metų galima klau pilnai suprato poetę. Surgaises, visas būrelis ruošiasi iš- sytis geriausių profesorių pa laitės eilėraščiai neatitiko jo Jsflsti literatūrinį almanachą skaitų apie literatūrą, iki kau asmeninių reikala ir patys pirmakursiai kalti, lų persisunkti teorijos žinoji susidarytų ir jis pasiūlė autorei ne kad nėra reiklūs sau, kad ma mu ir neparašyti nei gero ap vimų berašyti. Panašių recenzentų žai dirba ir nesukuria kūrinių, sakymo, nei eilėraščio. Būrelio susirinkimuose yra buvę ir vertų spausdinti tame aimana nariai turi augti kūrybiš daugiau. Meskime vėzdus, che Nė vieno jų kūrinėlio al kai, literatūros teorijos klau draugai! Doras, sąžiningas li manacho redkolegija negali simus kelti sąryšyje su savo teratas turi mokėti džiaugtis panaudoti,^skyrus J. Apučio kūrybine veikla. O po to jau draugo pasiekimais, liūdėti dėl vaizdelį. ekskursijos ir kt. jo nesėkmių. Negalima Gor Kas tas „žurnaliukas", apie susitikimai, Savo kūrybos nagrinėjimas — kio ar Majakovskio sugretinti kuri rašoma straipsnyje? Tai tai ne vidurinės mokyklos dar su mūsų literatais ir po to da kuriidai, kurie buvo surinkti bo stilius! Ir rašytojų, kom ryti išvadas pastarųjų nenau skubotai ir vėliau, apsvarsčius pozitorių, ir dailininkųirsąjun š-omjaunimo komitete, buvo ga svarsto savo narių kūrinius, dai! Būrelyje jaučiamas tam tik pripažinti silpnais ir nevertais iškelia teigiamas puses ir tru ras suskilimas. Atskiri jo na pateikti skaitytojui. riai. kaip drg. Pakalniškis, Mes, almanacho redkolegija, kumus. Kiekvieno literato augimas kaip įmanydami kritikuoja bū manome, kad geriau rinkti kū rinėlius visus metus Ir žiūrėti .visų pirma turi būti individua- relio darbą, bet nė piršto ne ne Į kiekybę, o į kokybę. Ne ’lus. Literatas turi įobulinti pajudina. kad jį pagerintų. galima juk į almanachą kišti savo kūrinius, lavintis, susida Pakalniškis vadovauja alma visko, kas pakliuvol Ir jį iš ryti marksistinę pasaulėžiūrą, nacho kritikos skyriui, tačiau tiktų panašus likimas, kaip augti kaip žmogus. Žinoma, į visą šį darbą jis žiūri skep pirmakursių „žurnaliuką”. O čia reikalinga valia, darbštu tiškai, ir iki šiol dar nepa geros medžiagos taip pat nėra. mas, kantrybė. O būrelis — tai ruošė nė vieno kritikos Kaltinti, žinoma, reikia visus kolektyvas, kuris jam padeda straipsnelio. tuos, kas rašo. Kur dingo kū ir vertina jo darbus. Mano nepaliestų būrelio rybinė ugnis tokių literatų, darbo klausimų liko daug. No 3. „VĖZDO KRITIKA” kaip Rutė, Trimonis, Stepšys? rėčiau, kad pasisakytų kiti li Kodėl jie nerašo arba rašo ASKUTINIU laiku lite teratai, lietuvių literatūros ka daug silpniau negu pirma? ratai blogai lanko būre tedros dėstytojai, studentai. 2. DĖL DARBO FORMOS lio susirinkimus, atsiranda Kūrybinių literatūros jėgų au AGRINDINE darbo for- draugų, nebenorinčių duoti gimas — svarbus visų reika .. ma būrelyje yra ir turi svarstyti savo kūrybą. Mažėja las. R. KAŠAUSKAS būti susirinkimai, kurių metu ir „energingųjų” pirmakursių Pereitame „Tarybinio stu dento” numeryje talpintas straipsnis „Nuo žodžių prie darbų” verčia mus, universiteto rašančiuosius, giliai susimąstyti ir padis kutuoti kai kuriais klausi mais.
Prasidėjo diplominių darbų gynimas mūšų universitete. Pirmieji savo darbus pateikė lietuvių literatūros katedros diplomantai: Ra dzevičius, Zabotka, Martišius, Jovaišas. Šio mis dienomis savo darbą tema „S. Nėries Tė vynės karo meto lyrikos kompozlja" sėkmin gai apgynė studentas Malaiška. Visų diplomantų darbai įvertinti gerai ar ba labai gerai. Žurnalistikos specialybėje šiais metais diplominių darbų gynimas pradėtas V. Lei paus diplominiu darbu, nagrinėjančiu kuku rūzų auginimo perspektyvas ir jų propagavi mą Utenos rajono laikraštyje. Sis darbas įvertintas labai gerai. J. Mikuckas
Nuotraukoje: geologas Petrulis atlieka analizes savo diplominiam darbui.
Universitetas šventė sukaktį
SESIJĄ SUTINKAM PASIRUOŠĘ Jau semestro pra džioje kurso pirminė komjaunimo organi zacija, svarstydama žiemos sesijos rezul tatus, numatė priemo nes pavasario egza minų sesijai pasireng ti. Žinodami, kad pa skaitų lankymas be veik visada nulemia pažangumą moksle, kurso komjaunuoliai ėmėsi paskaitų lanky mo kontrolės. Akade minėse grupėse buvo pasiirta po vieną žmogų, kuris nuolatos informuotų kurso komjaunimo biurą, kaip lankomos mark sizmo-leninizmo ir lo tynų kalbos paskai tos, nes iš šių dalykų bus pavasarį egzami nai. Komjaunimo biuras visada išaiški na paskaitų praleidi mo priežastis. Visas mėnuo, kai kurso komjaunuolių iniciatyva leidžiamas savaitinis paskaitų lankytno biuletenis, kuriame skelbiami paskaitų praleidinėji
J. Stepšys II k. pirminės komjaunimo org. sekretorius
APLANKĖME KOLŪKĮ
CHEMIKU INICIATYVA
Apie 40 Gamtos fakulteto saviveiklininkų dviem automa šinom nuvyko į Vievio rajono Salomėjos Neries vardo kol ūkį. Kartu su jais vyko du Chemijos fakulteto tektorlal, perskaitę paskaitą „Chemija ir stebuklai". Kolūkiečius labai sudomino pranešimas, o ypač bandymai, įrodę „stebuklų" nepagrįstumą gamtoje ir vi suomenėje. Po paskaitos Gamtos I ir II karšų studentai-saviveiklinlnkai koncertavo kolūkio septyn metės mokyklos scenoje. Ypač gausių aplodismentų susilaukė studentai P. Bočkus ir J. Vir bickas, akomponuojant akorde onu padainavę kupletus apie S. Neries kolūkį ir jo šefus
Neseniai įvykusiame Chemi jos fakulteto komjaunimo su sirinkime daugelis studentų pasisakė už nuobodžių, daž niausiai formaliai pravedamų politvalandėllų pakeitimą po kalbiais apie chemlkos specia lybę, informacijomis apie pas kutinius mokslo laimėjimus, tarybinio žmogaus moralinį veidą ir kitais aktualiais, busi mąjį specialistą dominančiais klausimais. Vieną tokį įdomų pasikalbė jimą surengė trečio kurso che mikai. Dėstytojas Solovjovas nuoširdžiai ir turiningai pakal bėjo apie tarybinio žmogaus moralę. Gausiai pasisakiusieji draugai pasiginčijo, pasidalijo savo nuomonėmis. Panašų pasikalbėjimą „Apie tikrąjį žmogų" numatė sureng ti ir II kurso chemikai. R. šalčius
Balandžio 14 d. Ekonomi kos fakultete buvo organizuo tas susitikimas su neseniai grį žusiais iš Pietų Amerikos lie tuviais Zuoku ir Lekavičium. Pasiklausyti grįžusių draugų įspūdžių gausiai susirinko ir kitų fakultetų studentai. Tribūnoje drg. Zuokas. Jis pasakoja: — Aš buvau paprastas dar bininkas, beveik nelankęs jo kios mokyklas. Todėl, gal būt, sunkiau man bus išreikšti sa vo mintis, tačiau vis dėlto nors trumpai papasakosiu tai, ką mačiau gyvendamas Brazili joje. Jis papasakojo apie lietuvių gyvenimą ir darbą kavos plan tacijose, apie jų menką uždar bį, keliamus streikus.
Praėjusį šeštadienį į univer siteto Aktų salę gausiai susi rinko studentai ir dėstytojai. Tą dieną universitetas šventė metinę sukaktį nuo tos dienos, kai Jam buvo suteiktas įžy maus Lietuvos sūnaus — revo liucinio veikėjo V. Kapsuko vardas. Platų ir įdomų pranešimą apie V. Mickevičiaus-Kapsuko gyvenimą ir revoliucinę veik lą padarė universiteto vyr. dėstytojas drg. Šarmaitis. Po pranešimo įvyko univer siteto Liaudies dainų ir šoklų ansamblio koncertas.
mo „rekordininkai”, piešiamos jų karika tūros. Svarbiausias pava sario rūpesčių objek tas — tai kursinis darbas, kuris iš II k. daug laiko ir kruopš taus darbo. Tačiau jau didelė studentų dalis sėkmingai for suoja ir šį darbo ba rą. Tai, kaip įprasta, daugiausia mokslo pirmūnai: A. Trakymas, V. Žulys, T. Venclova, A. šernlutė, A. Sluckaitė, A. Samulionls, B. Sargautytė ir daugelis kitų. Sėkmingai išlaiky ti pavasario sesiją — kurso garbės rei kalas. Todėl visos jėgos, o taip pat ir visos priemonės ski riamos jam. Kiek tos priemonės ' veiksmin gos, parodys sesijos rezultatai.
Po programos sekė linksmo ji dalis — šokiai ir žaidimai, kur studentai ir kolūkio jauni mas nuotaikingai pašoko eilę polkų, suktinį bei kitus lietuvių liaudies šokius. Mes taip pat susipažinome su šio kolūkio pirmine komjau nimo organizacija, jos veikla, numatėme konkrečias priemo nes Jos darbui pagerinti. Kol ūkio daržininkams padovano jome stakles durpių pūdinlo puodeliams gaminti. Tai jau nebe pirma Gamtos fakulteto studentų bei perso nalo išvyka į universiteto še fuojamą kolūkį. P. Vaitiekūnas Gamtos fak. Vietkomo šef. sektoriaus vadovas
Susitikimas su grįžusiais į Tėvynę Lekavičius kalbėjo apie Urugvajaus lietuvių gyvenimą. — Labai sunki tenai yra jaunimo būklė. Daugelis dar bininkų vaikų jau nuo 5 metų amžiaus yra priversti uždar biauti, — kalba Lekavičius. — Urugvajaus universitete nemokama jokių stipendijų. Tame universitete mokosi ir lietuvių, kurie labai nori už megzti ryšius su Lietuvos stu dentais. Aš esu atsivežęs kele tą adresų, kurių adresatai la bai pageidauja palaikyti ryšius su agronomijos fakultetų stu dentais. Vakaro pabaigoje Zuokas ir Lekavičius atsakė į gausiai pa teiktus studentų klausimus. St. Patackas
Gamtos fakultete įvyko IX mokslinė konferencija, skirta TSKP XX suvažiavimui pa žymėti. Konferencija vyko trimis sekcijomis. Buvo perskaityta 23 pranešimai iš geologijos, geografijos ir biologijos mokslų srities. Konferencijoje gausiai dalyvavo svečiai iš Odesos, Lvovo, Leningrado, Kijevo ir kitų respublikų aukštųjų mokyklų. Jie taip pat aplankė miesto įžymybes, susipažino su uni versiteto istorija, aplankė muziejus, bibliotekas. N u o t r a u k oje.- grupė svečių su Gamtos fakulteto studentais prie fakulteto rūmų. M. Vyto nuotr.
DIENOS TEMOMIS
Mokomės rašyti informaciją
Svarstom miesčioniškumo klausimą
Istorijos-filologijos fakultete gal praeina pro šalį, net n, Neseniai drauge su dėst. dogmą, — sakė jis, — infor įvyko diskusija „Apie miesčio padėti. O nesąž Erslovaite apsilankėme ,,So- macijai negalima uždėti štam niškumą ir miesčionis". 21 au galvodamas ningas studentų darbas ko vietskaja Litva" redakcijoje, po. Tokia ji bus neįdomi, jos ditorija pilnutėlė nenurimstan ūkyje? Ar tai ne miesčioni Kas nežino antro kurso isto čių studentų. Pranešimą apie kūmas? Jis vėl nejaučia to, apie ką vietinės Informacijos skyriuje. neskaitys. riko Blažaičio, tiksliau sakant, šiandien mąsto tūkstančiai jau miesčioniškumą ir miesčionis Zuzevičlūtė kritikuoja me Mums paaiškėjo, kodėl res padarė aspirantas Lazutka. Jis ginas, jo pavardės? Ji nuolat links nuolių mūsų šalyje, kurie sėdi Čia mus maloniai pasitiko sky kurios po dvi valanda niuojama dekanato Įsakymuo aukštosios mokyklos suole. riaus vedėjas drg. Pogodlnas, publikinėje spaudoje pasitaiko kalba apie miesčioniškumo kil prasėdi prie veidrodžio. K; se, komjaunimo posėdžiuose Jiems teko laimė mokytis, supažindinęs su skyriaus dar nemaža neįdomių, sausų infor mę Rusijoje, apie jo esmę, kurios domisi tik madomis, ši ir susirinkimuose. ginkluotis žiniomis, išeiti į di bu. pasireiškimus pas mus, kuosenomis ir šokiais. Yra vj macijų, ko joms trūksta. Griežtas papeikimas, papei dingą naujo gyvenimo staty — Kodėl studentai nekriti rūkų, nepernešančių skaityt Informacija, buvusi daug Mums labai patiko jo aiški kimas su paskutiniu Įspėjimu bos kelią. Blažaitis nejaučia, kuoja dekanato dėl mokymosi, los atmosferos, užmieganči ir kitoniški „imai" vienas po o ir visai nenori pagalvoti, kad nimo būdas. Drg. Pogodlnas kam „sausu" laikraštiniu žan dėl paskaitų lankymo, o kodėl prie knygų. Auditorijose sut kito krinta ant Jo galvos. šimtai jaunuolių, daug vertin pasikvietė arčiau savęs Biek ru, pasirodė kitoje šviesoje. Jie su tokiu užsidegimu kriti lai išplaustlnėtl įvairiausia! Gal tai didžiausias triukš gesnių už JĮ, Iš vidurinės mo šą, paminėjo vieną kolūkį ir kuoja Jį dėl šoklų? — klausia inicialais, meilės prlsipažln Mes padarėme daug ekskur madarys, girtuoklis? Ne! Prieš kyklos nuėjo dirbti Į gamyk pranešėjas. — Tai miesčioniš mals ir pan. Argi galima sa mus stovi stambaus sudėjimo las, kad į besimokančius aukš paklausė, kaip šis parašytų in sijų po Vilniaus redakcijas ir kumas. Kai kurie studentai kyti: „Aš galiu ginčytis tik s vidutinio ūgio jaunuolis su be tojoje mokykloje dedami di formaciją — „Darbo diena kol spaustuves, bet su tokiu savo prieš sesiją yra be galo man sau lygiais ir aukštesnei: reikšmiu, paniurusiu veidu. deli lūkesčiai, didelės viltys. ūkyje". Biekša jam išdėstė sa darbo entuziastu susidūrėme dagūs dėstytojams, o po egza Koks gali būti žmonių skirst; —- Ko jūs norite, juk aš nie Mūsų didvyris tik ranka minų net nepasisveikina. Tai į „aukštesnius” ir „žį ko blogo nedarau, — tartum numoja į tai. Palikite mane ra vo planą. Pogodlnas pataisė ir, pirmą kartą ir sužinojome la irgi miesčioniškumas. Reikia, mas mesnius"? bai daug. Ir už visa tai mums paslrenmdamas šiuo konkrečiu kalba povyza, — tik leiskite mybėje, nieko čia ypatingo, kad jaunimas užsidegtų darbo, Povilaitytė laiko blauria man miegoti! kad gautas griežtas papeiki pavyzdžiu , pradėjo kalbėti norėtųsi drg. Pogodlnul visos mokslo įkarščiu, kad komuniz slais miesčioniškumo bruožą, Taip, miegojimas, visiškai mas, šį kartą jau ne iš dekanato apie informacijos esmę, pa II k. žurnalistų grupės vardu mo idėjos taptų gyvenimo paniekinančią pažiūrą į p; nenueinant per ištisas savaites (nes limitas tam jau baigėsi), skirtį, reikšmę, kaip klausimais dar kartą padėkoti „Tarybinio tikslu. prastą darbo žmogų ir verk j paskaitas, abuojumas drau bet iš speckatedros. Ir vėl va Prasideda diskusija. lenimą, veidmainingą skund gams, gyvenimui — štai tos žiuoja tėvas, kartojasi sena pa „Ištraukt” iš pašnekovo tai, studento" puslapiuose. Gudjurgytė kalba apie savo mąsi savo sunkaus gyvenini ,, dorybės", kurios puošia mū saka be galo. kas svarbiausia, įdomiausia. T. Adomulis kurso draugus. Štai viena mer sąlygomis, nors tos sąlygų sų jaunąjį miesčioniškumo li Skaitytojas teisėtai gali pa gina nuolat kritikuoja kitus, o daug geresnės už bet kurių k II k. žurnalistas ga besergantį didvyrį. Veltui klausti: o kur buvo kurso kom — Bet viso to nepriimkite už pati kategoriškai atsisako, jei tų. ėjo priekaištai, dekanato įspė jaunimo organizacija, draugai? gu jai paveda ką nors atlikti. Kalba studentai Liučvaitis jimai. Ar jie viską padarė, kad padė Ar tai ne miesčioniškumas? Ovčarova, Stepšys ir kiti. Ne Tačiau kartą ir šis užrambė- tų šiam bevaliul Jaunuoliui iš O antakių pešiojimas, dažyma- teisinga pažiūra į merginas jęs Ipkys pabudo. Pabudo ne bristi iš miesčioniškumo balos? sis — ar tai ne miesčionišku meilę, draugystę, užsidarymą šiaip sau atsitiktinai: prieš jį Ar nebuvo nusiraminta tik žo Antro kurso bibliotekininkai ma, sutvarko knygas pagal at- mo požymiai? individualiniame kiaute — stovėjo tėvas. Rūstus, priekaiš džiais pareiškus, kad nėra, ne Siriaklnas susijaudinęs kal ne miesčioniškumas? atlieka mokomąją praktiką iš skiras mokslo šakas ir pan. taujantis balsas privertė jį pataisomų žmonių? Prieš kelias dienas trečioje ba apie tai, kad Jaunimas ne Daug teisingų, įdomių mi krūptelėti. Vėl suplasdėjo doro Grupė ne kartą jį svarstė, šių disciplinų: vadovavimas bibliotekoje Įvyko mandagus, persisunkęs indivi čių buvo pasakyta apie mld žmogaus širdis. įspėjo. Draugai jam sakė ilgus skaitymui ir fondų organizavi miesto Ir tikrai, po tėvo apsilanky pamokslus, darė priekaištus. mas. Praktika atliekama Vil Sluckio romano „Geri namai” dualizmu. Senas žmogus valo čionlškumą. Pravesta diskusijj mo Blažaitis kurį laiką taisė Bet ar negeriau būtų vietoje niaus viešojoje bibliotekoje, aptarimas. Studentai - prakti- gatvėje sniegą arba sunkiai davė nemaža naudos. R. Pauraitė si. Keletą dienų iš eilės, nors sausų moralų jį auklėti? O II, III, IX miesto biblioteko kantal padėjo bibliotekos dar neša ryšulį. Jaunuolis abejinir su dideliu vargu, jis kelda auklėti Blažaitį grupė turi at se. Studentai dirba pasiskirstę buotojams organizuoti skaity vosi ir eidavo į paskaitas, ruo kakliai, .nesigailint laiko ir nedidelėmis grupėmis, kiekvie tojų konferenciją, į kurią bu šėsi likviduoti įsiskolinimus. Jėgų, kad jis pajustų, jog už nos grupės seniūnas veda vo pakviestas romano autorius. MUMS RAŠO Bet taip truko tik keletą die savo elgesį atsakingas prieš praktikos dienoraštį, kurį pri Per aptarimą pasisakė studen tės Pečkaitytė, Lukanskytė, nų. Blažaitis vėl nuslydo savo visuomenę, kurso draugus. Tai stato praktikos vadovui. Kriaučiūnaitė ir pamėgtu keliu: išsimiegojimas padaryti tu turi visas teises, tai Praktikantal gauna padirbė Petkevičiūtė, Ir vėl sustojęs laikos kt. iki valios, pietūs, stalo teni tavo pareiga, kolektyve. ti abonemente — aptarnauja Reikia pripažinti, kad poli Ir naujojo laikrodžio rodyk Praktikoje antro kurso bibsas ir. . . viskas. Alg. Šakalys skaitytojus, padeda išsirinkti lioteklninkal i įsigys žinių, tinės ekonomijos katedros skai lės nejuda. Jos teberado peri reikiamą literatūrą. Be to, jie jiems reikalingų būsimame tykla jautriai reaguoja į kriti kias minutes po devynių. Ki ką. Vos tik pasirodžius „Tary kas sako, kad laikrodį pakali? susipažįsta su bibliotekos kny- idarbe. biniame studente" žinutei apie no kaip istorinį paminklą, kai gų fondų organizavimo slsteV. Leonaitė Susitiko gamtininkai „sustojusį laiką"“, skaityklos jis rodo pakabinimo laiką, ( ---------------------------------------- ♦> laikrodis buvo pakeistas nau studentams, dirbantiems ska: Tvirti draugystės ryšiai sie teto dekanas drg. Chomskis ja Vilniaus Valstybinio Peda palinkėjo studentams dar tvir SPORTAS ju, pakabintas naujoje vietoje, tykioje, tas visiškai neįdomi Dabar, atrodo, tereikia surast goginio Instituto Gamtos-geo- čiau draugauti, tokius susitiki bet,.deja, padėtis iš esmės ne raktą ir laikrodį prisukti. grafljos ir universiteto Gam mus organizuoti dar dažniau. K. Valaitis tos fakultetų studentus. Jie Abiejų aukštųjų mokyklų stu Puiki universiteto boksininkų pergalė pakitėjo. jau ne kartą pabuvojo vieni dentai pasikeitė dovanomis. pas kitus, pasirodė su menine Kai universiteto boksininkų savo varžovus, Urbaltis vėl ta Tikro pasigėrėjimo vertas saviveikla, organizavo sporti buvo svečių koncertas. Pui komanda vyko į Kauną, į res po čempionu. nes varžybas. kiai paruoštos merginų okteto publikos aukštųjų mokyklų Puikiai visas kovas prave ir solinės dainos, akrobatinis varžybas, daug kas abejojo dė I pusviddtlnlo svorio boksi Šiltai praėjo ir sekmadienio sportininkų pergale. Ir ninkas L. Miškinis. Finale L. susitikimas. Jau nuo ryto uni etiudas, meninis skaitymas ir mūsų nenuostabu, nes rinktinės su Miškinio varžovu buvo pajė versiteto sporto salėse vyko kt. Įdomūs numeriai sekė vie dėtyje buvo visa eilė jaunų, tinklinio, krėpšinio ir stalo te nas po kito, bet čia, deja, mūsų patyrimo neturinčių boksinin gus KKI antraatskyrlnlnkas niso varžybos. Bendru rezulta saviveiklininkai buvo silpni kų. Neabejojo tik komandos Valančius. Nugalėjęs savo var žovą L. Miškinis tapo aukštų tu laimėtojais išėjo universite varžovai. treneris Vadelša. Jis žinojo sa to gamtininkai. Ilgai nenutilo salėje jaunat vo boksininkų savybes, žinojo, jų mokyklų čempionu ir buvo apdovanotas respublikinio spor juokas ir dainos, viena kad jie gali nugalėti. Vakare mūsų Aktų salėje į viškas to komiteto asmenine dovana. me draugiškame šokio rate su draugystės vakarą susirinko kosi dviejų mokyklų studen II pusvidutlniame svoryje Jau pirmoji varžybų diena ko ne visi dviejų fakultetų stu žymėjo mūsų boksininkų per gerai pasirodė Skrlpkauskas dentai. Virš scenos — žodžiai: tai. . . — O dabar — laukiame jū gales. Neturėdami varžovų, (GMF II k.), užėmęs trečią vie ,,Tegyvuoja Pedagoginio insti čempionais tapo visų lengviau tą. tuto ir Universiteto Gamtos sų pas mus! — kalbėjo atsi sio svorio boksininkas KasinsJaunas IFF boksininkas R. sveikindami instituto draugai. fakultetų studentų draugystė!” kas (IFF II k.) ir lengviausiojo Kriptavlčius (I vidutinis svo Universiteto Gamtos fakul G. Raščius svorio boksininkas Kirša (GMF ris) kovojo su KPI atstovu II k.). Gerai sukovojo ir jau Kuzmicku. Esant aiškiai Kripnas boksininkas Juozėnas (pus- tavičiaus persvarai kova buvo lengvis svoris). Įtemptoje ko nutraukta. Kriptavlčius iškovo voje jis įveikė N. Vilnios Mo jo trečią vietą. kytojų instituto trečiaatskyriGerai sukovojo universiteto ninką Dobriką. Finale nugalė sunkiasvoris Eigminas, užėmęs jęs Kripą (KPI), Juozėnas iš antrą vietą. — Rytoj vykstame į šefuo mis buvo beveik neįmanoma, kovojo pirmąją vietą. Ir taip, universiteto boksi jamąjį Kalinino vardo kolūkį nes vėjas dar labiau sustiprė Lengvame svoryje universi ninkai antrą kartą iškovojo Vievio rajone, — paskelbė jo, pakilo ištisa audra. Teko Algis V. savo kurso draugams. apsistoti rajoninio laikraščio teto garbę gynė pereitųjų me garbingą LTSR aukštųjų mo tų aukštųjų mokyklų čempio kyklų čempiono vardą. Si žinia nepaprastai pradžiugi redakcijos patalpose. E. Kozlovskis no visus. Tam juk jau seniai — Nejaugi nuo čia turėsi nas K. Urbaltis. Įveikęs visus buvo ruoštasi ir štai dabar me sukti link namų? — liūd reikės pasirodyti prieš kolūkie nai pratarė Marytė P. — Tiek ,.Tarybinio studento“ ruoštasi, tiek dėta vilčių, o čia čius. — Reikėtų gal šį vakarą — še tau, kad nori, nei pir ma. Štai ! mokytojas Vyt. Ber viešnia". Pagrindinius vaidme Programa baigta. Ilgai aidi redakcija skelbia dar parepetuoti, — prataria myn, nei atgal. natavičius dičius paima į randas akor- nis atliko kolūkio šoferis Vin plojimai, atlikėjai dar ir dar Stasys S. Jo minčiai visi vien — Nieko, kaip nors surasi deoną, ir salėje išsirikiuoja ke cas Bagaliūnas, kolūkietis My kartą kviečiami pasirodyti sce balsiai pritaria. me išeitį, — rarfiinančiu bal lios šokančiųjų poros. Kolūkio kolas Bagallūnas, klubo-skai noje. Kad ir kaip malonu pa Literatūrinį konkursą i — Svarbiausia, kad tik ry su pasakė Jonas B. ir pats jaunimas atlieka senovinį lie tyklos vedėja Kokorevičiūtė ir sišokti, pasikalbėti su naujai toj būtų graži diena, — žval kažkur išėjo. tuvių liaudies šokį „Kadrilis", kt. siais draugais, bet laikas ne geriausiam apsakymui, fęljetol gydamasi pro langą, kalba Ma Daug Įdomaus papasakojo leidžia ilgiau būti. Kelionė nui, apybraižai, eilėraščluiJ Grįžo Jis maždaug po pus be to, „Jonkelį", „Našllnį rytė E. — Šiandien oras ne- valandžio ir ne vienas. Kada Jonkelį" ir kitus. Pasibaigus mokytojas V. Bernatavičius, prieš akis, o, be to, ir rytojaus pjesei. permaloniauslas, o jei toks ir visi išėjo iš kambario lauk, jų šokiams, mūsiškiai plojo ne daug papasakojo ir patys sa paskaitų negalima užmiršti. Kūrinių tematika turi liest’ rytoj, tai ko gero dar priseis prie durų stovėjo trejos rogės. sigailėdami delnų. O ploti bu viveiklininkai. Būtume sužino studentų gyvenimą, o pjesė -j Taip praėjo sekmadienis. nevažiuoti, o važiuoti taip no Jos atvažiavo paimti saviveik vo už ką. Nors šokiai sudėtin ję ir dar daugiau, bet atėjo Tai tik viena diena, o kiek tikti universiteto savlveiklol risi, kad... lininkų, pristatyti juos iki mo gi, daug juose įvairiausių fi laikas ir patiems parodyti sa daug įspūdžių, kiek prisimi pastatymui. — Nebijok, — nutraukia ją kyklos patalpų. Studentų vei- gūrų, bet jie buvo atlikti me vo numerius. Konkurse gali dalyvauti vi| parsivežė kiekvienas iš Rasa I. — Prie gero noro nė dai nušvito džiaugsmu. niškai. Tada mes paklausėme Pirmuoju pradeda Jonas B. nimų si studentai, dėstytojai ir aspij dalyvių, kiek naujų gerų drau meninės saviveiklos vadovą Jis skaito kolūkiečiams paskai gų paliko kolūkyje! Reikia ma rantai viename arba keliuosi ra blogo oro, — rodos, taip O sakoma liaudyje. O mes juk Vyt. Bernatačių, kas gi tie tą apie šiuolaikinę tarptautinę nyti, kad užmegzti ryšiai diena žanruose. norą turime, reiškia, mes šiaip padėtį. Nors paskaita ir įdomi, iš dienos stiprės ir augs. Va Kolūkio mokykloje saviveik šokėjai. Pasirašyti slapyvarde kūri — Gal jie vien tik tuo ir tačiau žiūrovų akys slysta link dovai ar taip rytoj važiuosime. lininkus sutiko mokytojas Vyt. niai patelkiami redakcijai susitarė, kad jie padės užsiiminėja? — paklausė vie užkulisių, kur būriuojasi „ar kolūkio saviveiklininkams, o drauge su uždaru voku, kuria Bernatavičius. O tistai iš universiteto”. Pirmuo — Manėme jau, kad nebe- nas iš mūsų. saviveiklininkai paža me nurodoma tikroji autoriau! Bet, pasirodo, apsirikome. ju numeriu atliekamos lietuvių kolūkio Dešimta valanda ryto. Prie atvažiuosite, — kalbėjo svei dėjo duoti medžiagos saty pavardė, vardas, fakultetas !■.' universiteto centrinių rūmų kindamasis mokytojas. — Gi Tai eiliniai kolūkiečiai, darbi liaudies dainos: „Trijų sese roms, kupletams (dėstytojams ir aspij iš vietinių kursas būreliais renkasi žmonės. Visi šiandien dienelė tokia, kad ninkai. Štai Br. Sabonis — lių”, „Daina apie draugus ir faktų. Ir nieko mūsų rantams katedra). saviveik su čemodanais rankose, pasi baisu ir į lauką išeiti. kolūkio batsiuvys, M. Seštokai- drauges", „Kolūkiečių valsas". Geriausieji kūriniai busi nebuvo malonesnio statę apykakles. Įkyriai pūtė Neužilgo pradėjo rinktis ir tė — komjaunimo sekretoriaus Mergaičių kvintetą pakeičia lininkams spausdinami ir premijuojami. už visą triūsą, kai išeinant gir vėjas, o smulkus sniegas taip publika. Pirmiausiai, kaip ir pavaduotoja, Vyt. Alšąuskas deklamatoriai. Su pasisekimu dėjome aplinkui „Iki pasima Konkursas skelbiamas iki I ir lipdė akis, skverbėsi už visuomet, susirinko kaimo jau — kelių valdybos darbinin Česlovas J. deklamuoja pasakė tymo!”, „Atsilankyklt daž š. m. spalio mėn. 15 d. apykaklės. Mašina jau paruoš nimas, scenos, saviveiklininkai. kas, M. Valentinavičiūtė — čias „Kiškio svainis”, „Lapė niau!" ta. „Galime važiuoti!” — šūk Kada mes sužinojome, kad kiaulių fermos darbininkė ir — krautuvės vedėjas", eilėraš Redakcija praneša, kac — Atsilankysim, būtinai at- fotokonkurso rezultatai telėjo šoferis. Po dešimties dauguma susirinkusios jaunuo kt. Salia jaunimo sutinkame ir tį moksleiviams „Sargo skam minučių sunkvežimis lygiai menės patys dalyvauja savi senesnio amžiaus žmonių. Sa butis". Nespėja nutilti ploji silankysim. Ir dar ne vieną bus suvedami Gegužės Pirmo riedėjo Kauno plentu. Atva veikloje, susirūpinome ne juo viveiklininkai dalyvauja ne tik mai Česlovui, o jau scenoje kartą, — pažadėjome mes. Vi sios švenčių išvakarėse. žiavus į Vievį pasirodė, kad kais. Nesinori juk apsijuokti, šokiuose, bet taip pat dramos stovi styginis trio (Algis V., sų nuotaika buvo pakili, o dai Paskutinis terminas prista kelias stipriai užpustytas ir su ar, mūsiškai tariant, „susikirs ratelyje. Tik dieną prieš mūsų Stasys S. ir Rasa I.), kuris at na nakties apdengtuose laukuo tyti nuotraukoms — balandžio mašina negalima pravažiuoti. ti". Susirūpinimą padidino ir apsilankymą kolūkio dramos lieka „Ko liūdi, berželi", se skambėjo dar garsiau, negu 26 d. Iki kolūkio mokyklos dar liko tai, kad kolūkio jaunimas pir-1 ratelio nariai suvaidino VI. „Plaukia sau laivelis", „Suk atvažiuojant. tinis” ir kt. A. Šarkis apie 5 kilometrus. Eiti pėsčio- masls pasirodė su savo progra-1 Audronašos pjesę „Nelaukta Redaktorius J. BULOTA "V
Žmogus
I
Bibliotekininkai praktikoje
ŠEFĄ/ KOLŪKYJE
LV 09549
Redakcijos adresas: Vilnius, Stuokos-Gucevičiaus g. 3, telef. 2-10-38. Spaudė Laikraščių ir žurnalų leid. sp.
Užs, Nr. 0538