TCC-YVUOJA /c-ECUŽĖs/"l-3r?j VISLNSALILį PROLETARAI, VIENYKITĖSI
CirENTM MUSŲ UŽDAVINIAI ISTORINIŲ NUTARIMŲ ŠVIESOJE / Partijos ir tarybinės vyriausybės dėmesio, skiriamo mokslui Ir kultūrai Išvystyti, univer siteto kolektyvo Ir vadovybės pastangų dėka, Vilniaus Valstybinis V. Kapsuko vardo uni versitetas teisėtai gali didžiuotis tapęs svar biausiu respublikos aukštai kvalifikuotų kad rų ruošimo centru. Profesorlų-dėstytojų skaičiumi, katedrų, studentų Ir absolventų skaičiais, savo mate rialine baze ir kasmetine sąmata Vilniaus Valstybinis universitetas užima respublikos aukštųjų mokyklų tarpe pirmaujančią vietą. Tačiau lietuvių tautos, kaip ir kitų tary binių tautų gyvenimas sparčiai žengia pir myn: vystosi šalies gamybinės jėgos, jos eko nomika, auga kultūriniai liaudies poreikiai. O visa tai, kaip nurodė Partijos XX suva žiavimas, iškelia aukštosioms mokykloms, o jų tarpe ir Vilniaus Valstybiniam universi tetui, naujus uždavinius. Visų pirma, šie uždaviniai liečia specialis tų paruošimą. Mokymo-pedagoginlo darbo srityje XX Partijos suvažiavimas reikalavo duoti daugiau paruoštų kadrų, daugiau spe cialistų liaudies ūkiui, švietimui, mokslui. Tam tikslui Vilniaus Valstybiniam universi tetui pirmiausia reikia išsirūpinti kiek gali ma pastovesnius studentų priėmimo kontin gentus, kurie per kelis praėjusius metus ma žėjo. Negali būti mažinami skaičiai specia listų .ruošiamų pramonės reikalams, statybos ir kitoms liaudies ūkio šakoms. Mūsų res publikoje dar trūksta Ir kvalifikuotų mokyto jų, gerai paruoštų nacionalinių kadrų valsty bės aparate. Ryšium su tuo laikas pradėti paruošiamąjį studentų priėmimo darbą ir jį atlikti su di džiausiu dėmesiu, kad konkurso keliu būtų atrinkti geriausieji. Toliau, reikia didinti ir studentų neaki vaizdininkų skaičių, nes: a) tuo pačiu duoda ma galimybė įsigyti aukštas kvalifikacijas dirbantiesiems gamyboje; b) iš karto išlei džiami pilnai paruošti gamybai specialistai. Bet viena kiekybinė pusė reikalo neišspren džia. Reikalinga, kad specialistai būtų pa ruošti aukštu lygiu, t. y. universitete įgytų geras dalykines kvalifikacijas, o taip pat gi liai įsisavintų marksistinę ideologiją, taptų tikrai kultūringais žmonėmis. Tam tikslui bū tina pas mus, sutinkamai su XX Partijos su važiavimo nutarimais, iš esmės pagerinti vi są studentijos mokymo ir auklėjimo darbą: vietoje įsigalėjusių mokiniškų, dogmatiš kų mokymo metodų reikia įgyvendinti kuryOlnes studijas, pakelti dėstytojų Ir studentų savarankiškumą. Reikia kūrybiškai žiūrėti į programas, savarankiškiau ruošti Ir skaityti paskaitas, plačiau jose panaudoti ne tik ta rybinio mokslo, bet ir užsienio mokslo pasie kimus (plačiau studijuoti užsienio literatūrą). Labai svarbu tinkamai organizuoti studentų gamybinę praktiką, ugdyti studentuose sava rankiško darbo įgūdžius. Geresniam mokymo proceso pastatymui būtina pagerinti ir kated rų mokomąją bazę, tinkamai sukomplektuoti laboratorijų įrengimus, o taip pat sudaryti kultūringą aplinką auditorijose, bendrabu čiuose, valgyklose. To pas mus dar gerokai stinga. Studentų horizontui plėsti, kultūrai kelti, proletarinio Internacionalizmo idėjoms stu dentų tarpe stiprinti didžiausios reikšmės turi jų bendravimas su kitų aukštųjų mokyk lų, ypač su Maskvos, Leningrado ir kitų są junginių respublikų, studentais. Todėl reikia plačiau praktikuoti bendras su kitų respubli kų aukštosiomis mokyklomis studentų ir mokslo personalo konferencijas, ekskursijas, meninės saviveiklos kolektyvų ratelių Išvykas ir kita. Mūsų universitete dar per silpnai išvysty tas mokslo-tiriamasls darbas, per maža darbų paruošiama spaudai. Bevelk neruošiami ori ginalūs vadovėliai, paskaitų kursai, o tenki namasi vertimais. Mažai praktikuojama dirb ti mokslo-tlrlamąjį darbą gamybos sąlygomis — kolūkiuose, MTS, tarybiniuose ūkiuose, įmonėse. Apleistas kompleksiškas sprendimas aktualių liaudies ūkio ir teorinių problemų. Dar nėra reikalingo darbo koordinavimo tarp fakultetų ir atitinkamų Mokslų Akademijos institutų.
Daugiau reikia ruošti mokslinlų-gamyblnių konferencijų su gamybos pirmūnais, api bendrinant priešakini patyrimą ir skleidžiant mokslo atsleklmus, pvz., žemės ūkio srityje, pramonės ir žemės ūkio konkrečios ekonomi kos srityje ir t. it. TSKP XX suvažiavimas pareikalavo žy miai išvystyti mokslo-tlrlamąjį darbą aukšto siose mokyklose, pasinaudoti šiame reikale užsienio aukštųjų mokyklų patyrimu. Reika laujama, kad mokslo-tlrlamojo darbo planai butų nukreipti visų pirma į sprendimą stam bių mokslinių problemų, užtikrinančių toles nį mūsų socialistinės pramonės ir žemės ūkio kilimą. Todėl ir Vilniaus Valstybiniame universite te reikės šia kryptimi peržiūrėti visų katedrų tematinius darbo planus, juos pataisyti ir papildyti. Reikia daugiau rūpintis ir mokslo persona lo kvalifikacijų kėlimu. Palyginti su kitų res publikų universitetais, pas mus dar mažas procentas darbuotojų su mokslo vardais ir laipsniais. Ypač bloga padėtis su profesorių ir daktarų skaičiumi. Tai, savo ruožtu, nei giamai veikla į aspirantų ruošimą ir Moksli nių Tarybų darbą. Partija ir vyriausybė sudaro reikalingas sąlygas Ir reikalauja sparčiau ugdyti aukštų kvalifikacijų nacionalinius kadrus. Bet šitos galimybės Iki šiol pas mus dar blogai Išnau dojamos. Prieš mūsų universitetą stovi Ir eilė ūkiš ko pobūdžio uždavinių: visų pirma Bibliote kos rūmų statybos klausimas (sunki bibliote kos • padėtis, susikimšimas, stoka sandėlių); toliau — centrinio šildymo įvedimas pagrin diniuose rūmuose Ir trijuose fakultetuose (Istorijos-filologijos, Ekonomikos Ir Teisės). Prieš mus stovi tolesnis studentų bendrabučių išplėtimo, studentų naujos valgyklos įrengi mo, šoklų bei žaidimų salės įrengimo užda vinys. Reikia vykdyti mokslo personalo bu tų remontą, savo laiku aprūpinti kuru ir rei kalingomis medžiagomis bei kt. Reikia iš es mės pagerinti visą ūklnlo-admlnlstracinlo aparato darbą, užtikrinant greitą Ir tvarkin gą aktualiausių uždavinių vykdymą. Universiteto veiklai visose srityse page rinti yra daug būdų ir priemonių. Svarbiau sios iš jų yra šios: Pirma — kūrybinės iniciatyvos ir atsa kingumo jausmo už savo darbą išvystymas. Kūrybinę iniciatyvą paraližuodavo asmens kultas su savo neišvengiamais palydovais: dogmatizmu, biurokratizmu, formalizmu, eti kečių už laisvai išreikštą mintį priklijavimu, kritikos Ir demokratinės dvasios slopinimu. O tai kliudė ne tik mokslo vystymuisi, bet Ir savarankiško kultūringo žmogaus formavi muisi. XX Partijos suvažiavimas pasmerkė as mens kultą, nurodė jo žalą ir atvėrė pla čias galimybes vystyti visose srityse kūrybi nę iniciatyvą .O tai kelia kiekvieno darbuo tojo atsakomybės jausmą už jam pavestą dar bo barą. Antra priemonė gerinti darbą — lenininių normų praktiškas taikymas mūsų darbe, visų, pirma kolektyvinio vadovavimo įgyvendini mas, partijai vadovaujant, rėmimasis kolek tyvu, komjaunimu, profsąjunga Ir kt. visuo meninėmis organizacijomis. Reikia daugiau gyvo dalykiško kontakto rektorato darbe su dekanatais, su katedromis, su visu mokslo ir administracijos personalu Ir studentija. Mano giliu įsitikinimu, jeigu mes vi si, įsisavinę marksizmą-leninizmą, glaudžiai sutelksime savo kolektyvą, Išvystyslme kūry binę iniciatyvą, savarankiškumą, pakelsime atsakingumo jausmą už pavestą darbą, tai sėkmingai išspręsime sudėtingus aukštajai mokyklai statomus uždavinius. Aš manau, kad tokiu keliu einant Vilniaus universitetas — seniausias Tarybų Sąjungos universite tas —' kaip mokslo ir kultūros židinys įdės svarų Indėlį į komunizmo statybą ne tik mū sų respublikos, bet ir visos Tarybų Sąjungos mastu. J. BULAVAS Universiteto rektorius
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS Nr. 15 (226)
*
1956 m. gegužės mėn. 1 d., antradienis
Fiziologijos pratybose
Fiziologija — labai įdomi disciplina, kurią šįmet praei name mes, II kurso medikai. Ypač įdomios pratybos, ku rias praveda vyr. dėst. Jurša Pratybų metu laboratorijoj atliekame bandymus su gyvu liais, Išmokstame tyrimo me todikos, kuri bus reikalinga ateityje. Mes matuojame kraujo spaudimą, užrašome pulsą, stebime raumenų susi traukimą Ir darbą, nervų sis temos veiklą. Kas savaitę ruošiami fizio logijos kolokviumai. Dėstyt. Jurša kolokviumus paverčia įdomiais pasikalbėjimais apie sudėtingą Ir įvairiapusišką žmogaus organizmo veiklą. Studentės Palulkytė, Paplrtytė ir kiti atelna visada gerai pasiruošę. Reikia tikėtis. l^ad fizlologijos egzamine antro kurso mėdlkarparodys tvirtas žinias. E. Motiejūnaitė
Kaina 20 kap.
☆
☆
☆
*
koncertuota bendrabučių gyventojai Artinantis studentų pavasarol šventei — festivaliui, stu dentų miestelio gyventojai su sirūpino saviveikla, Jungtlniame bendrabučių tarybų pasitarime buvo nutarta suruošti draugystės vakarą tarp bendrabučių , ir organizuoti saviveiklą.
Guno „Avė Marija". Abu da lykai buvo atlikti meistriškai, kas rodo atlikėjo Išsilavinimą muzikos srityje. 23d bendrabučio styginis kvartetas (A. Klminls, Juodėnas, Japertas ir Maknys) atlie ka meksikiečių liaudies dainą „Taip, taip, taip, ne, ne, ne", „Kaimo polką", valsą „Dobi las" ir „Draugystės valsą". Kvartetą pakeičia vyrų okte tas. Švelniai nuskamba okteto atliekamos lietuvių liaudies daina „Tykus buvo vakarėlis", daina iš klnofllmo „Ištlklm draugai", Novikovo „Nusilei do naktis". Bendrabučių jungtinis or kestras atliko „Sevastopolio valsą", „Polką", senovinį foks trotą. Didžiausio pasisekimo susi laukė saviveiklininkų paruošti „Kupletai", kuriuose buvo apdainuoti tinginiai Ir apsilei dėliai, pagirti pirmūnai. Studentų miestelio estradi nis koncertas praėjo su dide liu pasisekimu. A. Šarkis
Gausiai susirinko visų bendrabučių gyventojai į Aktų salę . Koncertą pradeda Čiurlio nio 23b gyventojos. Išstoja Benevičlūtė. Akomponuojant Medekšytei, ji atlieka dainą iš klnofllmo „Žiogas" ir Šuber to „Serenadą". Ją pakeičia solistė Vaitkutė. Nuoširdžiai ir švelniai ji atlieka „Atsi sveikinimo dainą" Iš klnofllmo „Meilės amžius", šeremetovo „Mylėjau Jus", Ispanų liau dies dainą „Gitara." ir kt. Nutilus audringiems ploji mams, į sceną išeina Krlstapavlčlus. Jis atlieka solo smul Bengia rašyti kursinius ku. Sulaikę kvėpavimą žiūro vai klausosi Jo atliekamas Gamtos fakulteto geologijos Rublnštelno „Melodiją" Ir specialybės IV kurso studen tai šiemet rašo kursinius Ruošiamės egzaminams darbus iš naudingų Iškasenų. Pirmieji kursinį darbą baigė Artėja pavasario egzaminų pė praktikuoja kolektyvinį rašyti studentai A. Gaigalas, sesija, kurios rezultatai pri Išmoktų temų aptarimą. Siste P .Krašauskas Ir A. Misiūnas. klausys nuo to, kaip mes Jai mingai egzaminams ruošiasi Savo kursiniam darbui tenia pasiruošime, kaip kovojame Gaidelis, Endriukaitis, Jaku „Nagulnlo kalnagūbrio hidro dėl žinių įsisavinimo. bauskaitė ir kiti grupės drau termallnės gyslos", studentai Mūsų, teisininkų, antras kur gai. Tačiau mūsų tarpe buvo panaudojo medžiagą ir žinias, sas birželio mėnesį išeina į Ir paviršutiniškai žiūrinčių į įgytas Ukrainoje praktikos praktiką Ir egzaminai vyks ruošlmosl egzaminams- reika metu. Taip pat baigė darbą anksčiau negu paprastai. Jau lą. Grupė sugebėjo sudrausti studentas V. Kolyta, tema kovo mėnesį įvykusiame gru šitokius savo kolektyvo na„Rytų Karpatų hiperbarltų pės susirinkime buvo apsvars rlus, Ir pastaruoju metu pahldrotermallniai pasikeitimai". tytas klausimas „Kaip mes skaltų lankomumas žymiai pa Ketvirto kurso geologai pa ruošiamės egzaminams". Pa gerėjo. siryžę laiku surinkti kursinių aiškėjo, kad dauguma draugų Egzaminai dabar mums nedarbų įskaitas. pradėjo kartoti kursą, ruoštis bus staigmena. įskaitoms. Kad medžiaga būtų A. Valatka giliau įsisavinama, mūsų gruAlg. Digrius
NAUJI
EILĖRAŠČIAI
Pavasariniais motyvais 1. NERIS Pavasaris žalias Nerim atsrovena, Atplaukia ant ledo lyčių nutrintų. Ir džiaugiasi jaunas, ir džiaugiasi senas. Sustoję ant upės stačiųjų krantų.
O upė vis plaukia plati, išsiliejus, Vilnyja jos vandenys tamsūs, drumsti. Nuslysta paviršium paklydėlis vėjas. Ir virpulį lengvą kažkur pajunti. Susnūdusios pušys pakrantėj smėlėtoj Atgyja, suošia džiaugsmingai, jaunai. Rods, pultų į upę štai jos, kad galėtų, Ir plauktų, kur neša žalsvi vandenai...
Jonas JAKŠTAS
Ir kyla troškimas — nusviesti drabužį, Ir širdį, ir sielą išvilkt! — dievaži! Ir te nekrapnoja lietus man, bet ūžia! — Kad likčiau švarus, kaip lašeliai maži.. .
3. VEJAS Žingsniuoju keliu. Telkšo balos, balutės. Klegena upeliai maži pagrioviais.' Jau kalas daigelis pro šylančią plutą, Ir gluosniai prie kelio tuoj pumpurus skleis. Iš dunksančių toly miškų atskubėjęs. Sušvilpia iš karklo sukta dūdele, Sutaršo man plaukus nenuorama vėjas. Nuplaukia upelio greita srovele...
Bet greitai pakyla, pabūgęs, kad gali į krioklį įvirst, nusipurto lašus Ir, griebęs nuo kelio sutrintą šiaudelį, Nusviedžia j šalį supykęs, niršus.
O upė vis plaukia per bundančią žemę. Vagų išsiilgusią — lygių, plačių. Pavasaris žalias Nerim atsrovena. Atplaukia ant lūžtančių ledo lyčių...
J r vėl štai tolyn per laukus nudulkėjo. .. O ai vis į priekį einu ir einu. Ir noris pavyti pavasario vėją, Pavyt ir palikti toli už kalnų!
2. LIETUS Krapnoja šilti ir smulkučiai lašeliai, Minkštais debesėliais erdve atplaukiu, Išprausta nusvirusią beržo galvelę, Pagirdo žolytę grumstėtam lauke.
4. DAIGELIS Išdygo daigelis gležnutis ir jaunas. Bet greitai praaugo draugus jis visus. Ir vėjai jį drasko, ir lietūs jį plauna, O jis vis aukščiau tiesia galvą drąsus.
O aš jau kiek laiko niūrus slampinėju — Kankina jos žvilgsniai nuliūdę, geri. .. Vis krinta, ir krinta lašeliai paveju, Lašeliai — kaip ašaros josios tyri. ..
Tegu jis praranda nei savo viršūnę — Dailus gal nebus — bet svarbiausia ne tai — Jisai nenumirs — tankios šaknys ja tūno, Įaugę į žemę giliai ir tvirtai.
IŠ
UNIVERSITETO
Vilniaus
universiteto
BENDRABUČIU
Universiteto auklėtinių MEI LĖS ir VALENTINO TILVYČIŲ pasakojimas apie savo darbą sukėlė didelį susidomėjimą mūsų skaitytojų tarpe. Žemiau spausdiname VVU Akademinio choro lai$ką-atsakymą buvusiems šio kolekty vo nariams.
rūpinimasis
bendro švietimo fondo Vilniaus vyskupas Jonas Nepomucenas Kosakovskis, kuris 1796 valstybės lėšomis bus išlaikomi 12 neturtingų kurčių-nebylių. — 1808 m. valdė Vilniaus diecezi 3. Mokinių priėmimą atlieka ją, mirdamas testamentu paliko universiteto taryba; mokiniai pri 900 rb. kurčių-nebylių Institutui (mokyklai su internatu) Vilniuje. imami nuo 10 iki 15 metų am Jo lėšomis 1804—5 m. Vienoje žiaus. 4. Į institutą su valstybiniu iš buvo paruoštas mokytojas, Vil niaus misionierių kunigas Zig- laikymu priimami tik tokie ber niukai ir mergaitės, kurių tėvai muntas Anzelmas. Kurčių-nebylių instituto organi arba globėjai Įrodys savo netur tingumą. zavimu rūpinosi Vilniaus misio 5. Mokiniai gali būti institute nierių vienuolynas, kuris iš Vil ne ilgiau kaip 5 metus. Baigus niaus universiteto gavo 2000 rb. bendrą lavinimą Ir amato moky paskolą. Vienuolynas Įsipareigojo mą, gavę instituto direktoriaus ir Įsteigti Vilniuje kurčių-nebylių in meistro liudijimą, Jie išeina Į gy stitutą. Tačiau dėl Įvairių priežas venimą. čių vienuoliai vilkino instituto ati 6. Be valstybės išlaikymo į darymą Ir galų gale 1817 m. vi kurčių-nebylių institutą priimami siškai atsisakė nuo to projekto. Ir pasiturinčiųjų tėvų kurtieji-neMisionieriams atsisakius nuo bylieji vaikai už metinį 180 rb. kurčių-nebylių instituto steigimo, atlyginimą. Pinigus priima direk iniciatyvą Į savo rankas paėmė torius. Apie tų kurčių-nebylių pri Vilniaus universitetas, kuris tuo ėmimą į institutą Jis praneša uni metu savo priežiūroje turėjo vi versiteto tarybai. sas Vilniaus krašto mokyklas. 7. Kiekvienas stojantis Į insti Pirmiausia buvo sutvarkyti fi tutą turi Įrodyti, kad, šalia kurtnansai, buvo atidaryta sąskaita nebylumo, neturi kitų defektų. kurčių-nebylių institutui. Be to, 8. Institutas tiesioginiai pri universitetas nutarė paruošti kur klauso universitetui. člų-nebyllų mokytoją atidarytame 9. Institutas turi savo direkto 1817 m. kurčių-nebylių institute rių, kuris yra pirmas mokytojas, Varšuvoje. ir du direktoriaus pavaduotojus Kandidatu į mokytojus buvo auklėjimo ir mokymo reikalams, parinktas Vilniaus universiteto t. y. antra mokytoją ir auklėtoją. moralinių ir politinių mokslų fa 10. Kadangi institute mokysis kulteto (taip tada vadinosi teisės abiejų lyčių mokiniai, tai mergai ir istorijos fakultetas) trečio kur čių auklėjimui ir amato mokymui so studentas Karolis Molochove- reikalinga auklėtoja. cas. 11. Miegamasis ir valgykla ber 1820 m. rugpiūčio mėn. Molo- niukams ir mergaitėms bus atski chovecas išvažiavo Į Varšuvą. At ri. Bendras lavinimas vyksta likęs vienerių metų praktiką kur bendrose patalpose. čių-nebylių institute, jis gavo 12. Mokymo dalies ir profesio pažymėjimą apie savo darbą. Ta nalinio mokymo vedimas, institu da universitetas leido išvažiuoti to vidaus tvarka ir ūkio dalis, Į užsienį susipažinti su mokymo meistrų ir aptarnaujančio perso metodais kurčių-nebylių mokyklo nalo priėmimas ir atleidimas tie se Berlyne, Leipcige, Prahoje, siogiai priklauso direktoriui. Vienoje. Grįždamas iš užsienio, 13. Visuose svarbiuose reika Molochovecas sustojo Varšuvoje, luose instituto direktorius krei kur Jam buvo leista praktikuotis piasi Į universiteto tarybą, kuriai kurčių-nebylių institute, nes Vil pateikia ataskaitas apie mokinių niuje patalpų mokyklai dar ne skaičių ir Jų pažangumą moksle. buvo. 14. Mokytojų ir auklėtojų sky Po dviejų metų darbo, 1823 m. rimas priklauso universiteto tary rugsėjo mėn. Molochovecas grĮžo bai, instituto direktoriui pasiū Į Vilnių. lius. Vilniaus universitetas, remda 15. Atsižvelgiant Į tai, kad pa masis Varšuvos instituto išduotu liudijimu, paskyrė Molochovecui grindinis instituto tikslas šalia algą ir butą universiteto name bendro išsilavinimo duoti netur (šiandien Gorkio gt. Nr. 19), kur tingiems kurtiems-nebyliams pro jis pradėjo mokyti keletą kurčių- fesiją, kad Jie galėtų sau užsidirb nebylių vaikų, ateinančių iš mies ti duoną, o pasiturinčius paruoš ti pelningam užsiėmimui, organi to. zuojant institutą, reikia Įvesti Tuo pat laiku universitetas Įvairius amatus. Pvz., piešimo, ėmėsi organizuoti kurčių-nebylių spaustu vininkų-rinkėjų, tekintojų institutą. Buvo sudaryta komisija ir kitus. iš profesorių Lelevelio, Bobrovs16. Bendras lavinimas einamas kio ir Herberskio, kurie turėjo penkis metus. Eidami šie dalykai: paruošti kurčių-nebylių instituto krikščionybės mokslas, lenkų prie Vilniaus universiteto organi kalba, aritmetika, geometrijos zavimo planą. Komisija pristatė pradmenys, pritaikyti amatams, Vilniaus universiteto tarybai šito geografija, ištraukos iš istorijos. kį plano projektą: PIRMA KLASĖ. „Prie Vilniaus universiteto stei giamas kurčių-nebylių institutas, Kurtieji-nebyliai mokosi rašyti kuris turės: raides ir pagal galimybę tarti jas, 1. Savo atskiras, pastovias ir mokosi rašyti daiktų pavadini pakankamai erdvias patalpas su mus, esančius Jų aplinkoje ir dideliu daržu. Jose turi gyventi skaičiuoti Juos. mokiniai, auklėtojai ir taip pat ANTRA KLASĖ. turi būti Įruoštos reikalingos Mokosi daiktavardžių linksniuo kurčių-nebylių mokymui Ir auk čių, veiksmažodžių asmenuočių ir lėjimui dirbtuvės.
Konferencija Ekonomikos fakultete
IŠ REDAKCIJOS PAŠTO
ISTORIJOS
kitų kaitomųjų kalbos dalių; eina ma tikybos ir geografijos pra džia, keturi aritmetiniai veiksmai; mokosi tarti vieno skiemens žo džius ir, kas svarbiausia, pratina si suprasti Ir sudarinėti trumpus sakinius iš žinomų žodžių. TREČIA KLASĖ.
Gramatikos mokymo tęsinys, ilgesnių sakinių sudarymas, Jų rašymas ir supratimas. Gabūs mo kiniai mokosi Juos tarti. Pratinasi skaityti knygas ir parašytą teks tą, mokantis Juos suprasti, duoda mos bendros žinios iš geografijos ir istorijos, supažindinami su re liginėmis pažiūromis Į dievą, mo narchą ir artimą, pratinami spręs ti uždavinius su paprastais ir su dėtiniais skaičiais. Instituto namo pirkimui, apsta tymui ir Įrengimui, baldams ir ūkio reikalams, dirbtuvių Įrengi mui ir 1.1, skiriama 10.000 rb. Bibliotekai skiriama 60 rb." Siame plane nurodyti kurčiųnebylių instituto tikslai Ir uždavi niai. Visų pirma plane pabrėžtas kurčių-nebylių amatų mokymas. Jame atsispindi ir luominis užda rumas: pasiturinčiųjų tėvų, t. y. šlėktų, vaikams amatai netinka. Toliau planas numato koedukaclJą. Pedagoginio ir administraclnlo-aptarnaujančio personalo pri ėmimo Ir atleidimo tvarka tokia pat, kaip ir šiandien. Statomi sa nitarinio - profilaktinio pobūdžio reikalavimai mokiniams. Pradiniame rašymo, skaitymo ir artikuliacijos mokyme atsispindi skiemeninis metodas, pagal kurĮ mokiniai susipažįsta su raidėmis ir Jų rašymu, o paskui, pagal ga limybę, mokosi Jas tarti. Tik po to prasideda mokymas skaityti ir rašyti. Tas metodas buvo labai sunkus net ir girdintiems. tuo la biau kurtiems-nebyliams. Progra moje buvo tinkamai pastatytas tik kalbos ugdymas, kurio pagrindu buvo vaiką apsupančioji aplinka. 2odinė-rašomoji kalba ėio prieš garsinę, kas ryškiai matyti antros klasės programoje, kuri praside da vieno skiemens žodžių artiku liacija. Tą pat rodo ir trečios kla sės programa, kur statomi reika lavimai išreikšti savo mintis raš tu, o tik pagal galimybę garsine kalba. Programa duoda tik bend rus nurodymus dalykų mokyme; smulkus jų išdirbimas buvo mo kytojo reikalas. Dar vienas Įdo mus projekto bruožas — Jame numatyta biblioteka. Tuo pa brėžta knygų reikšmė kurtiemsnebyliams. Nors planas turėjo daug trūkumų, vis dėlto Jis apėmė visą instituto gyvenimą. Tačiau šitas projektas nebuvo realizuotas. Ministras jo nepa tvirtino, o vyriausybė neskyrė pi nigų. O netrukus, po 1831 m. su kilimo, buvo uždarytas ir pats universitetas. 1833 m. sausio mėn. K. Molochovecas buvo iš pareigų atleistas. Vilniaus universitetas buvo vie nintelis Europoje, kuris stengėsi organizuoti kurčlų-nebyllų Insti tutą.
J. GLEMBOCKIS Vilniaus kurčių-nebylių mokyklos mokytojas
BRANGŪS DRAUGAI! ir Didelį susidomėjimą džiaugsmą choro dainininkų tarpe sukėlė „Tarybiniame studen te" patalpintas Jūsų pasakoji mas apie pirmuosius darbo tai goje mėnesius. Džiugu, kad neoamirštate universiteto, dalina tės su jame likusiais draugais savo įspūdžiais, kad nepamirš tate studijų metais pamėgtos muzikos. Choras Jūsų taip pat nepamiršo ir visada su nekant rumu lauks iš Jūsų bent kokios žinutės. Kaip padaryti, kad mūsų dainos, į kurias tiek metų įsiliedavo Jūsų balsai, pasiektų lūs? Tegul bent vienas kitas laiškutis papasakos mums apie Jūsų, o Jums — apie mūsų džiaugsmus, rūpesčius, planus. Rašykite — laukiame. Tegul penki tūkstančiai kilometrų ne pajėgia tapti kliūtimi mūsų bendradarbiavimui ir draugys tei! Akademinio choro vardu — Dirigentas ir Valdyba
S P 0 R T A S Lengvaatlečiai Lvove Balandžio 21—23 d. d. lengvaatlečiai universiteto viešėjo Lvove, Jie susitiko draugiškose varžybose su Lvovo Medicinos institutu. Universiteto sportininkai tu rėjo progos išmėginti jėgas ne tik su medikais, bet ir su geriausiais miesto sprinteriais, šuolininkais, metikais, nes tuo metu vyko lengvosios at letikos sezono atidarymas — miesto pirmenybės. Nežiūrint, kad buvo minkšti pavasario takeliai, o taip pat ir blogas oras, tiek vietos, tiek svečių sportininkai parodė gana ne blogus rezultatus, kas liudija, kad ruoštasi vasaros varžy boms. S. Gaudešlūtė, aplen kusi visas Lvovo sprinteres pirmoji palietė juostelę 80 m su barjerais per 12,3 sek. Vi sa eilė universiteto lengvaat lečių užėmė prizines vietas: Volungevičius, Radžiūnas, Vaupšas ir kiti. Silpnai var žybose pasirodė merginos, to dėl reikėjo užleisti pirmą vie tą Lvovo Medicinos institu tui. J. Repšys
SIENLAIKRAŠČIUOSE
—' Brangioji! Dėl tavęs šokčiau Iš vandens į ugnį. .. — Nereikia, mielasis! Kas man padės špargalkas rašyt?!
Balandžio mėn. 18—20 die nomis vyko Ekonomikos fa kulteto studentų mokslinė konferencija. Suvesdami šios konferencijos rezultatus, gali me pasakyti, kad fakulteto SMD atsiekė kai kurių laimė jlmų savo darbe. Pirmiausia tenka pabrėžti tą momentą, kad SMD stengėsi įtraukti į darbą ne vien tik aukštesnių jų, bet ir žemesniųjų kursų (pirmo ir antro) studentus, taip su turiningu pranešimu apie TSRS pramonės išvysty mą VI penkmetyje Išstojo stu dentės J. Povllavlčlūtė (I k.), J. Žilytė (II k.), J. Kesiūnaltė (III k.). Kitas momentas, tai konfe rencijos darbų tematikos įvai rūmas. Tematikoje buvo ir praktiniai darbai, glaudžiai susieti su kuria nors liaudies ūkio šaka, kartu su tuo buvo Ir vertingų teoretinių darbų. Džiugu, kad vyravo darbai, susieti su konkrečiomis liau dies ūkio ekonomikos proble momis. Taip, ypač aukštai bu vo įvertintas ir su pasitenki nimu klausytojų sutiktas drg. Lecko (IV k.) pranešimas „Vilniaus parduotuvių be par davėjo ekonominis efektyvu mas". Temoje drg. Leckas iš nagrinėjo patį ekonomiškiau sią ir patį patogiausią pirkė jų aptarnavimo būdą, kuris tarybinėje prekyboje yra nau jas reiškinys, tačiau greitai augantis ir turintis visuotinį pripažinimą. Su geru praneši mu konferencijoje išstojo V k. stud. Nekrašius („Vienkiemių
agrarinės sistemos klasinė es mė"). Pranešėjas aiškiai Ir įtikinančiai parodė klasinę buvusios vienkiemių sistemos esmę, kaip priemonės, kurios pagalba buržuazija stengėsi Įtvirtinti savo ekonomines po zicijas kaime buožljos asme nyje. Kartu su tuo pranešėjas parodė Komunistų partijos kovą už vienkiemių sistemos likvidavimą ir kolūkinių gy venviečių sukūrimą kaime. Su gerais pranešimais pasirodė drg. Vainauskas (V k.), tema „Tolygaus produkcijos išleidi mo organizavimas Vilniaus elektros skaitiklių gamyklo je", Raščiūtė (III k.) — „Pre kių apyvartos augimas — pa grindinis tarybinės prekybos bruožas" ir kiti. Tačiau kartu su tuo nega lima apeiti ir kai kurių trūku mų. Studentų dalyvavimas dalykiniame pranešimų ap svarstyme buvo nepakanka mas. Jeigu klausimų pranešė jai .gaudavo nemažai, tai pa sisakymų buvo visiškai ne daug. Dėl to žymia dalimi kal ta SMD Taryba, kuri pavėluo tai pristatė pranešimus Į skai tyklą. Studentai neturėjo gali mybės pakankamai su jais su sipažinti. Konferencijos dar bui trukdė ir tai, kad dalis studentų rinkdavosi pavėluo tai. Tikėsimės, kad fakulteto SMD nenuleis rankų ir toliau , gerins savo darbą. J. MIŠKINIS Polltekonomijos katedros asistentas •
--------------------- -♦>
MOKSLO
JVAIRENYBĖS
Geometrija žurnalistikoje Teorema: įrodyti, kad trikampis turi visus tris bukus kampus. Duota : a) Žurnalistikos spec. IV k. grupės trikampis (seniūnassekretorius-proforgas); b) Paskaitų praleidinėjimas grupėje (procentais): vasario 15—29 d. d. —13,6 kovo 1 — 15 d. d. — 27,0 kovo 16—31 d. d. — 33,8. Įrodyti, kad duotojo tri kampio visi kampai yra buki. Įrodymas: Sakoma, kad nuveiktas dar bas vertinamas pagal rezulta tus. Duotojo žurnalistų tri kampio nuveikto darbo rezul tatai rodo, kad juo toliau, tuo silpniau jis dirba. Jei anks čiau šis trikampis savo kam pais užkabindavo miegalius, tinginius ir pastatydavo juos
ant kojų, įvesdavo į norma lias vėžes, tai dabar to nėra. Per ilgą laiką trikampio kam pai dilo, trupėjo, kol galų gale visai atbuko ir. . . priėjo iki to, kad dabar praslysta pro visas negeroves. Kyla pavo jus, kad artimiausiu metu šis trikampis gali pavirsti netai syklingu apskritimu, kitaip tariant — nuliu. Taip IV k. žurnalistai praktiškai įrodė, kas tai yra trikampis su trim bukais kampais. Norint nutraukti nepaliau jamą paskaitų praleidimo kreivės kilimą, reikia padary ti naują trikampį arba paašt rinti senojo trikampio atbukusius kampus. Ir taip, trikampis su bukals kampals yra . Įdomu, kaip jis atrodytų nubrėžtas popieryje?
--------------- >
Universiteto saviveiklos ir dailės darbu apžiūros NUOSTATAI
„Uz geresnį gyvenimą" (Čiurlionio 23 b)
Balsas iš lovos: Eikit gult, laumės! Jau švinta. Adelaitytė:......... o jis man ir sako: „Jei neisi su manim šokti .daugiau ledų nė žie mą nepirksiu. . ." „Mūsų žodis“ ((Stukos-Gucevičiaus 1)
Buvo sesija tokia, Pasakysim — nekokia.
LV 10037
Kedys: Ir iš kur tokie prisis'kaltėliai?! Nesuvokia vokalinio žanro niuansų. .. Bulvys: Ir aš nesuprantu. Penkių lakš tingalų planą viršiju, o jie su kumštimis puolasi. .. „Ežys" (Čiurlionio 23 d.)
Uz jūrelių, už marelių Nulijo, nusnigo. Po sausu dušu bestovint, Bekeikiant, bedrebant. „Šluota" (Čiurlionio 23 c)
Bet jaunystė... ką daryt? Kur užsuksime, mergyt?
,.Tarybinis studentas" (Čiurlionio 1 )
Sesija ir vėl čia pat... Pasiruošime kaip mat!
Vėl tu, draugas, nežinai? Per dažnai barus lankai!
Saviveiklos ir dailės darbų apžiūra pravedama tikslu iš aiškinti geriausius universite to saviveiklininkus fopi vaiz duojamojo meno mėgėjus.
ko turi būti pravestos apžiū ros fakultetuose ir gegužės mėn. 13 d. turi būti pristaty tos paraiškos į SKK dalyvau ti universitetinėse varžybose.
1. Universiteto saviveiklos bei dailės darbų apžiūroje gali dalyvauti kiekvienas univer siteto studentas, aspirantas, laborantas, dėstytojas.
5.
Apžiūros rezultatai fakulte tuose vertinami pagal meninį lygį ir dalyvių skaičių, atsi žvelgiant į fakulteto studentų skaičių. Geriausiai pasirodžiusieji fakultetai, kolekty 2. vai ir atskiri atlikėjai bus ap Saviveiklos bei dailės dar dovanojami. bų žanrai apžiūroje neapiri6. bojami. Dailės darbų parodą - ap 3. žiūrą surengti tik universite Meninės saviveiklos apžifl- to mastu gegužės mėn. pabai ra pravedama dviem ratais: goje. fakultetuose, kur atrenkami rr geriausi atlikėjai, ir bendrauniversitetiniu mastu, kur da Į dailės parodą-apžiūrą at lyvauja fakultetų nugalėtojai. rinkti geriausius tapybos, dro žinėjimo ir rankdarbių dar 4. bus. Geriausiųjų darbų auto Tarpfakultetinės varžybos riai bus premijuojami. pravedamos č. m. gegužės mėn. 17—18 d. d. Aktų salė Komjaunimo komitetas ir je (Čiurlionio 23). Iki to lalStudentų kultūros klubas
Sienlaikraščių redaktorių dėmesiui! S. m. gegužės 5 d. Centri nių rūmų Aktų salėje įvyks universiteto fakultetų ir bend rabučių sienlaikraščių APŽIŪRA. pristatyti Sienlaikraščius iki gegužės 4 d. 17 vai. VVU Komjaunimo komitetas
Redakcijos adresas: Vilnius, Stuokos-Gucevičiaus g. 3, telef. 2-10-38. Spaudė Laikraščių ir žurnalų leid. sp.
Redaktorius J. BULOTA
Medicinos fakulteto VI kurso studentui Liudvikui Ganui reiškiame nuoširdžią užuojau tą, Jo mylimam tėveliui mirus. Grupė draugų
Užs. Nr. 0490