VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS Nr. 16-17 (227-228)
*
1956 m. gegužės mėn. 10 d ., ketvirtadienis *
Mūsų draugas ir ginklas Ekonomikos fakulteto komjaunimo organizacija gavo ilšką. Jame kolūkiečiai rašė apie V kurso studento Grašsnkos nekomjaunuolišką elgesį atostogų metu gimtajame olūkyje. Fakulteto sienlaikraščio redakcija nutarė tuojau tat reaguoti į šį signalą. Eiliniame sienlaikraščio nume/je pasirodė straipsnis „Nekomjaunuoliškas elgesys", kuame buvo Iškritikuotas Graščenkos elgesys. Jau tą pačią ieną sienlaikraščio numerį perskaitė beveik visi fakulteto udentai. Nejaukiai pasijuto ir Graščenko, majtydamas, kad > elgesį rūsčiai pasmerkė draugai. Taip sienlaikraštis atėjo ■ pagalbą fakulteto komjaunimo organizacijai. Kiekviename fakultete ar bendrabutyje prie naujo slen■dkraščio numerio visada rasime didelį būrį skaitytojų. DažHai čia kliūva tinginiams, apsileidėliams, paskaitų praleldiI ėtojams, išpuikėliams, o ne vienam skaitytojui tenka ir | ačiam parausti. Daug laiškų gauna ir „Tarybinio studento” redakcija, I kuriuos Ji stengiasi reaguoti: dalį panaudoja laikraštyje, I alį ištiria vietose. Ir visada malonu būna tam laiško autoI ui, kuris sužino, kad iškelti trūkumai yra ištaisyti. Redak■ ja džiąuviasi savo aktyviais korespondentais Ramanausk lite (Medeinos III k.), Mažunaičiu (Gamtos fak. IV k.) ir Bitais. Jų pagalba yra didelė parama laikraščiui. Gegužės 5 d. mūsų šalis plačiai pažymėjo spaudos dieną, flia proga universitete buvo suruošta fakultetų ir bendra■učių sienlaikraščių apžiūra. Ji parodė, kad dauguma sienB.kraščių išaugo savo kovingumu, meniniu lygiu, užmezgė ■laudžius ryšius su studentais. Bet sieninei spaudai dar daug ko trūksta, kad ji taptų ■arai geru studentų draugu, aštriu ginklu. Svarbiausia, ko pasigendame, — tai medžiagos aktua■ino ilr operatyvumo. Štai Istorijos-filologijos fakulteto sien■ ikraštis. Jis gerai apiformintas, turi platų aktyvą, bet dar ■ bal nepilnai atspinįi fakulteto gyvenimą. Tai greičiau al■anachas. Jame visai nėra rašoma apie tai, kaip gyvena ■cademinės grupės, kaip jos dirba, ruošiasi egzaminams, kr planuoja ateičiai. O juk jei nėra grupių, tai nėra ir faki tetol Nemaža tuščių skambių žodžių yra paskutiniame „Ta•binio ekonomisto” numeryje. Kaip galima buvo vedamaja me kalbėti apie Gegužės Pirmąją, užmiršus fakultetą, ne■lodant faktų iš jo gyvenimo? Konkretumo vedamajame Bonomistų organui reiktų pasdmokyti iš „Tarybinio medi :o”. >,■ Sustingo vietoje, neieško naujų medžiagos pateikimo fornn „Tarybinis gamtininkas". I į kovą už sveiką studentų buitį yra tvirtai įsijungę kai kurių bendrabučių sienlaikraščiai ir kovos lapeliai, bet juose riktu vengti didelių ir nekonkrečių straipsnių. I Universiteto sieninės spaudos žodis turi giliau įsiskverbti ■nišų gyvenimą. Tam svarbiausia sąlyga — nuolatinis ryšys su kuo didesniu studentų skaičiumi, su dėstytojais. Tik tuo. kaliu eidami sienlaikraščiai ras naują kovingą žodį ir naują B-mą. Mūsų sieninė spauda turi tapti draugu Ir pagalbi ninku, kovos ginklu prieš tai, kas vis dar mus traukia atgal. ----------------- *■-----------------
Kaina 40 kap.
Lyg ir atjaunė jo senieji univer siteto rūmai. Kie me mirga, klega įvairiaspalvė mi nia, pasidabinusi vėliavomis ir transparantais. Čia rikiuojasi fakultetų kolonos. Protarpiais nu skamba jaunatviš ka daina, galingai plaukia pakili dū dų orkestro muzi ka. Keistai atrodo prorektorius Mltropolskis ir gėlės. Ir nors jos ne tikros, popierinės, priraišiotos ant beržo šakučių, pasirodę plačiam prorektoriaus glėbyje susirinkusių
juokauja su merginomis bendrabu čio Nr. 3 tarybos pirmininkas L. Sa vickas. v Vyriausybinė tribūna. Darniomis gretomis pro ją praeina universiteto kolektyvas. Kolonų priekyje žengia mūsų my limi profesoriai ir dėstytojai, tie,
tarpe sukėlė linksmą klegesį. Greitai jos pabiro visoje didelėje jaunimo masėje. — Lukterėkit. Po savaitės, kitos aš jums galėsiu priskinti tikrų,
kurie ruošia visą šią jaunųjų specia listų armiją. Minutė tylos, ir staiga nuskam ba šventiška pavasario daina. Tai žengia akademinis choras.
A. Šarkio, V. Mažunaičio ir A. Šakalio nuotr.
Valstybinė LTSR architektūros paminklų apsaugos inspekcija ski lbia LTSR aukštųjų mokyklų studentams
Konkursą geriausiam moksliniam darbui parašyti iš Lietuvos TSR ar chitektūros istorijos srities. VILNIUS, I. KONKURSO TEMATIKA Lenino a. 5, Statybos,technikos Lietu LTSR Ministrų Tarybos voj • charakteringieji bruožai Valstybinės statybos bei jos vystymasis XIV— ir architektūros reikalų XVIII amž. (problema): komitetas (konkursui). B- Lietuvos TSR gynybinių 3. Konkursui pristatomo pas atų bei jų atskirų elemen tų vystymasis XIV—XVII amž. darbo apimtis ne mažiau kaip vienas autorinis lankas (25— (problema); J®. Vilniaus reprezentacinių 30 mašinraščio puslapių). Kon (dabartinių karininkų) rūmų kursui pristatoma 3 mašinėle paskutinio perstatinėjimo rašyti iliustruoti egzemplio XVIII amž. autoriaus klausimu riai. Darbai iliustruojami iš imtinai tik fotonuotraukomis (tema); Ą Inž.-architekto Juozo Ka formato 6X9 cm. (Brėžiniai ir marausko kaip restauratoriaus- visa ikonografinė medžiaga tu kon; irvatoriaus bei dailininko ri būti reprodukuota ir patiek veiklos klausimu (tema — me ta nustatyto fotonuotraukų for mato). džiaga monografijai); 4. Pasibaigus konkursui, 5 Prof. Songailos, kaip ar chitekto, darbo ir veiklos Lie pristatyti darbai be atskiro at tuvoje klausimu (tema — me lyginimo pereina Valstybinės LTSR architektūros paminklų džią; a monografijai); 6. Prof. Dubeneckio, kaip apsaugos inspekcijos nuosavyarclitekto, darbo ir veiklos bėn. 5. Galutinis terminas dar Lietuvoje klausimu (tema — bams pristatyti 1957 m. kovo medžiaga monografijai). mėn. 1 d. IISKONKURSO SĄLYGOS III. PREMIJOS 1. Konkurse gali dalyvauti Numatomos sekančios previsi studentai. 2. Konkursui darbai prista mijos: viena premija 1000 rub., tomi su devizu iš penkiaženkdvi antros premijos po 'io Skaičiaus. Kartu pristato mas užlipintas vokas, paženk 750 rub., dvi trečios premijos po lintas tuo pačiu devizu, kuria me Įdėta kortelė su autoriaus 500 rub. Pastaba: Smulkiau sužinoti pavarde, vardu, tėvo vardu, gi mimo metais, adresu, aukšto apie konkurso sąlygas galima sios mokyklos bei fakulteto Valstybinėje LTSR architektū pavadinimu ir kursu, o taip ros paminklų apsaugos inspek patįnurodant vadovo mokslinį cijoje, Vilnius, Lenino a. 5. laipsnį, pavardę, vardą, tėvo Valstybinė LTSR vardą. Architektūros Paminklų Darbai siunčiami adresu: Apsaugos Inspekcija
gRMMMNM
ŠALIES AUKŠTOSIOSE MOKYKLOSE
SPECIALISTAS Tūkstantis šimtas specialistų
Šiais metais Vidurinės Azijos uni versitetą baigė 1100 jaunųjų specia listų. į tolimąjį Termezą vyksta fizikai R. Movliudova ir R. Maksumova. Nukuso mieste geografiją dėstys N. Izmallova. Dar mokyklos suole svajojo tapti mokytoju-lstoriku N. Azizova ir S. Jusupovas. Šiandien jaunieji istori kai su diplomu rankose išvyksta į Chorezmo ir Bucharos sritis, kur Jų laukia pedagoginis darbas. Rytų fakulteto auklėtiniai toliau stiprins mūsų šalies ryšius su užsie nio tautomis, visų pirma su Indija. N. Muchamedovas studentų savi veiklos koncertuose puikiai atlikdavo indų liaudies dainas. Dabar jis dirbs Maskvoje, Vyriausioje Radijo infor macijos valdyboje. Jaunieji specialistai vyksta ten, kur jie labiausiai reikalingi.
A^ūsų darbas — praktikai Pasibaigė Kauno miesto aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų apžiūra, kurioje mūsų SMD išstatė 40 geriausiųjų tiriamųjų darbų. 15 darbų žiuri komisija paskyrė pirmą sias vietas, iš kurių 6 darbai bus pristatyti TSRS Aukštojo mokslo ministerijai premijuoti. Aukštai įvertintas agronomijos fa kulteto III kurso studenčių I. Puzinaites ir I. Kovallūnaltės darbas „Preparato 2,4 DU įtaka LTSR va sarinių javų rajonuotų veislių grūdų kokybei". Ekonomikos fakulteto IV kurso studentas J. Žemaitis nagrinė jo žemės ūkio gamybos išdėstymo ir speciallzavimo Lietuvos TSR klau simą. SMD turi siekti, kad visi moksliniai-tiriamieji darbai būtų praktiškai įdiegiami gamyboje.
MMackoGckuii yHimepcumem Kales pusiasalio kalnuose Kolos pusiasalis garsėja savo įvai riomis -naudingomis iškasenomis. Ta rybiniai mokslininkai čia užtiko apatitų, nikelio rūdų klodus. Daugelis kilmiaviečių jau eksploatuojamos, kitos — intensyviai tyrinėjamos. Praėjusiais metais geologijos fa kulteto hidrogeologijos katedra įsi jungė į TSRS spalvotosios metalur gijos ministerijos vykdomus darbus tiriant vandeningus horizontus, esan čius Lovozlorsko kllmlavletės rajone. Dabar ši katedra ėmėsi tirti Pečengos rajono požeminius vandenis. Hidrogeologiniams tyrinėjimams vadovauja katedros vedėjas prof. O. K. Lange. Tyrinėjimuose daly vauja katedros darbuotojai B. Koževnikova, A. Smirnovą, o taip pat stu dentai, atllekantieji gamybines ir priešdiplomines praktikas. Šiuo metu tyrinėtojai stebi pože minių vandenų susidarymo sąlygas, cheminę sudėtį, vandeningų horizon tų slūgsojimo charakterį.
musiį sėkmingas Šiuo metu sąjunginėje spaudoje, ypač žurnale „Sovietskaja pečatj”, plačiai nagrinėjamas žurnalistinių kadrų paruošimo klausimas. Disku sijoje reikalaujama pagerinti žurna listinių kadrų paruošimą, išleisti iš universiteto specialistus, profesiona liai valdančius plunksną, turinčius visus būtiniausius įgūdžius. Daugu ma pasisako už tai, kad į laikraštį ateinantieji dirbti žurnalistai turi mo kėti fotografuoti, spausdinti mašinė le ir vesti stenografinlus užrašus. Stenografija, leidžianti, žmogaus kalbą užrašyti 5 —10 kartų greičiau už paprastą raštą, ir yra viena iš tų svarbių priemonių, padedančių žur nalistiniame darbe. Kaiip galima įsi vaizduoti spaudos darbuotoją — pub licistą, nemokantį stenografuoti? Žurnalistas Juk kiekvieną valandą susiduria su naujienomis, įdomiomis mintimis, kurias būtina pasižymėti savo bloknote, jam dažnai tenka už sirašyti pasikalbėjimus. Tai kam gi mums vargti su paprastu raštu( ži noma, ir nespėti), jei tai galima pa daryti kelis kartus greičiau? O kad mes siekiame kiek galima didesnio laikraščio operatyvumo, to niekas neužginčys. Dabar keliamas klausi mas dėl reporterių reikalingumo. O ką gali nuveikti reporteris, nemokan tis stenografuoti? Ne be reikalo stenografuoti moko si Maskvos, Leningrado universitetų žurnalistikos fakultetų studentai. Didelį populiarumą stenografija turi Vokietijos, Bulgarijos, Len kijos demokratinėse respubliko se, Italijoje. Jungtinėse Amerikos Valstybėse stojantysis į žurnalistikos fakultetą privalo būtinai mokėti grei tai ir tiksliai užrašyti, ką stebi ir girdi. Tai aiškiai rodo, kad tikras žurnalistas negali apseiti vien su pa prastu raštu. Tačiau į tai kažkodėl kreivai žiūri mūsų universiteto žurnalistikos spe cialybės studentai. Daugelis iš jų sako: „Kam, girdi, man reikalinga stenografija, rajone galima apseit ir be jos. Susirinkime visuomet gausi surašytą ataskaitinį pranešimą”. Bet argi ne greičiau, jei tai pats gali lengvai padaryti? O, be to, kiek daug įdomių minčių iškyla karštų diskusi jų metui Visa tai reikia žurnalistui
Fizikos-matematikos' fakultete
Kaip sekasi diplomantams
MOKYMASIS IR GAMYBA
užfiksuoti, o ar tai gi galima atlikti paprastu raštu? Žinoma, dabartiniu metu daug mūsų žurnalistų nesinaudoja šia, daug galimybių teikiančia, greitojo rašto forma ir apseina be jos. Bet gyvenimas nestovi vietoje, o žengia į priekį milžiniškais šuoliais. Žurna listas turi juk spėti žengti su gy venimu žingsnis į žingsnį, todėl čia jam į pagalbą ir ateina mokėjimas greitai ir tiksliai užrašyti savo ir kito mintis. Mokytis stenografuoti mūsų uni versitete žurnalistams yra kuo pui kiausios sąlygos: antrame ir trečia me semestre yra dėstoma stenogra fija, kaip fakultatyvinė disciplina. Be to, šį dalyką dėsto vienas iš lie tuviškosios stenografijos kūrėjų — doc. Stabinis, didelis šio darbo entu ziastas. Belieka viena — noro ir tvirto pasiryžimo. Žinoma, būtina turėti valią. Per eitais metais stenografiją lankyti pradėjo apie 30 mūsų kurso draugų, bet kai teko kasdien reguliariai pa dirbėti po pusvalandį su pieštuku rankoje, dauguma nubyrėjo ir liko-> me tik šešiese. Kai kas teisinasi, kad ir taip per daug apkrauti darbu, ne turi laiko. Bet tai tik tinginių pasi teisinimas. Norint šiai svarbiai dis ciplinai visada atsirastų laiko. Mes siūlome visiems žurnalistikos specialybės studentams rimtai pažiū rėti į šį gyvybiškai svarbų dalyką. Kam gi mums be reikalo vargti, pra kaituoti su paprastu raštu, toli atsi liekančiu nuo minties vingrių polė kių, neišsprendžiančių greito užrašy mo problemos, jeigu per kelis se mestrus, rimtai padirbėję, mes gali me išmokti stenografuoti? Neprileiskime to, kad pro šalį praeitų tokios puikios mūsų darbo tobulinimo formos. Reikėtų, kad ir Žurnalistikos katedra daugiau dėmesio skirtų stenografljal, sudarytų sąlygas visiems studijuoti šią discipliną. • II kurso žurnalistai: It. Pauraitė, V. Povilaitytė, T. Ridikaitė, V. Ščesnulevlčius, B. Povilėnas
Antro kurso matematikai apsilan kė „Elfoje”. Čia juos su gamybos procesais supažindino dėst. Viščiakas ir gamyklos inžinieriusį Studentai dažnai lankosi ir kitose gamyklose. Neseniai viso fakulteto mastu buvo suorganizuota ekskursija į „Žalgirio“ fabriką Naujoje. Vil nioje . Atskiri kursai dažni svečiai elektros skaitiklių fabrike. Bet geriausiai studentai su gamy ba susipažįsta praktikos metu. Pra ėjusiais metais ketvirtas kursas atli ko praktiką įvairiose mūsų šalies ga myklose. Šiemet studentai praktikoje susi pažins su gamyba rudenį, penktame kurse, nes pavasarį atliekama prak tika mokyklose. Fakulteto vadovybė jau patiekė Leningrado, Rygos ir mūsų respublikos įmonėms pasiūly mus priimti praktikantus. Parama mokykloms Fizikos-matematikos fakulteto laboratorijoje po paskaitų galima rasti studentus, betriūsiančius apie įvai rius prietaisus. Dėstytojos Gutmanlenės vadovaujami studentai skuba at naujinti, pataisyti dalį aparatūros. Gegužės mėnesį norima šefuo jamų mokyklų: Molėtų rajono Mo lotovo vardo kolūkio, dviem Vie vio rajono septynmečių mokyklų fi zikos kabirietams pasiųsti įvairius prietaisus. Radiotechnikos būrelio darbui stu dentai vadovauja ir 1-oje technikos mokykloje. Jie taip pat padeda mo kyklos moksleiviams pasigaminti pavaizdumo priemones fizikos kabine tui, praveda užsiėmimus, skaito mokslines paskaitas apie atominės energijos pritaikymą taikioje staty boje, apie elektros gavimo perspek tyvas ir jos panaudojimą. J. Paukštė SĖKMINGAS „PLAUKIOJIMAS” Fizikos spec. III kurso stu dentas Kravčenko dar ligi šiol nėra likvidavęs praeitų mokslo metų pavasario semestro sveti mos kalbos įsiskolinimo. Šita me semestre jis taip pat' turi įsiskolinimus iš teorinės fizi kos ir astronomijos. (Faktas).
☆
☆
Medikai Pirmoje tarybinėje li goninėje dažnai gali su tikti Medicinos fakulte to studentus, šešto kur so studentai čia praktiką atlieka'ištisus metus — šiuo metu iš terapijos ir chirurgijos. Praktikantai dirba kartu su ligo ninės gydytojų kolekty vu. Jie dalyvauja kasdie niniuose penkių minučių pasitarimuose, palatų peržiūroje. Bet svarbiau sia — praktikantas gau na gydyti ligonį. Kaip tik čia studentas gali pri taikyti visas įgytas teo rines žinias. Jis gydo vi siškai savarankiškai: pats apklausinėja ligonį, nu stato diagnozę, išrašo vaistus. Dažnai prakti kantas dalyvauja peršvie čiant jo gydomą ligonį rentgeno spinduliais, la boratorijoje pats tikrina analizus. Didelė šventė jaunajam gydytojui —
praktikuojasi
matyti savo išgydytą li gonį. Atlikdami chirurginę praktiką, studentai stebi operacijas, o neretai ir asistuoja gydytojui. Chi rurgija vilioja ne vieną studentą — kai kurie iš jų galvoja savo gyveni mą susieti su chirurgo specialybe, tapti gerais specialistais-praktikais. O kiek netikėtumų bū na naktinių budėjimų metu: dažnai tenka su teikti pirmąją pagalbą, skubiai operuoti ir 1.1. Be terapijos ir chirurgi jos, studentai atlieka praktiką ir iš akušerijos — Raudonojo kryžiaus ligoninėje ir gimdymo namuose. Praktikos organizavi me šiais metais įvesta pakeitimų. Jei anksčiau šešjo kurso studentas vi sus metus specializuodavosi vienoj kurioj siau-
REZULTATAI 3. Bendrabučių sienlaikraščių tar Žiuri komisija, susipažinusi su ap žiūrai pateiktais fakultetų ir bend pe pirmąją vietą paskirti „Bendrabu rabučių sienlaikraščiais, nutarė: čio balsui” (bendrabutis Nr. 5), ant 1. Fakultetų sienlaikraščių tarpe rąją vietą — „Už sveiką buitį” pirmosios vietos neskirti, kadangi nė (bendrabutis Nr. 1), trečiąją vietą — vienas sienlaikraštis pilnai neatsklei „Už geresnį gyvenimą“ (bendrabutis džia grupių gyvenimo, neaprėpia Nr. 3). pilnutinai svarbiausių fakulteto gy 4. Atskirai atžymimas apžiūrai venimo klausimų. pateiktas dvisavaitinis I k. žurnalistų KRAVČENKO: — Ačiū de 2. Antrąją vietą paskirti „Už ta rybinį mokslą” (IFF) ir „Tarybiniam leidžiamas jumoro ir satyros žurna kanatui, priplaukiau ligi šito pavasario, priplauksiu ir ligi ekonomistui”, trečiąją — „Tarybi las „Plunksnos smaigaliu“. sekančių. .. niam medikui“, ketvirtą — „Tarybi Žiuri komisija St. Patacko pieš. niam gamtininkui”.
roj srity, tai šiais metais I praktika atliekama 41 ciklais: iš chirurgijos I terapijos, infekcinių ligų I ir akušerijos. Taip orga I nizuota praktika turi sa-l vo pranašumus — pade- ■ da visapusiškai paruošti I gydytoją būsimam sava S rankiškam darbui. Praktikantų darbo! diena ligoninėse trunka! 3—4 vai. Likusį laiką! jie sunaudoja pasiruoši ! mui valstybiniams egza j minams. Paskutiniai eg I a zaminai universitete la «at-. bai rimti — iš speciali ■ bės studentai laikys hi F,ff' gienos, terapijos, chirui Tik gijos ir akušerijos egza įro.1 minus. Daugelis studen įa/ tų ne tik gerai atlieka®^ praktiką, bet ir ruošiasi" egzaminams. Tai studen ■ tai Praeik, Koženeckij.H Bradelis, Ganas ir kt. ■ V. Leonaitė
ke U In elektros srovės nepastovumo, apara 4 tūros gedimų bandymus tekdavo kai Sa toti po keliolika kartų. Vertingą, iki šiol dar respubliki je netyrinėtą sritį apie glaukonit dalyvavimą kationinėse reakcijose! baigia ištirti diplomantas Seikls.l Šiuo moksliniu darbu bus padaryta! pradžia pigiam vandens minkštinimo! būdui surasti. I Pradėjęs nuo kursinio, baigia ral syti diplominį darbą apie diferen Į elnio jodo tetravimo panaudojimus! vaistų analizėje mokslo pirmūnas| Bunikis.
Sprendžia praktines problemas Chemijos fakultete prasidėjo dip lominių darbų gynimas. Po įtempto kūrybinio darbo sėkmingai apgynė diplominį Stanickaltė. Jos darbas „Kazeino ir pupelių baltymų skaidy mas peptijinu ir gautų produktų ty rimas“. Jau apgynė savo darbą „Tri valentės geležies citrato kompleksų tyrimas fotolizės poliarografiniu bū du" ir diplomantas Kazancevas. Dauguma diplomantų jau baigė eksperimentinę darbų dalį ir perėjo prie aprašymo stadijos. Kruopštaus darbo pareikalavo J. Sauliūno diplo minis darbas „Natrio hipochlorido skilimo priklausomybė nuo kationų”. Dirbti teko sunkiomis sąlygomis. Dėl
pirmininko teisinė padėtis", Slankei vičius gegužės 5 d. — „Baudžiamoji! atsakomybė už piliečių asmeninė į nuosavybės vagystę“. Vertingas M. Maksimaičio darba ' parašytas vadovaujant vyr. dėsi . Klimkai, .Kaltinamojo parodynr apie kitų asmenų veiksmus tarybil niame baudžiamajame procese”, ap-l gintas balandžio 17 d. ir įvertintas! labai gerai. 1-
Teisės fakultete pirmieji diplomi niai darbai pradėti ginti dar balan džio pradžioje. L. Ivanovą (Valsty binės teisės katedra) balandžio 4 die ną apgynė darbą „Vietinių Darbo žmonių deputatų tarybų organlzaclnis-masinis darbas ir Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos vadovavi mas šiam darbui". Daugelio diplo mantų pasirinktos temos labai įdo mios, nagrinėja aktualius klausimus. Taip, pvz., diplomantas Mažylis ba landžio 28 d. apgynė darbą „Kolūkio
Kai draudė naudotis spauda... (Pluoštas atsiminimų iš fašistinio kalėjimo)
kius įvyniojimus užmiršdavo su savimi išsinešti, jie patekdavo į mūsų rankas. Iš kalėjimo dirbtu vių žinios pasiekdavo ir kitu ke liu. 1939 metų gruodžio 25 dieną iš kalėjimo batsiuvyklos atėjo drg. J. Pultinevičius ir trumpai visai kamerai atraportavo: „Šešto kalėjimo skyriaus valdininkas, lankydamas skyriaus kameras, pranešė, jog po Naujų metų į ka lėjimą visai nebus įleidžiami jokie politiniai laikraščiai. Išimti kalė jimo viršininkas padarys tik ypa tingai užsitarnavusiems, „gero el gesio” kaliniams. Jie galės užsi sakyti „Pranciškaus varpelį”, „Misijas”, o gal ir „Ūkininko pa tarėją”. Gi „Lietuvos Aidas”, „XX amžius” ir „Lietuvos žinios” vi sai nebus įsileidžiamos į kalėji mą”. Netrukus ši kalėjimo „Eltos” ži nia pasitvirtino. Gruodžio 26 d. kalėjimo antrojo skyriaus valdi ninkas savo skyriaus kaliniams pareiškė: „Gana jus tvirkinti vi sokiais laikraščiais, išrašomais iš laisvės. Tuojau ^kalėjime išleisime kalinių padėčiai atitinkantį laik raštį. Teisingumo ministerijos or ganai nesigaili lėšų jūsų dorovin gumui kelti. . .” Gruodžio 28 d. kalėjimo virši ninkas Šalkauskas ir kalėjimo de partamento direktorius Diržys, pirmasis kalinių „Parabeliumi”, o antrasis „Bizunu” vadinamas, ka lėjimo mokykloje sušaukė kalėji mų viršininkų ir prižiūrėtojų su sirinkimą, per kurį buvo nutarta neleisti skaityti kaliniams ne tik „XX amžiaus”, bet ir „Lietuvos Aido”, nes „bolševikai ir iš tokių laikraščių moka surasti medžia gos savo propagandai kalėjime vystyti”. Nepaisant to, jog minėtas pasi tarimas vyko siaptai, kalėjimo „Elta” jo turinį paskelbė visiems kaliniams. Mes nutarėme ir toliau ryžtingai kovoti už spaudą. Sura dome galimumą gauti iš laisvės ne tik neiškarpytus buržuazinius dienraščius, bet ir po vieną „Pravdos” ir „Izviestijų” egzemp liorių. Kadangi politiniai kaliniai buvo išmėtyti po įvairius kalėji mo skyrius, todėl laikraščių toli gražu nepakako. Reikėjo sustip-
rinti revoliucinių politinių kalinių žinių agentūros veikimą. Svar biausias žinias iš tarybinių, o kar tu ir iš buržuazinės spaudos nurašinėjome sutrumpintai arba biu letenio formoje ir slaptai siųsdavome į kitus skyrius, į politinių kalinių kameras. Tokio „TASS’o” (kaip mes tai vadinome) atstovais paprastai būdavo draugai, kurie dirbdavo dirbtuvėse, taip pat ka liniai, aptarnaudavę atskirus ka lėjimo skyrius. Be biuletenių, politiniai kaliniai leisdavome ir literatūros, meno ir kalėjimo politinės informacijos žurnalus. 1939 metų pabaigoje ir 1940 metų pradžioje Kauno sun kiųjų darbų kalėjimo ir IX forto politiniai kaliniai leido litera tūrinį politinį žurnalą „Politinis kalinys”. Jis buvo redaguojamas redakcinės kolegijos, į kurią tuo metų, kiek pamenu, įėjo politinis kalinys Petras Kičas, Vildžiūnas ir kiti. Be redakcinio darbo, žurna lo redakcija turėjo uždavinį pa dėti politiniams kaliniams pa ruošti laiškus į laisvę pažįsta miems, palaikyti su jais, apeinant administraciją, ryšius. Tokie ry šiai buvo reikalingi dėl to, kad politiniai kaliniai buvo šelpiami pinigais ir maisto produktais. Mūsų rėmėjais buvo tūkstančiai Lietuvos darbo žmonių, „Raudo nosios pagalbos” narių. Savo laiš kuose, kuriuos slaptai gaudavo me, šie prašė taip pat suteikti ži nių apie politinių kalinių gyveni mą. Tuo būdu susidarė* tarp mūsų ir jų glaudūs ir nuoširdus ryšiai. Ypatingą reikšmę politiniams kaliniams turėdavo nedarbo die nos. Laisvėje darbo žmonės lauk davo poilsio dienų, švenčių. Ka lėjime jos buvo įkyrios, bet kar tu ir patrauklios. Įkyrios ta pras me, kad švenčių dienomis kame ros būdavo sausakimšai perpildy tos, nes niekas nedirbdavo dirb tuvėse. Tokiomis dienomis už vie nintelio kameros stalo sėdėjo dirbantieji dirbtuvėse. Mes jiems leisdavome mokytis, rašyti, patys turėdami tam laiko kitomis dieno mis. Šventės buvo patrauklios tuo, kad tokiomis dienomis daug mažiau po koridorius trankėsi iš administracijos personalo, daug
rečiau stebėjo kameros gyvenimą per „vilkelį”, t. y. įstiklintą skylę duryse, švenčių dienomis išsi traukdavome iš savųjų „saugyklų” komunistinę literatūrą — „Tiesą”, „Komunistą”, „Pravdą”, „Izviestijas”, įvairius musų pačių leidžia mus biuletenius ir laikraštukus bei žurnalus, o taip pat iš kitų skyrių gautus laiškus ir juos pus balsiai kolektyviai skaitydavome, svarstydavome. Tokiomis dienomis organizuodavome politines apžval gas — pasikalbėjimus vidaus ir užsienio politikos klausimais. Naujųjų metų dieną organizavo me platų politinį pasikalbėjimą ir po to pradėjome kolektyviai skai tyti naują, slaptais keliais iš lais vės gautą, spaudą. Vieni atidžiai klausėsi, kiti, apsišarvavę savo gamybos žemėlapiais, norėjo nu žymėti Tarybų Sąjungos karo su Suomija frontų linijas, treti sekė Vakarų Europos ir Balkanų fron tus, tačiau daugumos dėmesys bu vo nukreiptas į Pabaltijo valsty bių žemėlapį, į Lietuvos —hitleri nės Vokietijos rubežius. .. Politinės diskusijos buvo nu trauktos staigiu durų atsidarymu ir komanda: „Stoook, ramiiaaii”. į kamera įsiveržė skyriaus virši ninkas. Apžiūrėjo, kokios knygos guli ant stalo, kokios knygos skai tomos laikant jas ant kelių. Ta čiau visa iš laisvės gautoji spau da spėjo po matracais pasislėpti, įtartino nieko neradęs, prieš iš eidamas, skyriaus viršininkas iro niškai pasveikino: „Ateinančiais metais linkiu gero pasisekimo”. Vienas iš kameros draugų nedvi prasmiškai atsakė: „Kaip gi jūs galite linkėti mums pasisekimo, jei mūsų pasisekimas jums reikš tų nepasisekimą?” Skyriaus virši ninkas užtrenkė duris, šį karta neišsivesdamas i karcerį „įtarti no” politinio kalinio. Išėjus iš koridoriaus viršinin kui, sargas atidarė duris ir per spėjo, kad taip nemandagiai dau giau neatsakinėtume, nes karce ryje žiemą peršalta. Nepasisekė Lietuvos fašistams izoliuoti politinių kalinių nuo kovojančio „laisvės” pasaulio. 1940 metų vasarą Lietuvos darbo žmonės savo drąsia ir atkaklia kova sužlugdė visus fašistų pla nus, sudavė jiems mirtiną smūgį. Atsidarė kalėjimų durys. Buvu sieji politiniai kaliniai įsijungė į naujo, socialistinio gyvenimo sta tybą.
Vyr. dėst. L. KAPOČIUS
i
■i
DIPLOMINIUS
) I
T. Ridikaitė 4--------
PAS BUVUS) DĖSTYTOJĄ Nė vienų naujai prasidedančių metų Kauno sunkiųjų darbų ka lėjimo politiniai kaliniai nesutiko su tokiu dideliu susidomėjimu ir tokia pakilia nuotaika, kaip jie sutiko 1940 metus. Džiaugsmo priežastis buvo Tarybų Sąjungos vyriausybės sutarties pasirašy mas su Lietuvos buržuazine vy riausybe. Pagal šią sutartį TSRS įsipareigojo ginti Lietuvos sienas nuo imperialistinių karinių gaujų įsibrovimo į mūsų teritoriją. Apie tai mes, Kauno kalėjimo politiniai kaliniai, sužinoiome iš neseniai areštuotų darbininkų. Kadangi nauji politiniai kaliniai paprastai nebuvo suleidžiami į vienas kameras su senaisiais, to dėl visas žinias iš jų sužinoda vome netiesiogiai, o slaptuoju paš tu, t. y. per laiškučius, arba Mor zės abėcėlės pagalba. Tuo pačiu metu sužinojome ir antrą links mą žinią, būtent, kad Kauno dar bininkai ir pažangioji inteligen tija, nesibijodama tautininkų te roro ir priespaudos, džiaugsmin gai susirinko ties Tarybų Sąjun gos atstovybe Kaune ir padėkojo už grąžintą Lietuvai Vilnių ir Vilniaus kraštą. Tuo metu, kai mūsų ausis, pa siekdavo tokios linksmos žinios iš laisvės, pačiame kalėjime įvykiai vystėsi labai nepalankiai politi niams kaliniams. Kalėjimo admi nistracija, ryšium su „neramiais“ įvykiais laisvėje, laikinai sustab dė laikraščių išdavimą. O jei ir teikdavosi vieną kitą laikraštį įleisti į mūsų kameras, tai jie visi būdavo iškarpyti ir pasenę. Ir tai buvo daroma nepaisant to, kad už laikraščių prenumeratą iš mū sų buvo atskaitomi pinigai. Ne gaunant laikraščių, kalėjime ak tyviau pradėjo veikti kalėjimo „Elta”, ši kalėjimo „žinių“ agen tūra neretai skleisdavo melagin gas, nieku nepagrįstas, o dažnai ir tiesiog provokacines žinias. Pvz., nuskambėjo per kalėjimą, kad neva Tarybų Sąjunga susita rusi su hitlerine Vokietija nesi priešinti pastarajai užimant Lie tuvą ir kitus Pabaltijo kraštus. Tokius gandus skleisdavo ne tik kriminaliniai kaliniai, bet ir kalė jimo sargaį. Netikėdami jiems, ieškojome būdų gauti žinias iš tik resnių šaltinių. Dalis mūsų eidavo dirbti į kalėjimo dirbtuves. Čia susitikdavo visų kalėjimo skyrių politiniai kaliniai. Dirbtuvėse kar tais pasimaišydavo ir vienas kitas laikraštis, kuriuos atsinešdavo ka lėjimo prižiūrėtojai, įsivynioję sau pietus. Kai sargai papietavę to-
<
A. Šalčius
BAIGIA GINTI
SIENLAIKRAŠČIU APŽIUROS-KONKURSO
ir
Grupė Ekonomikos fakulte to antro kurso studentų išvyko į Vievio rajono „Bolševiko” kolūkį. Jie šefuoja buvusio sa vo dėstytojo, dabar kolūkio pirmininko,' drg. Matljošiaus
M
vadovaujamą žemės ūkio ar telę. Artimiausiu laiku į pagaliu kolūkiams pavasario sėjoje išf vyks ir kitų kursų grupės. K. Andziulis
Gamtos fakultete vyksta Anksčiausiai egzami nų sesija prasidėjo Gam tos fakulteto biologijos spec. IV k. studentams. Pirmasis dialektinio materializmo egzaminas reikalavo įtempto ir kruopštaus darbo. -.Sma gu ar ne- kai iš pirmojo egzamino išsineši penke tą?” — sako L. Prielgauskaitė Zitai Arelytei (nuotr. ovale). Gerą medžiagos įsisa vinimą taip pat parodė ir kiti studentai, kaip K. Balevičius, A. Vai-
tėvas
:
■ .. :••
cmu! maru
■Lį :3: :': i -įĄ :i į
__ J
ne t
šauly sura: WPalie lą vs fot *<yti
čiūnaitė- bet. . . sunku, atsakinėji ir dar tave grafuoja. . . Vaičiūnaitei dėstytojas Zaksas parašė „gRdav rai“. W M. Vyto nuotr
PUSLRPIS Rytis TRIMONIS
Jonas SEMENAS
ūdros ’aniurę bokštai pro lengvutę ūkaną niais kryžiais žvelgė _ _ .į mane. įėjo jų pilki šešėliai, suposi vienoje Vilnelės bangoje. ?gęs miestas merdėjo griuvėsiuose. ižusios audros atošvaistė išblėso ei patekėjus.
os, igų 4 ga I sade- I >šti | v;-. >r rbo “o ika >a iką >ši;zaeg laiiy ■ hiur- Z :za- >rl en- V1J ska Laši en ki],
gyventi,
iai, prie šilto židinio arčiau. .. tai. ■ ■ tokio gyvenimo mės nebemačiau, tęs netraukė jų keliai tušti, — g purvo išbraidžiau.
i
:
■
Pavasario
Mes per lietų ir šaltį ėjom. Siurbė purvą nuplyšę batai Tavo kojos tiktai alėjom Ir kilimais vaikščiot įpratę.
PAVASARĮ
Jeigu tu paslapčia galvojai Mus apgauti ir išsiginti, Argi sąžinė leis tavoji Veidmainingai draugu vadintis?
Pumpurai pavasario ankstyvo! Bėgu, paupyje jų priskynęs... Tau nešu juos, tartum džiaugsmą gyvą Tartum dainą iš karštos krutinės.
Mums draugai, kur per lietų, vėją Ne sušlapusių batų žiuri, Kur linksmi ir darbe pirmieji Savo rankom ateitį kuria.
O vėjukštis šakomis bėgioja, Sukasi balandžiai viršum bokšto... Mano dovaną karštai bučiuoji — Pumpurus gyvybės, džiaugsmo puokštę.
>
C
šalnos
/Iš nešu tau gėles iš kalnų, Kurios džiaugsmui pražydo ir augo. Saule! Saule šviesi! Nuo šalnų Mano meilės pavasarį saugok.
■... ■
Susitinkam — laiminga, šviesi Tu juokiesi. Šypsausi ir .aš. ..
U mylėjau tave kitados. U mylėjau karštai ir giliai, dildė šir ’y man žaizdos ir mūs ^ss iskyrę keliai.
■
■c/s laukiu kažko ilgesy,
žinau — nieks laiškų jau neneš.
Tiktai kalbant širdy man dažnai Taip nusmelkia žaizda ši sena. Tiktai tu nejauti, nežinai Kaip sunku ją pridengti šypsena.
I
<p
Jonas JAKŠTAS
•eil
Žili
inis
nas I besakysiu, kad plaukus jo vėjas s
Pramyniau daug takelių, Dantis sukandęs perėjau per ugnį, lietų, sniegą. Tačiau man šio gyvenimo Net ir minutės kelios Brangesnės už jų visą saldų, sotų miegą. Jonas JUSKAITIS
Vėl pašalo. Šalna ant pušų, arimų, \nt beržo svyruoklio.. . — ira- 41 vienplaukis per šalną nešu cai- $ Jo - mylimai puokštę žibuoklių.
ra-
Pabėgusiam iš kolūkinės talkos
Tuščiais šaligatviai nešiojo vėjas Pelenus šiltus. Atrodė, čia gyvenimas neatsigaus — Jis sudegė... Jis išvalytas... Bet štai ir vėl išaušo giedras rytas. Ir paprastas, darbštus žmogus atėjęs Nuo grindinio pakėlė pirmą plytų, — Kaip simbolį naujos statybų epopėjos.
I Apibarstė žiedais obelų, I Ar galva kelyje pridulkėjo —* I Stačiai turi plaukų jau žilų.
Kas pražildė jį — rūpesčiai, vargas, Iv gal slegianti metų našta?
.. Buvo naktys bemiegės ir žvarbios, Pegė rankoj sunki granata. širdy degė meilė gimtinei, iems laukams, kur vingiuoja Neris... et pakirto kulka ji švininė, sučiupo fašistų būrys.
P laukai Iš jo tyčiojos, daužė, kankino, Statė šaudyt prie krašto duobės — Kur draugai jo? Jis nieko nežino! Te sušaudo — jisai nekalbės!
O draugai naktį tamsią ir tylią Prie sargybos prislinko kalva. .. Vėl jis grįžo į būrį, į šilą. Tik pabalusi buvo galva. Štai žiūriu aš i kaktą raukšlėtą, Į sruogelę žilų jo plaukų — Mano drauge, o tu ar galėtum, Jei reikėtų, pražilt netaiku?
m
ŽIUS
nt;
Kai nusileidžia sutemos ant klonių, Kada žolė sudrėksta nuo rasų — ai tau išsiveržė žodžiai keli: ūneli, kai mirsiu... ant kapo man kryžių.. - Erdvėj sužimba žvaigždžių milijonai, u oastatysi? Kodėl gi tyli? Bet žemėje vistiek tamsu.
I i \
i.
SAULE
i glamžei rankose skarą tą dryžą.
ė Motute, anksti tau kalbėt apie mirtį, tuk dar negali nusiskust senatve. yžius.. . Ar gaila su juo atsiskirti? — isą gyvenimą slėgė tave.
Vos ima saulė kopti į padangę — Šviesėja tolumos, nors ji — viena. Tegu ir debesys, migla ją dengia — Vistiek bus žemėje diena.
KO MIŠKA^ VERKĖ?.. (Apsakymas)
Aš mėgstu pūgą. Jei aštrus rūkusius langus, išbraukydavo su sniec;o plakimasis į veidą nepri ražu iš kampų voratinklius. Už mintu tolimų metų — mylėčiau balkių prikaišiodavo eglišakių, į įėjo kaukimas, akinantis snie- ąsotį pamerkdavo pavasarinių gė ntpuolis grąžina mane į pra- lių. Kai pro garbainių pušų ša ir aš negaliu džiaugtis pasiu- kas pažvelgdavo į langus saulė, k snaigių šokiu. Vos tik uz- nedidelėje, tamsioje Akotienės tro kiu akis, kai vėl pamatau ją, bikėje būdavo linksma ir jauku. Saulėtą dieną Milė, pasiėmusi hano vaikystės draugo VincuAš ir letulę Milę. Liesutė, liekna, knygą, išeidavo į mišką. bėgdavome priekyje, Im išlaki pušelė, ji nuolatos Vincukas Ivo linksma. O ar mokėjo kas nuolatos šaukdami: — Tetule, greičiau! Šlaito pa I taip meiliai pasižiūrėt] kaip i Jos malonų, glostantį žvilgs- pėdėje beržas auga. Sulos prisi|< motinos akių šiluma galėjo leisime! Milė eidavo neskubėdama, gi Inkti. Tur būt, dėl to ir my; ą žmonės. O gal ir todėl ji liai traukdama į plaučius pušų sakais kvepiantį orą. Kai leisda mėgiama, kad vienintelė iš kaimo varguolių išdrįso vosi takeliu į pakalnę — nieko, bet užtat, kopdama į šlaitą, be tis? Milė, nenusileisdama ų vaikams, išėjo į Kauną ir matant uždusdavo ir, atsišliejusi yžo prasimušti į žmones. į medžio liemenj, kažko susimąs >jo kaimo žvejai, bežemiai su tydavo. Lenktyniaudami nešdavoii žiurėjo į ją: jeigu pasiseks, me jai puokštes žibuoklių. — Tegu žydi gėlės. Neskinkite, ia, jos keliais ir jų vaikai — drausdavo ji mus. Saulės ato eiti. PapLsariais, kai Nemunas išva- kaitoje, prie žirginais apsikars □ ledus ir pakrantėje išsi- čiusio lazdyno krūmo, tetulė pri isic\ gluosnio šakos pasi- sėdusi atskleisdavo knygą. Mudu avo katinukų šeima, mano su Vincuku sutūpdavome šalia. —’ Apie ką čia, tetule? — pirš sugrįžęs iš žūklės, įbrukį rankas terbą žuvies ir pa- tu rodydamas į knygą, paklaus davo Vincukas. vo: Milė, kiek pagalvojusi, laikyda Nunešk Akotienei. Mačiau, ma už kotuko žibuoklės žiedą, im tvažiavo. . . , s našlė Akotienė su sūnumi davo aiškinti: — Matote šiuos lapelius, pana ku gyvena tolokai nuo mūsų 3s, seno miško kirtynėje, — šius į bitės sparnelius? — Aha. .. pajusdavau, kai atsidurda— Vadinasi jie vainikėliu. O as juos. Tetulė Milė, pri; žuvį, vikriai {berdavo į tuos, va, žalius lapelius, kurie 11 kepurę gerą saują „Dulde- prilaiko vainikėlį, mokyti žmonės •|O, kokios skanios būdavo pavadino taurele. Viduje žiedo — tos „Duldelės”! Kietos kaip ledas, piestelė, kuokelės... Štai apie ką g& 'lųai į neištirpdavo burnoje, ir jų rašo knygoje. O čia kas, pažįs užtekdavo ištisai dienai. Tada aš tate? — Akmuo nupaišytas? — šauk i visiškai sutikdavau su Vincuku, davome žiūrėdami j knygą. SB kad tokios geros tetulės, kaip jo, — Akmuo, — sutikdavo tetulė. ne tik kaime, bet ir visame pa saulyje nerasi. Mudu stengdavo- — Vardas jo — granitas. Knygo i p1- s»jkuo da!ėdami, atsilyginti Mi- je aprašoma, kaip jis iš tolimos g# <lei. O ji, kad ir būdavo svečias, šiaurės atkeliavo Į musų kraštą. — Atkeliavo?! surasdavo darbo sau ir mums. Milė užversdavo knygą ir im Paliepusi prinešti iš upelio kubi davo pasakoti. Kokių nuostabių lą vandens, oati stverdavosi tvs»rfotC*yti trobą. Ligi baltumo nušveis- dalykų mes sužinodavome! Jei ne MgC| davo lentinį stalą, nuvalydavo ap-i-tetulė, o kas kitas apie tai pasa.101'
Puslapis paruoštas iš ,,Tarybinio studento" literatūriniam konkursui atsiųstų kūrinių.
kotų, — netikėtume. Nejaugi ga lėjo kažkada ledynai dunksoti ten, kur mes su tetule sėdėjome? O kaip keistai upės, ežerai atsirado? Mama sakydavo, kad saulutė pa vargsta bešviesdama per dieną, todėl leidžiasi vakarais pasilsėti... Tetulė tvirtindavo, kad saulė vie noje vietoje randasi, ir tik“ Žemė apie ją sukasi. Kaip galėjo žemė suktis? — Netrukus eisit į mokyklą, skaitysit knygas, tada patys vis; ką sužinosite, — glostydama tai vieno, tai kito galvą, baigdavo Milė. — Manęs neleis į mokyklą. Sa ko, nėra iš ko, — atsidusdavau. — Manęs taip pat, — murmė davo ir Vincukas. 4 — O judu norite mokytis? — Labai. . . / — Tada aš paprašysiu tavo tė velio, Jonuk, ir tavo mamytės, Vinceli, kad leistų jus į mokyklą, — apkabindama viena ranka ma nę, kita Vincuką, kuždėdavo Milė. Po kelių dienų mūsų džiaugs mas pasibaigdavo: tetulė ruošda vosi vėl į mietą. Tai reiškė, kad ligi kitų metų pavasario jos ne matysime. — Pabūtum dar kokią dienelę. Juk nedega, — drausdavo Milę Vincuko mama. — Negaliu, Antosėle. Skalbimo prisiėmiau. Neištesėsiu žodžio, kitą kartą neduos. — Varge, varge. . . Suės tas mokslas tavo sveikatą. Nei dieną, nei naktį poilsio nematai. Bepigu Sauliūno mergoms mokytis, kai tėvas visko pertekęs. O čia, kad ir norėtum, pagelbėti negali, pati galą su galu vos sudurdama, — dūsaudavo Akotienė. — Aš užsidirbu, Antosėle. Tu geriau save ir vaiką žiūrėk. Baig siu mokslą, gal ir tau palengvės, —- ramindavo Milė.
Vieną pavasarį tetulė neatva žiavo. Nepasirodė ji ir vasarą. Apsiniaukusios rudeninės dienos popietę atskubėjo Vincukas pas mane: — Einam prie Nemuno. Tetulė Milė atvažiuoja. Mama jau laukia, — dūsaudamas aiškino jis. Spjaudydamas iš kamino tirštų dūmų kamuolius, upės vagoje pa sirodė garlaivis. Pasigirdo ilgas švilpimas, ir
„TARYBINIO STUDENTO” FOTOKONKURSO REZULTATAI Paskelbtasis fotokonkursas buvo pirmas bandymas išaiš kinti stipriausius fotomėgėjus universitete ir duoti jų darbui kūrybinę kryptį. Žiuri komisija, susipažinusi su konkursui patelktomis fo tonuotraukomis, vietas paskirs tė sekančiai: I vieta — K. Montvilas (Gamtos fak.). Jo nuotraukos atliktos kruopščiai, Visur iš laikyti kompozicijos reikala vimai. Tačiau K. Monstvilas neišvengė kai kurių kopijavi mo klaidų, netaikydamas at skirų kadro dalių pritemdymo. II vieta — V. Mažunaitis (Gamtos fak.). Šio autoriaus nuotraukose pažymėtinas tin kamas apšvietimo naudojimas ekspozicijos metu, bet jis ne pakankamai rūpinasi kadro kompozicija. III vieta — V. Vitlipas (Istorijos-filologijos fak.). Vit lipas dirba su kamera ,,Smlena”, tačiau patelkė konkursui neblogų nuotraukų, eksponuo tų esant dirbtinam apšvieti mui. Visi minėti autoriai apdova nojami vertingomis' dovano mis. Žiuri komisija nutarė atžy mėti už-pateiktas konkursui kokybiškas nuotraukas, tačiau nepilnai atlikusius tematinį minimumą fotomėgėjus Šarkį, Patacką ir Stanaitį. Kaip stambų trūkumą žiuri komisija pažymi nepakankamą studen'tų-žurnalistų dalyvavi mą konkurse. Žiuri komisija
keltininkas, nusistumęs valtį nuo kranto, nusiyrė. Mes gerai pama tėme, kad, matroso palaikoma, į valtį įlipo tetulė. — Sakiau, kad atvažiuos, — visas švytėdamas džiaugėsi Vincu kas. Vos valtis atsirėmė į krantą, Akotienė apsikabino su ja. Mudu su Vincuku, netekę žado, žiūrėjo me į tetulę. Ji buvo taip pasikei tusi, tokia sunykusi, kad net grau du pasidarė. — O, kaip judu išaugote! — pasakė tetulė ir ėmė kosėti. — Vaikai, panėšėkite, — pa kišdama mums Milės atsivežtą ry šulį, paliepė Vincuko mama. Pati, paėmusi už parankės tetulę, padė jo jai eiti. — Mano širdis nujautė, kad taip bus. Argi mums tie jų moks lai? Kad jie kur prasmegtų! Nėra teisybės šioje žemėje, — širdo ant kažko tai Akotienė. Mudu su Vincuku ėjome iš paskos tylėda mi, prislėgti. Apčiupinėję ryšulį, supratome, kad nešame knygas. Tetulė tą kartą neapdalino mus „Duldelėmis”. Užtat mudu tempė me iš miško jai, ką tik surasdavome valgomo. Išlankstėme visus lazdynus, nukratėme laukines obelis, nuraškėme šermukšnius. Tetulė, sėdėdama prie krosnies, šypsodamasi priimdavo dovanas. Paėmusi kurią nors iš atsivežtų knygų, balsu mums paskaitydavo. Po valandėlės pavargdavo ir, už merkusi dideles, blizgančias akis, imdavo snausti. Tada mes tyliai pasišalindavome. Kaime pasklido kalbos, kad Milė serga sunkia li ga ir, jeigu negers barsuko tau kų, nepagys. Pasiėmę kirvį, visą dieną tupėjome miško tankmėje prie uolos, laukdami barsuko. Temstant, i taip ir nepamatę jo, parbėgome į namus. Musų supra timu, žmonės gailėjosi tetulės, tik turčius Sauliūnas šnypštė: „Kas butų, jei visi ubagai mokytais virstų? Atsikando, kad daugiau nenorės!” Bet Milė pamažėle taisėsi. Iškri tus pirmajam sniegui, ji tiek su stiprėjo, kad ištisą dieną su mu mis prabuvo lauke. Maža to, te tulė pažadėjo, kai tik mažiau ją smaugs kosulys, pradėti mus mo kyti. Bet išėjo kitaip... Visą gruodį tęsėsi lijundra. Sausio pradžioje spustelėjo šal čiai. Paskui snigo ir pustė. Seni žmonės tvirtino, kad tokios šaltos
Henrikas CIGRIEJUS
*
T
i
Viktorija VAIČIŪNAITE
Su tavim man taip gera ir miela, Šito lupos tik tau nepasakė. Taip ramina ir šildo man širdį Tavo atviros spindinčios akys.
£ Tuos žvilgsnius aš norėčiau vis jausti, į- Jų glamonėmis širdį paguosti, Ė Ir su meile džiaugsmingai priglausti S Tau prie rankos išbalusį skruostą.
$ J
iIi ii T <1? T
t
I E
i t
Ir knyga apkarsta, kai pro langą nusišypso pavasario V. Mažunaičio nuotr. konkursui. saulutė. Pravers — Pasiimk žiemos nepasitaikė jų amžiuje. Aš, tupėdamas prie apledėjusio lango, mieste. Mes palydėjome tetulę. Ligi nuolat galvodavau apie tetulę. vieškelio kelias buvo neišvažinėKažin ar Vincuką jau moko ji? O gal vėl atkrito? šalčiams at tas ir vingiavo miško viduriu. slūgus, vieną rytą tėvas, sugrįžęs Tėvas nešė Milės ryšulį ir ėjo priekyje mindamas sniegą. Už jo nuo Nemuno, paliepė: — Renkis. Iškračiau venterius. sekė tetulė, o pačiame gale mudu su Vincuku. Pūškavome visi tylė Miliutei žuvies nunešime. Klampodami giliu sniegu, pa dami. Staiga medžių viršūnėmis nu siekėme mišką. Aplinkui buvo ra mu, ir tik kryžiasnapiai, krėsda bėgo gaudesys. Nuo šakų ūžtelėjo » mi nuo šakų sniegą, nedrąsiai sniegas. — Bus pūga. Pasiskubinkim, — triukšmavo lukštendami kankorė žius eglių viršūnėse. Tarp medžių paragino tėvas. Su tais žodžiais, užpustyta pūpsojo Akotienės tro nematomos jėgos pačiuptas, snie ba. Jei ne dūmai, besiverčią iš gas dulkėmis ėmė suktis apie me kamino, galėjo atrodyti, kad joje džių kamienus. — A... a... a ū... u... ū. “ suniekas negyvena. — Tai j išleistuves pataikėte? dejavo vėjas. Už nugaros sužvango varpe — įsileidusi į priemenę, ašaroda ma pasakė Akotienė. Mes, nieko liai. — Kelio! Kelio! — šaukė vyriš niesuprasdami, nustebę žiūrėjome kas balsas. i ją. Atšertų arklių traukiamos į — Išdžiuvusi visa lyg šiaudas, o varo savo, ir qana. Ne sesuo mus lėkė rogės. Visi atpažinome būtų, bala jos nematė. Tark žodį Sauliūną. Susisodinęs į roges kai tu, Juozai, gal vyriškio greičiau liniuotas savo gimnazistes, vežė paklausys. Į miestą susiruošė už jas į miestą. Tėvas, iškėjęs ran ką, bandė stabdyti Sauliūną, bet sispyrėlė. Po šių Akotienės žodžių mano tas, sukirtęs arkliams botagu, nu rūko taškydamas sniegą. tėvo kakta išsilygino. — A, a, prakeiktasis! Važiuok — Tegu tave paibelis, kaip nu gąsdinai, — žengdamas per savo keliu. Platus jis tau, — pro slenkstį į trobą, murmėjo jis. — sukąstus dantis iškošė tėvas. Eiti darėsi vis sunkiau. Vėjas Aš maniau, kas nors jau negero... Milė iš tikrųjų buvo pasiruošu visai pasiuto. Aplinkui kaukė, de javo, verkė. Sniegas kapojo vei si kelionei. Apsivilkusi paltu, ap sigaubusi galvą skarele, ji pasi dą, lipdė akis. — Gal sugrįšim? — pasukęs į lenkusi krovė į pusmaišį knygas. tetulę galvą, šuktelėjo tėvas. — Aš jau visą abėcėlę išmokau. — Dėde, veskit vaikus į namus! Tetulė sakė, už tai man dviratį Aš viena — atsišaukė ta. nupirks, kai bus mokytoja. Duo Neužilgo turėjome išsiskirti. siu ir tau pasivažinėti, — prišo Mudu su Vincuku neturėjome jė kęs prie manęs, pakuždėjo Vin gų toliau eiti. Tetulė Milė užsime cukas. tė ant pečių pusmaišį su knygo — Sekmadieniais, kai tėtis ne mis, ir, pamojusi ranka, nuklam žvejos, galėsi valtimi pasiirstyti, pojo tolyn. Kurį laiką mes sekė — nelikau ir aš skolingas. me ją akimis. Milė žingsnis po — Miliute, pasiimk su savimi, žingsnio brovėsi prieš vėją. Ūžte jei jau tokie reikalai, — atkišda lėjus sniego antpuoliui, valandėlei mas tarbą su žuvimis, pasakė tė užsiglausdavo už medžio kamie vas. — Betgi, dar pasilsėtum sa- no. Netrukus ji pradingo pūgos vaičiukę, kitą. . . maišatyje. — T.. .s.s.s.. . — dėde, — ban — Sunau, paskutinius baltinius dė juokauti Milė. Bet urnai kažko parduosiu, bet mokysiu tave! — pasikeitusi sušnabždėjo: — Šiemet staiga apkabinęs mane, badyda turiu būtinai baigti mokslą, būti mas barzda veidą, suriko tėvas. nai. .. O pūga vis labiau ir labiau šė — Suprantu, — linguodamas lo. Vėjo įsiūbuotas miškas tai kaž galvą, pritarė tėvas. Vincuko ma kam grasė, piktai gausdamas, tai ma, kad ir buvo rūškano veido, dūsaudamas verkė.. . padėjusi ant stalo desėtką kiau šinių, paliepė: VL. DAUTARTAS
Svarstant doc. Skliutausko straipsnį apie studentų auklėjimą
130 auto-moto mėgėjų
TAURĖ VĖL MUSU
Kartais komjaunimo grupių sesija — didžiausias nemalo susirinkimuose nagrinėjamos numas. Paskaitų metu pažioįdomios temos, kaip „Asmeni vaujam, po pietų (pagal „Ar nės laimės klausimas ne toks chimedo dėsnį") pamiegam, pajau paprastas”. Sis klausimas slampinėjam iš kampo į kampą, Nuotraukojaudina kiekvieną Iš mūsų. Juk šeštadienį nueiname į šokius. žmogus nori būti laimingas. Draugai, ar tai gyvenimas? Juk j e: varžybų vyr. Tik ne visi vienodai tą laimę tai tik egzistavimas tikra to teisėjas Įteikia ko supranta. Vieniems iki pilnuti žodžio prasme! nės laimės trūksta pinigų, ki Sistemingai, kad ir ne per mandos kapitonui tiems — meilės, kartais laimė daug dirbant, sėsi ja nebaisi, Zabulėnui „So įgauna tokį pavidalą: diplo Bet tai dar nereiškia, kad vietskaja Litva” mas, šilta vietelė sostinėje, tu neturi ką veikti. Sąžlgražiai apstatytas butas, gera nlngal prisipažinkime, drau laikraščio taurę. žmona. . . gai, kad mes mažai pažįs Ar tai yra tikroji laimė? Ma tame Vilnių. Sakysite — ne nau — ne. Jos reikia ieškoti tiesa? Deja, taip yra. Paklysti užsibrėžtame darbe. Juk ar ne Vilniuje mes nepaklysime, bet laimė žinoti, dėl ko tu gyveni, ar mes žinome architektūrinius ko sieki? Ar ne laimė žinoti, paminklus, kurių Vilniuje tiek Universitete šiais metais auto-moto kursus lanko apie kad dirbi naudingą darbą, kad daug? Ar žinome, kas statė ro tavo darbas, nors ir nedidelis, tušę, reprezentacinius rūmus, 130 studentų. Gyvai vyksta užsiėmimai motocikllstų grupė nežymus, yra naudingas visuo katedrą, Petro-Povilo, Onos se, kur jau užbaigtas teorinis kursas ir dabar vyksta važi menei? bažiyčią ir kt.? Pagaliau ar ge nėjimo pratybos. Motociklo vairuotojo liudijimus šį pavasarį Žinoma, sudedamąja laimės rai pažįstame universitetą? gaus 60 studentų. dalimi yra ir meilė. Aš apie ją Toli gražu ne. nekalbėsiu, tik noriu priminti Mes visi juokėmės, žiūrėda Nuotraukoje: Ekonomikos fak. II kurso studentė Gadvi Sčipačiovo eilutes: mi „Nebaigtos apysakos" vie liauskaitė ir instruktorius Gaigalas prieš išvykstant į miestą ....... Mylėt — tai ne ną kadrą, rodantį inteligentą, eilinėms važinėjimo pratyboms. sode sėdėti, beužmlegantį simfoninės muzi St. Patacko nuotr. Ar dūsauti mėnulio kos koncerto metu. Juokėmės, ★-------------------šviesoje”. o ar mes neužmigtume? Žino -------------------- —★ Reiškia, laimė — darbe. Bet ma, kad ne, nes mes neiname į SUSIPAŽINKITE SU ĮŽYMYBĖMIS I + Žodinis žurnalas ar mes visi ieškome tokios lai tokius koncertus, nesupranta mės? Toli gražu, ne. me muzikos ir nesistengiame Gausiai susirinko sekmadie bet ir kitos mokslo šakos. Dėl „Seminaras? Och, nelaimė! jos suprasti. Reiks eiti į „zubrilką". Tiek Kartais mes vaizduojame di nį į Aktų salę filologai. Ne to puslaidlninkai susilaukė pa to, šiandien dar neisiu, kaip delius patriotus. Bet ar mes kantriai visi laukia pirmą kar sisekimo ir dėmesio. Neseniai turėjau garbės su avis sveika. . . fakultete organizuoto žodiPaskutinysis žurnalo sky nors išsisuksiu". gerai žinome Lietuvos istori tą sipažinti su dviem įžymiais Antras išradimas, nė trupJ nlo žurnalo „Noriu viską žino rius — jumoras ir satyra. Pir Kyla klausimas: mes čia at ją? studentų miestelio naujojo čio neblankstąs prieš pirmąjį! ti ” , o taip pat antro ir trečio mo kurso žurnalistas Juršėnas važiavome malonumų ieškoti O kiek daug mūsų neskaity bendrabučio racionalizatoriais — naujas lovos klojimo bi ar mokytis? Buvo ir tokių, ku tos klasikinės literatūros! Kiek kurso meninės saviveiklos ap padeklamavo satyros pasakė — Valodia Gurko ir Petru das. Iš ryto išsiritus lauk, lov, žiūros. čias „Uodega ” ir „Rimų gar rie universitete tikėjosi links daug mums trūksta politinių, Brundza. Negaišuodamas pri paklojama koja. Taip, koja ”. mai praleisti laiką, smagiai geografinių, istorinių žinių! Vakarą trumpu įžanginiu bintojai Paskutinės kojos dar neiškišęs Meninės saviveiklos apžiū-' statau skaitytojams. pagyventi. Daugelis gi važiavo Blogiausia, kad mes nepamirš žodžiu atidaro fakulteto kom Valodia Gurko — vidutinio išradėjas spiria antklodę į ša su kilniais tikslais, universite tame nevykusios studentiškos jaunimo biuro sekretorius drg. roję žurnalistai parodė R. Pau- ūgio vyrukas, nešioja bangą lį, kur ji, pavirtusi į gumulą raltės dviejų paveikslų vaizde tą vaizdavosi mokslo šventove patarlės: „Ką gali padaryti ry lį „Aktyvistas”. Jame kriti plaukų ant dešiniojo šono, ūse taip ir lieka gulėti per dieną ir tikėjosi joje rasti kažką ne toj, nedaryk šiandien“. Mes Bielinis. biurokratai, netinka lius. Sekmadieniais ir geram Bendrabučio „Ežys" buvo tie! paprasto. Žinoma, nieko nepa nepagalvojame, kad rytoj gali Prasideda žurnalas. Atsakin kuojami mi vadovai, remiamasi pačių orui esant, dėvi mėlyną paltą susidomėjęs tokiu genialumiį prasto negali būti. Bet kur būti per vėlu, kad rytoj jau gasis redaktorius S. Bistrlckastudentų gyvenimo faktais. ir baltą šaliką. Blogam orui ir kad nedelsdamas nuotrauka dingo mūsų kilnūs tikslai? Jau laukia kitas darbas, kiti rūpes ja supažindina klausytojus su Taiklus, aštrus satyrinis žodis „dūšioje" siaučiant, apsivelka iškabino ir eilėmis Valodią pirmame kurse jų pamatai pra čiai. seną, viena saga milinę. Atitin Petru liaupsino. . . Girdi, 'visi deda svyruoti, antrokai sako: Draugai, ar ne laikas mums jo uždaviniais bei tikslais ir ne kartą sukėlė gausias ovaci kamai pagal „mundiruotę” skaitykite, žiūrėkite: tai be: a „Kiekvienas savo laiku būna numesti apatiškumo kiautą ir atverčia pirmąjį puslapį. Tai jas. Vienas po kito keičiasi šo draugės vadina jį arba kava patogumas, kur dargi vi: idealistu", o trečiokai visai nu gyventi tikrą, pilnakraujį, įdo trečio kurso istorikas Kumpys. kėjai, šijamos higienos taisyki: deklamatoriai, instru lierium, arba „člučela”. mų gyvenimą? tyla, jų lyg ir nebūta. Petras, kiek girdėti, geras visą dieną vėdinasi lova, n| Jis kalba apie gegužės devin mentiniai atlikėjai. J. DUDĖNAS Paskaitos — nuobodumas, įdomus žurnalas, turininga parašiutininkas, užsileidęs tur sekundės nesugaišinl tūpčioji tąją — Pergalės dieną. programa parodė gerą fakulte kiškus, nors dar retokus ūse mui apie patalynę, išropoji lyl Vedamąjį straipsnį keičia li to komjaunimo Vasaros atostogų metu organizacijos lius, kuriais labai rūpinasi. iš urvo ir vėl vakare įsmunki puslapis. Jaunieji iniciatyvą. Norėtųsi, kad ir Esant vėjui „silpnam iki vidu vidun. 1. nuo liepos mėn. 1 d. iki teratūrinis Universiteto komjaunimo poetai Semėnas, Juškaitis ir ateityje būtų organizuojama tinio" ar šypsantis saulei, Galų gale palovis ir lova ral komitetas ir studentų profko- 15 d. Clgrėjus, šiltai dalyvių sutik daugiau panašių vakarų. vaikšto mėlynu lietpalčiu ir cionalizatorlškai panaudojami 2. nuo liepos mėn. 15 d. ti, mitetas, rektoratui ir partinei skaito ciklą naujų savo kū niekada nesiskiria su įžymia kaip šiukšlių dėžė. Nugraužti ordanižacijai padedant, Pabra iki 31 d. rybos eilėraščių: „Žiedai”, kepure, kurios zenite kėkso kaulą, šauk į palovį, liko irti A. Šarkis dės rajono kolūkiuose organi 3. nuo rugpjūčio mėn. 1 d. „Tai meilė", „Žemė, žemė", mėlyna sagutė. Turi, kaip ir piniai — nusipurtink ten pal zuoja studentų stovyklą. iki 15 d. „Po audros" ir kt. Valodia, madą nešioti, esant — kam gi nešioti, atslprašana Stovyklaujantieji talkinin SEPTETĄ KARTĄ/ blogam ūpui, pilką, be sagų išėdas. Kiekvienoje pamainoje sto Literatų vietą užima mokslo kaus visuomeninių pastatų sta vyklaus maždaug po 100 žmo popullarizacijos puslapis. Tai Vos nepamiršau dar vieni lietpaltį. . . tybai ir lauko darbuose, daly Saulėtas sekmadienio ryTaigi, daug nepliauškiant svarbaus patobulinimo — i fizikas Baltrušaitis, kuris įdo tas. Černiachovskio aikštėje vaus kolūkių kultūriniame gy nių. lova būna ir turto sandėliu Norintieji dalyvauti stovyk miai, patraukliai ir aiškiai pa išsirikiavę sportininkai ne apie išorę, nurodysiu didelius Čia venime. Kolūkiai, iš savo pu pasirausęs ištrauksi pe: I jų gabumus išnaudoti iki be sės, rūpinsis stovyklos išlaiky- loje studentai arba ištisos sakoja apie puslaldlninkus, jų kantriai laukia starto pradžios, galybės inventorių, konkrečiai nykštes kiauras kojines, u:| grupės paduoda komjaunimo didelį pritaikymą paskutiniuo o žiūrovai spėlioja kas šiemet . mu. — studentiškas lovas. Čia jie čiuopsi literatūros įvairia: I Stovykla veiks trimis pamai komitetui pareiškimus, nuro ju metu. Filologus domina ne Iškovos „Sovietskaja Litva” miega, valgo, virškina, skaito, klausimais, batus be paeit I dydami pasirinktą pamainą. vien tik specialybės dalykai, laikraščio taurę. nomis: sėdi, dainuoja, ilsisi, pypkiuo skarmalai simbolizuoja buvcl Suvis. Sportinė kova pra ja, supasi ir aplamai atlieka sius marškinius ir daug kilti dėta. Startavusiam Bolšako- visa tai, ko tik nesugalvoja kių gėrybių. I vui (Teisės fak.) nepavyksta dvidešimto amžiaus civilizuo Draugai! Negaiškite nė mį ATSITIKTINAI * pirmam perduoti lazdelės. Pe tas žmogus. Jų nuopelnai švie nutės, skubėkite susipažinti s. NUGIRSTA dagoginio instituto sportinin čia kaip žvaigždė: taupomas Gurko ir Brundza — Įžymiai LDAALR lyderis grupės kai išsiveržia į priekį ir vis kitas inventorius, nereikalinga siais pirmo kurso rasistais, ji biuro nariui: labiau tolsta nuo persekiotojų. naudoti kėdes, stalas betarnau išmokys jus gyventi patogiai — Kaip pas Žiūrovams atrodo, kad šį ja bonkoms ir skardinėms su- jaukiai, LDAALR? K. Grižius kartą pedagogai iškovos per krauti, žodžiu, vilkas sotus ir* Du bičiuliai: — Viskas gerai — nario galę. Ir tikrai, jau pusė dis — Sako, sesija arti. knygutes visi turime. tancijos, o atstumas tarp lyde — Kodėl gi? VIRS TALPUMO. .. rio ir universiteto sportininkų — Ogi mūsiškių kalboj atsirado kaž — 200 metrų. Bet viskas pri kokios garsų asociacijos — įskaita, klauso nuo ryžto. egzaminas. Kasperavičius, o po . to ★ * * Radžiūnas atiduoda visas j§Blėda pas gydytoją: gas, kad sumažinti atstumą. — Dažnai geriate, pilieti? Tai pavyksta, ir penkioliktame — Vandenį — kasdien, degtinę — etape startavęs Svedkauskas triskart į savaitę. lazdelę gauna beveik vienu — Stiprus vyras, kad iki šiolei nesusirlaiku su instituto sportininku. Jam pavykstą pirmajam per VIRS IŠSIMOKSLINIMO. . . duoti lazdelę Volungevičiui, kuris, išvystęs didelį greitį, dar labiau atsiplėšla nuo var — Draugai, gėdykitės! Juk moksžovų. Padėtis nepasikeitė ir lo metų pradžioje susitarėm, kad sė finišuojant. Universiteto ko dėsime šiame vieninteliame suole iš manda iškovojo pergalę, paro eilės. . . O jūs vėl į dalykines dis dydama 28 min. 39,3 sek. kusijas. . . laiką ir pagerindama pernykš VIRŠ MANDAGUMO. . . — Ko bliauji? tį rezultatą 38,7 sek. — Kos-tiu-maą nustybrijo. . . Tai septintą kartą iš eilės — Tai nieko, brolau. Man tėv<\ dovanotą auksinį laik iškovota pereinamoji taurė. Dalyvavusi šiose varžybose rodį nušvilpė, diržą ištraukė — kelnės drimba, ir tai než filologų komanda iškovojo šie žliumbiu. Sportas reikalauja aukų. . . met skirtą Rektorato taurę. DALINASI PATYRIMU ' R. Jankauskas — Nesilipdo mums kolektj 1 vas. MEDŽIAGOS PĖDSAKAIS — Ir būta čia ko jaudintis I Nusiimkit nuo paskaitų, nuei ,.Tarybinio studento” Nr. 11 kit į kiną. O paskui šnapsorp] buvo rašoma, kad didžiojoje vadovybėj kolektyvus aptari fizikos auditorijoje kabo neati mas. tinkanti šiuolaikinius mokslo V. Vosyliaus piešiniai duomenis periodinė Mendeleje vo lentelė. — Eiti ar neiti tų statybų pasi Redaktorius J. BULOTA Fizikos-matematikos fakul žiūrėti? Ne, geriau nueisiu, kai ap teto dekanas doc. Horodničius ginsiu disertaciją apie priešakinius praneša, kad „Ddilės” kombi Gamtos fakulteto geografų statybos metodus, o tai dar ko gero specialybės III kurso studentu: nate užsakyta nauja periodinė kvaila plyta į protingą pakaušį Broniui KAVALIAUSKUI, elementų lentelė, kuri arti Labutis, dėstytoja! stuktels. . . Jo motinai mirus, reiškiant miausiomis dienomis bus pada garska cigarete pavaišinti? V. Vosyliaus pieš. gilią užuojautą. ryta ir pakabinta didžiojoje au Kurso draugai ditorijoje.
„Racionalizatoriai^
k.
LV 10077
Redakcijos adresas: Vilnius, Stuokos-Gucevičiaus g. 3, telef. 2-10-38. Spaudė Laikraščių ir žurnalų leid. sp.
Užs. Nr. O55M
■