VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
Kartojamos senos klaidos
Sesijos žinios
☆ GERAI IR LABAI GERAI
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINES SĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS Nr. 18 (229) *1956 m. birželio Tiėn. 10 d., sekmadienis * Kaina 20 kap.
EGZAMINAI—KATEDRŲ DARBO PATIKRINIMAS
Sesija. Jau pirmos birželio dienos rytą antro kurso ruslstai susirinko į specialybės egzaminą (rusų k.), o po pietų jau paaiškėjo rezultatai. Rusistai neapvylė dėstytojų — Zorinos, Tretjakovos, Malašenkovos, Stecurlnos — vilčių, parodę labai geras ir geras žinias. Labai gerai atsakinėjo Stroganova, Sieratinskaja, Zabielaitė, Jurgelevičius, Skybarka ir dau gelis kitų. Iš bendros taisyklės išsi skyrė tik Sinekovaltė, atsakinėjusi labai blogai. Dabar ruslstai ruošiasi likusiems egzaminams Ir žada juos išlaikyti neblogiau negu pirmąjį. V. Ramonaitė Istorikai laiko valstybinius
Sesija — atsakingas universiteto darbo laikotarpis. Jos sėkmingumas priklauso ne vien tik nuo to, kaip studentai mokėsi, bet ir nuo tinka mo pačios sesijos organizavimo: kon sultacijų, įskaitų ir egzaminų tvar karaščio, auditorijų Išskyrimo ir kt. Ypač didelę reikšmę darbo orga nizavimas turi neakivaizdininkams. Juk per keliollką dienų Jiems reikia gauti įskaitas, išlaikyti egzaminus, klausyti paskaitas. Čia labai brangi Ir svarbi kiekviena minutė. O kaip gi sesiją pasitiko universi teto neakivaizdinis skyrius? Ar ji neužklupo iš netyčių? Negalima sakyti, kad neakivaiz dinis skyrius ir Jo vadovas prorekto rius drg. Liakas nieko nedaro tarpsesljlniu metu. Ateina šimtai kontro linių darbų, rašomos recenzijos, per žiūrimi ir tvarkomi planai, sudaro mi tvarkaraščiai busimosioms sesi joms. Tačiau jau metai iš metų kar tojamos tos pačios, spėjusios įsišak nyti klaidos. Štai paimsime kad ir tokį faktą. Sudaromas tikslus sesijos tvarka raštis. Bet jis, kaip taisyklė, pirma parengiamas pas prorektorių, o pas kui prasideda begaliniai tikslini mai — koks dėstytojas iš kokios ka tedros skaitys tą ar kitą dalyką, jungti ar nejungtl teorinėms paskai toms grupes, duoti ar neduoti kon sultaciją prieš egzaminą. Kol tvar karaštis apkeliauja dekanatus, ka tedras, gauna pagaliau pastovų pavi dalą — jau sesija įpusėjusi. O re-
Įtemptos dienos ir pas diploman tus. Šiandien Jie duoda pasiruošimo TSKP XX suvažiavimas aukšto nėja paskirų žemės ūkio kultūrų der savai anklškam darbui ataskaitą. sioms mokykloms nurodė, kad, šiuo lingumo pakėlimo mūsų respubliko Birželio 7—8 dienomis marksizmo metu svarbiausias jų uždavinys nuo je klausimus. laikė istorikai. Partijos lat gerinti specialistų paruošimo di Deja, šitokiu reiklumu sau ir stu egzaminą istorijos specialistams tai buvo spe dingoms komunizmo statyboms dar dentams negali pasigirti visos mūsų cialybės Jie geriausiai ir bą. Tai reikalauja iš aukštųjų mo universiteto katedros. Neretai atski atsakinėjo.dalykas. Bllakaitės, Bernotavlkyklų, iš jų katedrų, visų mokslinio ri fakultetai susilaukia priekaištų iš člaus, Jankūno, Kanopos žinios buvo personalo darbuotojų ir studentų ne gamybos: blogai, girdi, paruošti jau įvertintos labai gerai, likusiųjų — paprastą dėmesį skirti gilesniam nieji specialistai. Tokių faktų jau gerai. teorijos įsisavinimui, mokėjimui įgy ankstesniais metais buvo Istorijos-fi Daug silpniau laikė egzaminus ki tas žinias pilnaverčiai naudoti kas lologijos fakultete. specialybių istorikai. Septynių ži Čia dar dažnai studentai nesidomi tų dieniniame darbe. Aukštosios mo nios buvo patenkinamos, o Daunorakyklos tikslas Įdiegti būsimam ko kūrybingu moksliniu darbu, pralel- vlčiūtės — nepatenkinamos. munistinės visuomenės statytojui dlnėja daug paskaitų ir seminarų, Dabar istorikai ruošiasi antrajam rimtą kūrybišką požiūrį Į mokslą. nes nemato iš katedrų pusės reikia egzaminui. 1 ryžtą kasdien siekti naujų lalmėjl- mų pastangų. Bendras istorijos žino J. Mlkuckas Teisės fakulteto LDAALR pirmi jimo lygis fakultete žemas. TSRS | mų. nei organizacijai priklauso 80 na ir visuotinės istorijos katedros aplei Kiekvieną kartą, kai ateina karš ęi l PRAKTIKĄ rių. Tačiau tik apie dešimt iš jų tas ir ^atsakingas egzaminų metas do studentų auklėjamąjį ir mokslini ša dalyvauja auto - moto arba šaudy . aukštojoje mokykloje, konkrečiai darbą. Baigė egzaminų sesiją III kurso mo sekcijoje. Likusieji gi prisimena Kalbant apie didžiulius perspek finansininkai i galima padaryti vienokias arba kito(Ekonomikos fak.). Eg i kias išvadas, kaip šiuos valstybinės tyvinius šių dienų mokslo ir techni zaminus jie išlaikė panašiai, kaip ir priklausą šiai organizacijai tik ta I svarbos uždavinius jai pavyko iš- kos uždavinius, apie politechninio kitose sesijose, ,,be esminių pakiti da, kai iš jų išreikalaujamas nario mokymo populiarinimą, didelė reikš mų”. Su trejetais — Ivanauskas mokestis. Tai ir visa iš esmės ■ spręsti. Mūsų universitete didelis dėme mė tenka Fizikos-matematikos fakul (,.amžinasis trejetukininkas”), labai LDAALR organizacijos veikla. Iš si sys skiriamas visuomeninių mokslų teto katedroms. Tačiau mūsų uni gerai — Aleliūnaltė, Morkūnaltė. skyrus šaudymo, neveikia jokia ki ta sekcija, nėra parašiutininkų kur disciplinoms. Daugelis dėstytojų versitete šis fakultetas negali pasi sų. Fakulteto LDAALR komiteto marksizmo-leninizmo mokslą, politi- girti Įžymiais laimėjimais, nėra tam Litvinaitė, Dambrauskaitė. Birželio 1 d. prasidėjo buhalteri pirmininkas Miškinis skundžiasi, i nę ekonomiją, filosofiją studentams tinkamos bazės. nės apskaitos praktika. Ji vyksta kad, iškabinus skelbimą apie para perteikia gyvai, kūrybiškai, kad stu i'l Šitą svarbų klausimą padėti spręs Kaune ir Vilniuje. Į Kauną išvažia šiutininkų kursų atidarymą, norin dentai ne tik gerais pažymiais išlai- ti privalo universiteto vadovybė. vo 12 žmonių, vadovaujamų vyr. čiųjų atsirado vos du žmonės. ! kytų egzaminus, bet ir aktyviai daVisiškai aišku, kad ten, kur fa Jakubėno. ,,Drobės”, Į lyvautų seminaruose, paskaitose, kultetai ir katedros, dėstytojai ir pa dėstytojo Ko gi norėti iš organizacijos na kolokvijumuose. Politinės ekonoml- tys studentai nuolat rūpinasi moksli „Kauno Audinių”, „Limos” fabri rių, kada nevedama jokia LDAALR I jos paskaitose ir seminaruose klau nių disciplinų geresniu perteikimu kuose Jie papildys savo žinias, išmė propaganda, mažai kas žino šios sytojai išgirsta ne tik teorines ži ir žinių Įsisavinimu, kur buvo domi gins savo jėgas. Kiti liko Vilniuje. patriotinės organizacijos uždavinius Jie praktlkuosls „Spartos”. „Leli nias, bet ir susipažįsta su konkrečia moksllniu-tlrlamuoju darbu, jos”, Eidukevičiaus vardo odos-ava- Ir didžiules galimybes, kada organi ekonomika, su respublikos liaudies masi ir egzaminų rezultatai pasirodė lynės, elektros skaitiklių fabrikuose. zacija faktiškai nieko neveikia. Tik ūkio uždaviniais, su svarbiausiais ten neblogi. Praktika tęsis mėnesį. Linkime nedaugelis studentų žino, kas vadienos klausimais. Nenuostabu, kad Gamtos mokslų Ir Medicinos fa gerai pasirodyti, sutvirtinti turimas davauja fakulteto LDAALR dar I ir dabartinės egzaminų sesijos rezul bui arba pažįsta drg. Miškinį. tatai patvirtina neblogą visuomeni kultetuose Ir šią egzaminų sesiją stu žinias Ir pasisemti naujų. Laimingai, Fakulteto LDAALR komitetas ne dentai laiko pakiliai, rodo puikius finansininkai! nių mokslų žinojimą. organizavo nei vieno įdomaus vaka Specialistų dalykini paruošimą rezultatus. Pvz., Medicinos fakulte N. Vilemaitė ro, nei jokios masinės priemonės. nuolat gerina Gamtos, Medicinos, to IV kurso 6 grupės 8O°/o studentų Chemijos katedros. Situose fakulte fakultetinės chirurgijos ir fakultetltuose pavyzdinga dėstymo metodika, nės terapijos egzaminus išlaikė pa Į stipri studentų mokymosi kontrolė, žymiais „labai gerai”. didelis dėmesys praktikai. Šitokių rezultatų gali Ir turi siek Per visus mokslo metus katedros ti visos mūsų universiteto katedros. Už kalnų slepiasi senojo Vilniaus k.ė drg. Ilčiūkaltė. Trumpą kalbą čia rūpinasi mokslinio-tirlamojo dar To Iš mūsų dėstytojų ir studentų pa ir universiteto literatų būre bo plėtimu studentų tarpe. Štai reikalavo Partijos suvažiavimas. At bokštai. Mašina sparčiai ūžia Aukš pasako vadovas A. Sprindis. Gamtos mokslų fakulteto Augalų minkime, draugai, kad Tėvynės taitijos kalvomis, besipuošiančiomis lioTribūnoje — jauna ris poetas anatomijos Ir fiziologijos katedroje ūkiui ir kultūrai reikalingi tik aukš jaunu pavasario žalumu, kerta link J. Juškaltls. Jis skaito savo nuo mal šnerlančlas upes, o laukais tai kvalifikuoti specialistai. jį studentai nuo pat pirmo kurso tyri lengvas pavasario vėjas neš i studen šlrdžius, nepaprastai lyriškus eilė raščius. Salė ilgai jam ploja. tiškos dainos posmus. Šiltai moksleiviai sutiko ii’ kitą Tai universiteto jaunieji literatai mūsų Jaunąjį poųtą — J. Jakštą, pavažiuoja pas anykštėnus. Po bevelk keturių valandų kelio skaičiusį ištrauką iš satyrinės poe mos „Skrybėlė". nės pasirodo Anykščių miestelis. GERINTI LEIDYBINJ DARBĄ Savo kūrinius vakare taip pat Mokyklos kieme mus sutiko J. Bi R. Kašauskas, VI. Dautartas, Rimtų priekaištų susilaukė ir uni liūno vardo mokyklos lietuvių kal skaitė Gegužės 29 d. įvyko universiteto vietos literatai — Ząslnaitė ir kiti. partinės organizacijos atviras susi versiteto darbų redkolegijos. Pro bos ir literatūros mokytojas K. ZuPirmąją vakaro dalį keičia antro mi rinkimas, apsvarstęs mokslinį-leidy- fesorius Šlapoberskls, docentas Ja- lonas, rajoninio laikraščio llteratūslnskas pažymėjo. Jog redkolegijos rlnls darbuotojas Briedis, Miisų jie ji — meninė. Mokyklos saviveikli ■blnį darbą universitete. Pranešėjai prorektorius prof. dažnai priima nepakankamai atreda- seniai laukia. ninkai paruošė plačią ir įdomią pro ^Jankauskas ir VVU mokslinės bib- guotus straipsnius, nedaro jų tarpe Lygiai aštuntą valandą mokyklos gramą. Karštai žiūrovai plojo šoklų ■llotekos direktorius Vlad'lmlrovas reikiamos atrankos. Tik tuo galima salė pilnutėlė mokytojų, mokslel■nurodė, kad universiteto darbuotojai paaiškinti menkaverčio profesoriaus vlų. Pasirodžiusius prezidiume mū su kaspinais atlikėjams, deklamuo■ 'atliko tam tikrą darbą. Leidžiami Gabrleljano straipsnio apie mokslą, sų universiteto literatus mokiniai su tojams, šokėjams. ■universiteto mokslo darbai, kurių kurį kritikavo sąjunginė spauda, tinka ilgais plojimais. Programa baigėsi 23 valandą. Ta ■pasirodė 11 tomų, už universiteto pasirodymą. Dar iki šio laiko nėra Vakarą atidaro literatūros moky čiau dar ilgai nenutilo jaunystės juo Stribų 1955 metais išspausdintos 74 vieningų straipsnių į mokslo darbus li kas ir dainos. Kai kas iš mūsų nepa ■knygos ir brošiūros bei 360 straips- pateikimo taisyklių, Nepraktlkuo- tojas. Jis kalba apie šlovingąsias tradlcijas. norėjo miego Ii- naktį atliko turistinį nių sąjunginėje ir respublikinėje jama išleisti prieš konferencljas teratūrines anykštėnų skaitomų pranešimų tezes arba au- apie tai, jog šis vakaras turi tapti žygį Anykščiai — Puntukas. Įdomu, ■spaudoje. kas tie drąsūs keliautojai? Idant jie tradiciniu. Drauge su tuo universiteto le'.dy- toreferatus. neužsigautų, tepažymėsime, jog šio blnlame darbe yra rimtų trukumų. Kaip rimtas trūkumas susirinki Po to šiltais žodžiais sveikina -kelionėje dalyvavo Tomas, Ričar Atskirų knygų, mokslo darbų lei- me buvo atžymėtas tas faktas, jog mokyklos literatų būrelio plrminin- je das, Antanas ir abi merginos. dimui kliudo universiteto leidyklos atskiros katedros nepakankamai vys ir spaustuvės nebuvimas. Kalbėju- to kompleksinių ir kolektyvinių dar Msieji apie tai docentai Kostelnickis, bų atlikimą. Tokios katedros, kaip ■Lola nurodė, kad pastovios poligra lietuvių kalbos, lietuvių literatūros finės bazės sukūrimas padėtų užtlk- ir kitos, yra pajėgios parengti atski '> % ’ ' ■rinti reguliarų mokslo darbų išėji- rus savo mokslo darbų rinkinius. Hmą, leistų plėsti spausdinamų darbų : Hc S '•< 3 ''''' Silpnai organizuojamas geriausių V\ ' ■apimtį. t X. I Universitetas dar mažai parengia studentų mokslinių darbų išleidi M. x. i W afflorlglnallų vadovėlių, metodinių mas. '^priemonių. Visiškai nepraktlkuojaSvarstytu klausimu susirinkimas mas geriausiųjų paskaitų stenograpriėmė išsamų nutarimą. pnų išleidimas.
zultate kiek lieka painiavų, neskai tytų paskaitų, klek kartų mainosi egzaminatoriai! Sesija tik prasidėjo, bet pirmo kurso teisininkams jau sužlugo marksizmo, rusų kalbos paskaitos. Dar ir šiandien neaišku koks mark sizmo-leninizmo katedros dėstytojas egzaminuos kurią grupę, nors egza minai |au vyksta. Neatlikęs kontrolinių darbų, stu dentas neprlleidžiamas prie sesijos. Katedros ir neakivaizdinis skyrius privalo tikrinti jų recenzavimą, lai ku grąžinimą. Neretai bibliotekinin kystės, žurnalistikos ir kitose specia lybėse tik atvykęs į sesiją studentas sužino, kad jo kontrolinis darbas ne įskaitytas. „Negavome” —' išgirsta atsakymą. Prasideda begaliniai ieš kojimai pagal pakvitavimą, jog dar bas išsiųstas. Jau ne kartą pasitaikė, kad egzaminus laikė ir tokie asme nys, kurie neturėjo reikalingų įskai tų. Painiava įskaitoje, registracijoje, recenzijose, egzaminų ir įskaitų pla navime privedė prie to, kad Eko nomikos fakultete tik sesijai pasi baigus aiškinamasi kiek gi studen tų turėjo atvykti ir laikyti egzami nus. Neakivaizdinis skyrius — rimta ir atsakinga universiteto darbo gran dis. Ar ne laikas būtų susirūpinti jos tvarkingu darbu, vengti tų pačių kasmetinių klaidų? Z. Kondratas, A. Vllkys
Kai nėra iniciatyvos Kaltas taip pat ir komjaunimo biu ras, kuris nusišalino nuo šio svarbaus darbo. Aišku, toks apsnūdimas neleisti nas. Universiteto partinis biuras kon statavo nepakenčiamą padėtį kai ku rių fakultetų (pirmiausia Teisėsi) pirminėse LDAALR organizacijose. Fakultetų partiniai biurai buvo įpa reigoti pakelti LDAALR veiklą. Buvo nurodyti konkretūs keliai: išklausyt! fakulteto komiteto pirmi ninko ataskaitą apie padėtį organi zacijoje; pravesti fakultetuose vaka rus tema: „Apie LDAALR tikslus ir uždavinius"; pasiekti šimtaprocenti nio komjaunuolių dalyvavimo LDAALR oragnlzacljoje. Šios prie monės padėtų iš pagrindų pagerinti LDAALR oragnizacljos darbą. Praėjo jau du mėnesiai, o Te'sės fakultete dar niekas neveikiama šia kr ytimi. Ko laukia fakulteto partinis biuras ir komjaunimo organizacija? URBONAS
LITERATAI PAS ANYKŠTĖNUS
■' '■>.
KONKURSAS b) geriausiai kolektyvinės ir p Spalio mėnesio pradžioje individualios kūrybos dainai, pravedamas pirmas Vilniaus skirtai festivaliui; terminas — Valstybinio V. Kapsuko vardo rugsėjo 5 d.; universiteto studentų festiva c) geriausiam eilėraščiui, lis. skirtam festivaliui; terminas Ryšium su tuo festivalio or — rugsėjo 5 d. ganizacinis komitetas skelbia Konkursui medžiagą siųsti į konkursą: komjaunimo komitetą. a) paruošti festivalio ženk liukui (iš metalo ir plastma Org. komitetas sės); terminas — rugsėjo 3 d.;
y
’
kai kurie mūsų draugai Ir buvo neišmlegoję, bet šaltas Švento sios vanduo visus atgaivino, gi mū sų dėstytojas Sprindis nuo šeštos valandos su vietos vaikais meškerio jo ir per tris valandas pagavo. . . . vieną ešeriuką. Iš ryto kartu su vietos mokytojais ir rajoninio laikraščio literatūriniu darbuotoju pėsti nuėjome prie J. Biliūno kapo. Ilgai nuo aukšto kalno grožėjomės Anykščių apylinkės vaiz dais. Sugrįžę atgal į Anykščius, aplan kėme A. Baranausko klėtelę, įžy mųjį mūsų senosios kartos prozinin ką Antaną Vienuolį. Sodelyje su rašytoju nusifotografavome, o J. Juškaltls paskaitė savo eilėraščius. Paskui nuvažiavome į Niūro nis J. Biliūno tėviškę. Kadangi nieko nebuvo namie, tai mes pasėdė jome ant kalnelio, kur pagal pasako jimus, jis parašęs savo geriausius apsakymus „Kliudžiau" ir „Brisiaus galas”. Po šešių kilometrų kelionės pu šynais pasiekėme garsųjį Puntuką. Tik pavakaryje, atsisveikinę su anykštėnais ir palinkėję jiems sėk mės, grįžome namo. Ir vėl skambėjo laukais studentiš ka daina. Prąfeis dar metai ir gal būt, nu važiavę vėl broliškai paklausime: — Anykštėnai, ką naujo sukūrėV. Kasinskas
E. Sosnauskas
VILNIAUS
MIESTO
STUDENTŲ
KLUBO
NUTARIMAS Vilniaus m. studentų klubas nutarė išreikšti padėką už aktyvų dalyvavimą parengiant ir pravedant pirmąją studentų gegužinę šiems kolektyvams ir studentams:
Sieninės
spaudos apžvalga
vui, orkestro seniūnui A. Bagdonui ir visam orkestro kolektyvui. 2. Gegužinės pravedėjams: V. Užpaliul (Dailės Institutas), R. Petrauskui (Pedagogi Prasideda egzaminai — pu mąsi valstybiniams egzami nis Institutas), A. Kurkliečiui (Valstybinė kon sės metų darbo patikrinimas. nams. Deja, straipsnyje nieko 1. Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko v. uni servatorija). „Egzaminai — ne laimės da nėra konkretaus, jis parašytas versiteto dūdų orkestro vadovui M. ObugoVilniaus m. studentų klubas lykas” — tokio pavadinimo be jokio kryptingumo, aistros VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKOVARDO UNIVERSITETO FAKULTETINES straipsnį patalpino ..Tarybinis ir nieko nepamokė. Nusikalba ekonomistas” Nr. 10. Mokslo ma net iki štai ko: „Kai dėl MENO SAVIVEIKLOS APŽIŪROS ŽIURI KOMISIJOS pirmūnas Vilys šiame straips trūkumų, tai, žinoma, jų yra. nyje rašo apie trečio kurso Tačiau dabar iškelti trūkumus N U T A K I M A S studentus, kurie pastoviai dir butų visiškai beprasmiškas da Į apžiūrą paraiškas patelkė ir apžiūroje IV. Meninis skaitymas: ba žiemos laikotarpyje Ir prie lykas”. „Teiginys” motyvuoja 1. Rubin — FMF, dalyvavo šeši fakultetai (išskyrus Chemijos egzaminų stalo ateina pasiruo mas tuo, kad studijos jau bai fak.). Dalyvių skaičius siekė 150 žmonių, kas 2. Repšys — EMF, šę. Tai prekybos specialy giasi ir kad kitais metais šeš rodo, kad fakultetlnė meno saviveikla apima 3. Rybalko — MMF. bės studentai Raščiūtė, Kazba- tas kursas turės naują progra vis dldesnj žmonių skaičių. ras ir kiti. mą. Apžiūros repertuaras gana Įvairus, apimąs .V. Instrumentiniai ansambliai ir atskiri Pasiruošimas egzaminams, Ar padės kam nors, ruošian atlikėjai: daugel} žanrų. Repertuare — lietuvių liau pirmūnų patyrimas, atsiliekan tis egzaminams, tokie išvedžio dies, TSRS tautų kūryba, klasikų kūriniai, čių kritika — šitie klausimai jimai? Trūkumus reikia kelti sava kūryba. 1. Styginis kvartetas — TMF. dabar turi būti sieninės spau visuomet ir visur, ne atidėlio Komisija, peržiūrėjusi atskirų fakultetų pa 2. Kašponls (akordeonas) — EMF, dos centre. Spausdindamas gi ti rytdienai, ne laukti naujos S. m. gegužės mėn. 21 die sirodymus, nutarė vietas tarp fakultetų pa 3. Styginis trio — IFF. lią, konkrečią medžiagą, sien ną po ilgos ir sunkios ligos skirstyti sekančiai: Atskirai tenka pažymėti Medicinos fakul- laikraštis taps komjaunimo, programos! Gamtos mokslų fakultetas mirė eksperimentinės fizikos I vieta — Fizikos-matematikos fakultetas, . teto merginų ansamblį, kuris turi gana tur profsąjungos pagalbininku. katedros aspirantas Eugenijus II vieta — Medicinos fakultetas, tingą repertuarą bei Fizikos-matematikos fa „Tarybinis ekonomistas” pagal mokslo pažangumą už Sosnauskas. Pasitraukė nuo III vieta — Ekonomikos fakultetas, kulteto vyrų oktetą, pasiekusį neblogą atliki stengiasi atlikti savo uždavinį. ima pirmą vietą fakultetų tar mūsų jautrus kuklus draugas, IV vieta — Teisės fakultetas, mo lygį. Be minėtojo straipsnio čia pe. „Tarybinis gamtininkas” besiformuojantis mokslo dar V vieta — Istorijos-filologijos fakultetas, Taip pat atskirai tenka sustoti ir ties Teisės spausdinama ir kita aktuali (Nr. 7) kviečia visus fakulteto ir toliau išlaikyti buotojas. VI vieta — Gamtos fakultetas. fakultetu. Nors fakulteto meninė saviveikla medžiaga. Redakcija ieško studentus šią garbingą vietą. Gerai, kad Tarp atskirų atlikėjų vietos skirstomos se išvystyta gana plačiai — dirba šoklų ratelis, naujų, įdomesnių formų. Tal Drg. Sosnauskas gimė 1928 nagrinėdamas dramos trupė, fakultetas daug koncertų davė pinamas sienlaikraščio kores sienlaikraštis, metais Panevėžio mieste darbi kančiai: pasiruošimą egzaminams, sten šefuojamuose objektuose, bet į apžiūrą pa pondento pasikalbėjimas su ninkų šeimoje. Baigęs aukso I. Šoklų rateliai: teko gana mažas dalyvių skaičius — viso tik pramonės statistikos dėstytoju giasi patiekti platesnę medžia medaliu gimnaziją, velionis 1. Fizikos-matematikos fakulteto, 9 žmonės. Apžiūros programa sudaryta vien Sadūnu. Dėstytojas nurodo, gą, aprėpti daugiau kursų, įstojo į Vilniaus universitetą, Čia sužinome 2. Ekonomikos fakulteto, tik iš estradinių numerių, neturinčių didesnės kas silpnai ruošiasi egzami sjaeclalyblų. kur studijavo fizikos mokslus. 3. Medicinos fakulteto. meninės bei muzikinės vertės. Sveikintina fa nams. Tai trečio kurso studen apie mokslo pirmūnus — ket Po universiteto baigimo drg. kulteto iniciatyva sudaryti estradinę grupę, tai Kazakėnas, Martlnkevlčlū- virto kurso geologus Gaiga Sosnauskas 1953 metais buvo II. Merginų oktetai: bet nereikia vien tik tuo apsiriboti. tė, Politaitė, Stuporas. Dėsty lą, Triponį, Cibą. Paliečiami priimtas į aspirantūrą. 1. Istorijos-filologijos fakulteto, Apžiūra parodė, kad dar ne visi fakultetai tojo žodis sienlaikraštyje tik ir antrakursiai biologai, ku Velionis aktyviai dalyvavo 2. Fizikos-matematikos fakulteto. pakankamai dirba, ruošiantis universiteto fes rai padės išgyvendinti trūku rie nenori mokytis matemati kos. Tai Mickus, Kaplanaitė, universiteto visuomeniniame tivaliui. Tai rodo kad ir toks faktas, kad Che mus. darbe. 1952 metais jis priima III. Individualūs atlikėjai: mijos fakultetas į apžiūrą nesugebėjo patelkti „Tarybinis ekonomistas” Vaivadaitė. mas Į TSKP narius. Deja, sienlaikraštyje yra ir nei vieno numerio. 1. Kardas T. (Medicina). taip pat spausdina informaciją apie kursinių darbų rašymą. abstrakčių samprotavimų, be 2. Kravčenko V. (FMF), Per trumpą savo gyvenimo Žiuri komisija Ne visi sienlaikraščiai Įsi konkrečių faktų. 3. Parchomenko N. (FMF). kelią drg. Sosnauskas buvo jungė į kovą už gerą pasiruo Abstraktumas, bendros fra principingu, nuoširdžiu drau šimą egzaminams. zės, tikros padėties nežinoji gu, mylėjo savo darbą. Štai Istorijos-filologijos fa mas — liga, pasitaikanti ir ki kulteto sienlaikraščio 7 Nr. tuose sienlaikraščiuose. Reikia Grupė draugų JUMORESKA nieko nerašoma apie egzami su komjaunuolišku kryptingu -----------f----------nus, nors padėtis fakultete ne mu skleisti pirmūnų patyrimą, aštriau, ne tiktai paprastu pa Išlaikiusios įskaitą, busi į gelbėjimo darbus, — kukliai, tot, kad žmogus skęsta? Gel kokia. MUMS RAŠO „Tarybinis medikas” (red. minėjimu kritikuoti trūkumus. mosios teisininkės Irena ir Bi tačiau su tam tikru savo vertės bėkit, o ne — atsakysit! Aš Čibiras) Nr. 7 patalpino VI Egzaminai — didelis išbandy tuoj užregistruosiu įvykį ir at rutė Išsiruošė pailsėti. Sukro pajautimu dėstė filologas. kurso studento Bradelio mas sieninei spaudai. Išvystyti — Kur lavonai? — daly plauksiu į pagalbą. vę į vieną tašę storus kodeksų TUo tarpu Algis švllpterė- straipsnį „Egzaminams artė kovą už gerą žinių įsisavini tomus, kuriuose reikia žinoti kiškai pasiteiravo Irena. — Lavonų, matot, nėr. At jo, nusišiepė iki ausų, šelmiš jant”, kuriame, matyti, norėta mą —- garbingas sienlaikraščio nuo A iki Z būsimam egzami kai mirktelėjo ir toliau kepur- papasakoti apie šeštokų ruoši uždavinys. Chemikams tenka daug lai nui, o į tinklelį — porą bu gijo. Netrukus Algis startavo į nėjosl netoli kranto. Irena, ko praleisti prie knygų — telių „Kremsodos”, merginos ruošiantis laboratoriniams žvitriai nubėgo prie autobuso artimiausią kioską miške at kadaise kovojusi už fakulteto darbams, kolokvijumams „TEC — Valakumpiai”. nešti „Eskimo”, o merginos garbę vandenyje, pasičiupo prieš egzaminus. Tačiau Sėdė —• Pavargome, bet užtat pabandė mokytis. Tačiau kny patogų akmenį ir nuplaukė ti fakulteto skaitykloje jie dabar — į gamtos prieglobs gos į pliažą imamos ne moky prie filologo. Smūgis buvo nelabai mėgsta. Jei tik gali tį! — pratarė Birutė, dairyda muisi, o sąžinės nuraminimui. taiklus — tiesiog į smilkinį. Kai filologas grįžo, abi tei Paėmusi už kojos, mergina iš ma apsieiti be bibliotekos li masi į pušų viršūnes. teratūros, daugumas labiau Pro šalį prašvilpė mašina, sininkės saldžiai miegojo, pa tempė auką ant smėlio. linkę ieškoti tuščios auditori paskandindama dulkėse visą sikišę po auksinėmis garbano Po kiek laiko Algis, mai mis kodeksus. gomas, tampomas ir liejamas jos ar ramesnio kampelio la idiliją. Apžvelgęs drauges, Algis vandeniu iš tašės, atsigavo. boratorijoje. — Kiaulės, — pasipiktino Taip yra visai ne todėl, kad Irena. — Už tvarkos ardymą priėjo išvadą, kad saulė, ke Įvertinęs padėtį, filologas su studentai bendrai būtų nusi ir chuliganizmą viešoje vieto pindama intensyviai, šiek tiek murmėjo „Ačiū, niekados šito statę prieš skaityklas. Kaltos je jiems reikėtų sustatyti pro per daug įbronzino jų figū neužmiršiu”, pasičiupo rūbus blogos sąlygos. ir nukiūtino pakrante. Tačiau tokolą, remiantis straipsniu.... ras. — Kelkit, kolegės! Ledai jam kelią pastojo seniukas, Visa mūsų skaitykla — vie Birutė tylėdama iškratė nas nedidelis kambarys, kuria suspaustos bonkos stiklus prie baigia ištirpti, išslmaudysim, jau spėjęs persikelti per upę me, Išnaudojant visas galimy tako ir pasuko link upės. Ne o vėliau pasikalbėsim juridi į įvykio vietą. bes, gali tilpti ne daugiau 45 trukus kažkas lengvai pliaukš niai filologinėmis temomis. — Stok, pilieti! Likai gy žmonių. Tačiau tada reikia bū telėjo, sušnypštė ir sodrus vy Netrukus visi trys taškėsi vas — surašysim aktą, viską ti tikru herojumi, kad išsėdė riškas balsas garsiai nusikei gaivioje Neries srovėje. smulkiai kaip buvo. Ko lindai tum čia bent porą valandų — kė. Atslgręžusios išvydo dvi — O kur skendb tos mergi į vandenį, nemokėdamas oras greit tampa tvankus. ratininką - lenktynininką, treni nos? — susidomėjo Irena. — plaukti? Tėvo vardas, kiek Kambaryje nuolatinis triukš ruotės įkarštyje pataikiusį tie Kaip jūs jas gelbėjote? metų, ar neslrgai širdies pa mas — tai skaitytojai su var siai į butelio šukes. — Hm, kaip čia pasakius? ralyžium? gu spraudžiasi pro ankštai su — dairydamasis aplink atsakė Nors tokiu būdu atkeršiju gavosi ilgas. Jau sau statytas kėdes, skaityklos ve sios technikai, merginos įžen Algis. — Filmą „Skenduo lė Aktas slėpėsi už pušų viršūnių dėjas dėl vietos trūkumo sėdi gė į pliažą. Skraidė sviedi lis” matėte? atėjo eilė apklausti liudi — Matėme, o ką tai turi kai koridoriuje^ niai, ūkčiojo ir prunkštė besininkes - gelbėtojas. Anksčiau toks vaizdas bū maudantiejl, gelbėjimo ko bendro su jūsų išgelbėtomis? Seniukas įlindo į vandenį. — Jau dvylikta, gerbiamo davo tik per sesiją, bet šiais manda kalė prie lentos didžiu — Tiesą sakant, gelbėjimo ii mes dieną papratnsios. — Stop! Kodėl tu jam kir sios. Ir miegoti laikas. mokslo metais skaitykla sausa lį plakatą „Nemoki plaukt — technika visados ta pati. Pir ♦ kimša beveik visą laiką; mat nelįsk į upę, nes prigersi”. miausia —- suduoti į galvą, tai akmeniu į smilkinį, Jei čia — Jūs privalote patenkinti Kas skaito, rašo, o kas nuo šių metų visuose kur Antroje upės pusėje plūduria nes gelbstimasis kartais dėl vandens tik iki juostos? Var suose įvesti kursiniai darbai. vo vieniša gelbėjimo valtis, kompanijos nusitempia į dug das, tėvo vardas? Ar nėra mokymosi poreikius. O miego- skaitykloj pasimato. Dabar net ir mažiausiai mėgs kurios ekipažas — septynių ną gelbėtoją. O skendo jos kaž kokio nors asmeninio suintere tą knygas turi norom nenorom dešimtų metų diedukas ant kur čia. . . Štai ir akmuo dug suotumo tarp skendusiojo ir Futbol i j a d a nenorėjo atsėdėti fakulteto skaitykloje ir kranto ganė ožką su dviem ne, kuriuo aš joms sudrožlau. gelbėjusiojo? Ar susipažinti su reikiama litera ožiukais. Algis, plačiais mostais taš skęstantis nusižudyti, o gelbė tūra, kurios kitur ir negausi. Kur buvęs, kur nebuvęs, kydamas vandenį, įplaukė į toja — nužudyti? Be to, skaitytojų čia padaugė prie merginų prisistatė filolo srovę. Kuriam gi vaikinui, Jei ne ožka, kuri suglemžė jo ir dėl to, kad pastaruoju gas Algis su kažkokio klasiko ypač filologui, nesinori pasi didesnę dalį prie valties rašy metu iš bendrosios universite tomu, nenusileidžiančiu sto rodyti prieš merginas? to akto, Algis su Irena grei to skaityklos pervestas didelis rumu teisininkių kodeksams. — Štai čia pirmoji skendo, čiausia būtų užbaigę šį nema skaičius techninių bei chemi — Kaip sekasi, kolegės, o aš buvau čia! — šūktelėjo lonų incidentą liaudies teis jos mokslo žurnalų. kaip veikia jūsų juridinę są Algis, pašokdamas kaip ruonis me. į viršų. Tokia padėtis aiškiai trukdo monę saulės radiacija? Sekančią dieną Algis pa normaliam mokymuisi. Reiktų — Ačiū. Mes dar pirmą Toliau veiksmas vyko grei dovanojo Irenai storą klasiko pagalvoti, ar negalima jos iš kartą šiemet atvažiavome. tai, kaip įskaitoje. Kyštelėjo tomą su įrašu „Mano išgelbė taisyti, perkeliant skaityklą į — O plaukti mokate? Algio galva, paniro, suburbu tojai — amžinai dėkingas erdvesnę patalpą, ar kuriuo — Nelabai, bet gi čia negi liavo vanduo. Už keletos met skenduolis”. Nuo to laiko fi — Futbolas, draugai, dide Tačiau treneris taip ir nepa lu, — susižvalgė teisininkės. rų švystelėjo jo kojos.'Seniu lologo Valakumpiuose niekas nors kitu keliu. lis dalykas. Bet futbolas be sirodė. —- Negilu, tai negilu, bet kas, ganęs ožkas, sušuko iš nebemato. . . jau šiandien trys merginos anos pusės: Chemijos fakulteto trenerio — ne futbolas. O IV k. studentai skendo. Ir man teko įsijungti — Ei, mergos! Ar nema J. Banginis treneris, draugai, Ciegls! V. Vosyliaus pieš.
Aštriau, konkrečiau
P A P L U D I M Y...
Trūksta vietos
Redaktorius J. BULOTA
& Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko vardo universiteto g LIAUDIES DAINŲ IR ŠOKIŲ ANSAMBLIS ryšium įg su artėjančiu festivaliu skelbia naujų choristų, muzi3; kantų ir šokėjų priėmimą. Priėmimas vyks š. m. birželio 12 d. (antradienį) T Aktų salėje (Čiurlionio 23). Šokėjai renkasi 20 vai., & choristai ir muzikantai — 22 vai. Ansamblio valdyba
LV 00383.
Redakcijos adresas: Vilnius, Stuokos-Gucevičiaus g. 3, telef. 2 10-38. Spaudė Laikraščių Ir žarnalų leid. sp.
4I -L
į: * g
Užs. Nr. 0668.